Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš oponentu tapusio buvusio savo sąjungininko Michailo Saakašvilio atėmė Ukrainos pilietybę, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, kuria remiasi „Politico“.
Michailas Saakašvilis. Slaptai.lt nuotr.
M. Saakašvilis į tai sureagavo „Facebook“ žinutėje pareikšdamas, kad jo „Ukrainos pilietybės atėmimas yra dar vienas žingsnis pirmyn šalyje kuriant diktatūrą“.
M. Saakašvilis, du kartus – nuo 2004 iki 2007-ųjų ir nuo 2008 iki 2014-ųjų metų – ėjęs Gruzijos prezidento pareigas, gruodį neteko ir savo gimtosios šalies pilietybės. Gruzijos pareigūnai politiką kaltino viršijus savo įgaliojimus ir netinkamai naudojus valstybės lėšas.
P. Porošenka buvusiam savo sąjungininkui Ukrainos pilietybę suteikė 2015-ųjų gegužę ir paskyrė jį Odesos gubernatoriumi. Tačiau 2016-ųjų lapkritį, apkaltinęs P. Porošenką „asmeniškai remiant“ korupciją, M. Saakašvilis iš posto atsistatydino.
Tuomet politikas įkūrė naują opozicinę partiją – „Naujų jėgų judėjimą“. Ji kritikavo Ukrainos valdžią ir žadėjo į šalies „politikos elitą atvesti naują kartą“.
Ukrainos migracijos tarnyba nepateikė konkrečios M. Saakašvilio pilietybės netekimo priežasties.
„Pagal Ukrainos konstituciją, su pilietybės atėmimu susijusius sprendimus Ukrainos prezidentas priima, atsižvelgdamas į pilietybės komisijos išvadas“, – rašoma migracijos tarnybos išplatintame pranešime.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Saulius Urbanavičius ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus lankėsi Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biure (KNAB), kur susitiko su naujuoju KNAB vadovu Jekabs Straume.
Vizito metu institucijų vadovai aptarė tolimesnes tarnybų bendradarbiavimo galimybes korupcijos prevencijos ir nusikaltimų tyrimo srityse.
STT bendradarbiaudama su Latvijos KNAB atlieka dvejus ikiteisminius tyrimus, susijusius su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vykdomais viešaisiais pirkimais, vienas iš tyrimų yra pabaigtas ir atiduotas teisminiam nagrinėjimui.
Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, STT, kaip specializuota Lietuvos kovos su korupcija institucija, stiprina bendradarbiavimą su kitų užsienio šalių antikorupcijos institucijomis.
Nuotraukoje: KNAB direktorius Jekabs Straume ir STT direktorius Saulius Urbanavičius.
Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga.
Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos kovo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. 17 narių darbo grupėje buvo Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.
„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – teigia darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.
Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.
„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Septynioliktoji Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą tobulinti pranešėjų apsaugos teisinį reguliavimą. Po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų tai buvo ir mano asmeninis prioritetas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Seimo nariais šį darbą kartu galėjome atlikti labai sparčiai“.
Piketas prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui vis dažniau susimąstau apie mūsų tautiečių veiklą įvairiais laikotarpiais, kuriuose teko gyventi bei išgyventi.
Šiandien norėčiau paanalizuoti Lietuvos NVO veiklą ir jų poveikį politikos bei įstatymų leidybos formavime. Statistika skelbia, jog Lietuvoje yra daugiau kaip du tūkstančiai įvairaus tipo NVO, taigi viena organizacija tenka vienam tūkstančiui gyventojų. Daug tai ar mažai, spręsti ne man. Man yra svarbiau, kokia veikla ji užsiima ir kokią naudą sukuria visuomenei.
Tarpukario Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų veiklos kryptys ir tikslai buvo nukreipti į tautinio atgimimo skatinimą, kultūros ir švietimo veiklą.
Aš manau, kad nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, nepaisant vyriausybės ar politikų nepasitenkinimo, privalo vykdyti pasirinktų krypčių veiklas. Nagrinėjant Lietuvos NVO istorinį paveldą, galėtume daryti išvadas, jog jos turi gilias tradicijas, kurios skatino savanorystę, filantropiją ir altruizmą, remiant vaikus, neįgaliuosius, skurstančius ir t.t.
Dar Sąjūdžio laikais man teko garbė dalyvauti jos veikloje, nors tuometinė partinė nomenklatūra netoleravo mūsų veiklos, tačiau pirmieji laisvės spinduliai jau budino naujus jausmus.
Iki šių dienų vis dar dalyvauju NVO veikloje, todėl galiu teigti, jog turiu šiokią tokią patirtį. Mano asmeninė patirtis NVO veikloje daugiausia orientuota į šalies gynybą bei jos saugumą, todėl šioje srityje turiu daugiau žinių. Istoriniai faktai byloja, jog tarpukarių Lietuvoje labai aktyviai veikė paramos beglobiams ar mažai pasiturintiems vaikams auklėti bei patriotinio ugdymo stovyklų ar kt. renginių organizavimas. Dalinai šios organizacijos buvo remiamos valstybės, bet didžiausia parama buvo visuomeninio pobūdžio.
Dabartiniu metu vyriausybės ar politinės vadovybės požiūris į NVO nėra dalykiškas, bet turi komercinių arba kaip politinių dividendų šaltinio požymių. 1984 m. Lietuvoje veikė 5 sporto draugijos, 72 mokslinės ir mokslinės-techninės draugijos, 6 kūrybinės sąjungos (kompozitorių, architektų, rašytojų, žurnalistų ir dailininkų) ir 20 kitų įvairia veikla užsiimančių organizacijų, kurios Tarybų Sąjungoje veikė kaip jų padaliniai.
Menant sovietinį laikotarpį, kai visos „NVO“ buvo griežtai kontroliuojamos vienos partijos, kuriai tarnavo visos jėgos struktūros. Susidaro įspūdis, kad šiame bare nesame toli pažengę. Rinkiminės kompanijos metu visi kandidatai kalba apie šalies ir visuomenės klestėjimą bei socialinės atskirties mažinimą, glaudesnį valdančiųjų bei visuomenės bendradarbiavimą, tačiau po rinkimų vėl viskas gižta į savo vietas ir laukiama naujų pažadų, naujų geresnio gyvenimo pranašų Lietuvos padangėje.
Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje NVO veiklą reglamentuoja įstatymai. Keista, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros valdymo sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienas iš veiklos tikslų – formuoti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Kaip galima kuruoti nevyriausybinę organizaciją vyriausybine institucija? Nevyriausybinių organizacijų pagrindinis veiklos tikslas yra visuomenės intereso gynimas, viešosios gerovės kūrimas. Nevyriausybinių organizacijų poreikis atsiranda iš pilietinės iniciatyvos ir siekio spręsti iškilusias problemas bei patenkinti tuos, kurių nepajėgia aprėpti valdžios ir verslo sektoriai. Aktyvi ir pilietiškai organizuota visuomenė yra atsakingas, konstruktyvus ir pozityvus, pokyčius bei naujoves skatinantis visuomenės ir valstybės pažangos variklis. Panašiais žodžiais yra apibūdinama NVO veikla Lietuvos vyriausybės nutarime.
Mano supratimu, NVO turėtų kuruoti Lietuvos seime sudaryta komisija arba Lietuvos respublikos prezidentės paskirta komisija. Dabartiniu metu NVO finansuoja ir kontroliuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiais metais Lietuvos savivaldybėms NVO finansavimui yra skirta 2 630 000 eurų. Finansavimas vyksta pateikus „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ paraišką, pusę sumos projektui prašomų lėšų privalo turėti pats pareiškėjas. Dauguma NVO neturi lėšų ar turtingų rėmėjų, kurie finansuotų jų veiklą, todėl yra „pasmerkti“ vegetavimui, o ne aktyviai veiklai. Gaila, bet ten, kur skirstomos lėšos, atsiranda korupcijos apraiškų.
