Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 18-ąją, ištyrus 5021 ėminį, koronaviruso infekcija patvirtinta 592 žmonėms, mirė 10 žmonių, skelbia Statistikos departamentas.
 
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 234232.
 
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 10 žmonių. Jų amžius buvo nuo 50 iki 89 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3770.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje pirmadienio rytą siekia 501,1 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1060 atvejų. Pastarieji rodikliai yra vieni iš tų, pagal kuriuos sprendžiama dėl karantino ribojimų.
 
Anot Statistikos departamento pirmadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 6,2 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 15,5.
 
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 211503 žmonės. Šiuo metu serga 14292 asmenys.
 
Per parą izoliuotų asmenų – 69336, iš viso saviizoliacijoje yra 74598 asmenys.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 91 pacientas.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1523 lovų užimtos 1048.
 
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 84 asmenys, antra -1. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 209600 žmonių.
ELTA primena, karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos imtinai.
 
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
 
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė prie 142 mln., daugiau kaip 3 mln. žmonių mirė.
 
Vieno milijono mirčių riba pasiekta 2020 metų rugsėjo 28 d. Dviejų milijonų riba buvo peržengta po mažiau nei keturių mėnesių – 2021 metų sausio 15 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 06:00

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Epidemiologinei situacijai šalyje sparčiai prastėjant, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad lieka neaišku, kada bus ryžtasi atverti šiuo metu uždarytas prekybos vietas. Ji taip pat priduria, kad ketinama peržiūrėti karantino švelninimo planą.
 
„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.
 
„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.
 
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.

„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.
 
„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji.
Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.
 
„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).
 
ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.07; 15:54

Nespėję pasidžiaugti dalies karantino ribojimų atlaisvinimais, gali būti, kad tuoj jų galime vėl netekti. Lygiai metams suėjus nuo tos dienos, kai pernai pavasarį Lietuva atsidūrė karantino dėl pandemijos gniaužtuose, kai kurios savivaldybės vėl, kad ir be didelio noro, jau trečią kartą į juos veržiasi.
 
Lyg ir visi žinome apie skiepų naudą, bet yra tokių piliečių, kurie garsiai šaukia: „nesiskiepysiu, nes koronos nėra.“ Ir negirdi argumentų, kad būtent aktyvus vakcinavimas padės stabdyti koronaviruso plėtrą, tad skiepytis reikia jei ne dėl savo, tai bent dėl artimųjų ar žmonių, su kuriais bendraujama, sveikatos, taip pat dėl gyvybės.
 
Pagal naujausius statistikos duomenis, kurie paskelbti šį antradienį, Lietuva yra gavusi 439 415 vakcinų, į skiepijimo vietas jų pristatyta 433 565, tačiau vakcinavimui iki šiol sunaudota tik 360 801 vakcina. Šalčininkų savivaldybėje, kurios teritorija COVID-19 zonų žemėlapyje žymima juoda spalva, pasiskiepijo tik 3,84 proc. gyventojų. Visagine – 4,7 proc., Vilniaus rajone – 6,21 proc.
 
Pagal vakcinavimo apimtis šiuo metu pirmauja Neringa, kurioje pasiskiepijo (iki šios dienos) 18,63 proc. gyventojų. Nebloga situacija ir Birštone (17,7 proc.), Druskininkuose (14,6 proc.), Rokiškio rajone (13,09 proc.), Anykščiuose (12,89 proc.) ar Palangoje (12,25 proc.).
Iš didžiųjų miestų gyventojų vakcinavimo nauda labiausiai tiki kauniečiai – Kaune skiepijimo apimtys dabar siekia 11,45 proc. Šiauliuose pasiskiepijo 9,54 proc., Vilniuje – 8,93 proc., Panevėžyje – 8,87 proc. ir Klaipėdoje – 8,82 proc. tų miestų gyventojų. Vakcinavimo vidurkis Lietuvoje – 9,32 proc.
 
