Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad šiuo metu kertinis rūpestis yra teismų sistemos atsinaujinimas, siekis atkurti teisėjo profesijos prestižą. Vis tik šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad sisteminių pokyčių vis dar vengia pati teismų savivalda.
„Tačiau tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda. Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus“, – savo metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo nauja teisėkūros iniciatyva siekiantis sisteminio pokyčio, kuris apimtų teisėjų atrankos procedūrą, priartintų administracinius teismus prie žmonių, atvertų galimybę specializuotiems teismams tapti efektyvesniems.
„Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias — principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti“, – teigė jis.
Savo kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį į užsitęsusį Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skyrimą. Ši situacija, pasak jo, pakenkė KT reputacijai.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pabrėžė daug vilčių dedąs į naujai paskirtą generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
„Neslėpsiu, didelius lūkesčius sieju su naująja generaline prokurore. Jai tenka iššūkis kurti ateities Prokuratūrą, pajėgią tvirtai ir principingai ginti viešąjį interesą, užtikrinti efektyvesnį baudžiamąjį procesą ir sutrumpinti pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus. Turime plėsti prokurorų kompetencijas tirti finansinius ir korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat džiaugėsi, kad jo iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Jis vylėsi, kad artimiausioje ateityje bus galima pastebėti ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį.
Vilniaus universiteto profesorius teisininkas Vytautas Mizaras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlys Seimui paskirti teisininką, Vilniaus universiteto (VU) profesorių Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju.
Antradienio Seimo plenariniame posėdyje ji ketina pateikti tai numatantį nutarimo projektą.
Paskirti V. Mizarą KT teisėju siūloma vadovaujantis Konstitucija, Konstitucinio Teismo įstatymu ir atsižvelgiant į Seimo pirmininko 2021 m. vasario 4 d. potvarkį „Dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus“.
Siūloma, kad šis nutarimas įsigaliotų 2021 m. birželio 1 d.
1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1997 m. iki 1998 m. jis studijavo Frankfurto universitete, kur baigė podiplomines studijas ir įgijo teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį. 2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m. Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininko pareigas. Yra dirbęs teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Socialdemokratų partijos būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Laikinai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigas einantis Mindaugas Sinkevičius tvirtina, kad tiesioginių merų rinkimų atitikimo Konstitucijai klausimą tarp Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narių paragino tai, kad kai kuriems iš jų nepalankiai susiklostė savivaldos rinkimai. Jonavos meras taip pat kėlė klausimą, ar tai, kad teisės ekspertai komentuoja būsimus Konstitucinio Teismo sprendimus, nereiškia, jog šie ekspertai yra privilegijuota grupė, sau leidžianti anonsuoti būsimas Teismo išvadas.
„Tai ar bandysime keisti Konstituciją, ar vis tik labai gražiai suniveliuosim viską pagal konservatorių iniciatyvą? Nes šią iniciatyvą ne vienas Seimo narys pasirašė, bet teikėjas yra būtent Andrius Kupčinskas, buvęs Kauno meras. Matyt, kad tas pralaimėjimo kartėlis prieš Visvaldą Matijošaitį paragino kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paprašyti verdikto“,– antradienį vykusiame LSDP posėdyje kalbėjo M. Sinkevičius.
Tiesa, tarp 46 parlamentarų, kurie pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, yra ir LSDP atstovai: Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas bei frakcijos nariai Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė.
Visgi M. Sinkevičius paragino partiją užimti aktyvią poziciją dėl tiesioginių merų rinkimų, kurie, pasak laikinojo LSDP pirmininko, itin patinka rinkėjams. Jo nuomone, aktyvi LSDP pozicija yra būtina, nes konservatoriai, inicijuodami rinkimų peržiūros darbo grupės subūrimą Seime, neva siekia susikurti sau palankią rinkimų sistemą. Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Pasak Jonavos mero, LSDP būtina jau dabar inicijuoti Konstitucijos pokyčius, leisiančius išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, kadangi M. Sinkevičius, remdamasis viešais informacijos šaltiniais, daro išvadą, kad tiesioginiai merų rinkimai bus pripažinti antikonstituciniais.
„Vytautas Sinkevičius (beje, joks man ne giminė), garbingas profesorius, konstitucinės teisės žinovas, jau pareiškė, kad tiesioginiai merų rinkimai yra antikonstituciniai. Tai galiu pasveikinti būsimą Radviliškio merą, nes panašu, kad jis bus nekonstituciškai išrinktas“, – ironiškai kalbėjo laikinasis LSDP pirmininkas, stebėdamasis, kad MRU profesorius neva iš anksto žino Konstitucinio Teismo sprendimą.
„Yra, pasirodo, mūsų šalyje teisėjų, profesionalių teisininkų iš MRU, kurie jau žino mūsų Konstitucinio Teismo sprendimus. Na, labai įdomu, gal čia kažkokia išskirtinė grupė, kuri gali anonsuoti būsimus sprendimus“, – svarstė M. Sinkevičius.
Tiesa, pats MRU profesorius V. Sinkevičius dar praėjusį penktadienį pabrėžė, kad būtina sulaukti galutinės išvados iš Konstitucinio Teismo.
Visgi, net jeigu KT nuspręstų, kad tiesioginiai merų rinkimai yra nesuderinami su Konstitucijos 119 straipsniu, Teismas, MRU profesoriaus nuomone, savo nutarimą tikriausiai atidėtų, taip suteikiant parlamentarams galimybę atitinkamai pakeisti įstatymus.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jeigu Teismas pasakys, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tai turėtų atidėti savo nutarimą, nes kitaip iš karto, po oficialaus nutarimo, merai negalėtų vykdyti savo įgaliojimų. Aš įsivaizduoju, bus duotas tam tikras laikas, atidėtas įgaliojimas, kad įstatymų leidėjai atitinkamai juos galėtų pakeisti, kad atitiktų Konstituciją“,– Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
ELTA primena, kad šiuo metu Konstitucinis Teismas nagrinėja tiesioginių merų rinkimų bylą.
Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo Pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos Seimo nariai. Jų teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kuriame numatoma, kad įstatymams ir tarybos sprendimams įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015 metų, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.
Tuo metu kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Pastarąją savaitę darbo grupėje esantys parlamentarai su politologais diskutavo apie galimus Seimo rinkimų tvarkos pokyčius, o artimiausiu metu numatoma diskutuoti būtent apie savivaldos rinkimus.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Darbo grupės vadovu paskirtas Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.
Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.
Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS–LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS–LKD), Andrius Kupčinskas (TS–LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS–LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Seimui ketvirtadienį paskyrus du iš trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, prezidentas Gitanas Nausėda sako turįs viltį, kad tai paskutinis kartas, kada KT teisėjų rotacija trunka taip ilgai.
„Seimas apsisprendė paskirti du iš trijų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus. Žengtas svarbus žingsnis, kurio visi nekantriai laukėme. Vis dėlto šįkart Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai. Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – savo feisbuko paskyroje teigia G. Nausėda.
Prezidentas padėkojo kadenciją baigusiems KT teisėjams Gediminui Mesoniui ir Vytui Miliui bei pasveikino naujuosius teisėjus – Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną.
„Konstitucinio Teismo teisėjų pasikeitimas – įvykis, reikšmingas ne tik teisininkams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Su pagarba dėkoju kadenciją baigusiems Konstitucinio Teismo teisėjams Gediminui Mesoniui bei Vytui Miliui už jų nenuilstantį darbą ir atsidavimą vykdant konstitucinį teisingumą. Noriu nuoširdžiai pasveikinti šiandien prisiekusius naujuosius Konstitucinio Teismo teisėjus – Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną“, – sako G. Nausėda.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį palaikė Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Andriaus Kabišaičio KT teisėju Seimas nepaskyrė.
Už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą Andriaus Kabišaičio kandidatūrą į KT teisėjo pareigas balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 49, susilaikė 19 parlamentarų.
Už prezidento Gitano Nausėdos pateiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 31, susilaikė 24 Seimo nariai. Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Už Algio Norkūno paskyrimą KT teisėju balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 28 parlamentarai.
Dėl naujų teisėjų paskyrimo Seimas balsavo slaptai.
ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis, kalbėdamas apie jau beveik metus Seime įstrigusias Konstitucinio Teisimo teisėjų patvirtinimo procedūras, sako, kad jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo teismo pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.
Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti ir spręsti dėl Giedrės Lastauskienės, Andriaus Kabišaičio ir Algio Norkūno kandidatūrų eiti KT teisėjų pareigas. Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį teisėjų paskyrimo klausimą apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto nariai nepritarė Seimo pirmininkės į KT teisėjus siūlomo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrai. Jo kandidatūrą palaikė tik trys komiteto nariai, o 5 parlamentarai susilaikė. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlomiems kandidatams komitetas pritarė.
