Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromi 2019 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 31 tūkst. 19-26 metų (įskaitytinai) jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pašaukti 3827 karo prievolininkai.

Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Į sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.

Sausio 10-ąją sudaryti 2019 metų karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Planuojama, kad 2019 metų šauktinių sąrašai ir nurodymai dėl atvykimo datos bus paskelbti iki sausio 18 dienos.

Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.

Paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 07:36

Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.

Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.

Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.

Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.

Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 07:00

Spalio 3-4 d. vyko nacionalinių kibernetinio saugumo pratybų „Kibernetinis skydas 2017“ techninė dalis, kurios metu į 15 komandų suskirstyti institucijų ir įmonių kibernetinio saugumo specialistai pagal pratybų scenarijų treniravosi suvaldyti ir atremti kibernetines atakas, nukreiptas prieš ypatingos svarbos IT sistemas ir tinklus ir užtikrinti jų teikiamų paslaugų funkcionavimą.

Treniruojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandos veikė iš mokymų vietų Vilniuje, Kaune ir kitų Lietuvos miestų.

Pratybų vertinimo grupė bandys atsakyti į klausimą, ar profesinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių jungtinė komanda yra pasiruošusi efektyviai reaguoti į grėsmes kibernetinėje erdvėje ir ar gali suvaldyti kibernetinio saugumo incidentus ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojui.

Pagrindinė Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandų užduotis – ginti Lietuvos kariuomenės ryšių ir informacines sistemas, taip pat šios komandos, remdamos Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, gali būti pasitelkiamos padėti kitoms valstybės institucijoms suvaldyti kibernetinius incidentus.

Lietuvos kariuomenėje kibernetiniai pajėgumai, kaip atskiras operacinis elementas, atsirado dar 2016 m. viduryje, o 2017 m. gegužę pradėtos formuoti trys Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos moduliai, kurių pagrindu priklausomai nuo kibernetinio incidento pobūdžio sudaromos atitinkamos greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandos.

„Kibernetinis skydas“ – kasmetinės nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos, rengiamos Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pratyboms skirtą virtualią informacinę infrastruktūrą suteikia Kauno technologijos universitetas, o rengiant pratybas taip pat bendradarbiaujama su Vilniaus universitetu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.04; 00:01

Rusijos karinės pratybos Zapad 2017. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo 20 dieną pasibaigusios karinės pratybos „Zapad” didesnių provokacijų nesukėlė, tačiau baigėsi tik aktyvioji pratybų fazė – Kaliningrado srityje jos dar tęsiasi, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Antradienį Krašto apsaugos ministerijoje buvo pristatytas pirminis praėjusią savaitę pasibaigusių pratybų „Zapad” vertinimas. Pratybas apžvelgė krašto apsaugos ministras R. Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas ir karinės žvalgybos vadas Remigijus Baltrėnas.

Pasak krašto apsaugos ministro, šiuo metu yra pasibaigusi tik aktyvioji „Zapad” fazė, tačiau didesnių pažeidimų ir provokacijų pratybos nesukėlė.

„Baigėsi aktyvioji fazė Baltarusijoje. Kaliningrado srityje pratybos tebesitęsia. Pirminiais vertinimais, neskaitant kelių nusižengimų, pratybos neperaugo į didesnę provokaciją. Noriu padėkoti visoms su krašto apsauga susijusioms institucijoms, akivaizdu, kad skiriamas didelis dėmesys suveikė”, – komentavo R. Karoblis.

Čekijos karių sutikimo ceremonija. centre – Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Lauros Skiesgilienės nuotr.

Ministras išskyrė septynis pagrindinius pratybų vertinimus akcentuodamas, kad Rusija tampa vis didesniu pavojumi Baltijos šalims ir visai NATO. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Visų pirma pabrėžtina Rusijos agresija tiek ruošiantis pratyboms, tiek jų metu. Taip pat pratybų metu teikiama informacija, tikėtina, turėjo dezinformacinį pobūdį. Trečia, pratybų metu vyko puolimo simuliacija prieš visas Baltijos šalis.

Pratybų metu buvo stebimas akivaizdus taktinių ir strateginių sprendimų panaudojimas, realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos.

Išskirčiau ir tai, kad Rusija mokosi iš ankstesnių savo klaidų. Tai nebe ta kariuomenė, kuri buvo 2009 ar 2014 metais. Mokomasi iš klaidų Sirijoje, o kariuomenė akivaizdžiai stiprėja.

Trumpėja ir Rusijos kariuomenės reagavimo laikas. 24-48 valandos yra realus reakcijos laikas pradėti karinius veiksmus. Taip pat rusų kariuomenė sustiprinta modernia amunicija, diegiamos naujos technologijos”, – pratybas vertino R. Karoblis.

Ministras, kariuomenės ir karinės žvalgybos vadai, pristatę savus vertinimus, pateikė ir pirmines „Zapad” išvadas.

„Regioninė situacija negerėja, Rusijos ginkluotos pajėgos nesilpnėja, ginkluotės realizavimas tęsiasi. Rusija yra ir liks NATO konvenciniu iššūkiu. Mūsų, krašto apsaugos institucijų, tikslai – tolesnis bendradarbiavimas su NATO ir visuomenės atsparumo didinimas”, – kalbėjo V. J. Žukas ir R. Baltrėnas ir R. Karoblis.

R. Baltrėno teigimu, karių skaičius pratybose, kaip ir tikėtasi, kelis kartus viršijo oficialius duomenis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.27; 02:23

Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, šiuo metu nėra požymių, kad Rusijos ir Baltarusijos rugsėjį rengiamos pratybos „Zapad 2017“ gali būti panaudotos kaip priedanga realioms operacijoms. Vis dėlto Lietuva atidžiai stebi saugumo situaciją regione ir vykdomus pasirengimus pratyboms.

„Informacija yra nuolat keičiamasi šalies viduje, su NATO ir šalimis sąjungininkėmis, tad esame pasirengę reaguoti į grėsmes ir netikėtas situacijas, jeigu tokios kiltų“, – teigė krašto apsaugos ministras, antradienį susitikęs su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu ir aptaręs tarpinstitucinį bendradarbiavimą artėjant pratyboms.

Ministras E. Misiūnas taip pat teigia, kad kol kas nėra jokių signalų, rodančių, jog Lietuvos gyventojams reikėtų nerimauti dėl šalia mūsų šalies sienų rengiamų pratybų.

Susitikime Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe dalyvavo ir kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas bei Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių institucijų vadovai.

Susitikimo dalyviai tarėsi, kaip bus koordinuojami veiksmai pratybų aktyviosios fazės metu. Tokio pobūdžio susitikimai tarp Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų institucijų vyksta nuolat, siekiant užtikrinti sklandų keitimąsi naujausia informacija ir galimų veiksmų suderinamumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.23; 00:01

Krašto apsaugos ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“ surėmė pečius, kad atvertų galimybes įvairių sektorių Lietuvos įmonėms dalyvauti tarptautiniuose gynybos srities pirkimuose.

Institucijos rugsėjo 14 d. rengia seminarą, kuriame išsamiai pristatys, kaip galima dalyvauti NATO paramos ir pirkimų agentūros (angl. NATO Support and Procurement Agency – NSPA) rengiamuose prekių ir paslaugų pirkimuose. NATO šalių gynybos institucijos šią agentūrą naudoja kaip pagrindinę viešųjų pirkimų platformą, vykdydamos įvairius prekių ir paslaugų įsigijimus. Agentūra, kurios duomenų bazėje registruota daugiau nei 10 000 tiekėjų, užtikrina greitą, sklandų ir skaidrų pirkimo procesą, taip pat aukščiausią įsigyjamų prekių ar paslaugų kokybę už geriausią kainą.