Pagal santykinį sergamumo COVID-19 rodiklį akivaizdu, kad mirtinai pavojinga liga dabar labiau nei kitur plinta Švenčionių rajone – per 14 paskutinių dienų čia nustatyti 702 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Antras pagal viruso plėtrą šiuo metu yra Kupiškio rajonas (529 atv.), trečia – Marijampolė (475 atv.).
 
Kiek švelnesnė, bent šį antradienį skelbiamais oficialiosios statistikos duomenimis, situacija dabar Širvintose (443 atv.), Visagine (436 atv.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (414 atv. 100 tūkst. gyventojų per 14 paskutinių parų). Stebėtina, tačiau prie probleminių dabar priskirtina ir mažutė Neringos savivaldybė, kurioje šiuo metu 100 tūkst. gyventojų santykinai priskaičiuota (per pastarąsias dvi savaites) 357 nauji COVID-19 atvejai, nors prieš keletą savaičių jų būta keliasdešimt. Tuo pat metu kitose kurortinėse Lietuvos vietovėse padėtis yra geresnė. Druskininkuose 100 tūkst. gyventojų tenka 79, Palangoje – 67 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Lietuvoje dabar iš 60 savivaldybių daugiau nei trečdalyje (22-ose) naujų ligos atvejų fiksuota santykinai mažiau nei 100. Mažiausiu sergamumo rodikliu pasižymi Lazdijų savivaldybė (22 atv. 100 tūkst. gyventojų), Birštonas (25 atv.) bei Pagėgių rajono savivaldybė (28 atv.)
Per pastarąsias 7 paras šalyje atlikta 50 060 tyrimų dėl COVID-19 ligos nustatymo ir jos diagnozė patvirtinta 6,7 proc. atvejų. Vilniaus mieste tokių atvejų per savaitę būta 7,9 proc. (testavimo apimtys – 16 352 tyrimai). Sostinėje per 14 paskutinių dienų, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, 100 tūkst. gyventojų nustatyta 410 naujų COVID-19 ligos atvejų. Vilnius patenka tarp septynių šiuo metu didžiausiu santykiniu sergamumu pasižyminčių Lietuvos savivaldybių.
 
Šalies santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis dabar yra 230 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę Lietuvoje naujų ligos atvejų nustatyta 9,2 proc. daugiau, o nuo pandemijos pradžios jų patvirtinta iš viso 206 290. Deja, tenka apgailestauti, kad medikams nepavyko išgelbėti 6908 užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija šalies žmonių gyvybių.
 
Daugiausiai infekuotųjų pandeminiu laikotarpiu mirė Vilniuje – 1091. Kaune, kuriame per pastarąsias 14 dienų naujų COVID-19 ligos atvejų priskaičiuota 156 atvejai 100 tūkst. gyventojų, nuo pandemijos pradžios mirė 701 infekcija užsikrėtęs žmogus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 00:01

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisai, kurioje siūloma, kad, kilus įtarimams dėl COVID-19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų privalomai testuotis arba, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu. Seimas nutarė, kad ši įstatymo pataisa bus svarstoma skubos tvarka.
 
Už įstatymo pataisą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė 32 parlamentarai.
 
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos svarstymas ir priėmimas Seime numatytas ketvirtadienį.
 
Seimui pritarus šiam įstatymo pakeitimui, Vyriausybei būtų suteikta teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.
 
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, numatoma, kad testuotis dėl COVID-19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID-19 infekcija tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID-19 protrūkis, arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas.
 
Siūloma įstatymo pataisa taip pat numato, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.
 
Kai kuriems Seimo nariams atkreipus dėmesį į viešoje erdvėje sklaidančius nuogąstavimus, kad testavimas bus ne tik privalomas, bet ir priverstinis, sveikatos apsaugos ministras suskubo šią informaciją tikslinti.
 
