Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Saulius Kizelavičius

Siūlau atkreipti dėmesį į Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, profesoriaus Vytauto Landsbergio komentarą, rugsėjo 18-ąją paskelbtą LRT.lt portale. Tekstas pavadintas: „Armėnų klaida“.

Verta perskaityti. Kas ten rašoma? Siekdama išplėsti savas teritorijas Armėnija kadaise susidėjo su velniu. Sakant „velnias“, omenyje turimas, žinoma, Kremlius.

Kas nutiko vėliau? Armėnija tarsi gavo trokštamų teritorijų. Bet tai buvo netikra pergalė. Nes susipykta su artimiausiais kaimynais – Azerbaidžanu ir Gruzija. Nes įsipainiota į Kremliaus priklausomybę. Nes žlugo galimybė žingsniuoti tikrų reformų  keliu.

Prof. V.Landsbergis mano, jog Armėnija šiandien moka „skaudžią kainą už buvusių trumparegių vadovų klaidas“. Bet ir dabar oficialusis Jerevanas dar neskuba taisyti prarajon jį stumiančių klaidų. Jerevanas vis dar nenori pasirašyti taikos sutarčių su Baku, kurios leistų Armėnijai žingsniuoti priekin. Visos reikalingos sutartys normaliai bendrauti su kaimynais azerbaidžaniečiais jau seniai parengtos. Tereikia suraityti parašą. Tereikia grąžinti tai, kas ne tavo. Tereikia liautis rengti provokacijas, išpuolius, kurpti revanšistinius planus.

Prof. V.landsbergis pastebi, jog dabar susiklostė itin palankios aplinkybės. Taikos sutarties projektas seniai parengtas. Deja, Armėnija, užuot atsikračiusi Kremliaus pinklių visiems laikams, vis dar mėtosi į šalis, dvejoja, gudrauja, manydama išsėdėsianti ant dviejų kėdžių.

Kaip pasirinkti Armėnijai tikrąjį kelią? Prof. V.Landsbergis įsitikinęs, jog „Galą tam padarys tik pačių armėnų išmintis“.

Informacijos šaltinis – portalas lrt.lt

2022.09.20; 08:07

Pentagonas

Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijai sunku verbuoti karius karui Ukrainoje, šalis netgi atsigręžė į kalinimo įstaigas, o daugelis naujų kovotojų yra vyresnio amžiaus, prastesnės formos ir negavę tinkamų apmokymų, pirmadienį pareiškė vienas JAV Pentagono pareigūnas.
 
Pareigūnas atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę pasirašytą dekretą, kuriuo jis įsakė išplėsti šalies ginkluotąsias pajėgas. Pasak pareigūno, Pentagonas mano, kad atitinkamos didelių nuostolių Ukrainoje patyrusios Rusijos „pastangos nebus sėkmingos, nes istoriškai Rusijai nepavykdavo įgyvendinti užsibrėžtų personalo ir bendrų pajėgumų tikslų“.
 
„Rusija jau mėgina intensyvinti karių verbavimą, – žurnalistams teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas. – Jie tai daro panaikindami viršutinę naujų karių amžiaus ribą ir verbuodami kalinius.“
 
Anot pareigūno, daugelis šių naujų karių yra „vyresnio amžiaus, netinkami tarnybai ir nėra gavę tinkamų apmokymų“.
 
Tad Pentagonas, pareigūno teigimu, daro išvadą, kad toks kariuomenės plėtimas vargu ar padidins šalies kovinius pajėgumus. Negana to, esą prieš karą Rusijos ginkluotosios pajėgos jau buvo 150 tūkst. karių mažesnės, nei buvo užsibrėžta.
 
Rugpjūčio pradžione JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas skaičiavo, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo ar sužeista 70–80 tūkst. Rusijos karių.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.08.30; 07:58

Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.

Jerevanas, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Rusijos ambasada Armėnijoje yra pasipiktinusi kaltinimais, kad esą RF specialiosios tarnybos yra susijusios su sprogimu Surmalu turgavietėje Jerevane. Tai trečiadienį pranešė portalas „aif“.
 
Pasak ambasados atstovų, Armėnijos žiniasklaida platina „ciniškas melagienas, kuriose yra šventvagiškų kaltinimų Rusijos struktūrų adresu“.
 
Anot Rusijos diplomatų, tai – provokacija, kurią inspiravo politinės jėgos, siekiančios pakirsti Rusijos ir Armėnijos santykius.
 
„Laukiame Armėnijos valdžios žingsnių, kurie užkirstų kelią tokioms nedraugiškoms apraiškoms, taip pat viešų komentarų“, – sakoma Rusijos ambasados pareiškime.
 
Pranešama, kad Rusijos ambasada Jerevane nusiuntė Armėnijos užsienio reikalų ministerijai atitinkamą notą.
 
Rugpjūčio 14 d. Jerevano Surmalu turgavietėje nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Armėnijos valdžia informavo, kad sprogo sandėlyje laikyti pirotechnikos gaminiai, ir atmetė teroro akto versiją. Oficialiais duomenimis, žuvo 16 žmonių, dar 62 buvo sužeisti.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.18; 07:51

Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

Rusijoje propaganda pasiekė nuo stalininės Sovietų Sąjungos laikų neregėtą lygį. Pirmąjį šių metų ketvirtį trigubai išaugusios biudžeto išlaidos žiniasklaidai rodo, kad Kremliaus pastangos palaikyti savo naratyvus invazijos į Ukrainą kontekste tik didėja, pastebi DebunkEU.org analitikai Lenkijoje.
 
