Vienybė. Slaptai.lt nuotr. Vis dažniau demonstruojama Rusijos ir Kinijos pagalba šalims kovoje su koronavirusu yra tik dar vienas politinis įrankis savo įtakai pasaulyje plėsti, teigia ekspertai. Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės – Rusija ir Kinija – gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus. Todėl, pasak ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai.
Politologai taip pat pabrėžia, kad didesnio solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas taip pat nematyti. Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.
M. Laurinavičius: Kinijos humanitarinė pagalba Lietuvai – Trojos arklys
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti. Pasak M. Laurinavičius, Kinija humanitarinę pagalbą teikia dvišalių susitarimų su kitų šalių vyriausybėmis pagrindu, o ne per tarptautines organizacijas ir fondus.
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad Kinija domisi Lietuva dėl Klaipėdos uosto bei 5G ryšio plėtros.
„Lietuvoje Kinijos interesai yra labai akivaizdūs. Galbūt jų yra ir daugiau. Mes esame ES ir NATO nariai – vien dėl to mes Kinijai esame įdomūs. Yra du akivaizdūs interesai, tai yra Klaipėdos uostas ir „Huawei“ 5G ryšio plėtra. Tai abu šie Kinijos interesai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bendrovė „Huawei“, teikianti technologijas 5G ryšiui, turi galimybę per duomenis šnipinėti (…) Amerikiečiai atviru tekstu pasakė, kad jeigu Lietuvoje bus „Huawei“ pagrindu plėtojamas 5 G ryšys, JAV karių mes čia neturėsime niekados. Tai nėra prekybinis šantažas, amerikiečiai paprasčiausiai tai laiko grėsme savo karių saugumui. Jeigu nenorime JAV karių Lietuvoje, tai galime plėtoti 5G ryšį „Huawei“ technologiniu pagrindu“, – sakė M. Laurinavičius. Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
M. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių gavo humanitarinę pagalbą iš Kinijos.
„Bendrai kalbant, šie du Kinijos interesai (Klaipėdos uostas ir 5G – ELTA) visiškai prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu, mano vertinimu, tai ir yra priežastis, kodėl mes humanitarinės pagalbos iš Kinijos apskritai sulaukėme. Pasižiūrėkime, ar kažką panašaus yra gavusi Latvija ir Estija? Tokio dalyko neradau. Iš Baltijos valstybių vienintelė Lietuva gavo humanitarinę pagalbą, nors Estijoje ligos rodikliai yra gerokai didesni nei Lietuvos“, – teigė jis.
L. Kojala: koronavirusas gali būti lūžio taškas varžybose tarp JAV ir Kinijos įtakos pasaulyje
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad koronaviruso krizės kontekste galima matyti didėjantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje.
„Platesniame kontekste mes matome stipriai augantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje. Yra teigiančių bei svarstančių, kad šitas koronaviruso įvykis yra lūžio taškas, kai JAV lyderystė tarsi baigiasi ir Kinijos tarsi prasideda. Aš pats taip nedramatizuočiau, bet vėlgi tai tiesiogiai susiję su Lietuvos saugumu, garantijomis iš Vakarų, ir tai galėtų turėti ilgalaikių pasekmių Lietuvos vykdomai politikai“, – Eltai teigė L. Kojala.
Ekspertas taip pat pritaria ir M. Laurinavičiaus minčiai, kad Kinijos humanitarinė pagalba turi ir kitų siekių.
„Yra dvi pusės. Viena vertus, be abejo, tai yra pagalba ir jos labai reikia. Nesvarbu, kas ją teikia, bet problema globali ir turime padėti labiausiai pažeidžiamoms valstybėms. Galiausiai, jei jos neišsivaduos iš problemų, pasekmes jaus visi. Kita vertus, natūralu, kad tai yra ir Kinijos politika ir ji bando užimti JAV vietą, parodyti savo pozityviąją pusę. Turbūt ji nori užsitikrinti ateityje didesnį praėjimą tokiems projektams kaip 5G, kurie šiuo metu visiškai dingę iš akiračio, bet netrukus sugrįš į politinę darbotvarkęi“, – sakė jis.
