Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas Eltai teigė, kad sprendimai dėl Lietuvos banko (LB), kurį įtaria per krizę neužtikrinus, jog skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus, gali būti priimti jau kitą savaitę. 

„Galimi sprendimai arba kreipimasis į prokuratūrą bus apsvarstyti ne anksčiau nei trečiadienį. Vyks Vyriausybės pasitarimas, kuriame bus aptariamas ir Lietuvos banko požiūris į krizės tyrimą. 

Taip pat BFK krizės tyrimo komisijos rėmuose svarstysime ir lyginsime tai, ką Lietuvos bankas oficialiai atsiuntė (BFK – ELTA) sausio mėnesį ir tai, ką publikavo 2012 m. spalį. Po diskusijos bus matyti, kokia yra komiteto ir komisijos pozicija“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimų grupės vadovė Irma Urmonaitė Eltai teigė, kad Konkurencijos taryba jau buvo sulaukusi prašymų pradėti tyrimą dėl galimų bankų susitarimų, susijusių su VILIBOR indekso manipuliacijomis, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas.

„Konkurencijos taryba 2013 m. buvo gavusi du paklausimus, susijusius su VILIBOR ir galimu bankų susitarimu. Atlikusi preliminarią surinktų duomenų analizę, Konkurencijos taryba nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai įtarti, kad bankai galėjo būti sudarę konkurenciją ribojantį susitarimą, todėl tyrimas nebuvo pradėtas“, – Eltai teigė I. Urmonaitė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vis dėlto naujo tyrimo šiuo klausimu Konkurencijos taryba pradėti negalėtų. Pasak I. Urmonaitės, taryba vertina visus prašymus ir gautus duomenis, ar būtų pagrindo įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, jeigu nuo galimai konkurenciją pažeidžiančių veiksmų nepraėjo 5 metai. 

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. Joje S. Jakeliūnas teigė, kad anksčiau kreipėsi į įvairius žmones įvairiose institucijose Lietuvoje ir kitose valstybėse, kad jie pateiktų savo nuomonę dėl reiškinių, kurie vyko prieš dešimtmetį. Taip pat gavo V. Vasliausko laišką LB darbuotojams ir videoįrašą, kuriuose V. Vasiliauskas menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

S. Jakeliūnas taip pat pabrėžė, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų didžiulių sumų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“, S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai.
Pinigai. Slaptai.lt foto

V. Vasiliauskas surengė spaudos konferenciją, kurioje sakė, kad Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.

BFK atliekamą tyrimą buvo planuojama baigti iki šių metų balandžio vidurio. BFK trečiadienį nutarė Seimui siūlyti, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos.

Lukas Blekaitis (ELTA)
 
2019.04.06; 07:00

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuva ir Latvija ne tik prasčiau tvarkėsi su viešaisiais finansais krizės akivaizdoje, bet ir daug vėliau sureagavo į artėjančios krizės ženklus nei Estija, sakė Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė trečiadienį liudijo Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), atliekančiame prieš dešimtmetį įvykusios finansų krizės tyrimą.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas I. Šimonytės klausė, ar ji sutinka, kad Lietuvoje veikiančių bankų priklausomybė nuo pirminių bankų, o šių priklausomybė nuo tarptautinių rinkų prieš dešimtmetį sustojus perfinansavimo grandinei buvo vienas iš kertinių veiksnių, sukėlusių krizę Baltijos šalyse.

I. Šimonytė teigė, kad neginčija to, jog tai tikrai buvo labai svarbus veiksnys, tačiau į viską esą reikia žiūrėti kompleksiškai: kaip skirtingai šalys tvarkėsi su viešaisiais finansais krizės akivaizdoje ir kada sureagavo į artėjančios krizės ženklus. Latvija ir Lietuva, pasak I. Šimonytės, visa tai darė blogiau nei Estija.

„Trys skirtingos šalys išėjo su panašiomis pasekmėmis ekonomikai – Lietuvoje realios ekonomikos nuosmukis buvo netgi mažiausias, lyginant su kitomis šalimis, – ir su skirtingais poveikiais viešiesiems finansams. Nepaisant to, kad kreditavimo kanalai, bankų grupės ir kreditavimo politikos buvo tos pačios visose Baltijos šalyse, bet kai kurios šalys, konkrečiai turiu omenyje Estiją, turėjo savo požiūrį, kaip tvarkomi viešieji finansai, ir todėl pasekmės, bent jau viešajame sektoriuje, buvo gerokai mažesnės. Jau neminint to fakto, kad jie į kredito lėtėjimą pradėjo reaguoti dar 2007 metų rudenį, skirtingai nuo Lietuvos ir Latvijos, kurios tuo metu sakė, kad viskas labai gerai, labai šaunu, ir jokios krizės nebus“, – komiteto posėdyje kalbėjo parlamentarė.

Kaip ELTA jau rašė, BFK dėl buvusios krizės jau liudijo ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris iki paskelbiant, kad dalyvaus 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose, ėjo SEB banko prezidento patarėjo pareigas.

Komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas klausė ekonomisto, ar prasidėjus destruktyviems procesams finansų ir nekilnojamojo turto rinkose, Lietuvoje veikiančiame Skandinavijos SEB banke buvo žinoma, kad pirminiai bankai yra stipriai priklausomi nuo išorės veiksnių.

G. Nausėda patvirtino, kad tai buvo žinoma, tačiau Lietuvoje veikiantys bankai esą stengėsi mažinti šią priklausomybę.

Komiteto nariams į klausimus atsakinėjo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis parlamentinio tyrimo nariams sakė, kad pagrindinės finansų krizės priežastys buvo išorinės, tačiau padėtį apsunkino ir nepamatuoti valstybės bei jos gyventojų lūkesčiai. 

Jo teigimu, tai, kad šalyje buvusių paskolų portfelis augo sparčiau negu didėjo nacionalinės pajamos, buvo vienas iš veiksnių, kuris padidino Lietuvos atotrūkį nuo potencialo.

Tuo metu komitetui taip pat liudijęs buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius sakė, kad prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės įkarštyje sunku buvo surasti kitokių sprendimų nei skolintis iš komercinių bankų, nes valdantieji dirbo netekę stabilumą garantuojančios daugumos Seime. 

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-28

Visuomenė premjerą Saulių Skvernelį yra linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, rodo pastarosios gyventojų nuomonių apklausos. Pastarąjį mėnesį net 7 procentais sumažėjus Vyriausybės vadovo palankaus vertinimo reitingui, S. Skvernelis iškrito iš geriausiai vertinamų šalies politikų dešimtuko. Šiuo metu premjerą palankiai vertina 45 proc. gyventojų ir 46 proc. – nepalankiai. Prieš tai buvusius du mėnesius analogiškame reitinge S. Skvernelis rikiavosi septintoje vietoje ir turėjo teigiamą vertinimo rodiklį, kai didesnė dalis visuomenės politiką vertino palankiai, nei nepalankiai (52 proc. palankiai ir 41 proc. nepalankiai).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdyta apklausa taip pat rodo, kad lyginant su ankstesniu mėnesiu 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe. Suprastėjo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio viešoji opinija. Apklausa parodė, kad 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių R. Karbauskį (nepalankiai vertina 66 proc. ir 26 proc. palankiai).

Tai, kad S. Skvernelis iškrito iš palankiausiai vertinamų politikų dešimtuko ir gerokai atsilieka nuo prezidento posto siekiančių lyderių analogiškų reitingų, politologų nuomone, yra susiję su grubiomis premjero padarytomis politikos klaidomis ir konfliktiška bei visuomenės atžvilgiu nejautria komunikacija. 

Žmonių netenkina trupiniai, kuriuos Vyriausybė pristato kaip didelį laimėjimą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, o jo kolega iš Mykolo Romerio universiteto (MRU) Virgis Valentinavičius pabrėžia, kad S. Skvernelis savo kalbėjimo kategoriškumu supanašėjo su R. Karbauskiu, nuo kurio pasisakymų anksčiau stengdavosi išlaikyti atstumą. 

Tačiau lyginant su 2018 metų rugsėjo mėnesio apklausa, spalį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininką Gediminą Kirkilą bei 3 procentiniais punktais pagerėjo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kurio pasitikėjimo reitingas pastaruosius mėnesius stipriai kritiko, vertinimas. 

2018 metų spalio mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (78 proc. vertina teigiamai ir 13 proc. nepalankiai), Dalią Grybauskaitę (67 proc. palankiai ir 28 nepalankiai) ir Gitaną Nausėdą (63 proc. palankiai ir 27 proc. nepalankiai). 

Šią savaitę S. Skvernelis, vertindamas įpusėjusį savo vadovaujamos Vyriausybės darbą bei užsibrėžtus jos tikslus, LRT radijui teigė, kad pasirinktas principingas Vyriausybės vykdomų reformų kelias yra savotiška politinė savižudybė. S. Skvernelis aiškino, kad dėl ankstesnių vyriausybių apsileidimo ir atsainaus požiūrio į valstybės reikalus, dabartiniams valdantiesiems tenka atlikti nepopuliarius ir ne visada visuomenei suprantamus sprendimus. 

Pabrėždamas, kad jam svarbiausia valstybės, jo ir kitų šalies vaikų ateitis, premjeras tikino, kad apie savo politinės karjeros perspektyvas negalvojąs. 

„Tai (politinės savižudybės. – ELTA) žiaurus terminas, bet kažkas tuos žingsnius turi daryti, nes jei mes galvosime tik apie save asmeniškai ir apie savo politinę ateitį – tai negalvosime apie valstybę“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Tačiau politologai teigia, kad premjero kurtas dramatiškas, valstybei pasiaukojančio krizinės situacijos sąlygomis veikiančio ministro pirmininko įvaizdis nėra pagrįstas.

