Dėl koronaviruso pandemijos Liuksemburgas nuo penktadienio įveda naktinę komendanto valandą. Šalies parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, anot kurio, gyventojai nuo 23.00 iki 6.00 val. turi likti namuose. Išimtys taikomos tik vykstant į darbą ar pas gydytoją. Taip pat leidžiama kilometro spinduliu nuo gyvenamosios vietos vedžioti šunis.
 
Parlamentas priėmė ir daugiau ribojimų: restorane ar namuose be kaukių gali susitikti ne daugiau kaip keturi asmenys. Jei žmonių yra daugiau, dėvėti kaukę privalu. Šie suvaržymai galios iki metų galo, komendanto valanda – kol kas iki lapkričio pabaigos.
 
Naujų koronaviruso infekcijų skaičius daugiau kaip 600 000 gyventojų turinčioje šalyje praėjusią savaitę, lyginant su savaite anksčiau, išaugo 265 proc. iki 3 400.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 00:03

Baltasis tiltas per Nerį. Vytauto Visocko nuotr.

Komentuodamas pastaraisiais metais Lietuvoje stebimą gyventojų skaičiaus augimą, Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas, profesorius Donatas Burneika sako, kad dėl šiuo metu šalyje vyraujančios demografinės struktūros nebėra kam išvažiuoti ir prognozuoja, jog imigracijos srautas bus stebimas ir ateinantį dešimtmetį. Visgi jis priduria, kad COVID-19 infekcijos protrūkis neišvengiamai sukels laikiną gyventojų skaičiaus nuosmukį.
 
„Lietuvos gyventojų skaičių iš esmės nulemia migracija. Kadangi migracija jau kuris laikas yra teigiama, tai yra visos prielaidos gyventojų skaičiui didėti. Kaip tai susiję su koronavirusu yra gerokai sunkiau pasakyti (…). Vis dėlto ilgainiui krizės dažniausiai sukelia tam tikrą laikiną (gyventojų skaičiaus – ELTA) nuosmukį, todėl dėl natūralių priežasčių viruso įtaka gyventojų skaičiui bus neigiama“, – Eltai teigė jis.
 
Visgi profesorius pabrėžė, kad nors COVID-19 infekcija neišvengiamai lems gyventojų skaičiaus mažėjimą, kaip virusas apskritai veikia gyventojų migraciją nustatyti sunku.
 
„Kol kas atrodo, kad (koronavirusas – ELTA) neigiamos įtakos migracijai nedaro, nes galbūt žmonėms tokias krizes yra kažkiek lengviau išgyventi savo gimtinėje (…). Be abejo, laikini išvažiavimai į užsienį dėl trumpesnių darbų yra gerokai apstoję. Visgi kiek išvažiavimas keliems mėnesiams dirbti darydavo įtakos gyventojų skaičiui sunku pasakyti“, – sakė D. Burneika.
 
„Labai tikėtina, kad dabar (…) žmonės registruojasi Lietuvoje, o faktiškai gyvena kažkur kitur, kad gautų pašalpą. Tai nėra įrodyta, bet gali būti ir taip, kad dalis bedarbių formaliai Lietuvoje ir negyvena, nes tai dabar visai įmanoma padaryti“, – pridūrė jis.
 
D. Burneika pabrėžė, kad emigracija mažėja dėl šiuo metu Lietuvoje vyraujančios demografinės struktūros.
 
„Mūsų demografinė struktūra yra tokia, kad nelabai kam yra masiškai išvažiuoti. Prieš 10 metų mes turėjome labai daug baigiančio mokyklas ir universitetus jaunimo, dar turėjome krizę, todėl, be abejo, daug žmonių išvažiavo“, – Eltai sakė jis.
Dangoraižiai prie Neries. Vytauto Visocko nuotr.
 
Anot profesoriaus, mokslininkų skaičiavimais, imigracijos srautai į Lietuvą bus stebimi dar ateinantį dešimtmetį.
 
„Visais laikais visos emigracijos bangos turėjo kažkokį grįžtamąjį ryšį (…). Vien faktas, kad turime daug žmonių, kurie gali grįžti ir mažai, kurie gali išvažiuoti, reiškia, kad mes vis tiek kurį laiką turėsime (gyventojų skaičiaus augimą – ELTA) (…) Mūsų skaičiavimais, apie 10-metį turėtų vykti imigracijos srautai“, – kalbėjo jis.
 
Anot D. Burneikos, lietuviai emigruoja ne tik dėl geresnio gyvenimo siekio, bet ir dėl darbo jėgos pertekliaus šalyje.
 