E. Šileikis: Seime vyksta apgailėtinos manipuliacijos
E. Šileikio nuomone, tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai, nėra atsitiktinumas. Anot jo, jei A. Kabišaičio kandidatūra Seime bus atmesta, tai pirmininko pareigose dar keliems mėnesiams liks dabartinis KT pirmininkas Dainius Žalimas.
„Intriga ta, kad dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuris kaip kandidatas rotuojant KT teisėjus 2011 m. teiktas tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, dabartinėje rotacijoje yra susietas būtent su Seimo pirmininkės teikiama A. Kabišaičio kandidatūra. Jei ji atmetama, pareigose pagal Konstitucinio Teismo įstatymą toliau lieka atitinkamas (ankstesnės Seimo pirmininkės 2011 m. siūlytas) KT teisėjas. Jis nuo 2014 m. papildomai yra šio teismo pirmininkas, taigi „centrinė figūra“, nors formaliai „pirmoji tarp lygiųjų“, – atvirame laiške teigia E. Šileikis.
„Seimui slaptu balsavimu KT teisėjais paskyrus kitus du kandidatus, kuriems tas Seimo komitetas pritaria, KT pirmininko pareigas toliau gana ilgai eis dabartinis juo esantis asmuo, kuris labai artimas Seimo daugumai ne tik dėl savo pasaulėžiūros, bet ir ankstesnės ilgametės narystės atitinkamoje politinėje partijoje (unikalaus bruožo, nebūdingo beveik visiems kitiems Lietuvos teismų teisėjams)“, – teigia profesorius.
Profesorius taip pat neatmeta galimybės, kad dabartinės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiama kandidate galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė.
„V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiamu kandidatu galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė ar adekvataus charakterio (pažiūrų) asmuo, kuris artimas tam tikriems asmenims/politikams“, – svarsto E. Šileikis.
Pasak VU profesoriaus, jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo KT pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.
„Jei A. Kabišaitis pagal minėto Seimo komiteto rekomendaciją būtų atmestas Seimo plenariniame posėdyje vykstančiu slaptu balsavimu ir vietoj jo naujas kandidatas būtų teikiamas šių metų vasario, kovo arba balandžio mėnesiais, tai dabartinis KT pirmininkas galės toliau eit pareigas dar bent 4 ar 5, arba net 6 mėnesius, tol, kol Seimo dauguma bus tuo suinteresuota, inter alia, nepatenkinta dėl tam tikrų jautrių personalizuotų istorinių politinių aspektų, kuriuos praeityje atitinkamai (esą netinkamai) vertino KT pirmininkaujant prof. Egidijui Kūriui“, – sako E. Šileikis.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjant kruvinų Sausio 13-osios įvykių minėjimui, Seimo opozicinės partijos atkreipia dėmesį į antradienį ketinamos priimti Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui skirtos rezoliucijos tekstą.
Šioje rezoliucijoje primenama, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
Opozicinių frakcijų atstovai teigia rezoliuciją palaikantys, tačiau kartu ir manantys, jog nereikėtų sukurti pagrindo kelti klausimo dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui.
„Viešojoje erdvėje pasigirdus įvairių interpretacijų dėl rezoliucijos vieno sakinio galimų pasekmių, Seimo opozicija pareiškia, kad rezoliuciją suprantame kaip skirtą laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui paminėti, kuri neturi būti pagrindas iš naujo interpretuoti galiojančius teisės aktus. Opozicija laikosi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kuris teigia, kad Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui“, – rašoma „darbiečių“ išplatintame pranešime.
„Šiuo klausimu Konstitucijoje nėra nustatyta jokių išimčių. Viešojoje erdvėje vėl pasigirdus diskusijoms šia tema, norime aiškiai pasakyti – nepritariame nuolatiniam spekuliavimui šiuo klausimu ir raginame visas politines jėgas gerbti KT sprendimą“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jam antrino ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Konstitucinis Teismas labai aiškiai ir nedviprasmiškai 2002 metų birželio 19 d. nutarime konstatavo, jog „Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“, – pranešime cituojama A. Norkienė.
Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi opozicija teigia pritarianti Seimo rezoliucijos „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektui, kurį pasirašė įvairių frakcijų nariai, tačiau nenori, kad šis dokumentas taptų spekuliacijų priežastimi.
„Mes prisimename to meto, Sausio 13-osios, svarbą, gerbiame kiekvieno žmogaus – tiek politiko, tiek kitų profesijų, tautų ar pažiūrų atstovų – indėlį, kurio dėka šiandien esame laisvi ir kuriame Nepriklausomą Lietuvą. Be vienybės, be visų tų, kurie nepabūgo ir drąsiai stovėjo prieš tankus, mūsų šalį tebekaustytų grandinės iš rytų. Pasakyti tik ačiū – tai nepasakyti nieko, nes nėra žodžių, galinčių apibūdinti visas aukas ir pastangas išlaisvinti Lietuvą, todėl pritariame rezoliucijai ir reiškiame jai palaikymą“, – tvirtina Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
2021 m. sausio 13 d. bus minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės. Šio jubiliejaus minėjimas dėl pandemijos pirmą kartą vyks virtualioje erdvėje.
Lietuvos teisinė sistema buvo surėdyta taip, jog čia aukščiausioji teisminė institucija yra Konstitucinis teismas (KT), už Konstitucinį teismą Lietuvoje aukštesniu gali būti laikomas nebent tik Paskutinysis teismas, septyniems angelams pakėlus triūbas prie lūpų.
Kitas dalykas, kad LR Konstituciniam teismui ne visados pavykdavo išsaugoti savo nepriekaištingą reputaciją, pateisinti žmonių lūkesčius, kuriuos sužadina aukštasis Konstitucinio teismo vardas ir ypatingas statusas. Kad ir kaip žiūrėtume, per nepriklausomybės trisdešimtmetį buvo visko: kai kurie LR KT sprendimai yra sukėlę nemažai diskusijų, pasitaikė net tokių atvejų, kai dėl priimtų KT išaiškinimų kilo abejonės – ar aukštieji teisėjai nepasidavė politiniam užsiangažavimui vienos kurios partijos naudai, ar visados sugebėdavo atsispirti pagundai į pirmą vietą iškelti teisininkų luomo interesus? Iš tiesų, buvo, kad vieną ar kitą kartą surašyta KT nuomonė vertė krapštytis pakaušius. Taigi, galbūt ne be reikalo žmonės plepėjo ir plepa, kad Lietuvoje KT yra aukščiau net už Konstituciją.
Teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra vienas iš svarbiausių demokratinės teisinės valstybės principų, o Konstitucinio teismo nepriklausomumas ir nešališkumas civilizuotoje visuomenėje turėtų būti užtikrintas aukščiausiu laipsniu.
Tai be visa ko kito reiškia, kad KT teisėjais gali būti skiriami tik aukščiausios kvalifikacijos, niekados neleidę suabejoti savo padorumu teisininkai, tačiau Lietuvoje, kaip atrodo, be dalykinių ir moralinių kandidato savybių, siekiančiam pelnyti tokį paskyrimą dar yra reikalingas ir partinis užnugaris.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Be to, teisėjai taip pat yra žmonės su skirtingais vertybiniais įsitikinimais, su savo politinėmis simpatijomis ir antipatijomis.
Politinės intrigos. TSPMI plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Prieš eilę metų KT teisėju buvęs, dabar universitete dirbantis profesorius Vytautas Sinkevičius iš visų savo likimo brolių, KT eksteisėjų išsiskiria tuo, kad, nežiūrint seniai nugarmėjusių laikų, politinius įvykius anas ir toliau komentuoja žongliruodamas konstitucingumo terminais, vertina menamo atitikimo Konstitucijos normomis požiūriu, kitaip tariant, toli gražu nesijaučia išėjęs į užtarnautą poilsį.
Nieko tokio, jeigu eksperto kvalifikacijas turintis žmogus net ir bėgant laikui nepraranda ūpo bei entuziazmo, tačiau drauge išryškėja ta bėda, kad buvusio KT teisėjo vardą, Konstitucijos komentavimo žodyną anas dabar naudoja siekdamas prastumti vienos politinės partijos interesus.