ES solidarumas kybo ant plauko
RESC direktorius L. Kojala atkreipia dėmesį, kad kol kas ES vieningo solidarumo dėl krizės nematyti. Pasak jo, tuo, kad valstybės problemas spręsti imasi vienos, gali pasinaudoti tiek Kinija, tiek Rusija.
„Problema yra globali ir nė viena valstybė negali nuo jos pabėgti. Nėra taip, kad virusas paisytų sienų ar kažkokių aljansų. Be abejo, reikia matyti tam tikras tendencijas, kurios gali būti negatyvios. Viena jų nekvestionuojamas europietiškas solidarumas. ES valstybės, kurios kartu yra ir NATO narės, tarsi yra pirmiausia suinteresuotos ginti savo prioritetus, o ne prisidėti prie bendrijos problemų sprendimo, net prie labiausiai pažeistų šalių sprendimo. Natūralu, kad tai naudinga tendencija toms valstybėms, kurios nebuvo patenkintos apskritai Vakarų susivienijimu“ , – teigė jis.
L. Kojala primena neseniai vykusios apklausos rezultatus Italijoje, kurie parodė, kad daugelis žmonių nusivylę ES pastangomis kovoje su koronavirusu. Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„ES daro tai, ką gali kovoje su koronavirusu, deja, jos ribota institucinė galia šioje srityje. Apsaugos sistemos yra nacionalinis valstybių reikalas ir ES turi mažiau įrankių tam spręsti. Bet akivaizdu, kad Italija daugiau nei 88 proc. apklaustųjų sakė maną, kad ES jiems nepadeda. Taip pat padaugėjo teigiančiųjų, kad ES yra nenaudinga. Tad akivaizdu, kad pažeista šalis mato solidarumo stoką. Jei tai būtų ir kitose šalyse, natūralu, kad euroskepticizmas galėtų sustiprėti. Bet vėlgi ES kažką gi ir daro, pavyzdžiui, juk Italija sulaukė medicinos pagalbos ir iš Prancūzijos, ir iš Vokietijos“, – sakė jis.
Po krizės ES gali tapti dar stipresnė
M. Laurinavičius primena, kad iki šiol iš visų buvusių pasaulinių krizių ES išbrisdavo tik stipresnė ir solidaresnė. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje ES valstybės vėl solidarizuosis.
„Dabar trinčių gali įvykti ir jos vyko tarp Lietuvos ir Lenkijos, tokio pobūdžio trinčių tikrai gali būti ir tarp kitų valstybių, ir jos pakankamai lengvai prognozuojamos. Taip pat Italijos nepasitenkinimas, kad ES nesuskubo laiku padėti. Nors tai, noriu pabrėžti, dezinformacija, kad ES nepadeda Italijai. ES padeda Italijai. Amerikiečiai jau padeda Italijai. Vien tai, kad laiku ES nesugebėjo padėti ir sukelia kažkokią italų reakciją. (…) Mes tokios pasaulinės krizės dar nesame matę. Bet yra tokia taisyklė, kad iš kiekvienos krizės ES išeina tik sustiprėjusi. O tai, kas vyksta dabar, akivaizdu, kad tokių krizių atveju, vienos valstybės susitvarkyti nelabai gali. Kaip tik, netgi tos valstybės, kurios manė, kad vis dėlto gali susitvarkyti vienos, jos vis tiek galiausiai pamatys, kad tarptautinis ir sąjunginis ryšys būtinas norint įveikti krizę“, – teigė M. Laurinavičius.
Rusija naudojasi kiekviena krize
M. Laurinavičius pažymi, kad koronaviruso krizė naudinga Rusijos tikslams dar labiau skaldyti Vakarų vienybę. Ekspertas pažymi, kad Rusija naudojasi visomis krizėmis, nepaisant to, ar pati krizė susijusi su ja.