Nors, sutinka politikos ekspertai, S. Skverneliui galima priskirti gerai atliktų darbų, tačiau nepavyko išvengti kur kas daugiau reikšmingų klaidų. Padarytos politinės klaidos, neteisinga ir neempatiška komunikacija smukdo ministro pirmininko reitingus, todėl, pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, S. Skvernelį galime vadinti ne „krizės premjeru“, bet „krizę darančiu Vyriausybės vadovu“.

Premjero reitingų kritimą aiškindamas V. Valentinavičiaus pabrėžė, kad pastaruoju metu S. Skvernelis tiesiog savo iniciatyva šaudėsi į savo paties kojas. Ištrintu Vyriausybės pasitarimo įrašu, kalbėjo politologas, premjeras susikūrė viešųjų ryšių atžvilgiu brangiai kainavusią problemą tiesiog lygioje vietoje. Anot jo, Vyriausybės vadovo reakcija į žurnalistų priekaištus dėl šio įrašo leidžia suprasti, kad jis nuoširdžiai taip ir nesuprato, dėl ko žiniasklaida piktinosi. 

„Iš tokio paviršutiniškumo ir atsainumo kyla ir kitos jo klaidos. Paskutinė ir labai žiauri klaida yra pareiškimas mokytojams, kad jie nori turėti daug laisvo laiko ir tūkstantį eurų siekiantį atlyginimą. Šis pareiškimas atsirado gerokai vėliau po šių apklausų, tačiau jis rodo patį premjero stilių, dėl kurio reitingai krito anksčiau“, – kalbėjo MRU docentas. Jis pabrėžė, kad lengvabūdiškai sukritikuodamas mokytojus ministras pirmininkas paprasčiausiai pedagogus įžeidė. 

„Man susidaro toks įspūdis, kad jis ima pavyzdį iš Karbauskio požiūrio – mes esame stipri valdanti dauguma ir mums apskritai nesvarbu, ką žmonės apie mus galvoja ir bet kas, kas bando pasakyti kitaip, tampa komisijų taikiniu. Tad tokia bendra valdančios daugumos orientacija į konfrontaciją, o ne į darbą priveda prie komunikacinių klaidų ir natūraliai lemia palankaus vertinimo kritimą“, – sakė V. Valentinavičius. 

MRU docentas pažymėjo, kad anksčiau pakankamai ryškus buvęs Vyriausybės vadovo ir R. Karbauskio nuomonių išsiskyrimas pastaruoju metu yra stipriai aptirpęs. Anot jo, jei S. Skvernelis anksčiau sugebėdavo viešajai opinijai gerinti išnaudoti savo, kaip mažiau radikalaus valdančiojo politiko poziciją, pastaruoju metu, pabrėžė V. Valentinavičius, žmonėms daryti skirtis tarp jo ir, pavyzdžiui, R. Karbauskio tampa vis sunkiau. Tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkas, tiek R. Karbauskis yra vienodai suvokiami karingai kalbančios „valstiečių“ daugumos Seime fone, samprotavo politologas.

Tai, kad aštrus premjero ir valdančiųjų kalbėjimas išeina jam ne į naudą, pripažino ir VDU profesorius L. Bielinis. 

„Skvernelio Vyriausybė vietomis veikia labai aštriai, nesakyčiau, kad gerai ar blogai, tačiau tie žingsniai pakankamai aštrūs ir yra vertinami įvairiai. Kartais tiesiog matai, kad po vieno ar kito priimto sprendimo rezultato nėra. Tad Skvernelis ir turėjo laukti tokio visuomenės palankaus vertinimo kritimo. Politine prasme, jam tai nėra naudinga, nes visi kalba apie jo galimą kandidatavimą prezidento rinkimuose, apie jo įtaką „valstiečių žaliųjų“ partijoje. Tačiau šiuo atveju, reitingų kritimas jo pozicijas tiek partijoje, tiek prezidento rinkimų perspektyvoje silpnina“, – pabrėžė L. Bielinis.

Eltos kalbinti politologai nerado argumentų, pagrindžiančių S. Skvernelio išsakytą tezę, kad jo vadovaujama Vyriausybė dirba sąlygomis, kurios iš esmės ir lemia jo pasišventimą valstybei rodančią savanorišką politinę savižudybę. Jų nuomone, S. Skvernelio bandymas komunikuoti visuomenei žinutę, kad Vyriausybės esamas ar būsimas nepopuliarumas yra nulemtas jos darbui nepatogaus laikmečio, kai Ministrų Kabinetas turi priimti nepopuliarius sprendimus, yra tiesiog nepagrįstas.

„Realūs šios Vyriausybės sprendimai yra nutaikyti į rinkimus, ir tai panašiau ne į tai, ką darė Kubilius per krizę, bet į tai, kaip dėl rinkimų leisdamas pinigus veikė Kirkilas iki krizės“, – samprotavo V. Valentinavičius.

