Gediminas Navaitis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr.

XXI amžius informacinių technologijų, žinių amžius. Tiek pat teisinga pasakyti – melo ir gandų amžius. Gandai tapo paveikia priemone, kurią naudoja geltonoji, bulvarinė ir panašia įvardinama žiniasklaida. Melo ir prasimanymų pilna internete.

Tyrinėti gandai irgi ne kartą. Psichologas Gordon Willard Allport pasiūlė gandų įvertinimo formulę, pagal kurią gandas gali būti aprašytas kaip įvykio reikšmingumas padaugintas iš jo dviprasmiškumo ir neaiškumo. Akivaizdu, kad koronavirusas, karantinas mums visiems svarbus įvykis. Taip pat akivaizdu, kad ir jį tiriantys mokslininkai dar daug ko apie šį virusą nežino.

Gandų ir pasakojimams pagrindas bendras. Tai dėmesys visuomenės nestabilumui ar nepatenkintiems poreikiams. Antai, žmogus – voras, Robinas Hudas, Tadas Blinda kovoja už socialinį teisingumą, baudžia tuos, kurių neįstengia nubausti valstybinės institucijos. Gandai ir pasakojimai patvirtina žinojimo bei galios pakeisti padėtį stoką. Jie apibendrina atskirą atvejį, turintį klausytojams platesnę prasmę, atitinkantį jų vaizdinius apie pasaulį. Todėl vieniems žmonėms tas pat gandas yra nieko nereiškianti nesąmonė, o kitiems jų įsitikinimų patvirtinimas. Gando esmė – demaskuoti blogį ir apsimetėlius, slepiančius tiesą.

Gandas yra efektyvi informacijos skleidimo priemonė, kuri remiasi žmonių baimėmis ir norais. Taigi, yra visos prielaidos gandams apie koranavirusą sklisti. O juos skleidžiantys gana retai nori mums gero.

Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) paskelbė pranešimą apie dezinformaciją, kuri skleidžiama apie koronavirusą. Svarbiausia šio pranešimo žinia – gausėja melagingų žinių, Ją kryptingai skleidžia Kremliui pavaldi ar artima žiniasklaida. Nemažai melagingų žinių paskelbia socialinių tinklų dalyviai

EEAS pateikė daug dezinformacijos pavyzdžių. Iš jų labiausiai paplitę:

Koronavirusas yra biologinis ginklas, kurį naudoja Kinija ar JAV.

Koronavirusas neatsirado Uhane. Ji sukūrė JAV kariškiai.

Centralizuota valstybė, tokia kaip Kinija, geba įveikti koronavirusą, o demokratinės valstybės – ne.

Europa turėtų būti dėkinga Kinijai už koronaviruso plitimo sustabdymą. ES turi atsiprašyti Kinijos dėl dokumentų, kuriuose Kinija įvardinta kaip grėsmė.

Kremlius

Pandemiją sukėlė migrantai, kurie koronavirusą platina Europoje.

Koronavirusas yra susijęs su 5G internetu. Uhanas yra 5G bandymo vieta.

ES nėra pasirengusi skubiai teikti paramą savo valstybėms narėms – vietoj to jos turi pasitikėti išorės parama (pvz., iš Kinijos).

Šengeno sutartis nebeegzistuoja. Europiečiai yra karantine, tačiau migrantai gali laisvai judėti po Europą.

Koronavirusas yra apgaulė, jo nėra.koronavirusas

Koronavirusui išgydyti yra natūralių priemonių.

Naudodamasi koronaviruso sukeltomis problemomis, rusiška propaganda tęsia jai įprastų idėjų, kuriomis siekiama susiskaldyti visuomenę, pasėti nepasitikėjimą, kelti sumaištį platinimą. Pastebimi rusiškos dezinformacijos skirtumai, jei žinios platinamos vidaus ar tarptautinėse auditorijose.

Rusijos auditorijai skirtuose pranešimuose koronavirusas apibūdinamas kaip užsienio agresijos būdas, teigiama, kad jis sukurtas slaptose JAV ar Vakarų šalių laboratorijose, pabrėžiama, kadkoronaviruso iššūkiui Europa nepasirengusi, o Rusija sėkmingai su juo kovoja.

Pranešimuose, skirtuose tarptautinei auditorijai (skelbiamuose anglų, vokiečių, italų ar lietuvių kalbomis), daugiausia dėmesio skiriama sąmokslo teorijoms, susijusioms su „pasauliniu elitu“, biologinio ginklo bandymu. Jomis siekiama sukelti nepasitikėjimą nacionalinėmis ir ES institucijomis, sveikatos apsaugos sistemomis ir mokslo ekspertais. Pavyzdžiui, Rusijos okupuotame Kryme įkurtas tinklalapis „Naujienų frontas“ paskelbė straipsnį „Lietuviai pradėjo užsikrėtusių koronavisuru tautiečių „medžioklę“. Užtenka perskaityti vien pavadinimą – komentuoti nereikia. Tinklalapis „Sputnik“ paskelbė medžiagą, kurioje išsakyta prielaida, kad koronavirusas sukurtas Latvijoje, nes šioje šalyje daug talentingų mokslininkų ir farmacininkų, o pandemija naudinga valdžiai. Gal kam ir patiks „pagyrimas“ talentingiems latviams?

Internete apie Covid-19 – gausybė įvairiausių pranešimų. Slaptai.lt nuotr.

Gandams nebūdingas logiškumas ir nuoseklumas. Jis nebūdingas ir dezinformacijai, kuria siekiama įbauginti ir sujaukti mąstymą. Todėl ta pati dezinformacijos priemonė vieną dieną gali skelbti žinią, kad pandemija tėra prasimanymas, o kitą – pranašauti pasaulio pabaigą. Tačiau išlieka pagrindinis teiginys – Vakarai blogis, Putino režimas geris.

Šiuolaikinio rusiško imperializmo ideologas A. Duginas rašo, kad pandemija „išvalys pasaulį“. O kaip atrodys „švarus pasauli“? Jame neliks demokratijos, bus įvesta griežta karinė diktatūra. Taigi, dar kartą bandoma įteigti, kad Putino Rusija – gerovės ir laisvės šalis. Deja, vis atsiranda besmegenių, kurie tuo patiki.

Jei bent dalis žmonių patikės dezinformacija – ją skleidžiančių tikslas bus pasiektas. Todėl turime likti budrūs, turime mąstyti ir nepasikliauti gandais, turime rinktis patikimus informacijos šaltinius, nes nekenčiantys Lietuvos dirba savo juodą darbą.

Interviu autorius – Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr. Gediminas Navaitis

2020.03.28; 10:25

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė savo paties pasiūlytą konstitucinių reformų paketą, į kurį įtrauktas ir straipsnis, leisiantis jam dalyvauti prezidento rinkimuose trečią kadenciją iš eilės.
 
Kremlius paskelbė 68 puslapių įstatymo projektą savo oficialiame tinklalapyje. V. Putino parašas leis pradėti specialią procedūrą, pagal kurią įstatymas gali būti priimtas kitaip nei įprasta.
 
Reformų paketą ateinančią savaitę svarstys Rusijos Konstitucinis Teismas, vėliau dėl reformų referendume balsuos Rusijos gyventojai.
 
Kremlius nurodė, kad referendumas vyks balandžio 22 d., o Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šeštadienį pareiškė, kad balsavimas „turi įvykti, nepaisant įvairaus nerimo dėl koronaviruso“.
 
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė gandai, kad Kremlius gali leisti balsuoti internetu, tačiau opozicija tokį balsavimo būdą pavadino tiesiu keliu į referendumo rezultatų suklastojimą.
 
67-erių V. Putinas sukrėtė šalį antradienį pritaręs paskutinės minutės pasiūlymui prie reformų paketo pridėti ir straipsnį, leisiantį 2024 m. jam vėl kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, nors jis buvo prezidentu jau dvi kadencijas iš eilės.
Putinas senatvėje. Foto montažas
 
V. Putino pasiūlymas buvo skubiai priimtas tiek Valstybės Dūmoje, tiek Federacijos Taryboje, tiek ir regioniniuose parlamentuose.
 
Rusijos lyderis Konstitucijos reformas pasiūlė sausį, tačiau iki šios savaitės V. Putinas neigė, kad taip siekia pratęsti savo valdymą. V. Putino atstovai tikino, kad prezidentas savo nuomonę pakeitė dėl nestabilumo pasaulyje.
 
Konstitucinės reformos taip pat pakeistų galios balansą Rusijoje, sustiprintų Valstybės Tarybos vaidmenį ir suteiktų naujų galių parlamentui ir prezidentui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.15; 06:45

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Dėl dabartinio neramaus laikotarpio pasaulyje prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė nuomonę dėl prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ir pritarė planui, kuris leistų jam kandidatuoti į dar dvi kadencijas iš eilės ir būti perrinktam, teigė Kremliaus atstovas.
 
Kremliaus teigimu, V. Putino sprendimas pritarti pasiūlymui, kuris leistų jam likti valdžioje po 2024 metų, susijęs su nestabilumu pasaulyje ir grėsmėmis Rusijai, įskaitant naująjį koronavirusą.
 
„Padėtis pasaulyje tapo mažiau stabili“, – teigė atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tarp veiksnių, privertusių V. Putiną pakeisti nuomonę, yra „koronaviruso pandemija, pasaulinio nuosmukio grėsmės, virtinė regioninių konfliktų ir Vakarų sankcijos“.
 