„Augant gynybos sektoriui turime sudaryti sąlygas plėstis ir lietuviškai pramonei. Mūsų produkcija aukštai vertinama, o spektras itin platus – nuo tekstilės iki informacinių technologijų sistemų, lazerių ir robotikos – todėl galimybė dalyvauti NATO pirkimuose turėtų sudominti visus, norinčius eksportuoti arba teikti paslaugas kaip subrangovams Lietuvoje“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

„Galiu drąsiai teigti, jog NSPA vykdomi pirkimai yra neišnaudota mūsų verslo galimybė – tarp daugiau kaip 10 000 registruotų NSPA tiekėjų Lietuvos įmonių, mūsų žiniomis, vos apie šimtą“, – sako „Versli Lietuva” vadovė Daina Kleponė. Pasak D. Kleponės, stambūs tarptautiniai užsakymai Lietuvos įmones neretai atbaido nuo dalyvavimo konkursuose dėl negalėjimo užtikrinti tiekimo, tačiau visada yra galimybė dalyvauti konkurse su partneriais.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sako, jog bendradarbiavimu su „Verslia Lietuva“ siekiama parodyti, kaip iš augančių NATO šalių gynybos biudžetų gali išlošti verslas: „NSPA metinė apyvarta yra apie 3 mlrd. eurų ir ji didėja kasmet. NSPA atliekami pirkimai gana dažnai yra konsoliduoti, kai užsakoma iš kelių tiekėjų skirtingose šalyse su galimybe pratęsti sutartį keliems metams ar atsiradus papildomam poreikiui, tad esame suinteresuoti, kad Lietuvos įmonės kuo aktyviau dalyvautų NSPA pirkimuose“. Pasak G. Jeglinsko, NSPA pirkimai sudaro sąlygas dalyvauti konkursuose ir su partneriais, taip pat užtikrina skaidrumą ir vienodas sąlygas visiems potencialiems tiekėjams, todėl tai skatintų įmonių tarptautinio konkurencingumo augimą.

Seminaro dalyviams tai pat bus pristatytos Europos Gynybos fondo (angl. European Defense Fund – EDF) veiklos kryptys bei prioritetai.

Šis fondas yra viena Europos Komisijos (EK) gynybos stiprinimo iniciatyvų, kuria siekiama paskatinti Europos gynybos pajėgumų vystymą bei efektyviau naudoti gynybai skiriamas išlaidas.

Planuojama, jog Europos gynybos fondas teiks paramą gynybos srities tyrimams, bendradarbiavimo projektams ir rinkos konkurencingumo didinimui ir taip paskatins mokslo ir verslo atstovus bendrai vykdyti gynybos srities mokslinius tyrimus, kurti naujas technologijas ir gaminius, reikalingus Europos gynybos ir saugumo užtikrinimui.

Lietuva turi stiprių nišines technologijas kuriančių įmonių, kaip antai gynybos pramonei itin reikalingų lazerių technologijų srityje.

KAM archyvo nuotrauka (autorinės teisės „Daimler AG“) Lietuvos kariuomenė, atnaujindama sunkvežimių parką ir siekdama išlaikyti vienodą sunkvežimių modelį, per NATO Paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA) 2015 metais pradėjo naujų taktinės paskirties penkių tonų sunkvežimių įsigijimą. Iki 2021 metų planuojama iš sunkvežinius gaminančios įmonės „Daimler AG“ įsigyti 340 vienetų sunkvežimių UNIMOG.

Nuotrauka ir informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija

2017.08.20; 00:01

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Neseniai skaičiau, kad JAV atlikta apklausa nustatė, jog dauguma jų piliečių pasiryžę pritarti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynybai nuo galimos Rusijos agresijos. Per pastaruosius trejus metus šis procentas išaugo aštuoniais procentais ir dabar siekia 52 proc.

Lietuvoje situacija dėl pasiryžimo gintis taip pat pagerėjo ir net 88 proc. Lietuvių pasisako už būtinybę gintis ir 42 proc. tai darytų asmeniškai, t. y. patys ginklu gintų savo valstybę.

Kyla natūralus klausimas, kaip ir kokiu būdu bus panaudojamos piliečių pajėgos esant tikrai grėsmei ir ką daryti kitiems piliečiams grėsmės atveju?

Buvo daug ir įvairiuose formatuose kalbėta bei diskutuota apie šios gynybinės grandies silpnąsias vietas ir kaip jas spręsti. Visuotinis pilietinis pasipriešinimas yra viena iš svarbiausių valstybės gynybos grandžių ir vyriausybės atlikti „namų darbai“ palengvintų kariuomenės ir visuomenės integracinį procesą į teritorinę gynybą.

Šis procesas – tai ne vienadienė akcija, o ilgametė ir kryptinga veikla, reikalaujanti mažiau materialinių resursų nei kariuomenės gausinimas ar modernios karinės technikos įsigijimas, tačiau daugiau reikalaujantis planavimo bei koordinavimo su civilinėmis institucijomis darbo, žinių ir, svarbiausia, politinės valios. Politikams visada lengviau priimti sprendimus, kai yra visuomenės palaikymas. Lietuvoje šiandien susiklostė labai palanki geopolitinė situacija, kurią reikėtų tinkamai išnaudoti. Mūsų politikų „trypčiojimas“ vietoje tik atitolina (ar net žlugdo) Lietuvos piliečių ryžtą gintis ir ginti savo kraštą.

Nieko nėra baisesnio už nežinojimą, ką ir kaip reikia ar reikės daryti? Prieš keletą dienų įvykęs susitikimas su KAM (krašto apsaugos ministerija) ministru jokio regimo „proveržio“ šioje kryptyje  neatnešė – dar vis žadama. Eilinį kartą buvo pažymima, kad viskas yra žinoma ir daroma, tačiau rezultatų teks dar palaukti. Ir taip jau – dvidešimt šešeri metai.

Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mes tai galime palaukti, bet ar neatsitiks kaip jau buvo 1940 metais, kai Lietuvos kariuomenė buvo paruošta ir pasiryžusi gynybai, tik tuometiniai politikai ne. Žinant, jog istorija turi tendenciją vystytis spirale, kyla pavojus įvykiams kartotis. Ketinimai stiprinti patriotinį jaunimo auklėjimą mokyklose bei kitose mokymo įstaigose yra sveikintina ir pažangu, tačiau svarbiausia yra tinkamai išnaudoti ir panaudoti jau turimus žmogiškuosius bei materialinius  resursus, kuriuos reikia tinkamai įregistruoti ir suplanuoti efektyviausią jų panaudojimą.

Dabartiniu metu parengtos piliečiams elgesio taisyklės karinės grėsmės atvejais yra gerai, tačiau tai tik didelio ir kruopštaus darbo „viršūnėlės“. Tai kaip moters makiažas, gerinantis jos išvaizdą, bet ne turinį (lai atleidžia man moterys).  Šiuolaikiniai geopolitiniai pasaulio įvykiai nieko gera nežada, o atvirkščiai, kaskart tampa aštresniais ir mažiau kontroliuojamais. Gerai, jei politikams užteks „sveiko proto“ spręsti konfliktines situacijas taikiais, (derybų ar konsultacijų metodais) ir nepradės politinių konfliktų spręsti karinėmis  priemonėmis.

Kaip teigė prūsų karo teoretikas Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas – karas tėra tik diplomatijos įrankis. Nuo savęs norėčiau pridurti, jog karas – tai prastos ar nemokšiškos diplomatijos įrankis. Jeigu „diplomatija“ reiškia,  tarptautiniai ar tarpvalstybiniai santykiai, tai „politika“ yra platesnės reikšmės žodis, apimantis visas valstybės vidaus  bei santykiais su užsienio valstybėmis klausimus, t. y.  valdymo menas.

Vadovaujantis šią teorija manau, jog sovietų ideologinis teiginys (kiekviena melžėja gali valdyti šaly) nėra tinkamas šiuolaikinėje demokratinio valstybės valdymo grandinėje. Perfrazuodamas šį teiginį manau, jog kiekvienas „valstietis“ taip pat nėra tinkamiausias valstybės valdytojas. Kada pagaliau paruošime reikiamus gynybai užtikrinti mobilizacinius planus ir informuosime piliečius kur, kaip ir kokiu būdu jie bus panaudoti grėsmės atveju? 

