Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
 
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
 
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
 
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
 
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
 
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
 
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
 
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
 
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
 
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
 
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
 
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
 
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
 
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
 
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
 
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.07; 18:50

Dezinfekuojamas viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybei nuo šeštadienio įvedus prievolę viešajame transporte dėvėti apsaugines veido kaukes, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ sako, kad 90 proc. keleivių šio reikalavimo laikosi.
 
„Šiandienos ir praėjusių dviejų dienų duomenimis, apie 90 proc. žmonių važiuoja su kaukėmis ir tie 10 proc. likusiųjų būna, kad pasako, kad jie galbūt pamiršo tas kaukes. (Tada – ELTA) primenama, kad tai nebūtinai turi būti kaukė, galima prisidengti veidą, jei tuo metu pamiršo kaukę, kita apsaugine priemone“, – Eltai sakė „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
 
Ji sakė, kad vasaros metu nefiksuojama daug situacijų, kai keleivių srautas autobuse ar troleibuse būtų itin didelis.
 
„Šiuo metu, vasaros sezonu, nepastebime situacijų, kai būtų žmonių srautas toks didelis, kad žmonės važiuotų susigrūdę arba pačioje stotelėje būtų susigrūdimas. Žinoma, piko metu tam tikrose pavienėse aktyviausiose stotelėse, kuriose yra daugiausiai keleivių, galbūt ir yra fiksuojama, tačiau vasaros sezonu nematome problemos, kad žmonės važiuotų sausakimšuose autobusuose ar troleibusuose“, – nurodė įmonės atstovė.
 
M. Bielinytė taip pat teigė, kad pastebima, jog žmonės yra pakankamai sąmoningi ir viešajame transporte laikosi saugaus atstumo.
 
Nuo rugpjūčio 1 dienos, šeštadienio, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, visi viešojo transporto darbuotojai ir keleiviai, išskyrus vaikus iki 6 metų amžiaus, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Viešojo transporto priemonių vairuotojai gali atsisakyti vežti keleivius, kurie nedėvi kaukių.
 
Viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vežti tiek keleivių, kiek yra sėdimų vietų. Jei vežami stovintys keleiviai, turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas tarp keleivių, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Rekomenduojama nenaudoti sėdėjimo vietų, kai sėdima veidu į veidą, išskyrus kai artimi giminaičiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 08:00

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl „labai ilgos“ koronaviruso pandemijos. PSO nepaprastosios padėties komitetas prognozuoja, kad pandemija truks „tikrai labai ilgai“, šeštadienį Ženevoje pranešė organizacija.
 
Covid-19 pavojus išlieka „labai aukštas“. Todėl komitetas pabrėžia, kad būtinas „nacionalinis, regioninis ir globalus atsakas“ į pandemiją.
 
PSO vadovas Adhanomas Ghebreyesusas Nepaprastosios padėties komitetui pareiškė, kad pandemija yra šimtmečio krizė, kurios padariniai dar bus juntami dešimtmečius. Ekspertai sutaria, kad viruso plitimas ir toliau yra „tarptautinio masto ekstremali padėtis“.
 
Kartu komitetas įspėjo, kad dėl „socialinio ekonominio spaudimo“ gali prasidėti nuovargis vykdant kovos su virusu priemones. Jis taip pat paragino PSO spartinti tyrimus dėl viruso, be kita ko, aiškintis įvairias jo perdavimo galimybes, potencialias mutacijas ir imuniteto klausimą.
 
Komiteto posėdis truko šešias valandas. Jam priklauso 18 narių ir 12 patarėjų. Komitetas vėl rinksis po trijų mėnesių.
 
Agentūros AFP skaičiavimu, pasaulyje naujasis koronavirusas patvirtintas 17,5 mln. žmonių. Daugiau kaip 680 000 pacientų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.02; 00:30

Dešimtys Filipinų gydytojų asociacijų šeštadienį perspėjo, kad pralaimi kovą su koronavirusu, ir paragino prezidentą Rodrigo Dutertę sugriežtinti neseniai sušvelnintą karantiną, augant atvejų skaičiui ir ligoninėms atsisakant priimti sergančius pacientus.
 
Atvirą laišką pasirašė aštuoniasdešimt medicinos asociacijų, atstovaujančių dešimtims tūkstančių šalies gydytojų, valstybei šeštadienį paskelbus apie dar 5 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bendrą infekcijų skaičių kilstelėjusių iki daugiau nei 98 tūkst.
 
„Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai tautai vieningai siunčia nelaimės signalą – mūsų sveikatos priežiūros sistema palaužta, – teigiama laiške. – Mes pralaimime kovą su COVID-19 ir mums reikia sudaryti vieningą ir galutinį veiksmų planą.“
 
Vis daugiau šalies sveikatos priežiūros darbuotojų suserga virusu ar palieka savo darbo vietas, o kai kurios perpildytos ligoninės atsisako priimti naujus pacientus, priduriama atvirame gydytojų laiške.
 
Sveikatos apsaugos departamentas kiek anksčiau buvo paskelbęs, kad Filipinuose nuo koronaviruso mirė 34 sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Šeštadienio duomenimis, šalyje nuo viruso iš viso mirė 2 039 žmonės.
 
Vyriausybė dėl smarkaus naujų atvejų prieaugio kaltina netinkamą sveikatos protokolų laikymąsi.
 