„Visiškai akivaizdu, kad didžioji dalis priežasčių yra susijusios su žmonių lūkesčiais gyventi geriau, uždirbti daugiau. (…) Mūsų emigraciją iki šių dienų labai akivaizdžiai lemia didelis darbo jėgos perteklius. Labai daug darbų buvo prarasta, ypač pramonėje ir žemės ūkyje, o nauji darbai kuriasi kitose vietose, todėl daugelis žmonių turėjo emigruoti ar į kitus Lietuvos miestus, ar į užsienį. Iš viso mes netekome apie pusės milijono darbo vietų, (…) grubiai tariant, apie pusė milijono žmonių turėjo kažkur dingti. Dalis jų ir išvažiavo“, – sakė jis.
Neries pakrantė. Vytauto Visocko nuotr.
 
Profesorius pabrėžė, kad šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų kreipti ne į lietuvių skatinimą grįžti tėvynėn, o į imigracijos iš trečiųjų šalių valdymą.
 
„Vienintelė protinga strategija – kurti gerą ir kiek įmanoma socialiai teisingą visuomenę, iš principo kurti ir tvarkyti savo kraštą. Nemanau, kad reikalinga kažkokia speciali strategija ar ypatingos priemonės reimigracijai skatinti. Manau, kad žymiai didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas imigracijos valdymui iš trečiųjų šalių, nes tai yra iššūkis. Verslas suinteresuotas, jei atsigaus ekonomika, atsivežti pigią darbo jėgą, o tai niekada ir niekur labai gerų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje nesukeldavo“, – tikino jis.
 
Negana to, profesorius pridūrė, kad žymiai svarbesnis yra ne kiekybinis, o kokybinis migracijos veiksnys.
 
„Kitas dalykas, manau, mūsų emigracijos ir imigracijos strategijoje turi imti labai aiškiai dominuoti kokybiniai dalykai. Tai yra mums turėtų būti žymiai svarbiau ne kiek žmonių atvažiuoja ir išvažiuoja, bet kas atvažiuoja ir išvažiuoja. Tai lems šalies ateitį“, – Eltai sakė jis.
 
ELTA primena, kad šiemet pirmą kartą po 28 metų Lietuvos metinis gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais. Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.29; 07:00

Kijevo Boryspilio oro uostas. Slaptai.lt nuotr.

Beveik 200 Europos oro uostų ateinančiais mėnesiais gali grėsti bankrotas, jei neatsigaus keleivių paklausa, antradienį įspėjo viena pramonės asociacija, valstybėms svarstant įvesti naujų karantino priemonių kovai su antrąja COVID-19 banga.
 
Tarptautinė oro uostų taryba teigė, kad 193 oro uostai, kuriems gresia nemokumas, yra daugiausiai regioniniai oro uostai, kuriais naudojasi vietos bendruomenės. Tačiau jie atsakingi už daugiau nei ketvirtį milijono darbo vietų ir sukuria 12 mlrd. eurų BVP.
 
„Oro uostų uždarymo grėsmė reiškia, kad Europa susiduria su tikimybe, jog gali žlugti reikšminga oro transporto sistemos dalis, nebent vyriausybės suteiktų reikiamą paramą“, – teigia pramonės asociacija.
 
Nemažai Europos valstybių šalia paramos visoms bendrovėms, paveiktoms su pandemija susijusių apribojimų, ėmėsi teikti tikslinę pagalbą ir oro linijoms.
 
Oro uostų tarybos duomenimis, oro uostų keleivių srautai spalio viduryje buvo sumažėję net 74 proc., o tai reiškia, kad oro uostai ir oro linijos susiduria su sunkumais padengiant eksploatavimo išlaidas.
 
Pramonės asociacija taip pat paragino Europos valstybes keliautojus verčiau daugiau testuoti, o ne taikyti karantiną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.28; 05:34

Italijoje per protesto akcijas prieš apribojimus dėl pandemijos kilo susirėmimų su policija. EPA-ELTA nuotr.

Vienas policininkas nukentėjo Milane pirmadienio vakarą per susirėmimus tarp pareigūnų ir manifestantų, protestavusių prieš ribojamąsias priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso plitimo.
 
Kaip pranešė antradienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, protesto akcijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.
 
Pasak leidinio, policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas. Sulaikyti du žmonės.
 
Riaušės, vandalizmo aktai ir parduotuvių plėšimas lydėjo analogišką protesto akciją Turine. Ten nukentėjo du policininkai, sulaikyta 10 žmonių. Panašios manifestacijos, per kurias buvo griebtasi smurto, vyko ir kituose miestuose šalies šiaurėje ir pietuose.
 
Dingstį protestams davė Italijos vyriausybės sprendimas uždrausti visiems restoranams ir barams dirbti po 18 val. Valdžia neatmeta, kad apribojimai bus dar labiau griežtinami.
 