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – JAV kariuomenės atstovai

Nesvarbu ar kada nors to prireiks, bet pasiruošti ir paruošti visus dalyvius bei priemones tam tikslui įgyvendinti – privalome. Idealiausia būtų retkarčiais, organizuoti pratybas, kurių metu galėtume praktiškai patikrinti, kaip viskas veikia. Pratybų metu galėtume praktiškai išbandyti įvairių suplanuotų scenarijų variantus.

Nesu didelis karinių operacijų scenarijų specialistas, bet iki įstojant į NATO aljansą Lietuvos kariuomenėje vykdavo pratybos imituojant įvairius karinės grėsmės scenarijus. Nors tai buvo tik teorinės gynybos operacijos, tačiau jos mokė mus mąstyti konstruktyviai ir skatino priimti nestandartinius sprendimus kovojant su gausesnėmis menamo priešo pajėgomis ir pasikliauti tik savais resursais.

Šių dienų perspektyvoje tokios pratybos ir planai atrodo utopiški ir mažai realūs, tačiau anuomet buvo tikėjimas ir ryžtas bet kokia kaina nugalėti.

Lietuvos kariuomenės rezervo kariai pasiruošę organizuoti teritoriniu gynybos principu paremtą šalies gynybą regionuose, tačiau tam tikslui reikalingas politinis sprendimas ir praktinis šio sprendimo įgyvendinimas per savivaldą. Tam tikslui reikia paruošti atitinkamus šį procesą reglamentuojančius įstatymus. Tokie provincialūs sukarinti padaliniai galėtų talkinti Lietuvos kariuomenei arba savarankiškai gintis savo regione, t. y. kiekvienas provincijos gyventojas pagal savo išgales ir kompetenciją būtų panaudotas visuotiniame šalies pasipriešinimo galimos agresijos ar stichinės nelaimės atvejais.

Manau, jog čia ne tas humoras, kuriame pašiepiama tinginystė „nedaryk šiandien to, ką gali padaryti rytoj, gal rytoj to jau ir nebereiks“.

2017.08.14; 03:00

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) nuolatinis gynybos sekretorius Styvenas Lovgrovas (Stephen Lovegrove). Svečias susitiko su krašto apsaugos viceministrais Vytautu Umbrasu, Giedrimu Jeglinsku ir Edvinu Kerza.

Susitikimuose daugiausia buvo kalbama apie saugumo situaciją regione ir už jo ribų, Jungtinės Karalystės vaidmenį užtikrinant ne tik regiono saugumą, bet ir viso kontinento stabilumą. Viceministrai pabrėžė, kad britų politinė parama ir lyderystė tolesniam NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo procesui yra itin svarbi užtikrinant tolesnę NATO adaptaciją.

Pasak krašto apsaugos viceministro V. Umbraso, Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Lietuvos sąjungininkė, jau daug metų remianti mūsų šalies nepriklausomybę, suteikusi neįkainojamą paramą kuriant Lietuvos kariuomenę.

„Jungtinė Karalystė yra ir išliks viena didžiausių jūsų rėmėjų. Saugumo užtikrinimas išlieka mūsų prioritetu, todėl toliau aktyviai prisidėsime prie NATO saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonių regione ir skatinsime NATO stiprinti kolektyvinės gynybos dimensiją“, – sakė Jungtinės Karalystės nuolatinis gynybos sekretorius S. Lovgrovas.

Viceministrai padėkojo svečiui už Jungtinės Karalystės dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų iniciatyvoje prisiimant svarbią atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Estijoje, taip užtikrinant nuolatinį buvimą regione. Viceministras V. Umbrasas akcentavo Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų svarbą tiek galimai regiono gynybai, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose.

Aptarta galimybė Lietuvoje surengti šių pajėgų, kurioms savo kuopos dydžio vienetą yra priskyrusi ir Lietuva, pratybas. Viceministras akcentavo ir Vakarų valstybių paramos Ukrainai svarbą, pažymėdamas, kad Lietuva jau dabar Ukrainoje vykdo savo didžiausią šiuo metu karinio rengimo misiją.

Jungtinės Karalystės dalyvavimas strateginės reikšmės NATO oro policijos misijoje taip pat prisideda prie saugumo regione užtikrinimo – šalis jau keturis kartus buvo dislokavusi savo naikintuvus Baltijos šalyse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 01:30

Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.

„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.

Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 01:30

Penktadienį Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) poligonuose surengtos dvi savaites trukusių tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ uždarymo ceremonijos. Jose dalyvavo Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, kiti svečiai. 

Tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas 2017“ uždarymas. KAM.lt nuotr.

Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, paskutinę pratybų dieną Gaižiūnų poligone ir apylinkėse vyko apie penkias valandas trukusi gynybos operacija, kurioje sutelkę galingus pabūklus užduotis vykdė Vokietijos, Nyderlandų ir Norvegijos kariai, artilerinę paramą užtikrino Generolo R. Giedraičio artilerijos bataliono kariai. Priešiškas pajėgas imitavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų kariai.

Pratybos „Geležinis vilkas“ truko dvi savaites – jų metu Gaižiūnų poligone treniravosi Rukloje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas kartu su Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ artileristais ir iš Lenkijoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje treniravosi JAV Minesotos nacionalinės gvardijos, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, Karo medicinos tarnybos ir kitų vienetų kariai.

Mokymu metu Pietų, Vidurio ir Rytinėje Lietuvos dalyse buvo vertinamas neseniai sukomplektuoto NATO priešakinio bataliono Lietuvoje pasirengimas vykdyti užduotis, taip pat buvo treniruojamas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinio vilkas“ ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabų gebėjimas planuoti ir organizuoti gynybines ir puolamąsias operacijas apgyvendintoje vietovėje tarptautinėms batalionų taktinėms grupėms, gerinama tarpusavio sąveika su sąjungininkais.

Pirmą kartą buvo mokomasi veikti kartu su atvykstančiais NATO padaliniais iš Lenkijos, siekiant sujungti pajėgas Suvalkų ruože.

Pratybose dalyvavo apie 5300 karių iš Lietuvos ir 10 NATO šalių: Belgijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos. Šios pratybos – taip pat ir baigiamasis etapas Karaliaus Mindaugo husarų bataliono šauktiniams kariams, kurie išleidžiami į atsargą.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.24; 02:30

Investuotojai į Lietuvos ekonomiką itin palankiai vertina Krašto apsaugos ministerijos veiklą. Tai paaiškėjo po to, kai Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmones vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ tyrimo metu nustatė, kad didžiausią palankumą investuotojai reiškia Krašto apsaugos ministerijai: jos veiklą teigiamai vertina 76 proc. apklaustųjų. 

Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Asociacijai atliekant antrojo šių metų ketvirčio Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti Seimo, Vyriausybės ir valstybės kontrolės darbą.

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. kovą – balandį. Tyrimo metu apklausta 61 Lietuvoje veikianti užsienio kapitalo įmonė.

„Investors‘ Forum yra savanoriška, visiškai nepriklausoma ir savivaldi verslo asociacija, jungianti Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmones. Jos misija – gerinti investicinę aplinką Lietuvoje. Įkurta 1999 m. birželio mėnesį šiuo metu asociacija vienija daugiau nei 50 narių ir nuo plečiasi. Jai priklauso stambiausi užsienio investuotojai šalyje: pramonės įmonės, bankai, telekomunikacijų, audito, logistikos ir kitų veiklos sričių bendrovės.

Parengta pagal „Investors‘ Forum“ informaciją

2017.06.16; 07:11

Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (KSTT prie KAM) parengė informacinį saugos biuletenį, kuriame yra aprašomas paskutiniu metu pasaulyje smarkiai suaktyvėjusių kibernetinių atakų pobūdis, pateikiamos rekomendacijos tinklų administratoriams, kaip išvengti kylančių kibernetinių grėsmių.