„Diskusijų metu į viešąją erdvę įvairių sąvokų yra paleidžiama, nors aš pats asmeniškai nė karto nepasakiau žodžio priverstinis, tiesiog interpretacijos yra tokios, kokios yra. Ir mūsų nuomonė, kad čia tikrai nėra pažeidžiamos žmogaus teisės ar laisvės, ir manau, kad čia yra labai proporcingi pasiūlymai“, – Seimo posėdyje teigė A. Dulkys.
 
„Tai čia šiuo atveju įstatyme yra kaip tik labai stipriai akcentuojama, kad yra numatyta darbdaviams galimybė, jeigu žmogus nenori testuotis, jam sudaroma galimybė dirbti nuotoliniu būdu“, – pridūrė ministras.
 
Visgi Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio toks ministro paaiškinimas neįtikino, parlamentaras piktinosi, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai.
 
„Šiuo atveju Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, tai ką jūs siūlote, iš esmės prieštarauja pačiai Konstitucijai“, – sakė R. Žemaitaitis, akcentuodamas, kad COVID-19 testavimas bus priverstinis ir nebus jokio pasirinkimo galimybės.
 
Taip pat siūloma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.
 
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, galėtų būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka arba apmokami darbdavio.
 
Aiškinamajame rašte pažymima, kad, Seimui priėmus šias pataisas, būtų užtikrinamas saugesnis atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimas ir organizavimas, sudaroma galimybė laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu sumažinama būtų užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, rizika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.16; 00:30

Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai patvirtintas koronavirusas, tačiau jų būklė yra gera, teigiama B. al-Assado atstovų pranešime.
 
Koronaviruso testai B. al-Assadui ir jo žmonai atlikti jiems pajutus „nestiprius simptomus“.
 
„Jų savijauta gera ir būklė stabili. Jie laikysis dviejų ar trijų savaičių saviizoliacijos“, – teigiama pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.08; 17:56

Ligoninėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Praėjusią parą, šeštadienį, Lietuvoje patvirtinti 390 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, nuo šios infekcijos mirė 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 214 žmonių (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 196 034).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3328 žmonės.
 
Per parą ligoninėse mirė 6 žmonės. Keturi žmonės mirė 80–89 metų ir po vieną 40–49 ir 50–59 metų amžiaus grupei priklausantys asmenys.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 437 atvejai.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 240,5 atvejo.
 
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 10,10 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 188 191 asmuo (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 143 942.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 6885 (deklaruotas: 51 134).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 397 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 747 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 36 756 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 482 žmonės, antra – 142. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 85 732 žmonės, panaudota 295 810 vakcinų.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 64 žmonės. 51 naujas pacientas pradėtas gydyti taikant deguonies terapiją, dar 1 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1572 lovų užimtos 798.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 5257 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 135 262. Taip pat per parą atlikta 141 antigeno ir 13 antikūnų tyrimų.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė iki kovo 31 dienos pratęsė karantiną. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos. Nuo kovo 6 dienos atnaujintos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.07; 00:30

Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 434 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, ši infekcija pasiglemžė dar 5 žmonių gyvybes, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 201 335 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 195 172).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3303 žmonės.
 
Per parą ligoninėse mirė 5 žmonės: trys asmenys priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, po vieną – 70-79 ir 90-99 metų amžiaus grupėms.
 
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 459 atvejai.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 247,9 atvejo.
 
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,3 proc. Galimai imunitetą jau įgijo beveik dešimt procentų asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 187 162 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 142 621.
 
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 7110 (deklaruotas: 51 651).
 
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
 
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 775 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1091 asmuo. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 34 113 žmonių.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9405 žmonės, o antra – 4333. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 80 502 žmonės, panaudotos 280 565 vakcinos.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 87 žmonės. 59 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, dar 4 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1573 lovų užimtos 811.
 
Praėjusią parą šalyje atlikta 7128 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 122 035. Taip pat per parą atlikta 635 antigeno ir 519 antikūnų tyrimų.
 
