Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios reklamos skleidimo, praneša savivaldybė. Kreipimesi nurodoma, kad įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius.

Meras prašo tarybos ištirti, ar Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex.Taxi“ įvairiais būdais viešai skleidžiama reklama nepažeidžia Reklamos įstatymo ir neklaidina vartotojų.

Reklamoje „Yandex.Taxi“ skelbiasi teikianti taksi paslaugas, tai aiškiai nurodyta ir bendrovės pavadinime, tačiau bendrovė iki šiol nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo, praneša savivaldybė.

„Prašome pradėti galimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nagrinėjimą ir priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą“, – rašoma mero kreipimesi.

Meras taip pat informavo Konkurencijos tarybą, kad uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ įrenginyje nuo šio trečiadienio, rugpjūčio 1 dienos, planuojama skleisti galimai klaidinamą reklamą „Yandex.Taxi“. Dėl to savivaldybė jau įspėjo lauko reklamos bendrovę.

Praėjusią savaitę meras taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje sklando informacija, jog „Yandex. Taxi“ įkūrėjas Arkadijus Volažas galimai turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis. Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis ketvirtadienį taip pat kreipėsi į VSD vadovą Darių Jauniškį su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.

Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė „Yandex Taxi“ nuo praėjusio ketvirtadienio pradeda veiklą Lietuvoje.

Įmonės teigimu, pervežimo paslaugas bus galima užsisakyti naudojantis išmaniojo telefono programėle, o minimali kelionės kaina prasidės nuo 1 euro.

Skelbiama, kad ši bendrovė yra pagrindinė konkurentė kitai pervežimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Uber“. Skaičiuojama, kad pastaroji, konkuruodama su „Yandex Taxi“, yra praradusi 170 mln. JAV dolerių (145,224 mln. eurų).

„Yandex Taxi“ taip pat veiklą nuo kovo pradėjo Latvijoje, o nuo gegužės – ir Estijoje. Skelbiama, kad Rusijoje ji veikia nuo 2011 metų.

Bendrovė pavėžėjimo ir maisto tiekimo paslaugas teikia Baltarusijoje, Kazachstane, Armėnijoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.31; 05:30

Antradienis, balandžio 18 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų, Komunalinio sektoriaus pirkimų ir lydinčiųjų įstatymų pataisas. 

Seimo priimtos įstatymo pataisos draudžia sudaryti vidaus sandorius valstybės valdomoms įmonėms, tačiau palieka šią galimybę savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams bei palieka atvirą landą korupcijai savivaldoje. 

Su prašymu vetuoti šias įstatymų pataisas į Prezidentę kreipėsi grupė Seimo narių, Laisvosios rinkos institutas, Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų, Projektavimų įmonių asociacijos. 

Pasak Prezidentės, korupcijai naikinti būtina telkti vieningas pajėgas, o ne daryti nuolaidas, išimtis ir privilegijas. Todėl vidaus sandorius savivaldoje palikęs Seimas sukūrė terpę korupcijai, neskaidriam valstybės lėšų naudojimui ir nepotizmui savivaldoje klestėti. 

Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės nuomone vidaus sandoriai sudaro prielaidas piktnaudžiavimui, korupcijai, neracionaliam ir neskaidriam valstybės lėšų panaudojimui ir neužtikrina Lietuvos žmonėms geriausios kokybės paslaugos už mažiausią kainą. 

Per pastaruosius penkerius metus savivaldybės vidaus sandoriams išleido beveik 400 mln. eurų. Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo duomenimis, vidaus sandoriai perkamos atliekų tvarkymo paslaugos kainą gali išauginti net iki 100 procentų, o už tai turi sumokėti gyventojai. 

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucija įpareigoja savivaldybes savo veikloje paisyti sąžiningos konkurencijos, todėl viešųjų paslaugų teikėjas privalo būti atrinktas konkurso būdu. Savivaldybės pralaimi ginčus administraciniuose teismuose, jeigu vidaus sandoriai yra organizuojami be konkurso. 

Siekiant savivaldybėms palengvinti viešųjų pirkimų vykdymo procesą, Viešųjų pirkimų tarnyba artimiausiu metu ketina rengti daugiau mokymų savivaldybėms, taip pat parengti naujai priimtų įstatymų komentarus ir metodines rekomendacijas. 

Prezidentė teikia Seimui įstatymo pataisas, kuriomis siūlo atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėms.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2018.04.18; 05:05

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės atstovais aptarė, kaip užtikrinti mažesnes vaistų kainas Lietuvoje. 

Konkurencijos tarybos (KT) ir Valstybės kontrolės (VK) tyrimai atskleidė, kad kompensuojami vaistai mūsų šalyje yra nepagrįstai brangūs.

