Seimo narys Algimantas Salamakinas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė nepradėti tyrimo dėl „valstiečių“ Seimo narių Agnės Širinskienės ir Ramūno Karbauskio pasisakymų, susijusių su Konstitucinio Teismo  pirmininku Dainiumi  Žalimu.
 
Už tai, kad tyrimas nebūtų pradėtas trečiadienį balsavo 5  komisijos nariai, 3 buvo už tokį tyrimą.
 
Į etikos sargus kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Algimantas  Salamakinas, kurio nuomone, savo veiksmais ir pasisakymais Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis galimai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei elgesio principą. A. Salamakinas prašė ištirti ir įvertinti, ar šie Seimo nariai tinkamai vykdė Seimo nario priesaikoje duotus pasižadėjimus.
 
Pasak A. Salamakino,  į etikos sargus jis kreipėsi dėl viešojoje erdvėje  pasirodžiusių  Seimo narės A. Širinskienės komentarų, kuriuose ji ,,prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus“,  taip pat ji žadėjo prašyti  D. Žalimo pasiaiškinimų.
 
„Prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo pasiaiškinimų neleidžia Konstitucija, savo 104 straipsnyje įtvirtindama Konstitucinio Teismo teisėjų nepriklausomumą nuo bet kokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos“,- kreipimesi į etikos sargus rašė A. Salamakinas.
 
Kreiptis į etiką svarstančią komisiją  jį paskatino ir šių metų  birželio 16 d. viešumoje pasirodžiusi informacija, kad „koalicijos partneriai kreipėsi į prezidentą dėl galimai neteisėto KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo“. Pasak A. Salamakino, valdančiosios koalicijos vadovas, Seimo narys R. Karbauskis teigia, kad „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.
 
A. Salamakino nuomone, tokie vieši pasisakymai, prieštaraujantys Konstitucinio Teismo įstatymui, negali būti vertinami niekaip kitaip kaip politinis spaudimas Konstituciniam Teismui, kėlimas nepagrįstų abejonių šio teismo ir atskirų jo teisėjų legitimumu.
 
 „Kreipiausi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, nes kažkur reikia kreiptis. Negaliu tylėti, kai politikai kišasi į teismų darbą. Kad Seimo etikos komisija nepradės tyrimo, buvo galima tikėtis. Aš manau, kad šios kadencijos Seimo etikos ir procedūrų komisija dirba neteisėtai.
 
Jeigu paisytume Seimo statuto, ji atstovaujama ne pagal Seimo sudėtį. Tai ar galima tikėtis normalių sprendimų iš abejotinai sudarytos komisijos Seime, kurios valdanti dauguma dirba pagal principą, kaip patys sakė – „viskas jerunda“. Tai ir valdančiųjų, ir komisijos sprendimai tokie pat“, – mano ankstesniuose Seimuose Etikos ir procedūrų komisijai vadovavęs socialdemokratas A. Salamakinas.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė apgailestavo dėl sprendimo nepradėti tyrimo.  „Deja, kai kurie mūsų komisijos  sprendimai šiandien remiasi  ne sąžine ir etika,  o tiesiog priklausomybe valdančiajai koalicijai“, – sakė ji Eltai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 22:30

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, sureagavo į abejones, keliamas dėl Konstitucinio Teismo savarankiškumo ir darbo, – pasak šalies vadovo, tokiais veiksmais valstybė yra neatsakingai stumiama į konstitucinę krizę.

G. Nausėda kalboje taip pat pažymėjo, kad būtina užtikrinti teisėjų etikos standartų laikymąsi ir neleisti politizuoti teisingumo sistemos.

„Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas“, – kreipdamasis į Seimo narius sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, jo nepakantumas teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams liks, vis dėlto, pabrėžė G. Nausėda, to neužtenka, nes atsakomybę turi prisiimti ir teismų vadovai.

„Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

XXX

Prezidentas tikino, kad jis toliau sieks užkirsti kelią „vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais“. Kartu šalies vadovas akcentavo, kad ne viena valdžios institucija vis dar neturi nuolatinio vadovo.

„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – pabrėžė G. Nausėda.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento teigimu, aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia valstybę į konstitucinę krizę.

„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą“, – pridūrė G. Nausėda.

Kaip ELTA rašė anksčiau, valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus Konstitucinio Teismo (KT) įstatymui, teismo pirmininko Dainiaus Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti“. Kiek anksčiau iš valdančiųjų pusės buvo suabejota ir Konstitucinio Teismo savarankiškumu. Tokias valdančiųjų pozicijas sukritikavo tiek pats Konstitucinis teismas, tiek Prezidentūra, tiek ekspertai bei Seimo opozicija.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmame metiniame pranešime Seime, kalbėdamas apie Lietuvos ateitį, pabrėžė, kad šaliai bus svarbios ne tik teisingos investicijos, bet ir švietimo sistemos pertvarka.

„Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.

Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.

„Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva artimoje ateityje turės galimybę pritraukti investicijas, kurios pakeistų šalies veidą.

Už dolerius galima viską nupirkti?

„Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui.

Artimiausius šešerius septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti. Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas.

Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam verslui“, – kalbėjo šalies vadovas.

XXX

Prezidentas pasisakė neigiamai vertinantis švietimo sistemą Lietuvoje.

„Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė sieksiantis, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas.

„Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių šalių patirtis. Šiandien mes visi esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užaugs mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje“, – sakė G. Nausėda.

Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

„Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę“, – pridūrė prezidentas.

„Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva“, – tęsė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, Lietuva nepajudės iš vietos, jei toliau bus vadovaujamasi „pono ir baudžiauninko santykiais“.

„Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.

Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – kalbėjo G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, atkreipė dėmesį, kad užsienio politikoje didelę svarbą jis teikia ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.

Kalbėdamas apie santykius su kaimynais, prezidentas pasidžiaugė, kad santykiai su Lenkija grįžo į glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.

„Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį“, – sakė šalies vadovas.

Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. LR kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentas taip pat teigė, kad Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.

„Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad atnaujintame dialoge su Baltarusija svarbu neperžengti nubrėžtų raudonų linijų.

„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – teigė prezidentas.

XXX

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Rusija vis dar bando perrašyti XX a. istoriją.

„Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – sakė prezidentas.

XXX

Lietuvos prezidentas sakė, kad NATO viršūnių susitikime Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paklausė, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO.

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

„Sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – sakė šalies vadovas.

XXX

G. Nausėda teigia, kad Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį.

„Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems“, – sakė prezidentas.

Anot šalies vadovo, ketvirtadienį vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims.

„Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms“, – teigė G. Nausėda.

XXX

Prezidentas padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, kuomet tarp Lietuvos ir Rusijos buvo įvykdyti piliečių mainai. 2019 metų lapkričio mėnesį į Lietuvą po kelerių metų kalinimo Rusijoje sugrąžinti Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tamošaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frode Bergas. Jie iškeisti į Lietuvoje dėl šnipinėjimo nuteistą kadrinį Rusijos saugumo pareigūną Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Už sugrąžintą Norvegijos pilietį Lietuvai padėkojo šios šalies premjerė.

Vladimiras Putinas. Rusijos nacionalinės šventės renginiuose dalyvavo be kaukės. EPA-ELTA nuotr.

„Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus. Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas“, – sakė prezidentas.

„Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – sakė G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmajame metiniame pranešime Seime pabrėžė, kad atsakomybės perdavimas kitiems dėl Astravo atominės elektrinės statybų Lietuvai nepadės.

„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai nebepadės.

„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui.

Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pripažįsta, kad sutarimo dėl Astravo AE energijos nepirkimo nėra.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmajame savo, kaip šalies vadovo, pranešime nepagailėjo kritikos Lietuvos politikos kultūrai, kurioje, pasak jo, nuolat reikia priminti, kad „civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso“.

Kreipdamasis į Seimą prezidentas priminė, kad politikai turi tarnauti visuomenei, tačiau atkreipė dėmesį, jog asmeniniai ir grupiniai interesai vis dar vyrauja beveik visose srityse.  

„Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius. Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti. Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo“, – ketvirtadienį skaitydamas savo metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas paaiškino, kad dėl minėtų priežasčių vetavo įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę, nes, pabrėžė prezidentas, „žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“.

Šalies vadovas taip pat kalbėjo apie tai, kad būtina išmokti dalintis su stokojančiais. Dėl to, sakė G. Nausėda, jis inicijavo mokesčių pakeitimus, kurie sumažintų gyventojų pajamų nelygybę ir padidintų sistemos teisingumą.

Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

„Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas. Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu“, – tikino prezidentas.

Kritikos sulaukė ir įsisenėjusių problemų ignoravimas, taip pat – aukšto rango pareigūnų atsakomybės kartelės nuleidimas. Kalbėdamas parlamentarams G. Nausėda pabrėžė, kad už tokią politinę kultūrą, kokia vyrauja dabar, yra atsakingi visi.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė šalies vadovas.

Galiausiai prezidentas parlamentarus paragino eiti į kompromisą, kas, anot G. Nausėdos, neparodo silpnumo. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad politikų darbas – „kurti bendrą gėrį“.

„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – pažymėjo G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, teigė, kad koronavirusas parodė stipriąsias ir silpnąsias valstybės vietas.

„Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“, – sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti, kad šalies specialistai, pilietinė visuomenė egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą.

„Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų. Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni – organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai“, – sakė G. Nausėda.

„Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad ne visoms valstybės institucijoms pavyko išlaikyti koronaviruso testą.

Aistros dėl TSPMI: mitinguotojų pusė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas teigė, kad šalis nebuvo pakankamai pasiruošusi, todėl susidūrė su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.

„Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis. Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat padėkojo Lietuvos gyventojams, kad šie drausmingai laikėsi karantino sąlygų.

„Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų. Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais bei šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju“, – sakė G. Nausėda.

Informacijos šaltinis – ELTA

2020.06.18; 11:00

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad valdantieji kreipsis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnį. Taip ji reagavo į prezidento Gitano Nausėdos atsakymą, kad jam nekyla abejonių dėl Konstitucinio Teismo (KT) veiklos ir nepriklausomumo. Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra vis dar be savo nuolatinio vadovo, o KT – be trijų naujų teisėjų. A. Širinskienė svarsto, ar ši teisėjų krizė užsitęs iki rudens.
 
„Mes tikrai neprašėme prezidento nušalinti poną Žalimą nuo pareigų. Mes tik klausėme, kaip yra su 14 Konstitucinio Teismo įstatymo straipsniu ir kaip jis turėtų būti taikomas (…) Bus bandoma kreiptis į KT, keliant ir Konstitucinės justicijos bylą. Tiesiog siekiant išsiaiškinti to 14 straipsnio atitikimą Konstitucijai, jeigu teisiniai papročiai nuo 1993 metų buvo visiškai kitokie. Bet dar kitas dalykas, kas kelia krizę Konstituciniame Teisme, yra tai, kad nuo kovo mėnesio mes neturime Konstitucinio Teismo teisėjų“, – LRT radijui sakė A. Širinskienė.
 
Paklausta, ar ne Seimas kaltas, kad balandžio 21 d. nepaskyrė naujų trijų KT teisėjų, A. Širinskienė kaltės nepripažino.
 
„Nemanau, kad tai Seimo kaltė. Seimas turėjo priežastis, kodėl teisėjų kandidatūroms nepritarė. Taip yra buvę ir anksčiau. Tiesa, ne visiems trims teisėjams, o po vieną teisėją būdavo nepritariama. Bet jei atsimintume ir Tomos Birmontienės atvejį, kuomet Valdo Adamkaus teikimui nebuvo pritarta, tai aš labai gerai atsimenu, nes buvau vienoje iš partijų visuomeninė patarėja, tai tuomet vyko didžiulės konsultacijos tarp Adamkaus patarėjų ir Seimo frakcijų, norint surasti tą konsensusą ir kuo greičiau nominuoti dar kartą tą pačią kandidatę į teisėjus. Per mėnesį tas sutarimas buvo rastas. Šiuo atveju to sutarimo nebeieškoma ir yra visiška tyla“, – sakė ji.
 
Anot jos, KT teisėjų kandidatūrų Seimas tikriausiai neišvys iki rudens.
 
„Panašu, kad ta krizė neskiriant teisėjų užsitęs iki rudens. Jeigu bus teikiama naujam Seimui, tai bus skaičiuojama dar trys mėnesiai privalomo intervalo po kandidato teikimo. Tai mes turėsime greičiausiai visų metų laikotarpį, kada teisėjai, kurių kadencija baigėsi, yra priversti dirbti ir negali planuoti savo ateities bei savo karjeros, o manau, jie tikrai tai norėtų daryti. O Konstitucinis Teismas gyvens nežinioje“, – sakė ji.
 
Parlamentarė taip pat stebėjosi, kodėl į LAT pirmininko poziciją dar nėra paskelbta kandidatų atranka.
 
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

„Lygiai tokia pat bloga situacija yra ir su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, kur vėl kandidatė buvo nepatvirtinta. Taip, labai blogai, kas įvyko Seime, tas nevykęs ir labai neatsakingas balsavimas, kur pirma žmogus buvo atleistas iš skyriaus vedėjo pareigų. Tai visiškai nesuvokiama, kaip tai galėjo įvykti. Antra vertus, atranka į tas pareigas dar nėra vykdoma ir žmogaus nėra ieškoma. Ten teismas tuoj bus daugiau nei metus be nuolatinio vadovo“, – teigė ji.
 
ELTA primena, kad valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą G. Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus KT įstatymui, D. Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti.“ Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis sako, kad šalies vadovui nekyla abejonių dėl KT veiklos ir nepriklausomumo. Kartu pabrėžė, kad institucijos neturi stumti viena kitos į krizę, o kilus abejonėms, išaiškinimo reikėtų kreiptis tiesiogiai.
 
Balandžio 21 d. Seimas nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų, primena ELTA.
 
Seimo pirmininkas siūlė Ingridos Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė Algio Norkūno bei Giedrės Lastauskienės kandidatūras. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkes. Parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į AT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 00:05

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, sudarymo teisėtumo. KT penktadienį konstatavo, kad šios komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Kostitucijai.
 
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, parlamentinį tyrimą atlikusios laikinosios komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai, nes Seimo laikinajai komisijai negali būti pavesta neaprėpiamos apimties užduotis.
 
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį teismą opozicija pabrėžė, kad Komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl Komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
 
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelią grėsmę teisinės valstybės principams.
 
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
 
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
 
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko.
 
Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 15:40

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams tyrusi laikinoji Seimo komisija prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, „valstietė“ Agnė Širinskienė prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus.
 
Diskusijas tarp politikų kėlusios komisijos pirmininkės teigimu, galima daryti įvairias prielaidas dėl, pasak jos, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui palankios Konstitucinio Teismo išvados. Todėl, tikina A. Širinskienė, jau pirmadienį prašys D. Žalimo pasiaiškinimų.
 
A. Širinskienė: KT verdiktas tyrimo vertės neužginčija
 
Politikė pernelyg nesureikšmino penktadienį konstatuotos KT išvados, kurioje akcentuota, kad laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, taip pat, kad tokio tipo komisijos gali būti sudaromos tik valstybinės svarbos klausimams ištirti.
 
Pasak jos, KT, net konstatavęs, kad tyrimo komisijos darbas prieštarauja šalies įstatymams, neužginčijo tyrimo metu išryškintų aplinkybių.
 
Be to, pridūrė politikė, jos vadovautai komisijai nepalanki KT išvada galbūt sukūrė tik papildomų rizikų valstybei.
 
„Pastebėtina tai, kad prokurorų ir valstybės tarnautojų liudijimų Konstitucinio Teismo išvados nenuneigia. Tie liudijimai yra tokie, kokie yra, ir jie rodo apie valstybės sopulius ir kartais ne visai galimai teisėtą veiklą, bandymą daryti poveikį teisiniams procesams, bandymą daryti poveikį prokuratūrai“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
 
„Valstietė“ akcentavo, kad teismo verdiktas sukūrė prielaidas abejoti anksčiau atliktu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu.
 
