Legendiniai Black Hawk, kurie pasipuoš Vyčio Kryžiais. Viliaus Džiavečkos nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pristato naujus amerikietiškus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“,kurie Lietuvą turėtų pasiekti nuo 2024 metų.
 
Šiuo metu UH-60„Black Hawk“ eksploatuoja Australija, Brazilija, Jordanija, Kataras, Kinija, Kolumbija, Irakas, Izraelis, Meksika, Pietų Korėja, Slovakija, Švedija, Tailandas, Taivanas, Turkija, JAE ir JAV. Juos rengiasi pirkti Čekija, Latvija ir Tunisas. 
 
UH-60M „Black Hawk“ yra vidutinis sraigtasparnis, sukurtas ir pagamintas „Sikorsky Lockheed Martin“ kompanijos, kad atitiktų visus JAV ir užsienio šalių ir įvairių rūšių kariuomenių poreikius. UH-60M (Maik versija) yra naujausia modernizuota UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnio versija. Pirma jo modifikacija keitėsi, nes sraigtasparnis, pradėtas eksploatuoti net 1979 m., buvo modernizuojamas, tobulinamas ir skaitmenizuojamas, be to, jis buvo adaptuojamas ir prie užduočių. Todėl, pavyzdžiui,JAV KJP ir SOP turėjo atskiras savo versijas, taip pat atskiri sraigtasparnių modeliai buvo naudojami elektroninėje kovoje ar medicininiai evakuacijai. 
 
UH-60M turi galimybę pasiruošti įvairioms misijoms ir užduotims, pažangią skaitmeninę avioniką ir galingą jėgainės sistemą. Sraigtasparnis gali būti naudojamas taktiniam transportavimui, paieškos ir gelbėjimo užduotims kovos sąlygomis, vadovavimui ir valdymui, parašiutininkų desantavimui, karių infiltravimui ar jų ištraukimui, medicininiai evakuacijai, oro paramai, įprastiems paieškos ir gelbėjimo darbams ir gaisro gesinimams. Sraigtasparnis turi ištobulintą situacinio įvertinimo ir perspėjimo sistemą bei didesnį išgyvenamumą nei ankstesni modeliai.
 
Legendiniai Black Hawk. Viliaus Džiavečkos nuotr.

Sraigtasparnis UH-60M „Black Hawk“ turi du General Electric T700-GE-701D dengtus variklius. Kiekvienas variklis sugeneruoja maksimalią 2,974 kW pakilimo jėgą. Sraigtasparniui kyboti ore pakanka ir vieno variklio. Jėgainės sistema taip pat susideda iš papildomo elektros agregato, pavarų dėžės, keturių kompozicinių menčių. Taip pat yra du numetami ir patys užsisandarinantys 360 galonų talpos kuro bakai.
 
UH-60M skrenda maksimaliu kreiseriniu 280 km/h greičiu ir gali nuskristi nepasipildęs kuro 511 km. atstumą. Maksimalus krovinio svoris apie 3630 kg, maksimalus bendras pakilimo svoris 10660 kg. Įgulą sudaro 3 arba 4 kariai, gali gabenti iki 11 karių su ekipuote – užduočiai pasirengusį ir aprūpintą karių skyrių.
 
Viena iš įdomesnių sraigtasparnio techninių charakteristikų yra tai, kad jis turi nešančio sraigto stabdį. Dažnai ant žemės tupinčio, pasiruošusio kilti, sraigtasparnio besisukančios mentės sukelia daug nepatogumų, sukelia itin stiprius vėjo srautus, neša dulkės, reikia saugotis pačiam ir saugoti kitus tiek prieinant tiek nueinant nuo orlaivio, sudėtinga pakrauti ar iškrauti krovinius, sužeistuosius. UH-60M gali paleisti variklius ir pasirengti skrydžiui užtraukus nešančio sraigto stabdį – nors varikliai veiks, bet mentės nesisuks.
 
Tik visiškai pasikrovus, pritvirtinus krovinį ir davus ženklą, kad skrydžiui pasiruošta, įgulos vadas paleis suktis mentes ir pokelių minučių sraigtasparnis kils. JAV S,P 2019 m. sausio mėn. duomenimis, Afganistane ir Irake kovinių operacijų paramai naudoja daugiau nei 730 vnt. UH-60M sraigtasparnių. Tai yra užduotyse jau praktiškai patikrintas, užgrūdintas ir ištobulintas orlaivis.
 
2020 m. vasario mėnesį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas su jį lydinčia KOP karių delegacija lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur dalyvavo susitikime su JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos atstovais. Siekiant sklandžiai integruoti ir tinkamai pasiruošti eksploatuoti naujai įsigyjamus sraigtasparnius, susitikimo metu buvo aptartas galimas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų bei JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos (JAV PNG) bendradarbiavimas dėl Lietuvos kariuomenės įsigyjamų naujų sraigtasparnių UH-60M, jų logistinio aptarnavimo, remonto, pilotų, mechanikų ir kito personalo rengimo galimybių.
 
Black Hawk. Viliaus Džiavečkos nuotr.

