Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovo patarėjų viešai išsakoma nuomonė yra ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonė, „valstiečių“ lyderis Ramūnas  Karbauskis ir toliau teigia, kad yra priešingai. Šią savaitę R. Karbauskis pareiškė, kad nacionalinio saugumo grupės patarėjas Darius Kuliešius ir vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius kenkia šalies vadovo reputacijai.
 
Politikos ekspertai teigia, kad R. Karbauskis, anksčiau nemažai kritikos pareiškęs ir kitam prezidento vyriausiajam patarėjui Povilui Mačiuliui, pasitelkia politinę taktiką, kai nenorima tiesiogiai konfliktuoti su prezidentu.
 
„R. Karbauskis nenori tiesiogiai konfrontuoti su prezidentu, kadangi G. Nausėda labai padeda R. Karbauskiui ir S. Skverneliui atgauti populiarumą per pandemiją. Pirmiausia prezidentas padėjo tuo, kad užleido lyderystę pandemijos metu S. Skverneliui ir visais klausimais seka iš paskos Vyriausybei, bandydamas tik prisijungti prie kai kurių iniciatyvų. Dėl visų problemų, kurios kyla šiai Vyriausybei prieš, per ir po pandemijos, G. Nausėdos kritika valdantiesiems skamba labai neryžtingai ir minkštai. Taigi ponas Karbauskis ir ponas Skvernelis negali atsidžiaugti tokiu prezidentu. Jie juk ne kartą yra pabrėžę, kad bendradarbiavimas daug geresnis nei su buvusia pikta moterimi Dalia Grybauskaite“ , – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Manau, tokia forma R. Karbauskis išsako savo pageidavimus/reikalavimus prezidentui. Pone prezidente, jūs taip nedarykit, bet jis tai daro mandagia forma: ne tiesiogiai prezidentui išsakydamas, o per patarėjus“, – pridūrė apžvalgininkas.
 
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius (VDU) Algis Krupavičius pritarė V. Valentinavičiui ir teigė, kad R. Karbauskis tikrai vengia konfliktuoti tiesiogiai su prezidentu.
 
„Tiesiogiai su prezidentu konfrontuoti nenorima. Prezidentas tokioje dvikovoje būtų stipresnis asmuo, tai pasirinktas kitas taikinys. Toks žingsnis yra politinės taktikos dalykas“ , – Eltai sakė A. Krupavičius.
 
„Nieko čia naujo nėra, tokių atvejų buvo ir anksčiau. Dabartinės valdžios politikai mesdavo mažiau ar daugiau akmenų į Prezidentūros daržą per patarėjus. Buvo ir kompetencija abejojama bei visokių istorijų dėl privačių viešų interesų derinimo ir panašiai. Tai manau, iš tokių apsižodžiavimų nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų. Tokius apsižodžiavimus reikėtų vertinti kaip politinę taktiką, bandant apsibrėžti savo galios ir įtakos ribas bei šias ribas dar šiek tiek išplečiant. Taip pat rodymas savo politikos, įtakos reikšmę tiek politikos lauke, tiek viešoje erdvėje“ , – teigė A. Krupavičius.
 
Pasak politologo, ne pirmas kartas, kai Seimo valdantieji kritiką adresuotą prezidentams reiškia per jų patarėjus.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
„Patarėjai turi perteikti prezidento nuomonę ir savo asmeninių nuomonių neturėtų reikšti. Bet visaip yra buvę. Teigti, kad ugnį į patarėjus nukreipia tik dabartiniai valdantieji, būtų visiškai netiesa. Kažkada Albiną Janušką taip pat vadino pilkuoju kardinolu“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį sukritikavo G. Nausėdos patarėjus, esą šie rodo nepagarbą Seimui. Politiko kritiką sukėlė trečiadienio vakare Prezidentūros Seimui pateiktos ir skubos tvarka svarstyti pasiūlytos pastarąją savaitę pristatytos iniciatyvos skirti vienkartines išmokas vaikams bei mažinti gyventojų pajamų mokestį.
 
„Logiškai sunku paaiškinti, kodėl reikėjo vakar (trečiadienio) vakare pateikti pasiūlymus ir reikalauti juos šiandien (ketvirtadienį) ypatingos skubos tvarka priiminėti. Tai kažkokia nepagarba. Aš esu įsitikinęs, kad prezidentas nežino, jog taip buvo pasielgta“, – Seime ketvirtadienį teigė R. Karbauskis.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Taip pat ketvirtadienį R. Karbauskis pareiškė, kad portalui Delfi paskelbus, jog J. Narkevičiui kaltinimus dėl korupcijos renovuojant namą metęs verslininkas Aleksandras Ribnikovas konsultavosi su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėju D. Kuliešiumi, kyla būtinybė šią informaciją įvertinti atskirai. Politikas tvirtina, kad nors pats ir nėra tyrėjas, tačiau tai, kad šalies vadovo patarėjas D. Kuliešius kažką slepia, supranta puikiai.
 
„Valstiečių“ lyderis ir anksčiau yra kritikavęs prezidento komandą, bet ne patį šalies vadovą. Griežto R. Karbauskio įvertinimo šiais metais buvo sulaukęs vyriausiasis G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis po to, kai jis LRT radijui pareiškė, jog R. Karbauskio paviešintos schemos apie neva buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio įdarbintus artimus žmones yra „politinės realybės šou“, o paviešinti argumentai, tvirtino P. Mačiulis, yra neįtikinami.
 
R. Karbauskis, reaguodamas į šį prezidento patarėjo pasisakymą, Eltai teigė, kad P. Mačiulio pasakymai yra visiškas absurdas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.24

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius teigia, kad balsavimas Seime dėl vienkartines 200 eurų išmokos pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams parodė tiek „valstiečių“ , tiek konservatorių siaurus rinkiminius interesus.
 
Pasak jo, nors konservatoriai ir kritikavo „valstiečių“ vienkartinės išmokos idėją, bet artėjant rinkimams jie taip pat supranta, kad jų didžiausią elektorato dalį sudaro pensinio amžiaus žmonės, kuriems ir bus skiriamos 200 eurų išmokos.
 
Seime ketvirtadienį patvirtinta, prieš posėdį stipriai opozicijos kritikuota, vienkartinė 200 eurų išmoka pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams. Ši priemonė nukreipta į beveik 910 tūkst. asmenų.
 
