Prisiekia Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Brangūs Lietuvos žmonės, Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi, Pone Seimo pirmininke, Gerbiami Seimo nariai, Gerbiami svečiai,

šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.

Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.

Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.

Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.

Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.

Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.

Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai,  – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.

Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.

Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.

Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:

Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.

Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.

Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.

Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės,

Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.

Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.

Vykdykime ją kartu.

Vardan tos, Lietuvos!

Ir tepadeda mums Dievas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
 
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija
 
2019.07.12; 12:40

Moldovos Konstitucinis teismas (KT) laikinai nušalino nuo pareigų prezidentą Igorį Dodoną, praneša „Interfax“.
 
KT šį sprendimą priėmė sekmadienio rytą grupės Demokratų partijai atstovaujančių parlamento narių prašymu.
 
Savo sprendimą Konstitucinis teismas motyvavo tuo, kad prezidentas atsisakė pasirašyti įsaką dėl parlamento paleidimo ir tuo būdu įvykdyti ankstesnį KT sprendimą.
 
KT įpareigojo premjerą Pavelą Filiną laikinai eiti prezidento pareigas. Jis turės kreiptis į Konstitucinį teismą, kad galėtų pasirašyti įsaką dėl dabartinės sudėties parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų datos.
 
Per dvejus pastaruosius metus KT jau penkis sykius buvo laikinai nušalinęs prezidentą nuo pareigų, kai šis atsisakydavo aprobuoti įstatymus arba skirti ministrus.
 
Kaip jau buvo pranešta, birželio 7 d. Moldovos Konstitucinis teismas nusprendė, kad prezidentas turi paleisti parlamentą ir paskirti pirmalaikių rinkimų datą. Šis sprendimas buvo priimtas praėjus kelioms minutėms po to, kai I. Dodonas paskelbė, kad nepavyko sudaryti valdančiosios koalicijos ir naujos vyriausybės.
 
Šeštadienį I. Dodonas pareiškė nepasirašysiąs įsako dėl parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų datos.
 
Tą pačią dieną Moldovos parlamentas paskyrė dešiniosios opozicijos lyderę Mai`ą Sandu šalies premjere. Iškart po vyriausybės patvirtinimo I. Dodonas prisaikdino naujojo ministrų kabineto narius.
 
Šeštadienį parlamento posėdis buvo sušauktas nepaisant Konstitucinio teismo sprendimo dėl jo paleidimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.09; 15:19

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė sprendimą – iniciatyva, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka prieštarauja Konstitucijai. 

Seimas referendumą siūlė organizuoti gegužės 12 ir 26 dienomis – tuo metu, kai vyks pirmasis ir antrasis prezidento rinkimų turai.

Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas teigė, kad Seimo nutarimo 2 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 9 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 3 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

,,Seimo 2018 m. spalio 18 d. nutarimo 2 straipsnyje privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vykdymo data nustatyta nesilaikant iš Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo skelbiant referendumą nustatyti vieną jo dieną, Konstitucijos 67 straipsnio 3 punkto suponuojamos Seimo pareigos, paisant Konstitucijos, jos 9 straipsnio 1 dalies ir iš jos bei konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, nutarime paskelbti referendumą nustatyti vieną referendumo dieną“, – teisme teigė Konstitucinio Teismo teisėjas D. Žalimas.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimas, suabejojęs, ar referendumo organizavimas su dviejų savaičių pertrauka atitinka Konstituciją. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijoje nėra nurodyta, kiek laiko gali vykti rinkimai ar referendumai, tai nustatyti yra įstatymų leidėjo prerogatyva. 

Seimas primena, kad konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“. 

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad Lietuvos Konstitucijoje yra numatytas referendumo nepertraukiamumo principas, reiškiantis, kad referendumas gali vykti vieną arba dvi dienas iš eilės, tačiau referendumo organizavimas, kai jis vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, galėtų neatitikti konstitucinės referendumo sampratos.

Be to, ginčijamomis nuostatomis, pasak pareiškėjo, galėtų būti pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurie balsuotų referendume antrąją jo dieną po dviejų savaičių, galėtų turėti daugiau informacijos apie vykdomą referendumą.

Seimo narys Stasys Šedbaras anksčiau sakė, kad noras referendumą rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka prieštarauja Konstitucijai. Pasak jo, pažeidžiami trys Konstitucijos principai: referendumo nepertraukiamumo, lygiateisiškumo bei apskritai teisinės valstybės pažeidžiamumo. 

Pasak Seimo nario, žvelgiant per Lietuvos referendumų istoriją, nė vienas referendumas nebuvo vykdomas su pertrauka tarp balsavimo dienų. S. Šedbaras teigia, kad dažniausiai referendumas buvo planuojamas vieną dieną, bet pasitaikė ir dvi, kaip dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“. Tačiau Seimo narys pabrėžė, kad tarp šių dienų nebuvo pertraukos ir nebuvo pažeistas referendumo nepertraukiamumo principas. 

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucijos 9 str. svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Pasak S. Šedbaro, tauta gavo teisę tikėtis, kad įprastos referendumo tradicijos bus laikomasi, nes referendumu sprendžiami tautos svarbiausi klausimai, todėl kyla pavojus apskritai demokratiškumo bei teisės pažeidžiamumo principams.

Seimo narys Julius Sabatauskas taip pat sakė, kad dviejų savaičių tarpas tarp balsavimo pažeidžia lygiateisiškumo principą. Pasak parlamentaro, per šias dvi savaites piliečiai, kurie nebalsavimo pirmąją dieną, patirs spaudimą iš išorės. 

Pasak Seimo nario, tos politinės agitacijos neįmanoma sustabdyti nei įstatymu, nei elektroninėje erdvėje. Internete bus naudojamos skatinimo priemonės surinkti atitinkamą skaičių balsų, todėl tarp pirmos dienos balsuotojų bei antros dienos balsuotojų nebus išreikšta lygiateisė piliečių nuomonė bei valia, nes vienos piliečių dalies nuomonė bus paveikta per šias dvi savaites.

Praėjusių metų spalio mėnesį projektą inicijavusi Seimo narių grupė siūlo pateikti privalomajam referendumui Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tekstą. Pagal siūlomą projektą, „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais“.

Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.

Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.

Siūloma, kad referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 07:15

Adolfas Ramanauskas – Vanagas

Pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas, apkaltinęs partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu, sulaužė tarybos nario priesaiką.

„Teikiame išvadą pripažinti, kad V. Titovas savo veiksmais (…) sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką“, – paskelbė teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

„Mes remiamės iš esmės tais pačiais principais, kuriuos labai plačiai dėstė Konstitucinis Teismas ir pripažinome, kad priesaikos sulaužymas šiuo atveju yra jo (V. Titovo. – ELTA) neteisėti veiksmai. Šmeižikiško, sąmoningai nesąžiningo elgesio negalima toleruoti, tai yra pripažinęs Konstitucinis Teismas. Mes manome, kad tokie veiksmai, kuriuos atliko V. Titovas, žemina Adolfo Ramanausko-Vanago gerą vardą bei garbę ir jo šeimos narių orumą. Politikas padarė teisės pažeidimus, kurių pagrindu mes pripažinome, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei įstatymus ir dėl to padarėme išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog jis sulaužė priesaiką“, – po išvados paskelbimo komentavo G. Kryževičius.

Šis teismo sprendimas negali būti skundžiamas.

Rugsėjo mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pateikti išvadą dėl savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymo. Pasak savivaldybės, V. Titovo veiksmai viešai menkinant Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą ir jo atminimą skleidžiant žinomai neteisingą informaciją apie šį asmenį, prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia Lietuvos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus elgesio principus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos teigimu, tokie savivaldybės tarybos nario veiksmai gali būti laikomi savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymu.

Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad liepos 18 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas diskusijoje dėl partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo viešai pareiškė, kad A. Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančiai piliečių ir vaikų, o pats A.Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

V. Titovas nepripažįsta sulaužęs tarybos nario priesaiką ir teigia esąs nepagrįstai persekiojamas.

Klaipėdoje V. Titovas įregistravo visuomeninį rinkimų komitetą bei ketina dalyvauti kovo mėnesį vyksiančiuose mero rinkimuose.

ELTA primena, kad A.Ramanauskas-Vanagas buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) ginkluotųjų pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, brigados generolas.

1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Jis buvo suimtas 1956 m. ir sovietų pareigūnų kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Minint valstybės atkūrimo šimtmetį ir A. Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Seimas vienabalsiai pritarė deklaracijai paskelbti A. Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu.

A.Ramanausko-Vanago palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. A. Ramanausko-Vanagas palaidotas Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:12

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vyks pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis norima įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Svarstomu projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis.

Teikiamo dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai.

„Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės – byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo“, – pabrėžiama dokumente.

Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į šį teismą dėl teisės aktų atitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.

Dėl Konstitucijos keitimo balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Konstitucijos keitimai laikomi Seimo priimtais, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 07:00

Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Biuletenius suskaičiavus visoms Zanavykų apygardos apylinkėms, panašu, kad laisvą Seimo nario vietą rinkėjai atidavė konservatorei Irenai Haasei. Už Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškeltą kandidatę balsavo 63,19 proc. (5123) rinkėjų, tuo tarpu už savarankiškai išsikėlusį Mindaugą Bastį – 36,81 proc. (2984).

M. Bastys, nesulaukęs, kol bus paskelbti duomenys iš visų apylinkių, dar sekmadienį sveikino oponentę su pergale: „šiandieną mandatas tinkamai atstovauti Lietuvos žmonėms bus tikriausiai suteiktas I. Hassei (..) taigi, Irena, sėkmės pačiai.“

Paklaustas, ar ištesės rinkimų debatuose duotą pažadą, kad, nelaimėjęs rinkimų Zanavykų apygardoje, trauksis iš politikos, M. Bastys teigė, kad šiuo metu nėra laikas konkretiems atsakymams.

„Kur bedirbčiau ir ką beveikčiau, politika man liks labai svarbi. Ir visada būsiu aktyvus stebėtojas, aktyvus balsuotojas, aktyvus vienų ar kitų kandidatų rėmėjas. Ar pats ateityje dalyvausiu – parodys laikas. Šiandien kategoriškai atsakyti taip ar ne būtų neatsakinga“, – sakė M. Bastys.