Saugos dokumentas sukurtas analizuojant šiuo metu vykstančią kibernetinę užkrėstų elektroninių laiškų ataką „Wanna cry“. Asmuo, atidaręs gautą elektroninį laišką ir jame esantį priedą, užkrečia ne tik savo kompiuterį, bet ir visą tinklą, kuriame jis yra. Šis elektroniniu paštu plintantis virusas yra tobulinamas piktavalių ir tampa vis pavojingesnis.

Siekdami užkirsti kelią šiai kibernetinei atakai, KSTT prie KAM kibernetinio saugumo specialistai parengė dokumentą, kuriame supažindinama su kibernetinės atakos plitimo bei veikimo principu, tikslinėmis auditorijomis, bylų galūnėmis bei formatais, kuriuos naudoja žalinga programinė įranga, įvardijami grėsmių indikatoriai.

Dokumente taip pat yra pateikiamos išsamios rekomendacijos, kaip apsisaugoti ir užkirsti kelią kibernetinės atakos „Wanna cry“ plitimui.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.05.17; 05:45

Tarnybą pradeda pirmieji 2017 metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kariai. Balandžio 18 dieną 72 šauktiniai tarnybą pradės į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje, o balandžio 24 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Kovinio rengimo centro Operacinės aplinkos kuopoje Pabradėje tarnauti pradės 153 kariai. 

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiti šių metų nuolatinės privalomosios pradinės karinės tarnybos karių išvykimai į Lietuvos kariuomenės dalinius vyks etapais visus metus, paskutinieji išvykimai į tarnybos vietas šiais metais suplanuoti gruodžio pradžioje. Šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3 537 karo prievolininkai.

Balandžio 14 d. duomenimis, savo noru atlikti tarnybą jau pareiškė beveik 1 400 jaunuolių, iš jų – per 80 merginų, o iš patekusiųjų į sąrašus karo prievolininkų apie 1 500 yra pateikę prašymus atlikti tarnybą pirmumo tvarka.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.19; 03:45

Balandžio 10 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, susitikę su į Lietuvą atvykusiais Nyderlandų gynybos ministre p. Jeanine Hennis-Plasschaert ir kariuomenės vadu generolu Tomu Middendorpu (Tom Middendorp), aptarė saugumo situaciją visame pasaulyje, tiek Europoje, pastaruosius įvykius  ir sutarė  dėl sklandaus NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimo būtinybės. 

Nyderlandų gynybos ministrė Jeanine Hennis-Plasschaert

„Labai nekantravau atvykti į Lietuvą aplankyti savo karių, o esant tokiai saugumo situacijai svarbu, kad NATO sąjungininkės ir toliau demonstruotų vienybę ir solidarumą,“ – susitikime sakė Nyderlandų gynybos ministrė, į Lietuvą kartu su Nyderlandų kariuomenės vadu atvykusi aplankyti ir Nyderlandų karių, kurie nuo šių metų pavasario tarnauja Rukloje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje.

Ministras R. Karoblis savo ruožtu padėkojo Nyderlandų Karalystei už iniciatyvas, stiprinančias mūsų regiono saugumą.

Nemažą susitikimo dalį ministrai ir vadai skyrė dezinformacijos klausimui aptarti. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis pristatė Nyderlandų gynybos ministrei ir kariuomenės vadui suklastotų naujienų atvejus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną.

„Džiaugiamės dideliu visuomenės palaikymu tiek NATO kaip organizacijos, tiek NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimu Lietuvoje,“ – sakė krašto apsaugos ministras. Anot ministro, Rusija ir toliau aktyviai tęsia savo propagandą Lietuvoje, tačiau visuomenės atsparumas informacinėms atakoms auga, be to, į šių atakų dekonstravimą aktyviai įsitraukia ir žiniasklaida.

„Akivaizdu, kad informacinių atakų neįmanoma išvengti ir jų bus ateityje. Tačiau turime būti pasirengę jas atremti,“ – sakė R. Karoblis. Nyderlandų gynybos ministrė ir pati itin domėjosi propagandos klausimais ir kaip Lietuva yra pasirengusi atremti informacines atakas.

Susitikime ministrai taip pat aptarė Europos šalių gynybos finansavimo klausimą ir įsipareigojimą didinti lėšas gynybai. Viešnia pagyrė Lietuvą už pastangas didinti finansavimą ir kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministru sutarė ir pabrėžė, kad svarbu yra ne tik finansavimo gynybai didinimas, bet ir tai, kad šis finansavimas būtų tiesiogiai nukreiptas į šalių pasirengimą reaguoti.

Pasak ministrės J. Hennis-Plasschaert, saugumo situacija reikalauja ir didesnio Europos šalių aktyvumo ieškant gynybos ir saugumo stiprinimo sprendimų.

Po dvišalio susitikimo Krašto apsaugos ministerijoje Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministrai ir kariuomenių vadai išvyko į Ruklą, kur dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Nyderlandų kariuomenės vadas generolu Tomas Middendorpas

Rukloje dislokuotam Vokietijos vadovaujam NATO pajėgų batalionui Nyderlandai yra skyrę apie 250 karių. Kartu olandų karai atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos – apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek“, transporto priemonių „Boxer“, šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt. Lietuvoje dislokuotų Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Havelte įsikūrusio Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 43-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. 44-ojo bataliono kariai Lietuvoje bus dislokuoti iki liepos, po vėliau juos keis kariai iš 13-osios brigados.

NATO bataliono grupei priskirti kariai – ne vieninteliai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje. Nuo šių metų  sausio Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentas yra dislokuotas Šiauliuose, iš kur su keturiais naikintuvais F-16 vykdo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Tai jau antroji olandų karių misija.

Be to, Nyderlandų kariai yra vykdę oro policijos misijos pastiprinimą iš Malborko oro bazės Lenkijoje 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Be to, du Nyderlandų kariuomenės atstovai tarnauja Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.10; 23:00

Tarnybą Malyje bebaigiančio Lietuvos karininko įspūdžiai

Praėjusio rugsėjo viduryje į Jungtinių Tautų vadovaujamą situacijos stabilizavimo misiją MINUSMA išvyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės Nekinetinių operacijų kuopos vadas kapitonas Rytis Ermalis.

Jis iki gegužės mėnesio tarnaus Malio Jungtinių Tautų kontroliuojamame rytų sektoriuje. Klausėme, kaip karininkui sekasi Afrikos valstybėje tarnauti ir gyventi, kokia, jo akimis, šiandien situacija šalyje ir žemėje, kur trūksta vandens ir taikos?

Kokia šiuo metu yra saugumo situacija Malyje ir kokį poveikį šios Afrikos valstybės stabilumui turėjo prieš ketverius metus šalies šiaurėje aršiai veikę teroristai?

Situacija Malyje tebėra įtempta, ypač kalbant apie šiaurinę šalies dalį. Jeigu sostinėje Bamake yra palyginti ramu, tai šiaurės, rytų ir vakarų sektoriuose – visai kitaip. Pagal teritorijos dydį Malis užima 24 vietą pasaulyje, o didžioji šalies teritorijos dalis yra pietinėje Sacharos dykumos dalyje. Būtent ši didžiulė žemė nėra pilnai kontroliuojama Malio kariuomenės ar jos saugumo pajėgų, o tai tampa puikia terpe veikti įvairioms teroristinėms grupėms ir kitoms ginkluotom grupuotėm. Čia gausu kaimų ir vietovių kur Malio kariuomenės kariai nėra įkėlę kojos jau keletą metų.

Drauge su Malio vaikais ir kariškiais

Suprantama, nes teritorija didelė, o pajėgumai – riboti. Šiaurinėje teritorijoje neretai pasitaiko išpuolių prieš Malio kariuomenės, MINUSMA ir BARKHANE misijų karius, tačiau pagrindinė grėsmė yra pakelės bombos (dar vadinami ISU – improvizuoti sprogstamieji užtaisai).

Pasitaiko ir netiesioginės ugnies apšaudymų bei savižudžių išpuolių, tad saugumo situacija išlieka įtempta, kurioje nė vienas negali jaustis visiškai saugus.