Putinas senatvėje. Foto montažas

„Šiais sunkiais laikais valdžios institucijų stabilumas, valdžios tvirtumas ir pastovumas turi didelę svarbą. Tokiais sunkiais laikais kai kurios šalys priėmė sprendimus leisti pareigas einančiam prezidentui likti pareigose. Tokiais sunkiais laikais svarbu išlaikyti stabilią, tvirtą ir nuoseklią politiką“, – aiškino D. Peskovas.
 
Kiek anksčiau V. Putinas teigė nenorįs panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ar naudotis kitomis įvardijamomis priemonėmis savo valdžiai pratęsti po 2024 metų.
 
Rusijos prezidentas anksčiau šiais metais pasiūlė virtinę Konstitucijos pakeitimų, tačiau iki šios savaitės antradienio atmetė spėliones, kad reformų ėmėsi tam, jog pratęstų savo valdžią.
 
67 metų V. Putinas valdžioje yra jau du dešimtmečius. Jis prie šalies vairo stovi nuo 2000 metų ir tuo laikotarpiu ėjo tiek Rusijos prezidento, tiek premjero pareigas. Dabartinė jo kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais.
Rusijos opozicija surengė demonstraciją „už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
 
V. Putinas dar praėjusią savaitę teigė, kad laikysis prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs atsistatydinti 2024 metais.
 
Rusijos Valstybės Dūma, žemesnieji parlamento rūmai, šios savaitės trečiadienį pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų prezidentui V. Putinui būti perrinktam iki 2036 metų. Tačiau D. Peskovas teigė, kad V. Putinas dar nepaskelbė, ar 2024 metais vėl sieks Rusijos prezidento posto.
 
Dėl esminių pokyčių V. Putino kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo.
 
Visuomenės balsavimas turėtų įvykti balandžio 22 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:15

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina Europos Sąjungos valstybių atstovus nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje gegužės 9 dieną. Pasak jo, Rusija mėgsta simbolius, todėl, akcentuoja ministras, Kremliaus pasiekta pergalė Antrajame pasauliniame kare, bus pasitelkta įprasminti ir dabartinę Rusijos karinę politiką.
 
„Rusija mėgsta simbolius. Gegužės mėnesį vyksiantis paradas Maskvoje – ne vien pergalės II-ajame pasauliniame kare iškilmės. Juo taip pat siekiama pažymėti šiuo metu vykdomos Rusijos karo politikos pergales”, – teigia L. Linkevičius Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
 
Neformalioje ES užsienio reikalų ministrų diskusijoje L. Linkevičius pabrėžė, kad šiuo metu nėra prielaidų keisti ES politikos Rusijos atžvilgiu. Kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, Rusija ir toliau nekeičia savo užsienio politikos, toliau kišasi į kaimyninių ir kitų valstybių reikalus, o pastaruoju metu jos elgesys tapo dar agresyvesnis.
 
„Rusija demonstruoja savo galybę ne tik regione, bet ir pasaulyje. Vakarai negali kliautis partneryste su Rusija, nes ši ne dalyvauja sprendžiant konfliktus, o juos kuria. Kalbame ne tik apie Sakartvelą ar Ukrainą, bet ir apie Idlibą Sirijoje, apie eskalaciją Libijoje”, – sakė L. Linkevičius.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad ES santykius su Rusija ir toliau privalo grįsti penkiais principais, dėl kurių buvo sutarta 2016 metais ir kurie dar kartą ES valstybių narių patvirtinti 2018-aisiais.
 
Ketvirtadienį L. Linkevičius dalyvavo neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime (Gymnich) Zagrebe, kuriame daugiausiai dėmesio skirta bendrai ES politikai Rusijos atžvilgiu.  
 
ELTA primena, kad 2015 metais Vakarų valstybių lyderiai atmetė kvietimus dalyvauti 70-ųjų pergalės metinių minėjime Maskvoje. Tai lėmė Rusijos vykdyta agresija Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.06; 00:01

Rusijos ambasada Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rusija sureagavo į Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Rusijos ambasados Lietuvoje teigimu, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) šią savaitę pateiktas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas primena ligos istoriją. Pasak jos, su Maskva susijusios grėsmės yra klijuojamos su maniakiniu atkaklumu.
 
„Atkreipėme dėmesį į eilinę Lietuvos specialiųjų tarnybų ataskaitą. Dokumentas palieka nemalonų įspūdį ir primena ligos istoriją. Metų metus jo autoriai su maniakiniu atkaklumu klijuoja „nacionalinio saugumo grėsmės“ etiketę bet kuriam reiškiniui ar faktui, kuriame įžvelgiamos, o kartais net neįžvelgiamos, tik numanomos sąsajos su Rusija“, – rašoma ambasados komentare.  
 
Jų teigimu negalima nepastebėti, kad žvalgybos institucijų pristatytas dokumentas yra direktyvinis ir, kad su juo turi būti derinami ne tik valstybės struktūrų, bet ir visuomeninių organizacijų veiksmai.
 
„Negalima nepastebėti, kad šis dokumentas Lietuvoje laikomas nustatomuoju, pagal kurį savo veiksmus turi derinti ne tik valstybės institucijos, bet ir visuomeninės organizacijos, taip pat ir įsteigtos išeivių iš užsienio valstybių. Nesilaikantiems VSD nustatytų normų ir taisyklių taikomi bauginimai, sulaikymai, suėmimai, atliekami tyrimai, jiems gresia viešas pasmerkimas ir t.t. Neslėpsime, tokia „auklėjamoji praktika“ yra gerai žinoma iš visiškai nesenos istorijos“, – teigia ambasada išplatintame pranešime.
 
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigė, kad Rusija kelia vis dar didžiausias grėsmes šalies kariniam, informaciniam, ekonominiam ir energetiniam saugumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 17:19

Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui antradienį paviešinus daugiau informacijos apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio veiklą, pastarasis sako, kad „valstiečių“ lyderis palaiko Kremliui palankią retoriką.
 
Kartu R. Masiulis pažymi, kad R. Karbauskio pasidalintoje informacijoje yra daug melo.
 
„R. Karbauskis toliau stebina – imdamas faktus ir pramanytus dalykus, skaičius daugindamas iš 100 ir juos klastingai interpretuodamas, naujam gyvenimui prikėlė jau prieš 7 metus paneigtą A. Skardžiaus komisijos medžiagą. Pateiktose „sensacijose“ nematau nieko naujo – tik išlaikoma ta pati linija taip naudinga Kremliui – torpeduoti visus svarbiausius mūsų valstybės energetinius projektus. SGD terminalas, elektros linijos de facto davė mums energetinę nepriklausomybę ir sumažino dujų ir elektros kainas, o tai neleidžia priešams ramiai miegoti“, – feisbuke antradienį rašė R. Masiulis.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Dar daugiau – daugelyje p. Karbauskio aprašytų epizodų mano dalyvavimo net nebuvo, dėl to akivaizdu, kokia tendencinga yra ši srutų srovė“, – pridūrė buvęs susisiekimo ministras.
 
ELTA primena, kad antradienį R. Karbauskis socialinio tinklo „Facebook“ profilyje dar kartą paviešino informaciją apie R. Masiulio veiklą. Kurį laiką žadėjęs kompromituojančią informaciją apie buvusį susisiekimo ministrą, R. Karbauskis pastarąją savaitę paviešino asmenų sąrašą, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
Politikas dėl to planuoja kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 07:00

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono susitikimas savaitgalį Berlyne buvo konstruktyvus, paskelbė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, pareikšdamas, kad JK vyriausybė neva klaidingai pranešė apie B. Johnsono išsakytą perspėjimą Maskvai.
 
D. Peskovas teigė, kad pirmasis lyderių susitikimas sekmadienį Berlyne vykusios Libijos taikos konferencijos kuluaruose buvo „lakoniškas, bet tuo pat metu gana konstruktyvus, su susitaikymo pozicija“.
 
D. Peskovas pareiškė, kad V. Putino ir B. Johnsono susitikimas skyrėsi nuo to, kaip jį apibūdino Dauningo gatvė. JK vyriausybės pranešime teigiama, kad B. Johnsonas perspėjo V. Putiną nekartoti tokių išpuolių, kaip 2018 m. įvykdytą cheminė ataka Solsberyje, per kurią beveik žuvo buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis.
 
„Bent jau susitikimo esmė aiškiai skyrėsi nuo Dauningo gatvės pranešimo esmės“, – tikino D. Peskovas.
 
Dauningo gatvė savo ruožtu paskelbė, kad susitikime su V. Putinu britų premjeras „aiškiai pasakė, kad JK pozicija dėl Solsberio nesikeičia – tai buvo beatodairiškas cheminių ginklų panaudojimas ir begėdiškas bandymas Jungtinėje Karalystėje nužudyti nekaltus žmones“.
 
„Jis pasakė, kad tokia ataka neturi kartotis“, – sakoma B. Johnsono spaudos biuro pranešime.
 
Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl to, kad Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai bandė nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti S. Skripalį ir taip atkeršyti už jo bendradarbiavimą su Vakarų žvalgybos tarnybomis.
 
