Čerpės

Pastebėta, kad Lietuvoje skylinėja ir byra keraminės stogų čerpes. Ar taip yra tik Lietuvoje? Ar kitose Europos šalyse čerpės neskylinėja? Kaip teisingai pasirinkti stogo čerpes, kad jos labiausiai tiktų lietuviškiems orams?

Stogų dangos keraminės čerpės – tai visiškai natūralus, ekologiškai švarus produktas. Keraminių čerpių gamyba paprasta ir žinoma seniai: čerpės gaminamos iš molio ir smėlio mišinio, vandens, po to degamos krosnyje aukštoje temperatūroje, kur įgyja svarbiausias vertingąsias savo savybes.

Tačiau vienų gamintojų čerpės suskilinėja po 5–15 metų, kitų – laikosi nepakitę 50 ir daugiau metų, todėl labai svarbu pasirinkti aukščiausios kokybės čerpes, kurios pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu, kurių paslaptis glūdi molyje, iš kurio čerpės pagamintos, ir modernioje gamybos technologijoje.

Nors keraminės čerpės lėtai reaguoja į temperatūros svyravimus (įkaista dieną ir atvėsta naktį per kelias valandas), didžiausia problema Lietuvoje yra dažna temperatūrų kaita: būna sezonų, kai oro temperatūra svyruoja nuo – 5 °C iki + 5 °C ne kartą per žiemos sezoną. Standartas keraminėms čerpėms EN1304 reikalauja, kad čerpės atlaikytų ne mažiau kaip 150 šilumos / šalčio ciklų. Hidrometeorologijos centro duomenis, šilumos / šalčio ciklų skaičius per metus gali siekti ir apie 200 kartų. Kaip tik šie ciklai ir tampa pagrindine čerpinės stogo dangos įrimo priežastimi. Įsivaizduokime, kad dalis stogo apsnigta, o dalį šildo saulė, akivaizdu, kad medžiagoje tai didelio vidinio įtempimo zona. Ilgainiui tokie procesai tiesiog ardo čerpes.

Žinoma, kuo čerpė daugiau įgeria vandens, tuo didesnė įrimo rizika. Apie tai pardavėjai dažnai nutyli, neretai sako, kad tai nereikšmingas rodiklis. Žinotina, kad čerpės, kurios įgeria daugiau kaip 8 % vandens, yra laidžios vandeniui. Tokių čerpių glazūra trūkinėja prarasdama savo estetiką ir funkciją.

„Dabar, kai didelę dalį stogo kainos sudaro montavimo darbų kaina, kai įvairių gamintojų čerpinių stogų dangų kaina svyruoja apie 15–20 eurų už kvadratinį metrą, apsimoka rinktis ilgaamžiškesnes čerpes“, – teigė UAB „Progressus Group“ konsultantas Nerijus Baltrukonis. „Kokios čerpės geriausios? Daug metų parduodu čerpes. Populiariausi tarp pirkėjų yra Vokietijos gamintojo NELSKAMP NIBRA čerpių stogai. Jie tampa dar populiaresni, kai žmonės atkreipia dėmesį į funkcines savybes, o ne į spalvą, vaizdą ar kitus, dažnai mažiau vertingus, dalykus. Statydamiesi namus ir imdami paskolas 30-iai metų žmonės nori, kad ir jų namų stogai būtų ilgaamžiai.“

Moderniausios gamybos, kokybiškos ir tinkančios lietuviškam klimatui vokiškos NELSKAMP čerpės NIBRA turi gamintojo sertifikatą, kuris visiškai atitinka Europos statybos reglamentų reikalavimus. Sumontuotam stogui teikiama garantija, kurioje nurodoma, kada, kokios ir kur NELSKAMP NIBRA čerpės sumontuotos, kas jas montavo. Ši garantija pravers, kai pirkėjas sumanys pakeisti ar įsigyti būstą. Garantija – tai pastato stogo ilgalaikės vertės patvirtinimas.

Stogas – vienas iš dviejų svarbiausių (kitas pamatai) bet kurio namo konstrukcinių elementų, tai namo apsauga nuo šalčio, triukšmo, šėlstančių stichijų, o kartu tai detalė, kuri suteikia namo išvaizdai jaukios šilumos ir natūralumo.