Siekdama pagerinti saugumo situaciją šiaurinėje Malio dalyje šios šalies vyriausybė kartu su MINUSMA vadovybe įtemptai dirba, kad suvienytų visas, taikos susitarimą pasirašiusias ginkluotas grupuotes ir integruotų jas į Malio kariuomenės gretas. Procesas yra ilgas ir sudėtingas, kadangi jame dalyvauja daug grupių, o kai kurios iš jų yra kovojusios tarpusavyje.

(Išsamiau apie konflikto istoriją galima rasti čia: http://www.un.org/en/peacekeeping/missions/minusma/background.shtml )

Kurioje geografinėje vietoje Malyje konkrečiai tarnaujate?

Visa Malio teritorija yra suskirstyta į sektorius. Aš tarnauju rytų sektoriuje, kurio sostinė yra Gao, vakarų sektoriaus sostinė – Timbuktu (čia šiuo metu čia tarnauja dar keletas lietuvių) ir dar yra šiaurinis sektorius su sostine Kidaliu. Mano tarnybos vieta yra nutolusi apie 1250 km į šiaurės rytus nuo Malio sostinės Bamako.

Prieš vykdamas į misiją buvau informuotas, kad teks tarnauti pačiame Bamake, tačiau, kadangi sektorių vadavietėse labai trūksta karininkų, buvau išsiųstas į rytinį sektorių. Taip susiklostė mano tarnybos pradžia šioje misijoje, kuri man yra pirmoji ir tai yra tarsi savotiškas krikštas.

Turite visus JT kariams būtinus ekipuotės elementus?

Pilną aprūpinimą gavau Lietuvoje, tačiau visus kitus, su JT simbolika pažymėtus elementus gavau nuvykęs į savo sektorių. Kaip ir visi MINUSMA misijos kariai, gavau visus ekipuotės elementus, pagal kuriuos yra identifikuojami JT kariai: šalmą, neperšaunamą mėlyną liemenę, kepuraitę, beretę… Visa tai yra išduodama kiekvienam misijoje tarnaujančiam kariui. Misijai pasibaigus liemenę ir šalmą teks grąžinti, bet skarelę, kepuraitę, beretę, antsiuvus – tikrai leis pasilikti atminčiai.

Gyvuoja požiūris, kad JT karių misijos yra „bedantės“. Kaip yra MINUSMA atveju?

Kiekviena misija yra specifinė, turi savo mandatą. Pernai priimtas šios misijos mandatas suteikia mums teisę imtis prevencinių veiksmų, net ir panaudoti ginklą, jei matome, kad tam tikros grupuotės grasina mums, kariams, kelia grėsmę vietos gyventojų gyvybėms arba humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms.

Aišku, kiekviena situacija yra unikali, tačiau mes turime teisę naudoti visas turimas priemones, kad užkirstume kelią agresijai, nukreiptai tiek prieš civilius, tiek prieš JT karius: neesame „bedančiai“. Nuolat ginklo misijoje nenaudojame, tačiau jeigu civiliai yra apšaudomi, kyla grėsmė jų gyvybėms, mes turime teisę atsakyti ugnimi ir tai pasitaiko (vienuose ar kituose sektoriuose). JT karių šioje misijoje yra daugiau nei 10 tūkstančių, o jų užduočių spektras yra platus: tai ir patruliavimas, mobilių patikros punktų įsteigimas, humanitarinių konvojų eskortavimas, pagalba demobilizacijos, nusiginklavimo ir reintegracijos procesui ir dar daug kitų užduočių.

Kaip įsikūrėte?

Mano situacija yra pakankamai įdomi, nes mūsų sektoriaus vadavietė su visais padaliniais dislokuota supercamp‘e arba kaip mes lietuviai vadiname „super stovyklavietėje“, kuri yra įskūrusi šalia Gao oro uosto, o aš, su dalimi kitų štabo karininkų, esu apgyvendintas „Elevage“ stovyklavietėje, kuri yra Gao priemiestyje, maždaug už 7 km nuo pagrindinės vadavietės.

Šiuo metu „superstovykloje“ esanti infrastruktūra neleidžia apgyvendinti visų vadavietės karininkų, tačiau ateityje visi be išimties karininkai bus apgyvendinti pagrindinėje stovykloje. „Elevage“ stovykloje man yra duotas gyvenamasis konteineris, kuriame aš gyvenu vienas. Gyvenimo sąlygos yra tikrai geros, atsižvelgiant į tai, kad esu dislokuotas pietinėje Sacharos dalyje. Savo konteineryje aš turiu kondicionierių, šaldytuvą, lovą, spintą, lentyną, mikrobangų krosnelę ir net televizorių, tačiau norint matyti televizijos kanalus, reikia mokėti papildomai. Aš šia paslauga nesinaudoju, kadangi visi transliuojami kanalai yra prancūzų kalba.

Kokia komandos sudėtis, su kuria dirbate?

Mano tarnybos vieta – rytų sektoriaus vadavietė (kaip palyginimą, galėčiau pateikti brigados lygmens vadavietę), kur drauge tarnaujame maždaug 45 karininkai ir puskarininkiai: vienas vokietis, du amerikiečiai, penki prancūzai, pora karininkų iš Indonezijos, nemažai karininkų iš Bangladešo (rytų sektoriuje Bangladešo kontingentas vienas didžiausių: maždaug 800 karių), o likę – iš įvairių Afrikos šalių: Senegalo, Ganos, Nigerio, Liberijos, Burkino Faso ir kt. Tai yra išties įvairus kontingentas, kuriame tarnauja skirtingos mąstysenos, mentaliteto, kultūros, tradicijų ir religijos žmonės. Nemažai mūsų kolegų iš Afrikos šalių yra baigę karinius mokslus Europoje. Taigi, jie yra išsilavinę žmonės, tačiau, drauge tarnaujant, pasitaiko nemažai momentų, kuomet, norint darniai susidirbti, tenka perprasti tarpusavio pasaulėžiūros skirtumus. Pasitaiko iššūkių, tačiau vis tiek sugebam rasti bendrus sprendimus siekiant bendro tikslo, nes žinom, kad drauge dar teks ilgai tarnauti.

Pavyzdžiui, pradžioje šiek tiek stebino ir trikdė tarnybos kolegų punktualumas, kuomet vieni į susirinkimus ateidavo tiksliai laiku, kiti 5 minutėmis anksčiau, treti 5 minutėmis vėliau. Tik daugiau pabendravęs su savo tarnybos draugas, supratau, kad kai kuriose šalyse šis laisvesnis laiko traktavimas yra jų kultūros dalis.

Papasakokite detaliau apie savo pareigas misijoje?

Prieš išvykdamas į rytų sektorių buvau informuotas, kad eisiu karinės visuomenės informavimo karininko pareigas sektoriaus vadavietėje, tačiau nuvykus mane paskyrė laikinuoju G9 (Civilių ir karių bendradarbiavimo) skyriaus viršininku, kadangi tuometinis G9 skriaus viršininkas, pulkininkas leitenantas iš JAV baigė savo misiją.

Nors prieš išvykdamas šiam darbui ir nebuvau numatytas, tačiau manęs tai negąsdino: turėjau tokio darbo patirties. Esu 3 metus tarnavęs CKB karininku, o vėliau ir 1,5 metų ėjau G9 skyriaus viršininko pareigas Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“, tada dar 3 metus tarnavau Danijos divizijoje, Civilių ir karių bendradarbiavimo karininku.

Malis iš paukščio skrydžio

Šiuo metu misijoje MINUSMA vykdau užduotis, susijusias su civilių ir karių bendradarbiavimu. Darbe gausu įvairiausių susitikimų su skirtingais žmonėmis: nuo kaimelių seniūnų iki paties Gao gubernatoriaus, nuo nevyriausybinių organizacijų ir civilinių institucijų vadovų iki Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorių. Beje, su pastaraisiais pareigūnais tenka ypač darniai bendradarbiauti, nes jie yra bene svarbiausia tarpinė jungtis tarp misijos karių ir įvairių nevyriausybinių organizacijų. Bendrų darbinių pokalbių metu identifikuojame žmonių poreikius sektoriuje, stengiamės užbėgti už akių potencialioms grėsmėms, skaudžioms pasekmėms: pavyzdžiui, vandens trūkumui ar galimiems bado ar ligų protrūkiams skirtingose vietovėse.