Ar yra taip, kad laimėjęs KT teisėjo nominaciją žmogus privalėjo slėpti savo politinį užsiangažavimą, o, dirbdamas universitete, tas pats žmogus jau turi teisę konstitucingumo užkeikimais dangstyti labiausiai egoistinius vienos partijos pasirinkimus, šitaip begėdiškai profanuodamas šventą Konstitucijos vardą? Kaip atrodo bent man, ne teisininkui, tokia V.Sinkevičiaus saviveikla vis labiau pradeda panašėti į žiauriai prasikišantį nepadorumo ekscesą. Tikriausiai būtent dar ir dėl to, kad politinis užsiangažavimas ir preferencijos vienos partijos naudai iškreivina teisinio diskurso erdvę, žinomo teisininko V.Sinkevičiaus plačiai cituojami pasisakymai konstitucingumo temomis pastaraisiais metais neretai yra be galo suvelti ir logiškai prieštaringi.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu pastarosiomis dienomis matome kažką panašaus į V.Sinkevičiaus užsidegimo apipavidalinti partinius interesus teisiškai paūmėjimą, kai anas grūmodamas Konstitucija įrodinėja, kad prezidentas Gitanas Nausėda neturi beveik jokios teisės kištis į ministrų paskyrimo procesą. V.Sinkevičius dabar kala be perstojo, tarsi būtų pasamdytas („Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą“; delfi.lt). Esą atmesti kandidatą būtų galima tik remiantis konstituciškai pagrįstais argumentais, o kompetencijos reikalavimas neva nėra konstituciškai pagristas argumentas, siekiant atrinkti tinkamiausius pretendentus (čia pat V.Sinkevičius tvirtina, kad visi kandidatai į ministrus yra užtektinai kompetentingi, taigi kaip dorybę konstituciniame kandidatų paskyrimo procese nurodo tai, kas neva neturi jokios vertės konstitucingumo požiūriu).
Kaip užbrėžti ribą tarp konstituciškai pagrįsto ir konstituciškai nepagrįsto argumento? Nebūkite naivūs, kas ne kas, o Konstitucijos guru V.Sinkevičius dėl tokių niekų galvos sau nekvaršina…
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priimtu sprendimu atsisakė priimti nagrinėti paklausimą, ar per 2020 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas praleido įstatymų nustatytą minėtą maksimalų 72 valandų (3 dienų) terminą tokiam paklausimui pateikti”, – teigiama išplatintame teismo pranešime.
ELTA primena, kad Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas prašė KT išaiškinti, ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“, nukreipta prieš LLRA-KŠS, ir pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
Kreipimąsi į KT inicijavo Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.
Dvyliktasis Seimas skaičiuoja paskutines savo darbo dienas. Pasak Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, tikėtina, kad paskutinis šio Seimo posėdis gali įvykti lapkričio 11 d. Tai ji sakė ketvirtadienį iš Seimo tribūnos pristatydama kitos savaitės darbotvarkę.
Vienas iš neužbaigtų darbų yra parlamentarų grupės iniciatyva dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), – sakė R. Baškienė. Parlamentarai norėtų KT paklausti, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš partiją „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS), bei pažeidimai vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams ir ar nereikėtų pakartoti Seimo rinkimų daugiamandatėje ir nurodytoje vienmandatėje apygardose. Pasak R. Baškienės, šis klausimas bus pradėtas svarstyti lapkričio 10 d., bet gali būti pratęstas ir lapkričio 11 d.
Prieš tai LLRA-KŠS rinkimų rezultatus apskundė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), bet ši esminių pažeidimų agitacinėje rinkimų kampanijoje neįžvelgė. Neįžvelgė jų ir Prezidento teisininkai.
Bet ar Kreipimosi į KT projekto svarstymas Seimo posėdyje lapkričio 10 d. turi prasmę?
Kaip žinia, Seimas ne vėliau, kaip per 24 valandas po to, kai Vyriausioji Rinkimų Komisija paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus, turėjo būti supažindintas su LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektu, ir po to, ne vėliau, kaip per 48 valandas, kreiptis arba nesikreipti į KT. Terminai suprantami. Valstybė negali ilgai gyventi nežinioje.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Akivaizdu, kad lapkričio 10 d. priimtas teigiamas Seimo sprendimas bus, švelniai tariant, gerokai pavėluotas, o todėl teisiškai nemotyvuotas apriori. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį KT turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Tačiau valdančioji dauguma nutarė, kad Kreipimosi į KT klausimas svarstytinas, nes Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, o todėl ir 48 valandų terminas gali būti ištęstas tiek, kiek reikia valdančiajai daugumai.
Dėl to, kad Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, Seimo narys p. Česlav Olševski lapkričio 6 d. apkaltino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris, neva, neįvykdė savo pareigų, laiku nepateikęs Seimui svarstyti Kreipimosi į KT projektą (15min.lt: „Česlav Olševski: Ar Seimo pirmininkui suteikta galia pažeisti įstatymus?“). Pasak jo, LLRA-KŠS spalio 31 d. 20 val. 19 minučių kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir į Lietuvos Respublikos Seimą dėl pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu. Taigi, pasak Seimo nario, Kreipimosi projektas išsiųstas spalio 31 d. 20:19 minučių, praėjus kiek daugiau nei 4 valandoms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus. Tačiau Seimo Pirmininkas, anot jo, neatliko savo pareigų, o viešai pateikia klaidinančią ir melagingą informaciją. Pasak jo, Seimo Pirmininkas lapkričio 3 d. vietoj to, kad informuotų Seimo narius apie gautą dokumentą, organizuotų Seimo posėdį, nusprendė, kad Seimas – tai aš ir paskelbė nesikreipsiantis į KT. Maža to, pamelavo, kad neva LLRA-KŠS pavėlavo pateikti Kreipimosi į KT projektą.
Seimo narys p. Česlav Olševski, deja, nesugebėjo nurodyti, kokius Konstitucijos ar įstatymų straipsnius pažeidė Seimo Pirmininkas. Nes tokių nėra.
Kai dėl LLRA-KŠS pavėlavimo pateikti Kreipimosi projektą Seimo Pirmininkui, tai pastarasis teisus.
Gal aš ir klystu, bet Seimo narys p. Valdemar Tomaševski šeštadienio, spalio 31 d., vakare, 20:19 val. nenusiuntė Kreipimosi projekto Seimo pirmininkui jo adresu Viktoras.Pranckietis@lrs.lt, o nusiuntė į Seimo priimamąjį priim@lrs.lt. Tai matyti iš sunkiai įskaitomos laiško siuntimo-gavimo faksimilės, pateiktos Č. Olševski straipsnyje.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nežinau, ar privalėjo dirbti Seimo priimamasis vėlų šeštadienio vakarą, ir dar prieš Vėlines. Nežinau, taip pat, ar Seimo priimamasis privalo informuoti visus Seimo narius apie gautą laišką, ar tik Seimo Pirmininką, jei laiškas adresuotas visam Seimui, t.y., visiems Seimo nariams. Bet tai, kad laiškas pasiekė Seimo Pirmininką praėjus 25 val. po galutinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo VRK (Seimo Pirmininkas tvirtina, kad jo elektroniniame pašte nurodytas būtent toks laiško gavimo laikas, ir tai nesunku patikrinti), yra, matyt, paties V. Tomaševskio nesusivokimo situacijoje pasekmė. Nesusiprato p. V. Tomaševski pranešti telefonu Seimo Pirmininkui, kad yra skubus reikalas, kad Seimo priimamojo pašto dėžutėje jo laukia skubus laiškas. Tik tokiu atveju nereikia kaltinti Seimo Pirmininką ir klaidinti Lietuvos žmones.
Tačiau, tarkime, Konstitucinis Teismas atsižvelgs į praleistą 24 valandų terminą dėl pateisinamos priežasties, dėl šventinių ir kitokių nesusipratimų Seimo darbe. Bet juk jau pirmą darbo dieną po Vėlinių, antradienį, lapkričio 3, Kreipimosi projektas pasiekė Seimo narius. Jei 48 valandų terminą Kreipimosi projekto apsvarstymui ir Kreipimosi pateikimui KT pradėti skaičiuoti nuo trečiadienio 00:00 valandų, tai Seimo plenariniame posėdyje numatytas svarstyti klausimas, kurio pradžia – lapkričio 10 d. 10:35 val., įvyktų po 154 su puse valandų. Nemanau, kad KT pateisins tokį vėlavimą. Konstitucinis Teismas per daug užimtas, kad aiškintųsi, ar 48 valandų termino reikalavimas neįvykdytas dėl to, kad pirmas bandymas tvarkingai surinkti parašus Kreipimosi projekto svarstymo įtraukimui į Seimo posėdžio dienotvarkę nepavyko ir teko gaišti laiką naujam parašų rinkimui, ar dėl kitų priežasčių.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Ar ne geriau būtų paprasčiausiai išimti beprasmį Kreipimosi į KT klausimą iš Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkės? Tai būtų protingiausia, ką gali padaryti nueinanti valdančioji dauguma, ruošiantis sekantiems Seimo rinkimams. Priešingu atveju rinkėjų atmintyje išliks jos teisinis nihilizmas Seimo darbe. Tai liudija ir Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad nustatytas terminas Seimui kreiptis į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė 2020 m. lapkričio 3 d., ir konstitucinės teisės profesorius, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. “Jei Seimas net ir priimtų tą sprendimą kreiptis, mano galva Konstitucinis Teismas atsisakytų jį nagrinėti, nes yra praleistas kreipimosi terminas“, – portale 15min sakė V.Sinkevičius.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Na bet ir įžūli ta valdančioji dauguma Seime. Įtraukė į lapkričio 10 d. (antradienio) plenarinio posėdžio dienotvarkę kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą, reikalaujant iš KT rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje pripažinti negaliojančiais, o tai tas pats, kaip reikalauti naujų Seimo rinkimų.