ELTA primena, Vyriausybė iki kovo 31 dienos pratęsė karantiną. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.05; 12:00

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Antradienį Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Valdemarui Rupšiui patvirtinta koronavirusinė infekcija, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Pasak pranešimo, kariuomenės vadas buvo izoliacijoje nuo praėjusios savaitės pabaigos, kai buvo nustatyta, kad jis turėjo kontaktą su COVID-19 sirgusiu asmeniu. V. Rupšys pirmadienį jautė ligai būdingus peršalimo simptomus, todėl antradienį buvo testuotas. Šiuo metu gen. ltn. V. Rupšys jaučiasi gerai.
 
Kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 06:00

Suomijoje pirmadienį įvesta nepaprastoji padėtis, vyriausybei rengiantis įvesti griežtesnių apribojimų suvaldyti didėjančius sergamumo COVID-19 rodiklius.
 
Premjerė Sanna Marin praėjusią savaitę leido suprasti, kad šis žingsnis bus neišvengiamas, kai įspėjo, kad nuo kovo 8 d. kai kuriose šalies dalyse trijų savaičių laikotarpiui įsigalios nurodymas restoranams gaminti maistą tik išsinešti.
 
„Vyriausybė kartu su Respublikos prezidentu šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė S. Marin.
Suomijos Konstitucijoje numatyta, norint įvesti tokį apribojimą, paskelbti nepaprastąją padėtį. Dabar siūlymas dėl restoranų veiklos ribojimo bus pateiktas šalies parlamentui, sakė S. Marin.
 
Vyriausybė vasario 24 d. taip pat paskelbė nurodžiusi kai kurių šalies teritorijų, kuriose fiksuojami dideli infekcijų skaičiai, valdžios institucijoms įvesti draudimą susiburti ne daugiau kaip šešiems žmonėms.
 
Nors nepaprastosios padėties įvedimas leis įvesti judėjimo apribojimų, S. Marin sakė, kad vyriausybė šiuo metu neplanuoja pakartotinai įvesti tokių apribojimų, kaip pernai kovą įvesto draudimo judėti tarp sostinės ir likusios šalies teritorijos.
 
Tačiau ji sakė reporteriams, kad tokie apribojimai galėtų būti įvesti nusprendus, jog jie yra „reikalingi ir proporcingi“.
 
Suomijoje nuo pandemijos pradžios užregistruoti 58 064 koronaviruso atvejai ir 750 infekuotų pacientų mirčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 03:00

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad pernelyg užsitęsusio karantino efektyvumas kiekvieną papildomą savaitę ir mėnesį mažėja. Jis taip pat priduria, kad neigiamas ilgo karantino poveikis gali būti didesnis, nei jo nauda.
 
„Manau, kad šalims visgi reikės apsispręsti, kokiu keliu jos žengia ir kiek įmanoma labiau išmokti gyventi su virusu. ES šalys praktiškai liko vienintelės pasaulyje, kurios įsikabinusios tokio (griežto – ELTA) karantino, ir vis tiek kažkada ateis diena, kai tiesiog privalėsime rizikuoti ir atidaryti ekonomiką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė jis.
 
Ž. Mauricas pabrėžė, jog karantino esmė yra ne jis pats, o kokiu mastu jo visuomenėje laikomasi.
 
„Jeigu karantine esame pusę metų ar ilgiau, tai tikrai gali turėti didelį šautinį neigiamą poveikį, apie kurį retai kalbame, bet jis gali būti žymiai didesnis, nei teigiamas karantino poveikis. Juolab kad ribinis karantino naudingumas kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę mažėja. Pirminis jo efektas yra didžiausias, visi mobilizuojasi, visi laikosi taisyklių, nes ne pats karantinas yra esmė, o karantino laikymosi taisyklės“, – sakė jis, pridurdamas, kad karantinui užsitęsus jo ribinis naudingumas mažėja, tačiau ribiniai kaštai auga.
 
Ž. Mauricas taip pat teigė, kad galiausiai susikirtus ribinio karantino naudingumo ir ribinių karantino kaštų kreivėms, papildoma karantino savaitė ar papildomas mėnuo tampa visomis prasmėmis neberacionalus ir nebelogiškas. Jis taip pat pažymėjo, kad „karantinas pats savaime negali būti tikslas“.
 