Pasak politiko, po pralaimėtų rinkimų jis ketina tęsti karjerą privačiame sektoriuje. „Manau, kad įgūdžiai nebus prarasti, o jei taip – reikės mokytis iš naujo, – sakė M. Bastys.

Konservatorių kandidatė, kaip ir M. Bastys, dėkojo padėjusiems agituoti, tačiau pergalę skyrė partijai. „Tai ir pergalė visiems – šitiek metų neturėjome vienmandatėje savo atstovo ir tai didžiulis laimėjimas partijai. Yra daug palaikymo iš Seimo narių ir iš partijai nepriklausančių žmonių. Tai šį vakarą tikriausiai švęsime dainuodami, nes suvokiame, kad mes giname Lietuvą“, – sakė I. Haasė.

Paklausta, kurį Seimo komitetą pasirinktų, jei nepavyktų patekti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, I. Haasė sakė, kad jai artimiausi socialiniai reikalai. „Jei nepavyktų, tai į komitetą, susijusį su socialiniais klausimais. Kadangi ir dabar dirbu su žmonėmis, norėčiau tai tęsti, žinau daugiau socialiai pažeidžiamų žmonių, jų problemas ir kaip tai spręsti įstatymu“, – sakė konservatorė.

Tuo tarpu TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis paaiškėjus, kad rinkimus Zanavykų rinkimų apygardoje laimėjo I. Haasė, viešai padėkojo ir „valstiečiams“ priklausantiems Rimai Baškienei, Vytautui Bakui ir Giedriui Surpliui, kurie, pasak G. Landsbergio, nepaklusę savo partijos lyderių reikalavimams tylėti, antrajame rinkimų ture viešai rėmė I. Haasę.

„Atskirai noriu padėkoti Rimai Baškienei, Vytautui Bakui ir Giedriui Surpliui, kad pasipriešinote Karbauskio ir Širinskienės reikalavimams tylėti. Netylėjot, gal paskatinsit ir kitus ne tik gėdytis, bet ir prabilti“, – rašė G. Landsbergis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis savo valią pareikšti atėjo 27,08 proc. arba 8413 rinkėjų. Pirmojo rinkimų turo metu prie balsadėžių susirinko 29,89 proc. balso teisę turinčių gyventojų. Išankstinio balsavimo aktyvumas siekė 7,49 proc., tuo tarpu pirmame ture buvo 7,3 proc.

VRK teigimu, rinkimai įvyko sklandžiai – komisijos iki sekmadienio vakaro nebuvo pasiekę pranešimai apie bandymus vykdyti rinkėjų papirkimą ir rinkimų agitaciją. Buvo gautas pranešimas apie pažeidimą Kriūkų rinkimų apylinkėje, tačiau jis, VRK teigimu, laiku užkardytas ir išvengta nusižengimo rinkimų tvarkai.

„Kriūkų apylinkės pirmininkė nusprendė anksčiau pradėti tam tikras procedūras, tačiau tai nesukliudė suskaičiuoti rezultatus – nebuvo atskleista balsavimo paslaptis. Tai toks vienintelis pažeidimas šiandien fiksuotas“, – sakė sekmadienį VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

ELTA primena, kad Zanavykų apygardos rinkėjai sekmadienį sprendė, kam atiteks laisva Seimo nario kėdė – konservatorei I. Haasei ar savarankiškai išsikėlusiam M. Basčiui. Poreikis organizuoti rinkimus į tuščią vietą parlamente atsirado M. Basčiui atsisakius Seimo nario mandato. Buvęs socialdemokratas sprendimą trauktis priėmė po nesėkmingos apkaltos prieš jį Seime. Prieš tai Konstitucinis Teismas pripažino politiką šiurkščiai pažeidus Konstituciją, nuslėpus ryšius su buvusiu KGB pareigūnu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 09:00

Prof. Vytautas Sinkevičius. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį Seime bus pristatytas įstatymo projektas, kurio pagrindu būtų rengiamas referendumas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio keitimo. Valdančiųjų teikiamas projektas suteiktų galimybę greta lietuviškos turėti ir kitos, Vakarų valstybės, pilietybę.

Kol kas referendumo dėl dvigubos pilietybės ateitį gaubia abejonės, – siekiant sulaukti daugiau rinkėjų, pirmą kartą norima organizuoti referendumą su savaitės pertrauka tarp dviejų balsavimų. Teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius abejoja tokios priemonės suderinamumu su šalies Konstitucija. Jo žiniomis, nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse tokia praktika nebuvo taikoma.

„Gali būti pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Po pirmo balsavimo dar dvi savaites galės būti vykdoma agitacija, kuri galbūt lemtų kitokį žmonių apsisprendimą nei tą, kurį jie išreiškė pirmame ture“, – Eltai sakė profesorius.

Pasak V. Sinkevičiaus, nėra galimybių visiškai užtikrinti, kad agitacija pertraukoje tarp balsavimų nebus vykdoma: „Gali pasirodyti, kad ir mokslinis straipsnis, kuris paveiks žmonių apsisprendimą, todėl reikia daryti normalų referendumą, kurio tikslas – pasiklausti tautos ir gauti sąžiningą atsakymą“.

Konstitucinės teisės eksperto vertinimu, užuot bandęs sužinoti piliečių nuomonę, Seimas visomis išgalėmis siekia pasiekti iš anksto užsibrėžto tikslo – dvigubos pilietybės įteisinimo. „Būtų sąžininga pasiklausti tautos, kad ji be jokių skatinimų, raginimų ir grasinimų galėtų pasakyti savo tikrąją valią“, – tikino profesorius.

Norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, reikia, kad referendumu tam pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių gyventojų. Tai reikštų, kad, rinkimų aktyvumui pasiekus 50 proc., visi dalyviai turėtų pasisakyti už Konstitucijos pataisą.

Tuo tarpu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad valdančiųjų atkaklumą, siekiant įteisinti dvigubą pilietybę, lemia klausimo aktualumas didelei gyventojų daliai. Tačiau tai taip pat reiškia, kad aktyvumas rinkimuose galėtų būti didesnis nei įprasta.

„Beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas turi išvykusių ir po skirtingas šalis keliaujančių artimųjų. Tiesioginė sąsaja ir asmeninis pajutimas lemia, kad klausimas gali būti betarpiškai svarbus, – sakykime, kad sūnus, dukra, tėvai ar pusbroliai galėtų turėti pilietybę net gyvendami užsienyje, – tai yra toks bendros tapatybės, bendruomenės išlaikymo klausimas. Manau, kad tai gali paskatinti į rinkimus ateiti ir tuos, kurie kitomis politinėmis problemomis nelabai domisi“, – Eltai sakė TSPMI profesorius.

Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Keičiant Konstitucijos 12-ąjį straipsnį siekiama, kad dvigubą pilietybę išlaikyti galėtų po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvą palikę gyventojai. Norint išvengti Rusijos įtakos, pataisa galiotų siekiantiems Europos Sąjungos, NATO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių pilietybės.

Referendumą numatoma organizuoti kartu su Respublikos prezidento rinkimais 2019 m. gegužės 12 ir 26 dienomis. Nė vienas referendumas Lietuvos istorijoje nėra organizuotas ne paeiliui einančiomis dienomis. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo žadėjęs, kad dėl tokio sprendimo suderinimo su Konstitucija bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.25; 06:30

Taikinys. Ar bus pataikyta į dešimtuką? Slaptai.lt nuotr.
Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Europos Parlamento narys, buvęs prezidentas Rolandas Paksas siūlo surengti referendumą dėl lito sugrąžinimo. Tokiomis mintimis jis pasidalino savo internetinėje svetainėje.

„Tautos referendumui jokiu būdu negali būti keliamas dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas, kuris dirbtinai yra susietas su nacionalinės pilietybės išsaugojimu emigracijoje, o iš tiesų gali tapti „Trojos“ arkliu galutiniam mūsų tautinės tapatybės sunaikinimui. Šiandien teisinėje sistemoje egzistuoja įvairios referendumų formos nuo privalomųjų iki konsultacinių (patariamųjų), tačiau dar nėra įteisintas „imitacinis referendumas“, kuris galėtų būti pirmasis pavyzdys, jeigu dabartiniai valdantieji vis dėlto surengtų visuomenės spektaklį dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Lietuviai neturi valdžiai įrodinėti savo prigimtinės pilietybės teisių. Tai Konstitucinis Teismas turėtų nusileisti iš neregėtų aukštybių, iš kur nebesimato nei žmogaus, nei Tautos, nei valstybės. Manyčiau, kur kas prasmingiau būtų surengti Tautos referendumą dėl nacionalinės valiutos lito sugrąžinimo“, – rašo R. Paksas.

Jo nuomone, „tai tikrai būtų geriausias būdas palikti neperskaičiuotas prekių ir paslaugų kainas, kurių dydžiai visiškai sutaptų su dabartiniais, o tariamiems ekonomistams, tvirtinusiems, jog Lietuvoje įvedus eurą niekas nepabrangs, išsivaduoti iš melo tikrovės“.

Kaip vieną iš primetamų klausimų R. Paksas vertina planuojamą surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

„Ką iš tiesų reikštų dvigubos pilietybės įteisinimas Lietuvoje, niekas deramai ir atsakingai nėra ištyręs, įvertinęs bei išsiaiškinęs, nors viešajame diskurse spekuliatyviai remiamasi įvairiausiais pasaulio pavyzdžiais, nutylint faktą, jog tai yra liberalizmo ideologijos ir pasaulėžiūros plėtra paremta politika“,- sako R. Paksas.

Emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Jo vertinimu, pilietybė tapo be galo politizuotu klausimu, kuris skaldo visuomenę ir iš anksto suponuoja galimybę manipuliuoti būsimais sprendimo rezultatais.

Maisto produktai Lietuvoje vis brangsta. Slaptai.lt nuotr.