„Aš galiu pasakyti, kad dalis tų klausimų buvo vienokiu ar kitokiu stiliumi nukopijuoti iš NSGK tyrimo. Ten taip pat yra neapibrėžtų klausimų (…) Klausimų, kur planuojama naudoti įslaptintą informaciją, apibrėžti konkrečiai, kol informacija nėra išslaptinta, neįmanoma. Todėl bet toks Konstitucinio Teismo pasakymas, kad konstitucingumo nebuvimą sąlygoja ir neapibrėžti klausimai, atriša ranką koncernui „MG Baltic“ kvestionuoti NSGK tyrimo teisėtumą“,– samprotavo ji.
 
A. Širinskienė: KT sprendimas palankus G. Landsbergio šeimai
 
A. Širinskienės manymu, Konstitucinio Teismo verdiktas situaciją keičia tik tiek, kad G. Landsbergio ir jo sutuoktinės sklypo už 1 eurą sandorio istorijos neturės prievolės tirti Vyriausioji mokesčių inspekcija (VMI) ir kad Seime nebus sudaryta grupė dėl prokuratūros veiklą skaidrinančio darbo.
 
„Tą įpareigojo sukurti Seimo nutarimas. Šie praradimai yra, tačiau viso kito – liudijimų ir panašiai – neištrinsi“, – teigė A. Širinskienė.
 
A. Širinskienė taip pat prakalbo apie galima konservatorių ir Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo įtartiną bendravimą. Kaip teigė „valstietė“, ją pasiekusi informacija apie galimai vykusius konservatorių ir D. Žalimo susitikimus. Šie susitikimai, neatmeta politikė, gali būti susiję ir su KT priimtų sprendimų logika.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jei pas juos partijoje yra tikrai susitikimai, kur, man susidaro įspūdis, yra daromas spaudimas Konstitucinio Teismo pirmininkui, kai yra derinami kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstai – tai yra nenormalu“, – teigė A. Širinskienė.
 
„Todėl pirmadienį kreipsiuosi į Konstitucinio Teismo pirmininką prašydama paaiškinti, kokie ten susitikimai vyksta ir lygiai taip pat raginsiu kolegas (konservatorius – ELTA) paaiškinti, kodėl Konstitucinio Teismo skundai, kuriuos jie rašo, yra prieš tai su pirmininku suderinami“, – kalbėjo A. Širinskienė, neatmesdama, kad ir pastarasis KT išaiškinimas gali būti su šiais susitikimais susijęs.
 
„Aš galiu daryti labai įvairias prielaidas, nes, akivaizdu, kad tam tikri susitikimai vyksta ir lygiai taip pat akivaizdu, kad ponas Landsbergis ir jo sutuoktinė buvo išgelbėti nuo VMI tyrimo šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu. Tad taip gali būti“, – teigė A. Širinskienė, kartu pabrėždama, kad į konservatorių deklaruotus raginimus jai trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų rimtai nežiūrinti.
 
„Į konservatorių visokius kliedesius nenoriu net ir reaguoti. Jie turėtų labai gerai pasižiūrėti į savo veiklą“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
Konservatorių pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė, vertindama penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, viešai kreipiasi į Agnė Širinskienę, ragindama ją prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų.
 
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją, kad jos išvados yra neteisėtos.
 
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valdančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą opozicija pabrėžė, kad komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai.
 
Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
 
Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
 
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
 
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
 
Kontroversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė G. Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 16:00

Vokietijos slaptosios tarnybos emblema
Vokietijos slaptosios tarnybos emblema

Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba (BND), rinkdama užsieniečių interneto vartotojų duomenis užsienyje, pažeidė Konstituciją, nutarė Vokietijos Konstitucinis Teismas (KT) ir patenkino užsieniečių žurnalistų ieškinį.
 
BND žvalgybos praktika pažeidžia „pagrindinę telekomunikacijų privatumo teisę“ ir spaudos laisvę, nutarime teigia KT teisėjai.
 
Tačiau, atsižvelgiant į užsienio žvalgybos svarbą Vokietijos nacionaliniam saugumui, teismas suteikė BND laiko iki 2021-ųjų pabaigos pakeisti savo žvalgybinę veiklą atsižvelgiant į šį nutarimą.
 
Tai yra pirmas kartas Vokietijoje, kai KT aiškiai nurodo, kad BND turi gerbti pagrindines žmogaus teises, kurias užtikrina Konstitucija, net ir tada, kai žvalgybos pareigūnai veikia užsienyje.
 
Vokietijos žvalgybos tarnyboms jau dabar neleidžiama taip laisvai rinkti interneto duomenų šalies viduje.
 
Byla pradėta žurnalistams ir pilietinės visuomenės grupėms pateikus ieškinį po to, kai 2016 m. priimtu įstatymu BND suteikti įgaliojimai be atskiro pagrindimo imtis „strateginio telekomunikacijų stebėjimo“.
 
Tai leido BND užsienyje rinkti užsieniečių interneto duomenis, klausytis jų pokalbių ir stebėti jų elektroninius laiškus bei dalytis šia informacija su kitomis saugumo tarnybomis.
Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
 
Vienas ieškovų, organizacija „Reporters Without Borders“, tvirtino, kad tai suteikė BND galimybę šnipinėti užsieniečius žurnalistus „beveik be apribojimų“.
 
„Didžioji pergalė yra ta, kad Vokietijos institucijos negali išvengti savo konstitucinių pareigų išvykdamos į užsienį ir veikdamos ten“, – teigė kito ieškovo „Society for Civil Rights“ (GFF) atstovė Nora Markard.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 12:48

Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius mano, kad nereikėtų stebėtis Lietuvoje kilusiais konfliktais dėl teisėjų paskyrimo. Pasak jo, demokratinėse valstybėse tai normali praktika, kai teisėjų paskyrimas sulaukia didelio institucijų ir žiniasklaidos susidomėjimo. Kita vertus, politologas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra susiformavęs kiek klaidingas manymas, jog prezidento teikiamus teisėjus Seimas būtinai turi patvirtinti.
 
„Seimo nariui to paaiškinti negalima, jis balsuoja kaip jam atrodo. Jo mandatas laisvas. Bet dabar visi komentarai ir visuotinis pasmerkimas dėl nepaskirtos Sigitos Rudėnaitės nukreiptas į Seimą. Seimas esą, įskaitant ir prezidento nuomonę, privalėjo balsuoti tik už Rudėnaitės paskyrimą. Bet tokios pareigos Seimui niekur nėra ir ji niekur neužrašyta, kad Seimo nariams reikia balsuoti taip, kaip atrodo prezidentui ar teismų atstovams. Klausimas, gal tokia procedūra nereikalinga? Gal iš esmės reikia perskirstyti teisėjų skyrimo tvarką? Jeigu toks stiprus įsitikinimas, kad jeigu prezidentas pasiūlė, tai Seimas privalo balsuoti „už“? Tikrai neprivalo“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
 
Politologas pripažino, kad Prezidentūra padarė klaidą, kai pateikė netinkamai suformuluotą dekretą dėl teisėjos skyrimo (LAT) pirmininke. Bet, pabrėžė V. Valentinavičius, ji visame konflikte tarp institucijų nėra esminė.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
 
„Prezidento komanda aiškiai padarė lepsusą. Klaidas pripažinti visuomet sveika, tuo labiau tokias kvailas, kaip dabar Prezidentūros buvo padaryta. Kita vertus, ne vien tik prezidento klaidoje reikalas. Reikalas tas, kad Seimo nariai turi laisvą mandatą ir kitaip surašius Prezidentūros dokumentus, skiriamus Seimui, vis tiek parlamento balsavimo rezultatų numatyti neįmanoma. Taip pat negalima surašyti taip dokumentų, kad jie padarytų vieną ar kitokį balsavimą privalomą“, – sakė jis.
 
V. Valentinavičius taip pat teigia, kad Prezidentūra teisėjus Seimui nevykusiai pristatė.
 
„Teisėjų skyrimas yra politinis procesas. Manau, didesnė klaida už nevykusį dokumentų surašymą buvo būtent prastas darbas su Seimu. Nebuvo padirbėta su frakcijomis, nebuvo paaiškinta, nebuvo deramai pristatyti kandidatai. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar iš tiesų visi kandidatai buvo jau tokie geri. Negalima įsivaizduoti, kaip dabar įsivaizduojama Prezidentūroje, kad ji neturi nieko įrodinėti skirdama teisėjus. Dar ir kaip turi, nes Seimas gali balsuoti „už“, gali ir „prieš“, ir jokios pareigos balsuoti tik už tai, ką pasiūlo prezidentas, nėra“, – teigia MRU docentas.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
 
Žvelgiant į teisėjų paskyrimus kitose valstybėse dideliu konfliktu Lietuvoje nereikėtų stebėtis, sako V. Valentinavičius.
 
„Ir labai senose demokratijose, kai susiliečia teisėjų skyrimai ir politika, yra daug konfliktų, trinties ir kibirkščių. Kiekvienas Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimas JAV yra fejerverkas konfliktams Kongrese ir didžiulis susidomėjimas spaudoje. Taip, tai yra politinis procesas. JAV teisėjai nepatenkinti, kad politikai, skirdami Aukščiausiojo Teismo teisėjus, mažiausiai galvoja apie teisę, o labiau apie politikos darbotvarkes. Lygiai taip ir Lietuvoje Seimo nariai balsuoja pagal politinius sumetimus, nes jų darbas toks, bet, žinoma, teisėjai atsisako tai suprasti ir reikalauja privalomų balsavimų, vardan teisinės valstybės. Teisinės valstybės idėja labai teisinga ir graži, bet nereikia pamiršti, kad teisėjų skyrimas yra ir teisėjų bendruomenės interesas, o ši bendruomenė savo interesą gina. Jei yra proga Seimą kaltinti politikavimu, tai jie tai ir daro“, – teigė V. Valentinavičius.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento teiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Maža to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
 
R. Karbausko teigimu, jei G. Nausėda Seimui teiks tą pačią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pasak jo, yra abejonių, ar prezidentas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.
 
Savo ruožtu G. Nausėda antradienį pakartojo, kad jo pozicija nesikeičia, ir G. Lastauskienės kandidatūra į Konstitucinio Teismo narius bei S. Rudėnaitės – į LAT pirmininkus Seimui bus teikiama antrą kartą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 18:45

Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kritiškai vertina Seimo narių grupės inicijuotą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
 
R. Baškienei kreipimosi tekstas primena kaltinamąjį aktą, nes teigiama, „kad Seimas sumenkino, Seimas ignoravo, Seimas nepaisė, Seimas pažeidė, Seimas paneigė“.
 
„Seimas galiausiai, padaroma išvada dėl atleidimo, esą ignoravo Konstitucijos  imperatyvus, o „tai laikytina veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų.“ Kreipimesi praktiškai ne žodžio nekalbama apie dekreto turinį, apie tai, ką profesorius Vytautas Sinkevičius akcentuoja, kreipimosi turinys yra tiesiog kaltinamasis aktas. Tie, kurie pasirašė šitą kreipimąsi, labai prašyčiau jį perskaityti, ar tikrai mes norime kreiptis į KT tokiu turiniu“, – antradienį  Seimo seniūnų sueigoje sakė R. Baškienė.
 
Ji paragino kolegas atidžiau įsigilinti į kreipimosi tekstą, bet užtikrino, kad projekto pateikimas yra įrašytas į antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę,
 
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad antradienį Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
 
Tokį nutarimo projektą parengę Seimo TS-LKD frakcijos nariai S. Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“, – sakoma nutarimo projekte.
 
Šių metų balandžio 21 d. Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 10:00

Penktadienį į neeilinį posėdį susirinksianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų aplinkybes.
 
Ši komisija yra nutarusi  pradėti šio klausimo tyrimą, o išvadų projektų rengėjais yra paskyrusi konservatorių Antaną Matulą ir „valstietę“ Astą Kubilienę.
 
„Rengdami projektą, konsultavomės su Seimo Teisės departamento vadovu, su prezidento patarėjais, kitais teisininkais. Aiškinomės, kokie įstatymai galėjo būti pažeisti. Iš esmės dar trečiadienį komisija priėjo prie praktiškai bendros nuomonės, kad teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas galimai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Teismų  įstatymui, Seimo statutui ir prezidento dekreto dvasiai. Matyt, siūlysime Seimui pripažinti nutarimą, kuriuo atleista S. Rudėnaitė iš LAT skyriaus vedėjos pareigų, laikyti negaliojančiu nuo priėmimo datos. Kaip apsispręs komisija, sunku pasakyti“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas.
 
Pasak jo, Seimas dar turės balsuoti už vienokį ar kitokį komisijos sprendimą ir apsispręsti, pritarti ar nepritarti jam.
 
Beje, Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
 
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas. 
 
„Jeigu Seimas savo nutarimu kreiptųsi į KT, būtų išaiškinta ateičiai, kaip Seimas  turėtų elgtis panašiais atvejais, koks dekreto tekstas turėtų būti, kad Seimas nepadarytų klaidų“, – sakė  A. Matulas.
 
Antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 00:30

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
 
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
 
Jų nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“,- sakoma nutarimo projekte.
 
Kreipimosi į KT iniciatoriai mano, kad įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
 
„Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima du būtinus Seimo balsavimu patvirtinti juridinius faktus, t. y. pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimą su sąlyga, kad pastarasis bus paskirtas šio teismo pirmininku. Atleidimas šiuo atveju yra sąlyginio pobūdžio, t. y. jis yra determinuotas teisėjo paskyrimo iš ankstesnių pareigų į naująsias“, – sakoma nutarimo projekte.
 
Jame pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje Seimas veikė ultra vires, t. y. ignoruodamas Konstitucinio Teismo doktriną, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teismų nepriklausomumo principus.
 
Kreipimosi į KT tekste sakoma, kad Seimas nepaisė prezidento ir svarbiausios teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos, valios.
 
„Tiek Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete, tiek Teisėjų tarybos dekrete buvo išreikšta šių subjektų valia atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš jos einamų pareigų tik su sąlyga, kad ji bus paskirta į šio teismo pirmininko pareigas“, – akcentuojama nutarimo projekte.
 
Kreipimosi iniciatoriai nurodo, kad Seimas paneigė Teisėjų tarybos, kaip svarbiausio teisminę valdžią atstovaujančio subjekto, valią ir taip buvo pažeisti konstituciniai valdžių padalijimo, stabdžių ir atsvarų principai.
 
Nutarimo projekte pažymima, kad Seimas, be kita ko, pažeidė teismų ir teisėjo nepriklausomumo principą, sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes „sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus (pavyzdžiui, paaukštinant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus) ar šio Teismo pirmininką atsiduria tokioje situacijoje, kai gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomas (ir Teisėjų tarybos pritarimo sulaukusias) pareigas“.
 
„Esant tokiai situacijai konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas“,- sakoma nutarimo projekte.
 
Kreipimosi į KT autoriai sako, kad  potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, jog be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.
 
„Konstitucinės teisės doktrinoje pažymima, kad teisėjui, kuris sąžiningai atlieka savo pareigas, Konstitucijos 115 straipsnyje yra garantuota, kad jis nebus atleistas iš pareigų kitais negu jame nustatytais pagrindais. Šiuo atveju, atleidus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, nesant tam konstitucinio teisinio pagrindo, buvo paneigta konstitucinė idėja, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu“,- mano kreipimosi į KT iniciatoriai.
 
Plėtojant  Konstitucinio teismo idėjas, jų nuomone,  darytina loginė išvada, kad Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.
 
