Tel Avivas, lapkričio 7 d. (ELTA). Izraelio vyriausybė patvirtino savo pasipriešinimą JAV planams Jeruzalėje atidaryti konsulatą palestiniečiams.
„Mano pozicija, kuri perduota amerikiečiams, yra ta, jog nėra vietos JAV konsulatui Jeruzalėje, kuris tarnautų palestiniečiams, – šeštadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Naftalis Bennettas. – Mes savo nuomonę reiškiame nuosekliai, tyliai ir be dramos“. Užsienio reikalų ministras Jairas Lapidas pasiūlė atidaryti konsulatą Ramaloje okupuotame Vakarų Krante, kur įsikūrusi faktinė palestiniečių vyriausybė. „Jei jie (JAV) nori atidaryti konsulatą Ramaloje, nematome problemos“, – sakė jis.
Palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso atstovas atmetė J. Lapido pasiūlymą. JAV konsulatas priimtinas tik Jeruzalėje, sakė Nabilas abi Rudeinehas agentūrai „Reuters“. JAV vyriausybė esą apie tai paskelbė ir yra tam įsipareigojusi.
Izraelis reiškia pretenzijas į Jeruzalę kaip į nedalomą savo ostinę. Palestiniečiai tuo tarpu 1967 metais Izraelio okupuotą rytinę dalį mato būsimos savo valstybės sostine. Užsienis nepripažįsta Izraelio įvykdytos Rytų Jeruzalės aneksijos. Konfliktas paaštrėjo 2018 metais, kai, prezidentaujant tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui, JAV ambasada Izraelyje iš Tel Avivo buvo perkelta į Jeruzalę.
Tada JAV konsulatas Jeruzalėje buvo prijungtas prie ambasados ir palestiniečių reikalus tvarkantis personalas nuo tada dirba ambasadoje. Izraelį tai pradžiugino, tuo tarpu palestiniečius supykdė. D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas siekia ištaisyti padėtį. Jo vyriausybė paskelbė, kad konsulatas bus atidarytas, tačiau konkrečios datos neįvardijo.
Turkija pasmerkė Graikijos valdžią, kuri įsakė suimti Rodo saloje rezidavusį Turkijos Generalinio konsulato sekretorių Sebachatiną Bairamą. Šis asmuo graikų specialiųjų tarnybų apkaltintas šnipinėjimu, nes esą filmavo graikų laivus neturėdamas tam leidimo.
Turkija piktinasi, kad buvo suimtas jų diplomatinės atstovybės narys, beje, turintis Graikijos pilietybę. Oficialioji Ankara mananti, kad tokiu elgesiu Graikija pažeidė Vienos konvenciją, reglamentuojančią konsulatų veiklą, o taip pat nepaisė tarptautinių nuostatų, skelbiančių, kad diplomatai ir jų šeimos nariai turį teisę į privatų gyvenimą.
Tokiais veiksmais, pasak Ankaros, Graikija toliau intensyviai siekia konfrontacijos su Turkija
Kinijos žvalgybaJAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus. Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galingaKinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo surinkti. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
Eltai tai patvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) narys Laurynas Kasčiūnas.
Anot parlamentaro, apkaltos procesas pradedamas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) pareikštą prieštaravimą išduoti Seimo narei I. Rozovai leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, VSD išdėstytus faktus Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui bei vadovaujantis Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktu, 74 straipsniu ir Seimo statuto 227, 228, 229 ir 230 straipsniais ir siekiant visapusiškai, objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
„VSD išdėstė reikšmingas aplinkybes ir faktus, dėl kurių Seimo narei I. Rozovai negali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be kita ko, tikrinimo metu Seimo narė I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga su VSD pareigūnais, galimai siekė suklaidinti ir sąmoningai nuslėpti tikrinimui reikšmingą informaciją apie savo neformalius asmeninius ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, neigė palaikiusi tokius asmeninius ryšius, nors pati galimai teikė asmeninio pobūdžio prašymus Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovams – VSD nurodė, kad Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos Federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais“, – teigė TS-LKD frakcijos narys L. Kasčiūnas.