Jau nekalbant apie tai, kad dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tik agitacijos srityje Konstitucija to nenumato, pasityčiojančiai praleistas kreipimosi į KT terminas. Štai ištrauka iš Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvados:
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr. „Pagal Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalį rinkimų galutinius rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje. Vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-257 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ nustatė galutinius 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų rezultatus ir tą pačią dieną paskelbė juos savo interneto svetainėje. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos skundas dėl šio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo Seimui pateiktas 2020 m. spalio 31 d. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalyje ir 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė 2020 m. lapkričio 3 d.“
Jau rašiau. Pasikartosiu.
R. Karbauskis tikino, kad nutarimo projekte bus paaiškinama, kodėl į KT nebuvo kreiptasi per 48 valandas. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Spėju, Konstitucinio teismo priimamajam jau duotas nurodymas nepriimti jokio kreipimosi iš Seimo, nes jau praėjo Seimo rinkimų įstatyme numatytos 48 valandos. Konstitucinis teismas – ne mokykla, pasiaiškinimai jame negalioja. Konstitucinis teismas per daug užimtas, kad aiškintųsi, ar 48 valandų reikalavimas neįvykdytas dėl to, kad pirmas bandymas surinkti suklastotus parašus nepavyko ir teko gaišti laiką naujam parašų rinkimui, ar dėl kitų priežasčių.
Kaip ir reikėjo tikėtis, projekte po Teisės departamento vienareikšmiško išaiškinimo jokio R. Karbauskio žadėto paaiškinimo nėra ir būti negali neapsijuokiant. LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Kadangi galutinis rezultatas bet kuriam teisininkui aiškus, galiu visame šiame triukšme tik įžvelgti šeimininkų užsakymą valdančiajai daugumai kiršinti lietuvius ir lenkus, Lietuvą ir Lenkiją, rėkti pasauliui, kad Lietuvoje – fašistinė diktatūra, skriaudžianti kitataučius, neleidžianti jiems net teisiškai apsiginti, suprantama, 48 valandų reikalavimo neminint.
Nes Konstitucinis Teismas net ir prie geriausių norų negalės užregistruoti pavėluotą kreipimąsi.
Kažkada, ir ne taip jau seniai, Šv. Jonas Paulius II taip apsakė valstybės uždavinį: „Pagrindinis valstybės uždavinys – sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje kiekvienas žmogus galėtų laisvai išskleisti prigimtinius talentus ir veikti drauge su kitais vardan bendro tikslo“.
Užtikrinti, kad valstybė su visomis teisingumo institucijomis deramai vykdytų šią užduotį, jei neklystu, turėtų Konstitucinis Teismas.
Ar taip ir yra mūsų valstybėje?
Deja… Su nerimą keliančiu reguliarumu ir pastovumu mūsų visuomenėje sproginėja nepasitenkinimo teismais ir apskritai visa teisėsauga bei teisėtvarka burbulai, purvu aptaškydami šviesų laisvos ir demokratiškos valstybės įvaizdį.
Savąją (privalomąją?) purvo porciją į tuos burbulus neretai įneša ir KT sprendimai. Liūdina ne tik tai, kad KT sprendimai kartais prieštarauja piliečių įsivaizduojamam teisingumui, bet ir tai, kad jie būna tokie stilistiškai suvelti, kad tik patys KT teisėjai gali suvokti, kas norėta pasakyti. O štai „kiekvienas žmogus“, vardan kurio, sakytume, pluša mūsų teisingumo sistema su KT viršūnėje, KT nutarčių prasmės ir esmės suprasti dažnai neįstengia, nors ir stengiasi.
Pavyzdžių? Prašom.
Skaitome šių metų liepos 24 d. KT nutartį: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurias asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Žurnalistai mėgino tą nutartį padaryti suprantamesnę.
Ramūnas Jakubauskas, remdamasis BNS, dėsto taip: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos dėl teisės vairuoti grąžinimo tik po dešimties metų, kai vairuotojas dukart įkliuvo neblaivus, prieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT)“.
Tas pats autorius tęsia KT nutarties perpasakojimą: „Be kita ko, KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai ir įstatymo nuostatą, kurioje buvo įtvirtinta, kad jeigu asmeniui teisė vairuoti atimta tris kartus, ji gali būti grąžinama ne anksčiau nei po 10 metų“.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Aritmetika pagrįsta logika čia gana aiški: jei tas pats asmuo neblaivus vairuodamas buvo įkliuvęs policijai nebe pirmą kartą, t. y. ne vieną, o du ar tris kartus, tai įkliuvęs antrą (ar trečią…) kartą, jis baudžiamas gana griežtai, atimant iš jo teisę vairuoti 10 (dešimčiai !) metų.
Ir štai šitą nuobaudą, kai asmuo įkliuvo nebe pirmą kartą, KT paskelbė prieštaraujančią Konstitucijai.
O kas šituo klausimu parašyta Konstitucijoje? Skaitome:
LR Konstitucija 31 str. 5 dalis: Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Skaitytojų prašau atkreipti dėmesį į šį Konstitucijoje pavartotą žodžių junginį: „už tą patį nusikaltimą“.
Kyla klausimas: ar galima antrą ar trečią kartą nusikaltus, pavyzdžiui, pažeidus kelių eismo taisykles, teigti, jog padarytas tas pats nusikaltimas?
Lietuvių kalbos jausmo nepraradę skaitytojai tikriausiai supranta, kad tą patį nusikaltimą pakartoti antrą ar trečią kartą neįmanoma taip pat, kaip ir du, tris kartus pagimdyti tą patį vaiką. Gimdyti – galima. Tą patį vaiką – ne, niekaip neišeina.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lėčiau mąstantiems aiškinu: pažeisti eismo taisykles (vairuoti išgėrus, apsvaigus nuo narkotikų, „pakeliui“ ką nors partrenkiant ar suvažinėjant) galima ir du, ir tris, ir daugiau kartų – tiek, kiek tai leidžia kurčia ir akla lietuviška Temidė. Tai reiškia: galima pakartoti tokį pat nusižengimą. Bet du ar daugiau kartų padaryti tą patį nusikaltimą realiame gyvenime, ne fantastiniame filme – neįmanoma. Net jei pažeidėjas sugebėtų toje pačioje kelio vietoje toje pačioje perėjoje partrenkti tą pačią neatsargią pensininkę ar tą patį (turint galvoje paso duomenis) išsiblaškiusį paauglį, sunku įsivaizduoti, kad ir oras būtų tas pats, ir automobilio greitis tas pats, ir promilės tos pačios. Pagaliau, kiekvienas eismo įvykio dalyvis būtų jau keliais mėnesiais ar net metais vyresnis, taigi, ir organizmo reakcija kitokia…
Dar aiškiau skirtumą tarp „tas pats“ ir „toks pat“ rodo toks pavyzdys: į tą patį posėdį penki KT teisėjai gali ateiti pasirišę tokius pat kaklaraiščius, bet neįmanoma, kad jie posėdžiautų pasidabinę tuo pačiu kaklaraiščiu.
Tai grįžkim prie Konstitucijos ir pamėginkime aiškintis, kokią žinią siunčia mums Konstitucija, drausdama antrą kartą bausti už tą patį nusikaltimą.
Automobilis po avarijos. Slaptai.lt nuotr.
Pagal mūsų įstatymus, neblaivus vairuotojas gali būti baudžiamas ir pagal Administracinių nusižengimų ar Baudžiamąjį kodeksą, ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Matyt, turėdami galvoje būtent šitą puokštę galimų nuobaudų, Konstitucijos kūrėjai perspėjo, kad baudėjai pasirinktų tik vieną iš tų trijų galimų bausmių, o ne sūdytų nusikaltusiajam už tą patį nusižengimą kelias galimas nuobaudas.