„Taigi darytina išvada, kad konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai; priešingas konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo aiškinimas reikštų Seimo nariui iš Konstitucijos ir iš Seimo nario priesaikos kylančių imperatyvų nepaisymą“,- pažymima kreipimosi tekste.
 
ELTA primena, kad antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
 
Už tai, kad S. Rudėnaitė būtų atleista iš dabartinių pareigų, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17 parlamentarų. Po atleidimo ji nebuvo paskirta AT pirmininke, nes už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23 tautos atstovai.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad dėl galimų pažeidimų jo vadovaujama komisija svarstys galimybę siūlyti Seimui atšaukti priimtą nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Jo nuomone, šis Seimo sprendimas galimai prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui, Seimo Statutui ir prezidento Gitano Nausėdos dekretui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 11:30

Dėl kokių priežasčių valstybės vadovo siūlyta kandidatūra į LAT pirmininkus net nesvarstytina?

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Ne taip jau seniai žiniasklaidos buvo paskelbta, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda 2019-12-16 dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą su prašymu atleisti LAT teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skyrimo LAT pirmininke. Šiai nuolankiai, neprincipingai, nekvalifikuotai patarus pritarti, 2019-12-16 dekretu Nr. 1K-164 teikė LR Seimui atleisti LAT teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skirti ją LAT pirmininke.

Visa įprasta procedūra formaliai išlaikyta, viskas lyg ir pagal LR Konstituciją, galiojančius įstatymus, bet ir, kažin kodėl, labai skubotai. Tai negerai. Dar trūksta vieno vienintelio ir labai svarbaus, nepraleistino atsižvelgimo į ypač reikšmingas aplinkybes. Ar jos paisytos? Kad ir kaip absurdiškas, neįmanomas atrodytų esamas reiškinys, būtinas neišvengiamas konstatavimas, kad nepermaldaujamos ir nebepakeičiamos ypač reikšmingos aplinkybės jau seniai nebepaisomos, apskritai, ne tik šiuo atveju. Lyg nuo jų egzistavimo ar neegzistavimo, visiškai nebepriklausytų kaip, akcentuotina, privalo būti nustatoma, koks jų santykis su LR Konstitucija, teisės viršenybe, dėl to ir galiojančių įstatymų atitinkamais nustatymais bei jų praktiniu taikymu. Taigi, jau ypatingai negera padėtis ir būtina imtis nedelsiamų veiksmų tokios padėties ištaisymui.

Jei valstybės vadovui norėtųsi ką nors tinkamai keisti tokioje jam ankstesnės vadovės sudarytoje sudėtingoje ir keblioje valstybės situacijoje teisės srityje, teisėkūroje ir praktikoje, jis jau tą galėjo labai lengvai pradėti daryti. Ir nedelsiamai, kadangi jam LR Konstitucija numatė įstatymų iniciatyvos teisę, kuria jis gali prireikus bet kada naudotis – 68 str. 1 p. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Bet jei valstybės vadovui, kaip ir LR Seimui bei Vyriausybei, ilgai nepraeis noras vaizduoti tai, kas yra vaizduojama, tada yra puikiausioji alternatyva – patiems valstybės piliečiams tvarkytis valstybės valdyme, ir taip, kaip jiems geriausiai tiktų. Dalis to numatyta ir LR Konstitucijos 68 str. 2 p. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.

Dar daugiau numatyta LR Konstitucijos 9 str. Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad tą atgyvenusią ir tikrovės nebepaisančią 300 tūkstančių piliečių (atitinkamai, 50 tūkstančių piliečių, įstatymų leidybos iniciatyvos teisei), turinčių rinkimų teisę, nuostatą, reikėjo jau seniai pakeisti. Tai yra vieni iš pačių svarbiausiųjų, prioritetinių klausimų, reikalaujančių neatidėliotino išsprendimo, valstybės piliečių tiesioginiam įsitraukimui į valstybės reikalų tvarkymą. Reiktų keist nurodytas LR Konstitucijos straipsnių nuostatas į 20 ir 50 tūkstančių, atitinkamai. Tik kažkodėl LR Seimas to nenori daryti? Tą jo didelį suinteresuotumą nekeisti, patvirtina ir vis tebesitęsiančios kalbos apie siūlymų keisti tokią nuostatą (kaip ir rinkimų tvarką) pasvarstymai. Ir jei Seimas to nevykdo – netarnauja žmonėms, valstybės piliečiai tą privalo atlikti patys tiesiogiai – nedelsiamai organizuojamu privalomuoju referendumu.

Temidė

Ką siūlė valstybės vadovas ir kas yra LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė? Skaitom surašymą čia (2008-01– iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisėja; nuo 2012-05-18 iki 2017-05-18; 2017-11-13 iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius, pirmininkė; 2011-07–2012-12 Pretendentų į teisėjus egzamino komisija, narė 2011-09–2014-09 Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, narė 2016-12–iki šiol Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, narė). Taigi, rūpinosi, kad teisėjais taptų jais būti verti asmenys. Lyg ir būtų viskas gerai, visi formalumai tinkamai atlikti. Tik esmė tokia, kad yra labai nepatogių aplinkybių, kurias valstybės vadovas ir jo visi padėjėjai, patarėjai, pritarėjai ir visi prijaučiantieji, palaikytojai privalėjo ne tik žinoti, bet ir tinkamai įvertinti, dar prieš šios personos siūlymą kandidate į aukštesnes pareigas. Deja, jų nepateisinamai nepaisyta. Kaip ir pačios pretendentės į kandidates – būti verta LAT pirmininke.

Kiekvienas/a aplinkui besižvalgantis/i, kaip ir pridera valstybės piliečiams, mato, kad ir ji pati, dar ir manipuliuojančios žiniasklaidos propaguota, (skaitykim) savo nuosavu paviršutiniškumu, energingai įsijautė į pasiūlytą jai vaidmenį. Tik ar ne per anksti? Išvadas pasidarys kiekvienas paskaitęs tą interviu. Jo detaliau nekomentuodamas, savo nuomonės, minčių ir pozicijos jo atžvilgiu neišsakydamas, pastebėsiu tik vieną aspektą. Iš esmės neteisėtai, nepagrįstai į LAT pirmininkes pasiūlyta LAT CBS pirmininkė Sigita Rudėnaitė, neteisėtai tapusi siūlytoja, kito tokio paties kaip ir ji, į KT teisėjus (žemiau), atkreipkit dėmesį, stengiasi per informacijos priemonę įtikinti valstybės piliečius tuo, kuo ji turėtų būti ypač suinteresuota nedelsiamai ir teisingai išspręsti. Suprantama, tik tuo atveju, jei būtų bent jau kvalifikuota profesionali teisėja ir morali persona. Taigi ji tvirtino, kad pagaliau viešumon iškilęs ir pradėtas aiškintis korupcijos skandalas teismuose jau yra “po”, nors žmonių nuomonė apie teismus dar nėra tokia, kokios ji pageidautų. O kaip jinai bus labai gera, kaip šioji persona ir, neabejotinai, visi jos kolegos pageidautų, jei beveik niekas dar neišspręsta, ir korupcija kaip niekur nieko – toliau sau vyksta, kaip kad ir vyko. Spręskit, ar tą patvirtina, kas aprašoma.

Kandidatės į LAT pirmininkus siūlytas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus

Toji valstybės vadovo tokiose nepatogiose aplinkybėse pasiūlyta LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, dar net LR Seimo nepatvirtinta LAT pirmininke, jau pasiūlė mums, valstybės piliečiams, kandidatą į LR Konstitucinio Teismo teisėjus. Tai LAT pirmininką įpareigojo LR Konstitucijos 103 str. nuostata. Tik nepatogi aplinkybė, kad ji dar nėra LAT pirmininkė? Tai kokia čia teisė ir pareiga? Jau baisingai negerai. Ir ką ji pasiūlė? Ogi, ką daugiau? Savo kolegą! LAT Civilinių bylų skyriaus teisėją Algį Norkūną. Kurį, suprantama, irgi gerai pažįsta. Lygiai gerai, kaip ir jau dabar, turbūt, buvusį kolegą Egidijų Laužiką? Valstybės vadovo dekretas (Pastaba: straipsnelio autorius neteigia ir netvirtina buvusio LAT teisėjo Egidijaus Laužiko kaltumo ar nekaltumo, veikų įvykdymo ar panašiai. Tik svarsto, komentuoja viešai skelbtus ir visiems prieinamus faktinius duomenis, už kurių teisingumą bei kitus aspektus jis nėra ir negali būti atsakingas, ir išsako pagal tuos duomenis savo kritinę nuomonę, siūlydamas valstybės piliečiams tų faktų apsvarstymo būtinybę pačių piliečių tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme labui.)

Kas toks Egidijus Laužikas? Skaitome, išsilavinimas: 1982 m. Vilniaus universitetas Teisės fakultetas; 1982-1984 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros asistentas; 1984–1988 Teisingumo ministerijos konsultantas; 1988–1995 Vilniaus rajono teismas, teisėjas, pirmininko pavaduotojas; 1995–1997 Vilniaus apygardos teismas, teisėjas; 1997–1999 Lietuvos apeliacinio teismas, teisėjas; 1999–iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyrius, teisėjas (2019-02-19 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1553 sustabdyti įgalioji-mai); 1982–1984 m. ir nuo 1993 m. iki šiol – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorius; Buvo naujojo Civilinio proceso kodekso (CPK) projekto, kitų įstatymų projektų rengimo darbo grupių narys, CPK priežiūros komiteto narys, CPK komentaro bendraautorius; 2008-11– iki šiol Teisėjų taryba, nuo 2010-11-2014-12 pirmininko pavaduotojas; nuo 2014-12-05-2016-11 Teisėjų tarybos pirmininkas, 2016-11–iki šiol Teisėjų taryba, narys.

Neabejotina, labai daug kur teisinėje veikloje prikišęs savo profesinius nagus. Teisėjų taryba privalėjo motyvuotai patart Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų. Būdamas išrinktu jos pirmininku ir nariu, jis privalėjo rūpintis teismų savireguliacijos ir savivaldos principo įgyvendinimu, teisėjų atsakomybės realizavimo užtikrinimu. Pagal savo supratimą? Neabejotina, kreipė teisėkūrą ir teismų praktiką ta linkme, kokia jam atrodė tinkama? Ruošė naujus teisės specialistus, suprantama, irgi pagal savo įsivaizdavimą? Dar buvo teisėjų savivaldos organo pirmininkas, narys? Ir dar teisėjavo, irgi pagal savo supratimą? Taigi, veikė išties plačiu mastu. Ir kokie gi viso to jo profesinių nagų prikišimo rezultatai? Gal nepriekaištingai ir neklystančiai veikianti valstybėje teisingumo vykdymo teisėtu teismo procesu, pagal LR Konstitucijos įsakmias nuostatas, sistema?

O gal labiau priešingai? Mažiausiai, tai verta išsamaus valstybės piliečių apgalvojimo ir atitinkamų veiksmų. Pastaba: aukščiau nurodytas Teisėjų tarybos rūpestis teismų savireguliacijos ir savivaldos principo įgyvendinimu, teisėjų atsakomybės realizavimo užtikrinimu iš esmės yra rūpinimasis teisėjų ir teismų nepriklausomumu. Kaip kad jų tai yra suprantama, nebūtinai teisingai, ir siekiama įteigti valstybės piliečiams. Tas noras, siekimas įteigti rėksmingai akivaizdus ir 2020-03-04 Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino atvirame kreipimęsi. Atidžiai skaitykim LR Konstitucijos 2-7, 109-118 str. įsakmias nuostatas. Ir labai aiškiai bei tiksliai teismų ir teisėjų nepriklausomumo klausimą (tiksliau, jo falsifikuotą aiškinimą valstybės piliečiams) trumpai ir dorai aptarusio, atmetus visas teisines gudrybes, gerbiamo pono Stasio Petrausko straipsnį Pilietinė pasakėlė teismų nepriklausomumo klausimu.

Būdama LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininke Sigita Rudėnaitė buvo atsakinga už šio teisėjo veiklą. Bent jau tiek ir tokiu mastu, kad nebūtų vykdomos korupcinės veikos. Bet su tomis pareigomis šiuo aspektu ir konkrečiu atveju jai sekėsi labai sunkiai. Taigi, ir labai sunkiai susidorojo nurodytose aplinkybėse su priimta teisėjo priesaika prisiimtomis pareigomis, nepaisydama tos ir kitų ypač reikšmingų aplinkybių priėmė pasiūlymą būti kandidate į LAT pirmininkes, ir dar nebūdama LAT pirmininke, jau siūlė kandidatą į LR Konstitucinio Teismo teisėjus. Ar ne per dideli užmojai? Nieko, net ir to, kas būtina, nepaisyti?

Pasiūlytasis kandidatas

Kas toks jos pasiūlytasis kandidatu LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas? Skaitom (1999-06– iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisėjas, 2010-07–2016-11 Teisėjų etikos ir drausmės komisija, narys, nuo 2010-11 iki 2016-11 šios komisijos pirmininkas 2016-11–iki šiol Tei-sėjų taryba, narys Lietuvos teisėjų asociacijos narys. Baltijos šalių teisėjų asociacijos vicepirmininkas. Mykolo Romerio universiteto lektorius). Taigi, mažų mažiausiai, laiko save irgi labai nusipelniusiu teisininku. Ir be teisėjavimo, būdamas išrinktu nurodytoje komisijoje ir taryboje, privalėjo rūpintis teisėjų etika ir drausme. Tai kaip jis rūpinosi teisėjų etika, kai pats dar teisiniuose klystkeliuose tebebraido? Kad pats nurodytose kebliose aplinkybėse, nepaisydamas egzistuojančių ypač reikšmingų aplinkybių, sutiko su tuo, kas jam buvo taip gražiai įvyniotai pasiūlyta? Tik ar vertėjo taip skubintis? Gal blogai ne tik su etika, bet ir teisės suvokimu? Vietoje skubinimosi, būtinai reikėjo luktelt, kol jau bus LAT pirmininkas patvirtintas LR Seimo.

Ir toks, kuris/i nekeltų valstybės piliečiams nė menkiausių įtarimų, abejonių. Kad toliau jiems profesionaliai bus vaidinama tai, kas ir iki šiol buvo vaidinama. Turima omenyje “teisingumo vykdymas”, kai jis toks buvo, pagal elementariausios logikos nepaisančią teismų praktiką. Kaip valstybės piliečiai ne tik suvokė, bet tam turi egzistuojančių ir nepaneigiamų faktinių duomenų, kurių buvo nedovanotinai nepaisyta, teismo (valstybės valdžios) tarnavime valstybės žmonėms (LR Konstitucija 5 str.). Tokiose aplinkybėse, ir ta jos siūlomo (pirmiausia, jos siūlymas yra priešingas teisės viršenybei, vienareikšmiškai neteisėtas, kadangi ji dar nėra LAT pirmininkė, taigi dar ir viršijantis įgaliojimus, nekvalifikuotas, neetiškas ir nemoralus veikimas) į LR Konstitucinio Teismo teisėjus, savo kolegos, LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algio Norkūno kandidatūra, iškelta ne tik gerokai per anksti, bet ir nepaneigiamai neteisėtai. Dar dėl jo paties sutikimo būti iškeltu į tokius kandidatus, tokiomis aplinkybėmis, ir profesiniu, ir kvalifikaciniu, tuo labiau, etikos, moralės aspektais, visiškai netinkama ir nepriimtina.