Bet po įvykusio balsavimo paaiškėjo, kad „prieš“ opozicijoje balsavo tik 8 parlamentarai: Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, socialdemokratas Algirdas Sysas, liberalai Gintaras Steponavičius, Viktorija Čmilytė – Nielsen, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas bei du konservatorių frakcijos nariai Mantas Adomėnas, Arvydas Anušauskas.
Pinigai. Slaptai.lt foto
 
Paklaustas, kodėl tik du konservatoriai balsavo „prieš“, profesorius A. Krupavičius teigė, kad Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų didelę dalį rinkėjų, skirtingai nei liberalų, sudaro pensinio amžiaus žmonės.
 
„Čia savo elektorato pažinimas. Liberalų sąjūdyje ir už Laisvės partiją balsuoja daugiau jauni žmonės, kuriems 200 eurų klausimas nėra aktualus, o ir pensininkų dalis, kuri balsuoja už liberalus, yra maža. O Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių elektoratas yra žymiai pagyvenęs. Tai „valstiečiai“ vienu būdu stengiasi mobilizuoti pensininkus savo naudai, o konservatoriai taip pat nori sėdėti ant dviejų kėdžių ir taip įtikti savo rinkėjams. Čia visur labai siauri, rinkiminiai interesai“, – sakė Eltai A. Krupavičius.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pasak politologo, ketvirtadienio balsavimas Seime parodė tiek opozicinių, tiek valdančiųjų frakcijų dviveidiškumą.
 
„Čia nėra lyderystės, tik dviveidiškumas. Mėgstamiausia sporto rūšis Seime – dviveidiškumas. Tai galioja ir valdantiesiems, ir opozicijai. Pats sprendimas dėl 200 eurų yra ydingas, ir tai aišku kaip du kart du lygu keturi. Tai vienkartinė akcija, ir jokios tvarios politikos dėl pačios pensininkų būklės pagerinimo taip pat nėra. Užuot parodžiusi savo požiūrį į vienkartinį ir rinkiminį projektą, opozicija irgi galvoja, kiek už juos balsuos pensininkų ir kaip tie pensininkai elgtųsi, sužinoję, kad kai kurios opozicijos frakcijos neparėmė 200 eurų projekto. Tai siūlyčiau tuomet (opozicijai – ELTA) neužsiiminėti kitą kartą kritika iš tuščio į kiaurą. Tuomet bent aiškiau visiems būtų“, – sakė jis.
 
A. Krupavičių stebina, kad opozicija nepateikė jokių rimtų alternatyvų „valstiečių“ inicijuojamam projektui dėl 200 eurų išmokos pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams.
 
„Mane labiausiai nustebimo visiškas negebėjimas sugalvoti alternatyvių idėjų. Alternatyvos apsiribojo tik tuo, kad sakė, jog vienas scenarijus yra mokėti tuos 200 eurų anksčiau. Antras scenarijus – padalinti pinigus į kelis mėnesius. Štai ir viskas. Bet apskritai visas pasiūlymas yra ydingas ir nesukuria jokių prielaidų pačių pensijų augimui. To kito scenarijaus, kuris remtųsi tvarios politikos principais, opozicija nesugebėjo pateikti“, – sakė A. Krupavičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 08:00

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politologai sutaria, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra orientuotas į artėjančius Seimo rinkimus, siekiant atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę.
 
Visgi politologai kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad esminiai konkurentai artėjančiuose Seimo rinkimuose yra ne konservatoriai ar liberalai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“, prieš rinkimus save pristatysiantys kaip kairiąją politinę jėgą.
 
Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad socialdemokratai, nusprendę nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, artėjant rinkimams bando stiprinti savo tapatybę.
 
„Sprendimas yra susijęs su Seimo rinkimais ir socialdemokratai, matyt, galvoja, kad dabar reikia atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę. Tai, manyčiau, yra pakankamai normalus žingsnis“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
Visgi politologas kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas artėjančiuose parlamento rinkimuose jiems yra ne konservatoriai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“.
 
„Klausimas, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas, pagrindinis jų tapatybės griovėjas yra valdantieji, „valstiečiai“, kurie prieš rinkimus save vėl pozicionuos kaip kairę partiją. Ir „valstiečiams“, ir ponui G. Paluckui žymiai svarbesnė problema yra iš tikrųjų aiškiai pasakyti, o kuo mes skiriamės nuo „valstiečių“ ir kuo mes už juos esame geresni“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
 
„Kuo jie skiriasi nuo konservatorių ir liberalų tarsi aišku. Čia daugiau toks simbolinis saitų nutraukimas, atkreipimas į save dėmesio ir kartu, sakyčiau, ženklas, kad pandemija baigiasi ir prasideda rimtas rinkimų sezonas“, – pridūrė jis.
 
V. Valentinavičiaus teigimu, šis socialdemokratų sprendimas nebuvo netikėtas, nes, pasak politologo, paprastai, žvelgiant į bendras tendencijas, partijos prieš rinkimus labiau siekia atsiriboti.
 
Visgi MRU politologas pabrėžia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti bendradarbiavimą vargu ar paveiks opozicijos darbą, nes, pasak eksperto, opozicija koronaviruso pandemijos kontekste bet kokiu atveju yra likusi šešėlyje.
 
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Opozicijos darbą paveikti yra labai sunku, kadangi to darbo yra labai nedaug, ir apskritai, kol dominuoja pandemija, opozicija liko šešėlyje ir nelabai ką gali padaryti. Tai ar su socialdemokratais, ar be jų – ypatingo skirtumo nėra“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Valentinavičius.
 
„Manau, „socdemai“ nebus paskutiniai, visos partijos pradės lipti ant bačkos ir mojuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį. Tai tik pradžia“, – situaciją Seime apibendrino politologas.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius antrina V. Valentinavičiui, taip pat teigdamas, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra nukreiptas į artėjančius Seimo rinkimus.
 
Politologas akcentuoja, kad panašių precedentų Lietuvos politikoje yra pasitaikę ir anksčiau.
 
„Manau, kad sprendimas yra pirmiausiai rinkiminis. Mes jau matėme (panašius – ELTA) precedentus, kai 2008 metais taip pat likus kuriam laikui iki rinkimų Tėvynės sąjunga, kuri rėmė tuometinę Kirkilo mažumos Vyriausybę, nusprendė taip pat atsisakyti paramos ir oponuoti Kirkilo Vyriausybei“, – Eltai kalbėjo A. Krupavičius.
 