„Esu įsitikinęs, jog skubotai sukurptas referendumo vajus, įstatymų kaitaliojimas ir bandymai manipuliuoti piliečių interesais reiškia įsigalint labai blogą praktiką ir valstybės diskreditaciją. Referendumo įstatymas negali būti kaitaliojimas tarsi pagal užsakymą, nepriklausomai nuo to, kokio rango yra užsakovas, kur – Briuselyje, Vilniuje, Vašingtone ar Maskvoje jis besėdėtų. Pirmiausia reikia pripažinti svarbią aplinkybę, jog Lietuvoje emigracijos katastrofa valdžios institucijų nėra adekvačiai suvokiama ir vertinama. Todėl neatmesčiau tokios galimybės, jog dvigubos pilietybės įteisinimu tarsi (ne) sąmoningai norima paslėpti šios socialinės katastrofos padarinius“,- sako R. Paksas.

Emigracija, pasak jo, yra ilgalaikės valstybės politikos pasekmė, tarsi nebylus piliečių liudijimas, kad mūsų valstybės reikalai vis labiau krypsta netinkama linkme.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 05:39

Atsargiai – dviguba pilietybė. Slaptai.lt nuotr.

Apie Valstiečių ir žaliųjų „dvigubą pilietybę“

Prielaidos

Didžioji atgimusios Lietuvos šviesuolių dalis yra kilusi iš valstiečių. Valstiečiai išsaugojo tautinę lietuvių kultūrą, kuri gulė į 1918 metų vasario 16-tosios Nepriklausomybės pamatus. Kurios dėka mes kalbame lietuviškai ir, tiesą sakant, dėl jos mes esame nūdienos Lietuvoje. Tai savaime aiški tiesa, kaip dukart du – keturi.

Deja, nūdienos Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tai nebėra savaime aiški tiesa ir nėra dukart du – keturi. Ši sąjunga pasirašė sau tokią rinkimų programą, kad joje atsirado ir dvigubos pilietybės nuostata, kitaip tariant, daugiapilietiškumas, o tiesiai sakant – Lietuvos išvalstybinimas. „Dviguba pilietybė“ į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą buvo įpinta kaip akivaizdus svetimkūnis, nes prieštarauja nacionalinės valstybės vertybių sistemai, kuri yra būdinga šiai partijai.

Toks sprendimas užprogramavo darbotvarkę, ir dabar Valstiečiai ir žalieji, kartu su visais Lietuvos globalizavimo aktyvistais, veda mūsų šalį į aklavietę. Esame priversti laukti referendumo dėl „dvigubos pilietybės“.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybė ne tik laukia, bet ir agituoja už jį, barstydama propagandai viešuosius finansus. Saulius Skvernelis atkakliai tiesia daugybinio pilietiškumo kelią. Iš esmės daro tai, kas Valstiečių ir žaliųjų sąjungai nereikalinga, o Lietuvai pražūtinga.

Kam tai daroma? Kad būtų pagauta kuo daugiau rinkėjų? Tų, kurių vaikai ir anūkai įsikūrė Vakaruose? Ar šis sumanymas iš tiesų atitinka išeivių ryšio su Lietuva išsaugojimo tikslą?

Jokių nacionalinio masto tyrimų ar diskusijų šiuo klausimu nėra. Išskyrus brangius propagandinius „šou“. Net „Idėjų Lietuvai“ teatras. Nebuvo šiuo klausimu ir jokių diskusijų tvirtinant Vyriausybės programą. Šimtukas naujojo Seimo narių pakėlė rankas ir, kaip būdinga „demokratinio centralizmo“ tvarkai, pritarė S. Skverneliui, o iš esmės ir R. Karbauskiui: „Pirmyn, į daugiapilietiškumą“.

Tačiau šis sumanymas klastingas, prieštarauja Konstitucijai. Liudija konstitucinį nebrandumą. Nauja valdančioji dauguma drauge su visais Seimo neoliberalais atsitrenkė į Konstituciją, kurios 12 straipsnis leidžia dvigubą pilietybę išimtiniais atvejais.

Šis straipsnis priklauso pirmajam Konstitucijos skirsniui, kuris gali būti keičiamas tik referendumu. Konstitucijos kūrėjai Atgimimo laikais taip apsaugojo valstybės pamatus nuo bet kokių skubotų ir neatsakingų valdžios sprendimų. Tačiau valdantieji nusprendė peržengti visas kliūtis. Pareikšta, kad šį rudenį valdžia inicijuos referendumą, taigi, paskelbs jį Seimo nutarimu. Nes esama mistiškos nuostatos.

Esą… esą dvigubos pilietybės įteisinimas sustiprintų išeivių ryšį su Lietuva. Tačiau – kur tyrimai? Ką liudija pasaulio patirtis?

Ji liudija ne mūsų naudai. Šis tas patyrinėta. Prieš gerą savaitę premjeras Saulius Skvernelis ir vėl pasidžiaugė URM-o užsakytomis sociologinėmis apklausomis, kurios po ilgo propagandinės kampanijos maratono parodė, kad 71 proc. rinkėjų palaikytų dvigubos pilietybės „įteisinimo“ idėją.

Arvydas Juozaitis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Bet. Bet visiškai šią idėją palaiko tik 33 proc. rinkėjų, ir šis skaičius seniai neauga. Per pastarąjį pusmetį neauga ir bendras teigiamai šią iniciatyvą vertinančiųjų skaičius.

O grėsmingiausia tai, kad ateiti į referendumą ketina vos 57 proc. rinkėjų. Vadinasi, optimistiškiausiai skaičiuojant, TAIP šiandien pasakytų mažiau kaip 40 proc. rinkėjų.

Kokią „sėkmę“ planuoja S. Skvernelis, užsėdęs ant sistemos žirgo?

Iš viešų pareiškimų matome: S. Skvernelis siekia, kad „referendumas pavyktų“. Todėl šitame kelyje į „sėkmę“ jo vadovaujama valdančioji grupė turi kelias galimybes:

1) įvairiais būdais toliau didinti dvigubą pilietybę palaikančių rinkėjų skaičių (nes tikimybė, kad bus pasiektas 80 proc. ir didesnis palaikymas, yra labai maža; nes palaikymo procentas yra iliuzinis ir gali greitai pasikeisti, kaip kažkada keitėsi ir piliečių požiūris į euro įvedimą);

2) padidinti ateisiančių į referendumą skaičių (tam planuojamos dvi balsavimo dienos, suplakant referendumą su populiariais Prezidento rinkimais, ir kokios nors kitos rinkėjų viliojimo priemonės pagal prieš penkiolika metų patikrintą metodiką);

3) įkinkyti Vyriausiąją rinkimų komisiją sumažinti rinkėjų skaičių (pagal ankstesnę patirtį, kai buvo siekiama pastatyti didelės galios atominę elektrinę, pririšančią Lietuvą prie Rusijos energetinės sistemos; tačiau kažin ar pavyktų sumažinti bendrą rinkėjų skaičių daugiau kaip kokiu 100 000);

4) keisti Referendumo įstatymą, sumažinant sprendimo priėmimo normą iki 30 proc. rinkėjų. (Šis kelias atrodė realiausias, bet šitą Referendumo įstatymo pataisą vetavo Prezidentė; todėl rudenį Seime planuojama mechaniškai įveikti jos veto, nekreipiant dėmesio į konstitucinius argumentus, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio keitimui negalima taikyti tokių privalomojo referendumo normų, kaip paprasto įstatymo priėmimui).

Tautos suverenumas ir naudojimosi valdžia cinizmas

Ne pirmi Lietuvos valdantieji po įstojimo į ES vengia tiesioginės demokratijos ir referendumų. Tautos suverenių galių ir piliečių atsakomybės kultivavimas susiklosčiusiai sistemai seniai nebereikalingas. Net pavojingas. Liaudžiai leidžiama gerti tik iš valdžios prispjaudyto šulinio – jokio šaltinio.

Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.

Kai patys piliečiai imdavosi referendumo iniciatyvos, ji būdavo sumaniai užgesinama (prisiminkime iniciatyvas dėl žemės nuosavybės ir dėl lito išsaugojimo). 2014 m. liepos 11 d. Konstitucinis Teismas pakeitė net vadinamąją konstitucinę doktriną. Kaip?

Vyriausiajai rinkimų komisijai jis suteikė teisę neregistruoti piliečių iniciatyvinių grupių. Kokiu pagrindu? Seniai žinomu visoms, atleiskite, represinėms sistemoms: „mano įtarumas – tavo kaltė“.

Paraiška atmetama, jeigu registruojančiam atrodo, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, o ypač „europiniams įsipareigojimams“. Konstitucinis Teismas nutarė, kad (skirtingai nei kitose ES šalyse) šie „įsipareigojimai“ yra ne tik „Konstitucijos dalis“, bet ir kad jie jau yra aukštesni net už pačią Konstituciją.

Atgimimo laikai žino ką kitką. Ir net 1994 metais Konstitucinis Teismas teigė priešingai: jokios komisijos, netgi Seimas negali stabdyti laisvų Tautos, kaip įstatymo leidėjo, iniciatyvų. Konstitucija aiškiai sako, kad visos valdžios galios kyla iš Tautos valios.

Bet ne! Keičias „rūbas margo svieto“ ir po 20 metų valdžia ir medijos jau pasiekė savo: tiek spaudė ir tiek prispaudė net Konstitucinį teismą, kad šis leido valdžiai savo galias kildinti nebe iš Tautos, o iš Briuselio.

Su Teismo palaiminimu valdžios institucijos pasisavino visai Tautai priklausančias suverenias galias. Tad ko norėti? Štai tau ir pagrindinė emigracijos iš Tėvynės priežastis.

Valdančiųjų požiūris į laisvą žmogaus valią – kaip į daiktą. Į žmogų — kaip į bevalį valdomąjį. Kai „valdžia ant Lietuvos“ kildindavo savo galias iš Maskvos, referendumai (iki pat M. Gorbačiovo laikų) netgi teoriškai nebuvo leidžiami. Nejaugi Europos Sąjunga nebesiskiria nuo Sovietijos?

Ne, kodėl, sako Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bus jums referendumas. Bus, su valdžios pageidaujamais ir labai „sėkmingais“ rezultatais. „Mes jums išaiškinsime, kad tie rezultatai jums labai reikalingi“. S. Skverneliui, o iš dalies ir R. Karbauskiui būtina priminti: nors nuo 2014 m. Tautos referendumai būdavo sėkmingai užblokuojami (piliečių parašų nebeįmano rinkti esant naujai „konstitucinei doktrinai“), tačiau ir valdžios referendumai nuo to laiko jau nebebuvo sėkmingi.