Demokratinėse valstybėse „ketvirtąja valdžia“ vadinama žiniasklaida autoritarinių režimų rankose tampa dar viena priemone išlaikyti savo galią. Per pastaruosius 11 metų išlaidos žiniasklaidai Rusijoje išaugo 30 proc. DebunkEU.org analitikų surinkti duomenys rodo, kad jos sudaro apie 0,5 proc. viso federalinio biudžeto. Vien pernai iš Rusijos valstybės biudžeto visuomenės informavimo priemonėms skirta 1,5 milijardo JAV dolerių (arba 115 milijardų rublių).
 
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje poreikis manipuliuoti viešąja nuomone dar labiau išaugo, o tai atsispindėjo ir valstybiniame biudžete – sausio-kovo mėnesiais išlaidos žiniasklaidai padidėjo tris kartus (lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu), skelbia DebunkEU.org. Šių metų kovą, kai jau vyko intensyvūs karo veiksmai, žiniasklaidai iš biudžeto buvo skirta 11,9 mlrd. rublių (158,8 mln. dolerių) – dvigubai daugiau nei sausį ir vasarį kartu sudėjus (5,5 mlrd. rublių arba 74,2 mln. dolerių). „Stebint šias tendencijas galima teigti, kad išlaidos žiniasklaidai šiemet tik didės ir gerokai viršys planuotą biudžetą“, – sako viena iš analizės autorių Aleksandra Michałowska.
 
Didžiausia lėšų dalis atitenka RT (buvusiai „Russia Today“). 2005 m. įkurta žiniasklaidos agentūra yra viena iš politinės įtakos priemonių Kremliaus arsenale, skirta skleisti dezinformaciją ir kenkti Vakarų vertybėms visame pasaulyje. Į užsienio auditoriją orientuota RT turi šešias skirtingas versijas (anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, arabų ir rusų kalbomis). Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą RT transliacijos buvo suspenduotos Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.
Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
 
Per pastaruosius 12 metų RT skiriamos lėšos padidėjo beveik tris kartus. Pasak analitiko Jakubo Kubśo, 2022 m. duomenimis, šiemet agentūrai turėtų atitekti ketvirtadalis visų žiniasklaidai skirtų lėšų. „Paminėtina, kad RT valstybinės Rusijos žiniasklaidos sistemoje užima ypatingą vietą. 2012 m. Vladimiras Putinas uždraudė mažinti agentūros finansavimą, o „ANO TV-Novosti“ (pagrindinei įmonė) nereikia oficialiai deklaruoti savo išlaidų“, – sako DebunkEU.org analitikas.
 
Antroje vietoje pagal iš valstybės gaunamų lėšų skaičių – VGTRK (Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanija) – didžiausias Rusijos valstybinės žiniasklaidos holdingas. Penkis nacionalinius (tokius kaip „Rossiya-1“), du tarptautinius televizijos kanalus bei 80 regioninių radijo ir televizijos stočių valdančiai kompanijai taip pat priklauso ir „Rossiya Segodnia“. Ši informacinė agentūra 2013 m. buvo įkurta V. Putino įsakymu „valstybinės žiniasklaidos efektyvumui didinti“. „Rossiya Segodnia“ valdo „RIA Novosti“, „Sputnik“ ir kitas Kremliaus propagandos sklaidos struktūras. Agentūros finansavimas palaipsniui didėja nuo 2014 m., kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karą Donbase.
 
Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.

Remiantis biudžeto projektu, artimiausius metus išlaidos valstybinei žiniasklaidai mažinamos nebus. RT 2023 m. bus skirta 28,5 mlrd., o 2024 m. – 28,9 mlrd. rublių (palyginti su 28,7 mlrd. rublių, arba 383 mln. dolerių 2022 m.).
 
VGTRK, kuri šiemet gaus 25,2 mlrd. rublių (336,4 mln. dolerių), per ateinančius dvejus metus turėtų gauti dar 25,3 mlrd. ir 25,8 mlrd. rublių (337,8 ir 344,4 mln. dolerių). Kita vertus, nors šiais metais „Rossiya Segodnia“ gauna 9,4 mlrd. rublių (125,5 mln. dolerių), 2023 ir 2024 m. valdžia planuoja skirti agentūrai dar 8,3 ir 8,6 mlrd. rublių (110,8 ir 114,8 mln. dolerių).
 
Iš viso šie trys konglomeratai gauna daugiau nei pusę metinių lėšų, skiriamų Rusijos žiniasklaidai, rašoma DebunkEU.org. pranešime. Tarp kitų finansavimą gaunančių subjektų verta paminėti Pirmąjį Rusijos kanalą („Pervyj Kanal“), Rusijos visuomeninę televiziją („OTR“) ir agentūrą ITAR-TASS. Tačiau, pasak tyrimą atlikusių A. Michałowskos ir J. Kubśo, galima daryti prielaidą, kad, prasidėjus Ukrainos ir Rusijos karui propagandos operacijai Rusijoje skirtos lėšos gerokai viršys biudžetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.05; 07:05

Prie Rusijos ambasados Jerevane – antiukrainietiškas mitingas

Prie Rusijos ambasados Jerevane pastato kovo 14-ąją buvo surengtas mitingas, kurio dalyviai palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Susirinkę vyrai, jų būta per 200, pareiškė pasiruošę kovoti prieš Ukrainą rusų kariuomenės gretose. Susirinkusieji šūkavo, kad Rusija – strateginė Armėnijos partnerė, kad armėnai palaiko Kremlių, kad trokšta kuo greičiau išvykti į frontą.

Mitinguotojai rankose laikė Rusijos ir Armėnijos vėliavas. Jie taip pat įteikė laišką Rusijos ambasados darbuotojams. Laišką pasirašiusieji reikalavo, kad Maskva juos kuo greičiau išsiųstų į Ukrainą kariauti prieš ukrainiečius.

Parengta pagal Sputnik Armenia

2022.03.14; 20:00

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo šalies gynybos vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį ir apkaltino Vakarus, esą šie Maskvos atžvilgiu imasi „nedraugiškų“ veiksmų.
 