Neretai šiuose susitikimuose JT humanitarinės pagalbos koordinatorius pirmiausiai mūsų prašo užtikrinti saugumą vietovėse, kuriose norėtų pradėti savo darbus. Mes, savo ruožtu, taip pat renkame informaciją sektoriaus vietovėse ir dalinamės ja su koordinatoriais, JT civilinio elemento žmonėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, nurodydami kur ir kokio pobūdžio jų pagalba yra reikalinga. Taip pat tenka daug dirbti, planuojant ir vykdant įvairius greito poveikio projektus.

Su kuo dar tenka sąveikauti, siekiant bendro rezultato?

Tenka sąveikauti su prancūzų vykdomos „Barkhane“ misijos kariais. Šie prancūzų kariai vykdo kovą prieš Malyje veikiančias teroristines organizacijas. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujam su ASIFU (angl. ASIF – All sources of information unit) padaliniu, kuris sudarytas Vokietijos ir Nyderlandų karių pagrindu. Ypač glaudžiai bendradarbiaujam su įvairiais JT civilinio elemento skyriais: stabilizavimo ir vystymo, žmonių teisių apsaugos, politinių reikalų, civilinių reikalų, demobilizacijos, nusiginklavimo ir reintegracijos ir kt. Su visais šiais elementais mes ne tik dalinamės informacijas, bet ir vykdome bendrus projektus.

Misijos rajone yra daug įvairių elementų, tad nuolatinis informacijos apsikeitimas, glaudus bendradarbiavimas ir veiksmų koordinacija tarp visų „žaidėjų“ yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti iškeltas užduotis.

Malis yra valstybė Afrikos vakaruose, kurios didelę dalį užima Sacharos regionas. Kiek Malio spėjote pamatyti?

Suprantama, pati Afrika yra labai skirtinga. Pietinė ir šiaurinė dalys – kaip du skirtingi pasauliai. Malį kerta Nigerio upė, kuri praktiškai padalija valstybę į dvi dalis. Vienoje, piečiau esančioje upės pusėje, yra nemažai žalumos, miškų ir pelkių.

Bet šiauriau Nigerio upės (čia man ir tenka tarnauti) driekiasi neaprėpiamos stepės ir dykumos. Vyrauja labai skurdi augmenija. Šioje šiaurinėje Malio dalyje galima sutikti ir kalnuotų vietovių, nors man dar jų neteko pamatyti. Čia yra akivaizdus vandens trūkumas, augmenija – tik sugebėjusi prisitaikyti prie tokių sąlygų. Malis – kontrastų šalis. Kalbant apie lauko temperatūrą, galiu pateikti tokį pavyzdį: Bamake, rugsėjo ir spalio mėnesiais, lauko temperatūra buvo 32-35 °C ir vyravo didelė drėgmė. Nors tuomet Malyje buvo liūčių sezonas, tačiau stipraus lietaus sulaukdavome tik kokias 1-2 valandas per dvi dienas. Tą patį rugsėjį Rytų sektoriuje temperatūra siekė 40-44 °C ir vyravo sausas oras. O per visą tarnybos Rytų sektoriuje laiką lietaus taip ir neteko pamatyti.

Ar netrūksta geriamojo vandens, ar be trikdžių veikia dušai?

Vandens trūkumo nejaučiame: prausimuisi naudojame tą vandenį, kuris išgaunamas vietoje, tiesa, labai nepiktnaudžiaujame. Geriamąjį vandenį perkame kariams skirtose parduotuvėse. Tačiau girdėjau, kad kitoje mūsų sektoriaus stovykloje „Camp castor“, kurioje tarnauja vokiečių ir nyderlandų kariai, vandens suvartojimas yra ribojamas, o kalbant Šiauriniame sektoriuje kariai dar griežčiau skaičiuoja vandens suvartojimą higienos reikmėms.

Kaip apibūdintumėt vietinius gyventojus?

MINUSMA žmonės prieš man atvykstant čia jau dirbo 3-ejus metus, taigi, tarnyboje ėjau jau pramintais keliais: kuomet atskrendam ar atvažiuojam į kokį kaimą, vietos žmonės atrodo stebėtinai smalsūs – patys ateina, pasakoja apie savo problemas ir, žinoma, visi tikisi, kad jiems pagelbėsi. Beje, kur benuvyksi, visur didžiausia problema yra vandens trūkumas: arba kaimas turi šulinį, kurio visiems neužtenka; arba sugedęs vandens siurblys ir pan. 

Smalsūs Malio vaikai

Mūsų rytų sektoriaus sostinė Gao yra tarsi miestas su 100 000 gyventojų, kuriame iš principo nieko netrūksta: nuo elektros iki sveikatos priežiūros paslaugų (aišku, jos nėra tokios, kokias mes įsivaizduojame Lietuvoje). Tačiau vos nuvykstame truputėlį toliau nuo Gao, ten jau padėtis visiškai kitokia: žmonėms trūksta gydytojų – atsineša į susitikimus net savo sergančius vaikus; dejuoja, kad nėra mokyklų – arba stovi nefunkcionuojantys pastatai, arba nėra mokytojo, o vaikai, neturėdami užsiėmimų, neaišku ką veikia ir t.t.

Tarp mūsų ir vietinių žmonių nėra jokios kinų sienos. Gal aš klaidingai pasakysiu, bet vietiniai gyventojai tikisi iš mūsų bet kokios pagalbos ir yra draugiški.

Ką artimiesiems atvežėt dovanų, grįždamas Kalėdų atostogų į Lietuvą?

Kadangi pas mus į stovyklavietę penktadieniais atvyksta vietiniai amatininkai su savo darbais, tai nupirkau sidabro dirbinių, raktų pakabukų ir specifinių kaukių savo giminaičiams, draugams ir pažįstamiems. Nepamiršau ir savo kuopos, vieną kaukę atvežiau ir jai.

Kiek ir nuo kokių ligų skiepijotės išvykdamas?

Jei tiksliai pamenu, tai gavau 11 skiepų: nuo pasiutligės, meningokoko, poliomielito, įvairių hepatitų ir t.t.

Kokius stereotipus apie Afriką ir jos žmones turėjote išvykdamas ir kurie jų pasitvirtino?

Stengiuosi nesivadovauti išankstiniais stereotipais. Mėgstu žiūrėti įvairią dokumentiką apie užsienio šalis, taip pat ir apie Afriką. Taigi, gyvenimas, kurį pamačiau čia atvykęs, yra toks, kokį ir įsivaizdavau.

Ką patartumėt mūsų kariams, kurie, planuojama, į šią misiją vyks vasaros pradžioje?

Kažkokių ypatingų patarimų neturėsiu, tačiau mano rekomendacija būtų paprasta: prieš važiuojant susižinoti daugiau apie šios šalies kultūrą, istoriją, papročius ir tradicijas, nes tai tikrai pravers jų tarnybos metu. Taip pat prancūzų kalbos žinios labai palengvintų jų tarnybą čia.

Jungtinių Tautų stabilizavimo Malyje misija – MINUSMA

Misijos pradžia: 2013 m. liepos mėn.;

Misijai vadovauja: Prancūzija;

Misijoje tarnauja: 5 karininkai iš Lietuvos;

Lietuva dalyvauja atsižvelgdama į Prancūzijos prašymą prisidėti prie dvišalių ir kolektyvinių pastangų kovojant su terorizmu;

Malį neramumai krečia nuo 2012 metų;

Didelės teritorijos šiaurinėje Malio dalyje vis dar menkai kontroliuojamos vietinės kariuomenės;

Misijoje dalyvauja: apie 11 200 karių, apie 1 400 policijos pareigūnų, apie 1 200 civilių darbuotojų;

MINUSMA – angl. United Nations Multidimensional Integrated Stabilization Mission in Mali.