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Vieniems piliečiams tik teisės, o kitiems — dar ir pareigos

Žinoma, ne retas Tėvynę palikęs lietuvis, net apsisprendęs prisiekti kitai valstybei, nuoširdžiai nesupranta, kodėl „ta Lietuva“ atsisako jam išsaugoti jo „prigimtinę“ pilietybę? Juk jis nori „išsaugoti ryšį su Lietuva“. Juk išeivių pinigai kiekvienais metais tebesiunčiami į Lietuvą, tėvams ir net vaikams!

Varge mano. Pareigos tėvams ir vaikams – motutės gamtos dovana, ne valstybės. Pinigai saviesiems buvo siunčiami net į Sibirą. Pareiga valstybei gi yra visai kitos prigimties.

Valstybėje gyvenama, joje tiesiami keliai, saugoma ir ugdoma kultūra, mokykla, sveikatos apsauga. Pagaliau ji ginama ginklu ir ja didžiuojamasi Olimpinėse žaidynėse. Tai savaime aišku?

Ne, nebe savaime, nes kitai valstybei prisiekęs lietuvis jau kitos kategorijos lietuvis – visos valstybinės prievolės jam reiškia kitą valstybę. Be to, jis, jeigu išsisaugos Lietuvos pilietybę prisiekęs kitiems, atleiskite, bus „gudresnis“. Jis privalės ginti naująją Tėvynę, mokesčius jai mokėti ir net ja didžiuotis, o Lietuvai „siųs žinią“, kad liko patriotas.

Taip, tuo atveju Tėvynės pilietybė liks tik kaip asmeniškai ir psichologiškai patogus priedas. Tikra pilietybė, kaip teisių ir pareigų pusiausvyra, liks neišvykusiems, neišsižadėjusiems, o jiems, „gudresniems“ – tik teisės. Štai taip.

Taip Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir jos premjeras S. Skvernelis kovoja su emigracija. Kas lauktų Lietuvos, jei visų piliečių pareigos savo valstybei pavirstų tik jų asmeninėmis (psichologinėmis) teisėmis?

Lietuva sparčiai virstų ekskursantų vieta. Taip, globalistų planai reikalauja, kad lojalumas nacionalinėms valstybėms visiškai išnyktų. Jie sako: šiais laikais juk viską galima įsigyti ar išmainyti!

Vartojimo pasaulis. Kodėl nesidžiaugiate, jeigu Lietuvos pilietybė dar turi šiokią tokią „paklausą“? Jau dabar padaryta išimtis vienos šalies piliečiams, kurie šiandien (kasdien!) tuntais gauna Lietuvos piliečio pasus – kokia puiki dovana turistams.

O ne! Reikalas niūresnis: kuriama ne tik turistų armija — ta armija gauna teisę rinkti aukščiausią mūsų šalies valdžią. Kaip?! Tik apsilankius?

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Ne, nebūtinai apsilankius, bet ir pasižvalgius internete. Armija, kuri nei gyvendama mūsų šalyje, nei mokesčius mokėdama, nei kalbėdama mūsų kalba, nei suprasdama mūsų kultūros – prašom, pilnateisių pliečių armija!

Taip, būtent taip. Absurdas jau ėmė veikti. Tad dabar, ponai Valstiečiai ir žalieji, atkelkime visus vartus, tegul eina per mus visi, mes ruošiami tapti pereinamuoju kiemu. Ant galų pagalės, ko mums sielotis?

Žiūrėk, netrukus ir vyriausybės, ne tik globalistai paskelbs apie nacionalinių valstybių istorijos pabaigą. Juk Lietuvoje už valstybės pinigus jau net mokyklose ruošiami vaikai, kurių didžioji dalis nusitaikiusi emigruoti.

Valstybė – Rytams, pereinamasis kiemas – Vakarams?

Lietuvos pilietybė, kaip patogus žmogaus priedas, labai principingai siūloma tiktai „euroatlantinius kriterijus“ atitinkančių valstybių piliečiams. Nors ką čia slėpti: Briuselis gal ir norėtų erdvės nuo Lisabonos iki pat Vladivostoko, tačiau toks reikalas dar nepribrendęs. Tad kol kas lai tik Vakarų piliečiai tvarkosi Lietuvoje, kaip jiems patogu, „europietiškai“. Dalinasi pabėgėlių armijomis, atliekomis, siurbia jaunimą. Juk eurointegracija.

Negali būti priekaišto kitados iš Tėvynės okupacijos išvytiems tėvynainiams (prezidento Valdo Adamkaus atvejis). Jų sąžinė, žinios ir atsakomybė grąžino daugelį į Tėvynę.

Lietuvio pasas

Baisiausia, kad visas elitas (ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir konservatoriai), prisidengęs kilnių tikslų šydu, užsidengę akis pamiršo, kad Seime dūla pasiūlytas tikrasis išeivių ryšio su Tėvyne išsaugojimo sprendimas.

2017 metų rugpjūčio 8 d. Seime įregistruotas Lietuvio paso įstatymo projektas. Drauge ir visas su juo susijusių projektų paketas.

Pagal šiuos projektus kitas pilietybes įsigiję kilminiai Lietuvos išeiviai, gaudami (be jokių trukdžių) Lietuvio pasą, gautų ir visas Lietuvos piliečio teises (laisvo atvykimo, nuolatinio gyvenimo, švietimo ir mokslo, kitas socialines teises, o jų vaikai ir vaikaičiai – automatišką Lietuvos pilietybės atkūrimo teisę, grįžtant namo).

Negautų tik vieno – spręsti mūsų, likusių Tėvynėje, valstybės reikalų, politinio šalies likimo, negalėtų balsuoti Seimo, prezidento rinkimuose, referendumuose.

Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.

O dabar – dėmesio! Tarp Lietuvio paso įstatymo projekto autorių yra ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Komedijas vaidina R. Karbauskis, ar tragifarsus?

Išvada: Valstiečių ir žaliųjų sąjunga įstūmė save į aklavietę, žaidžia dvigubus žaidimus, kvailina Lietuvą. O pati nežinia kam yra apsisprendusi. Jau suplanavo referendumo nesėkmę?

Matyt, kad taip. Bet iki paaiškės šio liūdno farso rezultatas, bus sueikvoti – ir vėl! – Lietuvos milijonai, „sugadinti“ tūkstančių nervai, suskaldyti ir supriešinti žmonės. Argi tai ne realūs pavojai Lietuvos nacionaliniam saugumui?

Netrukus pamatysime tikrąjį „valstiečių“ charakterį, o tiksliau – kas „valstiečių“ stovykloje jį turi. Kviečiu liautis klejojus ir klaidinus Lietuvą.

Prisiklejojote, draugai.

Informacijos šaltinis – delfi.lt

2018.08.24; 08:34

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai vetavo referendumo pataisų įstatymą ir ragina valdančiuosius pasitikėti žmonėmis ir nešvaistyti tuščiai laiko ieškant dirbtinių palengvinimų siekiant įgyvendinti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Prezidentė tvirtina palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisiniu abejonių nekeliančiu keliu.

„Emigracija palietė kiekvieną Lietuvos šeimą, tikrai esame pribrendę išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes. Kelias aiškus – Konstitucijos pakeitimas Tautos referendume daugumos piliečių valia. Nešvaistykime laiko tuščiai ieškodami dirbtinių palengvinimų referendumui, o jau dabar telkime žmones referendumo sėkmei“, – teigė prezidentė.

Prezidentės nuomone, valdančiųjų siūlymas specialiai referendumui sumažinti sprendimui priimti reikalingų balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Prezidentūra tvirtina, kad neteisės pagrindu teisė neatsiranda, o pagal Konstitucijos viršenybės principą negalioja joks Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas. Dėl to, tvirtina Prezidentūra, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo bus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tokiu atveju dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas nusikeltų neribotam laikui.

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, trečiadienį pranešdamas D. Grybauskaitės sprendimą, pabrėžė, kad valdančiųjų išsakyti ketinimai atmesti šalies vadovės veto gali nuvilti Lietuvos piliečius ir griautų jų pasitikėjimą valstybe.

M. Lingė akcentavo, kad jau dabar Seimo priimto įstatymo konstitucingumu abejoja parlamentarai.

„Tie patys valdantieji taip pat yra įregistravę ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą, kuriame patys dėsto savo abejones dėl priimto įstatymo konstitucingumo. Tai matosi, kad tų abejonių kyla ir jiems patiems. Yra jaučiama ir matoma, kad priimtas įstatymas yra antikonstitucinis“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad pasekmės, suorganizavus Konstitucijai prieštaraujantį referendumą, būtų nepalankios Lietuvai.

Pasak Prezidentūros, pasiūlymas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą prilygintų paprasto įstatymo priėmimui. Tai sukurtų precedentą, kai svarbiausius valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus lemia ne daugumos, o tik trečdalio visų rinkėjų balsai.

Į tai atsižvelgdama šalies vadovė ragina atsisakyti antikonstitucinių gudrybių ir dėti aktyvias pastangas atsakingai ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių.

Pasak prezidentės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su 2019 m. Prezidento rinkimais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti. Prezidentė pažymi, kad ypač svarbu raginti emigrantus, kuriems, pasak jos, šis klausimas yra aktualiausias.

Valdantieji neatmeta galimybės atmesti prezidentės veto. Seimo pirmininko pavaduotojas ir Darbo grupės dėl referendumo formuluotės vadovas Arvydas Nekrošius pabrėžė, kad, jei prezidentė vetuos Referendumo įstatymo pataisas, Seime bus bandoma vetuoti prezidentės sprendimą.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną sumažino reikalavimų kartelę referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio – dėl pilietybės.

Už tokį Referendumo įstatymo pakeitimą balsavo 67, prieš buvo 3, susilaikė 16 Seimo narių.