Panašios aiškinimo linijos laikėsi ir VDU profesorius. Pasak L. Bielinio, valdantieji, įpusėję savo kadenciją, padarė daug klaidų ir politinių sprendimų, dėl kurių lūkesčių turėję žmonės stipriai nusivylė. Politologas teigė, kad visuomenė dažnai tai, ką valdžia traktuoja kaip išskirtinį pasiekimą, vertina tiesiog kaip pasišaipymą.

„Ši valdančioji dauguma, ateidama į valdžią, iš tikrųjų žadėjo greitus ir efektingus pokyčius, o vietoj to mes gavome trupinukus, kurie kartais daugiau erzina nei padeda. Švietimo, ypač mokyklų, problemų sprendimas pavirto į tragikomišką kuriozą, kuris iš tikrųjų neatsiliepia Vyriausybei gerąja prasme. Tad, reikia sutikti, šiandien Saulius Skvernelis yra krizės premjeras, tačiau ta prasme, kad jis darantis krizę premjeras“, – samprotavo L. Bielinis. 

Abu politikos ekspertai vienodai vertino S. Skvernelio galimybes prezidento rinkimuose, jei šis nuspręstų juose dalyvauti. Jų teigimu, tirpstantis premjero populiarumas didins atsilikimą nuo kitų lyderiais laikomų kandidatų į prezidentus, kol galiausiai jie S. Skverneliui taps sunkiai pavejami. 

Tad, samprotavo L. Bielinis, nusprendus S. Skverneliui pretenduoti į prezidento postą po valdančiųjų sparnu, net visi „valstiečių“ mesti resursai premjerui greičiausiai leistų tik priartėti prie lyderiaujančių kandidatų, bet ne pavyti ar aplenkti juos.

„Prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai viskas gali šiek tiek pasikeisti, nes būtų mesti visi sukaupti resursai. Tačiau šiandien matome, kad Nausėda yra akivaizdžiai lyderiaujantis ir pavyti jį būtų ne taip paprasta. Juolab kad jis nedaro didelių klaidų, o tai yra lyderystės sąlyga“, – aiškino VDU profesorius.

Į tai atsižvelgdamas politologas neatmetė galimybės, kad prastėjanti viešoji nuomonė apie premjerą galėtų būti ir vienas iš veiksnių, prisidedančių S. Skverneliui prezidento rinkimams pasakyti tiesiog ne.

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad tarp geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų (be V. Adamkaus, D. Grybauskaitės ir G. Nausėdos) taip pat yra Visvaldas Matijošaitis (59 proc. vertina palankiai ir 28 proc. – nepalankiai), Linas Antanas Linkevičius (atitinkamai 50 proc. ir 33 proc.), Ingrida Šimonytė (50 proc. ir 39 proc.), Aušra Maldeikienė (48 proc. ir 42 proc.), Vygaudas Ušackas (45 proc. ir 35 proc.), Remigijus Žemaitaitis (45 proc. ir 35 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (45 proc. ir 37 proc.), Viktoras Pranckietis (44 proc. ir 40 proc.).

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas iš esmės nesikeitė. Blogiausią viešąją opiniją turinčių politikų dešimtuke toliau rikiuojasi sveikatos apaugos ministras Aurelijus Veryga (68 proc. įvertino nepalankiai ir 23 proc. – palankiai), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (58 proc. nepalankiai ir tik 16 proc. palankiai), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (atitinkamai 66 proc. ir 26 proc.), buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (62 proc. ir 23 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (61 proc. ir 23 proc.), „socialdarbiečių“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius (59 proc. ir 29 proc.), profesorius Vytautas Landsbergis (59 proc. ir 30 proc.), europarlamentaras Rolandas Paksas (58 proc. 28 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (58 proc.), „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (54 proc. ir 28 proc.) ir Remigijų Šimašių (52 proc. ir 33 proc.).

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-18

Naujasis Armėnijos premjeras patikino V. Putiną, kad dvišaliai santykiai nesikeis. EPA-ELTA nuotr.

Naujasis Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pirmadienį patikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad, jam atėjus į valdžią, Jerevano santykiai su Maskva išliks glaudūs.

N. Pašinianas su Rusijos prezidentu susitiko Sočyje, Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Galiu patikinti, kad Armėnija sutaria šiuo klausimu (santykių su Rusija), ir niekas neabejoja ir neabejos strategine Rusijos ir Armėnijos santykių svarba“, – V. Putinui sakė N. Pašinianas.

42 metų amžiaus Armėnijos premjeras taip pat padėkojo V. Putinui už „subalansuotą Rusijos poziciją“ Armėnijoje tvyrant politinei krizei, kurios metu N. Pašinianas vadovavo masiniams protestams ir pilietinio nepaklusnumo kampanijoms.

Pripažindamas Armėniją „artimiausia mūsų partnere regione“, V. Putinas palinkėjo N. Pašinianui sėkmės naujose jo pareigose ir pridūrė besiviliantis, kad santykiai „bus plėtojami taip pat stabiliai kaip ir iki šiol“. V. Putinas patikino, kad Maskvos politika Armėnijos atžvilgiu nesikeis.