Jis taip pat ilgą laiką teisėjavo LAT, viename ir tame pačiame Civilinių bylų skyriuje, kaip ir aukščiau nurodytas Egidijus Laužikas. Abu kartu ilgai veikė ir Teisėjų taryboje, ir privalėjo darniai veikti su juo, esančiu Teisėju tarybos pirmininko pavaduotoju, pirmininku ir nariu, taip pat ilgą laiką būdamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininku. Ir jis, kaip ir jį į aukštesnes pareigas siūlančioji, taip pat nieko nematė, nepastebėjo, negirdėjo, neįtarė apie kolegos Egidijaus Laužiko vykdomas korupcines veikas? Gal dar reiktų pasigilinti ir paieškoti daugiau faktinių duomenų, reikšmingų aplinkybių, kuriuos valstybės piliečiai pagal atitinkamas procedūras paviešintų, pateiktų, kurie tokią ar priešingą išvadą patvirtintų, dėl visų trijų aukščiau nurodytų asmenų? Tokia būtina procedūra nepakenktų ne tik šiuo atveju, ne tik aukščiau nurodytoms konkrečioms personoms, bet ir visiems kitiems būsimiems kandidatams į aukštus postus, ir visiems kitiems būsimiems atvejams.

Dėl to, besižvalgantiems valstybės piliečiams/tėms nesueina galai it tiek. Kaip čia taip vis mūsų (o gal jau visai nebe mūsų pačių) valstybėje nutinka? Ir kyla jiems/joms klausimai: Kaip, kokiu būdu, dar tik valstybės vadovo siūlyta kandidatūra į LAT pirmininkus (o gal jau iš anksto nuspręsta, kad esama persona tose pareigose yra) jau gali siūlyti kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus? O tas pasiūlytas kandidatas, nepaisydamas aukščiau nurodytų tokių reikšmingų aplinkybių, jau ir sutinka būti siūlomu? Valstybės piliečiams tokie, nuolatos besikartojantys atvejai, nė iš tolo nekvepia ir neprimena taip jų trokštamos, ir taip lengvai, kaip baltas debesėlis danguje, jiems pažadėtos, sieksiamos gerovės, be jokio išsakyto apčiuopiamo turinio, valstybės. Valstybės piliečiams reikia ne lengvų, betūrių pažadų, o visiško aiškumo ir konkretumo, kaip tie besibraunantieji į valdžių postus tarnaus valstybės, jos piliečių interesams. Ir jiems reikia valstybės, kurioje būtų paisoma elementariausios teisės viršenybės, sprendžiant visus klausimus.

Ankstesnės praktikos: Ir kaprizai, instrigos, arogancija, ignorancija?

Čia būtų verta, kad ir labai trumpai aptarti ar tik paminėti, ankstesnes panašių paaukštinimų pareigose, paskyrimų į jas, praktikas. Nežinia kaip, staiga, be didesnės teisėjo praktikos, pilietis Rimvydas Norkus tapo LAT pirmininku 2014 m. gruodžio mėn., dekretas ir dekretas. LAT nuolatinio vadovo neturi nuo 2019 m. liepos 19 d., pakeitus jo pareigas. Kas toks yra Rimvydas Norkus? Skaitom Vilniaus universiteto teisės magistras (2001m.); Mykolo Romerio universiteto teisės daktaras (2005 m.); studijos Šveicarijos lyginamosios teisės intstitute (ISDC), Bonos ir Vilniaus universitetuose (2002–2006m.); konsultantas Lietuvos apeliaciniame teisme (1999–2000m.); Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko patarėjas (2000–2003m.); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktorius (2003–2009 m.); Europos Parlamento teisininkas lingvistas (2009–2010m.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departa-mento direktorius (2010–2012m.); Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas (2012–2013m.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (2013–2014m.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas (2014–2019 m.); Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto profesorius (2012–2019 m.); My-kolo Romerio universiteto asocijuotasis profesorius (2007–2008 m.); Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas (2016–2018m.); daugelio publikacijų autorius; Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.

Pastebėtina, kad jis buvo LAT pirmininku tuo metu, kai LAT CBS teisėjo pareigas ėjo ir aukščiau minėtasis Egidijus Laužikas. Buvęs LAT pirmininkas Rimvydas Norkus, dar ir Teisėjų tarybos pirmininkas 2016–2018m., kaip ir LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, buvo tiesiogiai atsakingi už jo veiklą, bet taip pat, kaip ir anksčiau minėtieji, nieko per visą savo atsakomybės laiką nematė, neįtarė, nežinojo, negirdėjo. Ar tikrai valstybės piliečiai nesikreipė į juos su pagrįstais įtarimais bei įrodymais per visą tą ilgą laikotarpį, kad LAT ir jo CBS vyksta labai įtartinos veikos? Neabejotina, kad kreipėsi. Tik ar LAT ir CBS vadovai tinkamai atliko pareigas, ką nuveikė, kokių priemonių ėmėsi, kad jų nevyktų?

Tą geriausiai patvirtina buvusio LAT teisėjo Egidijaus Laužiko veikos, kurios, kaip galiausiai išaiškėjo (kaip esame informuoti), nesuderinamos su buvimu teisėju. Tai kaip tokie asmenys galėjo būti tinkami LAT ir CBS pirmininkai, vadovai, kai visą, ką privalėjo matyti, žinoti, girdėti – nematė, nežinojo ir negirdėjo? Bet staiga, nieko nepaisant, nurodyti asmenys aukštinami pareigose? Už ką? Kad labai prastai vykdė pareigas? Ir, nepaisant šių ypač reikšmingų aplinkybių, aptariamu aspektu labai prastai besitvarkęs, neišbuvęs nė visos kadencijos LAT pirmininkas Rimvydas Norkus, vėl buvo labai staiga, netikėtai, paaukštintas, išsiunčiant jį kur? Kieno pastangomis? Dėl paprasčiausio neišmanymo ir kokiu tikslu? Dalytis patirtimi, sugebėjimu nematyt korupcinių veikų, kurios vyko jam po nosimi, ir apie kurias jis buvo net informuotas, bet nesiėmė jokių būtinų veiksmų? Paskatinimui už jo nematymą vykstančių korupcinių veikų LAT? Ar valstybės piliečius tai tenkina? Gal piliečiai norėtų kelti ir kitus susijusius neišvengiamus, ir labai nepatogius, klausimus?

Pavyzdžiui, kokiais gi kriterijais vadovavosi ir tebevadovaujasi tie, kurie siūlė ir siūlo tokį aptartą asmenį į tokias pareigas, ir kokiu tikslu, siekiu jie tai daro? Ar tai vienintelis pirmas standartinis atvejis ir pavyzdys, kai tokiu būdu ir labai neaiškiais tikslais veikiama? Klausiu rimtai. Ir neabejoju, kad piliečiai suras, išgaus būtinus atsakymus.

Ir dar tuo metu, nurodytomis ir nepaisytomis reikšmingų aplinkybių sąlygomis, kai iš anksto žinota, jog tokiomis veikomis valstybėje vienareikšmiškai bus sukelta teisinė sumaištis. Dar daugiau, ta teisinė sumaištis ne tik nebuvo savalaikiai išspręsta pareigas einančio valstybės vadovo ir LR Seimo, bet palikta spręsti naujajam valstybės vadovui? Kuris, deja, dar labiau įklimpo toje teisinėje sumaištyje, nesiėmęs, negebėjęs imtis, tinkamų veiksmų. Tai kam tada tiek prezidentūros patarėjų reikia, jei nesugebama tvarkytis esminiuose valstybės reikaluose? Tokios išvados patvirtinimui turime ir puikiausią iliustraciją, kaip tik įvykusią pastaruoju metu. Ne šiaip sau kokiu nors metu, o būtent Valstybės atkūrimo šventimo dienomis.

Tokiam elementariausiam administraciniam prezidentūros negebėjimui pademonstruoti būtina paminėti ne šiaip aktorės, bet Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Viktorijos Kuodytės neįleidimo į šios premijos teikimo ceremoniją, vykusią 2020-02-13 prezidentūroje. Toks “neapsižiūrėjimas” nepateisinamai pažemino ne tik laureatę, bet ir visus valstybės piliečius. Nuo kurio neatskiriami ir po to išsakyti “ekspertų” vertinimai. Tie tik seiliojosi ir svarbiausiame taške, kai neišvengiamai būtina daryti išvadas, prarijo liežuvį, vietoje pasakę, kas nesusitvarko. Tai nereikėtų ir vaidint esant “ekspertais”.

Tada, kaip tik tokiu momentu, kai nebėra jokios kitos išeities, nes tie taip visur reikalingi “ekspertai” jiems patogiausiame nuolankume prarado kalbėjimo dovaną, būtinai reikia rastis kokiam nors Jurgiui, Motiejui, Pilypui, Joneliui, kuris, neatsitiktinai, ir randasi. Kadangi jam privalu visiems suprantamai išdrožti tai, kas tuo metu privaloma. Ir jis tiesiai drožia, kad išvada iš viso to yra neišvengiama ir negailestinga: valstybės vadovas nesusitvarko net savo prezidentūroje. Gal sakysit, per ankstyvos jų išvados? O ar tikrai nėra dar daugiau įtikinančių to pavyzdžių, kaip ir kitų personų atžvilgiu, besikaupiančių kiekvieną dieną? Dėl to ir nėra nė mažiausios tikimybės, kad jis/jie susitvarkytų valstybės reikaluose, ką puikiausiai demonstruoja ir betvarkė valstybėje bei jos vyriausybėje, ir su jos kai kuriais ministrais, ir LR Seime ir santykiuose su tuo viskuo. Ir ypač akivaizdžiai matoma grėsmingos pandemijos sąlygomis.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gal tokios klampios aplinkybės jam sudarytos buvo specialiai, iš anksto apgalvojus? Skaitom dar 2018-12-17, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritarė Vyriausybės Rimvydo Norkaus ir Gedimino Mesonio kandidatūroms į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus. Ar jie įgis tas pareigas, dar tik turės paaiškėti pavasarį, kadangi tam būtinas ne tik Seimo, bet ir specialaus įgalioto komiteto pritarimas. Jeigu pritars, Bendrajame Teisme kadencija prasidėtų 2019 m. rugsėjo mėn. Jau tada buvo aišku, kad tokių veiksmų pasekoje, prireiktų ir naujo Konstitucinio Teismo teisėjo, ir naujo Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Irgi aišku, kad prezidentės kadencija baigsis 2019 m. liepos mėn., ir kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką, prezidento teikimu, skiria Seimas. Šios dvi institucijos privalėjo užtikrinti nepertraukiamumą, tęstinumą, kad aplaidžiai neapsižiūrėjus nebūtų situacijos, jog Aukščiausasis Teismas liktų be pirmininko. Dėl to, logiška ir neišvengiama buvo Aukščiausiojo Teismo pirmininką skirti iki 2019 m. liepos mėn. Iki datos, kada baigsis tiek prezidentės kadencija, tiek Seimo sesija. Bet aplaidžiai nepaskyrė.

Taigi, paprasčiausia išvada, kad akivaizdžiai nesusitvarkė su pareigomis, kaip aukščiau nurodyta, ir ankstesnė valstybės vadovė. Dar vienas, pasiektus vadovavimo rezultatus vienareikšmiškai parodantis, sprendimas? Ir klusniai veikusiam asmeniui – Rimvydui Norkui, už prastą darbą, labai neprastas paskatinimas ir apdovanojimas? Ne klausiu, ne prašau. Valstybei, jos piliečiams reikia atsakymų, jie reikalauja atsakymų. Dėl to ir jų tinkamas klausimas. Kokia atsakomybė seka už asmens nesusitvarkymą pagal priimtą priesaiką? Kur tokiu nesusitvarkymu pasiekti rezultatai veda valstybę, jos piliečius? Kodėl ankstesnės valstybės vadovės buvo tai neišspręsta pagal priimtą priesaiką, nevykdyta tarnystė valstybės piliečiams, kai iš anksto žinota, jog priešingu atveju tai sukels valstybėje vienareikšmišką teisinę painiavą? Iš to vėl akivaizdu, kad priimant tokius svarbius sprendimus buvo vadovautasi kuo tik norite, tik ne teisės viršenybės principais, tik ne valstybės, jos piliečių, valdžios tarnavimo žmonėms, interesais.

Kas dar, privalėję tarnaut žmonėms, nieko nematė, neįtarė, negirdėjo ir nežinojo to, ką privalėjo?

Paminėjus Rimvydą Norkų, reiktų paminėti ir anksčiau prieš jį ilgą laiką buvusį LAT teisėju, pirmininku, dabartinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją, teismo pirmininką Gintarą Kryževičių. Kas jis toks? Skaitom, nuo 2007-06–2017-04 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius, teisėjas; nuo 2009-11–2014-11 šio teismo pirmininkas 2009-11–2014-11 Teisėjų taryba, narys, nuo 2010-11-29 iki 2014-11-04 Teisėjų tarybos pirmininkas 2017-04–iki šiol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisėjas, šio teismo pirmininkas 2017-04–iki šiol Teisėjų taryba, narys.

Taigi, jis irgi ne tik ilgą laiką kartu teisėjavo LAT su minėtuoju Egidijum Laužiku, bet ir siūlė šį asmenį į Teisėjų tarybos pirmininkus dar 2018-11-30, kai jau buvo visai arti įdomybių valstybės piliečiams praskleidimo. Siūlė tik dėl to, kadangi buvo geri pažįstami ir kolegos? Ar dar ir dėl to, kad siejo bendri interesai? Gražiai apibūdinęs savo siūlomą kandidatą, Egidijų Laužiką, irgi turint charizmą, autoritetą, ir dar gerai visus pažįstantį, bei jau ėjusį šias pareigas. Neblogą lektorių, vykdžiusį reformas, kitokiais darbo metodais, nei ankstesnės tarybos vadovų, dėl ko jam, senam teisėjui, ne viskas buvo priimtina. Gal nežino ką siūlė? Bet jau tada kiti teisėjai nurodė ir E. Laužiko trūkumus – ryžtingumo stoką, bei laikė jį minkštoku žmogum. Gal šitie irgi nežino ką alternatyvai siūlė ir išsirinko? Gal visų jų veikta labai tikslingai ir apskaičiuotai? Kad geriau pagal priimtą priesaiką tarnauti valstybės piliečiams?

Taigi, visi jie buvo LAT teisėjo Egidijaus Laužiko kolegos, tiek ilgai kartu teisėjavę, vykdę teisingumą vienintelėje kasacinėje instancijoje, “nematę, neįtarę, negirdėję, nežinoję” apie jo korupcines veikas. O jis veikė teisinėje srityje tiek ilgai, daugybę metų – nuo 1999–iki 2019-02-19 buvo LAT CBS teisėju. Dabar jau išaiškėjo, kad veikė vienareikšmiškai korumpuotai. Nors dar galutinių atsakymų valstybės piliečiai nėra gavę, ir dar nežinia, kada jų viešo pateikimo sulauks, jei tinkamai tų pateikėjų neparagins. Kiek viešojoje erdvėje skelbta, jis kaltinimus neigia ir dėl to bylinėjasi. Jei jis neveikė korupcingai, ir įrodys, kad korupcingai veikė tie, kurie jį kaltina tuo, įskaitant specialiąsias tarnybas, LR generalinę prokuratūrą, Teisėjų tarybą, atitinkamai patarusią prezidentui, ir pats prezidentas, kreipęsis į LR Seimą, puiku. Valstybės piliečiams šiuo atveju, ir visais kitais, svarbiausia ne tai, kieno nosytė labiausiai užsirietus, bet tai, kad valstybėje nepriekaištingai funkcionuotų LR Konstitucijos, teisės viršenybė, jos atspindys – teisėtas teismo procesas.

