2010-jų metų gegužė buvo masinio žygiavimo mėnuo. Atrodė, žygiavo veik visi, kas turėjo šiokias tokias kojas. Kadangi prieš 88 metus gegužės 1-ją, (kaip „pasitraukėlis“ į Rytus, į Caro Rusiją, nuo iš Vakarų atžygiuojančių Kaizerio vokiečių) su Maskvos mokyklos pirmokais žygiavau Raudonojoje Aikštėje pro Leniną, mane ypač sudomino šių metų gegužės žygiuotojai toje aikštėje. Akin krito tai, kad ten nežygiavo vokiečiai, kurie, mano manymu, daugiausiai nusipelnė žygiuoti bolševikų „pergalei“ Antrajame Pasauliniame Kare (toliau – APK). Į kurį istorijos užkampį pažvelgsi, visur tarp bolševikų gelbėtojų pėdsakų užtiksi vokiečių pėdsakus.