Kiek NVO yra patyrusių rašyti paraiškas pagal projektus, kiek garantijų, kad jų projektas bus finansuojamas ir t.t.? Čia atsiranda įvairių „gudročių“, kurie už tinkamą mokesti siūlosi padėti įforminti reikiamus dokumentus. Taigi galime daryti prielaidą, kad taip sukuriama dar viena palanki „dirva“ korupcijai ar nepotizmui klestėti. Kalbantis su politikais ar vyriausybės atstovais apie NVO dalyvavimą įstatymų ar valstybės valdyme, baigiasi tik pažadais, kad būsime kviečiami svarstymo etapuose ar bent supažindinti.
Tautos išrinktieji, pradėję savo valdymo erą, dažniausiai tampa protingiausiais ir viską suprantančias veikėjais, kuriems nereikia nei patarimų, nei pagalbos sprendžiant mūsų tautai ir valstybei dabarties bei ateities problemas. Tik bendromis pastangomis galėsime pasiekti norimų rezultatų idant Tauta galutinai „neišsivaikščiotų“. Penkiasdešimties metų sovietinė okupacija padarė savo juodą darbą mūsų sąmonėje, todėl ne tik mes, bet ir mūsų vaikai „paveldėjo“ abejingumą.
Šalyje vykstančiais politiniais ar ekonominiais procesais mes dažniausiai piktinamės ir reiškiame nepasitenkinimą tik savyje arba artimų draugų aplinkoje. Liekame įtakojami praeities baimių, jog esame per silpni ką nors pakeisti. Tik vienas bandymas sukilti prieš valdančiuosius prie Seimo buvo pasitiktas guminėmis kulkomis, taigi „atšaldė“ norą viešai reikšti savo nuomonę.
Rinkiminės kompanijos metu konservatorius Mantas Adomėnas padarė „užuominą“ reklaminiame plakate automagistralėje į Kauną pasitikdamas rinkėjus su šakėmis. Gal tai buvo „užuomina“ kuo reikia sklaidyti debesis?
Buvęs Izraelio premjeras 71 metų Ehudas Olmertas (Ehud Olmert) sekmadienį anksčiau laiko išėjo į laisvę, skelbia BBC.
Lygtinai paleistas į laisvę iš kalėjimo centriniame Izraelyje ekspremjeras nepanoro atsakyti į reporterių klausimus.
Kiek anksčiau Izraelio kalėjimų valdybos lygtinio paleidimo komisija pareiškė, kad E. Olmertas kalėjime perėjo „svarbų reabilitacijos procesą“, ir jo elgesys buvo praktiškai „nepriekaištingas“.
Tačiau šiuo metu yra tiriama, ar E. Olmertas iš kalėjimo neišsinešė rašomos knygos dalies, taip sukeldamas pavojų nacionaliniam valstybės saugumui.
Už korupciją nuteistas buvęs vyriausybės vadovas atsėdėjo 16,5 mėnesio iš 27. Maasijahu kalėjime jis atliko bausmę nuo 2016 m. vasario 15 d.
12-asis žydų valstybės ministras pirmininkas E. Olmertas tapo pirmuoju Izraelio istorijoje buvusiu vyriausybės vadovu, atsidūrusiu už grotų.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša (dešinėje) ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas
Spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas pateikė informaciją apie prokuroro sprendimą baigti šių metų vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.
Surašius kaltinamąjį aktą ši byla bus perduota nagrinėti teisme.
Prokurorai taip pat informavo, kad pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.
Prokuroro T. Meškausko teigimu, gauti duomenys leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog nei įtariamieji, nei kiti asmenys patys ar veikdami kitų asmenų vardu nepadarė ir net nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui jos nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, taip pat teigė, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą. Ikiteisminį šios bylos tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.
Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pranešta, kad vakar sulaikytam teisėjo papirkimu įtariamam Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Gžimailai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui šiuo metu suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas galimai darė analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, tačiau įtariamojo statuso be Seimo ar Prezidentės sutikimo teisėjui suteikti negalima. Teisėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas šiame tyrime yra liudytojas, kuris pranešė apie nusikalstamą veiką ir bendradarbiauja su teisėsauga.
Šį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Mieli Lietuvos žmonės, gerbiamieji Seimo nariai, gyvename tokiu nepaprastu laiku, kai į mūsų dabartį atkakliai beldžiasi ir istorija, ir viso šiuolaikinio pasaulio globalūs iššūkiai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę.
Vasario 16-osios karta išplėšė mūsų valstybę iš nebūties ir ėmė kurti naują, modernią Lietuvą. Minėdama 20-metį šalis buvo pažengusi stebėtinai toli. Jeigu nebūtų anuomet brutaliai sustabdyta ir naikinta, šiandien gyventume valstybėje, kuriai nereikia vytis prarasto laiko.
Jubiliejiniai metai mus įpareigoja ypač realiai ir reikliai pažiūrėti į svarbiausius savo uždavinius. Nėra kitos jėgos, galinčios paspartinti šalies pažangą, kaip tik mes patys. Nėra ir kito laiko, kaip tik tas, kuriame gyvename.
Pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir lauktų permainų viltis. Kartu su rinkimais. Ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu, su profesionalų Vyriausybe.
Pasikeitė daugumos partijų vadovybės per paskutinius metus. Tai kėlė sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį. Taip pat ir skaidresnio: jau per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį pasibaigė kai kurių amžinų vadovų era „Lietuvos geležinkeliuose“ ir dar dešimtyje įstaigų.
Atrastas Nepriklausomybės atkūrimo akto originalas dar labiau pakurstė valstybinį pasididžiavimą. O profesoriaus Liudo Mažylio atkaklumas visiems priminė apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią.
Šimtmetį išsaugoti signatarų parašai įkvepia ir skatina veikti. Šiais parašais prikelta Lietuvos valstybė, nors ir išgrobstyta, suskaldyta ir nuniokota, priėmė bebaimius sprendimus dėl žemės, švietimo, gamybos ir gynybos reformų.
Visuotinį žmonių raštingumą užtikrinusi švietimo reforma, Gustaičio lėktuvai, lietuviškas sviestas ir krepšinis tapo to laikotarpio išsivysčiusios Europos šalies vizitine kortele.
Bet talentingų reformatorių reikia ir šiandien. Strateginės reformos gali ištisiems dešimtmečiams nulemti valstybės valdymo kokybę.
Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ar šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.
Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą.
Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas.
Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalinga politinė valia, bet jos nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto.
Visi vienu balsu kartojame – nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Tai – emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir svarbiausia – korupcijos priežastis.
Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis supratimas ir sutarimas.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius. Švietimo įstaigų tinklą sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems. Kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų savo vertę.
Tuo tarpu ką pirmiausia girdime ir matome: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai.
Panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas, koks yra dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema.
Bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka. Kai ją vedžioja nematomi interesai, net ir vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa.
Tarnavimas valstybei ir tuo pačiu metu koncernui irgi kai kam atrodė visiškai suderinami dalykai, kol atsirado valios nenumarinti tyrimo ir priimti sprendimą.
Principingi ir aiškūs veiksmai, iki galo atlikta reforma grąžina pasitikėjimą ir teismais. Tai ne atsitiktinė tendencija, nes žmonės mato įdirbį ir realius pokyčius.
Įteisinę individualų konstitucinį skundą, suteiktume galimybę žmonėms ir patiems aktyviau ginti savo konstitucines teises.
Teisingumo jausmas sustiprėtų, jeigu nustotų buksuoti ir neteisėto praturtėjimo tyrimai. Konstitucinio Teismo sprendimas išsklaidė abejones – gyvenimas ne pagal pajamas nusipelno baudžiamosios atsakomybės. Taigi policijai, mokesčių inspektoriams ir prokurorams nėra priežasčių delsti.
Laikas taip pat didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ar pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą. Jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę.
Nes mes visi norime būti tikri, kad teisingumas Lietuvoje – galingesnis už nusikaltėlį. Sąžiningai dirbantys ir gyvenantys žmonės turi jausti valstybės palaikymą.
Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus.
Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau tikrai pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau.
Nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir pilietinės drąsos. Kovai su korupcija reikia kur kas daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją.
Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti.
Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu – tuomet visiems atsiras ir valios, ir galimybių.
Suprasdami, kokią grėsmę valstybės stabilumui kelia socialinė atskirtis, prieš metus visi susitelkėme žygiui „Už saugią Lietuvą“.
Kad ir kokius skaudulius atvėrėme, viskas pamažu krypsta į gera – mažiau abejingumo, daugiau dėmesio ir kontrolės. Vaikų apklausos vyks su psichologais, žmonės ryžtasi tapti globėjais, kuriasi nauji dienos centrai, vis daugiau įdomių ir išradingų projektų, kurie gelbsti nuo pražūtingų priklausomybių.
Sunkiai išspaustas parašas po pasižadėjimu – „vaikų mušti negalima“ – tik patvirtino, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema, kad egzistuoja šimtai jo rūšių. Pernai nuo smurto nukentėjo beveik 3000 vaikų. Daugiau kaip pusė jų – nuo artimųjų rankos. Apginti juos – mūsų pareiga. Todėl būtų gerai, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka jau įgautų realų pagreitį.
Matome ir daug gerų pokyčių – vien Kaune jau darbuojasi dešimtys profesionalių globėjų.
„Tai – Kauno vaikai ir juos augins kauniečiai“, – taip nusprendė miestas, paskelbęs 2017-uosius Vaikų gerovės metais. Tai galėtų būti šimtmečio šūkis ir Varėnoje, ir Kėdainiuose ar Skuode – visoje Lietuvoje.
Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį.
Mūsų užduotis – ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos nesispręs ir tik gilės.
Kaip nutiko ir su Darbo kodeksu. Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę kitiems.
Nors galiausiai, po didelių diskusijų ir vargų, kodeksas dalinai buvo pataisytas. Į jį įtraukta dauguma mano vetuotų nuostatų. Kodeksas buvo priimtas, bet nukentėjo visi – ir žmonių supratimas apie kodeksą, ir pats procesas, ir politinės atsakomybės supratimas.
Žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui naikinimas. Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių. Sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą. Ar esame krizinėje situacijoje, kad reikia tokių priemonių?
Mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo tikrai nepridės.
Todėl neparuoštų reformų manija, kuri matoma dabar, gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija. Stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir tik veiklos imitaciją.
Pirmieji lūkesčių metai eina į pabaigą – ir politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas. Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą niekas negali. Tokios teisės neturime mes visi. Nes jie ir toliau balsuos kojomis.
Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos. Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms. Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams.
Chroniškas koalicijų trapumas neužtikrina žmonėms saugumo jausmo, be aiškaus partinio užnugario pradėjo strigti ir pertvarkos. Todėl pats laikas investuoti į partijų kokybę ir partinius žmones. Politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos dienos reikalas.
Kaip tik dabar politinei sistemai yra naujų galimybių laikotarpis. Su besikeičiančiomis kartomis beveik visose partijų vadovybėse siejamas kokybinio atsinaujinimo lūkestis.
Kad bus principingai nusigręžta nuo nomenklatūrinių ir korupcinių tradicijų, apsivalyta nuo pinigingose kišenėse užsisėdėjusių veikėjų, kad populistinius vieno sezono darinius ir derinius pakeis atsakingos politinės jėgos.
Tuomet ir mūsų žmonių nerimas dėl ekonominių bei socialinių grėsmių nebus stipresnis, kaip matome dabar, nei dėl Rusijos invazijos, terorizmo ar Europos Sąjungos ateities.
Todėl strateginiams sprendimams reikia susivienyti, kaip mes susivienijome šalies gynybai. Dėl jos nesvyruojame. Ir politikai, ir visuomenė – visi kalbame vienu balsu ir netrypčiodami darome tai, ką reikia.
Suprantame, kad saugumas kainuoja ir juo turime rūpintis pirmiausia mes patys. Tam jau trečius metus užtenka ir savanorių šauktinių, ir politinės valios, didėja investicijos į mūsų gynybinius pajėgumus, ir tuo pačiu daugėja sąjungininkų.
Žvelgiant iš šimtmečio perspektyvos, Lietuva dar niekada neturėjo tiek daug draugų. Šiemet sulaukėme istorinio palaikymo: dislokuotas Vokietijos vadovaujamas mūsų sąjungininkų batalionas, kuriame net 7 valstybių kariai. Viso Baltijos regione – net 20 šalių iš 28 NATO narių atsiuntė pastiprinimą mums. Visa tai kilstelėjo mūsų šalies gynybinį atgrasymą į aukštesnį kokybinį lygį.
Nepaisant esamų saugumo garantijų, neturime sustoti – sieksime NATO reformų, priimant greitesnį sprendimų procesą, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos.
Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė.
Ir mes patys nesame tik saugumo vartotojai ar prašytojai. Mūsų žmonės visuose pasaulio karštuosiuose taškuose padeda užtikrinti ilgalaikę taiką, esame strateginiai Ukrainos ir Gruzijos partneriai, padedame šioms šalims, talkiname kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvaujame globalioje antiteroristinėje koalicijoje.
Todėl šalies užsienio politika taip tampriai tapo neatsiejama nuo saugumo iššūkių. Geopolitinė realybė verčia ne tik mus, bet ir visą Europą imtis didesnės atsakomybės už savo saugumą.
Šie iššūkiai atveria galimybių ir stipresnei Europos šalių integracijai. Būtent ji gali tapti atsvara nestabilumui ir įtampai, tvyrančiai pasaulyje. Narystė Europos Sąjungoje yra garantija, užsitikrinant ilgalaikę taiką, stabilumą ir gerovę. Vis dar 28 Europos šalys kartu turime kur kas daugiau svorio negu pavieniui.
Tačiau Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų, didinti pilietinį atsparumą.
Nors Lietuva didžiuojasi atvira visuomene, Lietuvos demokratijos tėvo Kazio Griniaus metinės palydėtos net 4 pasikėsinimais į žodžio laisvę. O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, Tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai – vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis, socialiniu nejautrumu.
Lietuvos „elfai“, stabdantys priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje, sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku.
Laisva, saugi žiniasklaida ir sąmoningi piliečiai – tai priešakinė linija jau vykstančiame informaciniame kare.
Gerbiamieji, gyvename finansiškai ir ekonomiškai stabilioje šalyje, esame konkurencingi, investicijų sausra taip pat kol kas aplenkė Lietuvą.
Inovacijos ir aukštos kvalifikacijos žmonės tampa naujojo šimtmečio Lietuvos skiriamuoju ženklu pasaulyje. Nuo šiandienos žingsnių priklausys, kokia ateityje bus mūsų šalis – inovatorių Lietuva ar ištuštėjęs pagyvenusių žmonių kraštas.
Neatidėliokime svarbių sprendimų nei kitam posėdžiui, nei kitai kadencijai. Būtent inovacijos lems visos ekonomikos perspektyvą. Būtent inovacijos yra tas skiriamasis ženklas, kuris identifikuoja visą Baltijos šalių regioną. Todėl jų plėtrai reikia stipresnių paskatų.
Vienbalsiai Seime patvirtintos Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės. Nepadėkime jų į stalčių – paverskime gyvu dokumentu.
Neleiskime merdėti mokslo ir inovacijų slėniams, į kuriuos jau investavome europinius milijardus. Tokio srauto daugiau jau nebus.
Gerų ženklų netrūksta: atgyja inžinerija, aviamechanika, stiprėja informacinės technologijos. Lietuva įsitvirtina kaip regiono gyvybės mokslų ir finansinių technologijų centras. Tai labai gerai.
Lietuviškus lazerius rastume jau 90-yje iš 100 TOP universitetų.
Jau šį mėnesį tapsime Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) nariais – tai reiškia, kad pasaulis pastebi mūsų mokslinį potencialą, juo pasitiki ir vertina. Tuo galime didžiuotis.
