Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV demokratai pirmadienį pradėjo antrąjį prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procesą, jei viceprezidentas Mike’as Pence’as ir įstatymų leidėjai nenušalintų jo nuo pareigų.
 
Demokratai pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų, pripažįstant jį netinkamu eiti savo pareigas.
 
Respublikonai užblokavo skubų balsavimą dėl rezoliucijos, o demokratai tuomet pristatė D. Trumpo apkaltos straipsnį dėl „sukilimo kurstymo“ dėl jo vaidmens trečiadienį vykusiame jo rėmėjų šturme į Kapitolijaus pastatą.
 
Šio dramatiško žingsnio imtasi likus vos devynioms dienoms iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos, kurioje jis bus prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
 
Demokratų kongresmenas Steny’is Hoyeris iš Merilendo valstijos pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir pripažinti D. Trumpą „negalinčiu eiti savo pareigų.“
 
Savo ruožtu respublikonų kongresmenas Alexas Mooney’is iš Vakarų Virdžinijos užblokavo rezoliucijos pritarimą „vieningu sutarimu“, o tai reiškia, kad dėl jos antradienį bus surengtas visų Atstovų rūmų narių balsavimas.
 
Respublikonams užblokavus rezoliuciją, demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose buvo pristatytas vienas apkaltos D. Trumpui straipsnis.
 
Atstovų rūmai jau buvo surengę apkaltą D. Trumpui 2019 m. ir jis gali tapti pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam apkalta buvo surengta du kartus.
 
Ankstesniame apkaltos procese jį išteisino Senatas, ir lieka neaišku, ar šįkart aukštieji Kongreso rūmai apskritai surengs balsavimą dėl naujausių kaltinimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 03:00

Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.

Demokratų partijos atstovas JAV Kongrese Tedas Lieu atskleidė, kad pirmadienį gali būti pristatyta JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos rezoliucija, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Nors D. Trumpo kadencija baigsis mažiau nei po dviejų savaičių, kai kurie JAV politikai siekia pašalinti jį iš posto dėl „sukilimo Kapitolijuje kurstymo“.
 
„Visi, įskaitant JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nancy Pelosi, norėtume, kad Donaldas Trumpas pasielgtų teisingai ir tiesiog atsistatydintų. Arba, kad vicepresidentas Mike‘as Pence‘as „pademonstruotų stuburą“ bent jau dėl savęs ir savo šeimos, ir pritaikytų 25-ąjį Konstitucijos straipsnį“, – T. Lieu sakė CNN.
 
„Jei to neįvyks, tada pirmadienį mes pristatysime apkaltos projektą dėl sukilimo kurstymo ir tikimės, kad ateinančią savaitę įvyks balsavimas“, – pareiškė politikas.
 
T. Lieu, apkaltos projekto bendraautorius, sako, kad rezoliuciją remia 180 demokratų atstovų. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ jis rašė, kad už apkaltą balsuotų ir dalis respublikonų, tačiau neįvardijo tikslaus skaičiaus.
 
Trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius neva rinkimų rezultatai buvo suklastoti ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
 
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
 
D. Trumpo kadencija baigiasi sausio 20 d., kai prisieks išrinktasis prezidentas Joe Bidenas. Tačiau JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi mano, kad kiekviena diena, kai prezidento pareigas eina D. Trumpas, kelia pavojų.
 
Apkaltos rezoliucija būtų parengta Atstovų rūmuose, žemuosiuose Kongreso rūmuose, bet procesas vyktų Senate, aukštuosiuose Kongreso rūmuose. Tačiau beveik neįmanoma, kad apkaltos procedūra baigtųsi dar prieš J. Bideno inauguraciją.
 
Nepaisant to, demokratų tikslas Kongrese veikiausiai yra visai kitas – jei Senatas pripažintų D. Trumpą nusižengus jam jau nustojus eiti prezidento pareigas, jam būtų užkirsta galimybė užimti postą federalinėse institucijose, t. y. jis negalėtų kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose.
D. Trumpas turi teisinę neliečiamybę, kuri nebegalios jam nustojus eiti prezidento pareigas.
 