Nuo 2022 metų pirmoji 9-12 žmonių grupė turėtų būti siunčiama į mokymo įstaigas, esančias Pensilvanijoje arba Arizonoje. Mokymo trukmė priklausys nuo turimos personalo kvalifikacijos.
 
Bazinis lakūnų permokymo kursas truks 8 savaites, dar aštuonias savaites vyks lakūno-instruktoriaus parengimas bei papildomas devynias savaites užtruks lakūno, galinčio atlikti techninius skrydžius, permokymas.
 
Pasibaigus COVID19 krizei į Lietuvą planuoja atvykti JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos atstovai. Jie norėtų apžiūrėti turimą LK KOP infrastruktūrą, kad galėtų suteikti dar tikslesnius patarimus ir konkretesnę pagalbą sklandžiai įsisavinant, integruojant bei ruošiantis naudoti sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 06:00

Jūra valoma nuo naftos teršalų. Lietuvos kariuomenės archyvų nuotr.

Klaipėdoje, ties šiauriniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molu, toliau renkami sekmadienio paryčiais pastebėti naftos produktų teršalai.
 
Incidentui lokalizuoti suformuota Klaipėdos miesto atsakingų institucijų darbo grupė kreipėsi pagalbos į Lietuvos kariuomenę incidento mastui nustatyti iš oro ir likviduoti.
 
Apie 9 val. buvo pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Pilotai pastebėjo 2 kv. km teršalų dėmę.
 
Teršalų likvidavimo darbams, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, buvo išsiųsti Karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“, KOP sraigtasparnis laivams koordinuoti, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos kateriai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kateriai ir Klaipėdos jūrų uosto laivas „Mingė“.
 
Vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės uždavinių taikos metu – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 01:00

Lietuvos kariuomenei perduoti už JAV paramą įrengti infrastruktūros objektai. KAM nuotr.

Lietuvos kariuomenei perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai gerina Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pasirengimą priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, didina sąveikumą ir atgrasymą.
 
Trečiadienį KOP Aviacijos bazėje Šiauliuose naujuosius infrastruktūros objektus apžiūrėjo krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, JAV oro pajėgų vadavietės Logistikos, inžinerijos ir pajėgų apsaugos departamento direktorius brg. gen. Ronaldas E. Jolly vyresnysis, KOP vadas plk. Dainius Guzas, kiti Lietuvos ir JAV kariuomenių atstovai. 
 
Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016–2020 m. iš JAV Europos atgrasymo iniciatyvos (angl. European Deterrence Initiative) fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Iki galo užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais. 
 
„JAV investicijos į karinę Lietuvos infrastruktūrą rodo, kad Lietuva išlieka svarbiu JAV gynybos politikos prioritetu. Kartu su JAV stiprindami Aviacijos bazės pajėgumus mes patrigubinome Lietuvos KOP Aviacijos bazės pajėgumus priimti sąjungininkų orlaivius, pagerinome treniravimosi sąlygas JAV ir kitų NATO šalių kariniams vienetams ir prisidedame prie greito sąjungininkų pajėgų atvykimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis“, – sako krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas.
 
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas pabrėžė, kad „šie Europos atgrasymo iniciatyvos finansuoti projektai yra neginčijamas mūsų įsipareigojimas saugoti NATO teritorinę oro erdvę. Jie sustiprina mūsų atgrasymo pozicijas, didina JAV pajėgų pasirengimą greito reagavimo operacijoms Europoje ir remia NATO sąjungininkų kolektyvinę gynybą bei saugumą”.
 
Infrastruktūros projektus Lietuvoje JAV įgyvendino pasitelkusi JAV kariuomenės inžinierių korpusą ir NATO paramos ir įsigijimų agentūrą, kurie projektavimui ir statybos darbams samdė rangovus. Nors šiems darbams buvo skelbiami tarptautiniai konkursai, didžiąją jų dalį laimėjo ir įgyvendino Lietuvos bendrovės. Jos įgyvendino projektų už 17 mln. eurų, rangovai iš užsienio šalių – už 7 mln. eurų. Daugiausiai, net 14 projektų, įgyvendino AB „Mitnija“.
 
„Nors šių objektų statybą finansavo JAV, visi jie yra perduodami Lietuvos kariuomenės nuosavybėn ir ja naudosis tiek Lietuvos, tiek ir atvykstančių NATO sąjungininkų šalių pajėgos. JAV investicijos patrigubino KOP Aviacijos bazės galimybes priimti sąjungininkų orlaivius, užtikrinti tinkamą jų priežiūrą dislokavimo metu, galimybes aptarnauti į pratybas ir mokymus Lietuvoje per Aviacijos bazę atvykstančius sąjungininkų sausumos pajėgų vienetus“, – sako krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas.
 
Tarp JAV lėšomis finansuotų projektų – istorinio Antano Gustaičio angaro, kuriame tarpukariu buvo surenkami lietuviški lėktuvai ANBO, rekonstrukcija, kainavusi daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Rekonstrukcijos metu buvo pakeisti senieji angaro vartai, sutvarkytos angaro šildymo ir vėdinimo sistemos. Šiuo metu A. Gustaičio angaras išlieka ne tik istorine Lietuvos aviacijai vieta, bet ir yra aktyviai naudojamas Lietuvos karinių orlaivių techniniam aptarnavimui.
 