„Ši krizė – kaip ir dar viena proga Rusijos strategijoje. Nes Rusija naudojasi kiekviena krize ir priešininko silpnumu. Akivaizdu, kad Vakarai yra susilpnėję, nes jų visas dėmesys yra viruso krizei. Bet kokį silpnumą Rusija išnaudoja savo puolimui. Tas puolimas šiuo metu vyksta informacinėje erdvėje. Labai milžiniška dezinformacijos kampanija, ką oficialiai paskelbė ir JAV, ES, ir tai viskas akivaizdu. Lietuva taip pat yra bendros dezinformacijos dalis. Kas įvyko su suklastotu Krašto apsaugos ministerijos laišku partijoms, kad neva mes laukiame JAV karių ir pandemija mums nerūpi? Čia vienas iš pavyzdžių. Tų pavydžių yra ir daugiau, tokiu būdu Rusija bando Vakarus ir Lietuvą susilpninti“ , – teigė M. Laurinavičius. Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Pasak L. Kojalos, Rusijos pagalba Italijai yra noras dar labiau sustiprinti Italijos abejones dėl ES solidarumo.
„Rusija, kuri, natūralu, norėtų matyti Vakarus susiskaldžiusius, dabar padeda Italijai. Kita vertus, mato, kad ES tokio pat pagalbos vaidmens neatlieka, vadinasi, bendrija silpnėja. Ir dėl to Kremlius visiškai nenuogąstauja“ , – sakė L. Kojala.
Į politologų komentarus sureagavo „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse
Eltai paskelbus šį komentarą, „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky`is Chenas pabrėžia, kad „Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Kinijos žvalgyba
„Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Juo labiau šių klausimų gretinimui su esama pandemine situacija. Šiuos abu dalykus sieja tik tai, kad jie yra globalios pasaulio problemos, o ne kažkurių konkrečių šalių. Lietuvoje „Huawei“ bendradarbiauja su klientais ir partneriais, kad užtikrintų tinklų stabilumą, kuris šiuo laikotarpiu yra labai svarbus. Be to, kaip atsakinga bendrovė, „Huawei“ bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, kad kartu kovotų prieš COVID-19, todėl reaguojame į bendruomenių, kurioms skubiai reikia tokių daiktų, kaip kaukės, pagalbos kvietimus“, – Eltai atsiųstame komentare teigia R. Chenas.
Lietuvos žiniasklada jau ne sykį pranešė, kokį planą Donaldas Trampas (Trumpas) antradienį pristatė Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu (Benjaminas Netanyahu).
Pirmasis įspūdis – slogus. Tai – visiškas Palestinos lūkesčių ignoravimas. Beje, teisėtų lūkesčių.
Pavyzdžiui, remiantis naujuoju planu, Jeruzalė lieka „nedaloma Izraelio sostine“, nors Jeruzalė – taip pat ir palestiniečiams šventas miestas.
Tiesa, susitarimas taip pat ragina, kad žydai mažiausiai ketverius metus įšaldytų Izraelio gyvenviečių statybas (naujų nebestatytų), tačiau tuo pačiu plano nuostatos leidžia Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę. Kitaip tariant, žydamas nereikės pasitraukti iš daugelio šiuo metu neteisėtai apgyvendintų (užimtų) teritorijų.
Žodžiu, plano sudarytojai kategoriškai reikalauja, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas žydiškas nausėdijas Vakarų krante pripažintų neginčijama Izraelio teritorija.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Taigi nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas verčia palestiniečius peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, – jie prievartaujami anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų krante pripažinti esant Izraelio teritorija.
Dėl tų nausėdijų dera prisiminti 1967-uosius metus. 1967 metais per Šešių dienų karą Izraelis, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Jungtinės Tautos šias teritorijas vadina okupuotomis, neteisėtai apgyvendinamomis (tik iš tada taip pat užimto Gazos Ruožo Izraelis pasitraukė).