V. Putinas gruodį, pasveikinęs su B. Johnsoną su pergale parlamento rinkimuose, paragino pradėti „konstruktyvų dialogą“.
 
Pasak Dauningo gatvės, susitikęs su V. Putinu, B. Johnsonas pareiškė, kad „mūsų dvišaliuose santykiuose nebus normalizacijos, kol Rusijos nenutrauks destabilizuojančios veiklos, kuri kelia grėsmę JK ir mūsų sąjungininkams ir kenkia mūsų piliečių saugumui ir mūsų kolektyviniam saugumui“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:04

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė nenorintis, kad valstybės vadovas šiuolaikinėje Rusijoje valdytų iki mirties ir tinkamai nepasirūpintų pareigų perdavimu įpėdiniui, kaip, pasak prezidento, dažnai nutikdavo sovietiniu laikotarpiu.
 
67-erių Rusijos lyderis pareiškė, kad valdžios perdavimo planas valstybei yra ypač svarbus. Prieš kelias dienas V. Putinui paskelbus pasiūlymą keisti Konstituciją, atsistatydino vyriausybė ir buvo paskirtas naujas premjeras.
 
Susitikimo su Antrojo pasaulinio karo veteranais metu jau du dešimtmečius Rusiją valdantis V. Putinas buvo paklaustas, ar, siekdamas visiškai atsisakyti prezidento valdymo laikotarpio apribojimų, svarstytų keisti Konstituciją. V. Putinas tokią galimybę atmetė.
 
„Mano manymu, sugrįžimas į tokią situaciją, kokia buvo devinto dešimtmečio viduryje, kai visi valstybės vadovai išliko valdžioje iki jų dienų pabaigos ir kabinetą paliko nepasirūpinę tinkamomis sąlygomis valdžiai perduoti, keltų daug nerimo, – sakė V. Putinas. – Tad labai ačiū, tačiau manau, kad geriau negrįžti į devinto dešimtmečio situaciją.“
 
Leonidas Brežnevas, Jurijus Andropovas ir Konstantinas Černenka valdė iki pat mirties. Po K. Černenkos į valdžią atėjęs Michailas Gorbačiovas įvykdė perestroiką ir valdė iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
 
V. Putinas, kuris 2024 m., ketvirtai kadencijai pasibaigus, turės palikti postą, teigė suprantąs, kad daugumai žmonių valdžios tęstinumas kelia nerimą.
 
„Dauguma mūsų žmonių sieja tai su visuomenės stabilumo, valstybės – užsienio bei vidaus politikos – stabilumo klausimu. Aš puikiai tai suprantu“, – teigė jis.
 
Manoma, kad V. Putinas siekia kontrolę išlaikyti ir tada, kai paliks Kremlių. Kritikai jį apkaltino organizuojant konstitucinės valstybės perversmą.
 
Trečiadienį V. Putinas nustebino paskelbęs apie siūlomus Konstitucijos pakeitimus, įtraukiant ir didesnės valdžios perdavimą Rusijos Valstybės Dūmai bei Valstybės Tarybos, kaip patariamosios institucijos, vaidmens įtvirtinimą. Prezidento pareiškimas paskatino atsistatydinti visą Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą vyriausybę ir patį premjerą.
 
Netrukus Rusijos Valstybės Dūma pritarė V. Putino siūlymui Rusijos mokesčių tarnybos vadovą Michailą Mišustiną skirti naujuoju šalies ministru pirmininku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.19; 19:10

Peteris Tide

„Pagaliau apie nužudymą mažame Tiergarten parke Berlyne atvirai prabilo Vokietijos vyriausybės koalicijos vidaus politikos reikalų ekspertas“, – rašo Vokietijos bulvarinis leidinys „Bild“.

„Politine prasme šis atvejis yra visiškai akivaizdus: tai Rusija davė įsakymą nužudyti, šios žmogžudystės užsakovas – Kremlius. Apie tai byloja užtektinai aiškūs prezidento Vladimiro Putino pareiškimai Paryžiaus spaudai, kai jis net pagrindė, kodėl tas žmogus buvo nušautas“, – pokalbyje su „Bild“ žurnalistais tvirtino Uli Gretch, SPD partijos politinių partijų ekspertas.

Vokiečių leidinys „Bild“

Kaip pastebi „Bild“, anksčiau Angela Merkel ir jos vyriausybė buvo įtartinai santūrūs vertindami Zelimkhano Hangoshvili nužudymo Berlyne aplinkybes.

„Aš žinau, kad žmogžudystė Mažajame Tiergarten parke – vienas didžiausių pastarųjų metų skandalų, – pabrėžė Uli Gretch. – Užsienio valstybė siunčia žudiką į Vokietiją, į sostinės centrą, kad šis nužudytų Kremliaus  priešą vidury baltos dienos.“

Taigi Uli Gretchas prieštarauja Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos vadovui Thomasui Haldenwangui, kuris 2019-ųjų gruodžio pradžioje paskelbė, esą dėl šios konkrečios žmogžudystės neįmanoma atvirai apkaltinti konkrečios šalies, nes trūksta įtikinamų įrodymų.

Zelimchanas Changošvili

Anot SPD eksperto Uli Gretcho, įrodymai yra akivaizdūs ir nedviprasmiški: „Neginčijamų įrodymų problemos nebėra! Turime nusikaltėlį, nusikaltimo įrankį, liudytojus, tikrą pasą su kamufliažo asmens duomenimis. Turime sukurtą legendą, kaip gauti vizą pasitelkiant Rusijos gynybos ministerijos fiktyvią kompaniją, turime prezidento Putino pareiškimus, kad Berlyne nužudytas asmuo neva buvo teroristas. Ir vis dėlto prieš keletą metų Rusijos valdžia išbraukė jį iš ieškomų asmenų sąrašo.

Įdomu dar ir tai, kad gruodžio 11 d. uždarame Bundestago komiteto vidaus reikalų komitete posėdyje atsakydamas į klausimą, ar nėra įrodymų apie užsienio valstybės dalyvavimą nusikaltime, Generalinės prokuratūros atstovas atsakė trumpai ir aiškiai: „Taip“.

„Matyt, praėjus kelioms dienoms po žmogžudystės, iš draugiškų žvalgybos agentūrų buvo gauta neginčijama informacija, rodanti Kremliaus atsakomybę“, – rašo „Bild“.

Šaltinis: „ Bild“

XXX

Pridedame Sauliaus Kizelavičiaus publikaciją „Šūviai Berlyne. Vėl – GRU pėdsakas“, kur buvo paskelbta 2019 metų rugsėjo 2-ąją slaptai.lt portale.

2019 metų  rugpjūčio 23 dieną Vokietijos sostinėje Berlyne netoli Reichstago buvo nužudytas Zelimchanas Changošvili. Šis Sakartvelo (Gruzija) pilietybę turėjęs čečėnas nužudymo dieną buvo paprašęs politinio prieglobsčio. Jo prašymą Vokietijos valdžia labai atidžiai nagrinėjo, nes baiminosi, ar jis neturi ryšių su teroristais – islamistais.

Nūnai vis daugiau įtarimų, kad šį čečėną likvidavo ne kas kitas, o būtent Rusijos slaptosios tarnybos arba jų prižiūrimas liūdnai pagarsėjęs šiandieninis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

Kad tai gali būti Rusijos slaptosios tarnybos GRU rankų darbas (o gal – FST?), ypač daug rašo vokiški leidiniai, sakykim, Der Tagesspiegel ir Der Spiegel. Tačiau šios versijos neatmeta ir tokie tiriamosios žiniasklaidos leidiniai kaip Bellingcat ir The Insider, tokiais įtarimais dalinasi ir rusiški leidiniai svoboda.org bei Radio Svoboda.

Zelimchanas Changošvilis

Pirmiausia, nužudytasis kadaise buvo Čečėnijos nepriklausomybės šalininko, šios Šiaurės Kaukazo respublikos prezidento Aslano Maschadovo patikėtinis. Taigi tiek Rusija, tiek Kremliui pataikaujantis R.Kadyrovas jį būtinai traktuoja esant mirtinu priešu. Antra, Zelimchanas Changošvili yra gyvenęs Gruzijoje, kur, įtariama, talkino tuometiniam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui, 2008-aisiais pralaimėjusiam Rusijai karą dėl Pietų Osetijos vadinamąjame penkių dienų kare. Tad Kremlius šio čečėno turėtų nekęsti dar ir dėl to, kad šis palaikė Gruzijos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą. Tačiau kai Gruzijoje pasikeitė valdžios, Zelimchanui ten tapo nesaugu, ir jis persikėkė į Ukrainą, pas Odesos srities gubernatoriumi tapusį tą patį M.Sakašvilį. Tad Zelimchanas galėjo būti Kremliaus įtrauktas į juoduosius sąrašus ir dėl požiūrio į Maskvos – Kijevo konfliktą.

2016-aisiais metais šis čečėnas, baimindamasis grasinimų, persikėlė gyventi į Vokietiją, kur paprašė politinio prieglobsčio, bet Vokietija suteikti neskubėjo: maždaug dvejis metus aiškinosi, ar jis nepalaiko ryšių su teroristais – islamistais, kai paaiškėjo, jog čečėnas – švarus, tapo jam palankesnė.

Twitter paskyroje dėl nužudymo užuojautą suskubo pareikšti pats M.Saakašvilis, pridurdamas, esą žudiką užsakė Rusijos slaptosios tarnybos.

