Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad naktį į šeštadienį konfliktinių situacijų nepasitaikė, tačiau keli šimtai vairuotojų į miestus nepateko. Saulius Gagas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esu įsitikinęs, kad ši priemonė reikalinga. Policijos pareigūnai su partneriais yra patikrinę tūkstančius transporto priemonių. Šimtais skaičiuojame jas ir juose važiavusius asmenis, kuriuos reikėjo liaudiškai tariant apsukti. Ypatingų konfliktinių situacijų, nepasitenkinimo, visko būna, bet reikia pasidžiaugti gyventojais, kurie pakankamai supratingai žiūri į tai, ką darome, į draudimus“, – šeštadienį žurnalistams sakė R. Požėla.
Daugiausia patikrinimų įvykdyta prie įvažiavimų į Vilnių.
„Turiu informaciją, kad nuo vakar 20 valandos iki šio ryto 6 valandos į Vilnių kurie važiavo, tai virš 7 tūkst. patvirtinta transporto priemonių, apie 200 – nepraleidome“, – sakė R. Požėla.
Pasak jo, prie kontrolės punktų pasitaikė ir kuriozinių situacijų.
„Vienas dviratininkas iš Anykščių važiavo į Ukmergę. Deja, neatitiko kriterijų ir teko apsukti atgal į Anykščius. Tai nežinau, kaip jam pavyko grįžti“, – teigė R. Požėla.
„Yra priimti sprendimai, kad ir autobusai būtų tikrinami ne tik prie patikros punktų, bet ir kelyje. Vertinama, kaip žmonės autobusuose dėvi kaukes, nes autobusai – taip pat vieša vieta“, – pridūrė jis. Stop ženklas
Generalinis komisaras patvirtino, kad penktadienį protokolų už karantino nesilaikymą buvo surašyta virš 120, taip pat ir už kaukių nedėvėjimą.
Vilniaus apskrities policijos vadovas Saulius Gagas patikino, kad prie Vilniaus jokių konfliktinių situacijų nekilo.
„Vakar vakare per pirmas dvi valandas srautas buvo didesnis, paskui mažėjo. (…) 221 automobilis buvo apgręžtas ir paprašyta vykti atgal, o ne į sostinę. Kažkokių incidentų neturėjome. Žmonės geranoriškai reaguoja į pareigūnų klausimus, nekilo konfliktinių situacijų, išskyrus gal kai kuriuos atvejus, kur buvo paprašyta paaiškinti detaliau, kodėl kur vykstat, bet visi atsakymai buvo geranoriški, konfliktinių situacijų neturėjome“, – sakė S. Gagas.
Lietuvos policija
„Buvo tokių, kurie sakė „važiuoju aplankyti mamos“, buvo „važiuojame pas drauges“. Jaunimas, ypač mėgstantis leisti savaitgalius ir vakarus sostinėje, galvojo, kad taip ir bus šį savaitgalį, bet buvo pasakyta grįžti ten, iš kur atvažiavo“, – pridūrė jis.
Vyriausybės sprendimu visas tris šventines dienas – nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val. – uždrausta gyventojams vykti į kitus miestus.
Išimtys taikomos dėl artimųjų giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, dėl darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Ribojimas nenumatomas ir asmenims, kurie kitoje nei savo savivaldybėje turi nekilnojamojo turto, kuris priklauso jiems nuosavybės teise.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Vyriausybei pateiks Lietuvos policijos generalinio komisaro kandidatūrą. Jeigu Vyriausybė pritars, juo turėtų tapti Renatas Požėla.
„Renatas Požėla turi didelės darbo policijoje patirties, yra susipažinęs su šios teisėsaugos srities sistema. Jeigu jis būtų patvirtintas, Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigas pradėtų eiti nuo lapkričio 12 dienos“, – sako vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė.