N. Pelosi mano, kad dėl neramumų Kapitolijuje D. Trumpas turėtų susilaukti teisinių pasekmių.
 
Duodama interviu, kurio anonsą rodė CBS, ji vadino D. Trumpą pamišusiu ir pavojingu JAV prezidentu. Ji taip pat pareiškė, kad D. Trumpo veiksmai buvo labai pavojingi ir jam turėtų būti pritaikytas baudžiamasis persekiojimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 08:00

JAV Kongresas. EPA-ELTA nuotr.

Po lapkritį vykusių rinkimų sekmadienį 18.00 val. Vidurio Europos laiku į pirmuosius posėdžius rinksis JAV Senatas ir Atstovų Rūmai.
 
Paraleliai su naujo prezidento rinkimais lapkričio 3-iąją amerikiečiai rinko ir Atstovų Rūmų narius bei trečdalį Senato. Abeji naujos sudėties Kongreso rūmai rinksis į atskirus posėdžius.
 
Ligšiolinė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi sieks perrinkimo į įtakingas pareigas.
 
Demokratai per rinkimus apgynė savo daugumą Atstovų Rūmuose. Kas turės daugumą Senate, spręsis tik antradienį vyksiančiame antrajame rinkimų rate Džordžijos valstijoje, kur bus balsuojama dėl dviejų senatorių.
 
Kol kas neaišku, ar daugumą Senate pavyks išlaikyti respublikonams. Sėkmės atveju jie galėtų trukdyti įgyvendinti sumanymus būsimajam JAV prezidentui demokratui Joe Bidenui.
 
J. BIdenas rinkimuose įveikė respublikoną D. Trumpą ir sausio 20-ąją bus inauguruotas prezidentu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.03; 11:00

Džonas Šimkus (John Shimkus). Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad ilgametis Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų narys Džonas Šimkus (John Shimkus) atsisveikina su JAV Kongresu, ir įvertindamas visą jo indėlį į Baltijos valstybių Laisvės bylą, Lietuvos vardu pareiškė didžiausią padėką jam už 23 metus trukusį nuolatinį rūpestį Lietuvos saugumu.
 
Už tai numatančią Seimo rezoliuciją vieningai balsavo 122 Seimo nariai.
 
Kaip akcentuojama priimtoje Seimo rezoliucijoje, lietuvių kilmės D. Šimkus buvo ilgametis Baltijos draugystės grupės pirmininkas, kažkada ginklu saugojęs sąjungininkų laisvę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, vienas aktyviausių Lietuvos narystės NATO šalininkų, padėdavęs Lietuvai visais klausimais.
 
„Džonas Šimkus buvo vienas aktyviausių kongresmenų įtikinant JAV Kongresą liberalizuoti prekybą suskystintomis gamtinėmis dujomis, patvirtinti NATO gynybos planus Baltijos šalims, kovojant su Rusijos agresija Ukrainoje, paskelbiant ir nuolat minint JAV Kongrese Juodojo kaspino dieną, kovojant su Kremliaus priešiška propaganda ir dezinformacija, steigiant JAV investuotojų Lietuvoje tarybą ir daugybę kitų iniciatyvų, susijusių su parama Baltijos šalims“, – pabrėžiama priimtame dokumente.
 
Šios rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Emanuelis Zingeris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.19; 14:30

JAV Atstovų Rūmai pritarė nuo Kapitolijaus kalvos nuimti konfederatų statulas. EPA-ELTA nuotr.

JAV Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį nuo Kapitolijaus kalvos bus nuimtos statulos JAV pilietinio karo metu Konfederacijos pusėje veikusiems žmonėms.
 
Nors projektas buvo priimtas 305 parlamentarams balsavus už ir 113 – prieš, šiam sprendimui dar turės pritarti respublikonų kontroliuojamas Senatas.
 
Projektui galutinai patvirtinti dar reikės Donaldo Trumpo, kuris griežtai prieštarauja istorinių paminklų nuėmimui, parašo.
 
Projekte nurodome nuo JAV Kapitolijaus kalvos, kur stovi Kongresas, nuimti statulas asmenų, kurie savanoriškai veikė Konfederacijos pusėje.
 
1861–1865 m. pilietinio karo metu kelios pietinės JAV valstijos pasitraukė ir pabandė sukurti nepriklausomą respubliką, kurioje būtų įteisinta vergija.
 
Pagal įstatymo projektą, būtų nuimtos trijų vyrų statulos, kurie rėmė vergiją arba baltųjų viršenybės idėjas.
 
