ES Tarybos ir Europos Parlamento (EP) derybininkai sutarė dėl reikalavimų naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir Sąjungai nepriklausančių šalių. Jie galios ir „Nord Stream 2“, rašoma EP pranešime.

Pagal pasiektą susitarimą esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.

Kaip pabrėžia Europos Parlamentas, nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą.

Jau pastatytiems dujotiekiams valstybės galės numatyti iki 20 metų trunkančias išimtis iš šių reikalavimų (jos galės būti pratęstos). Vis dėlto Europos Komisija turės tarti galutinį žodį, jei būtų nuspręsta didinti jų pajėgumą ar kitaip iš esmės pakeisti esamas sutarčių sąlygas.

Šį susitarimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Šalys turės jį įgyvendinti per devynis mėnesius nuo įsigaliojimo.

EP pranešėjas Jerzy Buzekas pažymėjo: „Daugelis norėjo, kad šios derybos būtų nesėkmingos, nes be šio susitarimo ES taisyklės nebūtų taikomos dujotiekiams iš trečiųjų šalių. Dabar visi būsimi dujotiekiai iš trečiųjų šalių, įskaitant „Nord Stream 2“, turės atitikti ES taisykles. Tai visada buvo svarbiausias Europos Parlamento tikslas, todėl džiaugiuosi, kad tai įtvirtinta susitarime su Taryba“.

Vasario 8 d. Vokietija ir Prancūzija sutarė dėl kompromisinio dujų direktyvos pataisų varianto, kuris leistų Berlynui pačiam spręsti dėl dujotiekio „Nord Stream 2“. Berlynas ir Paryžius siūlė įteisinti, kad šalis, kurios teritorijoje yra dujų gavimo iš jūrinio dujotiekio vieta, nustatytų, kokį reguliavimą taikyti tokiam dujotiekiui. „Nord Stream 2“ atveju, reguliavimą nustatanti šalis yra būtent Vokietija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.14; 06:31

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pasiekė kompromisą dėl prieglobsčio politikos, siekdami užbaigti nesutarimus, kėlusius grėsmę keturis mėnesius gyvuojančiai šalies koalicinei vyriausybei, informuoja BBC.

Po ilgai trukusių derybų H. Seehoferis atsiėmė grasinimus atsistatydinti iš vidaus reikalų ministro pareigų ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderio posto.

Kaip pranešama, kanclerė sutiko sugriežtinti kontrolę pasienyje su Austrija, kad į Vokietiją nepatektų kitose ES šalyse prieglobsčio prašę žmonės. Bus įkurti tranzito centrai, kuriuose jie bus laikomi, kol galės būti išsiųsti atgal.

„Po intensyvių diskusijų tarp CDU ir CSU pasiekėme susitarimą dėl to, kaip ateityje galime užkirsti kelią nelegaliai migracijai pasienyje tarp Vokietijos ir Austrijos“, – reporteriams sakė H. Seehoferis.

Kanclerė taip pat pavadino susitarimą geru kompromisu.

CSU ir A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) dalijasi valdžia su centro kairiųjų Socialdemokratų partija (SPD), kuri dar turi pritarti paskutinės minutės kompromisui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:17

cyvas110

Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar teisiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą.

Ypač dėl kokio nors žurnalisto publikacijų.

Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis.

Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika. Vargetos, kurie savo menkystę slepia po teisėjų togomis, nekenčia „rašeivų“, nes yra kvailai įsitikinę, kad pastarieji kalti dėl togų dėvėtojų nepopuliarumo.

Continue reading „Banditui ir nevykėliui“