Dar vienas naujas Aviacijos bazėje pastatytas objektas – Eskadrilės operacijų centras – užtikrins, kad į Lietuvą atvykstančių sąjungininkų karinių oro pajėgų vienetų vadovavimo elementai (štabai) turėtų tinkamas sąlygas oro operacijoms planuoti ir joms vadovauti. Įprastinė veikla tokiame centre – įvairios skrydžių planavimui aktualios informacijos analizė, skrydžių maršrutų sudarymas.
 
Aviacijos bazėje Šiauliuose užbaigti ir perduoti Lietuvos kariuomenei objektai – tik dalis visų JAV per Europos atgrasymo iniciatyvas finansuotų objektų Lietuvos kariuomenėje. JAV taip pat yra investavusios ir į Lietuvos kariuomenės poligonų pritaikymą kariuomenės reikmėms. Bendra JAV parama 2016 –2021 metais Lietuvos kariuomenės poligonų pritaikymui kariuomenės reikmėms sieks apie 15 mln. eurų.
 
Jau anksčiau Lietuvos kariuomenės poligonuose Pabradėje, Rukloje, Kazlų Rūdoje už JAV lėšas įrengti keli projektai – taikliųjų šaulių ir snaiperių šaudykla, lengvųjų pėstininkų ginklų ir sunkiųjų kulkosvaidžių šaudyklos, pėstininkų kovos mašinų šaudykla, remonto dirbtuvės ir kita mokymų ir poligonų infrastruktūra. Papildomai yra investuojama ir į karinio mobilumo gerinimą. Šį pavasarį buvo atidaryta ir pradėta eksploatuoti šalia Pabradės poligono esanti Pažeimenės geležinkelio atšaka. Jos įrengimas kainavo 2,2 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 07:00

Lietuvos kariuomenei perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose. Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 –2020 m. iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Visiškai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai gerina Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pasirengimą priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, didina sąveikumą ir atgrasymą.
 
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose trečiadienį lankysis krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, JAV oro pajėgų vadavietės Logistikos, inžinerijos ir pajėgų apsaugos departamento direktorius brg. gen. Ronaldas E. Jolly vyresnysis, LK KOP vadas plk. Dainius Guzas, kiti Lietuvos ir JAV kariuomenių atstovai. Jie apžiūrės ir aptars už JAV lėšas Aviacijos bazėje įrengtus infrastruktūros objektus. Suplanuota ir trumpa spaudos konferencija, kurioje dalyvaus krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas ir JAV ambasadorius Lietuvoje R. S. Gilchristas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 00:30

Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis „AS-365 Dauphin“ ir jo įgula Baltijos jūroje padėjo atlikti žmonių gelbėjimo operaciją.
 
Šeštadienio rytą Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pagalbos kreipimąsi iš jachtos, kuri pirminiais duomenimis skendo už 50 kilometrų į pietvakarius nuo Klaipėdos uosto vartų.
 
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis dalyvavo evakuojant visą jachtos įgulą, 8 žmones, į netoliese buvusį keltą. Žmonių evakuaciją atliko kelto įgula panaudodama gelbėjimo valtį ir gelbėjimo kapsulę.
 
Karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgula į keltą nuleido budintį Karinių oro pajėgų mediką ir gelbėtoją, kurie vertino išgelbėtų žmonių būklę. Įvertinus žmonių būklę, vienas asmuo sraigtasparniu nugabentas į Klaipėdos ligoninę. Kiti nukentėję asmenys į Klaipėdą grįžta keltu.
 
VE.lt žiniomis, jachta plaukė lenkų įgula. Oro sąlygos buvo prastos: bangų aukštis – 2,5 metro, vėjo greitis – 15 metrų per sekundę.
 
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis toliau tęsia budėjimą Nemirsetoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 06:00
desantniki_puola

Laikraštis „Izvestia“ informuoja, kad Maskvos šiluminių technologijų instituto direktorių Sergejų Nikuliną atleis iš pareigų. Vyriausybės direktyva jau yra nusiųsta pasirašyti vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui.

Spauda pažymi, kad šio posto S. Nikulinas netenka dėl pavaldinio, naujausių raketų „Jars“ ir „Bulava“ generalinio konstruktoriaus Jurijaus Solomonovo, išsakytos viešos kritikos Gynybos ministerijos atžvilgiu. „Kvailybė, Amerikos provokavimas konfrontacijai, betikslis pinigų švaistymas“, – taip J. Solomonovas charakterizavo Rusijos gynybos ministeriją dėl pasirinktų prioritetų kuriant naują ginkluotę. S. Nikulino atleidimas iš pareigų ruošiamas nepaisant sėkmingai baigtų raketos „Bulava“ bandymų, ją prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavedė priimti į ginkluotę. (www.newsru.com).

Continue reading „Apie Rusijos armiją, žvalgybą, ginkluotę ir karines pratybas“