Veto antspaudas

Valdantieji politikai tikino, kad, norint surengti referendumą, jų siūlymui alternatyvų nėra. Politikai aiškino, kad nepriėmus pataisų sunku bus išsaugoti ir emigruojančius piliečius, ir pačią tautą. Pasak jų, pakeitus Referendumo įstatymą tam, kad sprendimas dėl dvigubos pilietybės būtų priimtas, reikėtų kur kas mažiau rinkimuose dalyvaujančių piliečių.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) pritaria diskusijas sukėlusiai valdančiųjų politikų iniciatyvai nuleisti kartelę referendumui. Pasak jų, tik su valdančiųjų iniciatyva pakeistu referendumo įstatymu galima tikėtis sėkmės referendume sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės siūloma surengti kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis, per pirmąją ir antrąjį Prezidento rinkimų turus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:00

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Ne tiek norėdamas pasigirti (neduokDie), kiek konstatuodamas liūdną faktą, kad šuns balsas į dangų neina, iškart prisipažinsiu, kad esu parašęs visą krūvą straipsnių dvigubos pilietybės tema, kurie, norėtųsi tikėti, nurodo trumpiausią kelią į problemos atomazgą, bet, kaip atrodo bent man, būtent dėl išsakytų  pasiūlymų kraštutinio elementarumo  vis dar nesulaukia deramo manieringųjų ekspertų dėmesio.

Tikrai nesiveržiu į pirmąsias gretas, koketiška čia yra nebent tik tai, kad tarsi savinuosi  vaikams duota teisę pasakyti,  kad karalius – nuogas. Tačiau kadangi šis dvigubos pilietybės klausimas mūsų padangėje vėl tampa aktualija Nr.1 – pirmaeilės svarbos probleminiu mazgu, kur susibėga visos svarbiausios  šiandieninės politikos gijos, dar kartą grįžtu prie temos, nevengdamas principinių pozicijų pakartojimo,  drauge dėl esmės išgryninimo šįkart atsikratant visų lyrinių nukrypimų ir dėmesį blaškančių smulkmenų.     

Seime sudaryta darbo grupė dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumo būdu praeitą penktadienį  vėl rinkosi į posėdį, planuodama aptarti formuluotes, leidžiančias praplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes nauja Konstitucijos redakcija https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimo-darbo-grupe-del-pilietybes-referendumo-svarstys-formuluotes.d?id=77963805, puoselėjant viltį, kad nauja konstitucinė formuluotė bus priimta referendume Lietuvos žmonių, jeigu savo ruožtu toks surengtas referendumas apskritai dėl balsuojančių/ nebalsuojančių skaičiaus butų laikomas įvykusiu  (neužmirškime ir to).

Lietuvos  Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje dabar yra įtvirtinta nuostata, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Savo ruožtu, kaip jau tapo aišku iš  liudijimų TV forumuose ir  kitų nuorodų, prasisunkusių į viešąją erdvę, minėtoji darbo grupė  labiausiai perspektyvia laiko tokią Konstitucijos 12 straipsnio redakciją, kad esą išskyrus konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Taigi, kaip matome, lyginant su dabar įtvirtinta 12 straipsnio formuluote, naujoje redakcijoje numatomi fundamentalūs (?) pakeitimai, prie žodžio „įstatymo“ ruošiantis pridėti žodį „konstitucinio“ (tarsi Lietuvoje būtų kelios įstatymų rūšys – konstituciniai ir nekonstituciniai), kita vertus, iš dabar figūruojančios formuluotės ketinant išbraukti žodį „atskiras“ (tarsi naujos redakcijos formuluotėje jau būtų galima numatyti neribotą daugybę atvejų). Savo ruožtu siūlomo verbalinio pataisymo kaina yra milžiniška: nekeičiant Konstitucijos formuluočių dvigubos pilietybės galimybes galima praplėsti ne menkiau nei keičiant, tačiau antruoju atveju, pateikus dekoratyvinius formuluotės pataisymus, tokio teisių ir pareigų praplėtimo galimybė jau yra susiejama su Lietuvoje menkai tikėtina pagal esamą įstatymą (beveik prilygstančią nuliui) referendumo  sėkme. 

Jeigu iš tiesų norime save dirbtinai apsunkinti, toliau galime pezėti apie būtinybę surengti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, kuris neva, kaip esame sau įsikalbėję, labai griežtai apriboja dvigubos pilietybės įgijimo teisę. Tačiau nesunku pastebėti, kad tokio referendumo organizavimas būtų galutinis dvigubos pilietybės atvejų išplėtimo idėjos palaidojimas, nes demokratinėje šalyje daugiau kaip pusės piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus, pritarimas nevienareikšmiškai vertinamų emigrantų teisių išplėtimui yra lygus tokiai neįtikėtinai galimybei, jog mus greitai aplankys kitos galaktikos gyventojai, arba aš nuo kitos savaitės, paveiktas Aurelijaus Verygos propagandinės kampanijos, išsižadėsiu penktadienio pavakarės alaus bokalo pakilnojimo ritualų su savo senais bičiuliais.

Idėja palengvinti emigrantams dvigubos pilietybės įgijimą, rengiant privalomą referendumą, primena pasiūlymą vykti aplinkui per pelkes, darant niekaip nepateisinamą lankstą. Sprendžiant šį klausimą, užtektų paprasčiausio Seime priimto Pilietybės įstatymo pataisymo, praplečiant dvigubos pilietybės suteikimo atvejų skaičių, tačiau, žinia, Konstitucinis teismas (KT) tokią praktiką griežtai uždraudė, kaip prieštaraujančią minėtai 12 straipsnio konstitucinei normai.

Kokia yra tokio draudimo argumentacinė bazė su visais legendiniais užkeikimais?

Esą yra taip, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, jog tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.

Kas be ko, niekas neturi teisės abejoti išskirtine KT teise aiškinti Konstituciją.  Aukščiau KT yra tik Paskutinysis teismas (PT). Tačiau net ir Dievas ne viską gali, pavyzdžiui, neišgali pakeisti praeities, atšaukti to, kas įvyko, kaip jau yras pastebėta, joks referendumas nėra įgalus panaikinti žmogaus teises arba primesti rasinės neapykantos pareigą. Savo ruožtu KT negali pakeisti daugybos lentelės, logikos dėsnių ar panašių dalykų, tarkime, remdamasis daugiau ar mažiau pavykusiu teisniu žongliravimu. Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ numato tipizacijos užduotis, o ne vienokius ar kitokius problemos sprendimo kiekybinius parametrus. Kitaip tariant, čia kalbama apie tipinius atvejus, kurių gali būti ne vienas, visai nekeliant klausimo dėl paties atvejo skaitlingumo, kalbama apie žmonių kategorijas, kurioms teikiama preferencija, numatant išimties teisę. Be jokios abejonės, žodis „niekas“ konstitucinėje formuluotėje yra labai svarbus, kaip galimas atsparos taškas sudedant visus reikalingus saugiklius, bet neturi jokios savarankiškos reikšmės.

Konstitucija skelbia, jog dviguba pilietybė yra negalima, „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus”. Taigi kalbama čia apie tai, kad pilietybės įgijimą reguliuojančiame įstatyme turi būti apibrėžti tie atskiri atvejai, kai dviguba pilietybė yra galima, visai nekeliant klausimo dėl tokių atvejų skaitlingumo. Būtinoji įstatymo sąlyga yra abstrahavimo išplėtojimas, atsiribojant nuo reguliuojamos aibės pavyzdžių individualių požymių.

Tarkime, net įstatymas apie faraono visagalybę iš principo liestų ne individą, bet tęstinės, taigi laike pasikartojančios institucinės mašinos statusą. Taigi net įvardijant įstatyme atvejį kaip išimtį, nėra jokio įpareigojimo nurodyti kiekybinius tokių atvejų parametrus. Greičiau priešingai – dėl įstatymo veiksmingumo reikėtų vengti tokio detalizavimo. Pavyzdžiui, ši problema (dėl KT nutarimo Pilietybės įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimu) apima tik du atvejus: arba KT savavališkai įsteigia Konstituciją viršijantį išaiškinimą, arba mes esame visiškai nepajėgūs suprasti tai, kas čia aiškinama, jeigu drauge neišsižadame logikos dėsnių.

Darbo grupės numatoma konstitucinės nuostatos pakeitimo formuluotė  priartėjo prie dabar figūruojančios Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės taip tampriai, kad jau pradeda  beveik sutapti. Tai savo ruožtu rodo  neįtikėtinai didelį dabar įrašytos Konstitucijos 12 straipsnyje formuluotės potencialą dvigubos pilietybės išplėtimo linkme, kai problemą galima spręsti atsisakant begalinio klaidžiojimo labirinte.

Žinoma, referendumas yra demokratijos šventė, tačiau siekiant įtvirtinti demokratinę visuomenė tvarką kartais ne mažiau svarbiu dalyku už šventės euforiją yra kasdieninė išmintis. Tačiau net ne demokratijos idėja dabar yra diskusijų ir nesusipratimų dėl  dvigubos pilietybės pagrindas, o Konstitucinio teismo užsispyrimas trūks plyš išsaugoti „savo veidą“, kai kartą kažką pasakęs, nepalieki sau galimybių  atsitraukti,  kai  sutelkiant dėmesį į tezės neliečiamumo išsaugojimą atiduodama sudeginti Roma. 

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Bendruomeniškumo dvasios palaikyme vienas iš svarbiausių dalykų yra išsaugota tarpusavio supratimo galimybė, pasiryžimas atnaujinti ir plėtoti dialogą.  Dialogo teorijos požiūriu svarbu yra įvertinti ir negatyvų reljefą, t. y. tas aplinkybes, kurios trukdo tarpusavio supratimui ir susikalbėjimui. Tačiau ar nėra taip, kad pagal mūsų pateiktą pavyzdį KT forsuoja nesusikalbėjimo idealą kaip kažkokią bendrojo gėrio apraišką ir mums užkraunamą pozityvią pareigą.

Tarkime, iš tiesų KT ne dėl kieno nors savivalės, o pagal savo prigimtį yra diskusijas visados stabdanti, ginčus nutraukianti ir tašką dedanti institucija. Kas be ko, įstatymų, potvarkių, nutarimų privalomumo idėja gali būti įgyvendinama tik tada, kai teisinės sistemos didingą pastatą užbaigia, savotiškai jį vainikuoja institucija, kuri dialogą ne tiek plėtoja, kiek jį riboja. Kita vertus, KT nėra koks nors dievų žmonijai padovanotas išradimas,  bet pačių žmonių sukurta institucija, o žmogus kaip baigtinė būtybė nėra apsaugotas nuo klaidos.