Pastarosiomis savaitėmis Italijoje kelis kartus padidėjo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius, per parą fiksuojama vidutiniškai 20 tūkst. atvejų. Vis daugiau žmonių guldoma į ligonines, taip pat ir į intensyviosios terapijos skyrius. Vyriausybė kritikuojama už ribojamąsias priemones, kurios taip pat taikomos teatrams, kino teatrams ir kitoms kultūros įstaigoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 00:30

Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pagal patį pesimistiškiausią iš šiuo metu galimų keturių Covid-19 pandemijos Lietuvoje vystymosi scenarijų, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms. Tokias išvadas suponavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Jų nuomone, kai šalyje pradeda vyrauti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.
 
Pagal LSMU pranešimą, atlikę galimų atvejų modeliavimus, tyrėjai pažymi: jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių. Tik tokiu būdu pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad Covid-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau kaip šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų.
 
Pagal pesimistinį scenarijų, šis lovų skaičius būtų visiškai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje.
 
Jei būtų hospitalizuota 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną.
 
Būtina pabrėžti: nors Lietuvoje vis daugėja prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų, lygį. Tokiu atveju koronaviruso infekcijos Lietuvoje paveiktiems pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti viršytas anksčiau nei planuojama.
 
LSMU bei LEI mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų šalies miestų ligoninėse Covid-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui, – saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.
 
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka Covid-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.
 
Lietuvoje išlikus spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijoms (kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc)., o hospitalizuoti tektų 8 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau, – apie gruodžio vidurį. O jeigu gydymas ligoninėje taptų būtinas tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 31 dieną.
 
Tačiau mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės koronaviruso pandemijos eigos kol kas neįmanoma, nes iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų ją patikimai prognozuoti po savaitės ar vėliau. Šiuo metu Lietuvoje atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo. Svarbu suprasti, kad daug kas šalyje priklausys ir nuo Vyriausybės sprendimų, taip pat – nuo gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 12:00

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Šalyje augant COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, rūpindamasis pirkėjų bei savo darbuotojų saugumu, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ visose parduotuvėse atėjusiems apsipirkti nemokamai suteiks vienkartinę apsauginę veido kaukę. Ši tvarka įsigalios nuo spalio 28 d. ir galios iki lapkričio 11 d.
 
„Nuolat šalyje kintanti situacija verčia ir mus priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo metu mūsų prioritetas – darbuotojų ir pirkėjų saugumo užtikrinimas. Praėjusią savaitę priėmėme sprendimą ten, kur įvedamas lokalus karantinas, pirkėjams kaukes išskirti nemokamai. Matydami augantį susirgimų COVID-19 skaičių, šią savaitę nusprendėme tokį sprendimą taikyti visose šalies parduotuvėse“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
 
Ji prašo pirkėjų būti sąmoningais: teisingai dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas bei į parduotuves stengtis eiti kaip galima rečiau.
 
Kaukės pirkėjams bus išskiriamos informacijos kasose. Mažesnėse parduotuvėse, kuriose informacijos kasų nėra, kaukės bus dalijamos vienoje iš įprastų kasų.
 
„Kviečiame pirkėjus planuoti apsipirkimus bei į parduotuves eiti kuo rečiau. Taip pat primenu, kad pavasarį buvo atlikta tinklo „Barbora Express“ plėtra ir daugelyje šalies miestų atsirado pirkinių atsiėmimo stotelės. Pasirinkę jas, pirkėjai galės įsigyti visas reikalingas prekes, išvengdami ėjimo į parduotuvę, o mūsų darbuotojai surinks visas reikiamas prekes“, – teigia E. Dapkienė.
 
„Maxima“ parduotuvėse šiuo metu laikomasi sugriežtintų higienos reikalavimų: reguliariai dezinfekuojami vežimėliai ir krepšeliai bei kiti įvairūs paviršiai, parduotuvių vėdinimui yra padidinta šviežio oro cirkuliacija.
 
Prekybos tinklas „Maxima“ savo esamus ir būsimus darbuotojus yra apdraudęs specialiu draudimu nuo koronaviruso. Darbuotojai yra aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis ar apsaugos skydeliais, pirštinėmis, dezinfekciniais rankų skysčiais. Kasdien darbuotojams yra matuojama temperatūra. Jeigu darbuotojai jaučiasi prastai, turi peršalimo ar gripo simptomų, jų prašoma likti namuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 13:06

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sumenkino koronaviruso keliamą grėsmę ir apkaltino žiniasklaidą dėl politinių priežasčių perdedant pandemijos pavojų. Naujų infekcijų skaičius auga tik todėl, kad JAV atliekama tiek daug testų, rašė jis pirmadienį tviteryje. D. Trumpas kalbėjo apie „melagienų žiniasklaidos sąmokslą“.
 
„Korumpuota“ ir blogai informuota žiniasklaida tikslingai naudojasi pandemija iki rinkimų lapkričio 3 dieną, kad jam pakenktų, rašė D. Trumpas. „Lapkričio 4-ąją tema visiškai pasikeis“, – pridūrė jis.
 