Tačiau Konstitucija nedraudžia bausti nusikaltėlį kiekvieną kartą, kai tik jis pakartoja (du ar daugiau kartų) tokį pat nusikaltimą! Būtent turėdami galvoje pakartotinus tokio pat pobūdžio (bet ne tuos pačius !) nusikaltimus, teisininkai numatė už tai vis griežtėjančias bausmes.
Saugaus eismo automobiliųkeliais įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 skyriuose nurodoma:
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Beje, čia nekalbama apie pasekmes, kokias gali turėti vairavimas apsvaigus. O juk pasekmių būna įvairių, nuo lengvesnių (išverstas pakelės stulpelis) iki sunkesnių (kūno sužalojimas) ir net baisių (negyvai suvažinėtas praeivis), todėl vien teisių vairuot atėmimu tikrai ne visada apsiribojama. Bet apie tai – kita kalba.
Atvirai kalbant, ir mane nustebino, kad tokio pat dydžio bausmė skiriama tiek už antrą, tiek ir už trečią to paties pobūdžio pakartotinį nusikaltimą. Ir jei garbusis KT būtų ėmęs svarstyti ir sprendęs dėl to, kad bausmes kelių ereliams reikia susisteminti ir padaryti adekvatesnes nusikaltimui, nebūčiau įsivėlusi į svarstymus, kuo tas pats nusikaltimas skiriasi nuo tokio pat.
Apdaužytas automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Beje, bylą Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti pagal Telšių ir Vilniaus miesto apylinkių teismų prašymus. Teises praradę vairuotojai šiems teismams teigė, kad numatyta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Sakytum – raštingi piliečiai, susipažinę su Konstitucija…
Tačiau įsigilinus į bylas ir į pareiškėjų pareiškimus (čia aš mėgdžioju teisininkų stilių) aiškėja, jog skundžiamosios nutartys buvo priimtos dėl to, kad asmenys nusižengė pakartotinai (cituoju KT nutarties tekstą): „Tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgus į tai, kad iš šių asmenų teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus (paryškinta mano – J.L.) už tai, kad jie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs, ir dar nebuvo suėjęs dešimties metų terminas, nustatytas Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, kad teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti grąžinta“.
Primenu, jog teisė vairuoti dešimčiai metų atimama po to, kai asmuo tam pačiam įstatymui nusižengia (padaro tokį pat, bet ne tą patį nusikaltimą) antrą ar trečią kartą. Todėl logiška būtų skųstis nebent dėl to, kad bausmė už antrą kartą (o ne trečią ar ketvirtą kartą) pakartotą nusikaltimą yra per griežta.
Tačiau šitie nusikaltėliai turėjo labai „gerus“ (šiuo atvejų teisingiau būtų sakyti – suktus) advokatus. Vildamiesi, kad KT teisėjai yra žmonės su visomis žmogiškomis savybėmis bei silpnybėmis, tarp kurių gali pasitaikyti ir neraštingumas, ir aplaidumas, ir nesąžiningumas, advokatai ieškinius surašė taip, kad „žmogiški“ teisėjai arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti, jog skunde tyčia yra suveliamas skirtumas tarp to paties nusižengimo (už kurį negalima bausti du kartus) ir tokio pat pobūdžio antrą kartą padaryto nusižengimo, už kurį ankstesnis teismas teisėtai, t. y. pagal galiojančius įstatymus, atėmė teisę vairuoti dešimčiai metų.
Avarija. Vytauto Visocko nuotr.
Pareiškėjų pareiškimų stilistika buvo sudėliota taip, kad KT galėtų pasirinkti, ar gilintis į esmę ir svarstyti tik iš esmės teisingos bausmės griežtumo laipsnį, ar nutarti taip, kaip nutarė: antrą kartą bausti negalima.
O kad tokia dviprasmiška nutartimi KT stato dorus teisėjus bei viešojo intereso gynėjus prokurorus į keblią padėtį, KT nerūpi. Rūpi tik mums, eiliniams piliečiams, kuriuos visokio plauko nusikaltėliai, vieną kartą nubausti už vairavimą išgėrus (už išprievartavimą, už kūno sužalojimą ar net žmogžudystę…), pasibaigus bausmės galiojimo laikui, galės nebaudžiamai daryti tokius pat nusižengimus (vairuoti išgėrus, prievartauti, žudyti…), nes KT nutarė, jog antrą kartą jų bausti nebegalima. Ir kam ten, išskyrus aukas, rūpi, ar jie padarė tą patį, ar tokį pat nusikaltimą.
O tam, kad smalsūs piliečiai, panorėję patys paskaityti KT nutartis, nieko nesuprastų, nutartys rašomos tokia lietuvių kalba, už kurią – turiu galvoje stilių, – smetoninės ir net sovietinės mokyklos lituanistai būtų rašę žemiausią balą. Pavyzdžiui: „Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, užtikrinti saugų eismą yra viešasis interesas. Todėl įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti, be kita ko, atitinkamus reikalavimus eismo dalyviams. Turi būti nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti transporto priemones, susiję, be kita ko, su jų amžiumi, sveikatos būkle, saugaus eismo taisyklių išmanymu, transporto priemonių vairavimo gebėjimu, asmenų elgesiu. Pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, siekdamas užtikrinti eismo saugumą, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisės vairuoti transporto priemones suteikimo teisinį reguliavimą, pagal kurį ši teisė nebūtų tam tikrą laiką suteikiama asmenims, padariusiems šiurkščiausius eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, neblaiviems ar apsvaigusiems pakartotinai vairavusiems transporto priemones ar sistemingai šiurkščiai pažeidinėjusiems eismo taisykles„.
Kaip matote, nėra nė vieno sakinio be parazitinio pertaro „be kita ko“, o paskutiniame sakinyje jis pakartotas net du kartus. Be jo sakiniai ne tik sutrumpėtų, bet ir taptų šiek tiek aiškesni. Nors vis tiek liktų neaišku, kodėl tiek daug kalbėjus (pliurpus?) apie viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, savo pagrindine nutartimi KT perbraukia juos riebiu juodu brūkšniu…
Manoji „nutartis“ kur kas trumpesnė ir, tikiuosi, aiškesnė: kol yra TOKIE teisėjai, TOKIE advokatai ir TOKIE žemi reikalavimai valstybinės lietuvių kalbos mokymo ir mokėjimo lygiui, viešasis interesas graudžiai rauda, valstybės nesaugomas ir neginamas.
Seimo narys Algimantas Salamakinas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė nepradėti tyrimo dėl „valstiečių“ Seimo narių Agnės Širinskienės ir Ramūno Karbauskio pasisakymų, susijusių su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu.
Už tai, kad tyrimas nebūtų pradėtas trečiadienį balsavo 5 komisijos nariai, 3 buvo už tokį tyrimą.
Į etikos sargus kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas, kurio nuomone, savo veiksmais ir pasisakymais Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis galimai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei elgesio principą. A. Salamakinas prašė ištirti ir įvertinti, ar šie Seimo nariai tinkamai vykdė Seimo nario priesaikoje duotus pasižadėjimus.
Pasak A. Salamakino, į etikos sargus jis kreipėsi dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių Seimo narės A. Širinskienės komentarų, kuriuose ji ,,prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus“, taip pat ji žadėjo prašyti D. Žalimo pasiaiškinimų.
„Prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo pasiaiškinimų neleidžia Konstitucija, savo 104 straipsnyje įtvirtindama Konstitucinio Teismo teisėjų nepriklausomumą nuo bet kokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos“,- kreipimesi į etikos sargus rašė A. Salamakinas.
Kreiptis į etiką svarstančią komisiją jį paskatino ir šių metų birželio 16 d. viešumoje pasirodžiusi informacija, kad „koalicijos partneriai kreipėsi į prezidentą dėl galimai neteisėto KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo“. Pasak A. Salamakino, valdančiosios koalicijos vadovas, Seimo narys R. Karbauskis teigia, kad „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.
A. Salamakino nuomone, tokie vieši pasisakymai, prieštaraujantys Konstitucinio Teismo įstatymui, negali būti vertinami niekaip kitaip kaip politinis spaudimas Konstituciniam Teismui, kėlimas nepagrįstų abejonių šio teismo ir atskirų jo teisėjų legitimumu.
„Kreipiausi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, nes kažkur reikia kreiptis. Negaliu tylėti, kai politikai kišasi į teismų darbą. Kad Seimo etikos komisija nepradės tyrimo, buvo galima tikėtis. Aš manau, kad šios kadencijos Seimo etikos ir procedūrų komisija dirba neteisėtai.
