Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis“ – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų COVID-19 liga pildosi ir ligoninės. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigia, kad šiuo metu klinikose situacija yra sudėtinga, užimta apie 90 proc. visų aktyvių lovų. Jo teigimu, dėl šios priežasties bus ribojamos kai kurios planinės paslaugos.
 
„Deja, gerų naujienų neturiu, epidemiologinė situacija tikrai blogėja ir Vilniuje, ir visame Vilniaus regione. Šiandien, kalbant apie Santaros klinikas, mes turime beveik 90 proc. užmtumą visų aktyvių lovų, artėjame prie 90 proc. reanimacinių COVID-19 lovų“, – žurnalistams penktadienį sakė F. Jankevičius.
 
Todėl, jo teigimu, situacija tampa labai įtempta. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, papildomų COVID-19 pacientams skirtų lovų planuojama steigti ir kitose ligoninėse.
 
„Kalbant apie Vilniaus miestą, tai pirmiausiai norime plėsti lovas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje iki 120 lovų ir, žinoma, labai didelis deficitas RITS lovų, tikimės išplėsti reanimacines lovas ir Greitosios pagalbos ligoninėje“, – sakė F. Jankevičius.
 
„Regione irgi planuojame plėsti lovas, per savaitgalį iki pirmadienio norime išplėsti lovas ir Druskininkų ligoninėje, taip pat Elektrėnų, Molėtų ligoninėse“, – pridūrė jis.
 
F. Jankevičius atkreipia dėmesį, kad sudėtinga situacija ligoninėse paveiks ir planines paslaugas.
 
„Kaip žinoma, anesteziologai tampa labiausiai deficitine specialybe ir jų trūkumui esant turėsime riboti planines paslaugas. Stengiamės išsaugoti maksimalų skaičių, bet vis tiek kažkiek riboti turėsime. Turime pasidarę prioritetinį sąrašą paslaugų ir pirmiausiai, žinoma, ribosime tas paslaugas, kurias bus galima atidėti trims mėnesiams, nepadarant ypač didelės žalos pacientų gyvybei arba kurios nesukeltų labai rimtų komplikacijų“, – sakė jis.
 
Santaros klinikų generalinis direktorius pabrėžė, kad visa būtinoji pagalba bus teikiama.
 
Jo teigimu, sudėtinga epidemiologinė situacija labiausiai gali paveikti plastines, rekonstrukcines, ortopedines operacijas, akių operacijas.
 
„Tie sprendimai yra priimami dabar ir tai jau turi įsigalioti nuo kitos savaitės“, – sakė F. Jankevičius.
 
Santaros klinikų direktorius informuoja, kad reaguojant į sudėtingą situaciją klinikose planuojama riboti ir pacientų lankymą.
„Kol kas to dar nedarome, bet, be jokios abejonės, ribosime“, – patikino jis.
 
Dauguma COVID-19 užsikrėtusių pacientų neskiepyti
 
Santaros klinikų direktorius atkreipia dėmesį, kad dauguma šiuo metu klinikose gydomų koronavirusu užsikrėtusių pacientų yra nuo COVID-19 nepaskiepyti asmenys.
 
„Didžioji dalis patekusių į stacionarą ir reanimaciją, žinoma, neskiepyti pacientai. Skiepytų pacientų skaičius yra minimalus, tai yra apie 20 proc., gal šiek tiek mažiau. Skiepyti pacientai dažniausia arba turintys labai rimtas gretutines patologijas, arba jie buvo skiepyti viena doze, ne dviem dozėmis“, – sakė F. Jankevičius.
 
Pasak jo, šiuo metu serga praktiškai visų amžiaus grupių pacientai.
 
F. Jankevičius pripažįsta, kad baiminamasi ir dėl medikų trūkumo.
 
„Kol kas personalo užtenka, bet tas kol kas, manau, kad situacija gali pasikeisti jau kitą savaitę, ir tikrai galvojame pasitelkti personalą ir savanorius, taip pat kitų gydymo įstaigų medikus“, – sakė F. Jankevičius.
 
Pasak jo, tarp Santaros klinikų darbuotojų yra fiksuojami tik pavieniai COVID-19 atvejai, nes absoliuti dauguma darbuotojų yra pilnai vakcinuoti.
 
Gydomų vaikų skaičius didėja
 
Savo ruožtu Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė informavo, kad pastaruoju metu atsiranda nuo deguonies tiekimo priklausomų COVID-19 užsikrėtusių vaikų.
 
„Iš tikrųjų atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tai tokios situacijos dar nebuvo pas mus per pandemijos laikotarpį. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ir ypatingai sunkiai sergančių vaikų“, – sakė I. Ivaškevičienė.
 
Pasak jos, sunkesne COVID-19 forma serga paaugliai, bet bendrai vertinant koronavirusu užsikrėtusių vaikų amžius yra labai įvairus.
„Yra ir naujagimių, ir yra iki 18 metų“, – sakė ji.
 
I. Ivaškevičienės teigimu, šiuo metu ligoninėje gydomi 8 COVID-19 užsikrėtę vaikai, vienas iš jų yra gydomas reanimacijoje.
 
„Tendencija yra, kad skaičius didėja. Vasaros pradžioje turėjome 1–2 (vaikus – ELTA), būdavo dienų, kai iš viso tokių pacientų nebūdavo, bet dabar skyrius praktiškai nuolat yra pilnas ir yra nuolatinė kaita“, – atkreipė dėmesį Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.09.24; 12:34

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU

Ukraina atsidūrė ties mirtiniausios koronaviruso pandemijos bangos riba, nes skiepijimų apimtys sunkiai didėja, o užsikrėtimo atvejų daugėja, penktadienį perspėjo šalies medicinos ekspertai.
 