Naujų koronaviruso infekcijų skaičius JAV pastaruoju metu išaugo iki 70 000 per parą. Atvejų daugėja gerokai sparčiau nei atliekamų testų. Ekspertai įspėja, kad prasidėjus šaltajam metų laikui JAV laukia antroji pandemijos banga. Todėl labai mažai tikėtina, kad pandemijos tema po rinkimų staiga dings iš amerikiečių žiniasklaidos.
 
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, 330 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol patvirtinta 8,6 mln. infekcijų ir 225 000 mirtys – tai didžiausi skaičiai pasaulyje.
 
Savo tviterio žinutėje D. Trumpas pakartojo, kad „jauni žmonės“ po Covid-19 infekcijos „labai greitai pasveiksta“. Žinomi sveikatos ekspertai šį prezidento vis naudojamą argumentą vadina klaidinančiu ir pavojingu. Sunki ligos eiga jaunesniems asmenims esą pasitaiko rečiau, tačiau nėra neįmanoma. Be to, jie gali užkrėsti vyresnius asmenis ar gretutinių ligų turinčius žmones, kuriems Covid-19 yra pavojingesnė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 19:14

Šveicarijos vėliava

Sparčiai plintant koronavirusui, Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad bus imtasi tolesnių žingsnių pandemijai suvaldyti, praneša agentūra „Reuters“.
 
Vidaus reikalų ministras Alainas Barsetas pirmadienį sakė, kad gyventojų laukia ilgai truksiantys ribojimai. „To, ką mes dabar ruošiame, greičiausiai reikės laikytis labai ilgai, – sakė jis. – Trečiadienį bus priimti sprendimai ateinančioms savaitėms ir mėnesiams“.
 
Šveicarija šiuo metu yra viena labiausiai viruso paveiktų šalių, sakė ministras ir įspėjo laikytis distancijos taisyklių ir dėvėti kaukes. „Žmonės privalo laikytis taisyklių“, – pabrėžė jis.
 
Nuo penktadienio Šveicarijoje patvirtinta 17 440 koronaviruso atvejų – vidutiniškai po 5 813 per pastarąsias tris dienas. Penktadienį pasiektas ligšiolinis rekordas – 6 634 susirgimai.
 
Nuo pandemijos pradžios virusas šalyje patvirtintas 121 093 gyventojams, 1 914 jų mirė.
 
Dėl spartaus viruso plitimo Alpių respublikoje priemonės sugriežtintos jau praėjusią savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 17:00

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad koronaviruso atvejų skaičiai artimiausiomis dienomis tik augs. Pasak jo, jei žmonės nesusitelks ir toliau nesilaikys saugumo priemonių, gerėjančios statistikos Lietuvoje nereikėtų tikėtis.
 
„Skaičiai, žinoma, ir toliau augs, jei neprisėsime uodegos ir toliau norėsime šventes švęsti, kaip matyti per televizijų reportažus. Jie negali neaugti, jei mes visur lakstome (…) Jei žmonės nesilaikys priemonių, skaičiai augs. Jeigu matysime tokius vaizdus, kurie yra Lenkijoje, kai žmonės protestuoja bei vyksta susirėmimai su policija, skaičiai augs. Jeigu susitelksime kaip pavasarį ir pradėsime atsakingai elgtis, tai jie sustos ir pradės mažėti“, – sakė A. Veryga.
 
Pasak jo, visuotinio karantino Lietuvoje nereikia.
 
„Nebūtinai reikia visuotinio karantino, nes yra savivaldybių, kur labai maži skaičiai. Tai kam tą karantiną ten skelbti, kur žmonės atsakingai elgiasi ir gyvena gyvenimą šiek tiek ramesnį. O situacija, kur yra iš tiesų sudėtinga, taip, karantino tikrai reikia“, – sakė jis.
 
Pirmadienį Vyriausybė svarstys dėl karantino įvedimo Vilniaus bei Kauno miestuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 02:00

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas pranešė užsikrėtęs COVID-19.
 
„Šiandien atėjo coronaviruso testo rezultatas – teigiamas“, – šeštadienio vakarą feisbuke paskelbė A. Tapinas.
 
„Dabar reikia sulaukti NVSC specialistų skambučio (labai įdomu, kada jie paskambins), susidėlioti veiksmų planą pagal protokolus, prisiminti visus, su kuo bendravau“, – rašė A. Tapinas.
 
„Tad rytoj vakare būsiu galbūt pirmasis covidinis rinkimų nakties laidos vedėjas. Virtuvėje prie krano“, – pridūrė jis.
 