Anot ekonomisto, restoranų, viešbučių, turizmo sektoriaus, kitų laisvalaikio paslaugų situacija šiuo metu yra nepavydėtina, ir panašu, kad ji artimiausiu metu nepasikeis į gerą, jei ir toliau bus laikomasi patvirtinto išėjimo iš karantino plano.
 
„Nors neaišku, ar tikrai taip reikėtų pavadinti tą planą, galbūt tai pasilikimo karantine planas“, – pridūrė Ž. Mauricas.
 
Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.
 
Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.01; 12:00

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Nuo ketvirtadienio įsigalioja Vyriausybės nutarimas atlaisvinti ribojimą tarp konkrečių žiedinių savivaldybių, švelninama kaukių dėvėjimo lauke prievolė.
 
Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti asmenų judėjimą tarp žiedinių savivaldybių, kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimas galioja iki kovo 15 dienos.
 
Nuo ketvirtadienio taip pat įsigalioja sprendimas atsisakyti privalomo burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių) dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė iki kovo 31 dienos šalyje pratęsti karantino režimą.
 
Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 06:00

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad mūsų šalyje nustatyta 11 naujų britiškosios koronaviruso (COVID-19) atmainos atvejų.
 
Tai patvirtinančius sekoskaitos tyrimų rezultatus trečiadienį gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų laboratorija, kurioje per pastarąją savaitę buvo ištirti 96 ėminiai, o trečiadienį 11-oje ėminių nustatyta šio viruso mutacija.
 
Paaiškėjo, kad 6 ėminiai su britiškąja koronaviruso atmaina „atkeliavo“ iš Vilkaviškio, 4 – iš Kauno, o vienas – iš Marijampolės.
 
Iš viso šiuo metu šalyje jau yra žinomų 12 atvejų, kai žmonės užsikrėtė britiškąja viruso atmaina. Pirmasis pacientas jau yra pasveikęs.
SAM pateikiamais duomenimis, šią savaitę iš viso tirti 284 ėminiai. Kauno klinikos jau ištyrė minėtuosius 96, dar 188 ėminius tiria referentinė „European Centre for Disease Prevention and Control“ laboratorija. Tikimasi iš šios užsienio laboratorijos rezultatų sulaukti artimiausiu metu.
 
Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų COVID-19 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas, primenama SAM pranešime. Šie tyrimai pradedami atlikti, pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą įrangą tyrimams.
 
Organizuoti ir koordinuoti plataus masto koronaviruso genomo sekoskaitos procesą pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 02:00

Buvęs Čekijos prezidentas V. Klausas savo apsilankymą restorane pavadino pilietinio nepaklusnumo forma. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas užsikrėtė koronavirusu. Tai antradienį žurnalistams pranešė jo padėjėjas Peteris Macinka.
 
„Ponui Klausui atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas buvo teigiamas, – sakė P. Marcinka. – Jis pusę valandos buvo tikrinamas dėl Covid-19 diagnozės Centrinėje karo ligoninėje Prahoje. Jis bus gydomas ambulatoriškai“.
 
V. Klausas, kuriam birželio 19 d. turėtų sukakti 80 metų, yra kolektyvinio imuniteto koronavirusui atsiradimo teorijos šalininkas, atsisako dėvėti medicinines kaukes ir skiepytis nuo Covid-19. Už tai, kad dalyvavo viešuose renginiuose be kaukės, buvusiam valstybės vadovui jau buvo skirtos dvi baudos.
 
V. Klausas ėjo Čekijos prezidento pareigas 2003-2013 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 06:00

Gali būti, kad Į Lenkiją atvykstantys asmenys jau netrukus turės pateikti neigiamą koronaviruso testą. Šis naujas reikalavimas planuojamas savaitės pabaigoje, stočiai TVN sakė sveikatos ministras Adamas Niedzielskis. Tam, kas pasienyje pateiks neigiamą testo rezultatą, atvykus nereikės karantinuotis.
 