Šalyje kovo viduryje buvo įvestas vienas griežčiausių karantinų visame pasaulyje – žmonėms nurodyta neiti iš namų, išskyrus tuomet, kai reikėdavo nusipirkti maisto ar gauti medicininę pagalbą.
 
Tačiau vyriausybė neseniai sušvelnino apribojimus ir leido žmonėms sugrįžti į darbus, pasirodžius prognozėms, kad Filipinų ekonomika panirs į recesiją, šalies gyventojams jau praradus milijonus darbo vietų.
 
Atvirame laiške gydytojai paragino R. Dutertę sostinėje Maniloje ir aplinkinėse provincijose pakartotinai įvesti „sugriežtintą bendruomenės karantiną“ iki rugpjūčio 15 dienos ir taip duoti šaliai laiko „ištobulinti pandemijos kontrolės strategijas“.
 
Atsakydamas į laišką, R. Dutertės atstovas spaudai Harry‘is Roque teigė, kad vyriausybė iš pradžių siekė subalansuoti tautos sveikatą ir ekonomiką, tačiau dabar dairosi galimybių, kaip sustiprinti kitas strategijas, karantinui „pasitarnavus savo tikslui“.
 
Tačiau po kelių valandų H. Roque paskelbė naują pranešimą, kuriame teigiama, kad vyriausybė apsvarstys gydytojų pasiūlymus. „Jūsų balsai buvo išgirsti. Negalime sau leisti nuvilti mūsų didvyrių“, – pridūrė H. Roque.
 
Sveikatos apsaugos departamento pareigūnai anksčiau šią savaitę pripažino, kad ima trūkti ligoninių lovų ir tai, jog vyriausybei sunkiai sekasi pasamdyti naujų gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų.
 
Laiške teigiama, kad kontaktų nustatymas „apgailėtinai žlunga“, o viešasis transportas ir darbo sąlygos dažnai yra nesaugūs.
Filipinų visuomeninės gydytojų draugijos pareigūnas Lei Alfonso šeštadienį spaudos konferencijos metu teigė, kad naujausi įvykiai „mus prives prie Niujorko ribos, kur COVID-19 pacientai miršta namuose ar ant neštuvų“.
 
R. Dutertė ketvirtadienį paragino filipiniečius toliau pasitikėti jo gebėjimu greitai įsigyti vakciną iš Kinijos, vienos pagrindinių jo valdžios rėmėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.01; 00:30

Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro žmona Michelle Bolsonaro. EPA – ELTA nuotr.

Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro žmona Michelle Bolsonaro užsikrėtė koronavirusu. Tai ketvirtadienį pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
 
„Michelle Bolsonaro ketvirtadienį, liepos 30-ąją, buvo atliktas testas dėl Covid-19, kurio rezultatas buvo teigiamas“, – sakoma pranešime. Jos sveikatos būklė gera, patikslinama, kad prezidento sutuoktinė laikysis tokiems atvejams nustatytų sanitarijos reikalavimų. „Pirmąją ponią stebės prezidento administracijos medicinos personalas“, – pažymėjo spaudos tarnyba.
 
Neseniai koronaviruso sukeliama liga persirgo ir pats Brazilijos lyderis. Liepos 7 d. jis pranešė, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas buvo teigiamas. Pasak prezidento, jis jautė negalavimą tik pirmosiomis dienomis, o po to pradėjo vartoti hidroksichlorokviną, nors Pasaulio sveikatos organizacija anksčiau priėjo išvadą, kad šis vaistas nedaro teigiamo poveikio gydant Covid-19 užsikrėtusius pacientus.
 
Praėjusį šeštadienį J. Bolsonaras pareiškė esąs pasveikęs.
 
Koronavirusas diagnozuotas ir 37 metų pirmosios ponios senelei Mariai Aparecidai Firmo Ferreirai, kuri į ligoninę buvo paguldyta liepos 1 d.
 
Brazilija, kur pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., užima antrąją vietą pasaulyje pagal infekuotųjų ir mirusiųjų skaičių, nusilesdama tik JAV. Naujausiais duomenimis, šalyje iki šiol patvirtinti 2 553 265 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 90 134 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:17

Lietuvoje ir pasaulyje didėjant užsikrėtimų COVID-19 virusu mastams, Ministrų Kabinetas nuo rugpjūčio 1 d. grąžins apsauginių kaukių privalomą dėvėjimą uždarose viešose vietose.
 
Prievolė dėvėti kaukes bus grąžinta viešajame transporte, prekybos centruose, parduotuvėse bei uždarose paslaugų teikimo vietose. Kaukių dėvėjimas nebus privalomas viešojo maitinimo įstaigose, kultūros bei sporto renginiuose.
 
Po Ministrų Kabineto pasitarimo, kuriame nuspręsta grąžinti privalomą apsauginių veido kaukių dėvėjimą, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad kaukių privalomas dėvėjimas viešose vietose grąžintas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje išaugo užsikrėtusių koronavirusu skaičius.
 
„Jeigu 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų nustatoma 5 atvejai arba daugiau, turi būti svarstomas privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose. Šiandien turime tokią statistiką“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė jis.
 
Pasak Ž. Vaičiūno, reikalavimas vėl viešosiose uždarose vietose užsidėti kaukes pirmiausia yra prevencinis tikslas. Kartu jis pabrėžė, kad visuomenei visgi reikėtų priprasti prie apsauginių kaukių. Jų prireiks, aiškino ministras, iki kol atsiras vakcina.
 