Trečiadienio rytą R. Požėla susitinka su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Vidaus tarnybos generolo laipsnį turintis 45-erių R. Požėla 1993–2015 m. dirbo policijoje, 2011–2015 m. buvo policijos generalinio komisaro pavaduotojas, pastaruosius ketverius metus vadovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
ELTA primena, kad penkerių metų kadenciją Linas Pernavas pradėjo 2014 m. lapkričio 11 d. Tuo metu jo paskyrimą patvirtino prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė. Lietuvos policijos generalinis komisaras skiriamas 5 metų kadencijai.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuva ne tik vėluoja derybose dėl Europos Komisijos (EK) portfelio bei kandidatų pateikimo, tačiau ir nelabai atsižvelgia į kriterijus, kuriais vadovaujasi EK tvirtindama eurokomisarus, sako politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.
Jį stebina ir tai, kad šalyje svarstomi trečiojo ešelono politikai, dar nesukaupę reikiamos patirties bei kompetencijų, reikalingų šiai pozicijai užimti.
VDU profesorius įvardino penkis kriterijus, kuriais reikėtų vadovautis, skiriant savo atstovus į EK. Pasak A. Krupavičiaus, kandidatas į eurokomisarus turi turėti profesinį, dalykinį autoritetą bei reputaciją, atitinkančią siekiamo portfelio sritį.
Taip pat, pažymi politologas, kandidatui yra būtina politinės ir valstybinės veiklos patirtis užimant svarbiausius postus. Eurokomisarai taip pat dažniausiai būna partijai priklausantys žmonės, nes jie, teigia A. Krupavičius, turi turėti ir didžiausių frakcijų Europos Parlamente (EP) palaikymą.
Ekspertas kaip privalomą elementą išskyrė ir kandidatų patirtį ES politikoje bei lyčių pusiausvyros EK reikalavimą, kurį deklaruoja naujoji EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Europos Komisijos postas neturi būti valdančiųjų ambicija
A. Krupavičius pabrėžia, kad eurokomisaro kandidatūros parinkimas nepriklauso tik nuo valdančiųjų, nes jie, teigia profesorius, dažnai tiesiog neturi tiek potencialių tinkamų kandidatų savo gretose. Todėl, įsitikinęs profesorius, žmogaus, galinčio dirbti EK, reikėtų ieškoti pagal gautą atsakomybės sritį platesniame politiniame lauke.
„Į Europos komisaro postą nereikėtų žvelgti per partinius akinius, nes Lietuvoje partijos apskritai neretai turi mažai žmogiškųjų išteklių. Dabartinės koalicijos partijos nėra jokia išimtis, priešingai – itin patvirtina žmogiškųjų išteklių trūkumo taisyklę”, – Eltai sakė A. Krupavičius.
Tuo tarpu valdančiųjų „valstiečių” siūlomas kandidatas į eurokomisarus ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius yra nepatyręs bei neatitinka kriterijų, sako A. Krupavičius.
„Manau, kad tai ženklas, kad valdančiosios frakcijos šiek tiek nesusigaudo dabartinėse EK formavimo taisyklėse. Ir būtų pats laikas šalia to, kad Lietuva tikrai vėluoja, visas tas taisykles ir kriterijus gerai žinoti”, – teigė politologas, pridūręs, kad „valstiečių” siūlomas kandidatas V. Sinkevičius tenkina tik vieną kriterijų – priklauso partijai, tačiau ir tai, pabrėžė A. Krupavičius, labai trumpą laiką.
„Jam trūksta patirties įvairiausiose pusėse. Jo sritis – ekonomika ir inovacijos yra ta, kurios norėtų daugelis šalių. Tokiu atveju jis tampa nekonkurencingas”, – pridūrė politologas.
Nevedama diskusija apie eurokomisaro darbo tęstinumą
VDU profesoriaus teigimu, kitų šalių praktika rodo, jog eurokomisarai dirba ir kelias kadencijas iš eilės, taip užsitikrinant stabilumą bei darbų tęstinumą. Tai, pažymėjo A. Krupavičius, taip pat padeda išlaikyti svarbią atsakomybės sritį.