Laikas inventorizuoti visą valstybės investicijų programą, nes ypač europinės lėšos artimiausioje ateityje seks. Todėl valstybės investicijų programa, kuriai kasmet skiriame apie 15 procentų metinio biudžeto, tampa pagrindiniu instrumentu, kuris gali nukreipti valstybės vystymosi raidą. Valstybės šimtmetį pasitikime tokiais projektais ir sprendimais, kurių naudą galėtume jausti dar ilgai. Visų pirma juos turėtume kreipti į inovacijas ir technologinį šalies atsinaujinimą. Tuomet tapsime patrauklūs ne tik užsienio investuotojams, bet gimtinės nepaliks ir mūsų piliečiai.
Emigracijos mastas tampa skausmingiausia problema, todėl mėginkime pirmiausia susigrąžinti savus žmones. Estijoje jau antri metai iš eilės žmonės grįžta namo, reiškia juos apsukti galima. Sąlygos panašios, išsivystymo lygmuo panašus, gal tik daugiau optimizmo turi nei lietuviai ir geriau šneka apie save, nei mes. Galbūt tai yra didžiausias skirtumas. Todėl labai remčiau ir palaikyčiau Tarptautinės migracijos organizacijos projektą „Renkuosi Lietuvą“, nes jie žino, kokios pagalbos reikia tautiečiams, grįžtantiems iš emigracijos. Grįžimu domisi kas antras mūsų emigrantas. Palengvinkime jiems kelionę namo.
Mielieji, maksimaliai išnaudokime Lietuvai palankų metą, kad valstybės stiprėjimą, jos augančią ekonominę galią jaustų kiekvienas gyventojas. Šis laikas – mūsų turtas. Nešvaistykime jo antraeiliams dalykams. Būtina spėti atliepti svarbiausius dabarties iššūkius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Mums reikia tokios pat energijos, drąsos, pasiaukojimo ir atsakomybės kaip Pirmosios Respublikos metais.
Todėl nesiginčykime dėl šimtmečio dovanos Lietuvai. Geriau išjudinkime gyvybiškai svarbių reformų ledlaužį, kad mūsų vaikams jau nereikėtų vytis prarasto laiko.
Šie metai – slenkstis į naują atkurtos valstybės šimtmetį ir į naujos kokybės Lietuvą. Padarykime, ką privalome, šiandien ir suteikime pasitikėjimo ateičiai.
Linkiu sėkmės kiekvienam, kas trispalvę laiko rankoje kaip atsakomybę. Kas šimtmečio laukia ne tik kaip pasididžiavimo savo valstybe šventės, bet ir kaip galimybės svariai prisidėti, stiprinant mūsų Laisvės kūrinį.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Tadas Langaitis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį dėl galimo neteisėto valstybės biudžeto lėšų pasisavinimo, kai Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) naudojo šiai organizacijai skirtas valstybės biudžeto lėšas ne pagal paskirtį.
Pasak parlamentaro, šiuo metu ūkio viceministro pareigas einantis Ramūnas Burokas, 2014 m. vadovavo LSDJS ir pirko viešųjų ryšių paslaugas iš savo žmonos, tuometės draugės, Vaidos Kelerytės-Burokienės vadovaujamos asociacijos „Marijampoliečiai“ už nepagrįstai didelę sumą.
Kreipimesi prašoma atlikti išsamų 2013-2017 m. laikotarpio LSDJS paskirtų lėšų naudojimo auditą ir atlikti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų veiklos patikrinimą bei nustatyti, kodėl dar 2014 m., kai buvo atlikti neteisėti veiksmai, nebuvo imtasi reikalingų žingsnių siekiant nutraukti tolesnį šios organizacijos finansavimą.
Kaip pastebi T. Langaitis, Jaunimo organizacijų stiprinimo programų finansavimo nuostatos aiškiai nurodo, jog „finansavimo sutartis gali būti nutraukta ir išieškomos organizacijai skirtos lėšos, kai nustatoma, kad skirtos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį“.
„Šiuo metu ant ūkio viceministro R. Buroko krenta itin didelis šešėlis dėl galimo neteisėto valstybės biudžeto lėšų pasisavinimo, o tai kenkia visos Vyriausybės reputacijai. Taip pat šis atvejis kenkia nevyriausybiniam sektoriui, nes skandalai, susiję su viena organizacija, gaunančia Jaunimo organizacijų stiprinimo programos lėšas, kelia klausimų, ar panašiai neveikia kitos organizacijos ir ar šios lėšos apskritai yra naudojamos pagal paskirtį? Todėl būtina išsamiai išanalizuoti viešumoje pateiktą informaciją ir užtikrinti, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų“, – teigė T. Langaitis.
Jis primena, kad šių metų gegužės 25 d. naujienų portalas Delfi.lt išplatino informaciją apie vienos iš didžiausių nacionalinių Lietuvos jaunimo organizacijų Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos galimai ne pagal paskirtį naudotas valstybės biudžeto lėšas. Ši informacija paskatino T. Langaitį kreiptis į ministrą, kurio pavaldumui priklauso Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Reaguodama į informaciją apie galimai ne pagal paskirtį jaunimo organizacijos naudotas lėšas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė išanalizavusi situaciją su projektų priežiūrą įgyvendinančia pavaldžia įstaiga Socialinių paslaugų priežiūros departamentu ir papildomai kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybos ekspertus dėl situacijos įvertinimo.
Ministeriją pasiekė informacija, kad Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, įgyvendindama valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą, 2014 m. pirko viešinimo paslaugas iš asociacijos, kuriai esą vadovavo sąjungos vadovui tuo metu artimas žmogus ir kurios vienas iš steigėjų buvo jis pats.
„Pagal konkurso nuostatus projekto vykdytojai neturi atsiskaityti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sandorių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis, susijusiais su projekto vykdytoju (juridiniu asmeniu), taip pat jo steigėju, valdybos nariu ir pan., tačiau išaiškėjus naujoms aplinkybėms ir įtarimams, kad viešųjų pirkimų procedūros galėjo būti vykdomos neskaidriai, nesilaikant Viešųjų pirkimų ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, prašysime viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios ir prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos ekspertus įvertinti susidariusią situaciją“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Planinis Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos įgyvendinamo projekto patikrinimas vykdytas 2014 m. prieš įvykstant minėtam viešinimo paslaugų pirkimui, esminių pažeidimų nenustatyta.
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas pralaimėjo procesą dėl oligarcho Ališero Usmanovo šmeižto. Maskvos teismas nurodė Kremliaus kritikui per dešimt dienų pašalinti vaizdo įrašą su kaltinimais A. Usmanovui ir medžiagą apie tai internete, pranešė agentūra TASS.
„Vaizdo įrašas pažeidžia A. Usmanovo garbę ir orumą“, – trečiadienį nusprendė teisėja. A. Navalnas, be to, turi paskelbti paneigimą. A. Navalnas ir jo Kovos su korupcija fondas pareiškė teismo sprendimą skųsiantis. „Tai, ką mes šiandien matėme, nėra teismo procesas“, – pridūrė jis.
A.Navalnas A. Usmanovą, kuris yra vienas turtingiausių Rusijos žmonių, apkaltino mokesčių slėpimu ir korupcija. Jis pareiškė, kad Kremliui artimas magnatas susijęs su premjero Dmitrijaus Medvedevo korupcinėmis machinacijomis. Atitinkamas vaizdo įrašas jau peržiūrėtas 21 mln. kartų. Jis kovo pabaigoje sukėlė protestus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filiale „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“.
Lietuvos geležinkeliai
Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius galimai savavališkai, neorganizavus viešojo pirkimo ir prieštaraujant vidinei tvarkai, leido vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje (iki 20 metrų nuo geležinkelio) neatlygintinai atlikti darbus bei aplaidžiai vykdydamas pareigas nekontroliavo tų darbų atlikimo.
Taip pat „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius, piktnaudžiaudamas savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens padėtimi, galimai leido paslaugų teikimo metu tai pačiai įmonei neatlygintinai pasiimti turtą, kuris pagal galiojantį reglamentavimą turėjo priklausyti UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Tokiais veiksmais buvo padaryta didesnė nei 250 MGL turtinė žala.
Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
2016 metais Klaipėdos valdyboje pradėta 15 ikiteisminių tyrimų, teismai išnagrinėjo 12 STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. 12 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Diskusijoje „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“ pristatytas viešojo ir privataus sektorių atstovų kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtas Antikorupcijos vadovas verslui (AVV).
Renginys vyko Užsienio reikalų ministerijoje.
AVV parengtas STT iniciatyva, pagal Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą. Jį rengiant reikšmingai prisidėjo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA), AB DNB banko, UAB „Ernst & Young Baltic“, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Teisingumo ministerijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, AB Telia Lietuva (buvusi AB TEO LT), Nacionalinės antikorupcijos asociacijos, „Baltosios bangos“, UAB „Algoritmų sistemos“ atstovai, skirtingų sričių ekspertai, atsižvelgdami į viešojo ir privataus sektoriaus patirtį kovojant su korupcija.
Diskusijoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertė apžvelgė EBPO iniciatyvas, skatinančias skaidraus ir atsakingo verslo principų diegimą versle, taip pat pristatė EBPO Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ir EBPO Gairių daugiašalėms įmonėms poveikį verslui ir viešajam sektoriui. Šiomis gairėmis nustatomi daugiašalių įmonių elgesio standartai, kova su papirkinėjimu, prekyba poveikiu ir reikalavimu duoti kyšį.
Renginyje dalyvavo, pranešimus skaitė EBPO ekspertė, taip pat atstovai iš STT, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos verslo konfederacijos, UAB „Ernst & Young Baltic“, AB DNB banko, ESO, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA), advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, „Investors‘ Forum“ ir „Baltoji banga“.
Tikimasi, kad gerosios praktikos pavyzdžiai, pateiktos rekomendacijos ir parengtas AVV bus patogus ir naudingas įrankis privataus sektoriaus įmonėms, siekiančioms efektyvesnės korupcijos prevencijos.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Antradienį Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė perduoti bylą nagrinėti Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, kuriuos sudomino vieno labdaros ir paramos fondo veikla. Minėtoje byloje V. Matuzas buvo kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine Seimo nario padėtimi, o A. Romanovskis – piktnaudžiavimu tarnybine lobisto padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, teigiama pranešime spaudai.
Dviejų instancijų teismams kaltinamuosius išteisinus, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Rimkus pateikė kasacinį skundą.
„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė skundą LAT surašęs prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.
Tuometinio Seimo nario V. Matuzo labdaros ir paramos fondo veikla STT Panevėžio valdybos pareigūnai susidomėjo atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės įmonėje AB „Panevėžio energija“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su šilumos energijos gamyba.
Šiuo metu byla dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų jau nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Kaltinimai pareikšti buvusiam Seimo nariui ir jo žmonai, buvusiam AB „Panevėžio energija“ vadovui ir kitiems asmenims. Įtariama, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant buvo siekiama kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti apie 243 tūkst. eurų bendrovės „Panevėžio energija“ turto.
Šiuos ikiteisminius tyrimus kontroliavo ir jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų nuspręsta nebeskelbti policijos automobilių pirkimo konkurso, kurio sąlygos buvo subalansuotos vienam tiekėjui. VPT vadovė Diana Vilytė teigė, kad šiemet tarnyba užsibrėžė tikslą pasiekti, kad tokių konkursų būtų kuo mažiau.
„Gera naujiena yra tai, kad pirkimas sustabdytas pirkimo pradžioje. Policijos departamentas pateikė skelbimą su technine specifikacija, ir mes matome iš techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, kad jie subalansuoti vienam tiekėjui“, – Eltai sakė D. Vilytė.
Pasak VPT vadovės, gerai yra tai, kad konkursas nepaskelbtas.
„Paprašėme perkančiosios organizacijos pasitvarkyti reikalavimus, kad būtų užtikrinta konkurencija, kad į konkursus galėtų ateiti daugiau tiekėjų, ir būtų užtikrinta kokybė už geriausią kainą. Policijai reikia papildomų dalykų, jie prašo tiekėjo, kad dėl darbo specifikos būtų įrengti papildomi priedai, nestandartinis komplektavimas. Atsiras daugiau tiekėjų, jie tarpusavy konkuruos, pasiūlys geriausią kainą“, – teigė D. Vilytė.
VPT vadovės teigimu, viešajame pirkime nurodytas minimalus ketinamų pirkti automobilių kiekis yra 120 vienetų su galimybe papildomai pirkti 36 vienetus. Vieno automobilio kaina siektų apie 30 tūkst. eurų, tad visa pirkimo vertė siektų apie 3-4 mln. eurų.
VPT vadovė atkreipė dėmesį, kad tas konkursas nebus paskelbtas, todėl niekas nepatyrė nuostolių, nebus praradimų.
„Nesinori tų auksinių šaukštų istorijų daugiau, kiek įmanoma prevenciškai užkardant viešųjų pirkimų pažeidimus dar pačioje pradžioje, kai tik skelbiama, kai sąlygose užkoduota vieno tiekėjo galimybė dalyvauti konkurse, kiti net neina. Niekas nepatyrė jokių nuostolių, nebus jokių praradimų, klausimas yra apie tiekėjus“, – sakė D. Vilytė.
Pasak VPT vadovės, tarnyba šiemet užsibrėžė tikslą, kad tokių konkursų su vienu tiekėju būtų kuo mažiau.
„Europos Komisijai savo švieslentėje matuojant viešųjų pirkimų situaciją šalyse, mes raudonuojame su šiuo parametru. Bandysime kiekvieną pirkimą žiūrėti, kad būtų užtikrintas pakankamas dalyvių suinteresuotumas ir kad nebūtų diskriminuojančios sąlygos“, – sakė D. Vilytė.
Pirmadienį popiet savo poziciją dėl viešojo pirkimo ketina išsakyti policijos generalinio komisaro pavaduotojai Edvardas Šileris ir Rimantas Bobinas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.
Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.
Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.
Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.
Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.
„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.
Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.
Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.
Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.
STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad, norint proveržio kovoje su korupcija, reikėtų priimti apie 20 įstatymo pataisų, tarp jų suteikiant daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.
„Seimo valdybos nariai labai rimtai žiūri į šį iššūkį valstybei. Jau rytoj bus svarstomi pirmieji įstatymo projektai, kurie reikalingi proveržiui. Aš tokių projektų turiu 20, tai paketas, kuris gyvybiškai būtinas, kad galėtume pajudėti iš vietos. Reikia šiek tiek suteikti daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, duoti tuos šiuolaikinius įrankius, kad jie galėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus. Reikia priimti būtinai su lobizmu susijusius įstatymus ir baigti čia vaidinti, kad asociacijos neatlieka lobistinės veikos, ji turi būti skaidri, aiški. Taip pat, sakyčiau, pats žvalgybų finansavimas ir technologiniai pajėgumai, švelniai tariant, yra neadekvatūs, reikia daryti ryžtingus sprendimus“, – trečiadienį po Seimo valdybos susitikimo su VSD ir STT vadovais žurnalistams sakė V. Bakas.
Jo nuomone, mūsų žvalgyba turi turėti normalius technologinius įrankius, todėl reikia šiek tiek investuoti į technologijas. V. Bakas mano, kad STT galėtų kontroliuoti ir partijų finansavimą. „Aš norėčiau, kad tą galėtų vykdyti STT, ir mes siūlysime tokį sprendimą“, – sakė NSGK vadovas.
Jo teigimu, reikėtų suteikti galimybę STT, kaip Mokesčių inspekcijai, FNTT gauti prieigą prie juridinių asmenų finansinių operacijų. V. Bakas užsiminė ir apie problemas strateginėse įmonėse. „Kai kurias mūsų valstybės valdymo sritis tiesiog valstybė turi atsiimti, bent jau turi būti šeimininku“, – sakė V. Bakas, atsisakęs nurodyti, ką turi mintyje.