Jeigu paisytume Seimo statuto, ji atstovaujama ne pagal Seimo sudėtį. Tai ar galima tikėtis normalių sprendimų iš abejotinai sudarytos komisijos Seime, kurios valdanti dauguma dirba pagal principą, kaip patys sakė – „viskas jerunda“. Tai ir valdančiųjų, ir komisijos sprendimai tokie pat“, – mano ankstesniuose Seimuose Etikos ir procedūrų komisijai vadovavęs socialdemokratas A. Salamakinas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė apgailestavo dėl sprendimo nepradėti tyrimo. „Deja, kai kurie mūsų komisijos sprendimai šiandien remiasi ne sąžine ir etika, o tiesiog priklausomybe valdančiajai koalicijai“, – sakė ji Eltai.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, sureagavo į abejones, keliamas dėl Konstitucinio Teismo savarankiškumo ir darbo, – pasak šalies vadovo, tokiais veiksmais valstybė yra neatsakingai stumiama į konstitucinę krizę.
G. Nausėda kalboje taip pat pažymėjo, kad būtina užtikrinti teisėjų etikos standartų laikymąsi ir neleisti politizuoti teisingumo sistemos.
„Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas“, – kreipdamasis į Seimo narius sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, jo nepakantumas teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams liks, vis dėlto, pabrėžė G. Nausėda, to neužtenka, nes atsakomybę turi prisiimti ir teismų vadovai.
„Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
XXX
Prezidentas tikino, kad jis toliau sieks užkirsti kelią „vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais“. Kartu šalies vadovas akcentavo, kad ne viena valdžios institucija vis dar neturi nuolatinio vadovo.
„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – pabrėžė G. Nausėda.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidento teigimu, aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia valstybę į konstitucinę krizę.
„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą“, – pridūrė G. Nausėda.
Kaip ELTA rašė anksčiau, valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus Konstitucinio Teismo (KT) įstatymui, teismo pirmininko Dainiaus Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti“. Kiek anksčiau iš valdančiųjų pusės buvo suabejota ir Konstitucinio Teismo savarankiškumu. Tokias valdančiųjų pozicijas sukritikavo tiek pats Konstitucinis teismas, tiek Prezidentūra, tiek ekspertai bei Seimo opozicija.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmame metiniame pranešime Seime, kalbėdamas apie Lietuvos ateitį, pabrėžė, kad šaliai bus svarbios ne tik teisingos investicijos, bet ir švietimo sistemos pertvarka.
„Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.
Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.
„Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva artimoje ateityje turės galimybę pritraukti investicijas, kurios pakeistų šalies veidą.
Už dolerius galima viską nupirkti?
„Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui.
Artimiausius šešerius septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti. Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas.
Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam verslui“, – kalbėjo šalies vadovas.
XXX
Prezidentas pasisakė neigiamai vertinantis švietimo sistemą Lietuvoje.
„Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė sieksiantis, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas.
„Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių šalių patirtis. Šiandien mes visi esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užaugs mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje“, – sakė G. Nausėda.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę“, – pridūrė prezidentas.
„Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva“, – tęsė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Lietuva nepajudės iš vietos, jei toliau bus vadovaujamasi „pono ir baudžiauninko santykiais“.
„Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.
Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – kalbėjo G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, atkreipė dėmesį, kad užsienio politikoje didelę svarbą jis teikia ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.
Kalbėdamas apie santykius su kaimynais, prezidentas pasidžiaugė, kad santykiai su Lenkija grįžo į glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.
„Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. LR kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentas taip pat teigė, kad Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.
„Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad atnaujintame dialoge su Baltarusija svarbu neperžengti nubrėžtų raudonų linijų.
„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – teigė prezidentas.
XXX
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Rusija vis dar bando perrašyti XX a. istoriją.
„Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – sakė prezidentas.
XXX
Lietuvos prezidentas sakė, kad NATO viršūnių susitikime Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paklausė, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
„Sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – sakė šalies vadovas.
XXX
G. Nausėda teigia, kad Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį.
„Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems“, – sakė prezidentas.
Anot šalies vadovo, ketvirtadienį vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims.
„Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms“, – teigė G. Nausėda.
XXX
Prezidentas padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, kuomet tarp Lietuvos ir Rusijos buvo įvykdyti piliečių mainai. 2019 metų lapkričio mėnesį į Lietuvą po kelerių metų kalinimo Rusijoje sugrąžinti Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tamošaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frode Bergas. Jie iškeisti į Lietuvoje dėl šnipinėjimo nuteistą kadrinį Rusijos saugumo pareigūną Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Už sugrąžintą Norvegijos pilietį Lietuvai padėkojo šios šalies premjerė.
Vladimiras Putinas. Rusijos nacionalinės šventės renginiuose dalyvavo be kaukės. EPA-ELTA nuotr.
„Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus. Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas“, – sakė prezidentas.
„Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – sakė G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmajame metiniame pranešime Seime pabrėžė, kad atsakomybės perdavimas kitiems dėl Astravo atominės elektrinės statybų Lietuvai nepadės.
„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai nebepadės.
„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui.
Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pripažįsta, kad sutarimo dėl Astravo AE energijos nepirkimo nėra.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmajame savo, kaip šalies vadovo, pranešime nepagailėjo kritikos Lietuvos politikos kultūrai, kurioje, pasak jo, nuolat reikia priminti, kad „civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso“.
Kreipdamasis į Seimą prezidentas priminė, kad politikai turi tarnauti visuomenei, tačiau atkreipė dėmesį, jog asmeniniai ir grupiniai interesai vis dar vyrauja beveik visose srityse.
„Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius. Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti. Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo“, – ketvirtadienį skaitydamas savo metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas paaiškino, kad dėl minėtų priežasčių vetavo įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę, nes, pabrėžė prezidentas, „žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“.
Šalies vadovas taip pat kalbėjo apie tai, kad būtina išmokti dalintis su stokojančiais. Dėl to, sakė G. Nausėda, jis inicijavo mokesčių pakeitimus, kurie sumažintų gyventojų pajamų nelygybę ir padidintų sistemos teisingumą.
Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.
„Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas. Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu“, – tikino prezidentas.
Kritikos sulaukė ir įsisenėjusių problemų ignoravimas, taip pat – aukšto rango pareigūnų atsakomybės kartelės nuleidimas. Kalbėdamas parlamentarams G. Nausėda pabrėžė, kad už tokią politinę kultūrą, kokia vyrauja dabar, yra atsakingi visi.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė šalies vadovas.
Galiausiai prezidentas parlamentarus paragino eiti į kompromisą, kas, anot G. Nausėdos, neparodo silpnumo. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad politikų darbas – „kurti bendrą gėrį“.
„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – pažymėjo G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, teigė, kad koronavirusas parodė stipriąsias ir silpnąsias valstybės vietas.
„Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“, – sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento, atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti, kad šalies specialistai, pilietinė visuomenė egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą.
„Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų. Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni – organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai“, – sakė G. Nausėda.
„Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat teigė, kad ne visoms valstybės institucijoms pavyko išlaikyti koronaviruso testą.
Aistros dėl TSPMI: mitinguotojų pusė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas teigė, kad šalis nebuvo pakankamai pasiruošusi, todėl susidūrė su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.
„Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis. Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat padėkojo Lietuvos gyventojams, kad šie drausmingai laikėsi karantino sąlygų.
„Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų. Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais bei šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju“, – sakė G. Nausėda.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad valdantieji kreipsis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnį. Taip ji reagavo į prezidento Gitano Nausėdos atsakymą, kad jam nekyla abejonių dėl Konstitucinio Teismo (KT) veiklos ir nepriklausomumo. Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra vis dar be savo nuolatinio vadovo, o KT – be trijų naujų teisėjų. A. Širinskienė svarsto, ar ši teisėjų krizė užsitęs iki rudens.
„Mes tikrai neprašėme prezidento nušalinti poną Žalimą nuo pareigų. Mes tik klausėme, kaip yra su 14 Konstitucinio Teismo įstatymo straipsniu ir kaip jis turėtų būti taikomas (…) Bus bandoma kreiptis į KT, keliant ir Konstitucinės justicijos bylą. Tiesiog siekiant išsiaiškinti to 14 straipsnio atitikimą Konstitucijai, jeigu teisiniai papročiai nuo 1993 metų buvo visiškai kitokie. Bet dar kitas dalykas, kas kelia krizę Konstituciniame Teisme, yra tai, kad nuo kovo mėnesio mes neturime Konstitucinio Teismo teisėjų“, – LRT radijui sakė A. Širinskienė.
Paklausta, ar ne Seimas kaltas, kad balandžio 21 d. nepaskyrė naujų trijų KT teisėjų, A. Širinskienė kaltės nepripažino.