Komisijai sudaryti reikėjo ketvirtadalio Seimo narių parašų.
ELTA primena, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, organizuoja Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos. Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę. Šios asamblėjos posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Bičiulis pasakojo: paprašė uostamiestyje gyvenančių giminaičių stebėti Rusijos konsulatą Klaipėdoje. Šiaip sau, ne kokio nors užsakyto sekimo tikslais. Pastatė automobilį atokiau tykios Šermukšnių gatvės. Ir ką manote: prie konsulato rūmų riedėjo ištaigingos mašinos su lietuviškais ir rusiškais numeriais, vienos buvo įleidžiamos į vidų, kitos likdavo stovėti gatvėje. Iš jų lipo dailūs ponai ir ponios, kartais matyti, žinomi, dažnai – vyrai pilkais kostiumais, garsios moterys, kitokie veikėjai…
Šiuo pasažu nenoriu pasakyti, kad kaimyninės valstybės diplomatiniuose rūmuose (kita jų dalis yra K. Donelaičio gatvėje) kas nors dedasi neįtikėtino, slapto ar nusikalstamo. Tai Rusijos Federacijos teritorija, ir į ją įžengti be leidimo ar gauti nesuderintą informaciją negali.
Bet Irinos Rozovos (ir ne tik jos) atvejis liudija, kad dažni Seimo narės vizitai į Klaipėdą (na, sakykim, čia jos tėvonija) ir į šį pastatą susiję su politikės interesais. Kokiais? Galime daryti tik prielaidas. Jos remiasi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu bei VSD pateiktais duomenimis.
Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento duomenimis Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais. Pateikiami 8-9 metų senumo pavyzdžiai, kai I.Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais ir įvairaus rango pareigūnais, galimai ieškodama politinės ir finansinės paramos savo politinei grupuotei, aptardama jos jungimąsi su LLRA-KŠS, sąjungos Vilniaus skyriaus steigimo galimybes, politinių koalicijų formavimo procesus.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Buvo tariamasi ir dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos Federacijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei. VSD duomenimis, I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje – kavinėse, restoranuose, parkuose, tai yra, nuošalesnėse vietose. Rusijos diplomatai ją sveikino švenčių, asmeninių sukakčių progomis, kvietė į renginius ne diplomatinėse atstovybėse.
Įdomiausia tai, kad Seimo narė apie šiuos kontaktus ir pokalbių turinį neinformavo Seimo vadovybės, nors parlamentarė 2014 m. buvo VSD pareigūno informuota apie tokių susitikimų keliamą grėsmę, o vėliau, 2017 m., pildydama prašymą leidimui dirbti su įslaptinta informacija gauti, ji nuslėpė kontaktus su Rusijos diplomatais.
Negana to, paaiškėjo, kad LLRA-KŠS frakcijos narė palaikė kontaktus su buvusiu Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris prieš penkerius metus buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. Mat, V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. (2014 m. gruodį jis buvo paskirtas ambasadoriumi Maltoje). I.Rozova tai irgi nuslėpė. Tai paliudijo ir Seimo NGSK pirmininkas Dainius Gaižauskas. Dėl to Seimo narei nebuvo leista dirbti su slapta informacija, bet ši nuobauda – kaip nuo žąsies vanduo…
Bet dėmesį atkreipė ir kitas aspektas: buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, sukurta speciali tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai. Metamas šešėlis ir ant Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kuris taip pat nutylėjo šias aplinkybes. Jis tvirtino, esą pernai sausį jis gavęs VSD informaciją apie I. Rozovos patikrinimą ir ėmęsis „būtinų priemonių“: pasidalinęs ja su V. Baku ir LLRA-KŠS frakcijos seniūne R.Tamašuniene – ištikima V. Tomaševskio bendražyge… Beje, šio Europos Parlamento nario padėjėja ilgą laiką buvo ta pati I. Rozova…
Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Štai ir viskas. Galai į vandenį. Aplaidumas, užmaršumas ar neatsargumas? Ar sąmoninga kenkėjiška veikla? Ar nebūtų vėl nutylėta, jeigu ne opozicijos iškelta žinia, kad I.Rozova dalyvavo abejotinos pakraipos Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje? Juk į ją Seimo delegaciją leido išvykti pati Seimo valdyba…
Problema net ne ta, kad vienas ar kitas politikas įtraukiamas į neva nekaltą žvalgybininkų žaidimą. Politologas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sakė, kad „šito tyrimo tikslas turi būti išsiaiškinti sisteminį Rusijos poveikį Lietuvos politinei sistemai – per politines partijas, per atskirus asmenis“. Jis tikina, kad „nekaltuose“ susitikimuose „buvo aptarinėjamos ir derinamos politinės programos, buvo domimasi strateginės reikšmės projektais“, tokiais kaip Suskystintų gamtinių dujų terminalas, Visagino atominės elektrinės projektas, elektros tinklų ir energetikos sistemos sinchronizacija. Tai jau susiję su grėsme nacionaliniam saugumui.