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) šeštadienį pranešė nustatęs 474 naujus koronaviruso atvejus Lietuvoje. Tai rekordinis atvejų skaičius, nustatytas per parą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.25; 08:33

Parlamentarui Valerijui Simulikui pranešus apie užsikėtimą koronavirusu, epidemiologai ragina visus, turėjusius kontaktų su juo – izoliuotis. Sveikatos apsaugos ministro atstovės spaudai Linos Bušinskaitės teigimu, tikėtina, kad laukia didelio masto epidemiologinis tyrimas.
 
„Įvertinus tai, kad Seimo narys savo socialinėje paskyroje rašo, jog turėjo nežymių simptomų, panašių į peršalimą, epidemiologai ragina visus žmones, turėjusius kontaktą su sergančiuoju, izoliuotis, kol susisieks NVSC specialistai. Žinoma, galima ir patiems susisiekti konsultacijai su karštosios linijos 1808 specialistais, registruotis tyrimui po 3–5 dienų nuo turėto kontakto su sergančiuoju žmogumi.
 
Panašu, kad tai bus didelio masto epidemiologinis tyrimas, su daug kontaktinių žmonių. Tad ekspertai labai prašo visų kontaktinių žmonių supratingumo, kantrybės ir, svarbiausia, bendradarbiauti“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L. Bušinskaitė, pabrėždama, kad visi Seimo nariai, kurie antradienį vykusio posėdžio metu ilgesnį laiką bendravo su užsikrėtusiu parlamentaru, turėtų izoliuotis.
 
„Svarbi žinia dalyvavusiems antradienį Seimo posėdyje. Jei turėjote tiesioginį kontaktą su Seimo nariu, kuriam šįvakar nustatytas koronavirusas, pvz., spaudėte ranką, sėdėjote šalia, bendravote ilgiau nei 15 minučių, buvote viename kabinete, susitikime ar pan., nelaukiant kol Jums paskambins NVSC specialistai ir kol bus atliktas testas, prašome izoliuotis dėl visų saugumo. Pabrėžiame, kad visam Seimui nereikia izoliuotis. Tik tiems, kurie turėjo artimą kontaktą – sėdėjo šalia Seimo salėje, kabinete, bendravo ne mažiau kaip 15 minučių.
 
Taip pat prašome ir kitus žmones, ne Seimo narius, jei šią savaitę bendravote su juo, izoliuotis ir konsultuotis su specialistais dėl tolesnių veiksmų. Visa tai reikalinga, siekiant suvaldyti tolesnį viruso plitimą“, – teigė L. Bušinskaitė.
 
Pasak jos, su V. Simuliku prasilenkė ir A. Veryga. Tačiau dėl menko kontakto ministrui izoliuotis neteks.
 
„Sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga neturėjo kontakto šią savaitę su V. Simuliku. Jie tik prasilenkė koridoriuose. Tad ministrui nereikia izoliuotis“, – teigė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.25; 08:30

Melburne per protestą dėl karantino priemonių suimta 16 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Melburne per penktadienį vykusį protestą prieš karantino priemones kilus demonstrantų susirėmimams su policija suimta 16 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida.
 
Policija kelių šimtų demonstrantų minią, kurioje tik nedaugelis dėvėjo apsaugines kaukes, vaikė ašarinėmis dujomis, skelbia Australijos transliuotojas ABC.
 
Protestuotojai reikalavo atšaukti griežtą Viktorijos valstijos sostinėje galiojantį karantiną, laikomą vienu griežčiausių karantinų visame pasaulyje.
 
Kai kurie protestuotojai buvo nešini plakatais su užrašais „Covid-19 yra klastotė“. Viktorijos valstija nuo birželio mėnesio kovoja su antrąja koronaviruso banga, dėl kurios valdžios institucijos liepos pradžioje įvedė griežtų ribojimo priemonių.
Melburne žmonės protestuoja dėl griežtojo karantino. EPA – ELTA nuotr.
 
Kaip skelbė ABC, kai kurie apribojimai šią savaitę buvo sušvelninti, tačiau gyventojai vis vien negali keliauti toliau, nei 25 km atstumu nuo savo namų ir taip pat negali į namus įsileisti lankytojų, išskyrus atvejus, kai esama pateisinamų priežasčių.
 
Be kita ko, teritorijoje taip pat draudžiami daugiau nei 10 žmonių iš daugiau nei dviejų namų ūkių susibūrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 07:05

Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.

Vatikanas penktadienį paskelbė, kad dar dviem šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą – patvirtinta COVID-19 infekcija, jų gretose susirgimų skaičius išaugo iki trylikos.
 
Nė vienam iš užsikrėtusiųjų iki šiol neprireikė hospitalizacijos ir tik kai kuriems jų pasireiškė karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas ir sąnarių skausmas, teigiama Vatikano pranešime.
 
