Konstitucijoje siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.

Seime įregistruotos tokios Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos inicijuotos Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pataisos.

Jas pasirašė 47 Seimo nariai, atstovaujantys Lietuvos socialdemokratų darbo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoms bei mišriai Seimo narių grupei.

„Tokia Konstitucijos nuostata, visų pirma, reikštų įstatymų leidėjo pareigą priimti naują ar pakeisti galiojančius įstatymus ir nustatyti atvejus bei tvarką, kada kartu su teisėjais bylas nagrinėtų ir visuomenės atstovai – Lietuvos Respublikos piliečiai, davę tarėjo priesaiką. Antra, ši nuostata įpareigotų įstatymo lygmeniu įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tarėjai turėtų sprendžiamąjį (o ne patariamąjį) balsą, t. y. kartu su teisėjais priimtų sprendimus nagrinėjamose bylose. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją asmuo, paskirtas teisėju, turi prisiekti, siūloma analogiškai numatyti ir tarėjo priesaikos reikalavimą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Taip pat siūloma Konstitucijoje nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu. Ši nuostata sudarys teisines prielaidas kviesti visuomenės atstovus atlikti tarėjo pareigas ir užkirs kelią galimiems ginčams, ar tokios pilietinės pareigos atlikimas nelaikytinas priverčiamuoju darbu.

Pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai – visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas. 

Manoma, kad tarėjų instituto įteisinimas bus papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija. „Tarėjai gali apsaugoti teismą nuo politikų ar kitų trečiųjų asmenų spaudimo. Teismui priimant tiek viešosios nuomonės požiūriu, tiek ir politikams nepriimtinus sprendimus, piliečių dalyvavimas sprendimą priimančioje kolegijoje saugo ne tik profesionalius teisėjus, bet ir teismą kaip instituciją“, – sako Konstitucijos pataisų iniciatoriai.

Tarėjų įtraukimas, jų nuomone, gali turėti įtakos tiek visos teisinės sistemos (padarant ją artimesnę visuomenės vertybėms), tiek ir teismų sistemos legitimumui. Tarėjai, turėdami tam tikrą specifinę patirtį, teismams sudarytų galimybes priimti sprendimus, kurie šalims yra suprantami, o teismui leistų geriau suprasti šalių poziciją ir lūkesčius. 

„Kitose Europos valstybėse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje – teismų tarėjų dalyvavimas teisingumo vykdyme stiprina pasitikėjimą teismais. Tai būtų efektyvi prevencija kovojant prieš korupciją teismų sistemoje“, – sako LSDD frakcijos narys Juozas Bernatonis. 

Įdiegus tarėjų institutą teismuose, kils papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Jos bus reikalingos atliekant tarėjų atranką ir administruojant tarėjų sąrašo sudarymą, apmokant tarėjų vykimo į teismą ir atgal į savo gyvenamąją vietą, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, kai tarėjai vyks iš kitos vietovės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, taip pat užtikrinant jų turimas socialines garantijas. „Valstybės biudžeto lėšų reikės kompensacijai tarėjams mokėti pagal tarėjo funkcijoms vykdyti sugaištą laiką. Be to, kils papildomų lėšų poreikis teismų infrastruktūrai gerinti: įrengti tarėjų darbo vietoms, suteikti jiems elektroninius parašus ir pan.“, – sakoma aiškinamajame rašte. 

Realus valstybės biudžeto lėšų poreikis tarėjų institutui teismuose finansuoti, be kita ko, priklausys nuo bylų, kuriose tarėjai atliks savo pareigas, skaičiaus. Šis poreikis bus tiksliai nustatytas, rengiant Konstitucijos pakeitimus įgyvendinančius įstatymus.

Seimo 2016 m. spalio 11 d. nutarimu buvo patvirtinta Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcija. 

Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Koncepcijos nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos piliečiams, davusiems tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais nagrinėti bylas ir priimti sprendimus.

Siekiant tinkamai pasirengti tarėjų instituto veikimui, numatoma, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

Pakeitus Konstituciją, reikės pakeisti Teismų įstatymą ir jame nustatyti tarėjams taikomus reikalavimus, tarėjų atrankos procedūrą ir tarėjų sąrašo sudarymą, tarėjų priesaikos reikalavimą, tarėjų vaidmenį proceso metu, tarėjų teises ir pareigas, veiklos garantijas, atsakomybę, pareigų pabaigą, išbraukimą iš tarėjų sąrašo ir kt. Įstatyme taip pat turės būti nustatyta, kokių kategorijų civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose tarėjai atliks savo funkcijas. Taip pat reikės pakeisti Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą, Administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus susijusius įstatymus.

Konstitucijos pataisas planuojama svarstyti pavasario sesijoje. Kaip informavo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos deleguotas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, šioms pataisoms įgyvendinti reikalingų įstatymų projektai jau yra rengiami.

Tarp pasirašiusiųjų Konstitucijos pataisas yra premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Algirdas Butkevičius, Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Linas Linkevičius, Vytautas Bakas, Artūras Skardžius, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.13; 10:27

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vyks pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis norima įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Svarstomu projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis.

Teikiamo dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai.

„Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės – byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo“, – pabrėžiama dokumente.

Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į šį teismą dėl teisės aktų atitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.

Dėl Konstitucijos keitimo balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Konstitucijos keitimai laikomi Seimo priimtais, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 07:00