„Įsakau gynybos ministrui ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos kariuomenės atgrasymo pajėgų specialų kovinės parengties režimą“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi pareiškė V. Putinas.
 
„Vakarų šalys yra nedraugiškos mūsų šaliai ne tik ekonomikos srityje – čia omenyje turiu neteisėtas sankcijas, – pridūrė V. Putinas. – NATO šalių aukšto rango pareigūnai leidžia, kad mūsų šalies adresu būtų skelbiami agresyvūs pareiškimai.“
 
Rusijos prezidentas ketvirtadienį įsakė pradėti Ukrainos puolimą ir taip sukėlė atgarsį visame pasaulyje. Jo šalies antžeminės pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, tačiau susiduria su nuožmiu ukrainiečių karių priešinimusi, kuris, Vakarų šaltinių teigimu, veikiausiai nustebino Maskvą.
 
Ukrainos vadovybė apibūdina kai kuriuos rusų karius kaip praradusius motyvaciją ir pavargusius ir teigia, kad dešimtys jų jau pasidavė.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.02.28; 07:00

Maskva, vasario 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Rytų Ukrainos separatistinių respublikų nepriklausomybę, pirmadienį sakoma Kremliaus pranešime, kuriame priduriama, kad apie savo sprendimą jis pranešė Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams.
 
„Artimiausiu metu prezidentas planuoja pasirašyti įsakymą“, – nurodė Kremlius. Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu „išreiškė nusivylimą“ V. Putinui dėl šio sprendimo.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.02.22; 07:08

V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, sausio 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos Ženevoje davė „teigiamą“ pradžią tolesniam dvišaliam dialogui, antradienį pareiškė Kremlius.
 
„Tai nusipelnė teigiamo įvertinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tačiau pridūrė dar negalįs pakomentuoti jų galutinio rezultato.
 
Rusija praėjusiais metais prie Ukrainos sienų sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir sukėlė tarptautinės bendruomenės būgštavimus dėl galimo puolimo. Šalis tuomet pareikalavo JAV ir NATO saugumo garantijų, tačiau pastarieji savo ruožtu pagrasino Maskvai griežtomis sankcijomis.
 
Nors tiek JAV, tiek Rusija patvirtino, kad per pirmadienio derybas nepasiekė proveržio, tačiau sutiko tęsti dialogą.
 
„Laukia dar keli derybų raundai, kurie leis susidaryti aiškų vaizdą, ką jau esame pasiekę, – teigė D. Peskovas. – Tačiau pagrindo džiūgauti kol kas nėra. Būtų naivu tikėti, kad vienas raundas duos daug rezultatų“.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.01.11; 13:15

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu.
 
Toli siekiantys pasiūlymai, kuriuos Rusija vadina gyvybiškai svarbiais jos saugumui, sako, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
 
Per spaudos konferenciją, surengtą žurnalistams paskelbus šiuos pasiūlymus, užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija pasirengusi skubiai pradėti saugumo derybas su Jungtinėmis Valstijomis „jau“ šeštadienį. „Esame pasirengę tuojau pat, net rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – pradėti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „amerikiečiams pasiūlyta Ženeva“.
 
Sutarčių projektų paskelbimas – neįprastas žingsnis tarptautinėje diplomatijoje – įvyko įtemptu Rusijos santykių su Vakarais momentu, ypač dėl karo Rytų Ukrainoje. Vakarai kaltina Maskvą ruošiantis įsiveržimui ir teigia, kad Rusija prie Ukrainos sienų dislokavo dešimtis tūkstančių karių.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis puolimą ir kaltina NATO didinant įtampą, todėl reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.
Putinas senatvėje. Foto montažas
 
Rusijos dokumente, skirtame NATO, sakoma, kad Maskva ir Aljansas turi dirbti siekiant „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos šalyse ir Juodosios jūros regione, taip pat turi būti įsteigta speciali telefono linija „skubiems kontaktams“. Taip pat raginama apriboti raketų dislokavimą ir sakoma, kad NATO narės turi „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros“.
 
JAV adresuotame saugumo sutarties projekte sakoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės valstybės narystę NATO. Ši sąlyga iškelta Rusijai tuo pačiu metu reikalaujant, kad NATO atšauktų įsipareigojimą suteikti narystę buvusioms sovietinėms Gruzijai ir Ukrainai.
 
Dokumento projekte Rusija taip pat nurodė, kad JAV turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse valstybėse, įskaitant Vidurinę Aziją.
 
Ištikimai tarnavęs Sovietų Sąjungai V. Putinas buvo nusivylęs, kai ji sugriuvo, SSRS žlugimą jis yra pavadinęs „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.18; 06:30

A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Maskvoje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisako už tolesnį dialogą su Rusija, nepaisant „didelių nuomonių skirtumų“. „Nors šiandien nuomonių skirtumai tikrai dideli, mes kalbamės tarpusavyje, – sakė ji penktadienį susitikusi su prezidentu Vladimiru Putinu. – Ir tai turi tęstis (…).
 
V. Putinas pabrėžė, kad Vokietija lieka „viena svarbiausių Rusijos partnerių Europoje ir visame pasaulyje“ – be kita ko, A. Merkel pastangų per 16 jos kancleriavimo metų dėka.
 
Tai jau 20-asis A. Merkel vizitas Rusijoje būnant kanclere – ir veikiausiai paskutinis.
 
Anot A. Merkel, susitikime su V. Putinu yra „daug ką aptarti“, be dvišalių ir ekonominių santykių ir „daug pasaulio politikos klausimų“, pavyzdžiui, padėtį Afganistane, kai čia valdžią perėmė Talibanas.
 