Kad šūvius paleido Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, mano ir Zelimchano brolis Zurabas. Jo teigimu, Zelimchanas turėjo daug priešų. Visi jo priešai – Rusijos imperialistai.

Ir tai – panašu į tiesą, nes į šį čečėną jau buvo keletą kartų pasikėsinta. Jis buvo sužeistas į petį ir ranką. Pavyzdžiui, vienas pasikėsinimas surengtas 2015 metais Tbilisyje. Paskutiniuoju metu Z.Changošvili dangstėsi svetima pavarde.

Vokietijos policijai pavyko sulaikyti įtariamąjį. Įtariamasis žudikas sulaikytas netrukus po žmogžudystės. Vyras bandė pasprukti dviračiu, turėjo peruką. Šiuos daiktus išmetė į upę, o pats slapstėsi krūmuose. Mažytį pistoletą, iš kurio paleido keletą šūvių, taip pat išmetė į upę.

Įtariamasis – 49 metų Vadimas Sokolovas. Nors vyras neprisipažįsta esąs kaltas, įtarimus sustiprina kelios aplinkybės: prašydamas vizos prancūzų konsulate Maskvoje jis nurodė, kad gyvena Irkutske Alpių gatvėje, nors ten tėra Alpių skresgatvis. Be to, prašydamas vizos, nenurodė nei namo, nei buto numerio, nors tai – privalu. Vėliau, patikrinus, ar toks vyriškis kada nors gyveno nurodytu adresu, sulaukta neigiamo atsakymo.

Į Vokietiją įtariamasis pateko per Prancūziją. Keista, kad įvažiavęs į Prancūziją iškart pradingo. Į Maskvą turėjo grįžti po žmogžudystės praėjus parai.

Tėra viena švelninanti aplinkybė – įtariamasis turi keletą tatuiruočių. Vargu ar profesioaliam GRU žudikui būtų leista turėti tatuiruočių – juk jos krenta į akis, jas lengva atpažinti. Bet gal tos tauiruotės byloja buvus gudrų sumanymą – nukreipti dėmesį nuo įtariamojo. Arba suimtasis nėra tikras GRU daruotojas – jį galėjo pasamdyti tik šiam konkrečiam išpuoliui…

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Jei paaiškės, kad čečėną Berlyne prie Bundestago vidurdienį nušovė pagal Rusijos slaptųjų tarybų užsakymą, turėsime įspūdingą Europoje GRU atliktų žmogžudysčių sąrašą – Aleksandras Litvinenka, Sergejus Skripalius, dabar – Zelimchanas Changošvili.

O Vokietija lyg niekur nieko ir toliau tiesia dujotiekį Nord Stream II.

Ironiškai paklauskime Angelos Merkel: kas čia nuostabaus – juk šaudo dar ne Bundestage, šaudo dar tik šalia Bundestago…

2019.09.02; 11:00

Rusija ketina užbaigti Baltijos jūra tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant JAV Kongreso sprendimo įvesti sankcijas dujotiekio projektą vystančioms bendrovėms, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
 
„Tikimės, kad šis projektas bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas D. Peskovas, vadindamas sankcijas „tarptautinės teisės pažeidimu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 00:30

Rusijos ambasada Prahoje neturi nieko bendra su Čekijos pareigūnų išaiškintu neva Rusijos specialiosioms tarnyboms dirbusių agentų tinklu. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai.
 
„Tai visiškai neatitinka tikrovės, – tvirtino jie. – Ambasada neturi nieko bendra su kažkokiu agentų tinklu“.
 
Anksčiau pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos (BIS) direktorius Michalas Koudelka per konferenciją saugumo klausimais šalies Deputatų Rūmuose (parlamento žemuosiuose rūmuose) pranešė, kad jo žinyba susekė Čekijos teritorijoje veikusį Rusijos specialiosioms tarnybos dirbusių agentų tinklą.
 
„Išaiškinti ir likviduoti tinklą padėjo puikus bendradarbiavimas su Nacionaliniu kovos su organizuotu nusikalstamumu centru, – cituoja pareigūną laikraštis „Mlada Fronta dnes“. – Jo veiklos tyrimas tęsiamas. Mes užkirtome kelią žvalgybinei veiklai Čekijos teritorijoje. Jis (agentų tinklas) buvo dalis ilgesnės grandinės, kurią rusai naudojo Čekijoje ir ketino panaudoti kitose Europos šalyse“.
 
Pasak M. Koudelkos, agentų tinklą Čekijoje sukūrė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Jam priklausė asmenys, turintys ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Jį finansavo Rusija ir šios šalies ambasada Čekijoje“, – pareiškė BIS vadovas.
 
Išsamesnių detalių pareigūnas nepateikė. Anot jo, ši informacija bus įtraukta į metinę ataskaitą apie tarnybos veiklą, kurios dalis, skirta visuomenei, bus paskelbta iki šių metų pabaigos.
 
Savo ruožtu Prahos savaitraštis „Respekt“ praneša, kad agentų tinklas rengė kibernetines atakas prieš taikinius Čekijoje, jį sudarė Rusijos piliečiai ir rusai, gavę Čekijos pilietybę. Leidinio žiniomis, šnipai veikė dviejų kompanijų, įregistruotų Prahoje ir pardavinėjusių kompiuterius bei programinę įrangą, priedangoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 06:40

Gediminas Navaitis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr.

Gyvename karo sąlygom. Kol kas tik informacinio, o gal reikėtų rašyti net informacinio. Priešininkas kaip ir bet kokiame kare žinomas. Dar 2000 metais Rusijos karinėje doktrinoje nurodyta, kad „dabartinei karinei politinei situacijai pasaulyje įtaką daro informacinis karas“. Jo tikslus rusų strategai apibrėžia irgi aiškiai – atgauti prarastas geopolitines pozicijas ir pirmiausia tai padaryti buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

Nuolat demaskuojamas vienas ar kitas rusiškos propagandos išpuolis. Rečiau apsvarstomi bendresni tokios propagandos teiginiai, todėl dera skirti dėmesio ir jiems.

Lietuvos valstybei priešiška propaganda remiasi teiginiu, kad lietuviai – darbšti, nuoširdžių žemdirbių tauta. Skaitytojui, kaip ir bet kam kitam, išgirdus tokį teiginį būtų pravartu suklusti. Ar tai komplimentas ar kažkas kita? Puiku būti draugiškam, nuoširdžiam, darbščiam, ar ne? Gera propaganda ne iškart sukelia įtarimą, pasipriešinimą. Bet… jei išties esame vien žemdirbių tauta, tai joje nelieka mokslininkų, menininkų arba jų yra mažai, o svarbiausia – joje nelieka politikų ir valstybės, nes žemdirbių bendruomenė nėra savarankiška valstybė. Kaip tuomet su lietuviu politinio, organizacinio ir karinio genijaus išraiška Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste? Rusų, deja net tik jų propagandistai, ją tiesiog nurašo, skelbia ją buvus ne lietuvių, o rusų valstybe, tiesmukiškai kalba apie rusiškąją Lietuvą ir grindžia savo teiginius tvirtinimais, kad didelė dalis jos gyventojų buvo slavai.

Galime pajuokauti – ar tokiu atveju Anglijos imperiją taip pat reikia pristatyti kaip Indijos imperiją, nes indų buvo keliolika kartų daugiau negu anglų? Rusų ir kai kurių baltarusių istorikų propagandistų mėgstamas niekuo nepagrįstas argumentas – Vytautas Didysis nekalbėjo lietuviškai. Atrodytų keista, kodėl vaikystėje būsimasis Lietuvos valdovas neišmoko motinos kalbos, o išmoko svetimą kalbą?

Tačiau propagandai svarbūs ar ne tie tarsi istoriniai ginčai apie tolimus laikus? Svarbūs, nes štai kaip jie pasukami toliau – jei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę siūloma suvokti kaip nesavarankišką valstybę ir netgi kaip rusišką valstybę, tai suprantama, kad ji natūraliai susijungė su Rusijos imperija. O ilgamečiai karai virsta nesvarbiu epizodu. Čia atsiranda dar viena Rusijos propagandistų mėgstama sąvoka – atseit rusai ir lietuviai yra viena tauta. Mums šis teiginys iškart užkliūva, tačiau rusų kalboje žodis „narod“

Kaip apsisaugoti nuo kremliaus propagandos? Slaptai.lt nuotr.

reiškia ir tautą, ir liaudį. O prisiminus, kad lietuviai apibrėžiami kaip žemdirbiai (vadinasi, prastuomenė, ne aukštuomenė), galima įteigti, kad rusai ir lietuviai – ta pati tauta/liaudis.

Atrodo, kalbame apie praeitį, bet ką iš šito matome šiandien? Jei Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nebuvo savarankiška valstybė, tai kas tada atsitiko 1918 metais? Aiškinimas paprastas – Baltijos šalis sukūrė vokiečiai, ir tai joks valstybių atkūrimas, o sukūrimas, vien tik vokiečių žvalgybos veiksmai. Einama toliau – jei tai nėra tautų atgimimas, o tik vokiečių žvalgybos veiksmai, vadinasi, Lietuva 1940 metais ne okupuojama, o savarankiškai susijungia su Rusija. Todėl 1941 metais neįvyko jokio sukilimo, tai tik vokiečių agentai rengė diversijas. Todėl ir jokio tautos pasipriešinimo, partizaninio karo su okupantais nebuvo, o tik dalis nespėjusių pabėgti holokausto vykdytojų pasislėpė miške ir tapo banditais.