„Daug šalių stengiasi, kad tas pats komisaras būtų paskiriamas antrai kadencijai. Jeigu esamas komisaras turi autoritetą ir gerą reputaciją EK, tai nesvarbu, kokia būtų parlamentinė dauguma, bet dažnai tas pats komisaras siūlomas antrai kadencijai. Pirmiausia jis žino EK virtuvę, jis turi ryšį su Europos Parlamentu, galų gale turi portfelį – jį šiek tiek lengviau išlaikyti, nei gauti naują ir svarbų”, – Eltai kalbėjo profesorius.
Europoje maždaug pusė pateiktų kandidatų į eurokomisarus jau turi analogiškos patirties, sako A. Krupavičius.
„Šiuo metu yra daugiau mažiau žinoma septyniolika kandidatų, iš kurių 8 dirbo praėjusioje kadencijoje. Lietuvoje keista, kodėl jokia diskusija nevyksta – ar dabartinis eurokomisaras negalėtų būti svarstomas antrai kadencijai. Toks logiškas klausimas turėtų kilti”, – sakė A. Krupavičius, kaip analogišką praktiką taikančias valstybes įvardijęs Suomiją, Estiją, Nyderlandus, taip pat ir Jungtinę Karalystę.
Pirmiausia reikia gauti atsakomybės sritį, vėliau – rinktis kandidatus
Eksperto teigimu, orientuotis pirmiausia reikia į derybas dėl konkrečios srities portfelio gavimo ir tik tuomet rinktis kandidatus.
„Šalis turi labai aiškiai sudėlioti savo preferencijas dėl Komisijos portfelio, kad jis atitiktų geriausiai šalies nacionalinius interesus, ir tik tada, pagal gautą portfelį, siūlyti atitinkamus kandidatus. Lietuvoje visgi stovime ant galvos, o ne ant kojų. Į eurokomisarus siūlomi antrojo, trečiojo ešelono politikai, vardijamos pavardės, o po to svarstoma apie postus. Silpnas kandidatas į stiprų portfelį tikrai pretenduoti negalės”, – Eltai sakė A. Krupavičius.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu, Lietuvai gerokai vėluojant portfelių EK dalybose, valdančiųjų siekis deleguoti tik savo kandidatus užgožia lyčių pusiausvyros reikalavimą. Moterų, atitinkančių reikalavimus Europos komisaro postui užimti, pasak A. Krupavičiaus, būtų galima rasti ir opozicijos gretose.
„Jei reikėtų įvardinti moteris, būtų galima svarstyti kelių politikių kandidatūras, kurios pagal savo patirtį ir kriterijus galėtų tikti, tai viena iš jų – Irena Degutienė. Pagal savo patirtį ir kompetencijas, ji galėtų būti kandidatų sąraše. (…) Tarp moterų politikių Lietuvoje stipri kandidatė yra ir Vilija Blinkevičiūtė. Ji iš esmės geriausiai atitiktų išvardintus kriterijus. Ji pripažinta EP kaip įtakinga ir reikšminga politikė”, – konstatavo A. Krupavičius.
ELTA primena, kad eurokomisarą skiria Vyriausybė, poziciją suderinusi su prezidentu ir Seimu.
Tai bus ketvirtasis šias pareigas einantis pareigūnas nuo Lietuvos – iki šiol eurokomisarais yra buvę Algirdas Šemeta, Dalia Grybauskaitė ir dabartinę kadenciją pabaigęs Vytenis Povilas Andriukaitis.
Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis informavo, kad „valstiečių” frakcija į eurokomisarus siūlo V. Sinkevičių. Tai buvo netikėta premjerui Sauliui Skverneliui, kuris taip pat priklauso LVŽS frakcijai Seime.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išplatino pranešimą, kad aktyviai dalyvaus parenkant eurokomisarą.