Prieš konsultacijas su V. Putinu A. Merkel tiesiogiai neužsiminė apie kalinamo opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą lygiai prieš metus. Ji tik pareiškė, kad kalbės ir apie „nevyriausybinių organizacijų klausimus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.21; 09:43

Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.

Saulius Kizelavičius

Rusų kalboje esama žodžio „pakazucha“, kurį nelengva tiksliai išversti į lietuvių kalbą. Rusai šiuo žodžiu dažniausiai apibūdina ne itin gražų elgesį. Tiksliau sakant – dviveidystę, apsimetimą, gudravimą. Taip dažnusyk aprašomas žmogus, kuris viešumoje dedasi esąs gražus, teisingas, sąžiningas, o iš tiesų jo šypsena – tik širma, pridengianti negražius darbelius.

Ar apsimetėlio, dviveidžio politiko epitetas tinka JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Bidenas)? Viešojoje youtube.com erdvėje teko klausytis Amerikoje gyvenančių atsargos karininko Gario Tabaxo (Garry Tabax) ir buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrėjaus Ilarionovo komentarų, kuriuose jie, be kita ko, gilinasi ir į JAV – Rusijos – Ukrainos tarpusavio santykius. Taigi šie du komentatoriai, ne sykį aprašyti portale slaptai.lt, įsitikinę, jog Džo Baidenas išdavė ne tik Ukrainą (atidavė ją į Kremliaus rankas po Ženevos susitarimų), bet ir Rytų Europą, nes atšaukė ekonomines sankcijas „Nord Stream 2“ vamzdį tiesusiai Vokietijai (dėl Nord Stream 2 dujotiekio į rimtą pavojų patenka ne tik Ukraina, bet ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, mat dujotiekis ženkliai sustiprina Rusijos galimybę diktuoti savas žaidimo taisykles visai Europos Sąjungai).

Šie komentatoriai, iš kurių ypač pasitikiu A.Ilarionovu, nes jo komentarų, kaip, regis, ir slaptai.lt redaktorius, klausausi jau beveik septynetą metų, mini, jog sovietiniais laikais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, Dž. Baidenas, dirbdamas JAV valstybinėse struktūrose, buvo nuvykęs į Maskvą. Tąsyk į Kremlių jis nuvežė oficialiojo Vašingtono laišką, kuriame piktinamasi žiauriu sovietų valdžios elgesiu persekiojant disidentus, kitaminčius, politinius kalinius. Ši detalė – tarsi palanki Dž. Baidenui. Bet, pasak komentatorių, esama išlikusių vieno sovietinio funkcionieriaus prisiminimų. Tas buvęs komunistų funkcionierius dalyvavęs tuometiniuose susitikimuose su Dž. Baidenu Maskvoje. Štai kas įdomiausia: funkcionierius savo prisiminimuose rašęs, jog į Kremlių atsibeldęs Dž. Baidenas oficialiai grūmojo kumščiu, o neoficialių pasisedėjimų metu prašė sovetinių diktatorių nepergyventi dėl amerikietiškosios kritikos. Esą laiškas – tik dėl akių, tik „pakazuha“. Vašingtonui išties ne itin rūpi kitaminčių likimas sovietų imperijoje. Kremlius galįs elgtis su disidentais kaip tinkamas. Vašingtonas tiesiog dėl tarptautinės nuomonės įteikęs sovietiniams gensekams priekaištų kupiną laišką. Tik dėl įvaizdžio…

Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Išgirdęs taip besielgiant svečią Kremliaus funkcionierius savo prisiminimuose pakrikštijo jį „misteriu pakazuha“. Būtent Dž. Baidenas buvo pažymėtas kaip „misteris pakazuha“.

Net jei Dž. Baidenas anuomet SSRS valdžią ragino rimtai nevertinti amerikietiškų priekaištų įpareigotas tuometinės Baltųjų Rūmų administracijos, – gėdinga istorija. Bet jei tądien Dž. Baidenas leido sau reikšti ne tiek valstybinę, kiek asmeninę nuomonę, – dar baisiau. Jei gūdžiu sovietmečiu Dž. Baidenas pataikavo Kremliaus diktatoriams, nenuostabu, kodėl jis negalėtų parduoti Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui Ukrainos arba Baltijos šalių?

O gal ši Dž. Baideną kompromitojanti detalė vis tik – laužta iš piršto? Šiais dezinformacijos laikais niekuo aklai nepasitikiu. Bet kaip, kur išsiaiškinti, ar tai – ne „informacinė antis“? Kreiptis į Lietuvoje reziduojantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą – beprasmiška. Vis tiek nieko neatsakys, nieko nekomentuos. 

Tačiau išsiaiškinti tokius niuansus Lietuvai nepakenktų. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir smulkmena, iš kurios neverta kurpti plačių apibendrinimų. Ir vis tik – svarbu. Gal ir dėl Baltijos šalių apsaugos šis Amerikos prezidentas gudrauja: mums tvirtina, jog Lietuva, Latvija ir Estija – saugios, nes mus neva budriai saugo NATO, o Ženevos užkulisiuose V. Putinui šnibždėjo visai kitokius apibūdinimus?

2021.08.06; 11:30

Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad nėra pagrindo abejoti Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, kuris stojo ginti savo sprendimo Minske priverstinai nutupdyti „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikyti juo skridusį opozicijos aktyvistą.
 
„Kremlius nemato priežasties netikėti Baltarusijos vadovybės teiginiais“, – reporteriams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, praėjus nedaug laiko po to, kai A. Lukašenka Minske kreipėsi į įstatymų leidėjus ir gynė savo sprendimą nutupdyti keleivinį lėktuvą.
 
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis teigė, kad lėktuvui buvo nurodyta nusileisti Minske po to, kai buvo gautas pranešimas iš Šveicarijos apie jame neva padėtą bombą.
 