Dar daugiau, – čia taip pat modifikuotu pavidalu turėtų galioti falsifikacijos principas, primenantis šiuo atveju apie tai, KT sprendimai ir išaiškinimai  gali būti  laikomi prasmingais tik tada, kai tokiai veiklai pripažįstama taip pat ir principinė klaidos, fatališko nutolimo nuo tiesos galimybė. Specialusis statusas čia negelbsti. Iš tiesų, atsiribojus nuo gaivališkos nuomonių įvairovės, net ir specifinė, didelio pasirengimo reikalaujanti, uždarais kanalais sukaupta kompetencija anksčiau ar vėliau sulėkštėja iki tokių karikatūrinių pavidalų, kad sunkiai gali būti atpažįstama kaip kuriantis protas.

2018.05.21; 20:01

Lietuvos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.

Darbo grupė, kuri sprendžia pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus, penktadienį ketina toliau tartis dėl galimos referendumui teikiamos formuluotės.

Praėjusią savaitę buvo kalbama apie dvi formuluotes, akcentuojant gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.

Konstitucijos nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, siūloma papildyti įrašant, kad „gimimu įgytos pilietybės negali būti netenkama prieš asmens valią“.

Taip pat yra siūloma Konstitucijoje pateikti nuorodą į Konstitucinį įstatymą, numatant, kad, „išskyrus Konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.

Darbo grupei, kuri sprendžia pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus, vadovauja Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

Manoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės galėtų vykti per pirmąją ir antrąjį prezidento rinkimų turą. Preliminariai planuojama, kad Lietuvos prezidento rinkimų pirmasis turas gali būti surengtas 2019 m. gegužės 12 d., antrasis turas – gegužės 26 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.18; 03:00

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nuo apkaltos Prezidentei atsitraukia, tačiau neatsisako idėjos Seime tirti pastarąją savaitę paviešintus Prezidentės susirašinėjimus su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

R. Karbauskis mano, kad nusikalstama būtų netirti paviešinto Prezidentės susirašinėjimo fakto, kurį politikas gretina su priežastimis, dėl kurių apkalta buvo suorganizuota Konstituciją pamynusiam Rolandui Paksui.

R. Karbauskio antradienį paskelbti pareiškimai, kad D. Grybauskaitės veiklą bus siekiama tirti, tačiau nuo pačios apkaltos idėjos Prezidentei yra atsitraukiama, pečiais trūkčioti privertė vieną iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorių Vytautą Sinkevičių.

Jo nuomone, tokios R. Karbauskio kalbos rodo ne tik lakią politiko fantaziją, bet ir tai, kad yra bandoma, prisidengiant viešuoju interesu, daryti politinę įtaką Prezidentei.

Profesorius pabrėžia, kad parlamentinis tyrimas prezidentui negali būti savitikslis ir yra įmanomas tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dėl prezidento veiksmų yra galima apkalta. V. Sinkevičius pabrėžia, kad valdantiesiems neužtenka tiesiog turėti norą kažką ištirti. Profesorius primena, kad teisėsaugos institucijos labai aiškiai pasakė, jog paviešintame susirašinėjime nėra nieko, kas galėtų būti interpretuojama kaip Konstitucijos pažeidimas. Todėl Seimo nariai, pabrėžė Konstitucijos ekspertas, akivaizdžiai pažeis pagrindinį šalies įstatymą, jei visgi nuspręs imtis parlamentinio tyrimo.

„Pats parlamentinis tyrimas negali būti savitikslis, nes Prezidento atžvilgiu tyrimą galima atlikti tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad už prezidento veiksmus yra galima apkalta. Tik tada įmanomas tyrimas. Kadangi nėra pagrindo apkaltai, parlamentiniai tyrimai Prezidentės atžvilgiu negali būti atliekami“, – aiškino MRU profesorius.

Todėl, pasak V. Sinkevičiaus, „valstiečių“ iniciatyva yra akivaizdus Konstitucijos nepaisymas ir parlamentinių tyrimų institucijų naudojimas ne pagal Konstitucijoje nustatytą paskirtį, o siekiant politinių tikslų. Tad, aiškino profesorius, jeigu nesant pagrindo apkaltai visgi bus nuspręsta inicijuoti parlamentinį tyrimą, Konstitucijos ribos bus peržengtos.

„Jei Seimas nuspręstų pradėti Prezidentės veiksmų parlamentinį tyrimą, manau, kad Seimas pats pažeistų Konstituciją, nes jokie parlamentiniai tyrimai, kol nėra pagrindo apkaltai, Prezidentės atžvilgiu negalimi“, – apibendrino V. Sinkevičius.

„Taip Konstitucija draudžia elgtis. Vien frakcijos ar komiteto noro čia nepakanka. Tyrimui turi būti teisinis pagrindas“, – pažymėjo Konstitucijos ekspertas.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

V. Sinkevičius aiškino, kad pagal Konstituciją Seimas gali atlikti įvairius tyrimus ir sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, tačiau tai nereiškia, kad Seimas gali bet kada sudaryti bet kokią komisiją ir ištirti bet kokius Respublikos Prezidentės veiksmus.

„Prisiminkime, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi ypatingą statusą, nes jis gali būti pašalintas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka ir tik tada, kai tam yra Konstitucijoje numatytų pagrindų. O jie yra trys: už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, – kalbėjo MRU profesorius.

Pasak profesoriaus, tai, kad „valstiečių“ lyderis nepaleidžia Konstitucijai prieštaraujančios idėjos rodo, kad siekiama tiesiog daryti politinį spaudimą Prezidentei.

„Kitaip tariant, tai yra noras tik prisidengiant viešuoju interesu daryti politinę įtaką Prezidentei, kai Konstitucija sudaryti tokių komisijų Seimui, nesant pagrindo apkaltai, tiesiog neleidžia“, – svarstė V. Sinkevičius ir pabrėžė, kad Seimas taip pat privalo paisyti to, ko reikalauja Konstitucija.

„Seimo nariai turėtų skaityti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, kur Konstitucinis Teismas į visus šiuos klausimus jau yra atsakęs. Aš matau norą parodyti Prezidentei tariamą Seimo galią, užmirštant, kad Seimo galias riboja Konstitucija. Kitaip tariant, Seimas gali veikti tik pagal Konstituciją. O sudarydami norimą komisiją Seimo nariai tiesiog peržengtų nustatytas Seimo įgaliojimų ribas“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Profesoriaus nuomone, šioje paviešintų laiškų istorijoje Prezidentė nepadarė nieko, dėl ko būtų galima kalbėti apie parlamentinius tyrimus ir apkaltas.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Prezidentė paprašė Seimo nario, kuris palaikė glaudžius ryšius su verslo koncernu, perduoti, kad koncernas per jam priklausančią žiniasklaidą nesikištų į generalinio prokuroro kandidatūros parinkimą, kad į tai nesikištų ir koncerno valdomoje žiniasklaidoje dirbantis žurnalistas (Tomas Dapkus. – ELTA). Akivaizdu, kad Prezidentė nepažeidė nei Konstitucijos, nesulaužė priesaikos, nepadarė nusikaltimo, nepažeidė įstatymo. Čia nėra generalinio prokuroro kandidatūros derinimas su verslu, nėra nei Prezidentės ryšiai su verslu ar kišimasis į žiniasklaidą. Prezidentė tiesiog pasakė savo nuomonę ir paragino koncerną ir jo žurnalistus nesikišti į generalinio prokuroro paskyrimą“, – pabrėžė V. Sinkevičius. 

Pasak jo, reikia turėti lakią vaizduotę, kad galėtum kalbėti apie apkaltą D. Grybauskaitei ar paviešintų laiškų istoriją lyginti su priežastimis, dėl kurių buvo iš prezidento posto pašalintas R. Paksas.

„Lyginti D. Grybauskaitės ir R. Pakso istorijas nėra jokio pagrindo. Reikia turėti labai lakią fantaziją, kad galėtum šias dvi istorijas lyginti, inicijuoti tyrimus ir sakyti, kad už tai galima apkalta“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.09; 07:09

Seimo narys Mindaugas Bastys. LRS.lt nuotr.

Nepaisant prietarų dėl nesėkmę nešančio skaičiaus – 13, kovo 13-oji diena Seimo nariui Mindaugui Basčiui buvo sėkminga: jis išsaugojo Seimo nario mandatą.

Per Seime vykusį slaptą balsavimą už tai, kad M. Bastys būtų pašalintas iš Seimo balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 Seimo nariai susilaikė, 11 balsavimo bilietų buvo sugadinta.

Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis neslepia nusivylimo tokiu Seimo sprendimu. „Tokia balsavimo dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo pabaiga yra tiesiog nepateisinama. Tai įrodo, kad asmeniniai žmonių, kurie atstovauja Lietuvai, interesai peržengė viešąjį interesą. Seimo nario mandatas lieka rankose žmogaus, kuris nuslėpė ryšius, turinčius reikšmės valstybės paslapčių saugumui ir dėl kurių Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis vienareikšmiškai prarado valstybės pasitikėjimą. Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus“, – pareiškė V. Pranckietis.

Vertindamas balsavimo rezultatus Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad tai Seimo antausis VSD ir KT.

„Šitoje vietoje ne tiek apie M. Bastį galvoju, o apie Valstybės saugumo departamento santykį su Seimu arba Seimo antausį Valstybės saugumo departamentui ir Seimo kitą antausį Konstituciniam Teismui. Tai dvi labai svarbios Lietuvos institucijos ir Seimui yra nusispjauti į tai“, – komentavo E. Gentvilas.

Jis teigė neatmetantis „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ susitarimo scenarijų.

„Aš neatmetu tokių scenarijų. Apie juos tekdavo girdėti, kad Socialdemokratų darbo partija „paspausdavo“ valstiečius, nes koalicija yra braškanti. M. Basčio klausimas yra toks, koks yra, ir rezultatas toks, kad koalicija nebraškėtų“, – sakė E. Gentvilas.

Jo teigimu, valdantiesiems taip pat reikia ir parlamentaro Artūro Skardžiaus balso, todėl jis prognozuoja lygiai tą patį scenarijų dėl apkaltos A. Skardžiui.