Apie tai, kas vyksta strateginėse įmonėse, nenorėjo kalbėti ir VSD vadovas Darius Jauniškis. „Mes kalbėjome apie slaptus dalykus, todėl nenorėčiau kalbėti, nes informacija arba ribota, arba slapta“, – į žurnalistų klausimus atsakė D. Jauniškis.
Jis pripažino, kad „per korumpuotus pareigūnus, per korumpuotus politikus galima daryti poveikį valstybės raidos ir valstybės gyvenimui“.
Seimo valdybos posėdis vyko už uždarų durų, todėl jo dalyviai ribojo informaciją žurnalistams.
Susitikime buvo aptartos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.
Vidaus reikalų ministras nurodė nuo pareigų nušalinti tris aukštas pareigas einančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD prie VRM) pareigūnus.
Gauta informacijos, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, PAGD pareigūnai galėjo bandyti paveikti pavaldinius neliudyti VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus specialistams.
VRM šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo ugniagesių išnaudojimo. Yra užfiksuota (vaizdo įrašuose), kaip ugniagesiai keičia padangas galimai savo viršininkų, jų giminaičių automobiliams.
Pažymėtina, kad tarnyba PAGD yra grindžiama statutiniais santykiais – t.y. pavaldumu ir subordinacija, o tai lemia, kad iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo pareigingumo, drausmingumo ir vadų nurodymų vykdymo.
„Nuvilia, kad šiais laikais vis dar susiduriame su sunkiai suprantamomis situacijomis. Noriu padrąsinti visus pareigūnus netoleruoti piktnaudžiavimo tarnyba. Nuosekliai švarinsime visą vidaus reikalų sistemą, su manimi tikrai niekas „nesusitars“ ir „nesutvarkys“ jokių reikalų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
PAGD viršininko pavaduotojas Vygandas Kurkulis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų savo noru (be išeitinių kompensacijų). Kitus du pareigūnus: Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką Aloyzą Baradinską ir viršininko pavaduotoja Valdą Visocką nuo pareigų nušalinti iki tyrimo pabaigos turės departamento vadovas Kęstutis Lukošius.
Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – įdomūs žurnalisto Vidmanto Valiušaičio svarstymai apie Lietuvos vidaus politikos ypatumus, dėsningumus ir painumus.
Šiuose žurnalisto komentaruose taip pat rasite prasmingų sovietiniais laikais egzistavusios tvarkos demaskavimų – ką daryti su prasižengusiais saviškiais? Ne, pasirodo, jų bausti negalima. Nusikaltusius saviškius būtina perkelti į ne mažiau prestižines pareigas, kai kada – net į aukštesnes. Kaip juos kontroliuoti? Esama būdų… Kaip užverbuoti? Taip pat įmanomas reikalas…
Žodžiu, Slaptai.lt linki smagaus skaitymo.
Vidmantas VALIUŠAITIS
Nustebčiau, jeigu bent vienas iš šių atvejų baigtųsi teisiniu procesu
Atrodo, kad Gretos Kildišienės atvejį greitai teks minėti su pagarba. Kaip aukštą pilietinio susipratimo ir politinio padorumo atvejį. Paslydo, pargriuvo, atsikėlė, nusipurtė, atsiprašė, išėjo.
Palyginkim, kaip atrodo šitam kontekste kiti: Eligijus Masiulis, Gintautas Kėvišas, Mindaugas Bastys, Gintaras Steponavičius?..
Čia gi ne kažkokie lapės kailiniai! Ir net ne krokodilo odos batai! Čia operacijos, apie kurias sakoma, kad niekas taip nesuvienija žmonių, kaip pinigai, nelegaliai perduodami iš rankų į rankas.
Bet jie neprisipažįsta. Laikosi „didvyriškai“, iki paskutinio šovinio! Ir „plikom rankom“ jų nepaimsi.
Kadangi žaidžiama čia jau „kitoje lygoje“. Ir galioja čia jau ne moralės, bet jėgos dėsniai, t.y. ne padorumo imperatyvas, bet galios potencialas. Galios rodyti tariamą teisuoliškumą (advokatų teisinės ekvilibristikos dėka) ir galios generuoti „įvaizdį“ (žinių sklaidos kanalų patarnavimu).
Net ir visiško moralinio kracho atveju, kaip tai nutiko ponui Masiuliui, turint tam tikrą „socialinį ir ekonominį potencialą“, galimas bent dalinis „reputacijos atsiskalbinėjimo“ procesas – tą ir matome viešojoje erdvėje.
Laikui bėgant žmogaus įvaizdis palaipsniui „taisosi“: apmiršta „neapdairiai“ pasielgęs politikas ir prieš mūsų akis stojasi „sumanus, perspektyvus“ jaunas verslininkas…
Nustebčiau, jeigu bent vienas iš šių atvejų baigtųsi teisiniu procesu. Manau, kad tai prieštarautų „instrukcijoms“. Teisiniai procesai yra skirti „apatinės lygos“ žaidėjams. Čia ne tie, kuriuos tai liestų. Kodėl?
Nuobodu kartotis. Rašiau prieš penkerius metus. Niekas nepasikeitė. Tad ir rašyti iš naujo neverta (prieš penkerius metus autoriaus rašytą straipsnį pateikiame žemiau).
Tada atkreipiau dėmesį, kad ypač vertas dėmesio punktas dėl partijos paskirtų vadovų, „kurie padarė žalą mūsų reikalui arba sukėlė pavaldinių pasipiktinimą“ – jų „negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Ką su jais daryti?
Instrukcija paaiškina: „Dėl stambių pažeidimų juos reikia skirti į kitą panašų ar dar aukštesnį postą. Blogiausiu atveju juos reikia skirti į kokias nors vadovaujamas pareigas ir laikyti kadrų rezerve.“
Kas slypi už rezonansinių bylų?
Prisiminiau vieną karikatūrą. Mačiau laikraštyje, jei atmintis neapgauna, dar Atgimimo metais.
Stovi išrikiuota senų, užgrūdintų partinių veikėjų rikiuotė. Krūtinės išpuoštos socialistinio darbo didvyrių žvaigždėmis, karo veteranų medaliais. Pažandės jau kabo, bet vyrai pasitempę. Su eilutėmis. Žvalūs. Ordinai žvanga. Vyresnysis duoda komandą: „Kairiaisiais dešiniaisiais išsiskaaičiuok!“ Ir kas antras žengia žingsnį į priekį. Vadinasi, vieni bus „kairieji“, kiti – „dešinieji“.
Kovo 11-osios išvakarėse, kai užtekdavo per „Atgimimo bangą“ paraginti ir tuojau susirinkdavo šimtatūkstantiniai mitingai, tokie piešinėliai, įsivaizduoju, galėjo kelti šypseną. Tačiau praėjus dviem dešimtmečiams šypsenos nebekelia. Ryškėja procesai, kurie išryškina tam tikras šalies raidos tendencijas, vertas įdėmesnio žvilgsnio.
Jau 1991 metais Estijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos ir Vengrijos žiniasklaidoje buvo paskelbtas įdomus, bet dabar jau gerokai primirštas dokumentas, rastas, kaip rašė to meto spauda, „pokario metų Lenkijos prezidento Boleslawo Bieruto darbo kabinete“. Tvirtinta, kad iki karo B.Bierutas buvo Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų agentas.
Rusų kalba parašytoje instrukcijoje skelbiami pamokymai savo agentams, kaip veikti okupuotose Rytų Europos valstybėse. Ji pataria ypatingą dėmesį atkreipti „į tuos žmones, kurie yra gabūs organizatoriai ir populiarūs liaudyje“. Tokius žmones „reikia užverbuoti, o jeigu jie atsisako bendradarbiauti, būtina užkirsti jiems kelią į aukštus postus“.
Instrukcija pataria veikti taip, kad „aukštesnes pareigas gautų tik tie vadovai, kurie rūpestingai atlieka pareigas, bet nesugeba analizuoti klausimų, nesusijusių su tiesiogine veikla“. Čia pat nurodoma, kad į „visus valdymo organų ir daugumą įmonių postų (be vietos valdžios organų sutikimo) būtina skirti žmones, bendradarbiaujančius su mūsų spectarnybomis“.