Konstitucija
Konstitucija

Gal šis asmuo veikė taip – palaipsniui, ar gal veikė taip – staiga? Ir, suprantama, veikė vienui vienas!? Tik kaip veiksi vienas, jei kasacinėje instancijoje, LAT, bylas nagrinėja teisėjų kolegija, mažiausia iš trijų teisėjų? Kai korupcinei veikai būtina dar ir kita, tokia veika ypač suinteresuota, pusė!? Tai gal visas LAT, bent jau jo CBS, su visais jo vadovais ir teisėjais, ir egzistavo ilgą laiką vien tik tam, kad LAT ir tame skyriuje labai ilgą laiką teisėjavusio (žmonių likimus sprendusio) teisėjo Egidijaus Laužiko, “veikusio vienui vieno”, kolegos nieko nematytų, negirdėtų, nežinotų, neįtartų, apie jo vykdomas korupcines veikas? Ar visas “teisingumo vykdymas” valstybėje tiek ilgai tik ir tebuvo korupcinės veikos? Tai gal dar ir tebėra? Ar jau tikrai nebėra? Tegul jie kiekvienas ir kiekviena dabar, po laiko, aiškinasi tai, kuo tik jiems ir joms patinka. Nei vienas/a jų, nei profesiniu, nei kvalifikaciniu, nei teisinio įsipareigojimo, nei etiniu, tuo labiau moralinės atsakomybės, aspektu, yra visiškai netinkami siūlyti, kelti kandidatais į aukštesnes pareigas. Ir patys/pačios priimti tokį pasiūlymą, ir pretenduoti, ir užimti aukštesnes pareigas.

Atvirkščiai, jiems ir joms, visiems/oms iki vieno, kaip ir visiems valstybės piliečiams, bei tos valstybės aukščiausiems pareigūnams bei institucijoms, labai patartina gerai pagalvoti, kaip patiems išsiropšti iš taip netikėtai žemai puolus į tokią nemalonę. Ir dar gerai pagalvoti ar jie ir jos, visi su tuo susiję, apskritai, yra tinkami toliau eiti jau ilgai eitas pareigas. Kadangi nematė, neįtarė, negirdėjo, nežinojo to, ką privalėjo. Jei jau jie ilgą laiką nematė to, kas aukščiau nurodyta, tai jie, kyla pagrįstas įtarimas ir abejonė, labai tikėtina, nematė ir to, ką privalėjo matyti, ir nagrinėtose bylose? Bet jos buvo, ir be žiūrėjimo bei matymo, – išspręstos? Buvo nuspręsti žmonių likimai? Ar bent jau labai paveikti žmonių likimai? Tik jau nei vienas valstybės pilietis/ė net nedrįskite teisėtai suabejoti, imti įtarinėti (labai nemandagiai, nepagarbiai, užmiršę įgimtą žmogaus orumą ir garbę, kas nuolat mums nepagrįstai prikišama, tik neužmiršę LR Konstitucijos viršenybės, jos numatytos teisės kritikuoti – 33 str. 2 p. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką), kuo nors ar ką nors ne taip atlikus teisingumo vykdyme. Viskas buvo “atlikta kaip priklauso”! Pagal įstatymą, ir velniai žino kam naudingai išgalvotą jo nustatymą, tiksliau, pagal jų, teisėjų, vidinį įsitikinimą (interesą)!?

Tik valstybės piliečiams labai įdomu, kaip jiems patiems (LAT teisėjams/oms, ir visiems kitiems) patiktų (ne tik reikėtų, bet reikalinga, būtina, neišvengiama) įgyti nuosavą patirtį ir pasekmes, lygiai tokių pačių kaip jie/jos LAT teisėjų, pagrįstai įtariamame ir tiek ilgai tęsiamame “teisingumo vykdyme”. Turint omenyje ir tai, kad taip teisingumą vykdžiusieji, kaip papuolė arba pagal savo interesus, ne tik nepatiria už tai jokios atsakomybės, bet yra ginami visomis “nepriklausomumo” nuo atsakomybės dėl įvykdytų neleistinų veikų ir veiksmų, nepaisančiomis LR Konstitucijos įsakmių nuostatų, jas iškreipiančiomis, priemonėmis.

Atkreipiu dėmesį, labai rimtai, susikaupus, pagarbiai žmogaus gyvybei ir asmens atminimui. Bet kaip tik lyg tyčia, tuo metu, kai viskas taip jau “po”, kaip teigiama LAT CBS pirmininkės Sigitos Rudėnaitės interviu, ėmė Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, teisėjavusi jame nuo 1998 metų iki 2020 sausio 29 d., ir iškrito pro 6-o aukšto buto langą. Skaitykit. Bet būtina klausti dar konkrečiau ir aiškiau. Teisėjai, kaip ir visi kiti piliečiai, lyg niekur nieko, neiškrenta iš namo, kuriame gyvena ar negyvena, šešto ar kokio tai kito aukšto? Tokių dalykų, paprastai, labai retai pasitaiko. Teisėjai, šiaip sau, be jokios priežasties, niekada nekrenta. Nei iš savo pareigų, nei iš namų, pastatų aukštų. Jei tik, žinoma, jiems kas nors, ypatingu, suktu, prievartingu būdu nepadeda tai “patiems” atlikti.

Vilniaus apygardos ir Lietuvos Apeliacinis teismas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ir kaip įprasta, tuoj pat besispecializuojančių tame specialistų “paaiškinama”, kad jos pačios specialiai taip neapdairiai pasielgta? O čia dar tas nelemtas sutapimas, siūlomos kandidatės prisistatyme interviu su tokiu daugiareikšmišku žodelyčiu “po”. Tai gal yra ir kokių nelemtų ypač svarbių aplinkybių dar ir su alternatyviuoju tam žodeliu “prieš”? Dėl to, valstybės piliečiams visos valstybės valdžios, kurios tarnauja žmonėms, privalo šiuo konkrečiu atveju, kaip ir visais kitais atvejais, visada, kuo greičiau atlikti visus būtinus veiksmus ir daugiau neraginamai, nedelsiamai pateikti jiems išsamius atsakymus.

Sakysite, jog jiems esant LAT pirmininkais, jai esant CBS pirmininke, kitam minėtajam buvus kolegai, tuo metu buvęs ilgametis LAT teisėjas Egidijus Laužikas dar tikrai nevykdė korupcinių veikų. Ar tikrai? Kaip įdomu! Korupcinių veikų labai ilgai nei jis, nei niekas kitas, nevykdė. Bet netikėtai, niekam nieko nežinant, nematant, neįtariant, staiga ėmė ir vykdė. Tik nežino, net nenori žinoti, nuo kada ir kiek ilgai. Ir netikėtai, staiga, jau dabar vėl yra “po” jų: korupcinių veikų vykdymo, vėl niekas jų nebevykdo. Pasitikslinkim. Viskas jau yra “po”? Po to įdomumo, korupcinių veikų vykdymo, tam tikrų asmenų ir institucijų, kad ir labai pavėluoto, pasidomėjimo, kaip ir kas jas vykdė ar vykdo, tik dar nėra pateikta abejonių nekeliančių atsakymų valstybės piliečiams. Dabar jau vėl viskas kaip buvę anksčiau, kaip buvo įprasta. Kai nuolatos buvo vykdoma, be nurodyto įdomumo, visiems valstybės piliečiams.

Tokiam įsitikinimui patvirtinti ar paneigti, tebevykdomos ar jau nebevykdomos korupcinės veikos “teisingumo vykdyme”, reikia labai nedaug. Tik išdrįsti pasidomėti esančiais įrodymais ir juos tinkamai išanalizuoti. Tada ir būtų vienareikšmiški atsakymai. Jei tik, kaip aukščiau minėta, būtų paisoma egzistuojančių faktinių aplinkybių, o ne jas ignoruojant. Kadangi būtent to savalaikiai ir pareigingai nevykdė daugybė sudarytų institucijų, konkrečiai tokioms veikoms aiškintis ir savalaikiai jas užkardyti, tą puikiausiai, ir geriausiuoju būdu, visada buvo pajėgūs ir nepriekaištingai atlikdavo patys valstybės piliečiai. Tereikia tik jiems panorėti ir išdrįsti veikti pagal esamas reikšmingas aplinkybes. Priešingu atveju ir toliau turėsime padėtį kaip buvo prieš aprašytąjį “po” – kai nuolatos vykdoma, be nurodyto įdomumo, visiems valstybės piliečiams.

Su šį reiškinį lydinčiu nepasitikėjimu ir nuolatiniu visų valstybės piliečių pagrįstu įtarinėjimu, abejojimu, kad “teisingumas vykdomas” kaip patinka tiems, kurie tokį vykdo. Su dar didesniu visų, tokiu jo vykdymu suinteresuotųjų, nematymu, nežinojimu, kad tokios korupcinės veikos yra toliau įprastai ir nuolat vykdomos.

Teisėjų tarybos vaidmuo

Koks visuose šiuose kandidatų tam tikroms pareigoms užimti siūlymuose, ir patarime tam, yra Teisėjų tarybos vaidmuo? Skaitom Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Jos kompetencija apima daugybę klausimų, ir motyvuotai pataria valstybės vadovui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų; Ar tai dar vienas valstybės sanklodos ir jos nevykusio funkcionavimo standartinis pavyzdys, kai viena formaliai šnekama ir esmingai priešingai daroma, vykdoma, arba visiškas atotrūkis, praraja tarp teorijos ir praktikos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.

Klausimą vertėtų svarstyti teisinių įsipareigojimų, atsakomybės, moralės aspektais. Suprantama, Teisėjų tarybą formaliai atliko įstatymų jai nustatytą užduotį, ir patarė, šį kartą pritarė, valstybės vadovo siūlomai Sigitos Rudėnaitės kandidatūrai į LAT pirmininkes. O kas, tokiu kebliu jiems atveju, norėtų išsišokti ir nepatarti? Juk čia vien tik gryniausias politikavimas, ceremoninis formalumų laikymasis. Dėl to, kaip aukščiau nurodyta, kad nepateisinamai, neatleistinai nepaisomos ypač svarbios aplinkybės. O jei nepolitikuosi, taip kaip diktuojama, tai gali labai greitai būti išpolitikuotas iš tų pareigų, kurias dabar užimi. Ir be jokios perspektyvos į paaukštinimus ateityje. Kas “sveiku protu” to norės? Dėl to ir prisieina politikuoti, dėl to ir yra “politikuota teisė”. Nors gal ir nelabai kam nors iš jų tai patinka, bet toks politikavimas griežtai reikalauja politinės, jokios kitos, ištikimybės. O mums, valstybės piliečiams, dėl tokio jų nusipolitikavimo kas, gerovės valstybė išdygo ar bent kiek pagerėjo nuo to?

Klausimas gerokai rimtesnis, nei paprašyti Teisėjų tarybą patarti, o šiai patarti paprašymui. Klausimas yra tik toks: ką valstybės piliečiai mano apie tokius prašymus, patarimus ir paskyrimus? Ar jie pritaria tam, kam prašo Teisėjų tarybos patarimo valstybės vadovas ir kam pritardama pataria Teisėjų tarybą? Dar tiksliau, ar juos tenkina tas vaidmuo, kai kiti, šiuo atveju, valstybės vadovas ir Teisėjų taryba, už juos taip sunkiai darbuojasi nugaras lenkdami, prakaitą liedami ir galvas sukdami, kaip čia geriau tiems žmonėms tarnaut. Kad tik jiems nuo to nesavanaudiško tarnavimo bent jau kiek geriau gyvent pasidarytų, ir gerovės valstybė nors kiek labiau link jų priartėtų. Bet nė velnio jinai nepriartėja, kad ją kur bala, ir tiek. Tai kur išeitis, po perkūnais? O toji išeitis kiūti po krūmu ir leipsta iš juoko. Taigi, jei tie visi įstatymų žinotojai ir sugalvotojai taip gerai juos vykdo, tarnauja žmonėms, tai kodėl nieko gero iš to vykdymo, tarnavimo žmonėms jiems neišeina?

O neišeina jiems nieko gero tik dėl vieno mažo dalykėlio. Po šimts pypkių, greičiau sakykit, koks čia dar tas mažas dalykėlis būtinai reikalingas, kad jiems bent kas nors iš to tarnavimo (prisigalvotų įstatymų ir taisyklėlių vykdymo) žmonėms išeitų, nes baigiam pritrūkt kantrybės! O ką jau čia sakysi, kad patys tą viską seniai žinot. Na, gerai! Žinom, tai žinom! O kas toliau? Tai ir visa bėda, kad nenaudojat to, ką žinot. Nebegadinkit sveikatos – sakykit pagaliau! Tai ką mes žinom ir ko nenaudojam? Skubu, kiek tik įmanydamas. Kad jūsų, visų mūsų, valstybės piliečių, pasišaukę tarnauti žmonėms neatsiklausia, kaip mums visiems gerai nuo tų visų jų darymų, tvarkymų, vykdymų, tarnavimų žmonėms, kiek jau daug jų yra lig šiol buvę. Kad nėra mūsų visų įnašo į tą, mūsų samdytųjų tarnystei žmonėms, taip menkai išmanomą ir dar neišmaningiau vykdomą, bendrą darbelį valstybės ir jos žmonių interesais. O tas būtinas darbelis yra mūsų pritarimas arba nepritarimas tam, ką jie yra dar sumanę, kad tik geriau savo valstybei ir mums visiems tarnaut. Be kurio, toji jų tarnystė niekaip ir nenusisekė, nenusiseka ir dar ilgai nenusiseks, kad ir kaip tie visi tarnaujantys mums besi-stengė iki šiol, ir toliau besistengtų.

Taigi, valstybės piliečiams visiškai nesvarbu kas, ką, ko paprašė patarti, ir kas, ką, kam patardami pritarė. Jiems, valstybės piliečiams, svarbiausia, kad tas jų visas veikimas būtų kuo mažiau formalus ir ceremoningas, kad tik tas veikimas savo esme – tarnautų valstybei ir jos žmonėms. Tik tiek! Kad jų kiekvienas prisiimtos tarnystės veiksmas nebūtų priešingas valstybės ir piliečių interesams, nekeltų pagrįstų abejonių, įtarimų. Bet susilauktų ir žmonių, kuriems tais veiksmais privalomai tarnaujama, pritarimo. O jei nesusilaukia tokio pritarimo? Tai kam tokį veikimą, valdžios vykdymą, tokią tarnystę, vaidint, jei net tie, kuriems vaidinama, nepritaria? Dėl to, viskam, kas yra vykdoma, kuo tarnaujama žmonėms, ne tik valstybės piliečių pritarimas yra svarbus, bet jis yra privalomas, būtinas. Toks pritarimas yra neišvengiamas ir egzistencinis pačios piliečių valstybės stiprinimui. Nes, priešingu atveju, yra kenkimas valstybei, jos žmonėms. Tuo pačiu ir tiems visiems, kurie savo veikimu dar turi ketinimų ar ir išties tarnauja valstybės žmonėms.

Tokiu atveju vėl garantuotai, neišvengiamai atsiranda Jurgis, kadangi jis privalo išpoškinti visą tai, ką privalo, kas visiems ir taip aišku. Ir kad tiems, kuriems iki šiol dar buvo neaišku, būtų pasakyta, kad jie irgi žinotų. Nes nepasakius, jie ir lieka nežiną. Ir jis visiems tiems, ne visada atsakingiems, nedelsdamas susako, kad tokie nesavanaudiško tarnavimo vaidintojai ne tik per brangiai kaštuoja, atsieina žmonėms, bet ir, apskritai, nereikalingi valstybei ir jos piliečiams, kadangi niekam tikę, tokiu savo veikimu tik kenkia jai ir jiems, ir dar veltui duoną valgo.