„Kaukių dėvėjimo įvedimas uždarose patalpose yra skirtas prevenciniais tikslais – tam, kad nereikėtų atlikti verslo uždarymo arba veiklos stabdymo, kaip buvo daroma pirmosios bangos atveju. Turime prisitaikyti prie naujos realybės ir apsaugos priemonių naudojimo, iki kol atsiras efektyvi vakcina“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
 
Jei situacija keisis – bus grąžintos ir kitos apsaugos priemonės
 
Kaip pažymėjo premjerą pavaduojantis ministras, kol kas Ministrų Kabinetas nesvarsto įvesti kitų papildomų reikalavimų, apsaugančių nuo koronaviruso.
 
„Šiandien nėra svarstymų dėl kitų žingsnių, vertiname, kad kaukių dėvėjimo uždarose patalpose įvedimas yra pakankamas šiandienai. Jei situacija keisis – tuomet bus ir kiti žingsniai, bet šiandien tokių svarstymų nėra“, – apibendrino ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiguodė dėl sumažėjusio savo populiarumo per koronaviruso krizę. „Niekas manęs nemėgsta“, – pareiškė jis antradienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
 
D. Trumpas skundėsi, kad jo patarėjas pandemijos klausimais, aukštas epidemiologas Anthony‘is Faucis yra populiaresnis už jį patį. „Tai susiję su mano asmenybe“, – konstatavo prezidentas.
 
D. Trumpas ir jo aplinka praėjusiomis savaitėmis ne kartą mėgino apjuodinti A. Faucį. Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto vadovas laikomas aukščiausiu koronaviruso ekspertu JAV. Tačiau pateikdamas nepagražintą tiesą jis užsitraukė D. Trumpo nemalonę.
 
Likus mažau nei 100 dienų iki lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV prezidento rinkimų, D. Trumpas apklausose smarkiai atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno. D. Trumpas sulaukia didelės kritikos dėl savo veiksmų per koronaviruso krizę. Jis kaltinamas ilgai menkinęs viruso keliamą grėsmę.
 
Tik prieš savaitę prezidentas pirmą kartą paragino žmones dėvėti kaukes. Prieš tai jis šaipėsi iš kaukių naudos.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
Tačiau antradienį D. Trumpas vėl agitavo kovai su koronavirusu naudoti antimaliarinį preparatą hidroksichlorokiną. „Daugelis medikų mano, kad jis labai naudingas“, – teigė prezidentas.
 
Mokslininkai pandemijos pradžioje reiškė viltį, kad vaistas nuo maliarijos gali padėti kovoti su koronavirusu. Tačiau dabar daugelis jų yra kitokios nuomonės. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) birželį atšaukė leidimą naudoti šį medikamentą Covid-19 gydyti.
 
JAV yra labiausiai pandemijos paveikta pasaulio šalis. Čia registruota beveik 4,35 mln. infekcijos atvejų, mirusiųjų yra per 149 000.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.29; 00:55

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Situacija dėl koronaviruso Lietuvoje keičiasi dramatiškai, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Pasak jos, patikslinus trečiadienio rytą jau skelbtus duomenis, naujų susirgimo COVID-19 atvejų yra nustatyta 16.
 
„Patikslinus naujų atvejų yra 16. Pirminiais duomenimis – daugiausiai Vilniuje, toliau rikiuojasi Kaunas ir Panevėžys“, – Eltai trečiadienio rytą teigė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
 
Pasak jos, pastarosiomis dienoms išaugęs susirgimų skaičius rodo, kad situacija keičiasi dramatiškai nes šalies sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų perkopė 5.
 
„Vakar vakare buvo paskelbta, kad (rodiklis siekia – ELTA) 5,2. Situacija pasikeitė dramatiškai. Penktadienį buvo 3,7, o vakar po pietų jau 5,2“, – teigė ji, pridurdama, kad susirgimų statistikai įtaką turi įvežtiniai atvejai ir visuomenės atsipalaidavimas.
 
„Yra nemažai įvežtinių atvejų, per visą laikotarpį jų yra apie 20 proc. Per liepos mėnesį jų buvo daugiau. Ir tai yra nemaži skaičiai. Ir tai natūralu – aplink Lietuvą esančiose šalyse yra daug problemų, netgi daugiau nei pas mus. Kita vertus, įtaką daro ir visuomenės atsipalaidavimas. Kažkas įveža, kiti virusą platina“, – apibendrino ji.
 
Lietuvoje ir pasaulyje didėjant užsikrėtimų COVID-19 virusu mastams, Ministrų Kabinetas trečiadienį spręs dėl apsauginių kaukių privalomo dėvėjimo uždarose viešose vietose grąžinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.29; 00:30

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Po pirmadienį įvykusio COVID-19 valdymo komiteto posėdžio sveikatos apsaugos ministrą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pranešė, kad nuspręsta siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo viešosiose uždarose vietose.
 
„Siekdami apsaugoti Lietuvos žmones nuo pavojingo viruso, siekdami nesuardyti ekonomikos, siekdami, kad mūsų žmonės neprarastų darbo vietų, trečiadienio (Vyriausybės – ELTA) posėdyje siūlysime pataisyti nutarimą ir įvesti keletą nedidelių reikalavimų viešosiose uždarose vietose dėvėti kaukes ir laikytis kitų saugos reikalavimų – laikytis atstumo“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė COVID-19 valdymo komiteto posėdžiui pirmininkavęs E. Jankevičius.
 
Šios priemonės, pasak ministro, sudarys sąlygas susirgimų skaičiui nebedidėti.
 