Nuo seniai ryšių su Rusijos diplomatais (ir žvalgybininkais) tyrimo akiratyje – ne tik klaipėdietė I. Rozova. Rusijos poveikis Lietuvos politinei sistemai, ypač pasireiškiantis prieš rinkimus, pastebimas ir per kitus politikus. Neseniai buvo analizuotas parlamentaro Mindaugo Basčio atvejis. 2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis teismas paskelbė, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, kai pretendavo gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jo apkaltos keliu politikas priverstas pasitraukti iš aktyvios veiklos.
Prieš penkerius metus – iškart po Krymo aneksijos ir Rusijos karo Ukrainoje – VSD paskelbė viešą ataskaitą apie grėsmes valstybei. Joje atkreiptas dėmesys, kad rusų žvalgybininkai ypač aktyvūs pajūryje. „Rusijos agentai paprastai prisidengia diplomatiniu statusu. Šią priedangą naudoja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). SVR ir GRU darbuotojai, prisidengdami diplomatų statusu, dirba Rusijos ambasadoje Lietuvoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje“, – teigiama dokumente. Anot VSD, Rusijos agentai Lietuvoje ieško „taikinių“, t. y. žmonių, kuriuos gali panaudoti informacijos rinkimui ar kitai žvalgybinei veiklai. Tuomet departamnentas atskleidė keletą tokių „taikinių“ ir įvardijo žvalgybininkų pavardes. Dažnai diplomatai-žvalgybininkai renkasi politikus, valstybės institucijų tarnautojų, verslininkų atstovus, dirba per, pavyzdžiui, RISI – Rusijos strateginių tyrimų institutą.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Ne paslaptis, kad jiems teikia paslaugas kai kurios visuomeninės organizacijos, interneto portalai, spauda. Kiek anksčiau, 2010 m., laikraščiui „XXI“ interviu davė Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jis tvirtino, kad nekontroliuojamas rusų šnipų lizdas įsikūręs Klaipėdoje. „Rusų žvalgyba bei rusų žvalgybos rezidentūra bent jau Klaipėdoje jaučiasi kaip niekad komfortiškai. Jei tais laikais rusų žvalgyba bijojo viešai vaikščioti uostamiesčio gatvėmis, viešai rengti susitikimus Klaipėdos kavinėse ar sodo nameliuose, tai šiandien šios žvalgybos žmones pastebiu drąsiai vaikščiojant Klaipėdos centrinėmis gatvėmis. Mūsų laikais rusų šnipai pasitarti vykdavo į greta esantį Sovetską ar Rygą, šiandien jie tokius pasitarimus organizuoja pačioje Klaipėdoje“, – pasakojo žvalgybininkas.
Šiame uostamiestyje nuo seno buvo stipri sovietinė rezidentūra, o sovietiniai kariškiai net atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ilgai užėmė antivalstybines pozicijas. Prieš penkerius metus Klaipėdos krašto viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ (ji iki šiol skleidžia Lietuvos interesams priešingą informaciją) išplatino interneto portalo avaaz.org kreipimąsi į Klaipėdos gyventojus, raginantį rinkti parašus, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos bei prijungtas prie Rusijos. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Jame gyvena gana gausi rusų bendruomenė (iš didžiųjų miestų – antra vieta: 19,6 %), turinti daug ryšių su Rusijos Karaliaučiaus sritimi bei jaučianti nostalgiją sovietinei praeičiai.