Ministras, be to, pareiškė, kad Lenkijoje prasideda trečioji pandemijos banga, kuri piką veikiausiai pasieks kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Naujos priemonės pandemijai suvaldyti ateinančiomis savaitėmis neplanuojamos.
 
Lenkijoje pastaruoju metu auga naujų infekcijų skaičiai. Neseniai šalyje sušvelninti, be kita ko, kino teatrams, teatrams, viešbučiams ir slidinėjimo trasoms taikyti ribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.22; 00:30

Lietuvoje praėjusią parą, vasario 20-ąją, ištyrus 4650 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 463 žmonėms, mirė 9 žmonės, skelbia Statistikos departamentas.
 
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 194051.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 infekcijos mirė 9 žmonės. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3171.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje sekmadienį siekia 242,7 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 472 atvejai.
 
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 8 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 9,20.
 
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 179509 žmonės. Šiuo metu serga 7979 asmenys.
 
Per parą izoliuotų asmenų – 934, iš viso saviizoliacijoje yra 203893 asmenys.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 66 pacientai.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1834 lovų užimtos 844.
 
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 941, antra 62 asmenys. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 66897 žmonės.
 
Sugriežtintas karantinas Lietuvoje galioja iki vasario 28 dienos. Karantino režimas galioja visoje Lietuvos teritorijoje iki vasario 28 dienos, 24 valandos. Iki vasario pabaigos pratęstas ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.
 
Tačiau Vyriausybė jau leido atnaujinti veiklą atskirą įėjimą iš lauko pusės turinčioms parduotuvėms, grožio salonams, kirpykloms. Vyriausybės nutarimas įsigaliojo nuo vasario 15 dienos.
 
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį, ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino jį pandemija.
 
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius yra didesnis kaip 111 mln., daugiau kaip 2,4 mln. žmonių mirė, 86 mln. užsikrėtusiųjų pasveiko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.21; 18:17

Augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, Estijos vyriausybė apsisprendė dėl naujų ribojimų pandemijai suvaldyti.
 
Šalyje viešojo maitinimo įstaigos, teatrai, kino teatrai, koncertų salės ir bažnyčios, kaip iki šiol, liks atviros. Tačiau nuo pirmadienio jose galės būti užimta ne daugiau kaip pusė esamų vietų. Be to, vyriausybė ketvirtadienį nusprendė renginių dalyvių skaičių sumažinti iki 200 viduje ir iki 250 lauke.
 
Paraleliai kitą savaitę prasidėsiančioms atostogoms, saunos, SPA centrai ir baseinai dviem savaitėms nutrauks savo veiklą plačiajai publikai. Pasibaigus atostogoms, kovo pradžioje vieną savaitę pamokos mokiniams pradžioje vyks nuotoliniu būdu.
 
Sveikatos ekspertai prieš tai įspėjo, kad dėl augančių infekcijų skaičiaus Estijos laukia liūdnas kovas ir balandis. 1,3 mln. gyventojų turinti šalis nuo rudens kovoja su didėjančiais užsikrėtimų koronavirusu rodikliais. Nuo pandemijos pradžios čia registruota per 55 000 atvejų, 514 žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 07:35

Vaistai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Per kelis dešimtmečius benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išaugo tiek, kad 2-3 kartus lenkia kitas Šiaurės Europos regiono šalis. Benzodiazepinų grupės vaistai – tai centrinę nervų sistemą slopinantys, raminamieji ir migdomieji vaistai, skirti trumpalaikiam nerimo ir nemigos gydymui. Benzodiazepinus galima vartoti tik gydytojui paskyrus ir tik taip, kaip gydytojas nurodė, nes vartojami ilgą laiką gali sukelti priklausomybę ir padidinti traumų riziką.
 
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistams piktnaudžiavimo šiais vaistais mastas Lietuvoje kelia nemažą susirūpinimą. Vidutinė šių vaistų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia daugiau nei 7 metus, nors mokslininkai rekomenduoja juos skirti tik trumpalaikiam gydymui.
 