Kaukių dėvėjimas bus privalomas
 
Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojantis E. Jankevičius pabrėžė, kad sprendimas grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą nebus rekomendacija. Pasak jo, Vyriausybei nusprendus, tai bus privaloma.
 
„Tai nebus rekomendacija, tai bus privalomumas. Delsti nėra ko, matome, kad susirgimų skaičius didėja, ir mums reikia imtis ryžtingų priemonių. Jei elgsimės kitaip, susirgimų skaičius išaugs ir mums teks uždarinėti verslus. Mes to tikrai nedarysime, ekonomika turi gyvuoti. Mums reikia išmokti gyventi su apsaugos priemonėmis“, – aiškino ministras.
 
Praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyta 11 naujų koronaviruso atvejų. Nepaisant to, kad susirgimų skaičius Lietuvoje jau kelintą kartą pastaruoju metu perkopia dešimt atvejų, šalies sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 3,7. Kaip anksčiau tvirtino premjeras Saulius Skvernelis, kaukės galėtų būti sugrąžintos, jei atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje siektų 5.
 
Kaukės būtų privalomos viešajame transporte, parduotuvėse, spręs dėl kavinių
 
E. Jankevičiaus teigimu, trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje bus nuspręsta, kada reikalavimai dėl papildomų apsaugos priemonių galėtų įsigalioti ir kokiose viešosiose vietose tai būtų privaloma.
 
„Kol kas mes kalbėsime ir siūlysime dėvėti kaukes tik uždarose patalpose. Tai, ko gero, būtų viešasis transportas, galbūt prekybos centrai, parduotuvės, kur yra didesnis žmonių kiekis. Taip pat svarstysime ir apie kitas alternatyvas. Galutinį sprendimą priimsime trečiadienio posėdyje, tačiau faktas, kad tikrai siūlysime dėvėti kaukes uždarose vietose“, – detalizavo E. Jankevičius.
 
Ministras neatmetė galimybės, kad trečiadienio posėdyje gali būti siūloma kaukių dėvėjimą padaryti privalomą ir kavinių lankytojams.
 
„Trečiadienio posėdyje mes išklausysime visas institucijas, visus pasiūlymus ir priimsime sprendimus“, – akcentavo jis.
 
E. Jankevičiaus teigimu, Vyriausybei pritarus grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, šis reikalavimas galėtų įsigalioti tuoj pat arba jau kitą dieną.
 
„Aš manau, kad visos įstaigos – tiek privačios, tiek valstybinės – yra pasiruošusios ir gali tas priemones nusipirkti. Ir žmonės (apsaugos priemonių – ELTA) jų turi“, – teigė ministras.
 
Epidemiologė įspėjo keliaujančius
 
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad sprendžiant iš apibendrintų duomenų, Lietuvoje susirgimų skaičius 100 gyventojui priartėjo prie 4,9 atvejo.
 
„Reikia atkreipti dėmesį, kad, šios dienos duomenimis, jau bent aštuonias dienas turėjome tą keturiolikos dienų sergamumo rodiklį, kuris yra didesnis nei 3 atvejai, ir, šios dienos duomenimis, jis jau siekia 4,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų per keturiolika dienų“, – teigė ji.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak epidemiologės, tai, kad sergamumo rodiklis pasiekų 5 atvejus 100 tūkst. gyventojų, vidutiniškai turėtų būti užfiksuoti po 7 atvejus 14 dienų iš eilės.
 
L. Ašoklienė priminė, kad šiuo metu planuojant bet kokias keliones reikia atkreipti dėmesį ne tik į šalį, į kurią vykstame, bet ir į tai, per kokias šalis yra keliaujama.
 
„Lietuvoje turime pavyzdžių, kai išvykus situacija yra ramesnė, bet grįžus izoliacija jau tampa reikalinga“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 15:00

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras dar nepasveiko nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19), trečiadienį pranešė šalies Komunikacijų ministerijos sekretoriatas, informuoja „Reuters“.
 
Prezidentui J. Bolsonarui antradienį buvo atliktas jau trečiasis testas po užsikrėtimo koronavirusu. Brazilijos vadovui COVID-19 liga buvo patvirtinta liepos 7 dieną.
 
Trečiadienį gauti trečiojo testo rezultatai parodė, kad prezidentas dar serga, tačiau teigiama, kad J. Bolsonaras jaučiasi gerai.
 
Brazilija yra antra labiausiai koronaviruso paveikta šalis pasaulyje. Brazilijoje patvirtinta daugiau kaip 2,15 mln. infekcijos atvejų, 81 487 užsikrėtę žmonės mirė.
 
J. Bolsonaras ne kartą nuvertino koronaviruso grėsmę, o pandemijos pradžioje net pavadino infekciją „lengvu gripu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 19:07

Austrija vėl įveda privalomą kaukių dėvėjimą prekybos centruose, bankuose ir paštuose. EPA-ELTA nuotr.

Austrijoje nuo penktadienio vėl įvedamas privalomas veido kaukių dėvėjimas prekybos centruose, paštuose ir bankuose, pastarosiomis savaitėmis augant naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičiui ir užfiksavus kelis naujus infekcijos židinius, paskelbė šalies vyriausybė.
 
Vyriausybė pridūrė, kad taip pat bus sugriežtinta atvykėlių iš kaimyninių Vakarų Balkanų šalių kontrolė.
 
Pasak Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo, dauguma naujų Austrijoje užfiksuotų COVID-19 atvejų yra susiję su žmonėmis, grįžtančiais iš tų šalių.
 