„Nemanau, kad tai Seimo kaltė. Seimas turėjo priežastis, kodėl teisėjų kandidatūroms nepritarė. Taip yra buvę ir anksčiau. Tiesa, ne visiems trims teisėjams, o po vieną teisėją būdavo nepritariama. Bet jei atsimintume ir Tomos Birmontienės atvejį, kuomet Valdo Adamkaus teikimui nebuvo pritarta, tai aš labai gerai atsimenu, nes buvau vienoje iš partijų visuomeninė patarėja, tai tuomet vyko didžiulės konsultacijos tarp Adamkaus patarėjų ir Seimo frakcijų, norint surasti tą konsensusą ir kuo greičiau nominuoti dar kartą tą pačią kandidatę į teisėjus. Per mėnesį tas sutarimas buvo rastas. Šiuo atveju to sutarimo nebeieškoma ir yra visiška tyla“, – sakė ji.
Anot jos, KT teisėjų kandidatūrų Seimas tikriausiai neišvys iki rudens.
„Panašu, kad ta krizė neskiriant teisėjų užsitęs iki rudens. Jeigu bus teikiama naujam Seimui, tai bus skaičiuojama dar trys mėnesiai privalomo intervalo po kandidato teikimo. Tai mes turėsime greičiausiai visų metų laikotarpį, kada teisėjai, kurių kadencija baigėsi, yra priversti dirbti ir negali planuoti savo ateities bei savo karjeros, o manau, jie tikrai tai norėtų daryti. O Konstitucinis Teismas gyvens nežinioje“, – sakė ji.
Parlamentarė taip pat stebėjosi, kodėl į LAT pirmininko poziciją dar nėra paskelbta kandidatų atranka.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
„Lygiai tokia pat bloga situacija yra ir su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, kur vėl kandidatė buvo nepatvirtinta. Taip, labai blogai, kas įvyko Seime, tas nevykęs ir labai neatsakingas balsavimas, kur pirma žmogus buvo atleistas iš skyriaus vedėjo pareigų. Tai visiškai nesuvokiama, kaip tai galėjo įvykti. Antra vertus, atranka į tas pareigas dar nėra vykdoma ir žmogaus nėra ieškoma. Ten teismas tuoj bus daugiau nei metus be nuolatinio vadovo“, – teigė ji.
ELTA primena, kad valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą G. Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus KT įstatymui, D. Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti.“ Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis sako, kad šalies vadovui nekyla abejonių dėl KT veiklos ir nepriklausomumo. Kartu pabrėžė, kad institucijos neturi stumti viena kitos į krizę, o kilus abejonėms, išaiškinimo reikėtų kreiptis tiesiogiai.
Balandžio 21 d. Seimas nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų, primena ELTA.
Seimo pirmininkas siūlė Ingridos Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė Algio Norkūno bei Giedrės Lastauskienės kandidatūras. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkes. Parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į AT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, sudarymo teisėtumo. KT penktadienį konstatavo, kad šios komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Kostitucijai.
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, parlamentinį tyrimą atlikusios laikinosios komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai, nes Seimo laikinajai komisijai negali būti pavesta neaprėpiamos apimties užduotis.
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį teismą opozicija pabrėžė, kad Komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl Komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelią grėsmę teisinės valstybės principams.
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko.
Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams tyrusi laikinoji Seimo komisija prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, „valstietė“ Agnė Širinskienė prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus.
Diskusijas tarp politikų kėlusios komisijos pirmininkės teigimu, galima daryti įvairias prielaidas dėl, pasak jos, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui palankios Konstitucinio Teismo išvados. Todėl, tikina A. Širinskienė, jau pirmadienį prašys D. Žalimo pasiaiškinimų.
A. Širinskienė: KT verdiktas tyrimo vertės neužginčija
Politikė pernelyg nesureikšmino penktadienį konstatuotos KT išvados, kurioje akcentuota, kad laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, taip pat, kad tokio tipo komisijos gali būti sudaromos tik valstybinės svarbos klausimams ištirti.
Pasak jos, KT, net konstatavęs, kad tyrimo komisijos darbas prieštarauja šalies įstatymams, neužginčijo tyrimo metu išryškintų aplinkybių.
Be to, pridūrė politikė, jos vadovautai komisijai nepalanki KT išvada galbūt sukūrė tik papildomų rizikų valstybei.
„Pastebėtina tai, kad prokurorų ir valstybės tarnautojų liudijimų Konstitucinio Teismo išvados nenuneigia. Tie liudijimai yra tokie, kokie yra, ir jie rodo apie valstybės sopulius ir kartais ne visai galimai teisėtą veiklą, bandymą daryti poveikį teisiniams procesams, bandymą daryti poveikį prokuratūrai“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
„Valstietė“ akcentavo, kad teismo verdiktas sukūrė prielaidas abejoti anksčiau atliktu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu.
„Aš galiu pasakyti, kad dalis tų klausimų buvo vienokiu ar kitokiu stiliumi nukopijuoti iš NSGK tyrimo. Ten taip pat yra neapibrėžtų klausimų (…) Klausimų, kur planuojama naudoti įslaptintą informaciją, apibrėžti konkrečiai, kol informacija nėra išslaptinta, neįmanoma. Todėl bet toks Konstitucinio Teismo pasakymas, kad konstitucingumo nebuvimą sąlygoja ir neapibrėžti klausimai, atriša ranką koncernui „MG Baltic“ kvestionuoti NSGK tyrimo teisėtumą“,– samprotavo ji.
A. Širinskienė: KT sprendimas palankus G. Landsbergio šeimai
A. Širinskienės manymu, Konstitucinio Teismo verdiktas situaciją keičia tik tiek, kad G. Landsbergio ir jo sutuoktinės sklypo už 1 eurą sandorio istorijos neturės prievolės tirti Vyriausioji mokesčių inspekcija (VMI) ir kad Seime nebus sudaryta grupė dėl prokuratūros veiklą skaidrinančio darbo.
„Tą įpareigojo sukurti Seimo nutarimas. Šie praradimai yra, tačiau viso kito – liudijimų ir panašiai – neištrinsi“, – teigė A. Širinskienė.
A. Širinskienė taip pat prakalbo apie galima konservatorių ir Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo įtartiną bendravimą. Kaip teigė „valstietė“, ją pasiekusi informacija apie galimai vykusius konservatorių ir D. Žalimo susitikimus. Šie susitikimai, neatmeta politikė, gali būti susiję ir su KT priimtų sprendimų logika.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jei pas juos partijoje yra tikrai susitikimai, kur, man susidaro įspūdis, yra daromas spaudimas Konstitucinio Teismo pirmininkui, kai yra derinami kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstai – tai yra nenormalu“, – teigė A. Širinskienė.
„Todėl pirmadienį kreipsiuosi į Konstitucinio Teismo pirmininką prašydama paaiškinti, kokie ten susitikimai vyksta ir lygiai taip pat raginsiu kolegas (konservatorius – ELTA) paaiškinti, kodėl Konstitucinio Teismo skundai, kuriuos jie rašo, yra prieš tai su pirmininku suderinami“, – kalbėjo A. Širinskienė, neatmesdama, kad ir pastarasis KT išaiškinimas gali būti su šiais susitikimais susijęs.
„Aš galiu daryti labai įvairias prielaidas, nes, akivaizdu, kad tam tikri susitikimai vyksta ir lygiai taip pat akivaizdu, kad ponas Landsbergis ir jo sutuoktinė buvo išgelbėti nuo VMI tyrimo šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu. Tad taip gali būti“, – teigė A. Širinskienė, kartu pabrėždama, kad į konservatorių deklaruotus raginimus jai trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų rimtai nežiūrinti.
„Į konservatorių visokius kliedesius nenoriu net ir reaguoti. Jie turėtų labai gerai pasižiūrėti į savo veiklą“, – apibendrino A. Širinskienė.
Konservatorių pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė, vertindama penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, viešai kreipiasi į Agnė Širinskienę, ragindama ją prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją, kad jos išvados yra neteisėtos.
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valdančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą opozicija pabrėžė, kad komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai.
Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelia grėsmę teisinės valstybės principams. LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Kontroversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė G. Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
Vokietijos slaptosios tarnybos emblema
Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba (BND), rinkdama užsieniečių interneto vartotojų duomenis užsienyje, pažeidė Konstituciją, nutarė Vokietijos Konstitucinis Teismas (KT) ir patenkino užsieniečių žurnalistų ieškinį.
BND žvalgybos praktika pažeidžia „pagrindinę telekomunikacijų privatumo teisę“ ir spaudos laisvę, nutarime teigia KT teisėjai.
Tačiau, atsižvelgiant į užsienio žvalgybos svarbą Vokietijos nacionaliniam saugumui, teismas suteikė BND laiko iki 2021-ųjų pabaigos pakeisti savo žvalgybinę veiklą atsižvelgiant į šį nutarimą.