Pasak politologo, dabar yra analogiška situacija ir socialdemokratams prieš rinkimus neapsimoka būti opozicijoje su konservatoriais, nes G. Palucko vadovaujami socialdemokratai turi labai ambicingus planus artėjantiems Seimo rinkimams.
 
„Socialdemokratų ambicijos būsimiems Seimo rinkimams tikrai yra pakankamai didelės. Jie mažų mažiausiai diskutuoja apie galimybę finišuoti tarp dviejų trijų daugiausiai balsų surinkusių partijų ir būti viename opozicijos laive su kita opozicijos partija, konservatoriais, jiems rinkiminiu požiūriu tikrai neapsimoka ir dėl to toks žingsnis ir buvo žengtas“, – akcentavo politologas.
 
A. Krupavičiaus teigimu, socialdemokratams nutraukus bendradarbiavimo susitarimą su opozicija ir veikiant savarankiškai „socdemams“ atsiveria didesnės matomumo galimybės.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
VDU profesorius taip pat atkreipia dėmesį ir į opozicijos koalicijoje egzistavusį tam tikrą konservatorių ir socialdemokratų vertybinių pozicijų disonansą.
 
„Ideologiškai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra ganėtinai liberaliai konservatyvi politinė organizacija, o socialdemokratai, ypač per pastaruosius metus, pabandė sugrįžti labiau prie tradicinių kairiųjų vertybių. Tai net ir vertybiškai žiūrint tam tikras disonansas dabartinėje opozicinių partijų koalicijoje egzistavo“, – teigė jis.
 
Visgi A. Krupavičius teigia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą esminio poveikio opozicijos veiklai neturėtų padaryti.
 
„Jeigu opozicinės partijos norėtų kažkokioje srityje pasiekti rezultatus, kuriems nepritaria valdantieji, nori nenori jiems teks šiek tiek derinti pozicijas“, – akcentavo A. Krupavičius.
 
ELTA primena, kad socialdemokratų partijos valdyba nusprendė nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas sprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis, pabrėžia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų.
 
„Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo“, – sako G. Paluckas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 12:00

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Kol šalyje nebuvo paskelbtas karantinas, o koronavirusas atrodė kaip problema, svarbi nebent už nacionalinių sienų, Lietuvos politiniame žemėlapyje kūrėsi nauji politiniai dariniai. Tačiau politinę darbotvarkę iš esmės pertvarkiusi pandemija šiuo metu nieko gero nežada nei savo struktūrų dar sukurti nespėjusioms, nei į protesto elektoratą nusitaikančioms partijoms. Visuomenė, rodo reitingai, toleruoja valdančiųjų pastangas dorojantis su krize, o ir erdvės politiniams debatams, leidžiantiems apie save pranešti ar tiesiog pasiekti nusivylusius dabartine vadžia, nėra.
 
Tačiau tokia situacija, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, dar nereiškia, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose nauji politiniai dariniai ar protesto partijos neturi jokių šansų. Valdžios ir visuomenės „medaus mėnuo“ baigsis, teigia jis ir pabrėžia, kad dabartinė valdančiųjų matomumui palanki politinė atmosfera netruks pasikeisti.
 
Karantino metu naujosios partijos vegetuoja
 
Profesoriaus teigimu, kuo ilgiau tęsis pandemijos suvaldymo procesas, tuo naujosioms partijoms bus sunkiau apie save, savas idėjas ir apskritai apie savo buvimą pranešti visuomenei. Kol tęsis karantinas, tol naujosios partijos „vegetuos“, įsitikinęs A. Krupavičius.
 
„Šios aplinkybės naujoms partijoms, kurios orientavosi į stabilią aplinką su didele doze kritikos dabartinei valdžiai, nėra palankios. Tuo labiau kad naujosios partijos neturi pastovių rinkėjų, kai tuo tarpu valdančios politinės jėgos naudojasi savo matomumu ir gali įrodinėti savo vertę priimamais sprendimais krizės aplinkoje. Net dabartinės Seimo opozicinės partijos turi didesnį ar mažesnį rinkėjų elektoratą. Dėl to jų galimybės yra kur kas stabilesnės“, – kalbėjo A. Krupavičius.
 
Pasak profesoriaus, valdančiųjų partijų reitingai didėja ir pasitikėjimas jomis yra linkęs toliau augti ne tik Lietuvoje – panašios tendencijos vyrauja ir kitose ES šalyse.
 
„Valantiesiems svarbu išlaikyti savo lyderių populiarumą, o dėl to reikia, kad priimami veiksmai ir sprendimai atitiktų visuomenės lūkesčius. Kalbant apie situaciją Lietuvoje, manau, kad laikui bėgant valdantiesiems kritikos atsiras daugiau ir dabar trunkantis „medaus mėnuo“ tarp valdžios ir visuomenės baigsis“, – teigė A. Krupavičius.
 
Reitingus lems tai, kiek ilgai truks krizė
 
Pasak VDU profesoriaus, ar ilgai tęsis valdantiesiems palanki situacija reitingų lentelėje, priklausys nuo vieno veiksnio – laiko, kiek truks COVID-19 plitimo inspiruojama krizė šalyje.
 
„Krizės trukmė iš esmės apibrėžia dabartinės darbotvarkės temų aktualumo potencialą. Kitaip tariant, krizės trukmė svarbi tam, kiek temos, kurios yra aktualios šiandien, bus aktualios laiko požiūriu“, – kalbėjo profesorius. Anot jo, kai kurios laiko atžvilgiu išsitęsusios krizės sukūrė prielaidas lyderių reitingams išsilaikyti ganėtinai ilgą laiką.
 
Politinės intrigos. TSPMI plakatas. Slaptai.lt nuotr.

„Didžiosios krizės, kaip Rugsėjo 11-oji, gali tęstis metus ir daugiau. Krizės metu „kriziniai“ (aukšti – ELTA) partijų ir lyderių reitingai išlieka. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo to, kaip politikai sugeba valdyti krizines situacijas“, – sako politologas.
 