Tuo tarpu Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis teigia, kad šios dienos balsavimas dėl Seimo nario M. Basčio apkaltos naudingas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai ir esą tokiu būdu konservatoriai bando diskredituoti Seimą.

„Esu įsitikinęs, kad dalis konservatorių balsavo prieš M. Basčio pašalinimą iš Seimo narių gretų arba sugadino biuletenius. Jiems tokia situacija yra naudinga – M. Basčio reputacijos klausimą jie bando primesti valdančiajai daugumai. Taip bandoma parodyti, kad valdančioji dauguma neva išsaugojo M. Bastį“, – teigia A. Palionis.

Parlamentarai nepalaikė pernai gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo išvados, kurioje konstatuota, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Kaip parodė balsavimo rezultatai, kolegos išgirdo M. Basčio prašymą neatimti iš jo mandato. „Puikiai suprantu, kad KT sprendimas yra nekvestionuojamas. Ar pritarsite KT sprendimui ar pritarsite mano asmenybei, tai viskas, kolegos, yra jūsų rankose. Prašau jūsų palaikyti mane“, – prieš balsavimą iš Seimo tribūnos prašė M. Bastys.

Politikas akcentavo, kad visada vadovaujasi ir vadovausis bendražmogiškomis, Konstitucijos, priesaikos vertybėmis. M. Bastys pripažino, kad šis apkaltos procesas yra sudėtingas jam žmogiškąja prasme ir teigė galvojęs ir apie mandato atsisakymą, tačiau rinkėjai prašė jo nesitraukti iš Seimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 05:30

Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas, penktadienį paskelbęs išvadą dėl Seimo paklausimo, ar Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos, prieštarauja Konstitucijai, konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, M. Basčio ryšiai galėjo padaryti žalos valstybei, todėl teismo sprendimą reikia įgyvendinti ir vykdyti tinkamai.

„Teismo sprendimą dėl M. Basčio turime vykdyti ir įgyvendinti – veiksmai prieštarauja Konstitucijai, todėl klausimų čia nelieka“, – žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Pats Seimo Pirmininkas teigia jau du kartus raginęs M. Bastį atsisakyti Seimo nario mandato, tačiau parlamentaras, teigia V. Pranckietis, vis tiek ruošiasi eiti į slaptą balsavimą ir įrodyti savo tiesą.

„Su Basčiu kalbėjau du kartus – tada, kai tik prasidėjo šis procesas, ir dabar, po teismo nuosprendžio. Klausiau, koks jo sprendimas, tačiau jis atsisakyti mandato nesiruošia – teigia eisiąs į slaptą balsavimą“, – komentavo V. Pranckietis.

Seimo vadovas patikino, kad pavasario sesijos metu balsuos už M. Basčio apkaltą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako teigimu, argumentai dėl neva nesuprasto klausimo yra tik viena iš daugumos sudedamųjų, kur nusižengė M. Bastys.

„Šis procesas – daugybės žmonių indėlis. Tyrimu labai domisi ir Skandinavijos šalys, estai, latviai. Po teismo sprendimo akivaizdu, kad politikas turėjo ryšių, kurie yra nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, ir tai yra nepriimtina. Tas jo „nesuprastas klausimas“ buvo tik vienas iš daugelio darinių – buvo ir slaptų susitikimų, ir kitų galimai žalą valstybei dariusių aspektų“, – kalbėjo V. Bakas.

ELTA penktadienį skelbė, kad Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis. Taip pat buvo vertinama, ar M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje.

Konstitucinio Teismo, kaip ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos teigimu, M. Basčio veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas ir atitinkamai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Per apklausas Valstybės saugumo departamente, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir komisijos posėdžiuose M. Bastys vengė atsakyti į užduodamus klausimus, davė skirtingus parodymus ir paaiškinimus.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo paklausimą, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas žodinio proceso tvarka viešame posėdyje baigė nagrinėti gruodžio 5 dieną.

Kaip jau skelbta, birželio 6-ąją Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios.

Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

M. Bastys anksčiau neigė jam inkriminuojamus kaltinimus, o po teismo sprendimo Seimo nario mandato atsisakyti neketina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.24; 06:37

Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas, penktadienį paskelbęs išvadą dėl Seimo paklausimo, ar Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos, prieštarauja Konstitucijai, konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis. Taip pat buvo vertinama, ar M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje.

Konstitucinio Teismo, kaip ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos teigimu, M. Basčio veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas ir atitinkamai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Per apklausas Valstybės saugumo departamente, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir komisijos posėdžiuose M. Bastys vengė atsakyti į užduodamus klausimus, davė skirtingus parodymus ir paaiškinimus.

Seimo paklausimą, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas žodinio proceso tvarka viešame posėdyje baigė nagrinėti gruodžio 5 dieną.

Kaip jau skelbta, birželio 6-ąją Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios.

Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

M.Bastys neigia jam inkriminuojamus kaltinimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.23; 07:01

Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Laikinoji Seimo tyrimo komisija penktadienį pasiūlė naikinti parlamentaro Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.

Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.

„Komisija siūlo Seimui, kad Seimo narys K. Pūkas būtų atiduotas į teisingumo rankas. Komisija priėmė sprendimą tenkinti generalinio prokuroro prašymą“, – sakė komisijos pirmininkas Antanas Baura. 

Artimiausiu metu jis ketina įregistruoti komisijos išvadas. A. Baura tikisi, kad jos atsiras lapkričio 28 d. rengiamo nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

Posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nesąs padaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.

„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.

„Sukeltas skandalas, Seimas dreba, bijo žiniasklaidos“, – apgailestavo K. Pūkas.

Politikas teigė pasijutęs kaip eksperimentinė žiurkė. „Aš nesu eksperimentinė žiurkė, kad su manimi eksperimentus darytų“, – piktinosi K. Pūkas.

Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.

„Iš generalinio prokuroro prašymo matyti, kad nėra nei vieno argumento, jog Seimo narys siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. (…) Akivaizdu, kad nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties“, – komisijos posėdyje teigė A. Ručienė.

Advokatė kritikavo ir merginų tam tikrus veiksmus. „Vertinu tą situaciją, kad merginos pačios padarė tam tikras veikas, kurios yra neteisėtos, tai yra ir fotografavimas, dokumentų viešinimas iš Seimo nario kabineto, perdavimas kitiems asmenims tų dokumentų“, – aiškino A. Ručienė.

Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikras momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.

Susilaikęs per balsavimą Seimo narys „tvarkietis“ Juozas Imbrasas sakė, kad jam gaila laiko tokiems dalykams. „Ar yra įrodymų? Nėra jokių įrodymų. Tegul kompetentingos institucijos išsiaiškina, ir nereikia gaišti laiko tokiems dalykams Lietuvoje. Lietuva baigia išnykti, o mes gaištame laiką tokiems dalykams“, – piktinosi J. Imbrasas.

Seimo laikinoji tyrimo komisija yra įpareigota iki gruodžio 15 d. pateikti savo išvadas dėl Seimo nario K. Pūko teisinės neliečiamybės.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario K. Pūko konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, išvada dėl K. Pūko veiksmų turėtų būti paskelbta per mėnesį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 02:30

Konstitucinis Teismas uždarame posėdyje žodinio proceso tvarka pradėjo nagrinėti Seimo gegužės 2-osios nutarime išdėstytą paklausimą, ar Seimo nario Kęstučio Pūko konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo specialiosios tyrimo komisijos manymu, „Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių asmenų darbo metu bei pokalbių dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos metu veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba buvo žeminamas kandidačių orumas, jos akivaizdžiai buvo diskriminuojamos dėl jų socialinės padėties, taip pat savo neetišku elgesiu Seimo narys K. Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, todėl K. Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas bei atitinkamai kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“.

Konstitucinis Teismas posėdžio išvakarėse gavo Seimo nario K. Pūko prašymą atidėti Konstitucinio Teismo posėdį, tačiau jo netenkino. K. Pūko prašyme pateikta lapkričio 14 d. išrašyta medicininė pažyma dėl neatvykimo į Konstitucinį Teismą užpildyta netinkamai, iš jos neaišku, ar posėdžio dieną jis negali dalyvauti Konstitucinio Teismo posėdyje ir kiek laiko negalės būti šaukiamas į teismo posėdžius.

Atsižvelgdamas į tai, į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad byloje turima informacija dėl Seimo nario K. Pūko sveikatos būklės ir jo veiklos nurodytu ligos laikotarpiu yra prieštaringa, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog medicininėse pažymose nurodytos ligos neapriboja Seimo nario K. Pūko fizinių galimybių tiek, kad jis negalėtų išvykti iš namų ir (arba) stacionarios gydymo įstaigos. Be to, Konstitucinio Teismo posėdyje K. Pūkui atstovavo du advokatai, tad jo teisė į gynybą buvo tinkamai užtikrinta.

KT posėdyje ištyrė įrodymus, išklausė liudytojų parodymus ir taip baigė įrodymų tyrimą. Prieš pradedant teisminius ginčus ir baigiamąsias šalių kalbas, Konstitucinis Teismas nusprendė padaryti pertrauką. Advokatams patikinus, kad Seimo narys K. Pūkas posėdyje galėtų dalyvauti pirmadienį, posėdis atidėtas iki pirmadienio, lapkričio 20 d. Posėdis taip pat bus uždaras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.18; 00:01

Vytautas Sinica, šio teksto autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvoje įsivyrauja seniai nematytas chaosas. Nors demokratija skelbia, kad suverenitetas priklauso tautai, o ši valdo per savo rinktus atstovus, valdžią šiandien perima teismai.

Šį rudenį viena po kitos pasipylė naujienos apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimus, kuriais Lietuvos piliečiams leista pasuose asmenvardžius rašyti norima kalba vietoje valstybinės. Visi turėjo girdėti, kad dėl lenkų reikalaujamo asmenvardžių rašymo Seime kariaujama jau dešimtmetį, tačiau galutinio sprendimo nepasiekta. Pagal įstatymus, tą gali padaryti tik Seimas, tačiau netikėtai padarė apygardos lygio teismai, kelis kartus priėmę itin liberalius sprendimus ir paaiškinę, kad užleisdami valstybinės kalbos vietą pasuose tik užtikrina „žmogaus teises“.