„Jei tai netiesa, tuomet, ko gero, kas nors tai paneigs. Paneigimų kol kas nebūta“, – teigė D. Peskovas.
 
Kremliaus atstovas pridūrė, kad penktadienį Sočyje planuojamas A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.27; 00:01

Rusija paskelbė sankcijas aštuoniems aukštiems ES atstovams, tarp jų – Europos Parlamento pirmininkui Davidui Sassoliui ir Europos Komisijos vicepirmininkei Verai Jurovai.
 
Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad jiems, be kita ko, draudžiama atvykti į Rusiją.
 
ES kovą paskelbė baudžiamąsias priemones Rusijos vyriausybės atstovams.
 
Europos Parlamentas prieš tai apkaltino Rusiją „priešišku elgesiu“ ir pareikalavo ES ryžtingų veiksmų Maskvos atžvilgiu. Šalys narės turi nubrėžti „aiškias raudonas linijas“ dėl būsimo bendradarbiavimo su Rusijos vyriausybe, pareiškė parlamentarai. Jie pareikalavo tolesnių sankcijų dėl veiksmų prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir patvirtino reikalavimą stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 00:01

Per protestus A. Navalnui paremti Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Per demonstracijas, skirtas paremti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, trečiadienį Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių.
 
Žmogaus teisių portalas „ovdinfo.org“ pranešė, kad daugiau kaip 80 miestų suimta per 1 000 protestuotojų, 300 jų – vien tik Sankt Peterburge.
 
Žmonės, nepaisydami tarnybų grasinimų, skandavo „Laivę Navalnui“ ir reikalavo kolonijoje sunkiai susirgusiam 44-erių opozicionieriui suteikti medicininę pagalbą. Anot pranešimų, pavieniais atvejais būta policijos smurto prieš taikius demonstrantus.
 
A. Navalnas prieš tris savaites paskelbė bado streiką, taip siekdamas, kad jį apžiūrėtų nepriklausomas gydytojas. Jis skundžiasi nugaros skausmais ir galūnių tirpimu. Šiuo metu jis perkeltas į kolonijos ligoninę. Rusų žinybos neįžvelgia pavojaus A. Navalno gyvybei.
 
Nesankcionuotose demonstracijose dalyvavo ir A. Navalno žmonija Julija, jo brolis Olegas ir jo motina. Dar prieš protestus sulaikytos artimos Kremliaus kritiko bendražygės Liubovė Sobol ir Kira Jarmyš. Pastaroji pranešė, kad yra dešimčiai dienų areštuota. To priežastis nežinoma.
 
Žinybos prieš tai įspėjo žmones dėl dalyvavimo protestuose. Rusijos sostinės centre susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, kad paremtų A. Navalną, pranešė nepriklausomi stebėtojau. Pro šalį pravažiuojančių automobilių vairuotojai spaudė garso signalus, taip reikšdami paramą demonstrantams. Daugelis protestuotojų sakė įveikę baimes ir susirinkę palaikyti A. Navalną. Policija kalbėjo apie 6 000 dalyvių.
 
A.Navalną remiantys protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.

Per garsiakalbius žmonės – daugelyje šalies miestų – reikalavo ir prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo. Jie skandavo „Putinas – vagis“ ir „Putinai, traukis“. Jie kaltino Kremliaus šeimininką kitaminčių engimu bei korupcija ir šaukė „Laivė, laisvė“.
 
Tūkstančiai žmonių į gatves išėjo ir Sibire. Sankt Peterburge, kuris yra prezidento gimtasis miestas, protestuotojai skandavo „Putinas – žudikas“, „Laisvę politiniams kaliniams“ ir „Gydytoją A. Navalnui“.
 
Interneto televizijos „Dožd“ duomenimis, čia prieš taikius demonstrantus panaudoti elektrošoko prietaisai. Maskvoje saugumo pajėgos – priešingai ne per protestus žiemą – pradžioje elgėsi šiek tiek santūriau, pasakojo reporteriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 11:11

Sekmadienį Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių po to, kai Čekijos vyriausybė nusprendė iš šalies išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, nustačiusi, kad jie yra žvalgybos agentai, informuoja AFP.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Čekijos sprendimas išsiųsti ambasados darbuotojus neturi precedento. Pasak ministerijos, Rusijai mesti įtarimai, kad jos specialiosios tarnybos atsakingos už 2014 m. įvykusius sprogimus amunicijos sandėlyje, tėra „nepagrįsti išsigalvojimai“.
 
„Reiškiame Čekijos valdžiai griežtą protestą. Mes imsimės atsakomųjų priemonių, kurios privers šios provokacijos autorius suvokti savo atsakomybę dėl normalių santykių žlugdymo tarp mūsų valstybių“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Nors Rusija nepatikslino, kokių priemonių ketinama imtis, tačiau Čekijos sprendimą pavadino absurdišku.
 
Šeštadienį Čekija paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados darbuotojų po to, kai buvo nustatyta, kad jie dirba Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybai (GRU).
 
Čekija taip pat paskelbė, kad dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje ieškomi du rusai, kurie naudojosi tais pačiais pasais kaip ir dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą 2018 m. Jungtinėje Karalystėje apnuodiję įtariamieji.
 
Maskva pareiškė, kad toks Čekijos žingsnis yra priešiškas, o prie jo prisidėjo JAV, ir apkaltino Čekijos valdžią pataikavimu „šeimininkams kitapus Atlanto“.
 
Anksčiau šią savaitę JAV išsiuntė 10 Rusijos diplomatų dėl kišimosi į JAV rinkimus, didelio masto kibernetinės atakos ir kitų priešiškų veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad jis nejuda karo su Ukraina link, nors pastarosiomis savaitėmis Rusija telkė savo karines pajėgas prie Ukrainos sienos, šalia separatistų kontroliuojamų teritorijų.
 