Tuo tarpu trumpalaikėmis krizmis, tęsė VDU profesorius, poveikis lyderių reitingams yra trumpalaikis. Jo teigimu, valstybei suvaldžius krizę ir viešojoje erdvėje iš populiariausių temų sąrašo dingus krizinėms problemoms, atitinkamai keičiasi ir lyderių vertinimas.
 
„Pavyzdžiui, teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje: jie pakėlė tuometinio prezidento reitingus, tačiau poveikis buvo tik kelis mėnesius“, – teigė A. Krupavičius.
 
Taigi, samprotavo politologas, stabilizavus koronaviruso plitimą Lietuvoje, į politinį debatų lauką bus sugrąžintos iki tol kiek į pašalę nustumtos buvusios problemos. Kitaip tariant, nuo prioriteto suvaldyti susirgimų proveržį bus pereita prie būtinybės stabilizuoti ekonomiką. 
 
„Šiuo metu darbotvarkėje mes turime vienas temas, o po mėnesio ar kelių bus jau visai kitos temos: ekonomikos situacijos taisymas, socialiniai reikalai, užimtumas, nedarbas, asmeniniai finansai“, – vardino A. Krupavičius.
 
Toks probleminių akcentų pokytis, įsitikinęs profesorius, vers politines jėgas savotiškai persijungti ir į kitą politinio kalbėjimo ir veikimo režimą. O tuomet, akcentuoja jis, yra visos prielaidos atsirasti ir galimybių būti išgirstoms mažosioms ar į protesto balsus besitaikančioms partijoms. Be to, akcentavo jis, visuomenės akyse kiek kitais parametrais bus vertinama ir šiuo metu ganėtinai palankiai regima valdžia.
 
„Šią minutę naujosioms partijoms erdvės būti matomomis tikrai nėra, tačiau tai nereiškia, kad taip pat bus ilgą laiką. Į dienotvarkę grįžus klausimams dėl ekonominių schemų veiklumo, finansinės paramos, darbo vietų išsaugojimo, protesto partijoms gali atsirasti daug daugiau erdvės“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.20; 10:45

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kalbėti argumentais įrodyta kalba, teigia politologai. Todėl, pasak jų, prezidento teiginiai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įdarbino apie 20 savo partijos bičiulių ministerijos valdomose įmonėse, turėtų būti įrodyti. Ekspertai taip pat pažymi, kad tokie teiginiai gali būti laikomi prezidento retorikos klaida, kuria būtent ir pasinaudojo valdančioji koalicija, įvardindami Prezidentūrą, neva teikiant melagingą informaciją visuomenei.
 
„Vienas dalykas aiškus, kad valdančioji koalicija nesiruošia trauktis dėl J. Narkevičiaus. Tuomet klausimas, ką darys prezidentas? Teiginiu apie 20 įdarbintų asmenų, aš sakyčiau, G. Nausėda padarė šiokią tokią, neesminę, bet visgi klaidą, kuomet leidosi į tokius smulkius ginčus ir argumentavimus, kodėl reikia atleisti J. Narkevičių. Aš manau, kad prezidentui nereikia papildomai aiškinti, kodėl J. Narkevičius yra blogas ministras. Matyt, kažkas iš patarėjų kažką pokalbyje pasakė apie tuos 20 žmonių ir nepagalvojus paleistas šitas skaičius, galbūt nepasirūpinus įrodymais. Galimas daiktas, kad tiek tų žmonių ir priimta, bet, norint tai pasakyti, iš tiesų juk reikia turėti sąrašą. Žinoma, valdantieji iš karto pasinaudojo šia klaida ir bando aiškinti, kad prezidentas klysta“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, pridurdamas, kad prezidentui ieškoti naujų argumentų, kodėl J. Narkevičiui reikia trauktis, nebereikėjo.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius taip pat mano, kad prezidentas turėtų kalbėti argumentuotai. Be to, politologas pažymi, kad apskritai situacija dėl J. Narkevičiaus santykių tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tikrai negerina.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Apskritai politikoje turėtume kalbėti argumentų įrodymų kalba. Reikia tikėtis, kad prezidentas turėjo pagrindo taip teigti. (…) Atsiradusios įtampos, jos ir išliks, jeigu matėme abipusį bendradarbiavimą po rinkimų ir buvo randami kompromisai, tai dabar bus randami sunkiau.
 
Tikrai dalykinių santykių tarp valdančiosios koalicijos ir prezidento, J. Narkevičiaus situacija tikrai nepagerina“, – Eltai teigė A. Krupavičius.
V. Valentinavičius primena, kad konstituciškai prezidentas negali atleisti ministro.
 
„Prezidentas konstituciškai negali atleisti ministro. Bet ką G. Nausėda gali padaryti – tai padėti rinkėjams suformuoti atitinkamą požiūrį į valdančiąsias partijas, ir jis tą daro. O valdantieji daro didelę klaidą, manydami, kad šitas užsispyrimas ginti J. Narkevičių neturės pasekmių. Juk jau turi ir turės vis didesnių“, – teigė jis.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A. Krupavičius taip pat primena, kad atsakomybė dėl J. Narkevičiaus konstituciškai krinta premjerui Sauliui Skverneliui.
 
„J. Narkevičiaus situacijos sprendinys pirmiausia yra valdančiosios koalicijos ir premjero rankose. Vienintelis asmuo, kuris gali teikti ir atleisti ministrą, yra ministras pirmininkas. Šiuo atveju prezidentas, kad ir kaip nesutikdamas su vieno ar kito ministro veikla, neturi savo rankose instrumentų, kurie leistų jam ministrą atstatydinti. Jis gali tik pareikšti vienokią ar kitokią savo poziciją, bet ne daugiau“, – teigė A. Krupavičius.
 
Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

A. Krupavičius primena, kad Dalios Grybauskaitės kadencijoje buvo ne vienas atvejis, kuomet sulaukęs kritikos ministras taip ir likdavo poste.
 
„Pastarąjį dešimtmetį mes jau matėme įvairių situacijų. Pavyzdžiui, Kęstučiui Trečiokui Dalia Grybauskaitė siūlė pagalvoti, ar jis tikrai tinkamas eiti pareigas. Tačiau jis liko iki kadencijos pabaigos. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje Gediminas Kazlauskas, kuris ne vieną kartą buvo raginamas pasitraukti iš ministro posto, taip pat liko visą kadenciją. Turėjome situaciją, kuomet D. Grybauskaitė rėmė buvusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, bet vis dėlto koalicija nusprendė jį atstatydinti. Tuomet kilo premjero Andriaus Kubiliaus ir prezidentės konfliktas“, – teigia A. Krupavičius.
 