Tai aiškinamą pokario situaciją matome ir meniniuose filmuose, pvz., filme, rodytame per Lietuvos televiziją Valstybės dieną liepos šeštą dieną, pokario situacija vaizduojama kaip holivudiškame vesterne. Paprasti valstiečiai norėtų ramiai dirbti, bet blogiečiai banditai trukdo, tada susirenka mokantys šaudyti broliai ir nugali banditus. Šioje kovoje rusų kareiviai nedalyvauja, jie tik surenka lavonus. Nėra nei trėmimų, nei turto grobstymo, nei kultūros naikinimo, tiesiog geriečiai šaudosi su blogiečiais.

Sukūrus vaizdinį, kad nėra Lietuvos valstybės, nelieka ir jos okupacijos. Taip informacinio karo specialistai panaikina ir pretenzijas dėl okupacijos žalos.

Šia svarbu atskleisti ne atskirą išpuolį prieš Lietuvą, o nuoseklią politinės propagandos prieš mūsų valstybę schemą, kurioje gerai dera ir kiti jos aspektai. Pavyzdžiui, teiginys, kad politikų suskaldyta liaudis galėtų vėl susijungti. Tada žemdirbiai galėtų prekiauti Rusijoje ir niekas jiems netrukdytų šokti klumpakojo bei dainuoti sutartines. Viena, kas jiems draudžiama, – turėti savo valstybę.

Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei bent dalis žmonių patikės, kad be valstybės daug geriau – propagandos tikslas bus pasiektas. Nes lietuviai nebus pasirengę ginti valstybės. Ta pati propagandos kryptis egzistuoja ir Ukrainoje. Ten irgi nuolat peršama mintis, kad rusai ir ukrainiečiai – ta pati tauta.

Kad propagandinis karas turi laimėjimų, galime matyti iš apklausų. Jose vis dar atsiranda teigiančių, kad Lietuvos gynybai iš vis  nereikia jokių lėšų – nes kas mus puls, nes vis vien neapsiginsime, nes NATO mūsų negins, nes tokios valstybės niekam nereikia, nes prie ruso buvo geriau….

Džiugu bent tai, kad tokių žmonių mažėja. Tačiau turime likti budrūs, nes gyvatė prie mūsų durų dar gaji.

2019.09.20; 05:00

KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai ten dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.
Rusijos atstovai kreipėsi į tarptautinę policijos organizaciją Interpolą, prašydami nustatyti, kur šiuo metu yra žmogus, kuris, kaip pranešė JAV žiniasklaida, buvo CŽA agentas ir, dirbdamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijoje, šnipinėjo JAV.
 
Maskva išsiuntė prašymą patvirtinti, ar šis asmuo šiuo metu yra JAV, ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova. Jos komentarą citavo naujienų agentūra TASS.
 
Amerikiečių žiniasklaida šią savaitę paskelbė, kad CŽA išvežė iš Rusijos daugelį metų informaciją apie Kremliaus veiklą teikusį šnipą. Paskelbta, kad Maskvą jis paliko 2017 metais dėl CŽA susirūpinimo jo saugumu.
 
„Po dvejų metų amerikiečių žiniasklaida svaidosi medžiaga apie tai, kad jis yra JAV teritorijoje. Ši medžiaga turi būti tikrinama pagal atitinkamas procedūras ir normas“, – teigė M. Zacharova.
 
Šią savaitę Kremliaus atstovai patvirtino, kad identifikuotas žmogus iš tiesų dirbo V. Putino administracijoje ir „prieš keletą metų buvo atleistas“.
 
„Jo pareigos nebuvo aukščiausio lygio“, – reporteriams sakė V. Putino atstovas Dimitrijus Peskovas. Rusijos pareigūnai teigė, kad buvęs žvalgybos atstovas V. Putinas linkęs konsultuotis tik su keliais patikimais aukščiausiojo lygio atstovais ir nepripažįsta skaitmeninės komunikacijos.
 
Interpolas
Rusijos laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad šnipas buvo išgabentas iš Rusijos tada, kai su šeima išvažiavo atostogauti į Juodkalniją. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad šeima galimai įsigijo namą saugomame rajone netoli Vašingtono.
 
CNN rašė, kad CŽA šaltinis jau daugiau nei 10 metų turėjo prieigą prie V. Putino nutarimų ir į JAV siuntė ant Rusijos vadovo stalo buvusių aukšto lygio dokumentų nuotraukas.
 
Pasak amerikiečių žiniasklaidos, šnipas kelis kartus JAV žvalgybos darbuotojams patvirtino, kad Rusija kišosi į 2016 metų prezidento rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.12; 19:40

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kiekvienas, kuris nors kiek prisiliečia prie žemės, žino, koks bjaurus padaras yra kurmis. Sunkiai sugaunamas, atbaidomas, rausdamas požeminius tunelius, daro žalą vejoms, darko landšaftą… O jeigu toks atsiranda įmonėje, įstaigoje ar valstybės aparate?

Šiuos „kurmius“ priimta vadinti tiesiai šviesiai – šnipais. Šiomis dienomis, kai, atrodo, Donaldas Trumpas ėmė siųsti ženklus, siekdamas pagerinti santykius su Rusija, pirmuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose atsirado Olego Smolenkovo pavardė. Šį Amerikos šnipą JAV specialiosios tarnybos išvežė iš Rusijos dar 2017 m., kai paaiškėjo, kad D. Trumpas gali netyčia išplepėti V. Putinui apie jo rezidentą Kremliuje. Mat, O. Smolenkovas buvo įsitaisęs šiltoje vietelėje šalia Rusijos prezidento – jo administracijoje ir galėjo perduoti informaciją apie svarbiausius Kremliaus vadovo sprendimus ir užkulisinius veiksmus.

Abi pusės pripažino, kad toks žmogus tikrai čia dirbo. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patikslino, jog O. Smolenkovas prieš keletą metų buvo atleistas „vidaus potvarkiu“, ir jo pareigose nebuvo numatyta tiesioginių kontaktų su prezidentu, jis nedalyvavo pasitarimuose su V. Putinu. Po atleidimo Kremliuje nebuvo žinomas tolesnis O. Smolenkovo likimas.

Taigi, kur jis dingo, niekas nežino, jo nuotraukos nėra, duomenys apie šį veikėją smarkiai skiriasi, kokią informaciją jis teikė CŽA, neaišku… Vadinasi, tvirtina apžvalgininkai, jis tikrai buvo geras šnipas…

Kol Maskva trauko pečiais, nuduodama, kad šis „kurmis“ apgadino labai nedaug rusiškos vejos, naujas šnipų skandalas JAV plykstelėjo dar smarkiau. CNN paskelbė, jog CŽA šnipas buvo „vienu aukščiausio rango šaltiniu Rusijos vyriausybėje“, išgabentu iš Maskvos prieš dvejus metus, kad nebūtų atskleistas, nes paaiškėjo, jog D. Trumpas „nenulaiko liežuvio už dantų ir gali išplepėti slaptą informaciją“.

Žibalo į ugnį kliūstelėjo faktas, kad, žurnalistams pradėjus domėtis į JAV persikėlusia O. Smolenkovo šeima, ji skubiai dingo iš savo namo Stafordo mieste, Virdžinijos valstijoje. Buvęs CŽA informatorius jį nusipirko 2018 m. birželį. 760 kv. metrų ploto vila kainavo 925 tūkstančius JAV dolerių, turėjo šešis miegamuosius ir šešis vonios kambarius, stovėjo ant 1,2 ha ploto sklypo, namą saugojo slaptosios tarnybos. O. Smolenkovas jame gyveno su žmona Antonina ir trimis vaikais, bet rugsėjo 10 dieną, kai prie namo atvyko vieno Amerikos tabloido žurnalistai, šeima per 15 sekundžių automobiliu skubiai iš jų dingo…

Centrinė žvalgybos valdyba CŽV

Kol Kremlius nuduoda, kad šitas „kurmis“ jam jokios žalos nepridarė, užjūrio žiniasklaidoje vis plinta faktai, jog šis veikėjas nebuvo eilinis Amerikos šnipas. O. Smolenkovas dirbo Rusijos pasiuntinybėje Vašingtone ir Rusijos vyriausybės aparate Maskvoje. 2010 m. tuometinio prezidento D. Medvedevo įsaku vyriausybės departamento referentui buvo suteiktas III klasės valstybės patarėjo rangas, atitinkantis karinį generolo majoro laipsnį.

Sprendimas išgabenti šnipą iš Rusijos į Juodkalniją buvo skubiai priimtas po to, kai 2017 m. gegužę Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete susitiko D. Trumpas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas bei Rusijos pasiuntinys JAV Sergėjus Kisliakas. Būtent šis gegužės 10 d. vykęs pasitarimas Vašingtone sukėlė įtarimų, kad D. Trumpas galėjo Maskvai perduoti slaptą informaciją apie Rusijoje uždraustos teroristinės grupuotės „Islamo valstybės“ (ISIS) veiklą ir taip atskleisti CŽA šaltinį…

Nors ši žvalgybos tarnyba ragina Kongresą pradėti tyrimą dėl CNN skleidžiamų žinių, o V. Putinas ir D. Trumpas tvirtina nieko nežiną apie naują šnipą, JAV ir Rusijos santykiams suduotas naujas skaudus smūgis.