Dėl Seimo pirmininko pasiūlytos kandidatės į Konstitucinio Teismo teisėjas

Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pavasario sesiją pradėjusiam Seimui 2020-03-10 pristatyti trys kandidatai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Teikdamas I. Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjas V. Pranckietis kiek tik įmanydamas ją gyrė ir motyvavo ją vien tik iš gerosios pusės. Bet ar gerajai nėra ir antrosios, ne tokios jau geros, pusės? Kurios, savo kandidatės pristatytojas, nenori matyti? Tada kyla pagrįstas klausimas, ar jis sakė tiesą Seimui ir valstybės piliečiams ir ar tokiu būdu tarnavo valstybės ir jos piliečių interesams? Ar tokiam tikslui veikė? O gal ne tik nenorėjo matyti, girdėti ir žinoti (susižinoti), apie ne tokią jau gerą kitą siūlomos kandidatės pusę? Gal tiesiog, neaiškiu tikslu, nesakė visos tiesos Seimui ir valstybės piliečiams? Tai ar ši persona susitvarko su priesaika prisiimtomis pareigomis? Ir ar tokio nesusitvarkymo su pareigomis įrodymų nedaugėja su kiekviena diena? Toks angeliškas, atitrūkęs nuo realybės, siūlomas kandidatės apibūdinimas, patvirtino, kad Seimo pirmininkas šiuo atveju tikrai netarnavo valstybei ir jos žmonėms. Angeliukai, net ir tie, ir visi kiti, išgirdę ir pajautę Dievo pašaukimą tarnystėn, kartais per didelį neapdairumą prisidaro tokių visai neangeliškų reikaliukų, kad net normaliems žmonėms gaila į tokias negražybes bepažiūrėt.

Kadangi prarado, ar galim tikėt, kad tik tuo metu, kritinį mąstymą, tai Seimo pirmininkas vienareikšmiškai ir nusipelnė labai aštrios kritikos. Vietoj to jau geriau būtų angeliukus kur nors tinkamoje vietoje piešęs. Bet kadangi valstybės valdžia yra nepalyginamai aukščiau dangaus, su Dievu ir visais kitais jo būtinais atributais bei visur lydinčiais angeliukais, kuo mes, valstybės piliečiai, visi iki vieno, visada nesam nesuabejoję, tai jie visada ir neklysta, visada nebūna neteisėti ir neteisingi, ko visada nepatvirtina kiekvienas jų stengimąsis ką nors nuveikt valstybės ir žmonių labui. Kuo mes taip pat, visi iki vieno, niekada net nesuabejojom. Tik vien perdėtas, bet kokio siūlomo kandidato į aukštas pareigas, tariamų ar išties esamų savybių ir nuveiktų darbų, gyrimas, sukelia mums nelabai malonų jausmą, ar net dar gerokai daugiau. Kaip tik tai, neabejotinai, sukels valstybės piliečiams teisėtus įtarimus, abejones. Gal ir dar galvojantiems Seimo nariams? Ir dėl paties siūlytojo, ir jo siūlomos kandidatės, ir dėl paties siūlymo, jo kokybiškumo ir atsakomybės už jį. O tas siūlytojas yra Seimo pirmininkas. Kaip ir visi kiti Seimo nariai, prisiekęs būti ištikimu Lietuvos Respublikai ir vadovautis jos Konstitucija, valstybės interesais.

Ar toks jo veikimo būdas nesukompromitavo ne tik Seimo pirmininko instituto, bet dar ir viso Seimo, kaip valstybės valdžios vykdytojo. Taip pat ir Konstitucinio Teismo? Jei siūloma tokia persona, tai gal ten yra ir daugiau į ją panašių, ir apskritai, tos institucijos veiklos, LR Konstitucijos viršenybės užtikrinimo, teisėtumo bei efektyvumo prasme? Seimo pirmininko vienpusės pagyros siūlomai kandidatei įtartinos vien jau dėl to, kad nebūna vien saulėtų dienų. Pasitaiko, ir mažiau saulėtų, ir visai apniukusių, ir lietingų. Todėl Seimo pirmininkui, šiuo atžvilgiu, reikėjo žymiai daugiau kuklumo. Visapusiško susižinojimo, kruopštaus ir sąžiningo, išsamaus pasvarstymo, prieš kan-didatės siūlymą. Vietoj, perdėtų, labai dažnai ir nenusipelnytų pagyrų, svarbu buvo pasitikrinti ar tikrai nėra ypač svarbių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai trukdo šią personą siūkyti, o siūlomai kandidatei priimti tokį siūlymą, kandidatuoti ir užimti siūlomas pareigas. Tą Seimo pirmininkui buvo būtina atlikti iki savo siūlomos kandidatės teikimo. Gal išties būtų paaiškėję kokių ypač svarbių aplinkybių, siūlomos kandidatės įvykdytų veiksmų, kurie akivaizdžiai jai trukdo būti siūlomai, jai pačiai priimti tokį siūlymą ir užimti siūlomas pareigas.

Pasidomėti apie siūlomos kandidatės veiksmus, bent jau per pastaruosius kelerius metus, gal būtų išaiškėję aplinkybių, kad Seimo pirmininkui geriau būtų nė nereikėję tokių pagyrų viešai sakyti (o gal kaip tik metas žmonėms tą buvo išgirsti ir dar kartą įsitikinti). Bet surasti tikrai vertą kandidatą, ir dar svarbiau, patikimą ir nepriekaištingą būdą visiems atvejams kaip tai daroma, siūlomoms pareigoms užimti. Gal per tokį išsamų susižinoji-mą Seimo pirmininkas būtų galėjęs pastebėti ir kitus, valstybės ir jos piliečių interesams, žalingus reiškinius ir jų apraiškas? Kurie nuolatos vyksta valdžios funkcijos vykdymo institucijose. Kad ir tai, ar nėra veikiama priešingai įstatymais nustatytiems institucijoms veiklų tikslams, ar jų veiksmuose nėra akivaizdžios korupcijos apraiškų, ypač pačioje svarbiausioje valstybei srityje, valdžios vykdyme, apskritai, ir teisingumo vykdymo sistemoje? Pastebėtina, kad tas ypač reikšmingas aplinkybes, jų egzistavimą ar neegzistavimą, teisingai nustato ne kas nors kitas, o tik patys valstybės piliečiai, savo vieša nuomone apie valdžios vykdymą.

Tik, deja, tam dar neturime, metodo, mechanizmo, instrumento. Tiksliau, jei ir žinome tokį, tai jis dar neveikia, dar neturime galimybės juo naudotis. Ar būtų įmanoma patikėt, kad niekas iš valstybės piliečių tokiais klausimais nesikreipė ir į jį – Seimo pirmininką? Jei nesikreipė, tai mes gyvename ne ant nuodėmingų žmonių žemės, bet dauguje, nuo gerai pažįstamos kasdieninės realybės į dangų pakilę. Gal kartu su Seimo pirmininko taip pamėgtais piešiamais angeliukais? Ir labai įdomu valstybės piliečiams, kokių gi būtinų veiksmų jis nedelsdamas ėmėsi, jam valstybės piliečių praneštais atvejais? Gal toliau piešė angeliukus? Sakysit, čia jau ne jo užduotis? Tikrai ne jo, piešt angeliukus, nebent laisvalaikiu. Bet kaip tada su jo būtinai prisiimama atsakomybe visiems mums už siūlomos kandidatės tinkamumą į siūlomas pareigas? Ir atsiminkim aukščiau nurodytas aplinkybes dėl korupcinių apraiškų LAT? Gal tokių yra ir ne tik LAT? Ir mums, valstybės piliečiams tą būtina ne tik nedelsiamai sužinot, bet pareikalaut atsakomybės ir teisingai išspręst tuos klausimus. Gal pasidomėjęs, kaip siūlomai kandidatei sekėsi taikyti įgytą didelę praktiką, savo tyrimuose nagrinėjamų konstitucinių teismų įgaliojimai iššūkių teisės viršenybei kontekste, žmogaus teisių raida jurisprudencinėje Konstitucijoje, nebūtų ir tokių Seimo pirmininko pasirinkimo motyvų – ją siūlyti? Ar toks Seimo pirmininko veikimo būdas šiuo atveju, nesaikingas, perdėtas pagyrūniškumas, tenkina valstybės piliečius?

Neabejotina, kad daugybę valstybės piliečių ne tik neįtikino toks nekuklus pagyrų dalinimas, bet priešingai, sukėlė dar niekuomet nepatirtą pagrįstą abejonę, įtarumą, kad čia ne viskas taip gražu kaip piešiama. Manęs neįtikino. O Jus, ar įtikino? Esu neabejotinai prie paskutiniųjų, jei tik ne pats paskutinysis, ištikimai, sąžiningai ir dorai tikėjęs valdžios nesavanaudišku tarnavimu valstybės ir jos piliečių interesams. Niekada, net košmariškiausiame sapne, tuo nesuabejojęs. Niekada, net menkiausio minties šmėstelėjimo dėl jos taurių ketinimų, išminties ir veiksmų neklystamumo ir neklaidingumo, neturėjęs. Niekada, man net pasąmonėje nesirado vietos jokiai velniškai pagundai, net smulkiausiam įtarumui, abejonei, dėl didingų valdžios siekių dar geriau tarnauti žmonėms. Tai kur jau ten galėtų rastis koks nepasitenkinimo burbtelėjimas prieš mūsų visų, iki vieno, neribotą meilę tokiai gerai savo valdžiai. Kuri taip stengiasi visus mūsų rūpestėlius už mus pačius išspręsti. Ir mes dar esame per mažai jai už tai dėkingi, turėtume būti nepalyginamai daugiau. Bet prižadame, dar būsime, būtinai. Kai pagaliau valdžia ims tarnauti žmonėms, savo noru. Arba, priešingu atveju, mums paliepus. Ir pareikalavus atsakomybės, už ne visko ir ne visada vykdymą pagal priimtą priesaiką. Ką jau ten tokiu atveju bekalbėti apie kokį menką piktžodžiavimą valdžios atžvilgiu ar visiškai teisėtą, pagrįstą jos kritikavimą, visada per švelnų ir per kuklų, dėl to ir nepasiekiantį reikiamo tikslo, kad ne tik ne savo vietoje yra, bet ir nesusitvarko su priesaika prisiimtomis pareigomis ir taip laukiama atsakomybe už tai.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Bet po šitokio Seimo pirmininko kandidatės pristatymo ir savęs prisistatymo, nekuklumų, nesaikingumų, sukompromitavus tokiu siūlymu ir save patį, ir savo siūlomą kandidatę, imsiu pagrįstai ir logiškai, kritiškai ir analitiškai mąstydamas, pergalvoti, paisydamas visų žinomų faktinių aplinkybių. Ir teisėtai tapsiu įtaresniu. Gal ne tik Seimo pirmininkas, bet ir pats Seimas ne viską, ir ne visada, gerai yra atlikęs? Gal leisit man kukliai nepriminti, kaip šis Seimas, ir šio Seimo pirmininkas yra atsidūrę ten, kur dar vis yra ir, berods, išbus iki šiųmetinio rudens rinkimų?

Lygiai kaip ir Konstitucinis Teismas, kad ir kokia šventvagiška mintis tai beatrodytų, visiems tolerancija įvairoviškumui (paisyti ar ne Konstitucijos viršenybės) pertekusiems? Kuriame dirbdama Seimo pirmininko išgirtoji kandidatė į KT teisėjas atsakė (ar dar turės galimybę patirti atsakomybę) už KT teisininkų darbo kokybę, ir taip labai rūpinosi konstitucinės justicijos bylų rengimu bei kokybe. Būtinas valstybės piliečių tiesioginis dalyvavimas, kad tokios siūlomos personos į KT teisėjus netrukdytų jo tinkamai veiklai ir konstitucinių vertybių apsaugai. Tokia padėtis vienareikšmiškai reikalauja, kad valstybės piliečiai savo tiesioginiu veikimu rastų būdą ir patys užsitikrintų LR Konstitucijos viršenybę, ir bet kieno neišvengiamą atsakomybę už jos nepaisymą.

Jei toks Seimo pirmininko veikimas netenkina valstybės piliečių, tai gal netenkina ir Seimo narių? Atsiprašau, bent jau kai kurių? Į vieną ir kitą, ne taip ilgai trukus, atsakys patys piliečiai. Bet aukš-čiau aprašyti įtikinami pavyzdžiai nieko gero nežada, tiems aprašytiesiems.

Geriausios išeitys iš susidariusios padėties

Po tokio išsiaiškinimo, viskas dabar jau aišku, net labai paprasta. Tai kaip čia dabar iš tokios prisi-darytos bėdos geriausia išeiti arba kokia geriausia išeitis iš esamos situacijos?

Tokiomis reikšmingomis aplinkybėmis nėra geresnio būdo kaip prisipažinimas, tiksliau, patvirtini-mas, kokiais profesiniais ir moraliniais (įskaitant ir profesinėje srityje vyraujančiais) kriterijais vadovaujamasi tarnavime valstybei ir žmonėms. Valstybės piliečiams, Tautai, Valstybei, nereikia jokių asmenų, kad ir labai aukštai susiklosčiusių aplinkybių iškeltų, tuščiažodžiaujančio dievagojimosi. Patikinėjimo ir atleidimo prašymo, kad supratome, daugiau jau jokiu būdu taip, kaip visą laiką buvome įpratę daryti, nebedarysime. Sugalvosime, ką nors nauja. Paprasčiausi veiksmai piliečiams bus pats geriausias patikrinimas, patvirtinimas ir patyrimas. Kiekvienas, elementariausiai kvalifikuotas ir moralus asmuo, tokiomis aplinkybėmis, savo pasirinkta pozicija tai pademonstruoja.

Šiuo konkrečiu atveju, neegzistuoja geresnio sprendimo, tik: atsiprašau, neturiu nepriekaištingos reputacijos, kaip jos reikalaujama įstatymo nustatymu (galima pasiskaityti, LR Teismų įstatymas 52 str. Nepriekaištinga reputacija. 4 p. neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.) Su tuo labai susijusi duota priesaika, 59 str. Teisėjo priesaika 1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų: 1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pa-vardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“; Su tuo susi-jusi ten pat nurodyta 83 str. Teisėjo drausminė atsakomybė 1. Teisėjas drausmine tvarka atsako Tei-sėjų garbės teisme. 2. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka: 1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį; 2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą; 3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.

Dar ir paaiškinimas – įstatymo straipsnio 3 d. Teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties (Pastebėsiu klausimu, o kaip tokie privalomi vykdyti teisės viršenybės nustatymai derinasi su aukščiau nurodytu?). Dėl to bereikalingas LAT teisėjos ir LAT CBS pirmininkės, laikinos LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės vaidinamas kuklinimasis.

O kaip kitų siūlomų? Geriau kukliai pripažintų – neturiu būtinų savybių. Ne tik, ne visada sugebėjau susidoroti su priesaika prisiimtomis pareigomis būti LAT teisėja, nesugebėjau tvarkytis ir su man patikėtomis, prisiimtomis pareigomis būti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Nepateisinamai nepastebėjau, ką privalėjau, kad tokių ilgą laiką vykdytų korupcinių veikų LAT nevyktų (ką patvirtina Egidijaus Laužiko, ilgamečio LAT teisėjo, dirbusio kaip tik šios teisėjos vadovaujamame LAT CB skyriuje, ir labai aktyvaus visų lygių veikėjo, tei-sėjų savivaldos organe, teisėkūroje, ir pedagoginėje veikloje, veikos).

Dėl to, net neturiu teisės būti keliama kandidate. Ne tik nepriimu tokio siūlymo, bet ir nesvarstau to-kios galimybės. Ir darau tai, kas valstybei, valstybės piliečiams, geriausia, susikompromitavusi traukiuosi iš šios profesinės veiklos. Kad aukštesnių, nei mano, profesinių, dalykinių, etinių, moralinių savybių turintys asmenys, turėtų galimybę atverst naują puslapį valstybės teisingumo vykdymo sistemoje, kurioje valstybės piliečiams skirtas nepalyginamai didesnis vaidmuo. Tuo pačiu, atskleistų piliečių pasitikėjimo teisėsaugos sistema įdiegimo galimybę. O kaip šiuo metu yra veikiama? Kelta, siūlyta, peršama kaip tinkama kandidatė, ir jos pačios to siūlymo priėmimas, apsisprendimas ir pri-sistatymas (pristatymas aukščiau nurodytame interviu), tik neatleistinai nepaisoma aprašytų ypač svarbių aplinkybių. O tai garantuoja, kad visais aspektais neveikianti sistema, ir toliau “veiks”. Su visomis neišvengiamomis nemaloniomis pasekmėmis valstybei ir jos piliečiams. Kodėl taip prastai tarnaujama žmonėms?

