Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis baudos už korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir kitas nusikalstamas veikas didinamos dešimt ir daugiau kartų.

Prezidentė, kovą su korupcija laikydama vienu pagrindinių prioritetų, jau per pirmąją kadenciją siūlė už visas nusikalstamas veikas nustatyti adekvačias baudas, padidinant jas dešimt kartų. Tačiau tam politinės valios neužteko. Seimas 2011 m. baudas padidino tik penkis kartus.

Šiemet Prezidentė inicijavo pasiūlymą dar labiau sugriežtinti atsakomybę, nustatant atgrasančias ir nusikaltimų pavojingumą atitinkančias baudas. Į tai, kad Lietuva neužtikrina adekvačių bausmių už korupciją, dėmesį atkreipė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Seimo priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis baudos už visas nusikalstamas veikas didėja 10 ir daugiau kartų, lyginant su tais baudų dydžiais, kurie buvo nustatyti 2003 m. įsigaliojus Baudžiamajam kodeksui.

Taip pat atsisakyta minimalios baudos ribos, kuri už visas nusikalstamas veikas buvo vienoda – vienas minimalus gyvenimo lygis – 38 eurai. Kaip parodė teismų praktika, tokios baudos neatgraso nuo nusikaltimų. Pavyzdžiui, šiuo metu už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriama bauda sudaro vos 6 proc. galimos maksimalios baudos. Įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, baudų ribos – tiek minimalios, tiek ir maksimalios – bus skirtingos priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Užtikrinant teisingos bausmės paskyrimą baudų lubos nebus taikomos subendrinant už kelias nusikalstamas veikas paskirtas baudas.

Be to, baudos už korupcines nusikalstamas veikas yra susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta ar siekta gauti nauda arba kyšio suma. Tai reiškia, kad už duotą ar paimtą, pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų kyšį bus skirta tokio paties arba dar didesnio dydžio bauda.

Teismai yra įpareigoti paviešinti visus nuosprendžius, kai už korupcinius nusikaltimus baudžiamas juridinis asmuo. Už apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą taip pat numatyti viešosios teisės arba teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo terminai – nuo 3 iki 7 metų. Galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus yra panaikinta.

Baudžiamojo kodekso pataisos įsigalios kitą dieną po to, kai bus oficialiai paskelbtos Teisės aktų registre.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 00:03

Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pristatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2016 metų veiklos ataskaita.

Aptarti STT 2016 metų pagrindiniai veiklos rezultatai rodo, kad daugiausia dėmesio buvo sutelkta atskleidžiant ne vieną politinės korupcijos atvejį, išaiškinant sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Taip pat aptartos intensyviau taikytos kitos prevencijos priemonės – kriminalinės žvalgybos metu nustatytos informacijos apie korupcinio pobūdžio požymių turinčią veiką, aktualios tarnybinės drausminės atsakomybės taikymui, perdavimas atsakingoms institucijoms.

Gerėjančią situaciją valstybėje patvirtina sociologiniai tyrimai. Nors korupcija šalyje įvardijama kaip viena didžiausių problemų, šalies gyventojų korupcinė patirtis nuosekliai mažėja (per pastaruosius 5 metus kyšius davusių asmenų skaičius sumažėjo), o nepakantumas korupcijai auga.

„Pastarųjų metų įvykiai atskleidė, kad korupcija egzistuoja visose valstybės valdymo srityse: tiek įstatymų leidyboje, tiek vykdomojoje valdžioje, ir tai daro įtaką politiniams procesams. Politiniame lygmenyje priimami neteisėti sprendimai, finansiškai palankūs verslo struktūroms, jų interesų tenkinimui, negali būti toleruojami. Tokio pobūdžio korupcinių nusikaltimų tyrimai ir toliau bus prioritetiniai“, – sakė STT direktorius Saulius Urbanavičius.

„Pristatyti veiklos rezultatai rodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pajėgi tirti ne tik pavienius korupcinius atvejus, bet ir sisteminę, sudėtingais mechanizmais pasižyminčią korupciją“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Taip pat aptarti siūlymai dėl kitų priemonių, reikalingų korupcinių nusikaltimų atskleidimui ir tyrimui: realiai veikiantis lobizmo įstatymas, pranešėjų apsaugos ir skatinimo sistema, proaktyviai kontroliuojama viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo sistema, nuo korupcinių nusikaltimų atgrasančių baudų ir bausmių svarba.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.19; 14:43

Lapkričio 18-20 d. Europos partnerių prieš korupciją tinklo, kurio narė yra Specialiųjų tyrimų tarnyba, konferencijos ir Generalinės asamblėjos metu, Europos Tarybos ir Europos Sąjungos valstybių narių policijos priežiūros tarnybų ir antikorupcijos institucijų vadovai ir įgaliotieji atstovai pasirašė Paryžiau deklaraciją.

Pasirašydami deklaraciją, šalių atstovai pasisakė už efektyvesnes nuo korupcinių nusikaltimų atgrasančias sankcijas, glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą tiriant korupcinius nusikaltimus ir apsaugant apie korupciją pranešančius asmenis.

Continue reading “Paryžiaus deklaracija”