Austrijoje iki šios dienos patvirtinta beveik 20 tūkst. COVID-19 atvejų, 710 žmonių mirė. Gegužę ir birželį Austrija per parą patvirtindavo po mažiau kaip 50 naujų infekcijos atvejų, o nuo liepos pradžios per parą patvirtinama jau po daugiau kaip 100 naujų užsikrėtimo atvejų.
 
Austrijoje kovo viduryje buvo paskelbtas karantinas, o po mėnesio šalis pradėjo švelninti dėl pandemijos įvestus apribojimus. Birželio 15 d. šalyje panaikintas reikalavimas dėvėti apsaugines veido kaukes parduotuvėse ir mokyklose, tačiau jas vis dar reikėjo dėvėti viešajame transporte, ligoninėse, vaistinėse ir kirpyklose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 00:55

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotrauka

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičienė teigia, kad antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje dar nėra, nes, pasak jos, pirmoji viruso banga dar nėra pasibaigusi.
 
„Dar pirmoji banga nėra pasibaigusi. Juk nebuvo taip, kad atvejų būtų visiškai nebuvę, tik mes patys žmonės nusiraminame ir manome, kad jau viskas. Tas virusas niekur nedingo ir jis yra tarp mūsų. Mums reikia labai protingai elgtis (…) Dar nepasibaigė pirmoji banga, tai susirgimų pamažėja, tai padidėja ir antros bangos mes laukiame vėliau“, – B. Zdanevičienė.
 
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tuo metu pritarė, kad antrosios bangos Lietuvoje dar nėra. Kita vertus, viceministrė pabrėžė, kad pirmoji banga Lietuvoje buvo suvaldyta sėkmingai.
 
„Pirmoji banga buvo suvaldyta. Pavienių atvejų mes registruodavome kiekvieną dieną, bet tie rodikliai, kuriuos registruodavome, ir matome, kokie rodikliai yra kitose šalyse, ir kokios priemonės ten įvedinėjamos, tai galime matyti, kad rodikliai kitose šalyse ženkliai didesni negu šiuo metu yra Lietuvoje. Praeitą savaitę rodiklis Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų buvo 2,8. Pažiūrėjus kitų šalių statistiką, tai tie rodikliai ženkliai didesni. Ir nepaisant turėtų tų kelių atvejų savaitgalį, vis tiek mes išliekame prie tų šalių, kur sergamumo rodikliai yra vieni mažiausių“, – teigė ji.
 
Paklausta, ar antroji banga Lietuvoje jau prasidėjo, viceministrė tai paneigė.
 
„Be abejo, kad ne. Iš kelių dienų tyrimų, kurie yra visi susiję su protrūkiais ir mes galima pasakyti apie kiekvieną atvejį, iš kur jis yra. Mes negalima pasakyti, kad tai jau yra antroji banga“, – sakė K. Garuolienė.
 
Lietuvoje sekmadienį patvirtinta 15 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 1947, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 254 žmonės. Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 12 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1601, izoliacijoje šiuo metu dar yra 81 asmuo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 00:05

Lietuvoje sekmadienį patvirtinta net 15 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 1947, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 254 žmonės. Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 12 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1601, izoliacijoje šiuo metu dar yra 81 asmuo.
 
Per praėjusią parą dėl įtariamos COVID-19 infekcijos buvo ištirti 1054 ėminiai, o iš viso iki šiol ištirti 482 607 (iš jų – 135 608 iš mobiliųjų punktų) ėminiai.
 
Nuo birželio 1 d. registruoti 75 įvežtiniai atvejai.
 
Trakų, Šakių, Šalčininkų, Utenos ir Kretingos rajonuose bei Kauno mieste sergamumas koronavirusine infekcija šiuo metu yra didesnis nei kitose šalies savivaldybėse, todėl šią savaitę, liepos 20-26 dienomis, jų gyventojai profilaktiškai testuojami intensyviau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.20; 10:42

Šnipinėjimas

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ponas Andrejus Kelinas atmetė kaltinimus, kad jo šalies žvalgybos tarnybos mėgino pavogti su vakcinos nuo koronavirusu kūrimu susijusią medžiagą.
 
„Aš visiškai netikiu šia istorija, ji nelogiška“, – A. Kelinas teigė BBC.
 
Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados saugumo tarnybos paskelbė, kad programišių grupuotė „APT29“ bandė virtualiai įsilaužti į įvairias organizacijas, dalyvaujančias vakcinos nuo COVID-19 kūrime, kad galėtų pavogti susijusios informacijos. JK nacionalinis kibernetinio saugumo centras teigia esąs 95 procentais tikras, kad minėta grupuotė, dar žinoma kaip „The Dukes“ (liet. kunigaikščiai) arba „Cozy Bear“ (liet. mielas lokys), priklauso Rusijos žvalgybos tarnyboms.
 
Paklaustas, ar minėta grupuotė tikrai susijusi su Rusija, ambasadorius tiesiai neatsakė. „Apie jos egzistavimą sužinojau iš britų spaudos. Šiame pasaulyje neįmanoma kompiuterinius įsilaužėlius priskirti vienai ar kitai valstybei“, – kalbėjo Rusijos atstovas.
 