NTAKD pranešime nurodoma, kad nors Lietuvoje raminamuosius ir migdomuosius vaistus dažniau vartoja vyresni gyventojai, bet naujausi tyrimai rodo nemažą jų vartojimo paplitimą tarp mokinių ir studentų. 2019 m. vykdytas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD) atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, 15-16 m. amžiaus mokinių dalis labai padidėjo ir yra didžiausia nuo 2003 m. Raminamuosius ir migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime yra vartoję 20 proc. Lietuvos mokinių (28,7 proc. merginų ir 10,6 proc. vaikinų).
 
Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių ir net kelis kartus viršija visų šalių vidurkį – 9,2 proc. Taip pat nuo 2007 m. labai daugėja mokinių, kurie būdami 13 m. ar jaunesni, bandė vartoti raminamuosius ir migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus. Problemos mastą, pasak NTAKD specialistų, atskleidžia ir tai, kad kas trečias mokinys panorėjęs galėtų lengvai gauti raminamųjų ir migdomųjų vaistų.
 
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. rudenį vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 13 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotį (14,6 proc. moterų ir 7,9 proc. vyrų), o dar didesnė dalis – 19,4 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (22,4 proc. moterų ir 12,2 proc. vyrų).
 
Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad 23,3 proc. studentų savijauta karantino dėl COVID-19 metu suprastėjo. Be to, daugiau nei trečdalis studentų dažnai jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai būna sunku susikaupti, būna sunku užmigti ar prastai miega, nenori nieko veikti, jaučia apatiją.
 
Pastebėtos tendencijos, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojusių studentų (ypač tų, kurie šias medžiagas vartojo siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti) didesnė dalis sveikatos ir gerovės rodiklių buvo įvertinti ženkliai prasčiau. O tie studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus, siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus vertintus psichinės sveikatos rodiklius.
 
Užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai panašūs, teigia NTAKD. 2019 m. paskelbto JAV mokslininkų tyrimo duomenimis, receptinius benzodiazepinus vartojantys aukštųjų mokyklų studentai, lyginant su bendraamžiais, daugiau nerimauja ir yra labiau priešiškai nusiteikę. O vartojantiems receptinius stimuliantus studentams labiau būdingas agresyvumas ir nerimas nei jų bendraamžiams.
 
Geriau suprasti problemą leidžia ir 2020 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro inicijuotas tyrimas, kuriuo buvo įvertintas COVID-19 poveikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiams. Tyrimas atskleidė, kad dėl pandemijos įvestų ribojimo priemonių tapus sunkiau įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtoje rinkoje, galėjo padidėti legalių psichoaktyviųjų medžiagų, tokių kaip alkoholis ar receptiniai vaistai, vartojimas kaip reakcija į rinkos pokyčius. Šio tyrimo duomenimis, tarp kai kurių gyventojų grupių padidėjo receptinių vaistų, ypač benzodiazepinų, vartojimas. Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad šių medžiagų vartojimo padidėjimas galimai siejasi su siekiu sumažinti nerimą dėl pandemijos bei įvestų karantino priemonių. Taip pat dalis nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priklausomų asmenų benzodiazepinus vartojo atsiradusiems abstinencijos simptomams malšinti, kai negalėjo įsigyti anksčiau vartotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
 
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šiais metais parengė informacinį atvirlaiškį apie benzodiazepinus. Jame informuojama apie šių vaistų ilgalaikio vartojimo, perdozavimo ir maišymo su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis keliamus pavojus bei atkreipiamas dėmesys, kad neteisėtoje rinkoje gali būti siūlomi padirbti ir pavojingi gyvybei benzodiazepinai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 05:00

Kaip taisyklingai dėvėti medicininę kaukę? Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje praėjusią parą, trečiadienį, ištyrus 8855 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 721 asmeniui, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 184 948.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, taip pat registruoti dar 6 asmenys, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė. Tokiu būdu per praėjusią parą nuo COVID-19 mirusių asmenų padaugėjo iki 18, skelbia Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
 
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2885 žmonės.
 