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose. Tai sukėlė susirūpinimą dėl galimo šio ilgalaikio konflikto paaštrėjimo.
 
„Žinoma, niekas neplanuoja žengti karo link ir apskritai niekas nepripažįsta tokio karo galimybės“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
 
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pridūrė, kad „niekas taip pat nepritaria pilietinio karo Ukrainoje galimybei“.
 
D. Peskovas tvirtino, kad „Maskva nedalyvauja konflikte, bet pridūrė, kad Rusija neliks abejinga rusakalbių, gyvenančių konflikto draskomame regione, likimui“.
 
„Rusija deda visas įmanomas pastangas, kad padėtų išspręsti šį konfliktą“, – teigė atstovas.
 
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės jos sienų, taip pat aneksuotame Kryme. Kremlius neneigė kariuomenės judėjimo, bet tvirtino, kad Maskva neketina niekam kelti grėsmės.
 
Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad konflikto metu žuvo per 13 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.12; 00:30

Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir Vakarai neturėtų nerimauti dėl Rusijos karių judėjimo prie Ukrainos sienos po to, kai Kijevas išreiškė susirūpinimą, kad konfliktas Rytų Ukrainoje gali vėl paaštrėti.
 
Šią savaitę Ukraina ir JAV pranešė apie Rusijos karių judėjimą aneksuotame Kryme ir prie Rusijos ir Ukrainos sienos, šalia teritorijų, kurias kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.
 
Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Rusija ne kartą neigė siunčianti savo karius ir ginklus separatistams paremti.
 
Nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tiesiogiai nepatvirtino, kad Rusija telkia karius prie sienos su Ukraina, jis ketvirtadienį pabrėžė, kad Maskva turi laisvę perkelti karius savo teritorijoje.
 
„Rusijos Federacija savo nuožiūra perkelia savo ginkluotąsias pajėgas savo teritorijoje“, – teigė D. Peskovas ir pridūrė, kad tai „neturėtų nieko jaudinti ir niekam nekelia grėsmės“.
 
„Kalbant apie Rusijos karių dalyvavimą ginkluotame konflikte Ukrainos teritorijoje, Rusijos kariai niekada jame nedalyvavo, – tvirtino atstovas. – Ir jie to nedaro dabar.“
 
Šią savaitę Maskva ir Kijevas apkaltino vienas kitą dėl suintensyvėjusių susirėmimų tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Kremliaus remiamų separatistų Rytų Ukrainoje. Kijevo teigimu, nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 19 Ukrainos karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.02; 00:30

Tūkstančiai žmonių Maskvoje pagerbė B. Nemcovo atminimą. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Vakarų valstybių diplomatai ir tūkstančiai rusų Maskvoje paminėjo šeštąsias opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo metines, praneša AFP.
 
B. Nemcovas buvo vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų. 2015 m. vasario 27 d. jis buvo nušautas ant tilto Maskvoje, netoli Kremliaus.
 
Šeštosios B. Nemcovo nužudymo metinės minimos netrukus po to, kai 2,5 metų įkalinimo bausmė buvo paskirta kitam opozicijos politikui Aleksejui Navalnui. Šis nesutinka su jam pateiktais kaltinimais, nes jie yra politiškai motyvuoti.
 
„Šią dieną, šioje vietoje mes susirenkame kiekvienais metais, kad parodytume valdžiai, jog mes nepamiršome ir nepamiršime“, – žurnalistams sakė Michailas Kasjanovas, buvęs šalies premjeras.
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Esu tikras, kad tai, už ką kovojo Borisas – rusų laisvė, jų gerovė ir orus gyvenimas, – greitai išsipildys“, – pridėjo šis opozicijos atstovas.
 
Paprastai šia proga Maskvos centre rengiamos eitynės, tačiau dėl koronaviruso pandemijos masiniai susibūrimai draudžiami, todėl šiais metais opozicija rinkosi prie savadarbio memorialo B. Nemcovo žūties vietoje, kurį valdžia nuolat pašalina.
 
Skaičiuojama, kad renginyje iki vidurdienio lankėsi 3 700 žmonių.
 
Gėlių čia padėjo JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių ambasadoriai reziduojantys Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:22

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusija nenori dialogo su Europa ir atsisakė atmesti tolesnes sankcijas Maskvai dėl jos elgesio su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, skelbia „Euronews“.
 
Tviteryje paskelbtame pareiškime J. Borrellis teigia, kad jo vizitas Rusijoje parodė, jog Rusija nenori pasinaudoti galimybe užmegzti konstruktyvesnį dialogą su ES. „Apmaudu dėl to ir turėsime padaryti išvadas“, – teigė jis.
 
Pasak J. Borrellio, Europa ir Rusija „tolsta“ po „komplikuoto“ jo vizito Maskvoje, kurio metu Rusija iš šalies išsiuntė tris Europos diplomatus dėl kaltinimų dalyvavus A. Navalno šalininkų protestuose.
 
J. Borrellis pažymi, kad Europos ir Rusijos santykiai jau kelerius metus yra prasti, bet po A. Navalno apnuodijimo, dėl kurio opozicionierius kaltina Rusijos valstybę, santykiai dar labiau pablogėjo. Po kelis mėnesius trukusio gydymo Vokietijoje A. Navalnas sugrįžo į Rusiją ir netrukus buvo sulaikytas, o tada įkalintas.
 
Jo areštas ir nuteisimas laisvės atėmimo bausme paskatino Rusijoje masinius gatvės protestus, kurių metu dauguma protestuotojų tiesiogiai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
J. Borrellis vyko į Maskvą aptarti šio incidento su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ir paragino nedelsiant paleisti A. Navalną bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo.
 