Politologo teigimu, prieš rinkimus J. Narkevičiaus situacija valdančiajai koalicijai yra minusas. Pasak A. Krupavičiaus, premjeras turi greičiau nuspręsti, ar tikrai J. Narkevičius yra kompetentingas pareigoms.
 
„Tai šiuo atveju koalicija ir premjeras turi nuspręsti, ar J. Narkevičius yra tikrai tinkamiausias ministras. Kita vertus, akivaizdu, kad visuomenė taip pat stebi situaciją ir ją vertina. Artėjančių rinkimų kontekste J. Narkevičius yra akivaizdus minusas Lenkų rinkimų akcijai bei valdančiajai koalicijai“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.10; 03:00

Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr.

Politologai nesutaria, kaip parlamento darbą paveiks Seimo rinkimų kartelės sumažinimas iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų – koalicijoms. Vieni laikosi pozicijos, kad barjero mažinimas atneš į parlamentą chaosą ir fragmentaciją, kiti mano, kad žemesnė rinkimų kartelė leis atstovauti didesnę dalį rinkėjų ir paskatins pliuralizmą.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius kritikuoja parlamento sprendimą mažinti Seimo rinkimų kartelę, nes jis yra įsitikinęs, kad tai pakenks institucijos stabilumui.
 
„Pritariu požiūriui, kad bet koks kartelės mažinimas prideda daugiau chaoso ir mažiau stabilumo. Lietuvos partinės sistemos vis gilėjanti problema yra fragmentacija ir susiskaldymas, o barjero žeminimas tik gilina šią problemą. Net su dabartiniu barjeru matome, kad į Seimą papuola daug marginalių, destruktyvių politikų, tai nuleidus kartelę bus dar blogiau“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
 
Politologas teigia nepritariantis ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonei, kad rinkimų kartelės mažinimas iki 4 proc. būtų tinkamesnis sprendimas.
 
„Prezidentas kažkodėl mano, kad 4 proc. yra gerai, o 3 proc. – jau blogai. Mano galva, bet koks procentų mažinimas blogina padėtį ir manyčiau, kad prezidentas turėtų vetuoti 3 proc., bet jeigu Seimo nariai grįžtų prie 4 proc. varianto, prezidentas turėtų vetuoti ir jį“, – savo nuomone dalinosi V. Valentinavičius.
 
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Atstovavimas pats savaime nėra vertybė. (…) Kokybiško atstovavimo esmė, kad būtų atstovaujama žmonėms, kurie yra pasiruošę suprasti, kaip valdoma visuomenė“, – kalbėjo politologas, akcentuodamas, kad rinkimų kartelės funkcija yra parodyti, jog politikas geba atstovauti reikšmingesniam skaičiui žmonių.
 
Pasak jo, kartelės mažinimo iniciatoriai rėmėsi nusistovėjusių demokratijų pavyzdžiais, kur kartelė labai minimali arba jos visai nėra – tai esą nesąžininga. Politologas teigia, kad nusistovėjusios demokratijos valstybėse partinė sistema yra stipri, todėl joms marginalių partijų problema ne tokia aktuali.
 
„Argumentavimas Skandinavija ir kitomis nusistovėjusios demokratijos valstybėmis yra nesąžiningas. Jiems tie barjerai nereikalingi paprasčiausiai dėl to, kad partinė sistema yra stipri“, – akcentavo V. Valentinavičius.
 
Anot MRU docento, valdančiųjų manipuliavimas procentais turi aiškų tikslą – artėjančiuose Seimo rinkimuose padėti į parlamentą patekti savo draugams.
 
„Negalima šiuo atveju lyginti Švedijos partinės sistemos ir Lietuvos. Tai yra labai skirtingi dalykai ir švedų pavyzdys visiškai nepateisina demagogiško manipuliavimo procentais, apie kurį kalba valdantieji. Valdančiųjų motyvas yra labai paprastas, kažkaip „už ausų“ įtempti į Seimą savo draugus: Gediminą Kirkilą, Juozą Bernatonį, kurie normaliomis sąlygomis į kitą Seimą nebeturėtų pakliūti“, – kalbėjo politologas.
 
Visgi V. Valentinavičius neatmeta ir galimybės, kad krentant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos rezultatams „valstiečiai“, mažindami Seimo rinkimų kartelę, užsitikrina ir sau vietas parlamente.
 
„Manau, kad sąmoningai ar ne, valstiečiai ir sau taisosi lengvesnį kelią į Seimą, nes pagal paskutines apklausas, kai krenta valstiečių reitingas, atėjus rinkimams jiems bus problema įveikti 5 proc. barjerą. Vadinasi, Karbauskis rūpinasi ne tik G. Kirkilu ir J. Bernatoniu, bet ir savimi“, – svarstė V. Valentinavičius.
 
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako nematantis grėsmės, kuri kiltų nuleidus rinkimų kartelę. Anot A. Krupavičiaus, vienas iš požymių, padedantis nuspręsti, ar rinkimų barjeras yra tinkamas, yra procentas, kiek visuomenės balsų nedalyvauja mandatų paskirstyme. VDU profesoriaus pateiktais duomenimis: esant 5 ir 7 proc. rinkimų į Seimą kartelei, mandatų dalinime nedalyvauja 19 proc. rinkėjų, esant 4 ir 6 proc. kartelei – 15,26 proc. asmenų, o egzistuojant 3 ir 5 proc. barjerui sprendimo teisę praranda vos 9,94 proc. rinkimų dalyvių.
 
VDU profesorius mano, kad Karbauskio teiginys, jog po rinkimų kartelės sumažinimo bus daugiau demokratijos, turi pagrindo.
 
„Karbauskio argumentai, kad bus daugiau demokratijos, jog kiekvienas balsas bus svarbesnis negu yra dabar, turi tam tikrą pagrindą. Bet yra kita medalio pusė, kad partijų skaičius, kurios bus atstovaujamos parlamente, truputį išaugs. 3 ir 5 proc. rinkimų kartelė reiškia, kad prie dabar vidutiniškai esančių 6 partijų (parlamente. – ELTA) prisidėtų maždaug dvi partijos“, – Eltai teigė politologas.
 