Instrukcija duoda patarimų, kuria kryptimi turi būti plėtojama teisinė, administracinė ir ekonominė sistema: „Būtina padaryti viską, kad įsakymai ir nutarimai – juridiniai, ekonominiai, taip pat ir administraciniai – būtų kuo nekonkretesni.“ Dar daugiau: „Būtina sukurti padėtį, kad visų valstybinių tarnautojų (išskyrus spectarnybas ir karinę pramonę) pajamos būtų mažos. Tai pirmiausia pasakytina apie sveikatos apsaugą, teismus ir mokyklas, taip pat visus vadovaujančius darbuotojus.“
Kokie privalo būti vadovaujančių darbuotojų įgaliojimai, instrukcija irgi turi atsakymą: „Būtina pasiekti, kad bet kokį klausimą tuo pačiu metu nagrinėtų keli komitetai, įstaigos ir organizacijos, bet nė viena iš jų negalėtų turėti teisės daryti įtakos įmonės darbui. Vadovas privalo vykdyti tik nurodymus.“ Kadangi savarankiškų įmonių vadovai, pasak instrukcijos, „negali turėti jokių teisių, kurios leistų daryti įtaką įmonės darbui. Vadovas turi vieną teisę – vykdyti įsakymus“.
Įdomūs pastebėjimai dėl profsąjungų. Profsąjungos jokiu būdu „negali turėti tokių teisių, kurios sudarytų galimybes priešintis įmonės vadovams“. Patariama jas „apkrauti kitais darbais, pavyzdžiui: atostogų ir laisvalaikio organizavimu, pensinių ir kreditinių pareiškimų nagrinėjimu, kultūrinių ir pramoginių priemonių ir ekskursijų rengimu, deficitinių prekių skirstymu. Jos turi aiškinti ir pateisinti politinės vadovybės nutarimus“.
Patariama „palaikyti darbininkų norą kalbėti apie rūpimus gamybos klausimus, taip pat apie problemas, dėl kurių galima kritikuoti praeitį ir vietinį gyvenimą“. Tačiau čia pat pabrėžiama, kad „negalima leisti, jog kritikuojamų dalykų priežastys būtų panaikintos“.
Visose ūkio šakose reikalaujama „skatinti administracinio aparato augimą. Aparatą galima kritikuoti, bet jokiu būdu negalima mažinti ir trukdyti normalaus darbo“. Ypač vertas dėmesio punktas dėl partijos paskirtų vadovų, „kurie padarė žalą mūsų reikalui arba sukėlė pavaldinių pasipiktinimą“. Jų „negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Ką su jais daryti? Instrukcija paaiškina: „Dėl stambių pažeidimų juos reikia skirti į kitą panašų ar dar aukštesnį postą. Blogiausiu atveju juos reikia skirti į kokias nors vadovaujamas pareigas ir laikyti kadrų rezerve.“
Tuo pačiu metu „reikia stengtis“, kad darbo vietose „specialistai būtų pašalinti iš savo darbo, o juos pakeistų darbuotojai, neturintys išsilavinimo ir kompetencijos“.
Instrukcijoje rodoma dėmesio ir ekonomikai. Reikalaujama „sekti visų karinių ir kitų įmonių, kurioms taikoma ypatingoji instrukcija, gamybos planus“. Kodėl? Todėl, kad „negalima leisti įgyvendinti planų, kuriuose numatomas pirkimas vidaus rinkoje“. Gilus žvilgsnis.
Švietimo sritis – irgi instrukcijos dėmesio akiratyje. Nurodoma, kad „iš pradinių ir spec. mokyklų, o pirmiausia iš vidurinių ir aukštųjų mokyklų būtina pašalinti labiausiai gerbiamus dėstytojus. Į jų vietą skirti mūsų rekomenduotus žmones“. Maža to: „Reikia pašalinti skirtumus tarp dalykų, apriboti originalias publikacijas ir nutraukti lotynų ir senovės graikų kalbų, bendrosios filosofijos, logikos ir genetikos dėstymą.
Istorijos pamokose negalima aiškinti, kas iš buvusių politikų tarnavo ar bandė tarnauti Tėvynės labui; visą dėmesį reikia skirti karalių tironijai ir liaudies kovai su jais. Spec. mokyklose būtina įgyti kuo siauresnę specializaciją.“
Dėl aukštųjų mokyklų instrukcija reikalauja sudaryti sąlygas, kad pirmiausia būtų priimami žmonės „iš žemiausių gyventojų sluoksnių, kurie nesiekia gilių žinių, o tik diplomo“.
Dėl veiksenos politiniame lauke instrukcija irgi turi ką pasakyti: „Būtina pasirūpinti, kad politiniai priešininkai būtų suimti. Tuos priešininkus, kuriuos ypač vertina vietiniai gyventojai, būtina paveikti. Juos būtina izoliuoti už įstatymų pažeidimus arba pašalinti vadinamojo nelaimingo atsitikimo dingstimi dar iki tol, kol apie įvykį sužinos visuomenė.“
Taip pat patariama „vengti asmenų, teistų už politiką, reabilitacijos. Jeigu reabilitacijos išvengti negalima, reikia tai pateikti kaip teismo klaidos ištaisymą, nesudarant naujo proceso ir nekviečiant kaltininkų (teisėjų, atsakovų, kaltintojo ir liudytojų)“.
Jeigu kam pasirodytų, kad esama kai kurių panašumų su mūsų gyvenimo tikrove, tai veikiausiai tik sutapimas. Nepaisant to, kad Lietuvos žmogaus teisių asociacijos įkūrėjui ir vadovui Vytautui Budnikui atrodo, jog už rezonansinių ir „tarpusavyje susijusių bylų slypi didžiulė galia“.
2007 m. prie turtingųjų klubo – Europos Sąjungos – prisijungė dvi naujos narės Bulgarija ir Rumunija ir iškart užėmė paskutines vietas pagal daugelį lyginamųjų kriterijų. 2017-ųjų sausio 1 diena yra šios sukakties 10 metų jubiliejus, kol kas valstybių laimėjimai kuklūs.
Antrarūšiai Europoje
Abi kaimyninės šalys panašios savo politine, socialine ir ekonomine situacija, tačiau didelių tarpusavio simpatijų irgi nėra. Tai iliustruoja susisiekimo situacija tarp kaimynių. Bendra siena tęsiasi net 631 km, iš kurių 470 km vingiuoja Dunojumi, per kurį ilgą laiką buvo vos vienas tiltas. Antras tiltas, padedant Europos Sąjungai, pastatytas tik prieš keletą metų, tačiau jau daug kartų remontuotas, o vairuotojai skundžiasi dėl amžinų spūsčių kertant sieną.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Abi valstybes kamuoja visos tradicinės Rytų Europos problemos: mažas gimstamumas, didelė emigracija, užsienio investicijų trūkumas, prastai apmokamos darbo vietos, valstybinio sektoriaus silpnumas ir politinis nestabilumas. Per dešimt metų Rumunijoje Ministras Pirmininkas pasikeitė 9 kartus, Bulgarijoje situacija nedaug geresnė, premjeras keitėsi 7 kartus. Gyventojai apie savo politikus irgi turi Rytų Europai būdingą nuomonę: vyruoja visuotinis nusivylimas, parlamentų populiarumas žemas, todėl dažni mitingai, o dar dažnesnė protesto forma yra emigracija.
Abiems šalims Briuselis kol kas nenori leisti prisijungti prie Šengeno erdvės, nes bijoma, kad migracija iš šalių dar labiau išaugs. Jau ir dabar Britanijos spauda nuolat trimituoja apie rumunų ir bulgarų antplūdį. Nepaisant valdančių Londono politikų pareiškimų apie imigracijos stabdymą, šiemet bulgarų ir rumunų atvyko rekordiškai daug ir jie sudarė didesnę pusę visų naujų imigrantų iš ES.