Naujuoju Armėnijos premjeru N. Pašinianas išrinktas praėjusią savaitę. Armėnija politinėje krizėje atsidūrė, kai N. Pašiniano vadovaujami gatvės protestai privertė atsistatydinti vos savaitę Armėnijos premjero poste išbuvusį eksprezidentą Seržą Sargsianą.

S. Sargsianas 10 metų ėjo Armėnijos prezidento pareigas, tačiau balandį pasibaigus antrajai ir paskutinei jo kadencijai, politikas buvo išrinktas naujuoju šalies premjeru. Tai sukėlė protestų bangą šalyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.15; 02:00

Politinė krizė Armėnijoje vėl aštrėja. Opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas parlamente nebuvo išrinktas naujuoju šalies premjeru. Specialiame parlamento posėdyje Jerevane prieš N. Pašinianą balsavo 55 deputatai, už buvo 45. Balsavime dalyvavo 100 parlamentarų iš 105. 42-ejų N. Pašinianas buvo vienintelis kandidatas.

Prieš tai ligšiolinės valdančiosios Respublikonų partijos frakcijos pirmininkas Vagramas Bagdasarianas paskelbė, kad jo partija nepritars kandidatūrai. Ligšiolinio premjero Seržo Sargsiano partija parlamente turi absoliučią daugumą – 58 mandatus iš 105.

N. Pašinianą rėmė kelios mažos partijos. Jis pats prieš balsavimą įspėjo dėl „politinio cunamio“, jei nebus išrinktas.

Opozicija tikėjos, kad prie vyriausybės vairo stojus N. Pašinianui, padėtis šalyje nurims. Armėnijoje daug savaičių tvyro politinė įtampa, peraugusi į mainius protestus ir 10 metų valdžioje esančio S. Sargsiano atsistatydinimą. N. Pašinianas žada kovoti su korupcija ir skurdu šalyje. Be to, jis nori pirmalaikių rinkimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.02; 00:30

Per 2000 ir 2010 metų krizes Vyriausybėms vadovavęs ekspremjeras konservatorius Andrius Kubilius, dalindamasis savo patirtimi, sako, kad „malonumas yra savotiškas“. Jis taip pat perspėja dėl galimos būsimos krizės 2020 metais ir kviečia jai tinkamai pasiruošti.

„Finansinės globalios krizės turi tokį požymį, tokią tradiciją reguliariai pasikartoti. Kaip nebūtų keista, jos kartojasi reguliariai dešimtmečio pradžioje.

Man yra tekę iš tų Lietuvos patirčių vadovauti Vyriausybei per 2000 ir 2010 metų krizes. Malonumas yra savotiškas, turiu pasakyti, tuo metu vadovauti Vyriausybei“, – ketvirtadienį Seime, svarstant siūlymą tirti buvusią krizę ir viešųjų finansų būklę, sakė A. Kubilius.

Politikas tvirtino nesibaiminantis parlamentinio tyrimo, nes jeigu yra problemos, rimtos problemos, jas reikia tirti. A. Kubilius tikisi, kad bus atsakyta į klausimą, kaip turime pasiruošti galimoms būsimoms krizėms.

„Svarbiausias rezultatas, kurio aš tikiuosi iš šio tyrimo, kaip turime pasiruošti būsimoms krizėms, ypač savo biudžeto politikoje, krizėms, kurios nuo mūsų nepriklauso, bet kurios ateina iš globalių procesų“, – sakė A. Kubilius.

Jo nuomone, mes tikrai nesame tokiame pasirengimo potencialiai galimai krizei lygyje, kokiame buvo, pvz., estai 2008-2009 metais.

Ketvirtadienį Seimas svarsto, ar imtis parlamentinio tyrimo dėl 2009-2010 metų krizės Lietuvoje ir viešųjų finansų būklės.

Nutarimo projekte siūloma pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą „dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“.

Pernai gruodį įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų inicijuotame nutarimo projekte buvo siūloma taip pat įvertinti dėl galimos finansinės žalos valstybei buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero A. Kubiliaus asmeninę atsakomybę, tačiau šiuo metu tokio siūlymo jau nebeliko.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.30; 00:30

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad mobilizacijos sistema turi būti atnaujinta pagal dabartinę situaciją, įtraukiant civilines ir privataus verslo struktūras.

„Turi būti aiškios procedūros tiek tarp valstybinių institucijų, tiek su savivaldybėmis, kurioms tektų svarbus vaidmuo, tiek civiliniam sektoriui“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karoblis.

Anot R. Karoblio, dabartinė mobilizacijos sistema yra organizuojama 1996 m. įstatymo pagrindu. Krašto apsaugos ministras detalizavo, kad mobilizacijos sistema pritaikyta tuometinėms sąlygoms, kai pats nacionalinis saugumas judėjo teigiama linkme, kartu vyravo įsitikinimas, jog reaguojant į grėsmę turime nemažai laiko.