Visgi, pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje parlamentinių partijų skaičius yra nuosaikus, todėl tikėtis didesnių pokyčių Seimo darbe – neverta.
 
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Danijoje šiuo metu parlamente yra 14 partijų, Olandijoje – 13, Suomijoje – 9, Švedijoje – 8. Lietuva pagal partijų skaičių parlamente tikrai nesiskiria. Mes turime gana nuosaikų partijų skaičių ir jeigu išvestume vidurkį, kiek partijų patenka (į Seimą. – ELTA) per proporcinę rinkimų dalį, matytume, kad jų yra vidutiniškai 6“, – kalbėjo A. Krupavičius.
 
Anot politologo, vienintelis galimas neigiamas poveikis dėl rinkimų kartelės sumažinimo yra Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus išaugimas. Tai, pasak jo, gali lemti šiek tiek didesnę fragmentaciją, kuri, akcentuoja jis, veikiausiai būtų laikina.
 
„Artimiausiems rinkimams 3-5 proc. kartelė turėtų vieną neigiamą poveikį, kad didelei daliai mažų partijų atrodytų, jog ta kartelė yra lengvai peržengiama. 2020 metų rinkimuose labai tikėtina, kad partijų skaičius, kurios dalyvauja rinkimuose, išaugs ir tuomet turėsime šiek tiek didesnę fragmentaciją negu įprastai. Bet po 2020 metų rinkimų viskas sugrįš į savo ribas ir matysime tas pačias ilgalaikes tendencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi VDU profesorius.
 
Apibendrindamas A. Krupavičius teigė, kad dramatizuoti dėl rinkimų kartelės mažinimo tikrai neverta, priešingai, Seime nuo šiol bus didesnis pliuralizmas.
 
„Dramos tikrai nėra, dėl kartelės sumažinimo jokia katastrofa Lietuvos nelaukia. Priešingai, tam tikras didesnis pliuralizmas tikrai bus“, – prognozavo politologas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 06:31

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Dangus negriūva“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, komentuodamas kilusias diskusijas dėl siekio partijoms sumažinti rinkimų kartelę iki 4 proc. Politologo teigimu, kartelės klausimas yra pernelyg sureikšminamas, kai kalba pasisuka apie galimos rinkimų taisyklių korekcijos pasekmes.
 
Jo teigimu, siūlymas iki 4 ir 6 proc. sumažinti ribą, pagal kurią atskirų politinių partijų ir jungtiniai kandidatų sąrašai galėtų gauti mandatus Lietuvos parlamente, „bardako“ Seime nesukurs.
 
„Ne tiek partinė fragmentacija didėtų, o kiek didžiosios partijos Seime gautų mažiau mandatų“, – Eltai sako profesorius ir pateikia skaičiavimus, kaip 2016 m. Seimo rinkimuose būtų keitęsi rezultatai, jei kartelė būtų buvusi 4 ir 6 proc.
 
„Jeigu sumažėja kartelė iki 4 proc., tai konservatoriai, skaičiuojant pagal 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus, daugiamandatėje apygardoje, būtų gavę 17 mandatų – 3 mažiau nei gavo esant 5 proc. barjerui. Tuo tarpu „valstiečiai“ vietoje 19 mandatų taip pat gautų 17, socialdemokratai vietoje 13 vietų Seime gautų 11. Jei modeliuotume 4 proc. kartelės poveikį pagal 2008 m. Seimo rinkimus, tai 2 mandatais mažiau būtų turėję konservatoriai ir po vieną mažiau Darbo bei Liberalų ir centro partijos, tuos 4 „sutaupytus” būtų gavusi LLRA. 2000 m. Seimo rinkimuose po 2 mandatus būtų praradę socialdemokratai, socialliberalai ir liberalai, o vieną – konservatoriai. Tačiau po 3 mandatus būtų gavę krikdemai ir valstiečiai. Apskritai nuo kartelės sumažinimo daugiausiai nukenčia didžiosios partijos, kurios pretenduoja užimti lyderių vietas po rinkimų. Tad informacinis triukšmas vietoje objektyvios analizės apie galimą rinkimų kartelės mažinimo poveikį dabartinėje diskusijoje yra grįstas didesnių partijų interesais, kad svieto pabaiga laukia, nors to tikrai nebus“, – teigia VDU profesorius. 
 
Profesorius pastebi daromą loginę klaidą
 
A. Krupavičius sako matantis daromą „išskirtinumo klaidą“ deklaruojamose pozicijose, esą nuleidus rinkimų kartelę padidėtų fragmentacija Seime. Jei sumažintos kartelės poveikį matuotume pagal 2012 m. Seimo rinkimus, tai daugiamandatėje apygardoje tiek pagal siūlomas, tiek esamas taisykles būtų buvę parlamente tos pačios septynios partijos.
 
„Dabartinėje diskusijoje daroma išskirtinumo klaida. Jeigu Marytė balsavo už X partiją, tai nebūtinai visos marytės turėtų balsuoti už tą pačią X partiją. Kitaip tariant, pagal atskirą faktą mes nusprendžiame apie visumą. Šiuo atveju, kai kalbame apie rinkimų taisykles, tokia išskirtinumo klaida ir yra daroma“, – pastebėjo profesorius.
 
Profesoriaus teigimu, rinkimų kartelė yra tik vienas iš rinkimų procesą veikiančių faktorių. Todėl, aiškino politologas, pakeitus tik vieną dedamąją, didelių sukrėtimų tikėtis nereikėtų.
 
„Tai tik vienas iš rinkimų sistemą apibrėžiančių veiksnių – nei daugiau, nei mažiau. Juk yra ir kiti veiksniai, kurie yra ne mažiau svarbūs, – tai apygardos dydis, rinkimų formulė, apygardų skaičius, tai, kiek rinkėjas turi balsų, ar gali reitinguoti, kai kuriais atvejais kandidatų iškėlimo taisyklės – visi šie dalykai veikia rinkimų sistemų demokratiškumą arba nedemokratiškumą“, – sakė A. Krupavičius.
 
Partijų skaičių parlamente lemia ne tik kartelė, bet ir socialiniai veiksniai
 
Pasak jo, tai, kad rinkimuose veikia ne tik išrinkimo kartelė, bet ir kiti veiksniai, gerai iliustruoja faktai, kai esant tokiai pačiai kartelei skirtingų šalių parlamentuose ženkliai skiriasi juose atstovaujamų partijų skaičius.
 