Ambasadorius A. Kelinas atmetė samprotavimus, kad Rusija įgautų pranašumą, sužinojusi apie kitų šalių šiuo metu kuriamas vakcinas. Anot jo, Rusijos farmacijos įmonė „R-Pharm“ jau yra sudariusi partnerystės sutartį su britų-švedų farmacijos ir bioformacijos įmone „AstraZeneca“ dėl koronaviruso skiepo gamybos, jeigu šiuo metu Oksfordo universitete kuriama vakcina bus veiksminga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 19:00
 

Didelė grupė Lenkijos kariškių iš misijos Afganistane grįžo į tėvynę su koronavirusu. Tai penktadienį pranešė Lenkijos kariuomenės vyriausiojo vado atstovas spaudai Marekas Pawlakas.
 
Anot jo, koronavirusas patvirtintas 99 kariams. „Dauguma jų serga be simptomų“, – sakė M. Pawlakas televizijos kanalui TVN 24. Užsikrėtę kariškiai izoliuoti. Keturi žmonės gydomi ligoninėje.
 
Iki šiol Lenkijoje nustatyti 39 407 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 1 612 infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:14

Sunaikinamas Armėnijos karinis objektas netoli Tovuzo regiono. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos informacinė agentūra ELTA praneša, kad iš Armėnijos teritorijos Azerbaidžano pusėn liepos 12-osios vakarą buvo paleista minosvaidžių ir haubicų ugnis į du kaimus pasienyje esančiame Tovuzo rajone.

„Armėnijos ginkluotosios pajėgos iš 120 mm minosvaidžių ir haubicų D-30 apšaudė Tovuzo rajono Agdamo ir Dondar Gušču kaimus“, – žurnalistus informavo Azerbaidžano gynybos ministerijos spaudos tarnybos atstovas. Anot jo, kaimų gyventojai nenukentėjo.

Azerbaidžano Gynybos ministerijos įgaliotasis asmuo taip pat pabrėžė, kad oficialusis Baku imasi „griežtų atsakomųjų priemonių“.

Padėtis Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje susikomplikavo liepos 12-ąją. Sekmadienį Azerbaidžano gynybos ministerija skubiai paskelbė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos puola šalies armijos pozicijas Tovuzo ruože, naudodamos artileriją. Mūšiai tęsėsi naktį į pirmadienį.

Kuo dar būtų galima papildyti šią oficialų Lietuvos informacinės agentūros žinią?

Liepos 12-osios karinis incidentas greičiausiai reikalingas Armėnijos premjerui Nikolui Pašinianui, nebepajėgiančiam kontroliuoti padėties šalyje dėl žlungančios ekonomikos, siautėjančios COVID-19 pandemijos ir stiprėjančios opozicijos. Oficiali Armėnijos valdžia patiria rimtų ekonominių sunkumų, ir kariniais išpuoliais Armėnijos premjeras, matyt, tikisi nukreipsiąs armėnų nepasitenkinimą Azerbaidžano pusėn.

Pavyzdžiui, Kaukazo regiono ekspertas Igorius Korotčenko iš „Nacionalnaja oborona“ organizacijos leidiniui „Vestnik Kavkaza“, duodamas interviu, be kita ko, pažymėjo, jog liepos 12-13 dienomis surengtas Tovuzo apšaudymas byloja apie karštligiškas oficialiojo Jerevano pastangas priverst armėnus pamiršti ekonomines bėdas. Jo manymu, Armėnija vėl keičia toną – ji demonstruoja agresyvumą. Tvirtina, kad prieš Azerbaidžaną surengsianti prevencinių atakų. Jei Baku vis tiek nesiliaus reikalavęs grąžinti Kalnų Karabacho, – okupuosianti naujų teritorijų. Tai daroma tik tam, kad Armėnijos ministras pirmininkas N.Pašinianas, pasak I.Korotčenko, galėtų išsilaikyti valdžioje.

Paskutiniais duomenimis, liepos 12-13-osios konflikte žuvo trys azerbaidžaniečių kariai, penki kariai buvo sužeisti. Atsakydamos į Armėnijos išpuolius Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos tankų, artilerijos ir minosvaidžių pagalba sunakino keletą armėnų gynybos punktų.

Azerbaidžano karinės žvalgybos teigimu, liepos 12 – 13 dienomis Armėnija neteko mažiausiai 15 karių. Armėnų žiniasklaidos pranešimai, esą armėnų kariškiai buvo privesti šaudyti, nes azerbaidžaniečių automobilis įvažiavo į jų kontroliuojamą teritoriją, jog Azerbaidžanas virš pasienio teritorijos paleido žvalgybinę skraidyklę, – melas.

Rusijoje reziduojantis Azerbaidžano ambasadorius Poladas Builbiulogly pabrėžė, kad pirmieji šaudyti pradėjo armėnų kariškiai. Azerbaidžanui neliko nieko kito, kaip į grubią karinę jėgą atsakyti karine jėga. Azerbaidžano diplomatas dar pabrėžė, kad ne tiek svarbu, kas pirmasis pradėjo šaudyti liepos 12-ąją. Svarbiausias klausimas – kodėl kyla tokie kruvini kariniai incidentai.

Žemėlapyje parodyta, kokias Azerbaidžano teritorijas yra okupavusi Armėnija. Slaptai.lt nuotr.

Į šį Azerbaidžano diplomato retorinį klausimą lengva atsakyti. Dėl incidento Tovuzo regione Armėnija kalta būtų net tuomet, jei pirmieji šūvius paleistų azerbaidžaniečių kariai. Kodėl? Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir NATO, ir Europos Sąjungos šalis, pripažįsta, kad Armėnija šiuo metu neteisėtai kontroliuoja Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Armėnija iki šiol nepakluso nė vienai Jungtinių Tautų rezoliucijai, reikalaujančiai iš Kalnų Karabacho nedelsiant išvesti savo karines pajėgas. Remiantis tarptautine teise, Armėnija – agresorė.