„Agresyviai surengta spaudos konferencija ir trijų ES diplomatų išsiuntimas mano vizito metu rodo, kad Rusijos valdžia nenorėjo pasinaudoti konstruktyvesnio dialogo su ES galimybe “, – rašė J. Borrellis.
 
Vasario 22 d. numatytas ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu bus aptartas J. Borrellio vizitas Rusijoje ir tolesnės sankcijos Rusijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 08:11

Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto

Apie tai britų laikraščiui „Guardian“ papasakojo buvęs KGB šnipas Jurijus Švecas, kurį Sovietų Sąjunga praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo išsiuntusi veikti Vašingtone. Švecas palygino Trumpą su „Kembridžo penketuku“ – britų šnipų grupe, kuri Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pradžioje perduodavo Maskvai valstybės paslaptis.

67 metų Švecas buvo svarbus žinių šaltinis Craigo Ungero knygai „American Kompromat“ („Amerikiečių kompromatas“, 2021), kurioje aptariami Trumpo santykiai su mirusiu finansininku Jeffrey‘iu Epsteinu. 2018 m. išėjo kita Ungero knyga „House of Trump, House of Putin“ („Trumpo namai, Putino namai“).

„Tai pavyzdys, kaip verbuojami žmonės, kai jie dar buvo studentai, kad po to iškiltų iki reikšmingų pareigybių; panašiai nutiko su Trumpu“, – pasakė Švecas telefoniniame pokalbyje iš savo būsto Virdžinijos valstijoje.

KGB majoras Švecas devintąjį dešimtmetį dirbo Vašingtone. Kaip priedanga pasinaudojo TASS‘o agentūros korespondento darbu. 1993 m. jis apsigyveno JAV ir gavo JAV pilietybę, dirbo saugos tarnybos tardytoju, buvo 2006 metais Londone nužudyto Aleksandro Litvinenkos partneris.

Ungeras naujausioje knygoje aprašo, kaip Trumpas patraukė sovietinių tarnybų dėmesį, kai jis 1977 m. pirmąkart vedė čekų modelį Ivaną Zelničkovą. Trumpas tapo verbavimo operacijos taikiniu. Veiksmus vykdė Čekoslovakijos žvalgyba, bendradarbiaudama su KGB.

1980 metais renovuotame Niujorko viešbutyje „Grand Hyatt New York“ buvo atidaryta Trumpo bendrovė „Trump Organization“ – jo pirmas didžiulis darbas nekilnojamojo turto rinkoje. Trumpas šiam viešbučiui nupirko 200 televizorių iš sovietinio emigranto Semiono Kislino, elektronikos bendrovės „Joy-Lud“ bendrasavininkio Niujorko Penktojoje aveniu.

Jurijus Švecas

Švecas mano, kad bendrovę „Joy-Lud“ kontroliavusi KGB, o Kislinas veikęs kaip „agentas stebėtojas“, identifikavęs jauną perspektyvų verslininką Trumpą kaip potencialų aktyvą. Kislinas neigia sąsajas su KGB.

1987 metais Trumpas su žmona Ivana pirmąkart lankėsi Maskvoje. Švecas mano, kad tuomet KGB stengėsi paveikti Trumpo pažiūras. KGB operatyvininkai, meilikaudami Trumpui, pakišo mintį, kad jis turėtų užsiimti politika.

„KGB buvo surinkusi daug informacijos apie jo asmenybę, vadinasi, asmeniškai žinojo, kas jis toks. Pojūtis toks, jog jis buvo labai neapsaugotas intelektine, psichologine prasme ir pasidavė meilikavimui“, – Švecas pasakoja savo atsiminimuose.

„Jie tuo pasinaudojo. Jie žaidė žaidimą, kad jiems padarė didelį įspūdį jo asmenybė ir jie matantys Trumpą, tą vaikiną, kuris vieną dieną galėtų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, kad tik tokie žmonės, kaip jis, gali pakeisti pasaulį. Jį „pamaitino“ šiomis aktyviomis sumanymų frazėmis, ir tai įvyko. Tuomet tai buvo didelis tuometinės KGB veiklos pasiekimas“, – tvirtina Švecas.

Sugrįžęs į JAV, Trumpas pradėjo domėtis galimybe būti nominuotas JAV prezidento rinkimams nuo Respublikonų partijos, net surengė kampanijos mitingą Niuhempširo valstijos Portsmuto mieste. Šiai akcijai paskyrė puslapio dydžio reklamą laikraščiuose „New York Times“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“, skleidžiusią skepticizmą dėl JAV dalyvavimo NATO, apkaltinusią Japoniją išnaudojant JAV.

Švecas pasakojo, kad toks požiūris apie gynybą sujaudinęs Maskvą. Tuomet jis ką tik buvo grįžęs  iš JAV į gimtinę ir KGB pirmojoje vyriausiosios direkcijos būstinėje Jeseniove gavęs telegramą, charakterizuojančią šią reklamą kaip veiksmingą „aktyvo planą“, kurį įvykdė  naujas KGB aktyvas.

EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris

„Buvo sunku patikėti, kad kas nors tai paviešintų savo vardu ir kad tai paliktų įspūdį rimtiems žmonėms Vakaruose, bet taip įvyko ir pagaliau šis vaikinas tapo prezidentu“, – sako buvęs KGB šnipas.

Maskva teigiamai atsiliepė apie Trumpo rinkimų pergalę 2016 metais. Ypatingojo prokuroro Roberto Millerio tyrime neaptariamas slaptas Trumpo kampanijos bendrininkų pokalbis su Rusijos atstovais.