Atsakymas – vienareikšmis ir akivaizdus: nepatiriama atsakomybė dėl įvykdyto. Neužglaistomas atotrūkis tarp visų valdžių prisisvajotų įsivaizdavimų ir nenuneigiamos realios tikrovės valstybės žmonėms. Kaip visa tai patinka valstybės piliečiams?! Klausiu labai rimtai, nesijuokit, nes tikrai prisijuokausim. Tiksliau, jau baigiam prisijuokauti, kas labai visiems mums nebepatinka. Būtent tai, kad nebepatinka, ir yra dar tik pati švelniausioji atsakomybė, neišvengiamai patirsiamos tikrosios atsakomybės pradžia. Visiškai nealiarmuoju, nepanikuoju, tik primenu, kad angeliški reikaliukai gerokai aukščiau žemės. Ir kad už svarbių aplinkybių nepaisymą, kieno tai bebūtų vykdoma, visada yra atsakomybė, ypač tiems nepaisytojams, ir dar tiems, kurie nekreipia dėmesio į tokį nepaisymą. Ar tik toji realybė šiurkščiai nepatvirtins, kad jau esam prisiprašę Dievo rykštės? Nepaisant visų, vaikiškų ligų nepersirgusių vakarietiškų šiauriečių lūpos tempimo, dėl to-kio negražumo? Gal jie net neleis tam neišvengiamam įvykti?

Koks esamos neleistinos ir nepriimtinos aukščiau aprašytos situacijos išsprendimo būdas tenkintų valstybės piliečius?

Juos tenkintų tik pats geriausias būdas, kaip tai išsprendžiama, apie ką jau kiek užsiminta aukščiau. Patys valstybės piliečiai tiesiogiai, o ne už juos, kad ir kas tai bedarytų ir kokiais tai bebūtų gražiais pažadėjimais, privalo išsirinkti visus: ir teisėjus, ir prokurorus, ir būtinus teisingumo vykdymo teisėtu teismo procesu prižiūrėtojus ir dalyvius visose bylose ir visose jų pakopose – teismo tarėjus. Dar būtini išsirinkti, tų aprašytųjų nežabotų veikų žalingų pasekmių likviduotojai ir sukėlusiųjų tai atsakomybių pareikalautojai. Kad būtų pilnas komplektėlis. Ir tie patys valstybės piliečiai tiesiogiai, jei tik prireiks, aplinkybės pareikalaus, nedelsiamai atšauks jiems suteiktą (jų išrinktųjų prisiimtą) įgaliojimą. O ne kas nors kiti tai darytų jų, valstybės piliečių, vardu, savo paskyrimais ir gera-noriškais ketinimais. Kaip gerai tai kiekvieną kartą baigdavosi, visi yra ne kartą jau patyrę ir jau se-niai yra praradę bet kokį norą dalyvauti tokių ceremonijų tęsime.

Lietuvos keliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tai yra vienintelis, tiesiausias ir tikriausias, greičiausias ir efektyviausias, patikimiausias būdas, kaip išvengti tolimesnio klaidžiojimo, dabartiniu metu (daugybė pavyzdžių patvirtina) visiškai pasiklydusiame teisingumo, įskaitant teisėkūrą, vykdyme ir piliečių pasitikėjimo, visa valstybės teisingumo vykdymo sistema, įsigijime. Tai ne toks jau sunkus, ir ne epizodinis, laikinas, darbelis, o pats maloniausias – nuolatinis. Ne šiaip koks saldžiagražiasuktakalbių sukurstytas, pažadais suviliotas, įkalbėtas patriotizmo ir pareigos Tėvynei vykdymo, visai be didelio noro, atliktas prabalsavimas rinkimuose, kaip kiekvieną kartą anks-čiau, pabaigtas išrinktųjų pažadų neįvykdymu, arba tiesiog – apgavyste.

Taip, tai ilgas ir sunkus kelias, bet vertas visų pastangų iki galo jį nueiti. Vien dėl to, kad tokio ėjimo į išsikeltą tikslą vaisiai ypač saldūs. Tai nuolatinis atlyginimas už tą nesibaigiantį valstybės piliečių triūsą.

2020.04.23; 23:00

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimas, nesirinkdamas į posėdžius, neatlieka savo konstitucinių pareigų. Profesorius pažymi, kad Seimas yra tautos atstovybė, todėl turi funkcionuoti, o karantinas, anot jo, nėra rimta aplinkybė, kuri pateisintų Seimo neveiklumą ir konstitucinių pareigų nevykdymą.
 
Antradienį Seimas dėl koronaviruso nepaskyrė trijų naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, todėl teismas šią savaitę tęsia darbą senos sudėties. Pasak profesoriaus, tai pirmas kartas, kai Seimas nesugebėjo paskirti laiku KT teisėjų.
 
„Seimas negali nusišalinti nuo savo konstitucinės pareigos vykdymo. Tai, kad jis nepaskyrė laiku Konstitucinio Teismo teisėjų, rodo, jog Seimas nusišalino nuo savo konstitucinės pareigos vykdymo. Nes jokie karantinai, jokios padėtys neatleidžia Seimo nuo konstitucinių pareigų vykdymo. O teisėjų įgaliojimų laikas yra devyneri metai, kas trejus metus KT teisėjai turi būti pakeisti. Kovo 19 dieną jau turėjo pradėti dirbti trys nauji teisėjai. Taigi Seimas neatliko savo konstitucinės pareigos“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
 
MRU profesorius teigia, kad karantinas bei siekis visuomenei rodyti pavyzdį, kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis, nėra pakankama priežastis Seimui nesirinkti ir neatlikti konstitucinių pareigų.
 
„Tokios situacijos, kad nebūtų laiku paskirti KT teisėjai, dar nebuvo. Seimas šiuo atveju neįvykdė konstitucinės pareigos paskirti teisėjus ir motyvas, kad tai dėl karantino nėra rimta aplinkybė, kuri pateisintų Seimo neveiklumą skiriant teisėjus“ , – sakė V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius taip pat kelia klausimą, kas atliks parlamentinę kontrolę Vyriausybės priimamiems sprendimams dėl koronoviruso grėsmės suvaldymo, jei Seimas nesirinks.
 
„Kita konstitucinė pareiga – vykdyti parlamentinę kontrolę, prižiūrėtii Vyriausybės veiklą. Tai jei Seimas nesirinks dabar į posėdžius, kas kontroliuos, ar Vyriausybė tinkamai tvarkosi su šiuo virusu? O gal reikia tam tikrų įstatymų, gal reikia pareikalauti griežtesnės Vyriausybės atsakomybės? Seimas negali nusišalinti nuo darbo. Tai yra tautos atstovybė ir ji turi funkcionuoti. Bet tik pats Seimas gali nutarti, kokiomis dienomis renkasi ir kiek trunka posėdžiai, kokius įstatymus jis priima. Iš anksto apriboti Seimo veiklos tam tikrais nurodymais, kad priiminėsime tik tokius įstatymus ar kitokius – neįmanoma. Seimas negali būti suvaržytas“, – teigė profesorius.
 
R. Baškienė: KT teisėjų kandidatūrų neapsvarstė Seimo frakcijos
 
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė Eltai teigė, kad KT teisėjų paskyrimas nusikėlė, nes kandidatūrų nespėjo apsvarstyti Seimo frakcijos.
 
„Todėl, kad nebuvo apsvarsčiusios frakcijos. Mes tikrai mielai šią misiją būtume įvykdę, konstitucinę savo prievolę. Bet kadangi nebuvo susitikimų frakcijose ir jos nebuvo kandidatūrų apsvarsčiusios, mes nieko kito ir negalėjome padaryti“, – sakė Eltai R. Baškienė.
R. Baškienė sutinka, kad KT teisėjų paskyrimas yra Seimo konstitucinė prievolė.
 
„Tai yra konstitucinė prievolė. Kadangi Seimo nutarimai dėl teisėjų pateikti ir pats pateikimas Seime įvyko. Vienintelis dalykas, kas nepadaryta, tai, kad turėjo su teisėjais susitikti frakcijos. Frakcijų seniūnai turėtų apklausti savo kolegų nuomonių. Iš tiesų mes derinsimės, aptarsim, ar teisėjai gali likti pareigose jų nekeičiant ir šiek tiek nutolinant teisėjų paskyrimą ar nepasikyrimą“, – teigė ji.
 
Kitas Seimo posėdis kovo pabaigoje
 
R. Baškienė patvirtino, kad pirmadienį rinksis Seimo valdyba dėl tolesnių nenumatytų Seimo posėdžių.
 
„Pirmadienį renkasi valdyba. Tikėtina, kad kovo 31 d. ir balandžio 2 d. rengsime nenumatytus posėdžius. Bus reikalinga priimti tam tikrus įstatymus, tiek prezidento veto, teisėjų kandidatūras bei Vyriausybės naujuosius sprendimus, susijusius su mūsų šiuo sunkiu sunkmečiu, karantinu“, – teigė ji.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
R. Baškienė taip pat patvirtino, kad Seimas šiuo metu sprendžia tik svarbiausius valstybės klausimus, susijusius su koronavirusu.
 
„Seimas dirbo kovo 10 dieną, dirbo ir šį antradienį. Mes priėmėme pačius svarbiausius įstatymo projektus ir tik tuos, kurie yra svarbūs esant tokiai ekstremaliai situacijai, šiuo atveju karantinui. Mes esame atsakingi už darbuotojus, ne tik už save. Kaip žinote, susirinko 111 Seimo narių ir priėmėme įstatymus, kuriuos prezidentas pasirašė bei kurie buvo gyvybiškai svarbūs. Posėdžius, kuriuos planavome, valdybos nutarimu, sukeitėme. Gegužės mėnesį turėjusi vykti pasirengimo savaitė perkeliama į dabartinį laikotarpį, į ateinančią savaitę. Viskas, kas darbų programoje suplanuota, intensyviau ir be jokių pasirengimo savaičių dirbsime visą balandį, gegužę ir birželį. Jeigu reikės, sesiją dar ir pratęsime. Niekas nieko nesusitrumpino, nepasimažino, kaip tik tektų dar atsakingiau dirbti. Tiesiog grafikas dabar yra peržiūrėtas ir perdalintas“, – teigė ji.
 
R. Baškienė pažymėjo, kad Seimo komitetai ir frakcijos turės išmokti dirbti nuotoliu būdu.
 
„Dar noriu pabrėžti, kad mes priėmėme Seimo statutą. Statuto pataisos yra leidžiančios komitetams dirbti nuotoliniu būdu. Seimas gali susirinkti į posėdžius tuomet, kai namų darbus padaro komitetai. Tad šiuo atveju, dabar komitetai nuotoliniu būdu sesijos darbų programas aptarė. Todėl turime „persikrauti“ ir kitaip išmokti dirbti (…) Mes turime pažangią sistemą ir daug ką galime padaryt, juk nebūtina susirinkti ir žiūrint į akis pasakyti nuomonę. Bet juk išanalizavus situaciją, kiekvienas pasako savo nuomonę ir ją persiunčia“, – sakė ji.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad Seimas taip pat turi laikytis karantino sąlygų, todėl šiomis savaitėmis turėtų priiminėti tik svarbiausius ir tiesiogiai su ekstremalios situacijos bei karantino valdymu susijusius įstatymų projektus. Anot jo, Seimo plenariniai posėdžiai turi būti sustabdyti karantino laikotarpiui. R. Karbauskio teigimu, Seime dirba daugybė žmonių, tad laikytis karantino yra būtina, o esant poreikiui, parlamentarai bet kada gali susirinkti.
 
„Seimas turi rodyti pavyzdį visuomenei – laikytis karantino“, – sakė jis.
 
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad karantino metu Seimas posėdžiuose turi teikti pirmenybę ne tik koronaviruso klausimams, bet ir su Konstitucija susijusiems įstatymo projektams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.20; 13:30

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė savo paties pasiūlytą konstitucinių reformų paketą, į kurį įtrauktas ir straipsnis, leisiantis jam dalyvauti prezidento rinkimuose trečią kadenciją iš eilės.
 
Kremlius paskelbė 68 puslapių įstatymo projektą savo oficialiame tinklalapyje. V. Putino parašas leis pradėti specialią procedūrą, pagal kurią įstatymas gali būti priimtas kitaip nei įprasta.
 
Reformų paketą ateinančią savaitę svarstys Rusijos Konstitucinis Teismas, vėliau dėl reformų referendume balsuos Rusijos gyventojai.
 
Kremlius nurodė, kad referendumas vyks balandžio 22 d., o Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šeštadienį pareiškė, kad balsavimas „turi įvykti, nepaisant įvairaus nerimo dėl koronaviruso“.
 
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė gandai, kad Kremlius gali leisti balsuoti internetu, tačiau opozicija tokį balsavimo būdą pavadino tiesiu keliu į referendumo rezultatų suklastojimą.
 
67-erių V. Putinas sukrėtė šalį antradienį pritaręs paskutinės minutės pasiūlymui prie reformų paketo pridėti ir straipsnį, leisiantį 2024 m. jam vėl kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, nors jis buvo prezidentu jau dvi kadencijas iš eilės.
Putinas senatvėje. Foto montažas
 
V. Putino pasiūlymas buvo skubiai priimtas tiek Valstybės Dūmoje, tiek Federacijos Taryboje, tiek ir regioniniuose parlamentuose.
 
Rusijos lyderis Konstitucijos reformas pasiūlė sausį, tačiau iki šios savaitės V. Putinas neigė, kad taip siekia pratęsti savo valdymą. V. Putino atstovai tikino, kad prezidentas savo nuomonę pakeitė dėl nestabilumo pasaulyje.
 
Konstitucinės reformos taip pat pakeistų galios balansą Rusijoje, sustiprintų Valstybės Tarybos vaidmenį ir suteiktų naujų galių parlamentui ir prezidentui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.15; 06:45

Lietuvai mininti Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, pavakarę Vilniaus centre surengtos kasmetės tautininkų eitynės. Nešini trispalvėmis ir vėliavomis su įvairiais heraldiniais ženklais apie 500 žmonių, pajudėję iš Vilniaus arkikatedros, žygiavo Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės.
 
Einanti minia skandavo kontraversiškai dėl esamos nacionalistinės potekstės visuomenėje vertinamą šūkį „Lietuva lietuviams“.
 
Dalis eitynių dalyvių rankose nešėsi nuotraukas su pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos bei nevienareikšmiškai vertinamų istorinių asmenybių, kaip Kazys Škirpa ar Generolas Vėtra, atvaizdais. Eitynių priekyje žygiavę žmonės laikė plakatą su užrašu „Už Lietuvą – vėl didžią“. Už jų nugarų neštas kitas plakatas – „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis“.
 
Pasiekę savo tikslą – Lukiškių aikštę, eitynių dalyviai surengė mitingą, kuriame, pagerbę už Lietuvos nepriklausomybę žuvusius karius, klausėsi renginio organizatorių bei į jį pakviesto svečio iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kalbų.
 
Raginta apriboti Konstitucinio Teismo galias
 
Vienas iš renginio organizatorių, buvęs Seimo narys Gintaras Songaila savo kalboje reiškė nuoskaudas dėl to, kad, pasak jo, nebuvo užkirstas kelias įsivesti eurą.
 