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

„The New York Times“ tvirtina, kad D. Trumpui baisiausia, jog šis informatorius gali patvirtinti, jog Rusija iš tikrųjų darė įtaką prezidento rinkimams 2016 m.

Dabar gi virš šio „kurmio“ ir jo šeimos pakibo kita didžiulė grėsmė: jie gali sulaukti Skripalių likimo…

2019.09.11; 11:25

Atmestas dar vienas Rusijos opozicijos prašymas rengti demonstraciją Maskvoje – nepaisant daugybės raginimų Rusijai garantuoti susirinkimų laisvę. Miesto valdžia neišdavė leidimo protesto eitynėms prieš nedemokratiškus rinkimus rugpjūčio 31-ąją, ketvirtadienį pranešė vietos politikė Jelena Rusakova.
 
Anot jos, valdžia argumentavo, kad demonstracijos neturi trikdyti miesto piliečių. Opozicija norėjo protestuoti prieš tai, kad dešimtims Kremliaus priešininkų neleista dalyvauti rinkimuose į Maskvos miesto tarybą rugsėjo 8 dieną. Kadangi opozicijos prašymai vis atmetami, pastaruoju metu būta nesankcionuotų protestų.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį Maskvoje susitikęs su kolega Sergejumi Lavrovu pareikalavo laikytis Rusijos konstitucijoje įtvirtintos teisės į susirinkimų laisvę. Panašius raginimus šią savaitę lankydamasis Prancūzijoje ir Suomijoje išgirdo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šis pareiškė norįs ramybės Rusijos sostinėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.23; 00:30

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Kad Rusijos caras Vladimiras Putinas vis labiau spaudžiamas į kampą tiek „savų“ (turiu galvoje rusų opoziciją, nors ir ne vieningą bei susiskaldžiusią – aut. past.), tiek „išorės jėgų“, siekiančių sukelti Rusijoje „oranžinę revoliuciją“, – tampa vis labiau akivaizdu.

Dėl Rusijai taikomų Vakarų sankcijų už Krymo okupaciją, jos ekonomika beveik nebeauga jau penketą metų, o žmonių pragyvenimo lygis vis labiau smunka.

Rusijoje užaugo karta žmonių, kurie jokio kito prezidento, kaip Putinas, savo šalyje nuo gimimo nėra matę. Tačiau jie jau spėjo pamatyti ir susivokti, kokiomis vertybėmis gyvena Vakarų pasaulis, ir koks gyvenimas jų tėvynėje.

Tą patvirtina ir pastarųjų savaičių protesto akcijos Maskvoje po to, kai valdžia neleido opozicijos atstovams užsiregistruoti artėjančiuose rinkimuose į sostinės dūmą. Rekordiniai, per pusantro tūkstančio protestuotojų, areštai pašiurpino civilizuotą pasaulį. To nebuvo nuo 2012-ųjų protestų Maskvos Bolotnaja aikštėje, kuomet vienu iš pagrindinių opozicijos reikalavimų buvo Rusijos politinių kalinių išlaisvinimas. Tuomet trečiajai kadencijai išrinktojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos dienos išvakarėse policijos ir OMON pastangomis „Milijonų maršas“ buvo išvaikytas, nemažai jo dalyvių atsidūrė kalėjime.

Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusį šeštadienį Kremliaus jėgos struktūros pademonstravo dar žiauresnius metodus, panaudotus prieš demonstrantus.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vienas riaušių policijos pareigūnas per protesto akciją už laisvus rinkimus kumščiu smogia jaunai moteriai į pilvą. Už ką? Pasak liudytojo, už tai, kad moteris paprašė nemušti kito mitinguotojo: „Nebejte jego, on že invalid“, – šaukė moteris.

Šį vaizdo įrašą peržiūrėjo milijonai internautų, todėl Rusijos vidaus reikalų ministerijai nebuvo kur dėtis – pirmadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą.

Tokie Rusijos jėgos struktūrų pareigūnų veiksmai nėra jokia naujiena, greičiau kasdienybė.

Tačiau bjauriausia yra tai, jog net ir po tokių brutalių veiksmų, vienas įtakingiausių Kremliaus propagandistų, sukūręs net padlaižūnišką dokumentinį filmą apie „niekada neklystantį“ vadą, Vladimiras Solovjovas savo laidoje, komentuodamas šį mitingą, ciniškai, net nesumirksėjęs laidos pabaigoje „asmeniškai ir iš visos širdies“ padėkojo policijai: „Vyručiai, jūs esate šaunuoliai, savo darbą atlikote be priekaištų. Dėkoju asmeniškai“.

Atsargiai – tendencingasis Solovjovas

Ką daro žiurkė, užspeista į kampą? Studijų metais bendrabutyje teko savo akimis matyti: begalinio pykčio ir nevilties apimta ji spjaudosi seilėmis ir krauju pasruvusiomis akimis iš paskutiniųjų jėgų bando įkąsti bet kam.

Dar viena iš tos pačios Kremliaus propagandistų kohortos, Ana Šafran, kitoje politinių šou laidoje įkvėptai ėmė aiškinti, jog viską kursto ir  organizuoja Vakarai, o labiausiai aršios yra Baltijos šalys. Esą nuo senų senovės Baltijos šalių ir Lenkijos žemės buvo rusų, todėl jos vis tiek bus atsiimtos: „Tegu jie ten nedžiūgauja kenkdami didžiajai Rusijai…“

Galima būtų tokią „išmintį“ nurašyti į menko intelekto, tačiau save žurnaliste vadinančios personos sapaliojimą, jeigu tai nebūtų ištransliuota pagrindiniame, Kremliaus akylai kontroliuojamame televizijos kanale.

Rusijai atrodo, jog ją visi skriaudžia. O skriaudžia dėl to, jog gviešiasi jos neišsenkančių žemės gelmių turtų.

Prieš keletą dienų virš Baltijos jūros skrido Rusijos gynybos ministras.

NATO Baltijos oro policijos misijos reaktyviniai lėktuvai pakilo į orą, kad identifikuotų lėktuvą, kuris skrido šalia sąjungininkų oro erdvės. Identifikavę tą lėktuvą, naikintuvai grįžo į bazę. 

Šiame incidente dalyvavęs naikintuvas priklausė Ispanijos karinių oro pajėgų grupei, dislokuotai Lietuvoje, kurios orlaiviai nuo gegužės dalyvauja Aljanso vykdomoje Baltijos šalių oro policijos misijoje ir bus Lietuvoje iki rugpjūčio 31 dienos.

Armenas Gasparianas. Sputniknews foto

Tačiau šis įvykis sukėlė Rusijos pyktį. Patalogiškai Baltijos šalių nekenčiantis propagandistas, armėnų kilmės politologas Armenas Gasparianas pagrasino, esą Lietuvai, kuri be G taško daugiau neturi kuo pasididžiuoti, tai atsirūgs.

Suaktyvėjęs Kremliaus propagandinis karas prieš Baltijos šalis verčia suklusti – ar po invazijos į Ukrainą netapsime kitu vis labiau agresyvėjančios Rusijos taikiniu.

2019.08.14; 20:29

Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.

Didžiosios Britanijos muzikos teatras „Grange Park Opera“ stato operą „Aleksandro Litvinenkos gyvenimas ir mirtis“ (The Life & Death of Alexander Litvinenko). Pasaulinė premjera numatyta 2020 metų birželį.

Buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, kuris 2006 m. lapkritį mirė Londone šiurpia mirtimi, išgėręs polonio izotopu užnuodytos arbatos, tapo Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos metodų simboliu. Europa buvo šokiruota: imperijos agentų čiuptuvai yra apraizgę visą Vakarų demokratinį pasaulį. Šnipinėjimo skandalai neblėsta. Naujienų išgirstame kiekvieną mėnesį.

Lietuva: tarp įtariamųjų – ir žinomas politikas

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, įtariamų šnipinėjimu. Pusė jų yra jau nuteisti.

Šių metų balandžio pradžioje Klaipėdoje septyneriems metams laisvės atėmimo nuteistas 44 metų klaipėdietis Romanas Šešelis. Rusijoje gimęs rusų tautybės Lietuvos pilietis buvo sulaikytas 2017 metų gruodį. Teismas įrodė, kad jis buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos, 2015-2017 m. rinko ir pardavinėjo informaciją apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančius Lietuvos strateginius objektus, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką.

Tačiau tai, kad 2018 m. rudenį buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas žinomos politikų bei visuomenės veikėjų dinastijos atstovas Algirdas Paleckis, – Nepriklausomoje Lietuvoje analogų neturintis skandalas.

Prokuratūros pateikiamais šykščiais duomenimis, jis yra vienas iš įtariamųjų. Ikiteisminio tyrimo duomenys konfidencialūs, apie įtariamojo sulaikymą visuomenė buvo informuota tik gruodžio 19 d., baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui. Kol bus baigtas tyrimas, gali praeiti dar maždaug vieneri metai.

paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenė informuota, kad sulaikymo įstaigoje laikomas A. Paleckis, įtariama, Rusijos Federacijai rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas balandžio 23 d. portalo „Delfi“ laidoje „Dienos tema“ komentavo, kad šnipinėjimo objektas nebūtinai turi būti slapta informacija; kitas valstybes gali dominti ir vieša informacija apie valstybės ekonominį saugumą, tam tikrus ekonominius bei kitus klausimus.