„Albanijoje su ta pačia 3 proc. kartele į parlamentą patenka 4-5 partijos, o Ispanijoje – daugiau nei 10, su 5 proc. išrinkimo slenksčiu Estijoje turime 6 partijas, o Kroatijoje – 8-9 partijas. Ekspertai dabartinėje diskusijoje visai yra pamiršę, kad partinės sistemos fragmentaciją pirmiausia lemia socialinės skirtys. Kuo jų visuomenėje daugiau, tuo partijų bus daugiau. A. Lipjhart net formulę sugalvojo, kad jų poveikį bent iš dalies pamatuotų. Jos esmė paprasta. Skirčių skaičius N+1 leidžia numatyt, kiek įtakingų arba efektyvių partijų gali potencialiai būti skirtingose visuomenėse. Ir, beje, ši formulė ne taip prastai leidžia prognozuoti partinę fragmentaciją“, – aiškino VDU politologas.
 
„Šiuo metu sureikšmintas tik vienas veiksnys ir pradedamos kurti įvairiausios istorijos. Galima sakyti, kad jis net paverčiamas savotiška panacėja. Manau, kad to nereikėtų daryti“, – akcentavo profesorius, tikindamas, kad Seimui sutikus nuleisti rinkimų kartelę, parlamento neturėtų užplūsti nei radikalios, nei marginalinės partijos.
 
„Nebūtų tokios fragmentacijos, kaip kai kas įsivaizduoja. Tik vieni rinkimai šiuo atžvilgiu buvo išskirtiniai – 2008 m. Jei tuomet kartelė būtų buvusi 4 proc., tai papildomai būtų patekusi tik Lenkų rinkimų akcija. Ji tuomet surinko 4,79 proc. balsų. Jeigu būtų buvę 3 proc., tuomet sklaida būtų buvusi didesnė. „Valstiečiai“ šiuose rinkimuose surinko daugiau kaip 3, „socliberalai“ taip pat per 3 proc., panašiai gavo ir A. Paleckis. Tačiau, reikia pažymėti, kad tuomet rinkėjai buvo pasyvūs, o tai taip pat turi įtakos tam, ar radikalios partijos paklius, ar ne“, – vykusių Seimo rinkimų rezultatus prisiminė profesorius ir pabrėžė, kad, atsižvelgiant į jo skaičiavimus, vėliau vykusiuose rinkimuose minėti precedentai nebesikartojo.
 
„Paskesniuose rinkimuose nieko panašaus nebuvo. Netgi su 3 procentų kartele niekas labai nebūtų pasikeitę. 2016 m. būtų atėjusi tik Darbo partija ir Krivickas su Puteikiu. Tačiau 2004, 2012 m. su 4 proc. barjeru apskritai niekas nebūtų prisidėję papildomai. Tuo atveju, jei kartelė būtų siekusi 3 procentus – tai būtų į Seimą papildomai patekę tik „valstiečiai“, – skaičiavimais dalinosi VDU profesorius. 
 
Kartelės nuleidimas mažintų asimetriją
 
 A. Krupavičius taip pat tvirtina, kad realizuotas liberalų siūlomas pataisų projektas sumažintų asimetriją tarp vienmandačių ir daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų.
 
„Jei kartelė būtų buvusi 4 ir 6 proc. 2016 m. Seimo rinkimuose, tai iš daugiamandatės apygardos į parlamentą būtų patekę dviem partijomis daugiau, t.y vietoje šešių jų būtų aštuonios, kai per vienmandates savo atstovus delegavo 10 partijų. Tuo būdu daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose išrenkamų partijų atstovavimo santykis vietoje dabar esamo 6 ir 10 partijų būtų 8 ir 10. Vienareikšmiškai jis būtų proporcingesnis. Modeliuojant išrinkimo kartelės poveikį pagal 2008 m. Seimo rinkimų rezultatus per daugiamandatę apygardą būtų patekusi į Seimą papildomai tik viena partija, bet partijų pasiskirstymas daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose būtų buvęs 8 su 9 partijomis. Taigi vėl rezultatas pagal sumažintą kartelę yra proporcingesnis nei turime pagal esamas taisykles”, – teigė jis.
 
Politologas pabrėžė, kad simetrija tarp dviejų sistemų yra geriau nei asimetrija, o esminis kiekvienos rinkimų sistemos tikslas yra kuo proporcingiau įgyvendinti rinkėjų atstovavimą.
 
„Tad šiuo atžvilgiu kartelės nuleidimas turi akivaizdų pliusą, nes nuleidus kartelę, daugiamandatėje apygardoje galėtų būti išrenkama daugiau partijų ir pagal abi rinkimų sistemos dalis rinktų parlamentinių partijų skaičius supanašėtų“, – kalbėjo A. Krupavičius.
 
Profesorius, aiškindamas atstovavimo proporcingumo ir demokratijos priklausomybę, pateikė pavyzdį. Jo teigimu, rinkimų kartelei liekant ties 5 proc., Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija nedaug turi šansų pakliūti į parlamentą. Tačiau, svarstė A. Krupavičius, tikėtina, kad vienmandatėse apygardose kelis mandatus šiai partijai priklausantys politikai visgi gali sugebėti laimėti. Ir pirmiausia – Vilniuje.
 
„Jeigu išrinkimo kartelė būtų nuleista iki 4 proc., Laisvės partija galėtų, tarkime, tikėtis maždaug 4 mandatų pagal sąrašą ir, pavyzdžiui, 2 mandatų vienmandatėse apygardose. Tokiu atveju partinė fragmentacija Seime galimai netgi mažėja, o ne didėja, nes atsiranda didesnė simetrija. Kitaip tariant, tos partijos, kurios ateina per vienmandatę, turi šansą gauti šiek tiek daugiau mandatų ir proporcinėje dalyje. Tad jos būtų ir tolygiau atstovaujamos“, – kalbėjo A. Krupavičius.
 
Kitas šiek tiek nuleistos kartelės privalumas, akcentavo jis, yra saugesnis mažumų atstovavimas. Politologo nuomone, Lietuvos lenkų mažumai ateinantys rinkimai nebūtinai žada atstovimą Seime pagal proporcinę formulę. Jo teigimu, 5 proc. barjero ši tautinės mažumos pagrindu sudaryta partija ateityje gali ir neperlipti.
 