Neskaidri, blogai kontroliuojama sistema sudaro sąlygas korupcijai ir neteisėtam lobizmui. Iki šiol nė vienas sveikatos apsaugos ministras nesiryžo reformuoti vaistų kompensavimo sistemos, kasmet reikalaujančios vis daugiau lėšų. Vaistams kompensuoti valstybė per metus skiria jau beveik 240 mln. eurų, o patys gyventojai dar primoka dešimtis milijonų eurų. Kai kurių vaistų grupėse priemokos išaugo daugiau kaip 80 procentų.  

Kaip rodo tyrimai, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reguliuojama vaistų kompensavimo sistema sukelia dirbtines kliūtis patekti į šalies rinką pigesniems ir efektyvesniems vaistams.

Dėl kontrolės stokos Lietuvoje brangiausio vaisto parduodama dešimtis kartų daugiau nei pigiausio, nors skirtingų gamintojų to paties vaisto kainos rinkoje gali skirtis nuo 2 iki 6 kartų. Tai rodo, kad valstybė vaistus kompensuoja ne pagal realias kainas.

Net iki 49 proc. pigesni vaistai yra neįleidžiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ištisais metais delsiant jį atnaujinti moderniais ir pigesniais vaistais. Tokia sistema tarnauja brangių vaistų gamintojams ir prekybininkams, saugodama jų pelnus. 

Neracionaliai naudojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas prarandama galimybė sutaupyti ir nupirkti naujausių vaistų, ypač reikalingų onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Žmonėms ne visada pasiūloma pasirinkti pigesnius tokio paties efektyvumo medikamentus. Kaip atskleidė Valstybės kontrolė, tik 1 iš 14 tirtų atvejų vaistų pirkėjas buvo tinkamai informuotas apie mažiausiai kainuojantį vaistą.  

Prezidentė pabrėžia, kad vaistų kainų mažinimas yra prioritetinis darbas, svarbus visiems gyventojams ir valstybei. Dabar susiklosčiusi padėtis yra nepateisinamo aplaidumo padarinys. Esama daug galimybių sumažinti vaistų kainas, ir tai – tiesioginė sveikatos apsaugos ministro atsakomybė, nes būtent dėl SAM nustatytų taisyklių vaistų kainos nemažėja.

Ministerija privalo įgyvendinti kontroliuojančių institucijų rekomendacijas: užtikrinti efektyvią vaistų kainodarą ir sąžiningą konkurenciją, Vaistų kompensavimo komisijos, Farmacijos departamento veiklos skaidrumą. Taip pat turėtų būti atnaujinta PSDF taryba, kurioje iki šiol sprendimus daugiau nei dešimtmetį priiminėja tie patys nariai.

Skaidri vaistų rinkos reguliavimo tvarka ir principinga jos priežiūra bei kontrolė turi suteikti galimybę kiekvienam žmogui įsigyti tinkamiausius, nebrangius ir efektyvius vaistus. 

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.01.24; 15:30

Kadaise, labai seniai, į Lietuvos rinką įžengė „Tele2“. Prieš šiai bendrovei investuojant Lietuvoje visi teigė, kad egzistuojančios labai aukštos mobiliojo ryšio paslaugų kainos yra sąžiningos, kad tai – modernių technologijų ir „nerealiai“ kokybiškų paslaugų, kurios būtent tiek ir kainuoja, padarinys.

O šiandien lietuviai už mobilųjį ryšį moka bene pigiausiai Europoje, tačiau mobiliojo ryšio operatoriai vis tiek veikia pelningai. Ir nors kai kuriems operatoriams tokios permainos tikriausiai nėra labai malonios, kai kalbama apie Lietuvos vidaus rinką, reikia suprasti, kad kiekvienas žingsnis, mažinantis būtinųjų (mobilusis ryšys tikriausiai jau priskirtinas tokioms) paslaugų ir prekių kainas, didina visuomenės ekonominę gerovę.

Continue reading „Mažas žingsnis „Lidl“ – milžiniškas šuolis Lietuvai“

panka_0

Lietuvių liaudis turi gerą patarlę: įleisk kiaulę į bažnyčią – ant altoriaus užlips. Kaip sakoma nei iš patarlės, nei iš dainos žodžių neišmesi. Turbūt labiausiai tie žodžiai šiuo metu tinka Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Aišku, ši tema jau valkiota ir nuvalkiota, bet kai įvykiai vystosi su tokiu neregėtu pagreičiu, tylėti nebeišeina.

Kad Rytų Lietuvoje klesti nesąžininga konkurencija tarp lenkiškų ir lietuviškų mokyklų, seniai žinomas faktas. Lenkų rinkimų akcija, turėdama absoliučią daugumą Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, savo rankose turi daugybę poveikio svertų. Savivaldybė turi didelę įtaką skiriant valdininkų etatus, ji skiria artimiausią žmogui valdžios atstovą – seniūną, skirsto pašalpas, kompensacijas, kitą socialinę paramą.

Continue reading „Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau?“