Kas gali paneigti, kad profesionalią žurnalistę I. Rozovą Rusijos diplomatai pasirinko dėl jos ryšių su uostamiesčiu, veiklos Rusų aljanse, santykių su V. Tomaševskio vadovaujama partija, dėl įtakos parlamente…
Gali būti, kad ši nematoma veikla kaip nors susijusi su kitu iš pažiūros eiliniu nereikšmingu įvykiu: praėjusio penktadienio vakarą Nidoje, kur tądien vyko su Rusiją saugančių pasienio rinktinių vadovų susitikimas su kolegomis iš Karaliaučiaus srities, sulaikyti du ginkluoti rusų pasieniečiai, esą „dėl nepatyrimo“ apie pusę kilometro įėję į Lietuvos teritoriją…
Vadovauti Klaipėdai nėra lengva. Mūsų uostamiestis – specifinis miestas. Jame nuo seno įsikūrusi stipri Rusijos šnipų bazė. Šitaip teigdamas mintyse turiu Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje. Kas bent sykį matė tą milžinišką pastatą, suvokia, jog aukštos tvoros bei gausybė kambarių erdviame kelerių aukštų pastate – ne šiaip sau, ne atsitiktinai. Akivaizdu, kad rusų diplomatai čionai ne atostogauti sugužėjo. Ne poilsis prie smėlėto jūros kranto jiems rūpi. Jie intensyviai dirba. Pluša, žinoma, ne Lietuvos labui.
Kas slypi už Rusijos konsulato sienų
Kad komfortiškai Klaipėdoje įsikūrę Rusijos diplomatai darbuojasi be laisvadienių, be atokvėpio, netiesiogiai byloja ir prie konsulato įrengta erdvi stovėjimo aikštelė, kurioje nuolat gausu tai išvažiuojančių, tai parvažiuojančių automobilių, pažymėtų diplomatiniais numeriais.
Štai tuomet, atidžiai žvelgiant į Rusijos konsulatą Klaipėdoje, nejučiom ir randamas atsakymas, kodėl tokie uostamiesčio gyventojai kaip Viačeslavas Titovas, net šmeiždami žymiausius mūsų partizanų vadus, vis tik jaučiasi ramūs, saugūs, įtakingi.
Belieka nuoširdžiai užjausti Klaipėdos merą. Be gausybės ekonominių problemų jam, skirtingai nei kai kurių kitų Lietuvos miestų ir miestelių vadovams, tenka galynėtis su tarsi nepastebima, bet vis tik realia Rusijos įtaka.
Lietuvos rinkėjai nulėmė, kad uostamiesčiui antrą sykį vadovaus Vytautas Grubliauskas. Tai reiškia, kad būtent V.Grubliauskui mažų mažiausiai dar keletą metų teks rūpintis ne vien buitiniais klaipėdiečių reikalais. Jam teks atremti Rusijos konsulato kurpiamas intrigas. Politinių intrigų būta ir pirmosios kadencijos metu, nesumažės jų ir dabar.
Dovana nelygu dovanai
Viena iš labiausiai matomų rusiškų klastų – pastangos svetimomis rankomis kiršinti uostamiestyje gyvenančias tautines bendrijas. Vadovaujantis sveiku protu, lietuviams neturėtų būti nei labiau mylimų, nei mažiau gerbtinų tautų. Jei gyveni Lietuvoje, gerbi lietuviškus įstatymus, neini obuoliauti su mūsų priešais, – vadinasi, esi toks pat brangus ir gerbtinas, kaip ir visi kiti, gerbiantys bei mylintys Lietuvą.
Bet būtent Klaipėdoje pastebimi dvigubi standartai. Vienoje iš Klaipėdos aikščių prieš keletą metų išdygo armėniškas kryžius – chačkaras. Paminkle iškalti žodžiai: „Armėnų bendruomenės „Van“ dovana Klaipėdos miestui“.