Oficialusis Baku po liepos 12-osios incidento akcentavo, kad Azerbaidžanui nusibodo laukti realios Vakarų pagalbos susigrąžinant 20 proc. savo žemių. Derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho susigrąžinimo negali tęstis amžinai. Derybos negali būti rengiamos … vardan derybų. Derybos turi duoti konkrečių rezultatų.

Oficialusis Baku tvirtino suprantąs, jog kai kurie Azerbaidžano kaimynai specialiai mėgina šį konfliktą įšaldyti jei ne amžiams, tai kuo ilgiau. Tačiau tokie įšaldytų konfliktų puoselėtojai, pasak Baku, rizikuoja, jog šis konfliktas peraugs į rimtą karinį konfliktą.

Liepos 14-osios rytą Lietuva dar nebuvo pareiškusi susirūpinimo dėl karinio incidento Tovuzo regione.

Tiesa, liepos 10-ąją Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra informavusi apie nuotoliniu būdu surengtą ekonominį forumą dėl Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalio ekonominio bendradarbiavimo. O dar anksčiau, liepos 3-ąją, kai iš Zoknių oro uosto Armėnijos pusėn kilo Lietuvos karinių pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“, turėjęs iš Jerevano pargabenti lietuvių medikus, padėjusius armėnams kovoti su koronavirusu, Lietuvos prezidentūra pranešė, jog pirmoji šalies ponia Prezidentienė Dalia Nausėdienė įdėjo žaisliukų sergantiems armėnų vaikams.

Bet lietuviškosios užuojautos konflikte dėl Tovuzo žuvusių tiek armėnų, tiek azerbaidžaniečių karių artimiesiems liepos 14-osios rytą dar nebuvo.

Slaptai.lt informacija

2020.07.14; 08:00

Brazilijos prezidento J. Bolsonaras. EPA-ELTA nuotr.

Brazlijos žiniasklaidos asociacija ketina paduoti į teismą šalies prezidentą Jairą Bolsonarą, kuris sukėlė žurnalistams pavojų užsikrėsti per spaudos konferenciją, per kurią jis pranešė, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas yra teigiamas.
 
Tai sakoma antradienį paskelbtame žiniasklaidos darbuotojų pareiškime.
 
Kaip pažymėjo asociacijos vadovas Paulas Jeronimas de Sousa, prezidentas „pažeidė gydytojų rekomenduotą izoliacijos režimą“, pakviesdamas į spaudos konferenciją žurnalistus. Anot jo, J. Bolsonaras „elgėsi nusikalstamai ir kėlė pavojų kitų žmonių gyvybei, nors žinojo, kad yra užsikrėtęs Covid-19“.
 
Žiniasklaidos darbuotojai kaltina didžiausios Lotynų Amerikos valstybės vadovą pažeidus du baudžiamojo kodekso straipsnius, iš kurių vienas – „užkrečiamosios ligos platinimas“ – numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų ir piniginę baudą. „Negalima leisti, kad tokie veiksmai liktų nepastebėti“, – pabrėžiama pareiškime.
 
Antradienio vakarą per spaudos konferenciją savo rezidencijoje Brazilijos mieste J. Bolsonaras informavo, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas yra teigiamas. Valstybės vadovas dėvėjo apsauginę kaukę. Bet renginyje dalyvavę žurnalistai nepaisė socialinio atstumo ir laikė mikrofonus būdami šalia prezidento.
 
J. Bolsonaras ne kartą kritikavo karantino priemones, kurių dėl pandemijos ėmėsi šalies regionų vadovai. Jis tvirtino, kad nustatyti ribojimai turės katastrofiškų padarinių Brazilijos ekonomikai, masiškai nuskurdins gyventojus ir padidins nedarbą. Jis ne kartą rodėsi viešumoje be kaukės ir bendravo su savo šalininkais, nepaisydamas atsargumo priemonių.
 
Brazilija, kur pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., užima antrąją vietą pasaulyje pagal infekuotųjų ir mirusiųjų skaičių, nusilesdama tik JAV. Naujausiais duomenimis, šalyje iki šiol patvirtinta daugiau kaip 1,6 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, per 66,7 tūkst. infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 13:00

Šveicarijoje įvesta prievolė viešajame transporte dėvėti veido kaukes. EPA-ELTA nuotr.

Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios Šveicarijos viešajame transporte keleiviai privalės dėvėti veido kaukes.
 
Anksčiau Šveicarijos valdžia rekomendavo gyventojams prisidengti burną ir nosį tik piko metu, tačiau dauguma žmonių šios rekomendacijos nesilaikė.
 
„Atrodo gerai. Dabar daugiau nei 95 proc. žmonių dėvi kaukę“, – vietos žiniasklaida sakė Ciuricho viešojo transporto direktorius Guido Schochas.
 
Prievolė galioja ir Šveicarijos oro linijų skrydžių metu. Kaukės dėvėti kitose vietose, kaip parduotuvės, kol kas neprivaloma.
 
Laikraščio „Tages-Anzeiger“ duomenimis, pastaruoju metu Šveicarijoje COVID-19 atvejų skaičius išaugo net 134 proc. Savaitgalį dviejose mokyklose dėl užfiksuotų COVID-19 atvejų 410 mokytojų ir mokinių turėjo imtis saviizoliacijos.
 