Tai yra pirmas kartas Vokietijoje, kai KT aiškiai nurodo, kad BND turi gerbti pagrindines žmogaus teises, kurias užtikrina Konstitucija, net ir tada, kai žvalgybos pareigūnai veikia užsienyje.
Vokietijos žvalgybos tarnyboms jau dabar neleidžiama taip laisvai rinkti interneto duomenų šalies viduje.
Byla pradėta žurnalistams ir pilietinės visuomenės grupėms pateikus ieškinį po to, kai 2016 m. priimtu įstatymu BND suteikti įgaliojimai be atskiro pagrindimo imtis „strateginio telekomunikacijų stebėjimo“.
Tai leido BND užsienyje rinkti užsieniečių interneto duomenis, klausytis jų pokalbių ir stebėti jų elektroninius laiškus bei dalytis šia informacija su kitomis saugumo tarnybomis. Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
Vienas ieškovų, organizacija „Reporters Without Borders“, tvirtino, kad tai suteikė BND galimybę šnipinėti užsieniečius žurnalistus „beveik be apribojimų“.
„Didžioji pergalė yra ta, kad Vokietijos institucijos negali išvengti savo konstitucinių pareigų išvykdamos į užsienį ir veikdamos ten“, – teigė kito ieškovo „Society for Civil Rights“ (GFF) atstovė Nora Markard.
Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius mano, kad nereikėtų stebėtis Lietuvoje kilusiais konfliktais dėl teisėjų paskyrimo. Pasak jo, demokratinėse valstybėse tai normali praktika, kai teisėjų paskyrimas sulaukia didelio institucijų ir žiniasklaidos susidomėjimo. Kita vertus, politologas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra susiformavęs kiek klaidingas manymas, jog prezidento teikiamus teisėjus Seimas būtinai turi patvirtinti.
„Seimo nariui to paaiškinti negalima, jis balsuoja kaip jam atrodo. Jo mandatas laisvas. Bet dabar visi komentarai ir visuotinis pasmerkimas dėl nepaskirtos Sigitos Rudėnaitės nukreiptas į Seimą. Seimas esą, įskaitant ir prezidento nuomonę, privalėjo balsuoti tik už Rudėnaitės paskyrimą. Bet tokios pareigos Seimui niekur nėra ir ji niekur neužrašyta, kad Seimo nariams reikia balsuoti taip, kaip atrodo prezidentui ar teismų atstovams. Klausimas, gal tokia procedūra nereikalinga? Gal iš esmės reikia perskirstyti teisėjų skyrimo tvarką? Jeigu toks stiprus įsitikinimas, kad jeigu prezidentas pasiūlė, tai Seimas privalo balsuoti „už“? Tikrai neprivalo“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
Politologas pripažino, kad Prezidentūra padarė klaidą, kai pateikė netinkamai suformuluotą dekretą dėl teisėjos skyrimo (LAT) pirmininke. Bet, pabrėžė V. Valentinavičius, ji visame konflikte tarp institucijų nėra esminė. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Prezidento komanda aiškiai padarė lepsusą. Klaidas pripažinti visuomet sveika, tuo labiau tokias kvailas, kaip dabar Prezidentūros buvo padaryta. Kita vertus, ne vien tik prezidento klaidoje reikalas. Reikalas tas, kad Seimo nariai turi laisvą mandatą ir kitaip surašius Prezidentūros dokumentus, skiriamus Seimui, vis tiek parlamento balsavimo rezultatų numatyti neįmanoma. Taip pat negalima surašyti taip dokumentų, kad jie padarytų vieną ar kitokį balsavimą privalomą“, – sakė jis.
V. Valentinavičius taip pat teigia, kad Prezidentūra teisėjus Seimui nevykusiai pristatė.
„Teisėjų skyrimas yra politinis procesas. Manau, didesnė klaida už nevykusį dokumentų surašymą buvo būtent prastas darbas su Seimu. Nebuvo padirbėta su frakcijomis, nebuvo paaiškinta, nebuvo deramai pristatyti kandidatai. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar iš tiesų visi kandidatai buvo jau tokie geri. Negalima įsivaizduoti, kaip dabar įsivaizduojama Prezidentūroje, kad ji neturi nieko įrodinėti skirdama teisėjus. Dar ir kaip turi, nes Seimas gali balsuoti „už“, gali ir „prieš“, ir jokios pareigos balsuoti tik už tai, ką pasiūlo prezidentas, nėra“, – teigia MRU docentas. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Žvelgiant į teisėjų paskyrimus kitose valstybėse dideliu konfliktu Lietuvoje nereikėtų stebėtis, sako V. Valentinavičius.
„Ir labai senose demokratijose, kai susiliečia teisėjų skyrimai ir politika, yra daug konfliktų, trinties ir kibirkščių. Kiekvienas Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimas JAV yra fejerverkas konfliktams Kongrese ir didžiulis susidomėjimas spaudoje. Taip, tai yra politinis procesas. JAV teisėjai nepatenkinti, kad politikai, skirdami Aukščiausiojo Teismo teisėjus, mažiausiai galvoja apie teisę, o labiau apie politikos darbotvarkes. Lygiai taip ir Lietuvoje Seimo nariai balsuoja pagal politinius sumetimus, nes jų darbas toks, bet, žinoma, teisėjai atsisako tai suprasti ir reikalauja privalomų balsavimų, vardan teisinės valstybės. Teisinės valstybės idėja labai teisinga ir graži, bet nereikia pamiršti, kad teisėjų skyrimas yra ir teisėjų bendruomenės interesas, o ši bendruomenė savo interesą gina. Jei yra proga Seimą kaltinti politikavimu, tai jie tai ir daro“, – teigė V. Valentinavičius. Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento teiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Maža to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
R. Karbausko teigimu, jei G. Nausėda Seimui teiks tą pačią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pasak jo, yra abejonių, ar prezidentas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.
Savo ruožtu G. Nausėda antradienį pakartojo, kad jo pozicija nesikeičia, ir G. Lastauskienės kandidatūra į Konstitucinio Teismo narius bei S. Rudėnaitės – į LAT pirmininkus Seimui bus teikiama antrą kartą.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kritiškai vertina Seimo narių grupės inicijuotą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
R. Baškienei kreipimosi tekstas primena kaltinamąjį aktą, nes teigiama, „kad Seimas sumenkino, Seimas ignoravo, Seimas nepaisė, Seimas pažeidė, Seimas paneigė“.
„Seimas galiausiai, padaroma išvada dėl atleidimo, esą ignoravo Konstitucijos imperatyvus, o „tai laikytina veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų.“ Kreipimesi praktiškai ne žodžio nekalbama apie dekreto turinį, apie tai, ką profesorius Vytautas Sinkevičius akcentuoja, kreipimosi turinys yra tiesiog kaltinamasis aktas. Tie, kurie pasirašė šitą kreipimąsi, labai prašyčiau jį perskaityti, ar tikrai mes norime kreiptis į KT tokiu turiniu“, – antradienį Seimo seniūnų sueigoje sakė R. Baškienė.
Ji paragino kolegas atidžiau įsigilinti į kreipimosi tekstą, bet užtikrino, kad projekto pateikimas yra įrašytas į antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę,
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą parengę Seimo TS-LKD frakcijos nariai S. Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“, – sakoma nutarimo projekte.
Šių metų balandžio 21 d. Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Penktadienį į neeilinį posėdį susirinksianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų aplinkybes.
Ši komisija yra nutarusi pradėti šio klausimo tyrimą, o išvadų projektų rengėjais yra paskyrusi konservatorių Antaną Matulą ir „valstietę“ Astą Kubilienę.
„Rengdami projektą, konsultavomės su Seimo Teisės departamento vadovu, su prezidento patarėjais, kitais teisininkais. Aiškinomės, kokie įstatymai galėjo būti pažeisti. Iš esmės dar trečiadienį komisija priėjo prie praktiškai bendros nuomonės, kad teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas galimai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Teismų įstatymui, Seimo statutui ir prezidento dekreto dvasiai. Matyt, siūlysime Seimui pripažinti nutarimą, kuriuo atleista S. Rudėnaitė iš LAT skyriaus vedėjos pareigų, laikyti negaliojančiu nuo priėmimo datos. Kaip apsispręs komisija, sunku pasakyti“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas.
Pasak jo, Seimas dar turės balsuoti už vienokį ar kitokį komisijos sprendimą ir apsispręsti, pritarti ar nepritarti jam.
Beje, Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Jeigu Seimas savo nutarimu kreiptųsi į KT, būtų išaiškinta ateičiai, kaip Seimas turėtų elgtis panašiais atvejais, koks dekreto tekstas turėtų būti, kad Seimas nepadarytų klaidų“, – sakė A. Matulas.
Antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