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
 
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
 
Šeštadienį Vatikanas paskelbė, kad koronavirusas patvirtintas vienam asmeniui, gyvenančiam toje pačioje Vatikano rezidencijoje, kaip ir pontifikas. Užsikrėtusysis iš karto izoliavosi.
 
Pandemijos metu popiežius retai pastebimas dėvintis veido kaukę. Jis su kauke pasirodė antradienį Romoje vykusiame tarpreliginiame renginyje, tačiau kitą dieną Vatikane vykusioje kassavaitinėje audiencijoje pontifikas kaukės nebedėvėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 06:44

Koronaviruso sukeliama infekcija (COVID-19) dabar plinta kur kas greičiau nei pirmojo protrūkio metu pavasarį, perspėja Prancūzijos vyriausybės patarėjas, epidemiologas Arnaud Fontanet, rašo „Reuters“.
 
„Virusas cirkuliuoja greičiau, pandemijos atsigavimas prasidėjo jau rugpjūtį“, – televizijai BFM sakė A. Fontanet, pridurdamas, kad kova su COVID-19 bus maratonas, o ne sprintas.
 
Jis kalbėjo praėjus dienai po to, kai Prancūzijoje užregistruotas rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius – net 41 622. Prancūzijoje jau užfiksuoti 999 043 COVID-19 atvejai, o penktadienį šalis taps antrąja ES valstybe po Ispanijos, kurioje ligos atvejų skaičius viršys milijoną.
 
Kaip ir daugelis kitų šalių, Prancūzija sugriežtino apribojimus dėl koronaviruso plitimo – dabar komendanto valandos sąlygomis gyvena daugiau nei du trečdaliai prancūzų.
 
A. Fontanet teigimu, Prancūzijos valdžiai birželio pabaigoje pavyko suvaldyti koronaviruso protrūkį, o nedidelis ligoninėse gydomų žmonių skaičius vasaros metu suteikė netikrą saugumo jausmą, nors jau rugpjūtį didėjo naujų COVID-19 atvejų skaičius.
 
„Tada buvo viena šalta savaitė rugsėjį ir visoje Europoje visi rodikliai pajudėjo neigiama linkme. Virusas geriau plinta šaltuoju metu, nes mes daugiau būname viduje“, – aiškino epidemiologas.
 
„Ligoninės ir medicinos personalas atsidurs jau pažįstamoje situacijoje“, – perspėjo A. Fontanet, turėdamas omenyje kovą–balandį, kuomet sveikatos apsaugos sistema Prancūzijoje buvo ant bedugnės krašto.
 
„Turime daug įrankių apsisaugoti nuo viruso, tačiau susiduriame su sudėtingu periodu“, – pridūrė jis, atliepdamas premjero Jeano Castexo perspėjimus dėl „sunkaus lapkričio“.
 
Kaip ir kiti medicinos ekspertai, A. Fontanet tvirtino, kad karantino apribojimų rezultatai bus matomi po maždaug dviejų savaičių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.23; 12:31

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 442 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcijos mirė vienas žmogus. Bendras koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 9104, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos penktadienio ryto duomenimis, COVID-19 infekcijos sukelta liga tebeserga 4956 asmenys, pasveiko – 3978.
 
Nuo koronaviruso infekcijos mirė 126 žmonės, o 44, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 30 923 žmonės.
 
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruota 370 įvežtinių atvejų.
 
Praėjusią parą ištirti 10 239 ėminiai, o iš viso ištirta 935 997ėminiai.
 
Šią savaitę, nuo spalio 19 iki 25 dienos įskaitytinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.23; 11:20

Nemirtingoji mafija

Labiausiai ieškomas Italijos mafijos bosas Matteo Messina Denaras nuteistas kalėti iki gyvos galvos. 58-erių mafijozas laikomas galingiausiu Sicilijos mafijos žmogumi, nors ir nėra žinoma, ar jis kontroliuoja visą „Cosa Nostra“.
 
Teismas Kaltanisetos mieste nuteisė M. M. Denarą dėl dalyvavimo išpuoliuose 1992 metais, per kuriuos žuvo su mafija kovoję teisėjai Giovannis Falconė ir Paolo Borsellino bei kiti žmonės.
 
M. M. Denaras nuo 1993 metų slapstosi. Jam bausmė skirta už akių. Teismas, be to, priteisė aukų artimiesiems sumokėti sumas nuo 10 000 iki 500 000 eurų. Trys išpuolius išgyvenę asmenys turėtų gauti po 100 000 eurų.
 
M. M. Denaras laikomas 2017-aisiais griežtojo režimo kalėjime mirusio 87-erių metų mafijos krikštatėvio Salvatorės „Toto“ Riinos įpėdiniu. Policija jau yra sulaikiusi dešimtis jo giminaičių ir pagalbininkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.21; 12:08

Lietuvoje – 252 nauji koronaviruso atvejai. EPA-ELTA nuotr.