Nuo pirmadienio į Šveicariją atvykę keliautojai iš 29 aukštos rizikos šalių turės saviizoliuotis 10 dienų. Tarp aukštos rizikos šalių, be kitų, yra ir Rusija Serbija, Švedija ir JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.07; 05:42

Lietuvos karo medikai, sugrįžę iš Armėnijos

Pasibaigus dviejų savaičių humanitarinei misijai Armėnijoje, Lietuvos medikų ir ekspertų komanda šeštadienį grįžo namo. Lietuvos kolegų pateiktos rekomendacijos taps vertinga paspirtimi šaliai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija ir tolesniu infekcijos plitimu.
 
Aštuonis medikus ir tris ekspertus parskraidinęs Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ šeštadienį nusileido Šiaulių oro uoste.
 
Tačiau į artimųjų glėbį humanitarinės misijos dalyviai paklius ne iš karto – remiantis galiojančiomis saugumo taisyklėmis, jų laukia 14-os dienų izoliacija, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
 
Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga padėkojo darbą Armėnijoje baigusiems misijos dalyviams už ryžtą ir atsidavimą.
 
„Tokio aukšto lygio specialistai yra nepamainomi kovoje prieš koronavirusą. Tikiu, kad jūsų pastangos ir rekomendacijos padės Armėnijai greičiau įveikti šią krizę. Lietuva ir jos žmonės, esant reikalui, visuomet yra pasirengę padėti savo partneriams. Tikimės, kad ši sėkminga humanitarinė misija atvers galimybes naujoms partnerystėms ir projektams ateityje“, – kalbėjo ministras.
 
Armėnijos kolegoms dvi savaites talkino gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ainius Žarskus, anesteziologijos-reanimatologijos specialybės gydytojai rezidentai Lukas Neimanas ir Romanas Botovas, slaugytojos – Diana Rinkevičiūtė, Virginija Savickienė, Laura Gurskienė, Jolita Škudaitė, taip pat slaugytojas anestezistas Donatas Mečislauskas.
 
Medikus delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (RPL).
 
Specialistų komandą sudarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis, kuris vadovavo Lietuvos pagalbos Armėnijai misijai, taip pat SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Valdas Meškauskas bei mjr. Aurimas Gusčius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuravęs logistikos klausimus.
 
Dviejose Jerevano ligoninėse dirbę Lietuvos medikai dalinosi patirtimi su Armėnijos kolegomis, o su šios šalies specialistais bendravę Lietuvos ekspertai pasakojo, kokiomis priemonėmis pavyko suvaldyti pandemiją Lietuvoje, kokios buvo karantino sąlygos ir atlaisvinimo etapai, kaip buvo organizuojama operacijų štabo veikla ir logistika.
 
„Armėnijos kolegoms pasiūlėme steigti atskirą asmens apsaugos priemonių paskirstymo centrą, iš kurio apsaugos priemonės būtų tiekiamos tiesiai į gydymo įstaigas, taip pat kaupti rezervą humanitarinės pagalbos sandėliuose. Rekomendavome transportavimo funkciją patikėti logistikos kompanijoms. Taip pat pasiūlyta gydymo įstaigas aprūpinti kuo didesniais kiekiais priemonių, kad medicinos personalas nejaustų jų stygiaus“, – pasakojo mjr. A. Gusčius.
 
Apibendrindamas dvi savaites trukusią humanitarinę misiją, jos vadovas M. Čiurlionis teigė, kad Armėnija žengia teisingu keliu, o jos žmonių atsidavimas ir pasiaukojimas gali būti reikšmingas faktorius, leisiantis įveikti pandemiją.
 
„Ekspertų pateiktos rekomendacijos jau duoda pirmuosius rezultatus. Didinami laboratorijų pajėgumai, siekiant padidinti testavimo apimtis“, – sakė M. Čiurlionis.
 
„Mes savo ruožtu visada būsime pasiruošę padėti kolegoms plėtojant partnerystę, įgyvendinant gerųjų mainų ir švietimo programas. Labai tikimės tolimesnio ir glaudaus dvišalio bendradarbiavimo“, – pridūrė misijos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.05; 21:00

Jungtinės Valstijos juda „klaidinga kryptimi“ ir gali pasiekti net 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų per dieną, jei šalis nesugebės suvaldyti koronaviruso protrūkio, perspėja įtakingiausias JAV infekcinių ligų ekspertas Anthony’is Fauci.
 
„Dabar turime daugiau nei 40 tūkst. naujų atvejų per dieną“, – sakė jis.
 
„Nenustebčiau, jei pasiektume 100 000 (atvejų) per dieną, jei tendencija nepasikeis“, – Senate kalbėjo A. Fauci.
 
„Judame klaidinga kryptimi. Akivaizdu, kad dabar visiškai nekontroliuojame padėties“, – pareiškė jis.
 
Nacionalinio alergologijos ir infekcinių ligų instituto direktoriaus pareigas einantis A. Fauci atsisakė prognozuoti, kiek iš viso žmonių mirs Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 pandemijos, tačiau pabrėžė, kad šis skaičius bus „šokiruojantis“.
 
Pirmadienį JAV patvirtinta daugiau nei 41 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Beveik pusė naujų atvejų užfiksuojama keturiose JAV valstijose – Arizonoje, Kalifornijoje, Floridoje ir Teksase.
 
JAV nuo COVID-19 iki šiol mirė daugiau nei 126 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 01:00