Rinkis kokybę!

UAB „Progressus Group“

2019.06.29; 07:15

Baidyklė. Slaptai.lt nuotr.

Pirmadienį skelbiamos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, didžioji dalis europiečių mano, kad dauguma dalykų, susijusių su jų gyvenimu, yra socialiniu požiūriu teisingi, ir kad jie turi vienodas galimybes susikurti geras gyvenimo sąlygas. Vis dėlto jie ne taip dažnai sutinka, kad teisingumas ir politiniai sprendimai jų šalyse taikomi visiems vienodai ir nuosekliai, nepriklausomai nuo žmogaus socialinio statuso, turto ir turimų ryšių. Taip pat didžioji dauguma respondentų mano, kad pajamų nelygybė yra pernelyg didelė ir vyriausybės turėtų spręsti su tuo susijusias problemas; tačiau tai, kad laikui bėgant jie įgijo daugiau lygių galimybių ir kad jų socialinis statusas išaugo, teigia mažiau nei pusė respondentų.

Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė respondentų mano, kad žmonės turi lygias galimybes susikurti geras gyvenimo sąlygas (58 proc.). Tačiau šis skaičius neatskleidžia didelių regioninių skirtumų, nes Danijoje su šiuo teiginiu sutinka 81 proc. respondentų, o Graikijoje – tik 18 proc. Lietuvoje – 55 proc., Latvijoje – 51 proc., Estijoje – 58 proc.

Respondentai pesimistiškiau vertina socialinį teisingumą konkrečiose srityse. Tik 39 proc. respondentų įsitikinę, kad teisingumas visada laimi prieš neteisingumą; su šiuo teiginiu nesutinka tokia pati apklaustųjų dalis. Dar pesimistiškesnę padėtį rodo tai, kad tik 32 proc. respondentų sutinka, kad politiniai sprendimai sistemingai taikomi visiems piliečiams; su šiuo teiginiu nesutinka 48 proc. respondentų. Apskritai labiau išsilavinę, jaunesni ir labiau pasiturintys respondentai paprastai įžvelgia daugiau socialinio teisingumo. Apklausos duomenimis, tik 19 proc. lietuvių mano, kad jų šalyje teisingumas visada laimi prieš neteisingumą, Latvijoje taip manančių yra tik 13 proc., tuo tarpu Austrijoje taip mano net 63 proc., Danijoje – 54 proc. apklaustųjų.

Didžioji dauguma respondentų mano, kad pajamų skirtumai yra pernelyg dideli (84 proc.); šių atsakymų dalis svyruoja nuo 96 proc. Portugalijoje, 92 proc. Lietuvoje ir Vokietijoje ir 59 proc. Nyderlanduose. Visose šalyse, išskyrus Daniją, daugiau kaip 60 proc. respondentų sutinka su tuo, kad vyriausybės turėtų imtis priemonių šiems skirtumams mažinti, Lietuvoje taip manančių yra 93 proc.

Kalbant apie geresnes gyvenimo perspektyvas, gera sveikata ir kokybiškas švietimas vertinami kaip esminiai arba svarbūs aspektai; gerą sveikatą esminiu aspektu laiko 98 proc. europiečių ir 97 proc. lietuvių, kokybišką švietimą – 94 proc. respondentų Europoje ir 84 proc. Lietuvoje. Daugiau kaip 90 proc. respondentų manė, kad ypač svarbus arba tiesiog svarbus dalykas yra atkaklus darbas ir tinkamos pažintys (taip mano 81 proc. apklaustųjų Lietuvoje).

Mažiau kaip pusė respondentų (46 proc.) mano, kad lygių galimybių susikurti geras gyvenimo sąlygas yra daugiau nei prieš 30 metų; su šiuo teiginiu sutinka 42 proc. respondentų Lietuvoje, daugiau kaip 70 proc. – Maltoje, Suomijoje ir Airijoje, tačiau mažiau kaip 25 proc. respondentų Kroatijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.24; 06:00