XXX

Interviu publikuotas Krašto apsaugos savanorių pajėgų leidinyje „Savanoris“ http://bit.ly/2mYr2r8 bei oficialiame KAM internetiniame puslapyje.

Nuotraukos – kapitono Ryčio Ermalio, interviu autoriaus.

2017.03.27; 14:55

Į Lietuvą kovo 21-23 d. atvyksta Nyderlandų kariuomenės kariai, kurie prisijungs jau nuo šių metų sausio pabaigos Rukloje dislokuojamos Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės.

Kovo 21 d. į Klaipėdos jūrų uostą atgabenama Nyderlandų kariuomenės mechanizuotojo pėstininkų bataliono karinė technika – apie 40 įvairios karinės technikos, tarp kurių – pėstininkų kovos mašinos CV 90, žvalgybos transporto priemonės „Fennek“, įvairios paskirties transporto priemonės „Boxer“, šarvuotos remonto evakavimo mašinos, kt. technika.

Kovo 23 dieną į Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazę Šiauliuose atskrenda ir pagrindinė Nyderlandų karių grupė – per 100 karių. Iš viso Lietuvoje tarnaus per 200 olandų karių.

Atvykstančių Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 3-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Dislokavimo ir pirmosios rotacijos laikotarpiu Lietuvoje Nyderlandų kariai bus dislokuoti Ruklos įguloje, kur kartu su Belgijos, Liuksemburgo, Norvegijos ir Vokietijos kariais dalyvaus bendrose įvairaus lygmens lauko taktinėse pratybose Lietuvos kariuomenės poligonuose.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 400 Vokietijos, 100 Belgijos, yra jau atvykusi ir dalis Nyderlandų karių. Be to, į Ruklą kovinei grupei jau atgabenta per 250 transporto priemonių. Vokietijos pajėgų dislokavimas jau yra beveik baigtas. Norvegijos kariai į Lietuvą atvyks gegužę.

2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1, 2 tūkst. karių. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys keturios kovinės kuopos. Be to, bus suformuoti įvairūs kovinės paramos vienetai. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį, pavyzdžiui, iškilus grėsmei, vykstant pratyboms ir pan., galės būti pastiprinta. Pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą, kai numatytas intensyvus pratybų ciklas.

NATO bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra pavaldi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“. Batalionui bus vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus rotuojama kas pusę metų.

Lietuva ypač vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.

NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.

NATO viršūnių sprendimu reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos karinius veiksmus tokios kovinės grupės taip pat dislokuojamos Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijoje. Joms vadovaus Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Visos keturios kovinės grupės bus pilnai dislokuotos iki 2017 metų birželio.

Informacijos šaltinis – Lietuvios krašto apsaugos ministerija.

2017.03.21; 10:42

„Lietuva remia Europos Sąjungos saugumo didinimo iniciatyvas, tačiau siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą, ES turi stiprinti bendradarbiavimą su NATO bei ieškoti veiksmų sinergijos su aljansu“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Briuselyje kovo 6 d. vykusiame bendrame Europos Sąjungos (ES) gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime.

R.Karoblis paragino stiprinti ES bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Gruzija ir Moldova, ypatingai tokiose srityse, kaip pajėgumų vystymas bei atsparumas hibridinėms grėsmėms.

Briuselyje taip pat aptartos ES vykdomos karinės ir civilinės operacijos ir misijos Afrikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne, taip pat svarstytos naujos ES gynybos iniciatyvos.

Lietuva šiuo metu prisideda siųsdama savo karius į tris ES karines operacijas ir misijas: ES kovos su piratavimu operaciją „Atalanta“, ES operaciją EUNAVFOR MED „Sophia“, ES karinio mokymo misiją Malyje (EUTM Mali).

R.Karoblis susitikimo metu sakė, jog 2017 m. Lietuva ir toliau dalyvaus bei didins savo įnašą į ES karines operacijas ir misijas.

„Europos Sąjungos vaidmuo yra ypatingai svarbus ieškant sprendimų Pietuose, kur kylantys saugumo iššūkiai yra susiję su terorizmu bei migracija“, – sakė R. Karoblis.

Efektyvesniam ES karinių mokymų ir misijų koordinavimui ir įgyvendinimui ES užsienio reikalų bei gynybos ministrai taip pat sutarė steigti karinio planavimo ir koordinavimo centrą.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.07; 05:58

Lapkričio 18 d. Vilniaus centriniame pašte krašto apsaugos ministras Juozas Olekas įteikė apdovanojimus humoristinių piešinių ir karikatūrų konkurso „Žengia pulkas linksmai: 10 metų NATO“ nugalėtojams.

Taip pat pašte atidaryta ir šio konkurso darbų paroda. Pirmoji vieta skirta Šarūno Jakšto karikatūrai „Mieganti mergaitė aguonų lauke“. Antroji vieta atiteko Vladimirui Beresniovui už karikatūrą „@“. Trečiąją vietą laimėjo du darbai: Aurito Eligijaus Sipaičio karikatūra „Žmogus su auksine kepure ir kolorado juostele“ ir Gintauto Stankevičiaus „Žmogus užrištomis akimis“. 

"Infominos". Karikatūra. Piešinio autorius - dailininkas Rimantas Dovydėnas.
„Infominos“. Karikatūra. Piešinio autorius – dailininkas Rimantas Dovydėnas.

„Džiaugiuosi tais darbais, kurie yra čia ir tikiuosi, kad mūsų draugystė su karikatūristais tęsis ir toliau kituose mūsų organizuojamuose konkursuose“, – atidarydamas parodą sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Pasak Lietuvos pašto Komunikacijos vadovo Tomo Valančiaus, tiek kariuomenės, tiek pašto darbuotojų pagrindinis tikslas yra dirbti visuomenei, žmonėms, tas darbas yra labai atsakingas, todėl įnešti šiokio tokio humoro krislelį yra labai sveika.

Apdovanojimas įteiktas ir Krašto apsaugos ministerijos ir naujienų portalo „15min.lt“ organizuoto internetinio balsavimo laimėtojui – portalo skaitytojams labiausiai patiko Rimanto Dovydėno karikatūra „Infominos“. 

Konkursą organizavusi Krašto apsaugos ministerija šiais metais kvietė dailininkus pasidomėti aktualiomis šalies saugumo, karinėmis, informacinių grėsmių temomis bei jas linksmai ir šmaikščiai pateikti visuomenei.

Karikatūrų konkurse dalyvavo 19 autorių, jie pateikė daugiau nei 100 originalių darbų. Konkursui pateiktus darbus vertino ir nugalėtojus atrinko vertinimo komisija, kurią sudarė Krašto apsaugos ministerijos atstovai. 

Paroda Vilniaus centriniame pašte (Gedimino pr. 7, Vilnius) veiks iki lapkričio 30 d.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2016.11.20; 04:54

Lapkričio 16–17 d. Krašto apsaugos ministerijoje ir Valstybės pažinimo centre Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Piliečio ugdymas: modernumo link“. 

Pilietiškumas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pilietiškumas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos ir Estijos aptars esamą pilietiškumo ugdymo situaciją, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, taip pat diskutuos kitais aktualiais formaliojo ir neformaliojo pilietinio ugdymo klausimais.

Tarptautinė konferencija skirta pilietinio švietimo problematika bendrojo ugdymo procese besidomintiems pilietiškumo pagrindų, kitų dalykų, neformaliojo ugdymo, pradinio, ikimokyklinio ugdymo mokytojams, mokyklų vadovams, aukštųjų mokyklų, švietimo centrų, švietimo skyrių, kitų valstybės institucijų specialistams, nevyriausybinių organizacijų, verslo įmonių atstovams.