Prioritetas – kova su korupcija
Ne tik ekonominiai rūpesčiai yra didelės emigracijos iš Rytų Balkanų priežastis, kitos ypač aštrios problemos yra socialinė nelygybė bei korupcija. 2004 m. Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į Europos Sąjungą net buvo atidėtas dėl didelės korupcijos ir nevaldomo organizuoto nusikalstamumo. Šalys pažadėjo imtis radikalių priemonių šiai problemai spręsti, tačiau Bulgarijai imtis realių veiksmų vis trukdo politiniai nesutarimai. Patys bulgarai juokauja, kad geriausias būdas kovoti su nusikalstamumu yra nusikaltėlių emigracija.
Kol tarptautinė organizacija „Transparency International“ Bulgarijoje fiksuoja didžiausią korupcijos lygį visoje ES, daug geresnių rezultatų pavyko pasiekti Rumunijai. Šalyje buvo įsteigta speciali nepriklausoma kovos su korupcija institucija Nacionalinis antikorupcijos direktoratas (rumuniškai DNA) su labai plačiais įgaliojimais. Šiai organizacijai buvo pavesta kovoti ne su mažais kyšininkavimo atvejais, bet susitelkti išskirtinai į stambaus masto bylas, neapeinant ir aukščiausių politikų. Vien 2015 m. tarnyba pateikė kaltinimus 1250 asmenų, tarp jų net buvusiam premjerui Victorui Pontai, 5 ministrams, Bukarešto merui ir 21 parlamentarui. Tai labai patinka gyventojams ir verslininkams, nors vietos politikai kaltina pareigūnus politiniu susidorojimu ir tendencingais tyrimais.
Tarp Rusijos ir Turkijos
Abi šalys kenčia ne tik dėl vidaus problemų, bet jų gausu ir išorėje. Užsienio diplomatams Rytų Balkanuose jau kelis šimtmečius neleidžia atsipūsti dvi neramios kaimynės Rusija ir Turkija.
Nors Rumunija neturi tiesioginės sienos su Rusija, bet jos priešprieša su Maskva yra sena. Rumunija turi daug interesų Moldovoje, kurią visai norėtų matyti bendroje valstybėje ar bent ES nare, bet tam aktyviai priešinasi Rusija, kuri yra dislokavusi karius Padnestrėje. Taigi Bukareštas nuolat turi būti budrus ir visada turėti planą B, jeigu situacija Moldovoje taptų nestabili, o kad ji gali radikaliai pablogėti rodo Krymo aneksija ir įvykiai Rytų Ukrainoje.
Priešingai nei Rumunija, Bulgarija visada išlaikė draugiškus santykius su Maskva, kartais net per daug artimus. Rusų oligarchai labai pamėgo Bulgarijos kurortus, prisipirko daug nekilnojamojo turto ir pastebima, kad jie siekia daryti net politinę įtaką bulgarų politikams. Per kiekvienus rinkimus Bulgarijoje iškyla santykių su Rusija klausimas ir kandidatai vertinami ar yra palankūs, ar nepalankūs Maskvai.
Paskutiniu metu Sofijos valdžiai rūpesčių kelia pietinė kaimynė Turkija. Migrantai iš Artimųjų Rytų atrado kelią per Bulgariją į Vakarų Europą, o tai visai nepatinka ir taip neturtingai valstybei. Turkija nesaugo savo sienos ir nuolat grasina pasitraukti iš bet kokių tarpusavio derybų bei užtvindyti Europą migrantais, kurių didelė dalis plūsteltų į Bulgariją.
Rumunijos ekonomika pajėgesnė
Rumunija ir Bulgarija iš esmės yra tame pačiame ekonomikos lygyje jau daug dešimtmečių. Rumunija turi šiek tiek savo naftos ir dujų, o Bulgarija turi stiprų traukos centrą – ilgus smėlėtus paplūdimius. Po stojimo į Europos Sąjungą abiejų šalių ekonomikos kilo sparčiai, bet 2009 m. abi smarkiai ir krito kartu su pasauline finansų krize. Dabar ūkio augimas stabilizavosi ir rodo neblogus rezultatus, tačiau gyventojai pagerėjimo tikėjosi daug greičiau ir daug labiau jaučiamo.
Kaip vieną svarbiausių problemų Rytų Balkanų šalims Tarptautinis valiutos fondas nurodo drastišką gyventojų mažėjimą, kurį, pirmiausia, lemia emigracija. Per paskutinius 5 metus Bulgarija neteko 200 tūkst. gyventojų, Rumunija 600 tūkst. Tai vieni blogiausių rodiklių pasaulyje. Bulgarijoje gyventojų dabar yra apie 7 mln., nors prieš dvidešimt metų jų buvo 2 mln. daugiau. Rumunijoje situacija irgi tokia pat bloga, šalis nuo 1990 m. jau neteko 3 mln. gyventojų.
Paskutiniu metu Rumunija rodo kiek geresnius ekonominius pasiekimus. Šiai šaliai pavyko pritraukti stambių investuotojų, sumažėjo nedarbo lygis, auga darbuotojų produktyvumas ir jų algos jau viršija kaimynų už Dunojaus. Tai geri signalai, bet iki tikrai turtingų valstybių Vokietijos ir Jungtinės Karalystės standartų dar toli, nes Balkanų šalių ekonomikos ir gerovės lygis yra maždaug triskart menkesni.
Per 10 metų abiems šalims nepavyko pakartoti Airijos ekonomikos stebuklo, tačiau jau keletą metų abi šalys stabiliai ekonomiškai auga. Tai teikia vilčių, kad antrasis dešimtmetis Europos Sąjungoje bus sėkmingesnis. Bankas „Unicredit“ abi valstybes pavadino labai perspektyviomis ir ragina investuotojus nelaukti. Artimiausioje ateityje laukiama sparčios plėtros Bulgarijos ir Rumunijos nekilnojamojo turto rinkoje, prekyboje ir paslaugų sferose.
Antradienis, balandžio 18 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų, Komunalinio sektoriaus pirkimų ir lydinčiųjų įstatymų pataisas.
Seimo priimtos įstatymo pataisos draudžia sudaryti vidaus sandorius valstybės valdomoms įmonėms, tačiau palieka šią galimybę savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams bei palieka atvirą landą korupcijai savivaldoje.
Su prašymu vetuoti šias įstatymų pataisas į Prezidentę kreipėsi grupė Seimo narių, Laisvosios rinkos institutas, Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų, Projektavimų įmonių asociacijos.
Pasak Prezidentės, korupcijai naikinti būtina telkti vieningas pajėgas, o ne daryti nuolaidas, išimtis ir privilegijas. Todėl vidaus sandorius savivaldoje palikęs Seimas sukūrė terpę korupcijai, neskaidriam valstybės lėšų naudojimui ir nepotizmui savivaldoje klestėti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės nuomone vidaus sandoriai sudaro prielaidas piktnaudžiavimui, korupcijai, neracionaliam ir neskaidriam valstybės lėšų panaudojimui ir neužtikrina Lietuvos žmonėms geriausios kokybės paslaugos už mažiausią kainą.
Per pastaruosius penkerius metus savivaldybės vidaus sandoriams išleido beveik 400 mln. eurų. Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo duomenimis, vidaus sandoriai perkamos atliekų tvarkymo paslaugos kainą gali išauginti net iki 100 procentų, o už tai turi sumokėti gyventojai.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucija įpareigoja savivaldybes savo veikloje paisyti sąžiningos konkurencijos, todėl viešųjų paslaugų teikėjas privalo būti atrinktas konkurso būdu. Savivaldybės pralaimi ginčus administraciniuose teismuose, jeigu vidaus sandoriai yra organizuojami be konkurso.
Siekiant savivaldybėms palengvinti viešųjų pirkimų vykdymo procesą, Viešųjų pirkimų tarnyba artimiausiu metu ketina rengti daugiau mokymų savivaldybėms, taip pat parengti naujai priimtų įstatymų komentarus ir metodines rekomendacijas.
Prezidentė teikia Seimui įstatymo pataisas, kuriomis siūlo atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėms.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.
Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.
Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija.
Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.
Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviems asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.
Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.
Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti.
Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