Šalyje, kurioje gyvena 40 mln. žmonių, o sveikatos priežiūros sistema – pasenusi, iš pradžių buvo sunku gauti vakcinų, o vėliau – sunku įtikinti skeptiškai nusiteikusius gyventojus skiepytis.
 
Naujų užsikrėtimo atvejų nuolat daugėja: per pastarąsias septynias dienas užregistruota 27 600 naujų atvejų, palyginti su 17 000 per praėjusią savaitę.
 
Sveikatos apsaugos pareigūnai Kijeve penktadienį užregistravo didžiausią naujų atvejų skaičių nuo gegužės mėnesio, o vidutiniškai per dieną hospitalizuojamų žmonių skaičius šią savaitę, palyginti su praėjusia, išaugo beveik 400.
 
„Tikėtina, kad ši banga bus mirtingiausia“, – AFP sakė buvęs sveikatos apsaugos viceministras ir Visuomenės sveikatos analizės centro įkūrėjas Pavlo Kovtoniukas.
 
„Turime labai nedaug paskiepytų žmonių, kurie padėtų ją sulaikyti“, – pridūrė P. Kovtoniukas.
 
Vos 12 proc. ukrainiečių yra visiškai paskiepyti viena iš keturių šalyje prieinamų  vakcinų, įskaitant „AstraZeneca“ ir „Moderna“, o nusiteikimas prieš skiepus yra didelis.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
 
Kijevo ekonomikos mokyklos Sveikatos ekonomikos centro vadovas Jurijus Ganičenka teigė, kad nors valdžios institucijoms nepavyko nustatyti dominuojančio štamo, kuriuo užsikrečia ukrainiečiai, yra „didelė tikimybė“, kad tai – delta atmaina.
 
Pasak K. Ganyčenkos, tikėtina, kad spalio viduryje ši banga pasieks aukščiausią tašką ir tęsis iki lapkričio mėnesio, o per dieną mirs nuo 350 iki 400 žmonių, palyginti su maždaug 220 mirčių metų pradžioje.
 
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad išardė 5 000 interneto botų tinklą, kurio užduotis buvo „diskredituoti“ ir „sužlugdyti“ šalies vakcinacijos  programą.
 
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU

Tinklui vadovavo „rėmėjai iš Rusijos“, sakoma SBU pareiškime.
 
Abu analitikai teigė, kad Ukrainos ligoninių tinklas yra geriau pasirengęs, palyginti su pandemijos pradžia, tačiau „nesvarbu, kaip parengsime savo ligonines, jos bus perpildytos“, – apie artėjančią bangą kalbėjo P. Kovtoniukas.
 
Vyriausybė šios savaitės pradžioje paskelbė, kad nuo pirmadienio įsigalios nauji apribojimai.
 
Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 2,3 mln. susirgimų ir daugiau kaip 55 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.09.18; 07:20

Vladimiras Putinas Sibire. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas izoliuosis, jo artimame rate nustačius COVID-19 atvejų, sakoma antradienį paskelbtame Kremliaus pranešime.
 
Per pokalbį telefonu su Tadžikistano prezidentu Emomaliu Rahmonu „V. Putinas nurodė, kad dėl savo rate nustatytų koronaviruso atvejų jis kurį laiką laikysis saviizoliacijos“ ir gyvai nedalyvaus vėliau šią savaitę Dušanbėje turinčiame vykti regiono šalių viršūnių susitikime, teigė Kremlius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.15; 00:30

Berlyne prieš planuojamas demonstracijas dislokuota 2,2 tūkst. policijos pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.

Berlyno policija sekmadienį ruošiasi dar vienai didelio masto operacijai, mieste planuojant daugiau uždraustų demonstracijų prieš koronaviruso priemones.
 
„Viena iš vietų, kuriai bus skiriama dėmesio – vyriausybinis kvartalas, kuris turi simbolinę reikšmę“, – teigė policijos atstovas Thilo Cablitzas.
 
Šeštadienį į Vokietijos sostinės gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių, ar gerokai mažiau nei buvo tikėtasi.
 
Policija uždraudė devynias savaitgalį turėjusias vykti demonstracijas, įskaitant planuotą judėjimo „Lateral Thinking“, kuris vienija skepsio koronaviruso atžvilgiu neslepiančius žmones, kraštutinių dešiniųjų aktyvistus ir antivakserius.
 
Lygiai prieš vienerius metus demonstrantai prasiveržė pro užtvarą prie Reichstago ir neilgam užplūdo laiptus prie vieno įėjimų į parlamento pastatą.
 
Anot T. Cablitzo, sekmadienį sostinėje dislokuojama apie 2,2 tūkst. policijos pareigūnų.
 
Nuo šeštadienio Berlyno pareigūnams talkina policininkai iš kitų federalinių žemių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.29; 20:00

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)

JAV slaptosios tarnybos paskelbė nekantriai lauktą ataskaitą apie koronaviruso kilmę – tačiau vienareikšmiško atsakymo joje nėra.
 
Penktadienį pateiktoje ataskaitoje „tikėtinomis hipotezėmis“ įvardijamas ir viruso pernešimas gyvūno žmogui, ir incidentas laboratorijoje. Tačiau ekspertai esą ir toliau nesutaria dėl klausimo, kokia yra labiausiai tikėtina pandemijos kilmė.
 