Švedas laikraščiui „Guardian“ pasakoja apie savo atliktą tyrimą: „Man Millerio pranešimas teikė didelių vilčių, nes žmonės laukė, kad bus iš esmės ištirti visi Trumpo ryšiai su Maskva, bet buvo tirta tik nusikaltimą liečiantys klausimai. Tenai nebuvo jokių papildomų tyrimo aspektų dėl Trumpo ir Maskvos santykių.“

„Mes nusprendėme tuos pamatus tvirtinti. Todėl aš atlikau savo tyrimą ir tada susitikau su Craigu. Mes nusprendėme šioje knygoje parašyti tai, ką paliko neištyręs Milleris“, – pridūrė Švecas.

Septynių knygų autorius ir buvęs žurnalo „Vanity Fair“ redaktorius Ungeras sakė, kad Trumpas buvo Rusijos „aktyvas“. „Tai prasidėjo devintąjį dešimtmetį, kai rusai kaip patrakę ėmė verbuoti ir stengėsi patraukti dešimčių dešimtis žmonių“.

„Trumpas buvo tobulas taikinys daugeliu atvejų: jo išdidumas ir narcisizmas padarė jį natūraliu verbavimo taikiniu. Tai buvo kultivuojama ilgiau nei 40 metų, iki pat jo išrinkimo“, –  tvirtina naujos knygos autorius.

Apie pirmą Trumpo kelionę į Maskvą ir galbūt ryšį su KGB yra rašęs ir „Guardian“ užsienio korespondentas L. Hardingas savo 2017 m. išleistoje knygoje „Collusion: Secret Meetings, Dirty Money, and  How Russia Helped Donald Trump Win“(„Sąmokslas: Slapti susitikimai, nešvarūs pinigai, ir kaip Rusija padėjo Donaldui Trumpui nugalėti“).

Lubianka – buvusi KGB būstinė. EPA – ELTA nuotr.

Hardingas, pateikdamas ištraukas iš savo knygos internetiniame žurnale „Politico“, detaliau apibūdino tuometinę situaciją KGB ir Sovietų Sąjungoje.

Hardingas rašė, kad KGB neturėjo didelių pasisekimų veikiant prieš JAV, todėl norint pagerinti veiklą buvo pasitelktos „draugiškos žvalgybos“, pavyzdžiui, Čekoslovakijos ir Rytų Vokietijos. Autorius daro prielaidą, kad KGB sudarė Trumpo dosje jau 1977 metais, kai jis vedė 28 metų Čekoslovakijos modelį Ivaną Zelničkovą. Jo pirmąja žmona, kaip komunistų valdomos šalies piliete, domėjosi tiek šalies žvalgyba, tiek JAV Federalinis žvalgybos biuras (FBI), tiek Centrinė žvalgybos valdyba (CIA).

Šaltojo karo metais čekų ir vengrų šnipai garsėjo savo profesionalumu ir buvo dažnai panaudojami užsienio valstybių operacijose, ypač JAV ir Lotynų Amerikoje, nes buvo ne tokie pastebimi kaip Maskvos siųsti šnipai.

Zelničkovos pirmoji santuoka buvo sudaryta su Austrijos nekilnojamojo turto agentu. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ji persikėlė į Kanadą – pas draugą slidinėjimo instruktorių, nes tuo  metu likti Čekoslovakijoje buvo „neįsivaizduojamai sunku“. Po to Zelničkova persikėlė į Niujorką ir 1977 metų balandį susituokė su Trumpu.

2016 m. Čekijoje atskleistose bylose paaiškėjo, kaip Čekoslovakijos šnipai sekė Trumpą ir skaitė laiškus, kuriuos Ivana Trumpa siuntė savo tėčiui inžinieriui Milošui. Paaiškėjo, kad Ivana Trumpa yra paminėjusi savo vyro susidomėjimą politika.

Sugrįždamas į 1987 metus, Hardingas rašo, kad Trumpo vizitą į Maskvą sovietų  diplomatinė tarnyba aukščiausiu lygiu suderino su KGB. Tai įvyko tuo metu, kai KGB užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Vladimiras Kriučkovas norėjo, kad KGB  darbuotojai užsienyje užverbuotų kuo daugiau amerikiečių.

Pats Trumpas pasakojo, kad jo pirmos kelionės į Maskvą idėja gimė 1986 metų rudenį, kai vieno verslininko renginyje sėdėjęs šalia Sovietų Sąjungos ambasadoriaus Jurijaus Dubinino ir kalbėjosi apie didelio ištaigaus viešbučio statybą šalia Kremliaus. Dubinino dukra „buvo skaičiusi apie Trumpo Bokštą ir viską žinojo apie jį“, – rašė Trumpas savo 1987 m. išleistame biuletenyje „The Art of the Deal“ („Sandėrio menas“). Natalija Dubinina pasakoja, kad Trumpas jos tėvą sutikęs 1986 metų kovą Trumpo Bokšte ir ambasadorius sužavėjęs Trumpą  kaip puikus anglų kalbos žinovas ir nuostabus pokalbio draugas.

Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone

Trumpas rašė, kad 1987 metų sausį gavęs Dubinino laišką, jog sovietų tarptautinė turizmo agentūra „Inturist“ susidomėjusi viešbučio statyba. Dubininas suderino kelionę, ir Trumpas su žmona Ivana ir jos asistentu 1987 metų liepos 14 d.  išskrido į Maskvą, kur jis buvo nuoširdžiai priimtas. Per šią kelionę Trumpas aplankė ir Leningradą.

Hardingas pažymi, kad po šios ir būsimų kelionių į Maskvą nieko nebuvo pasiekta dėl verslo galimybių  Rusijoje, bet Trumpas sugrįžo į Niujorką su nauju strateginiu tikslu – kurti politiko karjerą aukščiausiu lygiu, kaip JAV prezidento.

Parengta pagal LETA

2021.02.05; 14:34