Ką dar žinome apie šį Izraeliui palankų D.Trampo žingsnį? JAV vadovas planą vadina „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Palestiniečių vadovybė griežtai atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Artimųjų Rytų planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, kategoriškai pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas. D.Trumpo planą jis viešai pavadino „mėšlu“, o ne šimtmečio susitarimu“.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ planą be užuolankų pavadino nesąmone. Šis judėjimas, kaip ir palestiniečių prezidentas, mano, jog Vašingtonas trukdo palestiniečiams Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
Koks turėtų būti Lietuvos požiūris į šį D.Trampo žingsnį? „Lietuvos ryto“ televizijoje neseniai stebėjau beveik 20-ies minučių trukmės interviu su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala ir Vilniaus Universiteto lektoriumi Šarūnu Rinkevičiumi. Negaliu sakyti, jog lrytas.lt laida buvo neįdomi, paviršutiniška. Abu pašnekovai užtektinai išsamiai, argumentuotai išdėstė savo nuomonę, kaip į Vašingtono dovaną Izraeliui žiūri kitos šio neramaus regiono valstybės, ar regione gali kilti nauji rimti karai, ar palestiniečiai turi užtektinai jėgų priešintis…
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Visa tai, žinoma, ir įdomu, ir svarbu. Bet nei lrytas.lt žurnalistas, nei jo pašnekovai, mano supratimu, nesvarstė svarbiausios dilemos – kaip šis D.Trumpo sprendimas, t.y. leidimas žydamas įsitvirtinti neteisėtai okupuotose palestiniečių teritorijose, įtakos Ukrainos, Sakartvelo (Gruzija), Moldovos, Azerbaidžano pastangas susigrąžinti dėl Rusijos ir Rusijos – Armėnijos agresijos prarastas savas žemes?
Ar tik D.Trumpas neskatina Vladimiro Putino elgtis dar agresyviau? Jei Izraeliui leidžiama ne tik okupuoti svetimas žemes, bet ir po kelių dešimtmečių jas neteisėtai apgyvendinti saviškiais, kodėl tada Rusijai neleidžiama okupuoti Padniestrės, Krymo, Abchazijos, o Armėnijai – užimti Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho?
Man regis, V.Putinas dabar turi moralinę teisę priekaištauti Amerikai, taikančiai ekonomines sankcijas dėl, sakykim, neteisėtai okupuoto Krymo, nes kitu atveju JAV remia Izraelio pastangas visiems laikams įsitvirtinti iš palestiniečių jėga ir klasta atimtose teritorise. Jei ekonominės sankcijos taikomos Rusijai, tai ir Izraelis nusipelno ne pagyrimų, ne paramos, bet ekonominių trukdžių – ar ne taip? Kitaip turime dvigubus standartus.
Todėl ir klausiu: ar tik nenutiko būtent taip, kad Kremliaus agresoriams ir į juos panašiems grobikams dabar atrišamos rankos gvieštis naujų teritorijų…
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas nevykti į Izraelyje vykstančias Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ąsias metines, rodo, kad šalies vadovui santykiai su Lenkija yra prioritetiniai. Politologas pažymi, kad ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino lankymasis Izraelyje gali būti viena iš priežasčių, lėmusių Lietuvos vadovo sprendimą į Izraelyje minimas metines siųsti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.
„Tai yra taktinio lygmens svarstymai, kur geriausia prisiminti šią tragediją. Taigi reikia atsižvelgti ir į esamus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos bei pastarųjų metų Rusijos bandymus perinterpretuoti aktualius įvykius, susijusius su Antruoju pasauliniu karu. Dėl to turbūt ir buvo nutarta, kad Lenkijoje vyksiantis renginys yra labiau atitinkantis Lietuvos interesus“, – Eltai sakė L. Kojala.
Sudėtingi santykiai su Rusija, politologo teigimu, taip pat galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių prezidento apsisprendimą.
„Nereikėtų manyti, kad yra tik viena priežastis, jog būtent Rusijos dalyvavimas lėmė sprendimą nevykti (…). Žinoma, tai, kad santykiai su Rusija išlieka sudėtingi yra vienas iš veiksnių. Rusijos požiūris į Antrąjį pasaulinį karą nesutampa su visų Vidurio Europos valstybių požiūriu, lygiai taip pat nesutampa ir su Vakarų valstybių deklaruojamomis vertybėmis, nuostatomis, kurios buvo rodomos ir Antrojo pasaulinio karo metais, nepripažįstant Baltijos valstybių okupacijos. Todėl šiuo metu vykstantys bandymai peržiūrėti (istoriją – ELTA) ir, žinoma, Putino aktyvumas gali prie to prisidėti“, – teigė L. Kojala.
L. Kojala primena, kad G. Nausėda santykius su Lenkija laiko prioritetiniais. Anot politologo, tai parodė ir pirmasis prezidentinis vizitas į Varšuvą.