Chačkaras Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Jei tai – nuoširdi dovana, kodėl nepasidžiaugus? Ir vis tik dovana nelygu dovanai. Kai kurios dovanos – su vadinamuoju „dvigubu dugnu“, su „gilia potekste“.
Prieš laiminant chačkaro statybą uostamiesčio savivaldybės atstovams derėjo bent jau pasidomėti turkiškąja Osmanų imperijos istorijos versija.
Tada jie būtų supratę, jog chačkarai dažniausiai statomi siekiant pagerbti 1915-ųjų metų aukas.
Taigi mums įpiršta dovana – tai spjūvis Turkijai, mūsų sąjungininkei NATO aljanse. O spjūvis yra spjūvis. Ne veltui apžiūrėti chačkaro į Klaipėdą buvo atvykę Lietuvoje reziduojantys turkų diplomatai.
Turkija – vis dar NATO narė
Temperamentingas turkų šokis. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Beje, mums neturėtų itin rūpėti, kas nūnai valdo Turkiją. Pašliję Ankaros santykiai su JAV ir Europos Sąjunga – ne pats didžiausias galvos skausmas. Svarbiausia, kad Turkija – vis dar NATO narė, turinti vieną stipriausių kariuomenių Europoje. Turkija neatšaukusi NATO aljansui duotų įsipareigojimų. Jei Baltijos šalys būtų užpultos, Turkijos kariuomenė privalėtų mus ginti.
Be abejo, Lietuva – per maža, kad pajėgtų suteikti reikšmingos karinės ar ekonominės pagalbos. Juolab tokioms didelėms ir įtakingoms valstybėms kaip Turkija (vienintelė iš Aljanso narių išdrįso numušti jos oro erdvę pažeidusį Rusijos naikintuvą).
Bet jei Turkija vis dar įsipareigojusi NATO aljansui (tikėkimės, jog taip bus ir ateityje), tai ir Lietuva privalo mažų mažiausiai gerbti Turkijos nuomonę, įsiklausyti į jos žodžius. Lietuva prieš suteikdama leidimą chačkaro statybai neabejotinai privalėjo pasidomėti, kaip šiuos kryžius vertina turkų diplomatai.
Klaipėdiečiams pritrūko įžvalgumo
Bet Klaipėdos valdžiai pritrūko politinio įžvalgumo. Tuometiniai uostamiesčio savivaldybės atstovai nepastebėjo politinių niuansų. Jie tarsi apsimetė nematą milžiniškų skirtumų tarp Turkijos ir Armėnijos. Todėl priminsiu: jei Turkija – NATO narė, tai Armėnija ne tik nepriklauso Šiaurės Atlanto Sutarties Aljansui, bet ir ilgam įsileidusi Rusijos karines bazes. Šiandieninė Armėnija – Baltijos šalims grasinančio bei Ukrainą, Gruziją, Moldovą terorizuojančio Kremliaus sąjungininkė.
Kada pagerbsime turkų karių atminimą?
Žodžiu, naujoji uostamiesčio valdžia, jei jai rūpi NATO narių solidarumas, privalėtų ištaisyti klaidą. Griauti chačkaro niekas neragina. Tačiau jei lietuviai gerbia armėnų aukas, tai kodėl mums neprisiminti 1915-aisiais žuvusių turkų karių? Juolab kad apie turkų – armėnų santykius Lietuva turi per mažai žinių, kad būtų kategoriška, skubėtų palaikyti vieną ar kitą pusę.
Lietuva pasielgtų protingai, jei, prieš žengdama bet kokį žingsnį, pirmiausia įsigilintų į istoriją – atidžiai išklausytų ne tik armėnų, bet ir turkų argumentus. Nes tarp Turkijos ambasados ir Lietuvos kultūros ministerijos tik dabar pasirašytas bendradarbiavimo dokumentas, leidžiantis mūsų istorikams, žurnalistams, politikams svečiuotis Stambulo ir Ankaros archyvuose. Mano žiniomis, iki šiol Turkijos archyvuose nėra dirbęs nė vienas lietuvių istorikas, žurnalistas, politikas. Bet Lietuvoje jau pastatyti net trys chačkarai (vienas Kaune, kitas – prie Šiaulių, trečias – Klaipėdoje).