Ataskaitoje atmetama tikimybė, kad koronavirusas buvo sukurtas kaip „biologinis ginklas“. Slaptosios tarnybos taip pat nemano, kad tai genų manipuliacijos pasekmė.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas po ataskaitos paskelbimo apkaltino Kiniją ir toliau nutylint svarbią informaciją apie pandemijos kilmę. „Iki šiol Kinijos Komunistų partija atmeta reikalavimus dėl skaidrumo ir sulaiko informaciją“, – pareiškė prezidentas.
 
J. Bidenas prieš tris mėnesius pavedė savo slaptosioms tarnyboms parengti ataskaitą apie koronaviruso kilmę.
Koronavirusas: COVID-19
 
„Mes tęsime pastangas suprasti šios pandemijos priežastis, – dabar žadėjo prezidentas. – Darysime viską, kas įmanoma, kad atsektume šio protrūkio, visame pasaulyje sukėlusio tiek skausmo ir mirčių, kilmę“. Tai esą svarbu, kad būtų užkirstas kelias naujoms pandemijoms.
 
Pandemija, jau nusinešusi daigiau kaip 4 mln. žmonių gyvybių, prasidėjo 2019 metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste. Jau netrukus tada imta spėlioti, kad virusas galėjo patekti į aplinką per incidentą virusologijos institute Uhane, kuriame tyrinėjami koronavirusai. Kinijos vyriausybė tai kategoriškai neigia.
 
Tik šių metų pradžioje tarptautiniams ekspertams leista apsilankyti Uhane – praėjus daugiau kaip metams nuo viruso protrūkio. Jų ataskaita paskelbta kovo pabaigoje, tačiau ir ji nepateikia aiškių rezultatų. Vadinamąją laboratorijos teoriją Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai pavadino „labai mažai tikėtina“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.29; 16:55

Ignas Vėgėlė. Lietuvos advokatūros pirmininkas. Infolex.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, paprašyta įvertinti viešojoje erdvėje ažiotažą sukėlusią Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės savaitgalį pasakytą kalbą, sako, kad tenka tik apgailestauti, jog yra naudojamasi įtempta situacija šalyje.
 
„Manyčiau, kad šiuo metu mums ypatingai reikalingas susitelkimas. Tik ir siekia Baltarusijos Lukašenkos režimas, kad būtų įvairios provokacijos, kad būtų keliamos įtampos mūsų viduje. Tenka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, užimantys tam tikras svarbias pozicijas naudojasi šia situacija ir kelia dar didesnes įtampas“, – prieš Vyriausybės posėdį pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
 
ELTA primena, kad savaitgalį Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises.
 
Vidaus reikalų ministrė taip pat pažymėjo, kad I. Vėgėlės kalboje nuskambėję pareikšimai apie namelius nelegaliems migrantams yra neteisinga interpretacija.
 
„Kas susiję su nameliais yra interpretuojama ir neteisingai pateikiama informacija. Buvo pasirašyta preliminari sutartis ir ten buvo numatyta, kad esant poreikiui būtų įsigyjamas ne tik namelių, bet ir visos palaikymo infrastruktūros paketas, jei reikėtų apgyvendinti apie 40 tūkst. asmenų. Šiuo metu mes matome, kad tokio poreikio nėra ir tiesiog esame pasiruošę įvairiems scenarijams, jeigu mums reikėtų didesnio ar mažesnio kiekio namelių. Žmones reikėtų kažkur apgyvendinti. Reikėtų grįžti atgal, kodėl mes neturėjome preliminarių sutarčių, kurios turėjo būti paruoštos 2016-2017 metais“, – teigė ministrė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Savo kalboje Birštone I. Vėgėlė teigė, kad valstybė negaili pinigų nelegalų apgyvendinimui, tačiau neplečia ligoninių tinklo pandemijos metu.
 
„Ar kas palygino šiuos papildomus COVID-19 kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skirtais daugiau nei 700 milijonų eurų. Abiem atvejais turim ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka, kiek papildomų lovų už šią įspūdinga sumą galima sukurti COVID-19 ligoniams. Ir lovos sąvoką aš pasirinkau sąlygiškai, turiu minty ir medicinos personalą, ir nekilnojamąjį turtą, ir technines priemones“, – sakė I. Vėgėlė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.23; 10:52

Naujoji Zelandija dėl trijų dešimčių naujų koronaviruso atvejų pratęsia karantiną.
 
Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern pirmadienį sostinėje Velingtone pranešė, kad griežti reikalavimai visoje šalyje galios mažiausiai iki šeštadienio. Prieš tai pranešta apie 35 naujus koronaviruso atvejus. Dauguma dabartinio protrūkio užsikrėtimų registruota Oklande – didžiausiame šalies mieste. Tačiau atvejų yra ir sostinėje.
 
Praėjusios savaitės antradienį J. Ardern dėl vieno vienintelio patvirtinto naujo atvejo Oklande paskelbė griežtą karantiną – pirmąjį nuo 2020 metų kovo.
 
Šalyje uždaryta dauguma parduotuvių, taip pat mokyklos. Žinybų duomenimis, registruota iš viso 107 naujos infekcijos – be kita ko, dėl delta atmainos plitimo. J. Ardern sakė: „Mums reikia daugiau informacijos. Nenorime rizikuoti dėl delta. Jei pasaulis mus ko išmokė, tai yra būti atsargius su šia atmaina“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.23; 11:02

Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.

Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje patvirtinti 580 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, mirė net 8 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Bent viena skiepo doze paskiepyti 18 242 asmenys.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 293 342 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 282 978).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4481 žmogus. Praėjusią parą mirė po vieną 50–59 ir 70–79 metų, keturi 80–89 metų ir du 90–99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 560.
 
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 271,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 4,5 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 59,6 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 275 952 asmenys, šiuo metu serga – 6349.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 413 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 740 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 33 786 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9265 žmonės, antra – 8977. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 274 427 žmonės, panaudotos 2 880 935 vakcinos.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 56 žmonės. 45 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 2 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
 
Iš viso iš 730 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 439.
 
Praėjusią parą šalyje atlikti 7073 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 3 555 364. Taip pat per parą atlikta 9418 antigeno ir 5165 antikūnų tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.22; 06:00

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Singapūre šešių savaičių laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas britas už tai, kad nenešiojo kaukės ir šaipėsi iš policijos, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
 
Miestas-valstybė, kurioje COVID-19 protrūkiai buvo palyginti lengvi, ėmėsi griežtų priemonių prieš asmenis, pažeidžiančius koronaviruso taisykles, ir buvo keletas atvejų, kai bausmės buvo skirtos užsieniečiams.
 
Benjaminas Glynnas buvo areštuotas po to, kai gegužę filmuota medžiaga, kurioje jis užfiksuotas be kaukės traukinyje, ėmė sklisti internete.
 
40-metis vėliau ėmė šaipytis iš policijos, kuri buvo pasiųsta jo suimti, o praėjusį mėnesį teismo posėdžio metu atsisakė dėvėti apsauginę kaukę.
 
Remiantis pranešimais, B. Glynnas teisme pareiškė pasipiktinimą, kuriame apibūdino vykstantį procesą kaip „absurdišką“ ir „bjaurų“, ir sakė, kad kaukės neveiksmingos užkertant kelią COVID-19 plitimui.
 
Tokios kalbos paskatino teisėją skirti psichiatrinę ekspertizę, tačiau B. Glynnas buvo pripažintas pakankamai sveiku, kad byla galėtų tęstis.
 
Trečiadienį jis buvo nuteistas už tai, kad pažeidė COVID-19 taisykles, už netinkamą elgesį su policija ir už viešosios tvarkos pažeidimus.
 
Teismo pareigūnas ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino įkalinimo terminą, sakydamas, kad jo pradžia skaičiuojama nuo liepos 19 dienos, t. y. nuo tada, kai B. Glynnas pirmą kartą buvo suimtas.
 
Kadangi jis jau buvo atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės, B. Glynnas trečiadienį buvo paleistas iš kalėjimo ir bus deportuotas, rašė vietos laikraštis „Straits Times“.
 
Nuteistieji Singapūre gali būti paleisti už gerą elgesį, atlikę du trečdalius bausmės.
 
B. Glynnas nuo 2017 metų sausio dirbo britų įdarbinimo įmonės Singapūro filiale.
 
Jis buvo suimtas likus kelioms savaitėms iki to laiko, kai turėjo grįžti į Jungtinę Karalystę ir pradėti dirbti naujame darbe.
 
Gegužę devyniems britams buvo uždrausta dirbti Singapūre, nes jie, pažeisdami koronaviruso taisykles, surengė jachtoje vakarėlį su Kalėdų Senelio kepurėmis.
 
Praėjusių metų birželį tas pats nutiko keturiems britams, kurie nesilaikė apribojimų ir vaikščiojo per įvairias užeigas.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.20; 05:30

Sakartvele dėl koronaviruso plitimo stabdomas visuomeninis transportas. EPA-ELTA nuotr.

Sakartvele nuo šeštadienio iki rugsėjo 4 d. nutraukia darbą visuomeninis transportas. Atitinkamą sprendimą priėmė tarpžinybinė koordinacinė kovos su koronavirusu taryba prie šalies ministro pirmininko.
 
Vyriausybės atstovai pažymėjo, jog teko įvesti apribojimus, kad būtų galima efektyviau kovoti su infekcijos plitimu. Draudimas nebus taikomas taksi ir tarpmiestiniams pervežimams.
 
Be to, valdžios sprendimu, visą šį laikotarpį šalyje nevyks festivaliai, masiniai renginiai, koncertai, sporto varžybos, išskyrus tarptautines.
Nedirbs ir vaikų pramogų centrai. Privačių įmonių ir valstybinių įstaigų darbuotojams rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.
 
Sakartvele visuomeninis transportas dėl koronaviruso stabdomas jau ketvirtą kartą.
 
Pirmasis užsikrėtimo Covid-19 atvejis Sakartvele buvo nustatytas praėjusių metų vasario 26 d. Nuo šių metų liepos sergamumas šalyje didėja. Antradienį buvo užfiksuotas naujų atvejų skaičiaus paros prieaugio antirekordas – 5 697, maksimalus tą dieną buvo ir mirčių skaičius – 54.
Pastarąją parą Sakartvele Covid-19 diagnozuotas 5 359 žmonėms, mirė 42 infekuotieji.
 
Iš viso nuo pandemijos pradžios daugiau kaip 3,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje nustatyti 471 685 koronaviruso atvejai, mirė 6 321 pacientas.
 