Renginį organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės pažinimo centru, ir Goethe’s institutu Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.15; 06:18

DALYVAVIMAS GINKLUOTOJE ŠALIES GYNYBOJE

Bendrieji principai renkantis tiesioginę ginkluotą kovą

Susiklosčius situacijai, kad agresorius okupuoja dalį šalies teritorijos, Lietuvos Respublikos piliečiai, atsidūrę okupuotoje dalyje, turi ir toliau vadovautis pamatine savo šalies Konstitucijos nuostata, kad Lietuvos gynyba – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. 

„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“
„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“. Krašto apsaugos ministerijos leidinys. Atsakingasis redaktorius – dr. Karolis Aleksa.

Visi karo prievolininkai (tiek atlikusieji privalomąją karo tarnybą, tiek nespėjusieji jos atlikti) turėtų stengtis prisijungti prie Lietuvą ginančių ginkluotųjų pajėgų neokupuotoje šalies teritorijoje.

Piliečiai (karo prievolininkai, neturintys galimybių ištrūkti iš okupuotos teritorijos, ir kiti gyventojai), likę okupuotoje šalies teritorijoje, bet norintys ginklu kovoti su agresoriumi, gali tai daryti, tačiau jiems rekomenduojama laikytis kelių principų.

Pirma, siekti palaikyti ryšį su Lietuvą ginančiomis ginkluotosiomis pajėgomis. Lietuvą ginančioms šalies ir jos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms svarbu žinoti apie okupuotoje teritorijoje veikiančius ginkluoto pasipriešinimo židinius, kad būtų išvengta atsitiktinių atakų prieš juos, taip pat kad būtų galimybė bendrai vykdyti okupuotos Lietuvos teritorijos išlaisvinimo operaciją.

Antra, siekti kovoti pasipriešinimo vieneto sudėtyje: taip galima daug labiau kenkti agresoriui ir suardyti jo planuojamus karinius veiksmus ar veiksmingai trikdyti kasdieninę okupacinės administracijos veiklą.

Trečia, reikia siekti, kad prie tokio vieneto prisijungtų karinių įgūdžių turintys Lietuvos piliečiai. Tokie piliečiai būtų labai vertingi, nes jie turėtų neįkainojamų žinių, kaip organizuoti pasipriešinimo vieneto veiklą (pvz., gauti ir naudoti skirtingus ginklus, apsaugoti vienetą, įrengti slėptuves, taikyti skirtingą kovos taktiką).

Tiems piliečiams, kurie norėtų rinktis kitus pasipriešinimo būdus, o ne tiesioginę ginkluotą kovą, rekomenduotina svarstyti, kaip imtis ir kitų žemiau aprašomų kovos su agresoriumi veiksmų.

Dalyvavimo ginkluotoje kovoje būdai

Pagalba pasipriešinimo vienetui

Piliečiai, kurie negali prisijungti prie pasipriešinimo vieneto kovotojų ar nori kitais būdais padėti ginti Tėvynę, tai gali daryti taip:

„. rinkti informaciją apie okupacinę kariuomenę ir okupacinį režimą (pvz., apie okupacinės kariuomenės vadavietę, okupacinės kariuomenės vadovaujančių karininkų būstus ir kt.);

„. atpažinti kolaborantus ir teikti apie juos informaciją pasipriešinimo kovotojams;

„. įrengti atsargų slėptuves ir padėti jas saugoti. Pasipriešinimo vienetams greičiausiai prireiks ne vienos atsargų slėptuvės, kad užtikrintų didesnį kovotojų saugumą ir galimybes veiksmingiau judėti kovos veiksmų lauke. Šiose slėptuvėse piliečiai gali kaupti įvairias priemones, kurios bus gyvybiškai svarbios užtikrinant pasipriešinimo vienetų veiklos tęstinumą (vaistus, negendančius maisto produktus, šiltus drabužius, ginkluotę, šaudmenis ir kt.). Pavyzdžiui, 1991 m. sausio įvykių metu Lietuvos gynėjai skyrė itin daug dėmesio apsirūpinimui atsargomis ir jų išdėstymui skirtingose vietose;

„. slėpti kovotojus ir slaugyti slepiamus sužeistus ginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Pasipriešinimo kovotojams visada grės didelis pavojus, todėl piliečių parama slepiant ir slaugant juos bus neįkainojama. Reikia nepamiršti, kad visada bus grėsmė kovotojams padedančių piliečių saugumui (net gyvybei), todėl teikti pagalbą reikia laikantis kuo didesnio atsargumo ir slaptumo; padėti palaikyti pasipriešinimo vienetų ryšius.

Pasipriešinimo kovotojams gali būti nesaugu naudoti modernias ryšio priemones, tad jiems gali prireikti pasiuntinių. Pasiuntiniams grės ypač didelis pavojus, tad jiems reikėtų veikti kuo mažiau išsiskiriant iš bendros aplinkos.

Veiksmai pasipriešinimo vieneto sudėtyje

Piliečiai, nemokantys ir (ar) negalintys kovoti su ginklu, taip pat gali tapti pasipriešinimo vieneto nariais ir padėti tokio vieneto kovotojams:

„. teikti pirmąją medicinos pagalbą ir rūpintis sudėtingesnės medicinos pagalbos organizavimu sužeistiems pasipriešinimo vieneto nariams. Vykstant koviniams veiksmams, pirmoji medicinos pagalba yra neįkainojama, galinti išgelbėti draugą ir aktyvų ginkluoto pasipriešinimo dalyvį. Dėl to piliečio, norinčio prisijungti prie pasipriešinimo vieneto, geros pirmosios medicinos pagalbos žinios bus ypač svarbios. Tokiam piliečiui rekomenduojama iš anksto pasirūpinti pirmajai medicinos pagalbai reikalingomis priemonėmis (tvarsliava, dezinfekavimo skysčiais) ir pasidomėti, kaip organizuoti tolesnę medicinos pagalbą (užmegzti ryšius su patikimais gydytojais, išsiaiškinti galimybes pasinaudoti okupacinėje teritorijoje esančiomis ligoninėmis);

„. parūpinti maisto ir vandens, taip pat pasirūpinti maisto pasipriešinimo kovotojams gaminimu. Vanduo ir karštas maistas bent kartą per parą bus labai svarbus pasipriešinimo vienetui ir neabejotinai prisidės prie jo kovinės dvasios palaikymo;

„. rūpintis kovotojų higiena, t. y. skalbti ir džiovinti jų drabužius, uniformas; užtaisyti turimą ginkluotę. Pasipriešinimo vieneto nariams, kovojantiems su ginklu, greičiausiai per sunku bus vienu metu užtaisyti automatus ir kulkosvaidžius (jeigu vienetas galės jų gauti) ir šaudyti. Išskirtinių įgūdžių užtaisyti minėtą ginkluotę šoviniais nereikia, bet pasipriešinimo vienetui tokia parama gali būti svarbi, ypač jeigu jis ruošia intensyvesnį apšaudymą arba intensyviai susišaudo su agresoriais kariais.

Pasipriešinimo kovotojų ir karinės technikos skiriamieji ženklai

Pasipriešinimo vienetų kovotojams rekomenduotina nešioti ryškius, iš toli matomus skiriamuosius ženklus, suderintus su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis, kurie padėtų išvengti savų pajėgų nuostolių, netyčia juos nukauti ar sužeisti. Įsidėmėtina, kad toks ženklas yra vienas iš įrodymų, kad pasipriešinimo kovotojai pagal tarptautinę teisę yra kombatantai (kiti įrodymai: pasipriešinimo kovotojai turi už juos atsakingą vadą, jie atvirai nešioja ginklus ir savo veiksmuose vadovaujasi karo įstatymais ir papročiais).

Skiriamuoju ženklu gali, pavyzdžiui, tapti spalvota lipni juosta, kuri užrišama matomoje vietoje: virš alkūnės, ant amunicijos diržų ar šarvinių liemenių. Rekomenduotina pažymėti ir karinę techniką, dažais užrašyti sutartus skiriamuosius iš tolo atpažįstamus ženklus.

Ištrauka iš Krašto apsaugos ministerijos šiais metais išleistos knygos ”Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ (atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa).

2016.10.29; 04:50