Latvija: nuo eilinio pensininko iki pulkininko leitenanto

Kaimyninė Latvija susiduria su ne mažesniais iššūkiais. Pripažįstama, kad čia aktyviai tęsia darbą visos Rusijos slaptosios tarnybos: Federalinė saugumo tarnyba, Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdyba (anksčiau Vyriausiojo žvalgybos valdyba), Užsienio žvalgybos valdyba.

Kita vertus, šalis, kurioje daugiau nei 37 proc. gyventojų yra rusakalbiai, Maskvos yra kaltinama rusofobija, „rusų šnipų“ medžiokle.

Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka buvęs geležinkelio meistras pensininkas Olegas Krasnoperovas. Tyrimo duomenimis, jis 2015-2016 m. neteisėtu būdu Jelgavos stoties teritorijoje reguliariai rinko slaptą karinio ir komercinio pobūdžio informaciją. Perfilmuodavo geležinkelio sistemų vaizdo stebėjimo įrašus, taip gaudavo duomenų apie NATO karinės technikos judėjimą. Informaciją perduodavo kontaktiniam asmeniui Rusijoje.

Rusijos naudai šnipinėjęs Jelgavos gyventojas yra maža žuvelė palyginti su rudenį sulaikytu asmeniu Olegu Buraku. Tai buvęs teisėsaugos sistemos darbuotojas, aukštas pareigas ėjęs pulkininkas. Iki 2006-ųjų spalio, kai išėjo į pensiją, jis buvo Vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro Šaunamųjų ginklų skyriaus viršininkas.

Rusų tautybės karininkas turėjo dvi nuobaudas dėl nepakankamo valstybinės kalbos mokėjimo. Dėl O. Burako prorusiška žiniasklaida pakėlė isteriją: tai ligotas pagyvenęs žmogus, buvęs Afganistano karo dalyvis, neįgalaus sūnaus tėvas; prieš jį naudojami žiaurūs informacijos išgavimo metodai, o sulaikytas jis esą dėl to, kad atskleidė korupcijos faktą, kuriame dalyvavo jo tiesioginis viršininkas. Latvijos valdžia kaltinama rusofobija. Latvijos antinacistinis komitetas, palaikomas Latvijos rusų sąjungos, surengė solidarumo mitingą, pateikia Buraką kaip politinį kalinį.

Latvijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas. EPA – ELTA nuotr.

Rygos centriniame kalėjime laikomam Latvijos piliečiui iškelta baudžiamoji byla pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: šnipinėjimo, pornografijos platinimo bei neteisėto įrangos, skirtos operatyviniam darbui, naudojimo.

Per dvi kratas rasta pakankamai įkalčių: 13 tūkst. failų duomenų, du savadarbiai šaunamieji ginklai, šoviniai, sprogmuo, operatyvinio darbo įranga. Pasak tyrėjų, Burakas ilgą laiką sistemingai rinko informaciją, valstybės paslaptis, už atlygį vykdė Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis. Jam gresia iki dvidešimties metų laisvės atėmimas. 

Estija: demaskuotas ne vienas šnipas su antpečiais

Estijoje pastaraisiais metais taip pat buvo demaskuotas ne vienas karininkas, dirbęs Rusijos naudai.

Šių metų kovo pabaigoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas buvęs Estijos specialiųjų tarnybų darbuotojas, valstybinį apdovanojimą už šalies gynybos stiprinimą turintis Vladimiras Kulikovas.

Ryšius su Rusijos žvalgyba jis užmezgė 2012 m., kai pasitraukė iš tarnybos Estijos saugumo policijoje (KaPo). Materialiniu nepritekliumi negalėjo skųstis: gavo policininko pensiją bei išmoką už sužeidimą. Be to, dirbo vaikų dziudo treneriu. Manoma, kad buvo užverbuotas tuo metu, kai lankėsi Rusijos Federacijoje.

Pasak žiniasklaidoje pateiktos versijos, atleidimą iš KaPo lėmė tai, kad Kulikovas per nepriklausomybės metus neišmoko valstybinės estų kalbos. Žinoma, Kremliaus režimui tarnaujanti žiniasklaida tai interpretuoja kaip rusofobiją, rusakalbių persekiojimą.

Šis atvejis propagandos meistrams – tikras saldainis. Kulikovas tarnyboje yra pasižymėjęs: buvo sužeistas, 1995 m. išrinktas geriausiu KaPo darbuotoju.

Tai ne vienintelė pastaruoju metu Estijos viešojoje erdvėje šmėžavusi pavardė, siejama su šnipinėjimu.

Pernai rugsėjį buvo sulaikyti, šių metų vasarį dėl šnipinėjimo Rusijos naudai nuteisti tėvas ir sūnus: Estijos gynybos pajėgų štabo karininkas majoras Denisas Metsavas ir Piotras Volinas, sovietiniais metais buvęs KGB Pasienio pajėgų karininkas.

Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Į šios bylos tyrimą buvo įtraukta aukščiausia Estijos policijos ir kariuomenės vadovybė.

Asmenys apkaltinti Estijos valstybinių paslapčių, įslaptintos tarnybinės bei vidaus reikalų informacijos rinkimu ir perdavimu Rusijos Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdybai. Metsavas antivalstybine veikla užsiimė daugiau nei dešimtmetį, o jo tėvas – apie penkerius metus. Už teikiamą informaciją gaudavo atlygį. Majorui teismas skyrė 15 metų ir šešių mėnesių, o jo tėvui – pusmečio laisvės atėmimo bausmę.

Švedija: diplomatinė priedanga ir pramoninis šnipinėjimas

Diplomatinėje priedangoje įvairiose šalyse dirba šimtai Rusijos žvalgybos agentų. Precedento neturinčiu žvalgybinės informacijos kiekiu praėjusį pavasarį pasidalijo Didžioji Britanija. Tam ryžtasi dėl jos Britanijoje įvykdytos cheminės atakos, kai buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Rusijoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Vakarų valstybės Maskvai pateikė koordinuotą atsaką: dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų devyniolika ES narių, iš savo šalių išsiuntė daugiau nei pusantro šimto rusų diplomatų – šnipų, dirbusių diplomatinėje priedangoje. Tai buvo rimtas smūgis Rusijos šnipų tinklui.

Tąkart Švedija paprašė šalį palikti vieną Rusijos diplomatą. O šį pavasarį dėl šnipinėjimo skandalo į Švedijos užsienio reikalų ministeriją ir vėl buvo iškviestas Rusijos pasiuntinys Stokholme Viktoras Tatarincevas. Švedai pareikalavo iš šalies išsiųsti pasiuntinybės darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu. Diplomato pavardė neįvardijama.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos specialiąsias tarnybas domina įvairi informacija. Verbuojami asmenys ir pramoniniam šnipinėjimui.

Apie demaskuotą šnipą šių metų vasarį pranešė Švedijos saugumo tarnyba (SEPO). Buvo sulaikytas 45-erių švedas, dirbęs informacinių technologijų įmonėje. Įtariama, kad jis buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų ir jai teikė slaptą informaciją. Pasak SEPO, užsienio žvalgyba aktyviai domisi švedų IT pramonės naujovėmis. Nepaisant suaktyvėjusio kibernetinio šnipinėjimo, informacija renkama ir „tradiciniais metodais“.

Belgija: į šnipinėjimo voratinklį įtrauktas kontržvalgybininkas

Tuo pačiu laiku, kaip ir Švedijoje, įsiplieskė kur kas didesnio masto skandalas.

Pasaulį apskriejo skandalinga žinia iš Briuselio: šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamas  kontržvalgybininkas Klementas Vandenborė (Clement Vandenborre), kuris daugiau nei 40 metų dirbo įvairiose Belgijos kariuomenės struktūrose, Belgijos bendrosios informacijos ir žvalgybos tarnyboje vadovavo Žvalgybos skyriui!

Briuselyje jau ilgokai nerimaujama dėl saugumo grėsmių. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) prieš pat šį įvykį įspėjo Belgijos pareigūnus stebėti „šimtus šnipų“ iš įvairių užsienio šalių, tarp jų Rusijos bei Kinijos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos pranešime, Briuselyje veikia „maždaug 250 Kinijos ir 200 Rusijos šnipų“.

Belgijos slaptoji policija

Įtariama, kad generolas Vandenborė 2016 m. per specialią operaciją Serbijoje perdavė slaptą informaciją moteriai, kuri buvo dviguba agentė ir dirbo Maskvai. Gali būti, kad perduota informacija apėmė paslaptis, susijusias su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, kurios steigėja yra Belgija. Aukštas pareigūnas taip pat kaltinamas slaptų dokumentų slėpimu. Žinoma, visus kaltinimus generolas kategoriškai atmeta.

Belgijos gynybos ministerija patvirtino, kad vyksta šnipinėjimo veiklos tyrimas, tačiau detalių nekomentuoja. Daugiau jokių žinių apie Vandenborę nuo vasario mėnesio nėra. Ateityje turėtume išgirsti įdomių naujienų!

Austrija: Vakarų žvalgyba abejoja, ar saugu dalytis informacija

Austrija viena iš nedaugelio Europos šalių su Rusija palaiko draugiškus ryšius. Vienos neutralumas, įtvirtintas 1955 m. Valstybės sutartyje, ir anksčiau Maskvai buvo labai parankus. Tačiau dabartinė Austrijos valdančioji koalicija Kremliui sudaro sąlygas į Vieną žvelgti kaip į savo žaidimų aikštelę.