Sakartvele nuo kovo 15 d. vyksta vakcinacijos kampanija. Naudojamos „AstraZeneca“, „Pfizer“, „Sinopharm“ ir „Sinovac Biotech“ vakcinos. Naujausiais duomenimis, iki šiol abi preparato dozes gavo 225 053 žmonės, arba 6,04 proc. šalies gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.15; 07:02

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai rugpjūčio 12 d. išsiuntė raštą, kuriame reiškiamas nepritarimas teisės aktų projektams, numatantiems, kad tam tikrus darbus ar tam tikras veiklas vykdantys asmenys privalės pasiskiepti nuo COVID-19 ligos, jei norės nekliudomai vykdyti savo darbo funkcijas.
 
Sveikatos apsaugos ministerija parengė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą, kuriame asmenims, dirbantiems tam tikrus darbus arba vykdantiems tam tikrą veiklą, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, numatoma pareiga būti pasiskiepijusiems nuo šios užkrečiamosios ligos. To nepadarius, darbuotojas turėtų būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys.
 
LPSK įspėja, kad daugelyje darbo vietų nebus galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl nušalinimas nuo darbo bus plačiai taikoma priemonė, o tai neigiamai paveiks darbuotų finansinę ir emocinę padėtį.
 
„LPSK atkreipia dėmesį, kad bet kokia prievarta skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą, o praktika rodo, kad skiepijimo skatinimo programos atneša kur kas daugiau naudos, nei prievartinės priemonės ir gąsdinimas sankcijomis“, – teigiama rašte.
„Konfederacija apklausė savo narius ir visi pasisakė kategoriškai prieš šią perteklinę ir neproporcingą priemonę. Tai dar labiau didins įtampą darbo vietose, kuri ir dabar jau yra didžiulė, dar labiau blogės darbuotojų ir darbdavio santykiai ir augs nepasitikėjimas vieni kitais“, – sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
 
LPSK įstatymo projekto iniciatorius ragina dėmesį sutelkti į testavimą, kaip pagrindinę infekcijos suvaldymo priemonę, o skiepijimą palikti kaip, nors ir labai svarbią, bet papildomą priemonę. Taip pat dėmesys atkreipiamas į tai, kad vertinant skiepijimą Lietuvoje ES kontekste, tempai yra visai neblogi ir sparčiai artėjama prie 70 proc. paskiepytos populiacijos ribos. Kaip nurodo patys projekto autoriai, šiuo metu jau yra paskiepyta per 60 proc. populiacijos.  
 
LPSK siūlo vadovautis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, privalomus sveikatos patikrinimus papildant nauju rizikos veiksniu – COVID-19, numatyti pareigą darbdaviui organizuoti ir apmokėti privalomus testavimus, kaip tai numatyta kitų sveikatos patikrinimų atvejais. Taip pat siūloma svarstyti ir įgyvendinti pozityvias skatinimo skiepytis priemones, kurios dar nebuvo išnaudotos: „skiepadienis“, skiepijimo organizavimas tiesiogiai darbo vietose, aiški komunikacija bei neatsisakyti privalomojo testavimo dėl COVID-19 ligos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.13; 06:00

Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad nemažai antradienį prie Seimo prieš Vyriausybės planuojamus COVID-19 suvaržymus protestavusių asmenų maištauja ne dėl šalį ištikusių problemų, o dėl noro susikrauti politinį kapitalą ar tiesiog kiršinti visuomenę.
 
„Yra tikrai labai rimtų problemų, bet ne dėl jų maištaujama. Maištaujama dėl pamaištavimo ir galbūt dėl kokio nors prasibrovimo į valdžią. Ne be reikalo tokie šūkiai: šalin Seimą, šalin Vyriausybę, aš noriu būti valdžia. Bolševikiniai metodai“, – Eltai sakė V. Landsbergis.
 
Kartu profesorius pažymi, kad kai kurie mitinge dalyvavę asmenys greičiausiai siekia pasididinti savo žinomumą.
 
„Žmonės turi energijos perteklių, nemokamas pasimankštinimas, Olimpiada be pinigų, pasistumdymai su policija. Išlieja tą energijos perteklių. O gal dar ekrane atsiras naujų lyderių. Tokiose sumaištyse kai kurie veikėjai, matyt, ir tikisi pasidaryti šiek tiek kapitalo, pasidaryti svarbesni, žinomi“, – mano jis.
 
Protesto organizatorių pareiškimų, neva šis įvykis Lietuvai yra svarbesnis nei Kovo 11-oji, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas apskritai nesiėmė vertinti. Visgi dalies susirinkusių protestuotojų veiksmus, kai jie atsigabeno imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis, o kai kurie renginio dalyviai žydų simbolius buvo užsikabinę ir ant savo drabužių, profesorius aiškina protestuotojų noru sukelti reakciją ir kiršinti visuomenę.
 
Protestuotojai blokuoja išėjimus iš Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Žmonės, kurie užsiima tokiais politiniais išpuoliais, istoriškai yra kvaili, o praktiškai jie daro provokacinius dalykus, kad sukeltų reakciją. Ką nors užgauna tokie pasakymai. Jeigu užgauna, tai tada jau gerai, jau pasidaro rezultatą“, – tvirtino V. Landsbergis, kartu neatmesdamas, kad kai kurie asmenys COVID-19 valdymo priemones lygindami su Holokaustu tiesiog siekė tarptautinio dėmesio.
 