„Dabar situacija yra visai kita. Krizės atveju reikėtų elgtis labai greitai. Reikalinga prioretizuoti svarbiausius saugumo klausimus, nes, pavyzdžiui, šiandien turime 19 mobilizacijos sričių. Visas jas reikia sumažinti ir koncentruotis ten, kur labiausiai reikia. Nenumatytos procedūros tarp įvairių institucijų, ypač neaiškus civilinio sektoriaus įtraukimas. Taip pat neaiškus dalyvaujančių institucijų požiūris į savo funkcijas“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Taigi, ministro nuomone, nors pačią mobilizaciją paskelbti galime greitai, nelabai aišku, kaip ta mobilizacija įsisuks ir ar visos grandys suveiks tinkamai bei greitai. Pavyzdžiui, retoriškai klausė R. Karoblis, ar valstybinės institucijos, savivaldybės, privatus sektorius, transporto sektorius žinos, kaip elgtis. Kol kas, R. Karoblio nuomone, aiškus ir efektyvus yra šaukimo į kariuomenę mechanizmas. Jis, anot ministro, susiklosčius krizinei situacijai tikrai veiktų. Tačiau kitas klausimas yra civilinis. Kaip kritiniu atveju veiktų privačios struktūros, kaip jos būtų realizuojamos – kelia nemažai klausimų. Ministro manymu, šiuo metu ne visada galima tikėtis tinkamos reakcijos.

2017.11:04; 03:30

„Europa turi daugiau prisidėti prie gynybos pajėgumų stiprinimo. Taip pat svarbu papildyti NATO, bet jos nedubliuoti“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po balandžio 26-27 d. vykusio neformalaus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo Maltoje.

Lietuvos krašto apsaugos ministras susitikime išreiškė poziciją, kad Lietuva remia ES gynybos iniciatyvas, stiprinančias gynybos pajėgumus Europoje ir prisidedančias prie transatlantinės naštos pasidalinimo, didesnį dėmesį skiriant pakankamam gynybos finansavimo Europoje užtikrinimui.

Ministrai aptarė naujas ES iniciatyvas, nukreiptas į ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos stiprinimą, tokias kaip nuolatinis struktūruotas bendradarbiavimas (PESCO), metinės gynybos peržiūros mechanizmas (CARD), ES greitojo reagavimo krizių valdymui tobulinimas bei Europos Komisijos parengtas Europos gynybos fondo kūrimo planas. Šis fondas būtų skirtas gynybos tyrimų ir pajėgumų vystymo projektų finansavimui Europoje, dalį lėšų fondo finansuojamiems projektams skirtų Europos Komisija.

Darbinėje sesijoje, kurioje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos palaikymo operacijoms Jean-Pierre Lacroix, ministrai aptarė sudėtingą saugumo situaciją Viduržemio jūroje ir ES vykdomos kovos su nelegalia migracija operacijos „Sophia“ ateitį.

Ypatingą dėmesį ministrai skyrė situacijai Libijoje, ragindami stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą Viduržemio jūroje bei vienyti pastangas kovojant su nelegalios migracijos ir nelegalaus ginklų gabenimo židiniais jūroje ir sausumoje.

Pirmąją susitikimo dieną ministrai lankėsi ES operacijos „Sophia“ vadovavimo laive ITS „San Giusto“, kur operacijos vadas adm. Enrico Credendino pristatė operacijos aktualijas ir pagrindinius iššūkius.

Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija). Nuo šių metų kovo mėnesio operacijoje dalyvauja ir pirmoji 12 Lietuvos karių Laivo apžiūros grupė, kuri operacijas vykdo iš Vokietijos karinio laivyno laivo „FGS Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių. 

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotraukos.

2017.04.30; 02:56

vmi

In­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­tys smul­kie­ji ver­sli­nin­kai krei­pia­si į Vy­riau­sy­bę, kad jiems bū­tų per­žiū­rė­ti mo­kes­čių dy­džiai. Smul­kie­ji ver­sli­nin­kai ir pre­ky­bi­nin­kai skun­džia­si, kad di­di­nant mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA), taip pat di­dė­ja ir su jos dy­džiu su­sie­ti dir­ban­čių­jų su ver­slo liu­di­ji­mais mo­ka­mi svei­ka­tos drau­di­mo ir pa­ja­mų mo­kes­čiai.

Kaip ži­no­ma, pir­ma­sis nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės spren­di­mas, įsi­ga­lio­jęs nuo šių me­tų pra­džios, – MMA pa­di­di­ni­mas iki 1000 li­tų. Taip kai­rio­ji val­dan­čio­ji dau­gu­ma sie­kia vyk­dy­ti sa­vo „prieš­rin­ki­mi­nius pa­ža­dus“ ma­žiau­siai už­dir­ban­tie­siems.

Continue reading „Smulkieji verslininkai prašo mažinti mokesčius“

valdis-dombrovskis

Krizės apimtose euro zonos valstybėse sumažinus algas ir pensijas, būtina sumažinti atlyginimus ir Briuselio valdininkams, – taip mano Latvijos ministras pirmininkams Valdis Dombrovskis.