„Aš manau, tai parodė pirmasis prezidento vizitas į Lenkiją. Jis ne kartą pats kalbėjo, kad Lenkija yra strateginė partnerė, su kuria įgyvendinama daugybė įvairių projektų. Su kuria Lietuvą jungia bendras saugumo situacijos supratimas ir požiūris daugelį istorinių įvykių. Taigi šiuo atžvilgiu ir Lenkijos aspektas vaidino vaidmenį“, – sakė L. Kojala.
ELTA primena, kad antradienį G. Nausėda nusprendė nevyks į Izraelyje rengiamų Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimą. Prezidento prašymu Lietuvai renginyje atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Prezidentas vietoj anksčiau planuoto 2 dienų vizito Davose, Pasaulio ekonomikos forume, lankysis 3 dienas. Per papildomą dieną ketvirtadienį suplanuoti prezidento susitikimai su kitų šalių bei tarptautinių verslo įmonių lyderiais. Iš Davoso prezidentas grįš ketvirtadienio vakarą. Todėl į Jeruzalę prezidento prašymu vyks Seimo pirmininkas. Prezidentas pirmadienį dalyvaus Aušvico koncentracijos stovyklos 75-ųjų išlaisvinimo metinių minėjime“, – Eltai teigė G. Nausėdos komunikacijos atstovas Antanas Bubnelis.
ELTA primena, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo pirmasis, kuris nepasinaudojo kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse. Jis tokiu būdu protestavo, kad Lenkijos vadovui, kitaip negu Rusijos ir Vokietijos prezidentams, nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiame forume.
Ypač kritikos susilaukė tai, kad vienas svarbiausių šių iškilmių svečių bus Rusijos prezidentas V. Putinas. Pastarasis 2019 m. gruodį kelis kartus užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke ir pabrėždamas, kad jai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“.
Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Politologas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala teigia, kad antradienį vyksiantis prezidento Gitano Nausėdos vizitas Taline, kur bus susitinkama su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, premjeru bei parlamento pirmininku, yra gera proga susipažinti su kaimyninės šalies vadovais ir aptarti toliau tęsiamą bendrą šalių poziciją užsienio politikos klausimais.
Susipažinimas su kaimyninių valstybių vadovais pravers bendraujant tolimesniuose daugiašaliuose tarptautiniuose susitikimuose, pažymi politologas.
„Aš manau, kad darbiniai vizitai tai yra pirmiausia galimybė tiesiog susipažinti su kaimyninės valstybės vadovais, ir tai yra reikšminga, žinant, kad artėja rudens politinis ciklas, kai bus daug tarptautinio lygmens susitikimų daugiašaliuose formatuose, ir gerai, kad iki tol bus užmegztos draugystės arba bent jau susipažinta su dalies valstybių vadovais“, – Eltai sakė L. Kojala.
Jo teigimu, dialogo su Estijos aukščiausiais vadovais metu bus aptarti svarbiausi klausimai energetikos, saugumo bei susisiekimo srityse.
„Temos turbūt bus įvairios, įskaitant energetiką, kur Lietuvai reikalinga kitų Baltijos šalių parama, kalbant apie Astravo klausimą, taip pat sinchronizaciją, kuri iš dalies irgi yra susijusi su Astravu ir jos įtakos ilgalaikėje perspektyvoje mažinimu. Be to, aišku, liks dar ir saugumas bei kiti projektai, kaip „Rail Baltica“, – kalbėjo L. Kojala.
Bendradarbiavimo su Rusija aktualijos taip pat bus aptartos, mano politologas, pabrėžęs, kad didelio skirtumo šalių pozicijose dėl bendravimo su Rusija nėra.
„Saugumo tematika tikrai bus aktuali, kalbant apie NATO priešakinį batalioną ir tolesnį atgrasymo stiprinimą Baltijos šalių regione. Tikrai Rusija bus natūralus diskusijų klausimas, tik aš manau, kad esminės skirties tarp Lietuvos ir Estijos pozicijų nėra. Abi šalys palaiko sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos, dėl tebesitęsiančios agresijos Donbase ir toliau yra pabrėžiama, kad NATO vaidmuo Baltijos šalyse turi būti stiprinimas. (…) Manau, kad šiuo atveju daugiau yra sutarimo aspektų nei galimo prieštaravimo“, – sakė L. Kojala.