„Tai yra kiršinimas, emocijų ir jausmų kėlimas, netgi mėginant iš to padaryti kokį nors tarptautinį emocijų įtempimą. Galbūt bus pranešimai užsienyje. O tai bus didelis pasiekimas, jeigu praneš, kad Lietuvoje kokie nors puspročiai palygino pandeminius suvaržymus su holokaustu. Proto ribose net nebūtų ką diskutuoti, bet taip iš tikro yra įžeidžiami tie, kurie iš tiesų žino, kas yra holokauskas. Kvailybė kvailybe, bet ji gali ir įžeisti. Mes galime neįsižeisti, o holokausto aukos gali įsižeisti“, – įsitikinęs AT-AS pirmininkas.
Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
 
Profesorius pabrėžė, kad Vyriausybė šiuo sudėtingu laikotarpiu imasi teisingų pandemijos valdymo priemonių, o su raginančiais atsisakyti vakcinuotis asmenimis, jo nuomone, reikėtų kalbėtis tiesiau ir aiškiai pasakyti, kad jie yra atsakingi už koronaviruso platinimą.
 
„Reikia vartoti tiesesnę kalbą. Kiekvienas, kuris atsisako skiepytis, yra potencialus maro platintojas. Ir jam tai turi būti pasakyta: o kai tavo vaikai susirgs arba tavo tėvai seni uždus nuo kovido. Galbūt tu ir atnešei tą užkratą. Nesiskiepiji – sutinki būti užkrato šaltinis, nešiotojas. Manai, kad tu visai neatsakingas. Labai klysti – tu esi atsakingas“, – kalbėjo V. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11; 06:00

Protestuoja vokiečiai. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį į Vokietijos sostinės Berlyno gatves išėjo tūkstančiai žmonių, nepaisydami draudimo organizuoti kelias demonstracijas, įskaitant judėjimo „Lateral Thinking“ protestus – pastaroji grupė neslepia skepsio dėl prieš koronavirusą nukreiptų priemonių.
 
Pranešama apie susirėmimus tarp protestuotojų ir policijos. Tyrgarteno parke pareigūnai panaudojo vandens patranką. Anot policijos atstovo, per demonstracijas buvo sulaikyta apie 500 žmonių.
 
Virš įvairių miesto vietų ratus suko sraigtasparniai, nes „Lateral Thinking“ nariai išsibarstė po visą sostinę. Remiantis policijos pateikta informacija, būta daugybės bandymų prasiveržti pro užtvaras. „Atskirais atvejais teko panaudoti jėgą“, – teigė policijos atstovė.
 
Sekmadienio rytą prie sostinės vakaruose esančio Olimpinio skvero susirinko keli šimtai žmonių. Ten buvo dislokuota daugiau kaip 2 200 policijos pareigūnų. Taip pat pranešta apie didesnio masto protestus prie Pergalės kolonos.
 
„Lateral Thinking“ iš pradžių planavo Tyrgartene surengti didžiulį protestą, kuriame turėjo dalyvauti apie 22 500 žmonių. Tačiau Berlyno policija uždraudė šio ir dar kelių kitų protestų organizavimą dėl nerimo, kad juose nebus laikomasi higienos taisyklių.
 
Tačiau policijos atstovas naujienų agentūrai dpa sakė, kad, nepaisydami draudimo, įvairiose miesto vietose vis vien būriavosi žmonės ir skyrėsi besirenkančių grupių „agresijos potencialas“. Atstovas taip pat nurodė, kad buvo sužeista policijos pareigūnų, tačiau nepateikė daugiau detalių. Socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat pasirodė pranešimų, kad policija prieš protestuotojus panaudojo dirgiklius ir lazdas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.02; 00:30

Praėjusią parą, sekmadienį, Lietuvoje patvirtinta 212 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, nemirė nė vienas žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Bent viena skiepo doze paskiepyta 2834 asmenys.
 
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 283 246 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 272 910).
 
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4416 žmonių.
 
Kaip skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 311.
 
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 122,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 2,7 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 53,3 proc. asmenų.
 
Iš viso iki šiol pasveiko 269 361 asmuo, šiuo metu serga – 3104.
 
Per parą epidemiologiškai ištirti 214 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 173 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 27 989 žmonės.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 775 žmonės, antra – 2059. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 164 057 žmonės, panaudotos 2 579 218 vakcinų.
 
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 27 žmonės. 21 naujas pacientas pradėtas gydyti taikant deguonies terapiją, vienam – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 318 lovų užimtos 163.
 
Praėjusią parą šalyje atlikti 2895 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 3 429 180. Taip pat per parą atlikta 2893 antigeno ir 236 antikūnų tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.02; 10:00

Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg antradienį gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę.
 
„Esu be galo dėkinga ir privilegijuota, galėdama gyventi tokioje pasaulio dalyje, kurioje jau galiu pasiskiepyti“, – savo tviteryje parašė 18-metė ir kartu pridėjo nuotrauką su pleistru ant rankos.
 
G. Thunberg taip pat sukritikavo pasaulinį vakcinų paskirstymą ir pavadino jį „labai neteisingu“.
 
Anot leidinio „New York Times“, 84 proc. pasaulyje iki šiol atliktų vakcinacijų įvyko dideles ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o tuo metu vos 0,3 proc. vakcinos dozių sunaudota mažas pajamas gaunančiose valstybėse, rašė aktyvistė.
 