Nuo COVID-19 mirė 40–99 metų žmonės. Iš viso mirė 6 moterys ir 6 vyrai. Tarp jų po tris žmonės, kurie buvo 50–59 metų ir 70–79 metų, po du 80–89 metų ir 90–99 metų ir po vieną 40–49 ir 60–69 metų amžiaus grupėms priklausančių žmonių.
 
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 1442 žmonės, tad bendras pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 133 994. Koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 45 753 žmonės.
 
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 957 327 ėminiai.
 
Per praėjusią parą pirmąja vakcinos doze paskiepytas 1491 asmuo, antrąja vakcinos doze – 4291. Abiem vakcinos dozėmis iš viso paskiepyta – 30 241. Iš viso panaudota vakcinų – 106 045.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 126 pacientai. Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų, sergančių COVID-19 liga, per praėjusią parą – 84, o dar 14 naujai pradėtų gydyti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 2313 lovų užimtos 1171.
 
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui sugriežtintą karantiną pratęsti iki vasario 28 dienos. Iki vasario pabaigos pratęstas ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 11:02

Apsauginė kaukė ir jos dėvėjimo būdai. Slaptai.lt nuotr.

Praėjusią parą, sausio 29-ąją, ištyrus 7464 ėminius, Lietuvoje nustatyti 718 užsikrėtimo COVID-19 atvejų.
 
Bendras nustatytų atvejų konkretiems žmonėms skaičius pasiekė 181734.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 21 žmogus: 15 moterų ir 6 vyrai. Jų amžius buvo nuo 50 iki 99 metų. Vienas miręs asmuo priklaisė 30-39 amžiaus grupei.
 
Mirčių nuo COVID 19 statistiką papildo ir ankstesnėmis paromis registruotos mirtys, jų – 4.
 
Tad mirtis nuo pandemijos pradžios jau pasiglemžė 2787 žmones.
 
Per praėjusią parą pasveiko 2341 asmuo, tad bendras pasveikusių asmenų skaičius pasiekė 129043.
 
Šiuo metu koronavirusu serga 47746 asmenys.
 
Per praėjusią parą ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 7464. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 1920609.
 
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 2851 asmuo. Antrąja skiepo doze: 4730.
 
Iš viso vakcinuota dviem skiepo dozėmis 20682 žmonės.
 
Naujai per praėjusią parą į stacionarą paguldytų pacientų – 120.
 
Šalies ligoninėse užimtos COVID-19 gydymui skirtos lovos: 1307 iš 2440.
 
Laikinai nedarbingi dėl COVID-19 ligos gydytojai – 101 iš 8402.
 
Nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilo koronaviruso infekcijos pandemija, visame pasaulyje patvirtinta per 102 mln. infekcijos atvejų, mirčių skaičius – per 2 mln.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.30; 10:33

Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 773 asmenims, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šeštadienį buvo ištirti 5623 ėminiai.
 
Praėjusią parą pasveiko 159 žmonės, o bendrai pasveikusiųjų padaugėjo 119 085. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 176 624, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52 892 žmonės.
 
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 867 777 ėminiai.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 18 žmonių ir registruoti dar 3 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2649 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
 
Nuo COVID-19 mirė 12 moterų ir 6 vyrai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 6 žmonės. Mirė vienas asmuo 50-59 metų amžiaus grupėje, taip pat trys žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, ir po keturis – 70-79 bei 90-99 metų amžiaus grupėse.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 9 asmenys, antrąja skiepo doze nepaskiepyta nė vieno. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 58 039, o dviem skiepo dozėmis – 8 997 žmonės. Iš viso panaudota 67 036 vakcinos.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 144 pacientai. Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų skaičius praėjusią parą siekė 101. Dešimčiai naujai pradėtų gydyti žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.24; 00:30