ELTA primena, kad antradienį G. Nausėda su darbo vizitu vyksta į Estiją. Tai bus ketvirtasis prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje bei Vokietijoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo vainikų nuleidimo žuvusiems jūroje ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.Praėjus pirmam Gitano Nausėdos prezidentavimo mėnesiui, politologai sako, jog prezidentas rodo sukalbamumą, bando surasti kontaktą su visais bei gerai išmano politikos subtilybes. Jų teigimu, pirmasis darbo Prezidentūroje mėnuo pasireiškė G. Nausėdos aktyvumu tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
Užsienio politika – kryptinga ir gerai apgalvota
Vertindamas G. Nausėdos užsienio politiką, politologas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad pasirinktos G. Nausėdos pirmųjų užsienio vizitų šalys – Lenkija ir Latvija nestebina, o prezidentas pirmąjį darbo mėnesį aktyviai bei kryptingai siekė užmegzti kontaktus su svarbiais partneriais bei atgaivinti santykius su kaimynais.
„Natūraliai vyksta kontaktų užmezgimas su svarbiausiais partneriais ir kaimynais. Kaip G. Nausėda sakė ir rinkimų kampanijos metu, kur pirmiausia vyktų, tai tos kryptys nenustebino. Lenkija yra suvokiama kaip strateginis partneris dėl daugybės priežasčių ir tas pirmasis vizitas atrodytų pakankamai šiltas ir draugiškas iš abiejų pusių. Tai leis tikėtis, kad tie bendri projektai ir bendri siekiai bus įgyvendinti ir nestrigs. Latvija irgi, natūralu, labai svarbi partnerė, su kuria įgyvendinami ir energetikos projektai, ir visada svarbu tas dialogas, kuris gali būti visada intensyvesnis negu anksčiau“, – Eltai sakė L. Kojala.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Šią savaitę vyksiantis G. Nausėdos susitikimas su Vokietijos vadovais taip pat yra labai svarbus tiek nacionalinio saugumo, tiek tarptautinių visos ES santykių prasme, teigia politologas.
„Vokietijos svarba Lietuvai yra ypač išryškėjusi – pastaruoju metu mes turime čia dislokuotas vokiečių karines pajėgas, kaip NATO priešakinio bataliono kertinę sudedamąją dalį ir Vokietija yra viena iš dviejų trijų turbūt (…) svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Todėl manau, kad yra gana natūralu, jog vykstama į šią sostinę, kaip vieną iš pirmųjų. Kad būtų susitinkama ir su kanclere, su kuria teks dirbti nemažai Europos Vadovų Taryboje jau labai greitai, sprendžiant tokius klausimus, kaip „Brexit“ ir panašiai, kurie aktualūs ne tik ES bendrai, bet ir atskiroms šalims, Lietuvai taip pat dėl mūsų piliečių ten teisių. Taip pat ir dėl tolesnio bendradarbiavimo saugumo dėmenyje“, – komentavo L. Kojala.
Pirmųjų užsienio vizitų metu užmegzti santykiai bus naudingi ir ateityje, prezidentui bendraujant daugiašaliais formatais, sako L. Kojala.
„Tai yra pirminės užsienio politikos naujo etapo fazės. Yra reikalingas tiesioginis kontaktas su užsienio valstybių vadovais, ir ta linkme yra dirbama. Manau, kad yra natūralu tikėtis būtent tokių veiksmų, nes ruduo bus tikrai intensyvus ir Vadovų Taryboje reikės spręsti dėl „Brexito“.
Taip pat artėja gruodžio mėnesio pradžioje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, kur bus labai daug lyderių, bus labai daug pasaulio vadovų, dar rugsėjo pradžioje ir Antrojo pasaulinio karo metinių minėjimas Lenkijoje su Donaldu Trumpu, kur bus ir daugybė kitų pasaulio lyderių. Bus daugiašaliai formatai ir man atrodo, kad prezidentas išnaudoja tas pirmąsias savaites savo poziciją tam, kad užmegztų tuos santykius“, – pridūrė jis.