Jei Klaipėdos meras – įžvalgus vyras, galėtų organizuoti bent vieno Klaipėdos istoriko kelionę į Turkiją. Patys išsiaiškinkime, kas rašoma apie 1915-ųjų tragedijos priežastis Osmanų imperijos dokumentuose.
Organizuoti mūsų istorikų išvykų į Armėnijos archyvus neraginu. Oficialusis Jerevanas, skirtingai nei Ankara, svetimtaučių į savo archyvus neįsileidžia. Keista: jei Armėnija jaučiasi esanti visiškai teisi, kodėl ji vengia viešumo? Galvoje kirba net tokie įtarimai: kai į gabalus buvo plėšoma Osmanų imperija, kas karinių susidūrimų išvakarėse ėmė talkinti turkus puolančiai rusų kariuomenei? Todėl galima manyti, jog turkų nemalonėn jie pateko visai ne todėl, kad yra armėnai ir krikščionys, o dėl to, kad išdavė tuos, kurių žemėje gyveno.
Žodžiu, antrąją mero kadenciją pradedančio V. Grubliausko laukia rimtas darbas – užglaistyti Turkijos susierzinimą.
Kodėl azerbaidžaniečiams neleidžiame turėti paminklo?
Bet tai – ne vienintelis naujojo mero darbas. Kai Klaipėdoje buvo pastatytas armėniškas chačkaras, savo paminklą panoro turėti ir azerbaidžaniečiai. Bet jiems turėti savo paminklo iki šiol neleidžiame. Oficiali priežastis – kai savivaldybės nariai laimino šį sprendimą, pritrūko balsų… Suprask, niekas nekaltas, taip nulemta demokratinio balsavimo metu. Bet tiek ponas V.Grubliauskas, tiek ir visi kiti Klaipėdos savivaldybės nariai puikiai suvokia, kaip kartais koreguojami balsavimai…
Suprantama, Azerbaidžanas – ne NATO narė Turkija. Bet Azerbaidžane, skirtingai nei Armėnija, nėra ir Rusijos karinės bazės. Be to, tiek NATO, tiek Europos Sąjunga įsitikinusi, jog, padedama rusų karinių junginių, Armėnija okupavo 20 proc. Azerbaidžano teritorijos – Kalnų Karabachą ir dar septynetą gretimų azerbaidžanietiškų rajonų. Net keturios Jungtinių Tautų rezoliucijos reikalauja kuo greičiau iš Kalnų Karabacho išvesti Armėnijos ginkluotąsias pajėgas. Bet oficialusis Jerevanas vis išsisukinėja, muistosi, teisinasi, ieško pačių keisčiausių priežasčių, kaip pasilikti svetimose žemėse.
Rusijos konsulatas uostamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
Tad jei ir naujosios Klaipėdos savivaldybės kadencijos metu uostamiesyje neatsiras nė vieno azerbaidžanietiško bei turkiško paminklo, norom nenorom kils įtarimų: kodėl čia dienos šviesą išvysta tik Rusijos karines bazes įsileidusiai, svetimas teritorijas puldinėjančiai Armėnijai svarbūs atminimo ženklai, o NATO narės Turkijos bei rusiškų karinių bazių neįsileidusio Azerbaidžano paminklų – nė vieno.
Atsakymo į šį klausimą, žinoma, derėtų ieškoti Rusijos konsulate Klaipėdoje. Už konsulato sienų besislepiantys rusų diplomatai puikiai žino, ką, kaip ir su kuo kiršina, kaip manipuliuoja asmeninėmis mūsų politikų ambicijomis.
Ir vis dėlto antrąją mero kadenciją pradedantis V.Grubliauskas pats privalo būti politiškai labai atidus ir įžvalgus.
Žurnalistas Jamalis Khashoggis, pagarsėjęs Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano kritika. EPA – ELTA nuotr.