Skirtingai nei kitos demokratinės valstybės, Austrija „liko neutrali“ Krymo aneksijos klausimu. Nestebina, kad pernai pavasarį ji atsisakė prisijungti prie Londono ir kitų Vakarų valstybių sostinių sprendimo dėl „Skripalių bylos“ išsiųsti diplomatinės tarnybos priedangoje dirbančius šnipus.

Dabartinė Austrijos valdančioji koalicija, ultradešinioji Laisvės partija (FPO) flirtuoja su Kremliumi. Neatsitiktinai Vladimiras Putinas rugpjūčio mėnesį atsidūrė užsienio reikalų ministrės Karinos Kneissl vestuvėse, su ja šoko prieš kameras.

Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau orams atvėsus smagumas dingo. Dešinieji pateko į nemalonią situaciją. Ponia Kneissl gruodį turėjo vykti į Maskvą, tačiau kelionę teko atšaukti…

Lapkričio mėnesį per vieną savaitę buvo sulaikyti du rusų agentai. Vienas iš jų – buvęs Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas 70-metis Martin M. Įtariama, kad jis 20 metų dirbo Rusijos karinei žvalgybai. 1988 m. Teherane užverbuotas austras užkoduotą informaciją kas dvi savaites perduodavo kontaktiniam asmeniui „Jurijui“ specialiu imtuvu: apie Austrijos karines oro pajėgas, artilerijos sistemas, migracijos situaciją, taip pat apie daugelį austrų aukštų karininkų. Atsargos pulkininkas už rusams perduotą slaptą informaciją galėjo uždirbti 300 tūkst. eurų. Pastebima, kad jis veikė „labai profesionaliai“, užėmė nereikšmingą postą Austrijos kariuomenės štabe. Pagal Austrijos įstatymus, už valstybės paslapties išdavimą šnipui gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Pasak Austrijos gynybos ministerijos pranešimo, šnipas buvo sulaikytas perspėjus „draugiškoms tarnyboms“. Rusijos reakcija buvo irzli. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Austrijai derėjo su savo įtarimais kreiptis tiesiogiai į Rusijos Federaciją, o ne griebtis „mikrofoninės diplomatijos“. Kremliui dirbanti žiniasklaida ironizavo: Austrija išpūtė „šnipų skandalą“ su Rusija, kad susirinktų taškų ES.

Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Austrų opozicinės politinės partijos atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė, kad Vakarų žvalgybos agentūros, ypač britų agentūra MI5 ir olandų žvalgybos agentūra, pradėjo itin atsargiai dalytis informacija su BVT. Valdančiųjų dešiniųjų artumas Maskvai jau seniai kelia jų susirūpinimą. FPO atstovai yra gynybos bei vidaus reikalų ministrai, o Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu prižiūri pagrindinę Austrijos žvalgybos agentūrą BVT.

Įtarimų dėl galimo duomenų nutekinimo kilo dar 2017 m. Todėl nutarta Austrijos kontržvalgybą laikinai nušalinti nuo darbo Berno klube  – neoficialaus žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovų susivienijimo, kuriame keičiamasi informacija tarp 30 Europos valstybių.

Rusija: ar įvyks mainai?

Rusija akylai saugo savo valstybės paslaptis. Už šnipinėjimą gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Maskvos miesto teismas šį balandį už šnipinėjimą nuteisė 63-ejų norvegą Frude Bergą, kuris buvo sulaikytas Maskvoje 2017 m. gruodį. Teismo nuosprendis – 14 metų griežtojo režimo kolonijoje.

KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai ten dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.

Norvegas pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo prieš Rusiją. Tyrimo duomenimis, buvęs Norvegijos pasienio inspektorius buvo pasiųstas į Rusiją rinkti duomenų apie rusų povandeninius atominius laivus. Slaptų dokumentų apie Rusijos karinį jūrų laivyną jam pavyko gauti iš užverbuoto gynybinės įmonės darbuotojo Aleksejaus Žitniuko, kuris esą veikė kontroliuojamas saugumo tarnybos.

Žitniukas buvo nuteistas jau anksčiau, 2018 m. gruodį. Tėvynės išdavimu apkaltintas vyras turės 13 metų kalėti kolonijoje.

Bergas pateikė malonės prašymą. Pernai rugsėjį norvegai Osle buvo sulaikę ir be teismo paleido šnipinėjimu įtartą Rusijos pilietį Michailą Bočkariovą. Tuo tarpu pasak Rusijos žiniasklaidoje pateikiamos versijos, Bočkariovas buvo sulaikytas nepagrįstai, todėl ir paleistas…

2019.05.25; 07:19

Ukrainos piliečiai, kurie gaus Donbaso gyventojams siūlomus neteisėtus Rusijos Federacijos (RF) pasus, gali netekti socialinių išmokų ir pensijų iš Ukrainos, pareiškė šalies veteranų reikalų ministrė Irina Friz.

„Vyriausybė priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiais pasus, kurie buvo išduoti Rusijos Federacijos institucijų po 2019 m. balandžio 28 d. Ši Rusijos akcija prieš Ukrainą pažeidžia tarptautinės teisės principus ir normas bei kelia tiesioginę grėsmę valstybės suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Friz, ją cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Taip pat inicijuotas siūlymas neteisėtu būdu Rusijos Federacijos pasus gavusius piliečius įtraukti į duomenų bazę ir atimti iš jų Ukrainos socialinių išmokų ir pensijų gavėjo statusą“, – teigė ministrė.

Ukrainos ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje pripažino negaliojančiais pasus, kuriuos Rusija išdavinės Donbaso gyventojams.

Rusijos prezidentas V. Putinas balandžio pabaigoje pasirašė įsaką, kuris suteikia galimybę Ukrainos separatistinėse rytinėse teritorijose, Donbaso regione gyvenantiems žmonėms gauti Rusijos pilietybę pagal supaprastintą procedūrą. Vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose gyvenantys žmonės turės teisę gauti Rusijos pasą per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.

Tokį žingsnį Maskva žengė po to, kai naujuoju Ukrainos prezidentu buvo išrinktas komikas ir politikos naujokas Volodymyras Zelenskis. JAV, Vokietija, Prancūzija ir ES užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini griežtai sukritikavo Maskvos sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.09; 00:30

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ketvirtadienį griežtai sukritikavo Ukrainą dėl įstatymo, kuriuo siekiama Ukrainoje padidinti ukrainiečių kalbos vartojimą.

Remiantis įstatymu, kurį ketvirtadienį patvirtino Ukrainos Aukščiausioji Rada, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms, žiniasklaidai ir kitose visuomenės gyvenimo srityse.

Tai reiškia, kad nuo šiol visi Ukrainos piliečiai bus įpareigoti visose visuomenės gyvenimo srityse vartoti ukrainiečių kalbą. Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės Ukrainos rusakalbių mažumos pasipriešinimo. 

„Tai gėdingas įstatymas, daugiau nėra kaip pavadinti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir pavadino įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

„Šis sprendimas tik pagilins susiskaldymą Ukrainos visuomenėje (…)“, – sakė atstovė ir pridūrė, kad įstatymas reiškia „visišką ir privalomą šalies ukrainizaciją“.

Kaip teigiama, Ukrainos rytai ir pietūs pirmiausia yra rusakalbiai. Šalies vakaruose taip pat gyvena gana didelės etninių vengrų ir rumunų mažumos. 

Ukrainoje didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis. Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.

Analitikų teigimu, tai sukels sunkumų ir naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris viešuose renginiuose dažnai kalba rusiškai. 

Pastarosiomis dienomis Rusijos ir Ukrainos santykius temdo nauji nesutarimai. Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį separatistų kontroliuojamuose regionuose Rytų Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bus lengviau gauti rusiškus pasus.
 
2019.04.26; 06:10

Rusijos sprendimas uždrausti eksportuoti naftą ir naftos produktus į Ukrainą yra dalis ekonominio valstybių karo, o Kijevas jau imasi veiksmų, kurie sumažins neigiamus tokio draudimo padarinius, teigia Ukrainos premjeras Volodymyras Groismanas.

„Dėl naftos produktų – Rusija tęsia savo ekonominį karą prieš Ukrainą. Mes prognozavome, kad taip gali būti, ir dabar imamės tam tikrų veiksmų, kurie sumažins tokių sprendimų padarinius“, – žurnalistams sakė V. Groismanas, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.

V. Groismano teigimu, Ukraina vis labiau atsitraukia nuo bet kokių dvišalių santykių su Rusija.

„Net jei kalbėtume apie naftos produktus, mes turime visą pasaulį, kur galima pirkti kokybiškus produktus“, – teigė Ukrainos premjeras.

Praėjusią savaitę Rusijos vyriausybė uždraudė į Ukrainą eksportuoti naftą ir naftos produktus. Rusija taip pat uždraudė ir kai kurių prekių, tarp jų popieriaus, vamzdžių, drabužių, avalynės, importą iš Ukrainos.

„Įvedamas naftos ir naftos produktų eksporto į Ukrainą draudimas“, – po Vyriausybės posėdžio sakė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. Premjero teigimu, įvedami prekybos apribojimai yra atsakymas į Ukrainos įvestas sankcijas Rusijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 07:00