Per parą Lietuvoje vėl nustatyta rekordiškai daug naujų koronaviruso atvejų – 252. Praėjusią parą ištirti 3 843 ėminiai, sekmadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 7 521.
 
COVID-19 infekcijos sukelta liga tebeserga 4276 asmenys, pasveikusiais laikomi 3097.
 
Nuo koronaviruso infekcijos yra mirę 113 žmonių, o 35 žmonės, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
Izoliacijoje šiuo metu yra 33 466 žmonės.
 
Praėjusią parą nustatyti 5 nauji įvežtiniai atvejai, o nuo birželio 1 dienos Lietuvoje jų registruota 349.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.18; 00:30

Lietuvoje sparčiai daugėja susirgimų. EPA-ELTA nuotr.

Lietuvoje per pastarąją parą patvirtinus 228 koronaviruso infekcijos atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sako, kad daugumos atvejų užsikrėtimo aplinkybes vis dar pavyksta atsekti, tačiau jei žmonės ir toliau taip aktyviai gyvens socialinį gyvenimą, tai padaryti gali būti sunkiau.
 
„Dauguma atvejų yra tokių, kai dar galime nustatyti infekcijos užsikrėtimo grandinę ir užkirsti kelią jai toliau plisti. Čia galbūt yra ta geroji žinia, kurią vis dar sugebame išlaikyti. (…) Atvejai nėra neatsekami, tačiau jei žmonės ir toliau taip aktyviai gyvens socialinį gyvenimą, nereikia atmesti, kad tai atlikti ir rasti užsikrėtimo grandinę toliau bus tik sunkiau“, – Eltai šeštadienį sakė NVSC Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad bendra tendencija pastaruoju metu yra augantys atvejų skaičiai, siejami su protrūkiais gydymo ir slaugos įstaigose.
„(Pastarąją parą – ELTA) turime 10 atvejų, kuriuos registravome Kauno apskrityje ir jie susiję su Kauno klinikų Chirurgijos skyriumi. Suprasdami įstaigos specifiką ir pacientų srautus, matome, kad ten gali būti tikrai nemažai didelių rizikų“, – sakė J. Petravičienė.
 
„Taip pat Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje patvirtinome 9 atvejus per praėjusią parą ir matome, kad nuo vieno susirgusio žmogaus ta infekcija irgi plačiai išplito“, – pridūrė NVSC atstovė.
 
Pasak jos, taip pat nerimą kelia židinys Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose.
 
„Vakar turėjome 7 COVID–19 ligos atvejus ir situacija tokia, kad per kelias paras užfiksuoti 22 COVID–19 ligos atvejai. Tai rodo, kad infekcija tikrai plečiasi. Žinant bloguosius pavyzdžius, kaip Panevėžio rajono Blinstrubiškių socialinės globos namai, kur (siejamų – ELTA) infekcijos atvejų skaičiuojama per 145, kiekvienas toks atvejis socialinės globos namuose, kur gyvena garbingo amžiaus, dažniausiai tam tikrų susirgimų turintys asmenys, yra labai rizikingas ir epidemiologų akys ten krypsta“, – kalbėjo J. Petravičienė.
 
Jos teigimu, Marijampolės specialiuosiuose globos namuose buvo imtasi infekcijos kontrolės valdymo priemonių: valdomi srautai, rekomenduota nepriimti naujų gyventojų.
 
„Visų priemonių imtasi, dabar belieka laukti, koks bus priemonių efektyvumas“, – sakė NVSC atstovė.
 
Kalbėdama apie situaciją Raseinių rajone, ji sakė, kad ten per pastarąją parą patvirtinti 9 atvejai.
 
„Žvelgiant į tuos atvejus, galima pasakyti, kad dauguma jų yra šeiminiai atvejai, kai susirgo žmogus ir neišvengiamai bendravo su artimaisiais ir dėl to susirgo artimieji“, –  nurodė J. Petravičienė.
 
Pasak jos, situacija Raseinių rajone jau yra pagerėjusi.
 
„Infekcija tikrai toli gražu neįveikta ir Lietuvoje atvejų skaičius auga. Raseiniškiai dėl to neturėtų nusiraminti, bet, kalbant bendrai, situacija yra pagerėjusi. Pačių žmonių ir mūsų specialistų pastangos, nurodant, kodėl reikia testuotis, kodėl reikia tikrintis, kodėl reikia žinoti tikrąją situaciją, davė vaisių“, – sakė ji.
 
Per pastarąją parą taip pat fiksuotas vienas įvežtinis atvejis iš Lenkijos. Anot NVSC atstovės, įvežtinių atvejų proporcija bendroje statistikoje ir toliau mažėja – spalį jų skaičiuojama 3 proc. nuo visų atvejų, kai vasaros laikotarpiu jie sudarė 10–15 proc.
 