Aktyvistai ir daugelis juodaodžių amerikiečių Konfederacijos vėliavas ir paminklus konfederatams laiko rasizmo simboliais, tačiau kiti, daugiausia baltaodžiai pietiečiai, juos laiko istoriniu paveldu.
 
Birželio viduryje nuo JAV Kongreso sienų buvo nuimti keturių aukštų XIX a. parlamentarų, kurie veikė Konfederacijos pusėje, portretai. Šių buvusių Atstovų Rūmų pirmininkų portretai nuimti pagal dabartinės Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi įsaką.
 
JAV visuomenė vis labiau priešinasi šalies rasistinei ir vergijos praeičiai po to, kai gegužės 25 d. baltaodis Mineapolio policijos pareigūnas nužudė juodaodį amerikietį George’ą Floydą. Po nužudymo visoje šalyje kilo masiniai protestai.
 
„Mano protėviai pastatė Kapitolijų, tačiau čia vis dar yra paminklų žmonėms, kurie paėmė į vergiją man protėvius“, – sakė juodaodė Atstovų Rūmų narė iš Kalifornijos valstijos Karen Bass.
 
Šios statulos rodo „baltųjų viršenybės ir rasizmo toleranciją“, teigė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.23; 10:00

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi gynė provokacinį savo elgesį prezidentui Donaldui Trumpui Kongrese skaitant metinį pranešimą ir dar kartą jį užsipuolė.
 
„Aš suplėšiau melo manifestą“, – sakė N. Pelosi ketvirtadienį Vašingtone. Esą reikėjo atkreipti amerikiečių dėmesį, kad visa tai netiesa. „Tai buvo visiškai tinkamas veiksmas“, – kalbėjo demokratų lyderė. Ji pridūrė, kad jai nereikalingi pamokymai apie orumą, ypač – iš D. Trumpo lūpų.
 
Prezidentas savo kalboje skleidė melą, kalbėjo N. Pelosi. Jis esą Kongresą pavertė „realybės šou scena“.
 
N. Pelosi teigė, kad parodė pagarbą D. Trumpui ir jam prieš skaitant metinį pranešimą ištiesė ranką. Tačiau jis esą nenorėjo atsakyti tuo pačiu. „Jis atrodė lyg šiek tiek paveiktas raminamųjų“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkė. Tačiau neištiesta ranka esą nebuvo priežastis to, kad ji vėliau suplėšė kalbos tekstą.
 
N. Pelosi antradienio vakarą po D. Trumpo kalbos demonstratyviai suplėšė kalbos tekstą. Baltieji rūmai ir D. Trumpas tokį elgesį pasmerkė, o demokratai negailėjo pagyrų.
 
JAV Senatas, kuriame D. Trumpo respublikonai turi daugumą, trečiadienį išteisino prezidentą nuo visų apkaltos proceso kaltinimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 05:00

Nancy Pelosi balsų daugumą buvo išrinkta naujos sudėties JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininke. Demokratų partijos atstovė užėmė šį postą po to, kai demokratai susigrąžino parlamento žemųjų rūmų kontrolę pagal lapkritį įvykusius kadencijos vidurio rinkimų rezultatus.

Nancy Pelosi balsų dauguma buvo išrinkta naujos sudėties JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininke. EPA – ELTA nuotr.

Prieš N. Pelosi patvirtinimą pirmininke stojo grupė demokratų kongresmenų, kurie yra įsitikinę, kad partijai reikia naujos, jaunos vadovybės. Jie pareiškė esą pasirengę paremti N. Pelosi kandidatūrą, jeigu būsima kadencija jai bus paskutinė. Kaip praneša laikraštis „The Washington Post“, N. Pelosi patikino demokratus, kad jei bus išrinkta į šį postą, ji nebesibalotiruos 2022 metais, kai įvyks kiti kadencijos vidurio rinkimai.

N. Pelosi buvo Atstovų Rūmų pirmininkė 2007-2011 metais, o nuo 2011 metų vadovavo demokratų frakcijai Atstovų Rūmuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.04; 02:00

JAV žiniasklaida skelbia apie demokratų pergalę Atstovų Rūmuose, Senatą apgynė respublikonai. EPA-ELTA nuotr.