G. Thunberg pridūrė, kad „niekas nėra saugus, kol visi nėra saugūs“, ir paragino žmones nedvejoti, kai jiems yra pasiūloma vakcinos dozė. „Tai gelbsti gyvybes“, – teigė ji.
 
Švedijoje bent vieną vakcinos dozę iki šiol gavo apie 77 proc. suaugusiųjų. Iš jų beveik pusė yra paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.28; 07:41

Vilniuje į gatves išriedėjo skiepobusai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vakcinos atvažiuoja arčiau vilniečių namų, sustoja prie įmonių ir parduotuvių, turgaus ar stotyje. Po miestą keliones pradėjo raudoni skiepobusai ir laukia visų, norinčių pasiskiepyti. Skiepijimas juose vyksta be išankstinės registracijos.
 
Patogų laiką ir vietą galima išsirinkti https://vakcina.vilnius.lt, kur informacija apie maršrutus nuolat atnaujinama.
 
Pirmieji du autobusai trečiadienį lankysis iš viso 4-iose skirtingose miesto vietose. Planuojama, kad viename autobuse per dieną bus paskiepijama apie 200 gyventojų, kiekviename jų dirba po 6 specialistus. Norintiems pasiskiepyti užtenka su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą.
 
Trečiadienį skiepobusai nuo 10 iki 14 val. gyventojų lauks Antakalnio troleibusų parke ir prie Spaudos rūmų. Vėliau skiepobusai pervažiuos į kitas vietas ir nuo 15 iki 20 val. lauks Verkių autobusų parke  bei prekybos centro „Mada“ stovėjimo aikštelėje. Skiepobusuose skiepijama „Pfizer-BioNTech“ ir „Vaxzevria“ (buvusi „AstraZeneca“) vakcina.
Skiepiju vilniečius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Ketvirtadienį skiepobusai nuo 10 iki 14 val. gyventojų lauks prie Vilniaus geležinkelio stoties ir Kalvarijų turgaus. Vėliau skiepobusai pervažiuos į kitas vietas ir nuo 15 iki 20 val. norinčiųjų pasiskiepyti lauks prie prekybos centro „Panorama“ ir Balsiuose esančios parduotuvės IKI aikštelėje.
 
Be skiepobusų, sostinės rajonuose ir toliau lankysis gyventojų jau pamėgtas mažasis vakcinacijos mikroautobusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.22; 00:01

Tokijas. Olimpinis miestelis. EPA – ELTA nuotr.

Dviem sportininkams iš užsienio, gyvenantiems Olimpiniame kaimelyje Tokijuje, diagnozuotas koronavirusas. Tai sakoma ataskaitoje, kuri sekmadienį buvo paskelbta olimpinių žaidynių organizacinio komiteto tinklalapyje.
 
Užsikrėtusių sportininkų asmeniniai duomenys nenurodomi.
 
Be to, pranešama, kad liepos 18 d. infekcija buvo nustatyta vienam atletui, negyvenančiam Olimpiniame kaimelyje, vienam žiniasklaidos atstovui, vienam darbininkui, dirbančiam olimpiniuose objektuose, ir penkiems žmonėms, susijusiems su varžybų organizavimu. Nė vienas infekuotasis nėra Japonijos pilietis.
 
Šeštadienį organizacinis komitetas informavo apie pirmąjį koronaviruso atvejį Olimpinio kaimelio teritorijoje. Infekcija buvo nustatyta žmogui, susijusiam su žaidynių organizavimu.
 
Kaip praneša sekmadienį naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi organizacinio komiteto atstovu, su žaidynių organizavimu susijęs žmogus ir abu sportininkai, kuriems Olimpiniame kaimelyje diagnozuotas koronavirusas, yra vienos šalies piliečiai.
 
Tokijo vasaros olimpinės žaidynės turėjo būti surengtos 2020 metų liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis. Dėl koronaviruso pandemijos varžybos buvo atidėtos metams. Dabar jos vyks liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis. Organizatoriai nusprendė rengti žaidynes be aistruolių iš užsienio, vietos žiūrovai taip pat nebus įleidžiami į olimpinius renginius šešiose Japonijos prefektūrose, įskaitant Tokiją.
 
Artėjant žaidynių pradžiai, epidemiologinė situacija Tokijuje tebėra įtempta – Japonijos sostinėje per parą nustatoma daugiau kaip tūkstantis naujų Covid-19 atvejų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.18; 08:00

Danija. EPA – ELTA nuotr.

Trečiadienį Danijoje pradėti siuntinėti kvietimai skiepytis nuo koronaviruso 12-15 metų paaugliams. Tai pranešė Danijos radijas.
 
Elektroninius kvietimus siunčia regionų valdžios institucijos. 15-mečiai kvietimus gaus patys, o 12-14 metų paaugliams skirti kvietimai adresuojami jų tėvams.
 
Šiuo metu 12-15 metų paaugliai yra paskutinė grupė, įtraukta į Danijos vakcinacijos programą.
 
Europos Komisija (EK) gegužės 31 d. leido Europos Sąjungos (ES) šalims skiepyti 12-15 metų paauglius „Pfizer“ vakcina. Gegužės 28 d. Europos vaistų agentūra (EVA) aprobavo preparato naudojimą vakcinuojant šio amžiaus gyventojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.15; 00:01

Estijoje prasidėjo trečioji koronaviruso banga. Tai trečiadienį pareiškė Sveikatos departamento generalinis direktorius Üllaras Lanno.
„Aišku viena – trečioji banga jau prasidėjo“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
 
Anot žinybos vadovo, birželio pradžioje koronaviruso delta atmainai teko 8-10 proc. visų užsikrėtimo atvejų, o dabar šis rodiklis jau pasiekė 80 proc.
 