Saudo Arabijos generalinis prokuroras padarė išvadą, kad įsakymą nužudyti žurnalistą Jamalą Khashoggį davė Saudo Arabijos žvalgybos pareigūnas, o ne šalies sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas, skelbia BBC.
Pats princas, karaliaus Salmano sūnus ir faktinis Saudo Arabijos valdovas, taip pat neigė bet kokias sąsajas su nusikaltimu, bet kritikai teigia, kad labai mažai tikėtina, jog princas nežinojo apie šią operaciją.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau yra pareiškęs, kad įsakymas nužudyti Khashoggį buvo gautas iš aukščiausių Saudo Arabijos valdžios sluoksnių, bet nemano, kad su tuo susijęs karalius Salmanas.
Remiantis pranešimais, spalio 2 d. po Saudo Arabijos konsulate Stambule kilusių grumtynių J. Khashoggiui buvo suleista mirtina injekcija.
Prokuroras dėl žurnalisto nužudymo apkaltino 11 žmonių ir penkiems iš jų siekia mirties bausmės. Tyrimas dėl dar 10 galimai susijusių asmenų tęsiamas.
JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo (k) ir Saudo Arabijos karalius Salmanas. EPA – ELTA nuotr.
Spaudos konferencijoje Rijade prokuroro pavaduotojas ir atstovas spaudai Shalaanas bin Rajihas Shalaanas sakė, kad po J. Khashoggio mirties jo kūnas buvo supjaustytas į gabalus pačiame konsulate.
Kaip teigiama, jo kūno dalys buvo perduotos vietiniam „bendrininkui“.
Ketvirtadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu kai kuriuos Saudo Arabijos prokuroro pavaduotojo komentarus pavadino „nepriimtinais“.
„Jie sako, kas šis asmuo buvo nužudytas, nes priešinosi, bet jo žmogžudystė buvo iš anksto suplanuota. Be to, jie sako, kad jis buvo supjaustytas į gabalus, o tai nėra spontaniškas veiksmas. Tam reikalinga įranga, ir žmonės buvo anksčiau atgabenti jo nužudyti ir supjaustyti“, – sakė ministras.
Disidentas, rašytojas ir žurnalistas Jamalis Khashoggis. EPA – ELTA nuotr.
Saudo Arabija sekmadienį paneigė pranešimus, kad žymus 59-erių disidentas, rašytojas ir žurnalistas Jamalis Khashoggis buvo nužudytas jos konsulate Stambule.
Žurnalistas, iki šiol aštriai kritikavęs įtakingą Saudo Arabijos kronprincą Mohammadą bin Salmaną, dingo antradienį, lankydamasis savo šalies konsulate Turkijoje. Šeštadienio vakarą artimas vyro draugas naujienų agentūrai DPA anonimiškai papasakojo, kad konsulate J. Khashoggis buvo nužudytas. Anot šaltinio, tai pavirtino ir Turkijos policija. Disidento kūnas esą rastas sukapotas į gabalus.
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas sekmadienį Saudo Arabijos konsulatą paragino pasiaiškinti dėl žurnalisto dingimo. Pasak patarėjo Yasino Aktay’aus, J. Khashoggis konsulato pastato nepaliko „įprastu būdu“. Patarėjas taip pat pridūrė, kad turkų policija tiria visas galimas versijas, o prezidentas pats „labai atidžiai seka“ bylos eigą.
Savo ruožtu Saudo Arabija tvirtina, kad J. Khasoggis konsulato teritoriją paliko dar prieš pradingdamas.
Šeštadienį kalbėdamasis su „Bloomberg“, 33-ejų sosto įpėdinis princas Mohammadas bin Salmanas teigė, kad žurnalisto Saudo Arabijos konsulate Stambule nebebuvo, o jo šalis esą pasiruošusi leisti Turkijos pareigūnams apieškoti pastatą.
Anot su žurnalistu dirbusio JAV dienraščio „Washington Post,“ J. Khashoggis nuo praeitų metų gyveno savanoriškoje tremtyje Jungtinėse Valstijose, nes baiminosi, kad gali būti suimtas ar neteks teisės keliauti.