„Pastaruosius keliolika metų mums visiems į akis pučiamos miglos, siekiant nuvesti į savosios valstybės išsižadėjimą bei tautos susinaikinimą. O prieš šešerius metus Konstitucinis Teismas, siekdamas užkirsti kelią referendumui dėl lito išsaugojimo, priėmė Tautos suverenumą paminantį nutarimą – atseit, viskas, kas išplaukia iš Europos Sąjungos sutarčių, yra aukščiau net už mūsų valstybės pamatus“, – kalbėjo tautininkas G. Songaila, pridurdamas, kad ES negali kėsintis į Lietuvos Konstitucijos viršenybę.
 
„Stojimas į Europos Sąjungą toli gražu neperžengė šio apribojimo, todėl jis negali kaip nors atkeisti mūsų Konstitucijos viršenybės Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – teigė jis, ragindamas atšaukti KT nutarimą dėl ES sutarčių viršenybės.
 
„Nuo šiol visiems, kurie pasiryžę ginti savo valstybę, tikrąją valstybę, kurioje suverenios galios priklauso Tautai, o ne keliems teisėjams, iškyla esminis uždavinys atšaukti šį neteisėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymu apriboti šio teismo įgaliojimus“, – sakė G. Songaila.
 
Buvęs Seimo narys susirinkusiems taip pat dedikavo kraštutinių dešiniųjų pamėgtas tezes, esą Lietuva nepriklauso nei Maskvai, nei Briuseliui.
 
„Ji – ne Rytams ir ne Vakarams, ne globalistams, ne visokiems atkakėliams“, – savo kalboje Lukiškių aikštėje pabrėžė vienas iš eitynių iniciatorių.
 
Tautininkų eitynių gretose – N. Puteikis ir R. Janutienė
 
Prie vykusių eitynių šį kartą prisijungė ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nariai. Jų gretose žygiavo šios partijos pirmininkas Naglis Puteikis, į politiką pasukusi buvusi žurnalistė Rūta Janutienė bei į policijos akiratį patekusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskienė.
 Eisenoje žygiavęs parlamentaras N. Puteikis Eltai teigė nieko kontraversiško šiame renginyje nematąs.
 
„Nematau jokios problemos. Lietuva lietuviams… visi suprantame, kad šis šūkis (skirtas. – ELTA) tiems, kurie gyvena Lietuvoje. Čia ne tautybė, nėra jokių nacionalistinių šūkių“, – kalbėjo N. Puteikis.
 
Oficialios eitynės sutraukė keliskart daugiau piliečių
 
Kiek anksčiau, iš karto po vidudienio, kur kas gausesnė minia dalyvavo oficialiose eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“. Ši eisena prasidėjo po Nepriklausomybės aikštėje vykusios Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos. Eitynių metu šalies vadovas Gitanas Nausėda, kariai, signatarai ir kiti gyventojai Gedimino prospektu nešė 400 metrų ilgio trispalvę.
 
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 01:00

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Konstitucinis Teismas paskelbė metinį veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiama jo veikla. Metiniame pranešime atkreipiamas dėmesys ir į 2019 metais priimtas Konstitucijos pataisas, suteikiančias teisę visiems asmenims kreiptis į Konstitucinį Teismą.
 
Išplatintame pranešime skelbiama, kad 2019 metais Konstitucinis Teismas pradėjo naują veiklos etapą: buvo priimtos ir rugsėjo 1 d. įsigaliojo Konstitucijos pataisos, suteikusios teisę visiems asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo.
 
Pranešime taip pat pažymima, kad nuo rugsėjo 1 d. iki metų pabaigos Konstituciniame Teisme gauti 94 fizinių ir juridinių asmenų prašymai. Juose dažniausiai kelti civilinio ir baudžiamojo procesų teisės klausimai, abejota ministrų, įstaigų prie ministerijų, jų teritorinių padalinių, generalinio prokuroro priimtų aktų atitiktimi Konstitucijai ar įstatymams. Tokie skundai, pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, sudarė beveik trečdalį gautų kreipimųsi.
 
„Tai ir yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių tenka atsisakyti nagrinėti individualius konstitucinius skundus, nes Konstitucinis Teismas nevertina kitų teismų sprendimų, o sprendžia dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais remiantis tie sprendimai priimti, konstitucingumo (…). Praktika rodo, kad prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą ne visada pakankamai įsigilinama į individualiam konstituciniam skundui keliamus reikalavimus. Tikimės, kad šiame metiniame pranešime pateikiama dažniausiai pasitaikančių klaidų apžvalga padės ateityje jų išvengti“, – išplatintame pranešime teigia D. Žalimas.
 
Į Konstitucinį Teismą 10 kartų kreipėsi Seimas
 
Taip pat pažymima, kad kitos teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turinčios institucijos 2019 metais pateikė 24 prašymus dėl teisės aktų konstitucingumo: trylika prašymų pateikė teismai, du – Seimas in corpore, aštuonis – Seimo narių grupės, vieną prašymą pateikė Vyriausybė.
 
Skelbiama, kad Konstituciniame Teisme 2019 metais priimta ir šešiolika nutarimų. Nors Konstituciniame Teisme nagrinėtų klausimų spektras labai platus, apibendrinant praėjusių metų jurisprudenciją galima išskirti vyravusią temą – demokratijos sampratą ir apsaugą pagal Konstituciją.
 
Metiniame pranešime apžvelgiama ir kita Konstitucinio Teismo veikla. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje demokratijos ir teisės viršenybės sklaidos prioritetas lėmė aktyvią veiklą stiprinant Europos Sąjungos Rytų partnerystę.
 
„Konstituciniam Teismui 2019 metais buvo suteikta garbė surengti XXII tarptautinį Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresą, kuriame dalyvavo žymūs konstitucinės teisės mokslininkų ir praktikų tarptautinės bendruomenės atstovai“, – rašoma Konstitucinio Teismo informaciniame pranešime.
 
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2019 metais buvo atnaujinta svetainė, pristatomi Konstitucinio Teismo leidiniai, tarp kurių – informacinis leidinys „Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą“. Metiniame pranešime pateikiama ir nemažai statistikos, įvairiais pjūviais atspindinčios Konstitucinio Teismo veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 05:30

Nepalankaus teismo sprendimo sulaukęs dėl įgaliojimų viršijimo nustatant kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl platesnio išaiškinimo.
 
„Kaip jūs žinote, teismas davė dar du mėnesius iki sprendimo įsigaliojimo, ir labai rimtai svarstome kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Tokio bendresnio išaiškinimo, ką vis dėlto gali nuspręsti ministras, ką gali savo sprendimais nustatyti, nes, mano supratimu ir kai kurių teisininkų nuomone, iš tikrųjų viską kelti į įstatymą, net smulkiausias detales, nėra racionalu (…) Manyčiau, tai būtų labai naudinga ir ateičiai tokį išaiškinimą gauti, kad ir kiti ministrai neįsiveltų į istorijas. Juk puikiai suprantate, kad niekas tų savo įgaliojimų viršyti nenori ir užklimpti tokiuose procesuose“, – teigė A. Veryga.
 
ELTA primena, kad LVAT anksčiau nutarė, kad sveikatos apsaugos ministras viršijo įgaliojimus nustatydamas kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką.
 
„Sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, kad apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos“, – rašoma išplatintame teismo pranešime.
 
LVAT taip pat pripažino, kad sveikatos apsaugos ministras nėra kompetentingas priimti sprendimą dėl vaistinio preparato išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, nes tokia jo teisė taip pat tiesiogiai nenustatyta įstatyme. Vaistinio preparato išbraukimu iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno yra sukeliamos pasekmės ne tik vaistinių preparatų tiekėjams, pagal kurių prašymą vaistiniai preparatai įrašyti į šį kainyną, bet ir pacientams, nes ribojama jų teisė įsigyti vaistinį preparatą, kurio kaina yra priimtinesnė.
 
Teismas nusprendė, kad neteisėtais pripažintos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalys neteks galios šių metų gruodžio 31 d. teismo sprendimą paskelbus Teisės aktų registre.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 04:50

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas nemato prasmės teikti kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus, nes opozicinių frakcijų siūlomam kandidatui šansų sulaukti valdančiųjų palaikymo nėra.
 
„Savo samprotavimus turime, tačiau siūlyti savo kandidato nėra prasmės. Vertinant žemą valdančiųjų politinę kultūrą, neįsivaizduoju situacijos, kad iš opozicijos teikiamam kandidatui Seime būtų pritarta”, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Komentuodamas viešojoje erdvėje minimas politikų kandidatūras G. Paluckas teigė, kad svarbiausia kandidatui į Konstitucinio Teismo teisėjus – reputacija.
 
„Saugaus atsitraukimo iš politikos poreikis negali tapti valstybės poreikiu. Konstituciniame Teisme dirbsiančio teisėjo reputacija neturi kelti jokių abejonių”, – pridūrė jis.
 
Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas irgi mano, kad apie socialdemokratų kandidatą net neverta kalbėti.
 
„Kadangi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasakė, kad politinių kandidatūrų į Konstitucinio Teismo teisėjus neteiks, tai, manau, kad ir mūsų, socialdemokratų, frakcijoje neverta net kalbėti apie tai“, – sako J. Sabatauskas.
 
Jis taip pat nesiima vertinti „socialdarbiečių“ pasiūlytos  Seimo nario Juozo Bernatonio kandidatūros.
 
„Taip pat nelieka jokios prasmės aptarinėti ir vertinti „socialdarbiečių“ pasiūlytą Seimo nario Juozo Bernatonio kandidatūrą, nes ji yra politinė, vadinasi, net nebus Seimo pirmininko teikiama“, – mano J. Sabatauskas.
 
Seimo pirmininkas V. Pranckietis ketvirtadienį patvirtino, kad J. Bernatonio kandidatūros į KT teisėjus teikimą iš Socialdemokratų darbo partijos yra gavęs, primena ELTA. Vis dėlto parlamento vadovas pažymėjo, kad teikti šios kandidatūros neskubės ir lauks kitų frakcijų kandidatų pasiūlymų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 00:01

Prisiekia Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Brangūs Lietuvos žmonės, Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi, Pone Seimo pirmininke, Gerbiami Seimo nariai, Gerbiami svečiai,

šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.

Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.

Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.

Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.

Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.

Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.

Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai,  – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.

Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.

Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.

Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:

Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.

Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.

Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.

Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės,

Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.

Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.

Vykdykime ją kartu.

Vardan tos, Lietuvos!

Ir tepadeda mums Dievas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
 
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija
 
2019.07.12; 12:40

Moldovos Konstitucinis teismas (KT) laikinai nušalino nuo pareigų prezidentą Igorį Dodoną, praneša „Interfax“.
 
KT šį sprendimą priėmė sekmadienio rytą grupės Demokratų partijai atstovaujančių parlamento narių prašymu.
 
Savo sprendimą Konstitucinis teismas motyvavo tuo, kad prezidentas atsisakė pasirašyti įsaką dėl parlamento paleidimo ir tuo būdu įvykdyti ankstesnį KT sprendimą.
 
KT įpareigojo premjerą Pavelą Filiną laikinai eiti prezidento pareigas. Jis turės kreiptis į Konstitucinį teismą, kad galėtų pasirašyti įsaką dėl dabartinės sudėties parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų datos.
 
Per dvejus pastaruosius metus KT jau penkis sykius buvo laikinai nušalinęs prezidentą nuo pareigų, kai šis atsisakydavo aprobuoti įstatymus arba skirti ministrus.
 
Kaip jau buvo pranešta, birželio 7 d. Moldovos Konstitucinis teismas nusprendė, kad prezidentas turi paleisti parlamentą ir paskirti pirmalaikių rinkimų datą. Šis sprendimas buvo priimtas praėjus kelioms minutėms po to, kai I. Dodonas paskelbė, kad nepavyko sudaryti valdančiosios koalicijos ir naujos vyriausybės.
 
Šeštadienį I. Dodonas pareiškė nepasirašysiąs įsako dėl parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų datos.
 
Tą pačią dieną Moldovos parlamentas paskyrė dešiniosios opozicijos lyderę Mai`ą Sandu šalies premjere. Iškart po vyriausybės patvirtinimo I. Dodonas prisaikdino naujojo ministrų kabineto narius.
 
Šeštadienį parlamento posėdis buvo sušauktas nepaisant Konstitucinio teismo sprendimo dėl jo paleidimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.09; 15:19

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė sprendimą – iniciatyva, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka prieštarauja Konstitucijai. 

Seimas referendumą siūlė organizuoti gegužės 12 ir 26 dienomis – tuo metu, kai vyks pirmasis ir antrasis prezidento rinkimų turai.

Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas teigė, kad Seimo nutarimo 2 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 9 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 3 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

,,Seimo 2018 m. spalio 18 d. nutarimo 2 straipsnyje privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vykdymo data nustatyta nesilaikant iš Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo skelbiant referendumą nustatyti vieną jo dieną, Konstitucijos 67 straipsnio 3 punkto suponuojamos Seimo pareigos, paisant Konstitucijos, jos 9 straipsnio 1 dalies ir iš jos bei konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, nutarime paskelbti referendumą nustatyti vieną referendumo dieną“, – teisme teigė Konstitucinio Teismo teisėjas D. Žalimas.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimas, suabejojęs, ar referendumo organizavimas su dviejų savaičių pertrauka atitinka Konstituciją. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijoje nėra nurodyta, kiek laiko gali vykti rinkimai ar referendumai, tai nustatyti yra įstatymų leidėjo prerogatyva. 

Seimas primena, kad konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“. 

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad Lietuvos Konstitucijoje yra numatytas referendumo nepertraukiamumo principas, reiškiantis, kad referendumas gali vykti vieną arba dvi dienas iš eilės, tačiau referendumo organizavimas, kai jis vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, galėtų neatitikti konstitucinės referendumo sampratos.

Be to, ginčijamomis nuostatomis, pasak pareiškėjo, galėtų būti pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurie balsuotų referendume antrąją jo dieną po dviejų savaičių, galėtų turėti daugiau informacijos apie vykdomą referendumą.

Seimo narys Stasys Šedbaras anksčiau sakė, kad noras referendumą rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka prieštarauja Konstitucijai. Pasak jo, pažeidžiami trys Konstitucijos principai: referendumo nepertraukiamumo, lygiateisiškumo bei apskritai teisinės valstybės pažeidžiamumo. 

Pasak Seimo nario, žvelgiant per Lietuvos referendumų istoriją, nė vienas referendumas nebuvo vykdomas su pertrauka tarp balsavimo dienų. S. Šedbaras teigia, kad dažniausiai referendumas buvo planuojamas vieną dieną, bet pasitaikė ir dvi, kaip dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“. Tačiau Seimo narys pabrėžė, kad tarp šių dienų nebuvo pertraukos ir nebuvo pažeistas referendumo nepertraukiamumo principas. 

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucijos 9 str. svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Pasak S. Šedbaro, tauta gavo teisę tikėtis, kad įprastos referendumo tradicijos bus laikomasi, nes referendumu sprendžiami tautos svarbiausi klausimai, todėl kyla pavojus apskritai demokratiškumo bei teisės pažeidžiamumo principams.

Seimo narys Julius Sabatauskas taip pat sakė, kad dviejų savaičių tarpas tarp balsavimo pažeidžia lygiateisiškumo principą. Pasak parlamentaro, per šias dvi savaites piliečiai, kurie nebalsavimo pirmąją dieną, patirs spaudimą iš išorės. 

Pasak Seimo nario, tos politinės agitacijos neįmanoma sustabdyti nei įstatymu, nei elektroninėje erdvėje. Internete bus naudojamos skatinimo priemonės surinkti atitinkamą skaičių balsų, todėl tarp pirmos dienos balsuotojų bei antros dienos balsuotojų nebus išreikšta lygiateisė piliečių nuomonė bei valia, nes vienos piliečių dalies nuomonė bus paveikta per šias dvi savaites.

Praėjusių metų spalio mėnesį projektą inicijavusi Seimo narių grupė siūlo pateikti privalomajam referendumui Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tekstą. Pagal siūlomą projektą, „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais“.

Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.

Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.

Siūloma, kad referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 07:15