Skolų krizės laikais euro zonoje būtina sumažinti ir išlaidas Europos Sąjungos aparatui, – tokia Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio nuomonė. „Sunku paaiškinti krizės apimtų šalių piliečiams, kodėl jų pensijos mažinamos, o atlyginimai Briuselyje ir toliau auga“, – pareiškė Latvijos politikas interviu vokiečių portalui bild.de. Todėl, anot V.Dombrovskio, būtina sumažinti darbo užmokesčius ES valdininkams.

Continue reading „Latvija ragina sumažinti Europos valdininkų algas“

stop_skurdinimui

Į Sei­mą be­si­ver­žian­tys val­dan­čių­jų par­ti­jų (čia tu­ri­me gal­vo­je ir va­di­na­mą­sias opo­zi­ci­nes) at­sto­vai ir va­dai vi­saip gi­ria eko­no­mi­nę ir fi­nan­si­nę ša­lies pa­dė­tį.

Net­gi, A. Ku­bi­liaus pa­vyz­džiu, ro­ži­nė­mis spal­vo­mis pie­šia Lie­tu­vą po 20 me­tų (Lie­tu­va–2030).

Bet dau­gy­bė eko­no­mi­nių ir dva­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­na, kad tau­tos po­ten­ci­ja nai­ki­na­ma, sting­do­mas jos tik­ra­sis pro­ver­žis, sil­pni­na­mas ver­slo po­ten­cia­las, ar­do­ma lie­tu­vių ben­druo­me­nė. Dar­bo ir so­cia­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to, ben­dra­dar­biau­jant su Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plėt­ros aso­cia­ci­ja (LNTPA), at­lik­to ty­ri­mo „Ša­lies re­gio­nų de­mo­gra­finės struk­tū­ros ir emig­ra­ci­jos ten­den­ci­jų pa­ly­gi­na­mo­ji ana­li­zę“. Duo­me­nys ro­do, jog šiuo me­tu ša­ly­je eko­no­miš­kai ne­ak­ty­vių gy­ven­to­jų ir be­dar­bių skai­čius pa­sie­kė be­veik 60 proc., o kai ku­riuo­se ra­jo­nuo­se vir­ši­ja 75 proc.

Continue reading „Ekonominės socialinės perspektyvos optimizmo neteikia“

Trečias pilietinio judėjimo “Už Lietuvą. Už teisingumą” mitingas. Prie Prezidentūros, prie Seimo, dabar vėl prie Seimo. Visuose buvau – fotografavau, džiaugiausi, ypač prie Prezidentūros, kad galbūt, kaip prieš 24-23 metus, vėl rinksimės į daugiatūkstantinius mitingus, išgąsdinsime valdžioje sėdinčius savanaudžius, kyšininkus, pačius įžūliausius išvaikysime, pakeisime Tėvynės patriotais.

Kol kas tuo pasidžiaugti negalime. Neišsigando, rupkės, neišgirdo, teisingiau – išgirdo, viską žino, mato, bet nereaguoja. Nes per mažai mūsų, o ir balselis “gėda” silpnutis, seniokiškas. Šeštadienį vienas jaunikaitis karštai aiškino, ką mes, žilagalviai, turėtume daryti, kaip reikėtų elgtis.

Bet daryti turime ne mes, jau padarę, ką galėjome, ką sugebėjome, o jūs jauni, laisvoje (?) Tėvynėje gimę, Baltijos kelyje mums ant pečių sėdėję, dvidešimtpenktą pavasarį švenčiantys. Kur jūs? Mačiau grupelę jaunuolių su vėliava. Mažai.

Lok nelojęs, valdžios žmonės žino, kad kai šuo loja – jis nepavojingas. Šunys, kurie loja – nekanda. Karavanas eina toliau. Aukščiausiojo teismo pirmininką pakeisti – nenumatyta. Nebus keičiami ir Saugumo vadai, ir Generalinės prokuratūros, kokiais epitetais mes juos bevadintume. Nes mes ne šunys, mes avys, baikščios avelės, ganomos ne lojančių, o kandančių šunų.

Man gėda, kai mes šaukiame “Gėda!”. Šitaip šaukdami prieš du dešimtmečius į šalį stumtelėjome sovietinę nomenklatūrą. Ji “susigėdo” ir persirengė, pakeitė apdarą. Jeigu jums taip patinka, mes galime būti verslininkai, kapitalistai, globalistai. Jeigu jums taip patinka. Bet dabar nebandykite mūsų gėdinti! Nepavyks!

Kapitalisto nesugėdinsi. Bėgi iš Lietuvos – Dieve duok tau kojas! Kaip sakoma: boba iš ratų, ratams lengviau. Jeigu nebėgi, bet tau neužtenka mano numestos pašalpos, bedarbio išmokos, kompensacijos už šildymą, pensijos vaistams – dvėsk sau į sveikatą. Kuo aš čia dėtas?!