JAV Kongreso rinkimuose prezidento Donaldo Trumpo respublikonai prarado daugumą Atstovų Rūmuose. Demokratai ateityje čia turės daugiau kaip pusę mandatų iš 435, pranešė stotys NBC ir „Fox News“, remdamosi pirmaisiais rezultatais ir balsavusių rinkėjų apklausa. Daugumą Senate tuo tarpu apgynė respublikonai, skelbia CNN, ABC ir „Fox News“.

Vadinamuosiuose vidurio kadencijos rinkimuose valdžioje esančio prezidento partija dažniausiai patiria nuostolių. Ekspertai prognozavo, kad respublikonai šiuose rinkimuose neteks daugumos Atstovų Rūmuose, o tai apsunkins D. Trumpo valdymą. Kad respublikonai išlaikys Senatą, buvo tikėtasi.

Demokratai nuo sausio, kai pradės dirbti naujai išrinkti Atstovų Rūmai, gali pradėti prieš D. Trumpą daugybę tyrimų. Jų rezultatai gali sudaryti sąlygas D. Trumpo apkaltai. Tam Atstovų Rūmuose užtenka paprastos daugumos.

Vis dėlto apkaltai turi pritarti mažiausiai 67 senatoriai iš 100, o to tikėtis neįmanoma. Respublikonų senatoriai iki šiol tvirtai remia prieštaringai vertinamą savo prezidentą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 09:15

JAV demokratai reikalauja, kad prezidento Donaldo Trumpo vertėja liudytų Kongrese. Ji esą turėtų suteikti informaciją apie D. Trumpo pokalbį akis į akį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Helsinkyje.

Vertėja ir jos užrašai galėtų suteikti svarbios informacijos apie abiejų šalių vadovų pokalbių turinį, trečiadienį teigė kai kurie demokratai. Užsienio politikos ekspertas Robertas Menendezas stočiai MSNBC pareiškė, jog bus imtasi „didelių pastangų“, „kad būtų sužinota, kas atsitiko“. Senatorė Jeanne Shaheen sakė, jog vertėjos liudijimai galėtų padėti, kad parlamentarai ir JAV visuomenė „sužinotų, kas tiksliai buvo kalbama ir nuspręsta JAV vardu“.

D. Trumpas ir V. Putinas savo viršūnių susitikime Helsinkyje dvi valandas kalbėjosi už uždarų durų, patalpoje dar buvo tik abiejų prezidentų vertėjai.

Baltieji rūmai reikalavimą dėl vertėjos liudijimo gali atmesti argumentuodami, kad nė vienas prezidentas ar jo vertėjai nėra įpareigoti atskleisti privačių pokalbių.

Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį pareiškė, jog jai nėra žinoma apie galimą pokalbių tarp D. Trumpo ir V. Putino užfiksavimą ir patarė su kitais klausimais kreiptis į Valstybės departamentą. Šio atstovė Heather Nauert sakė, kad iki šiol negautas formalus prašymas išklausyti vertėjos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 03:00

Vokietijos pietuose, Augsburge, apie 5 tūkst. žmonių šeštadienį susirinko protestuoti prieš dešiniųjų pažiūrų populistų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), vykstant šios partijos kongresui, informuoja naujienų agentūra dpa. 

Policijos atstovė spaudai Katharina von Roenn žurnalistams sakė, kad vienu metu palyginti taikiai vyko du skirtingi protestai, tačiau 2 protestuotojai nukentėjo nuo ašarinių dujų, kurios buvo panaudotos išsklaidyti miniai. 

Prie konferencijų centro, kuriame vyko kongresas, susirinkę protestuotojai rankose laikė plakatus ir skandavo šūkius prieš AfD „nacių propagandą“. Vėliau partijos oponentai planuoja susitikti su kita demonstrantų grupe ir surengti eitynes, kuriose, manoma, dalyvaus tūkstančiai žmonių. 

Vykstant kongresui Augsburgo gatvėse dirba apie 2 tūkst. policininkų. 

Prieš imigraciją pasisakanti euroskeptikų partija AfD sukrėtė Vokietijos politinę sistemą per rugsėjo mėnesį vykusius rinkimus ir tapo didžiausia opozicijos partija. Tuo metu valdančiąją koaliciją sudaro trys pagrindinės centro kairės ir konservatorių partijos. 

AfD kongresas vyksta Bavarijoje, kur AfD sieks pergalės spalio 14 d. vyksiančiuose rinkimuose į vietos parlamentą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-07-01