Vidaus politikoje jaučiamas didelis prezidento aktyvumas
Tuo tarpu politologas Kęstutis Girnius, vertindamas G. Nausėdos pirmąjį darbo mėnesį Prezidentūroje atkreipė dėmesį, jog viešojoje erdvėje matėsi ir visiems pasijuto itin didelis prezidento įsitraukimas į vidaus politiką. Tuo, pasak K. Girniaus, jis išsiskyrė nuo buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Nausėda, skirtingai nuo Grybauskaitės, iš anksto pranešė, kad jis domėsis vidaus politika, bandys joje aktyviai dalyvauti. Nors daug kas žiūrėjo į prezidentę, lyg ji būtų labai aktyvi, bet ji paprastai taip nuošaliai laikydavosi ir jei ką nors darydavo, tai ji pasireikšdavo veto, bet iš anksto neateidavo ir nesitardavo su Seimu dėl įstatymo konkrečios formos.
Nausėda labai skubiai ir labai daug – keturis įstatymus – vetavo, bet vetavo, nes anksčiau neturėjo progos jų pamatyti“, – Eltai sakė K. Girnius.
Politologas atkreipė dėmesį, jog G. Nausėda, spręsdamas vidaus politikos klausimus parodė sukalbamumą bei, pasak jo, atsižvelgė į įvairių institucijų nuomones, taip siekdamas palaikyti darnius santykius.
„Pats prezidentas ketino labai aktyviai reikštis, jis daug nuomonių sakė. Sakė, kad Karoblis turi likti, kad turbūt ir Masiulis turėtų likti, o kai kurie, kaip Kukuraitis, turėtų būti pašalinami. (…) Vis dėlto kai viskas baigėsi, jis traukėsi atgal. Gerai, Karoblis liko, bet neprieštaravo, kai Masiulis buvo atleistas (…) ir kai Kukuraitis pasiliko, tai irgi nekovojo. Ta prasme man susidarė įspūdis, kad jis pareiškė savo nuomonę, buvo pasiryžęs ją aiškiai reikšti ir dėl jos truputį kovoti, bet liko sukalbamas ir, reikalui esant, sugebėjo užtikrinti, kad nei su Seimu, nei su premjeru dėl šitų klausimų nebuvo didesnio nesutarimo, kurie būtų galėję užnuodyti jų santykius“, – Vyriausybės formavimo procesą komentavo K. Girnius.
Jis atkreipė dėmesį, kad G. Nausėda nepaklausė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen prašymo į eurokomisarus siūlyti moterų kandidatūrą bei galiausiai palaikė valdančiųjų „valstiečių“ siūlomo ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą. Tuo, pasak K. Girniaus, prezidentas parodė turįs stuburą ir tarptautiniu mastu.
Dalia Grybauskaitė ir Barakas Obama. LRT. Kadras iš Donato Ulvydo filmo „Valstybės paslaptis”
„Kitas svarbus momentas, tai, kad jis palaikė Sinkevičių. Kai atėjo ta žinia, kad Ursula von del Leyen prašė siūlyti du kandidatus – vyrą ir moterį ir net specifiškai Lietuvos prašė siūlyti moterį kandidatę, (…) tai nuogąstavau, kad G. Nausėda nusileis ir pataikaus jai, bet jis to nedarė ir pagaliau nutarė, kad Sinkevičius yra tinkamas kandidatas, jį palaikė ir, atrodo, kad ir U. Von der Leyen nutarė, kad jis tinkamas kandidatas. Tai čia pavyzdys, kad jis rodo šiokį tokį stuburą“, – sakė K. Girnius.
ELTA primena, kad liepos 12 dieną po dešimtmetį trukusio Dalios Grybauskaitės prezidentavimo pasikeitė aukščiausias šalies pareigūnas. G. Nausėda prisiekė Seime ir oficialiai pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas. Per pirmąjį darbo mėnesį G. Nausėda apsilankė Lenkijoje ir Latvijoje bei susitiko su šių šalių vadovais. Šią savaitę prezidentas vyks į Vokietiją, o kitą – į Estiją.