Demokratinėje valstybėje įstatymai turi derėti su Konstitucija, o teismų sprendimai – su galiojančiais įstatymais. Hierarchija tarsi aiški, tačiau šį rudenį buvo apversta aukštyn kojomis. Minėta savo savivale Vilniaus apygardos teismas paneigė beveik viską, kuo remiasi demokratinė politinė santvarka.

Konstitucinis Teismas dar 2009 metais yra išaiškinęs, kad įrašai pasuose kitomis kalbomis galimi tik papildomų įrašų puslapyje, o ne vietoje valstybinės kalbos. 2014 metais numatyta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija gali leisti įstatymu įteisinti išimtis. Išimtys buvo leistos pilietybę gavusiems užsienio piliečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams.

Seimas šia galimybe kol kas nepasinaudojo ir joks tą leidžiantis įstatymas nebuvo priimtas. Neleido to ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), 2017 metų pradžioje priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą, jog paso įrašai kita kalba galimi tik papildomų įrašų puslapyje. Beveik visa žiniasklaida skelbė priešingai. Aukštesnių teismų sprendimai suformuoja doktriną, kuria turi vadovautis žemesnieji teismai. Ir vėl nesvarbu. Savavališkais sprendimais apygardos teismas paneigė ir Konstituciją, ir galiojančius įstatymus, ir teismų doktriną. Nepriklausomai nuo to, ką manome asmenvardžių klausimu, vardan teisminės sistemos stabilumo turime tikėtis, kad sprendimas bus skundžiamas, o LVAT pakartos savo išvadas.

Teismai valstybę ant galvos stato ne tik asmenvardžių rašymo klausimu. Šis tėra pavyzdys. Jau metų pradžioje Vilniaus apylinkės teismas leido moteriai pase įsirašyti vyrišką lytį, neatitinkančią jos biologinės lyties. Toks sprendimas ir vėl įteisina tai, ko iki šiol nėra įteisinęs Seimas. Ir vėl motyvuojama tuo, kad teisėjų nuomone, egzistuoja teisė būti pripažintam esant norimos lyties, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktika.

Europoje jau porą dešimtmečių kalbama apie tai, kad teismai vis labiau kišasi į politinius sprendimus, o atsakomybės besikratantys politikai mielai užleidžia jiems savo pareigas. Tai vadinama politikos juridizacija. Lietuvoje šis reiškinys įgavo išties radikalias formas.

Reikia pripažinti, kad dėl to didele dalimi kaltas pats Konstitucinis Teismas, pats ignoruojant teisinės valstybės principus. Įsimintinas 2014 m. liepos 11 d. sprendimas. Dar 1994 metais buvo išaiškinta, kad Seimas jokiais atvejais negali varžyti tautos iniciatyvos rengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo, nes tauta yra aukščiau Seimo ir Konstitucijos, pirminis jų valdžios šaltinis. 2014 m. nutarta priešingai ir Seimui suteikta veto teisė. Kartu pasakyta, kad Konstitucijos negalima keisti atsisakant demokratijos ar nepriklausomybės. Jokiu būdu nesiūlant keisti kurį iš šių dalykų, būtina pripažinti, kad Konstitucijos 148 straipsnis tiesiogiai leidžia tokį pakeitimą, nurodydamas, kad tam reikalinga ¾ balsų dauguma. Taip Konstitucinis Teismas atvirai paneigė tiek savo ankstesnius sprendimus, tiek patį Konstitucijos tekstą.

Jeigu Konstitucinis Teismas gali sau leisti ignoruoti ir keisti viską, kas yra virš jo, kodėl to paties negali daryti žemesnieji teismai? Žinoma gali! Ir daro. Konstitucinis Teismas pradėjo šį chaosą, tačiau pats niekada neras jėgų jo užbaigti. Valstybės gelbėjimas nuo teismų savivalės yra tik jos piliečių rankose.

Informacijos šaltinis – propatria.lt

2017.11.13; 03:01

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Benas Brunalas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje dar kartą prikeltas klausimas dėl dvigubos pilietybės kelias dienas buvo plačiai aptarinėjamas politikų ir politologų. Nepaisant kalbų apie egzistencinę šio klausimo svarbą, šiandien vėl gyvename įprastu politinių diskusijų režimu: korupcija, apkaltos, partiniai vaidai ir politinės veidmainystės.

Greitas grįžimas į tokią politinę rutiną kelia dvejonių, ar valstybės piliečiams svarbus dvigubos pilietybės klausimas netaps neigiamo politinio fono inkliuzu. Ar nuomones, ideologijas ir pažadus keičiantys politikai turės moralinės ir politinės tvirtybės prisiimti atsakomybę ir išspręsti dešimtmečio klausimą?

Įtarimų, ar tai bus sėkminga politinė iniciatyva, kelia ir tai, kad dalis politikų kaltę bandė permesti Lietuvos Konstitucijai ar Konstitucinio Teisimo teisėjams, kurie neva yra užsispyrę ir senamadiški. Taigi dvigubos pilietybės klausimo startas nebuvo itin švarus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įtartinus žaidimus pastebėjo dar pavasarį. Vertindama politikų siekį pilietybės klausimą išspręsti nekeičiant 12 straipsnio, organizuojamą procedūrą įvardijo kaip „pasivažinėjimą buldozeriu“ per Konstituciją.

Ši šalies vadovės D. Grybauskaitės metafora yra labai iškalbinga, rodanti tiek politikų atitrūkimą nuo realybės, tiek nuo normalios problemų sprendimų praktikos. Juk ir arkliui turėjo būti aišku, kad į Seimo narių užklausą Konstitucinis Teismas atsakys neigiamai. Tad sprendimas sėsti į niekur nevežantį „buldozerį“ buvo tik laiką deginantis, nelogiškas ir mažai susijęs su realia problema. Kaip madinga dabar sakyti, – tai veikiau primena viešųjų ryšių akciją, kai viešai rodomi veiksmai atlieka tik simbolines, bet ne problemos sprendimo funkcijas.

Tai, kad dvigubos pilietybės klausimas gali virsti realia viešųjų ryšių akcija, sufleruoja ir tai, kad dėl dvigubos pilietybės susizgribta labai vėlai. Iš esmės tik paaiškėjus, kad britai apsisprendė palikti ES, praėjus daugiau nei dešimt metų po Lietuvos Euroatlantinės narystės. Tačiau praktiniu ir moraliniu atžvilgiais dvigubos pilietybės poreikis per pastarąjį dešimtmetį piliečiams keitėsi nežymiai. Kitaip tariant, didelei daliai piliečių dviguba pilietybė buvo ne mažiau aktuli ir iki „Brexito“. Todėl, panašu, kad užsidegimas išspręsti dvigubos pilietybės klausimą yra labiausiai susijęs su siekiu „pridengti“ sunkiai suvaldomą emigraciją, kurios statistiką tik dar labiau „pagražins“ kartu su Didžiąja Britanija pasitraukiantys ir Lietuvos pilietybės atsisakantys piliečiai. Taigi kalba apie tai, kad reikia tiesiog priimti dvigubos pilietybės įstatymą, neina.

Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Stebint viešąją politikų komunikaciją – tai neatrodo neįtikėtina. Apžvelkim kelias pastarąsias savaites, kuriuos pateikia platų ekvilibristikos politine morale asortimentą.

Tarp valstiečių, liberalų ir socdemų pasimetusi Dovilė Šakalienė dar kartą parodė savo ideologinį analfabetizmą. Tuo tarpu „atsinaujinantys“ socialdemokratai išskėstomis rankomis priėmė šią ideologinių spalvų neskiriančią parlamentarę. Tarsi kalbos apie LSDP atsinaujinimo politiką gražinant vertybes nieko nebereikštų. Taigi naują vertybinę epochą atsinaujinantys socialdemokratai gal ir pradėjo, tačiau kol kas tik labai trumpose distancijose.

Trumpą atmintį ir vėtrungišką poziciją demonstruoja ir aukščiausi Lietuvos asmenys. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis neseniai pradėjo kalbėti apie galimybę į koaliciją kviestis Lietuvos lenkų rinkimų akciją, o Premjeras Saulius Skvernelis staiga išvydo daug bendrumų tarp Voldemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos ir valstiečių. Nesvarbu, kad „Georgijaus juosteles“ nešiojęs lyderis dar koalicijos formavimo pradžioje buvo įvardijamas ne tik kaip persona non grata, bet ir grėsmingai į Rytus žvelgiančiu politiku. Ar kažkas pasikeitė? Kur įvyko atsivertimas? V. Tomaševskio ar S. Skvernelio atžvilgiu?

Puikus trumpos atminties politiko pavyzdys yra ir Valentinas Mazuronis, kuris neseniai garsiai pareiškė, kad „užkniso tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje“. Gal ir tiesą sako V. Mazuronis, tačiau ką šie žodžiai reiškia ištarti politiko, ilgalaikio Seimo nario, pastarąjį dešimtmetį dalyvavusio dviejų korupcija įtariamų partijų veikloje.

Visa ši ne itin akiai miela, nuo principų ir vertybių išvalyta politinė Lietuvos rutina verčia dvejoti ir dvigubos pilietybės įstatymo nuoširdumu. Tad kyla nemažai įtarimų, ar Žygimanto Pavilionio minima Seimo mobilizacija organizuojant referendumą, netaps tiesiog komunikaciniu aktu, kuriuo bus bandoma „pridengti“ tokias problemas kaip emigracija ir demografija. Ar referendumas nebus išnaudojamas kaip priemonė atitraukti dėmesį nuo dešimtmetį „užbuksavusių“ socialinės atskirties, švietimo ir sveikatos sistemos klausimų? Ar parašus dėl dvigubos pilietybės padėjusios partijos nepersigalvos ir, vien tik dėl galimybės susilaukti dėmesio iš nusivylusių namų šeimininkų ir šeimininkių, nepereis į kitą barikadų pusę?

Stebint Lietuvos politinę rutiną – „naujai susikūrusių“, „naujai atgimusių“ ir „atskilusių“ partijų pirmuosius žingsnius, deja, bet kyla nemažai įtarimų, jog netrukus gausti pradėsiantys dvigubos pilietybės varpai skambės ne piliečiams, bet savaip politinius interesus suprantantiems politikams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.01; 04:36