G. Contė: pandemija gali sustiprinti antieuropietiškas nuotaikas. EPA-ELTA nuotr.

Naujojo koronaviruso plitimo sukelta krizė gali sustiprinti antieuropietiškas nuotaikas kai kuriose šalyse, jeigu ES nedės pastangų jai sureguliuoti. Tai pirmadienį paskelbtame interviu Ispanijos laikraščiui „El Pais“ pareiškė Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė (Giuseppė Contė).
 
„Nacionalistiniai instinktai Italijoje, taip pat Ispanijoje ir kitose šalyse bus kur kas stipresni, jeigu Europa nesusitvarkys su užduotimi“, – patikslino jis.
 
„Šiuo metu Europoje žaidžiama istorinė partija, – mano Italijos premjeras. – Tai sveikatos apsaugos krizė, kuri galiausiai sprogo ekonomikos ir socialinėje srityse. Tai istorinis iššūkis visai Europai“. „Mes ribojame savo piliečių konstitucines teises, ir Europa turi reaguoti, vengdama tragiškų klaidų“, – pridūrė jis.
 
G. Contės nuomone, kai kurios šalys dar nevisiškai suvokia, kokius griežtus apribojimus ekonomikos srityje nulems ši nepaprastoji situacija.
 
„Šiuo metu (koronavirusas) labiausiai paveikė Italiją ir Ispaniją, bet tai laukia visų. Deja, (susirgusiųjų) skaičius didėja visose šalyse, ir su šia nepaprastąja padėtimi sveikatos apsaugos ir ekonomikos srityse susiduria visa ES“, – pabrėžė G. Contė.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 630 tūkstančių žmonių, beveik 30 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 11:00

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vyks pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis norima įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Svarstomu projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis.

Teikiamo dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai.

„Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės – byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo“, – pabrėžiama dokumente.

Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į šį teismą dėl teisės aktų atitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.

Dėl Konstitucijos keitimo balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Konstitucijos keitimai laikomi Seimo priimtais, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 07:00