„Sutrumpėjo laikas, per kurį žmonės patenka į ligoninę, tai byloja, kad simptomai pasireiškia tučtuojau, – teigė Ü. Lanno. – Liga taip pat ėmė dažniau atakuoti jaunesnius žmones. Vakcinacija tebėra stebuklinga lazdelė, mes turime suaktyvinti savo pastangas šia linkme, kol dar neprasidėjo mokslo metai“.
 
Nuo pandemijos pradžios Estijoje Covid-19 buvo diagnozuotas 131 618 žmonių, mirė 1 271 infekuotasis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.15; 00:10

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aplinkos ministras ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Simonas Gentvilas keistu vadina Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą neišduoti leidimo „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams birželio mėnesį sostinėje surengti dar vieną trijų dienų mitingą. Liberalas nesupranta, kodėl sostinės savivaldybė suteikė teisę organizuoti 7 tūkst. žmonių surinkusį mitingą gegužės mėnesį, kai epidemiologinė situacija buvo sudėtinga ir atsisakė išduoti leidimą dabar, kai Vyriausybė nebetaiko žmonių skaičiaus ribojimo renginiuose.
 
„Sunku matyti nuoseklumą. Viena vertus, prieš tai leistas mitingas, kuris mus, kaip Vyriausybę, įspaudė į kampą, kai 7 tūkst. žmonių susirinko ir po to negalėjome rasti juridinio pagrindo pasakyti, kad tai buvo nelegalu. Vyriausybė tuomet apsisprendė neberiboti žmonių skaičiaus atviruose renginiuose. O čia kokiais motyvais dabar priimtas sprendimas? Vyriausybė, jau pasakiusi, kad galima iš esmės neberiboti žmonių skaičiaus, o dabar staiga ribojama“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.
 
Liberalas teigia, kad jam šis sprendimas iš dalies priminė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą praėjusiais metais Lukiškių aikštėje įrengti daug aistrų sukėlusį paplūdimį.
 
„Man tai truputį primena Lukiškių aikštės konfliktą, kai tu, kaip politikas, supranti, kokie tavo žingsniai poliarizuos ir skaldys visuomenę, bet nesantaiką galima per akimirką įžiebti, taiką reikia kurti mėnesiais. Dažnai tie politikai, kurie paskui kibirkštis vaikšto, po to gali sukelti rimtus gaisrus“, – samprotavo aplinkos ministras.
 
Politikas teigė suprantąs, kad susibūrimus kartais tenka riboti tuomet, kai kyla reali grėsmė visuomenės saugumui.
 
„Toleruoti reikia tol, kol netolerancija nenužudo pačios tolerancijos. Mes turime leisti žmonėms išsisakyti, bet jeigu jie peržengia ribą ir pradeda niokoti visuomenę, tai tada reikia įžengti valstybei“, – teigė S. Gentvilas, kartu patikslindamas, kad valstybė gali įsikišti tuomet, kai susibūrimas perauga į smurtą.
 
„Kai peraugama į smurtą, konkrečius asmeniškus įžeidinėjimus, persekiojimus, grasinimus, kai pažeidžiamas asmens privatumas ir saugumas, tada reikia valstybei įžengti, bet žmonių išsisakymų, kad ir kaip man jie nepatiktų, turbūt nereikia riboti“, – įsitikinęs LRLS frakcijos narys.
 
Visgi politikas nemano, kad šiuo atveju kyla reali grėsmė kokiai nors konkrečiai žmonių grupei, todėl, jo nuomone, organizuoti antrąjį „Šeimų gynimo maršo“ mitingą sostinės savivaldybei derėtų leisti.
 
„Aišku, kai kalba eina apie mažumų teises, kaip šiuo atveju, tai dažnai tos mažumos ir būna mažumose, joms tikrai reikia užtikrinti balsą ir stovėti už jas. Čia yra privalu daryti politikams, kurie nori santaikos visuomenėje, nes ne tik dauguma turi spręsti už mažumas, bet mažumos turi būti apsaugotos. Tačiau šiuo atveju, kai iš esmės yra draudžiama pasisakymo teisė, man tai atrodo keista“, – mano S. Gentvilas.
 
ELTA primena, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius, argumentuodamas, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams nedavė leidimo birželio mėnesį sostinėje organizuoti trijų dienų mitingo, sakė, kad, savivaldybės vertinimu, planuojamas renginys nėra protestas.
Lukiškių aikšė po Remigijaus Šimašiaus fantazijų. Slaptai.lt
 
„Ne, leidimo jie negavo ir dėl labai elementarios priežasties – reikia dalykus vadinti savo vardais. Joks čia ne protestas ir jokia čia ne Konstitucijos teisė realizuoti savo politines pažiūras. Tai yra politinis festivalis, ir mes negalime sau leisti, kad karantino metu, kai patys organizatoriai be kaukių vaikšto ir nesilaiko taisyklių, vėl tas festivalis būtų tęsiamas“, – LRT radijui yra sakęs R. Šimašius.
 
Į pakartotinį prašymą išduoti leidimą renginiui su mažesniu dalyvių skaičiumi savivaldybė taip pat reagavo neigiamai. Atstovų teigimu, organizatoriai nėra pasiruošę valdyti žmonių srautų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 05:00