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 228 COVID-19 atvejai. 66 iš jų registruoti Vilniaus, po 42 – Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Dar 27 atvejai fiksuoti Šiaulių, 22 – Panevėžio, po 10 – Marijampolės ir Telšių bei 5 Tauragės ir 4 Alytaus apskrityse.
 
Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, praėjusią parą užsikrėtė 174 asmenys. Be to, Kauno apskrityje registruotas 1 įvežtinis atvejis iš Lenkijos. Tuo metu 53 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 10:00

Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į šalyje dėl koronaviruso plitimo blogėjančią epidemiologinę situaciją. Šalies vadovas akcentuoja, kad Lietuva šiuo metu turi du kelius: maksimalus testavimas ir kontaktų atsekimas, kitas kelias – visuotinis karantinas.
 
„Iš esmės yra du keliai: pirmas kelias yra stengtis kuo daugiau testuoti, atsekti židinius, atsekti viruso kelią ir izoliuoti su tuo susijusius asmenis. Antrasis kelias yra, jeigu jau pirmas kelias nebetinka ir susirgimų skaičius yra išaugęs, stabdyti veiklą, stabdyt kavinių, barų, kitų viešojo gyvenimo institucijų darbą ir tokiu būdu mėginti įvedus visuotinį karantiną suvaldyti procesą“, – sakė Briuselyje viešintis G. Nausėda.
 
Nors prezidentas teigė, kad pirmasis kelias yra geresnis, tačiau akcentuoja, kad Lietuva jau yra pasiekusi ribą, kai koronavirusą kontroliuoti turinčios institucijos vargiai spėja valdyti besiplečiančius COVID-19 židinius.
 
„Žinoma, kad pirmas kelias yra geresnis, priimtinesnis, keliantis mažiau nuostolių ekonomikai, socialiniam gyvenimui, bet mes jau esame ties riba, kuomet mūsų sveikatos institucijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau vargiai arba su didele įtampa spėja sekti paskui tuos židinius“, – teigė šalies vadovas.
 
„Todėl turime imtis ir tam tikrų priemonių, kurios yra susijusios su savidisciplina: laikytis atstumų, laikytis apsaugos priemonių (rekomendacijų), dėvėti kaukes. Žodžiu, elgtis atsakingai, kad visuomenė galėtų gyventi stabiliai ir situacijos kontrolė neištrūktų iš mūsų rankų“, – pridūrė jis.
 
G. Nausėda taip pat akcentavo, kas jo tikslas yra padėti NVSC specialistams ir epidemiologams, kurie šiuo metu patiria didelę įtampą.
 
Įspėja: situacija gali blogėti
 
Prezidentas pabrėžia, kad žvelgiant į pandemijos sukeltą krizę kitose Europos Sąjungos šalyse, būtina suprasti, kad padėtis Lietuvoje gali dar labiau komplikuotis.  
 
„Man labai gerai suprantamas visuomenės nuovargis. Aš šio Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu kalbėjau su praktiškai visų šalių vadovais, klausiausi apie situaciją visose šalyse. Reikia pripažinti, kad nors mes pripažįstame mūsų padėtį ir statistiką kaip bauginančią, bet kai kurių kitų šalių padėtis yra dar blogesnė. Tai ne tam, kad bandyčiau kažką nuraminti, bet tam, kad įspėčiau, jog situacija gali dar labiau komplikuotis jei mes nesilaikysime tam tikrų reikalavimų. Todėl nepaisant dėl koronaviruso besikaupiančio nuovargio pasakykime vienas kitam, kad tai, kas dabar vyksta, yra labai rimta ir kuo mes labiau susikaupsime dabar, tuo daugiau nuostolių išvengsime ateityje. Mes privalome dar kartą susitelkti“, – teigė prezidentas.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Siekdamas išsamiau susipažinti su krizės situacija šalyje, G. Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovais ir epidemiologais.
 
„Tikslas yra susipažinti su situacija išsamiai, paklausti ,kokių pagalbos formų reikia mūsų specialistams, kad jie galėtų savo darbą atlikti tinkamai ir geriausiu būdu. Be jokios abejonės,. mes turime jiems padėti visomis išgalėmis pirmiausia kreipdamiesi patys į visuomenę“, – teigė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 05:01

Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.

Dar septyniems šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą, – patvirtinta koronavirusinė infekcija, ketvirtadienį paskelbė Vatikano kariuomenė.
 
Visi asmenys, kurių testai buvo teigiami, laikosi saviizoliacijos, taip pat imtasi priemonių „pašalinti bet kokią infekcijos riziką vietose, kuriose patruliuoja šveicarų gvardiečiai“, teigiama pranešime, nepateikiant daugiau detalių.
 
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
 
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku.
 
Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 06:36