Mes ne šunys, kurie kanda, mes baikščios avelės, klusniai bėgančios į skerdyklą. Prisimenate antrame mitinge Antano Terlecko raginimą eiti ir išvaikyti šilumininkus, lupančius avelėms paskutinį kailį? Ar nuėjome? Ar eisime? Mulkina mus įvairiausiom metodikom, prisigalvoja visokių nepriemokų, skolų, kaltina šalčius, neapšiltintus namus ir kraunasi sau milijonus. Jokios krizės jie nepatiria. Pelnas, pelnas ir dar kartą pelnas! Pelnas bet kokia kaina! – sako kapitalistai ir lupa gyvai avelei kailį. O avelė bliauna – “gėėėda”.

Beje, balandžio 14-osios mitingas buvo mažesnis nei antrasis. Galėjau nė nefotografuoti – šiam tekstui būtų tikę ir antrojo mitingo nuotraukos. Apie tai verta pagalvoti.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.04.15

simonyte_kubilius

Ne, tai nebus komentaras apie homoseksualų teises į šeimą. Manau, turime daug didesnių problemų. Sako, visa Europa stovi ties žlugimo riba, o euras beveik pasmerktas. Jei ne išnykimui, tai bent jau ženkliam nuvertėjimui.

Apokaliptinės pranašystės greičiausiai neišsipildys. Tačiau Europa ir galbūt visas pasaulis akivaizdžiai klimpsta į ekonominio sąstingio fazę. Bent jau tokia tikimybė šiuo metu yra pati didžiausia. Taigi Lietuvai reikia būti pasirengusiai atlaikyti dar vieną smūgį iš išorės. Po 2008-2009  metų krizės visą laiką augęs eksportas, nuo kurio esame labai priklausomi, traukiantis rinkoms, vėl ims mažėti. Sunkiau bus pasiskolinti ir pinigų.

Continue reading „Naujos mintys apie vaivorykštę“

rasiklis

Ir atsitik tu man šitaip, vos tvirtesnį tašką policininkas Antanas padėjo pažeidimo protokole, o rašiklis ėmė ir nulūžo.

Svarbiausia, ne pirmą kartą šitaip.

Turėjo tokį gražų rašiklį, gal net ne kinišką, tarnybos vadas išduodamas griežtai prisakė: „Žiūrėk man, kad jėgą naudotum saikingai, pats žinai – krizė“. Atrodo, ir stengėsi, bet šis zaraza vis tiek nuėjo šipuliais. 

Kam dabar pasiskųsi, kad neturi kuo teisės pažeidimo protokolą surašyti? Kolegos irgi nepaskolins – visi šitaip deda. Ne  į krūmus deda, o taškus… išlindę iš krūmų.

Continue reading „Humoreska: kai nulūžta rašiklis“

suns_sirdis_1

Kas gi ta dabartinė Lietuvos krizė? Nepamenu, kur skaičiau, bet krizės apibrėžimas skambėjo labai tiksliai: KRIZĖ – tai sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios stabilumui.

Manau, dauguma sutiks, kad, kalbant apie dabartinę Lietuvos krizę, arba, kaip kai kurie vadina, apie Lietuvos nuosmukį, tai šis apibrėžimas ir būtų tiksliausias.

Nors apie dabartinę Lietuvos krizę kalbama daug, priežastys kaip ir įvardintos, atrodo, belieka jas tik pašalinti, ir gyvenimas turėtų pagerėti. Bet pagerėjimo nesimato ir nesijaučia. Nes kovojama ne su krizės pasekmių šalinimu, o su pačiu vėju, t.y. kova tik imituojama.

Continue reading „Kas ta krizė? Gal senė su kriūkiu?“

zemelapis_skandinaviskas_2

Galima sau pateikti paprastą klausimą: kodėl dejuoja gyventojai Lietuvoje? Ne visi, bet tam tikra dalis. Dejuojama  dėl Vilniaus apšvietimo, dėl krizės, dėl politikų korupcijos. Visų pirma reikia suvokti, ką gali ir ko pilietis negali pakeisti. Ir koks pilietis gali keistis ir keisti, o koks – nepajėgus. Sovietiniais okupacijos laikais buvo užauginta šimtai milijonų individų, kurių aš individais nepavadinčiau. Nes jie yra socializmo – kolektyvizmo eksperimento pasekmė.

Toks žmogus nuo mažens buvo pratinamas, kad darbo bus, kovoti nereikia, tavimi bus pasirūpinta. Viskas už tave bus padaryta. Valstybės valdymas – politikų reikalas, kontrolė – politikų reikalas, visos svarbiausios gyvenimo sferos – politikų reikalas, o piliečiai gyvena savo gyvenimą, laukdami, kol jiems parodys teisingą kryptį. Tarsi dvi valstybės vienoje. Vieni veda į komunizmą, o kiti bėga paskui, kas griūna, tą pakelia, o kas miršta, tą numeta. Pats kvailas, jeigu nesugebėjo sulaukti komunizmo atėjimo į Žemės planetą.

Continue reading „Jeigu Švedijos politikai ateitų valdyti Lietuvos…“