„Ir taip jau buvo, pavyzdžiui, 2008 m. Seimo rinkimuose, kai lenkams pritrūko 0,21 proc. iki 5 proc. ribos. Tad kartelės nuleidimas leistų išlaikyti šios bendruomenės (juolab, kad LLRA stengiasi perteikti ir rusų mažumos interesus, tai yra, jie atstovauja kelioms tautinėms mažumoms) atstovavimą parlamente per proporcinę rinkimų dalį, o atstovavimo teisių užtikrinimas mažumoms yra itin europietiška politika“, – apibendrino A. Krupavičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:55

Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vertindami Tvarkos ir teisingumo partijos potencialą subyrėjusios Seimo „tvarkiečių“ frakcijos kontekste, politologai vieningi: partijos prognozės artėjantiems Seimo rinkimams niūrios.
 
Eltos kalbintas politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad Tvarką ir teisingumą, kaip partiją, išgelbėtų nebent jungimasis su kita politine jėga.
 
„Tas potencialas ir taip nebuvo didelis, o dabar jis aiškiai dar labiau sumažėjo ir partijai, matyt, reikia galvoti apie jungimosi su kažkuo scenarijus, nes dabar yra griūtis“, – sakė V. Valentinavičius.
 
Į Tvarkos ir teisingumo lyderio Remigijaus Žemaitaičio kalbas, esą partija gali svarstyti keisti hieraldiką, pavadinimą ir simboliką, V. Valentinavičius žvelgia skeptiškai.
 
 „Žiūrint į kokį pavadinimą keis, bet manau, kad realistiškesnis variantas yra ieškoti jėgos, prie kurios prisiglausti. Manyčiau, kad realistiškiausias scenarijus Žemaitaičiui ir kitoms panašaus sėkmingumo partijoms, sakykim, Darbo partijai, kitoms labai nesėkmingoms partijoms yra ieškoti kažkokios sąjungos su ta pačia „valstiečių“ partija. Ponas Karbauskis bei valstiečiai ir žalieji dar yra pakankamai stiprūs, kad pabandytų konsoliduoti visą kairiąją politinio spektro pusę“, – Eltai apie Tvarkos ir teisingumo partijos ateitį kalbėjo V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
Vis dėlto kitas kalbintas politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad susijungimas su kita politine partija, pavyzdžiui, Darbo partija, Tvarkos ir teisingumo tikriausiai neišgelbėtų. Ji vis tiek liktų kampe, o tuo galėtų pasinaudoti „darbiečiai“, tvirtina ekspertas.
 
„Jei Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo konferencijoje pastaraisiais metais, Tvarka ir teisingumas atrodė geriau, tai dabartiniai įvykiai rodo, kad partijoje yra gili krizė. (…) Kita vertus, tai yra šansas Darbo partijai į šalį pastumti Tvarką ir Teisingumą“, – teigė A. Krupavičius.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sako VDU profesorius, taip pat tikriausiai nesvarstytų jungtis su Tvarka ir teisingumu, nenorėdami papildomos „tvarkiečių“ konkurencijos kitų metų Seimo rinkimuose savo sąraše.
 
„Valstiečiai“ patys turi daug problemų. Jeigu prašytųsi dalyvauti sąraše rinkimuose dabartinės naujos frakcijos nariai, tai, matyt jie sudarytų konkurenciją tų pačių valstiečių keliamiems kandidatams Seimo rinkimuose. (…) Valstiečiai ir žalieji, matyt, tikrai nenorės papildomos konkurencijos savo gretose“, – sakė A. Krupavičius.
 
„Jiems („valstiečiams“. – ELTA) apsimoka likti vienintele stipria jėga kairėje pusėje, išskyrus Palucko socialdemokratus ir varžytis su jais savo jėgomis“, – antrino MRU docentas V. Valentinavičius, pridūręs, kad LVŽS jungimasis su Tvarka ir teisingumu galėtų „valstiečiams“ atnešti ir neigiamų padarinių. Kai prisijungia partijos, kurios pačios yra žlugusios, tai jos nebūtinai duoda pliusą, bet gali duoti minusą, konstatavo V. Valentinavičius.
 
Vis dėlto „tvarkiečiai“, gelbėdami partiją, gali bandyti vėl tartis su teisiamu buvusiu lyderiu ir per apkaltą nušalintu prezidentu Rolandu Paksu, atkreipė dėmesį A. Krupavičius.
 
„Aš manau, kad bandys ieškoti įvairių scenarijų Tvarka ir teisingumas, ir vienas iš tokių galimų – bandyti vėl sugrąžinti į politikos lauką Rolandą Paksą, bet ar tas scenarijus artimiausioje perspektyvoje gali būti rezultatyvus, tai, matyt, niekas neturi gero atsakymo“, – kalbėjo VDU profesorius.
 
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
R. Žemaitaitis nepasiekė savo ambicingų planų – pakelti partiją iš pelenų, sako politologai.
 
„Žemaitaitis atrodė gerai, kadangi (…) turi visai neblogą įvaizdį žiniasklaidoje, bet kažkokiais pasiekimais, kaip partijos lyderis, jis pasigirti ne itin gali“, – teigė A. Krupavičius.
 
Bandymas modernizuoti partijos įvaizdį viešumoje, antrina V. Valentinavičius, R. Žemaitaičiui nesuveikė.
 
„Prieš metus jis išsireklamavo savo naują šukuoseną, pakeitė stilių ir kažkiek bandė keisti įvaizdį tos Tvarkos ir teisingumo kaip šiltesnės, žmogiškesnės partijos, o ne vien buvusio ir nušalintojo prezidento – partijos, bet aiškiai šitie dalykai nesuveikė“, – pridūrė V. Valentinavičius.
Jo teigimu, galutinę frakcijos griūtį lėmė Tvarkos ir teisingumo lyderio derybinė nesėkmė formuojant valdančiąją daugumą.
 
„Manau, kad galutinis smūgis, kuris pribaigė, tai buvo Žemaitaičio nesugebėjimas per koalicijos atnaujintas derybas gauti kažką apčiuopiamo partijai. Ministerija buvo pažadėta, bet ir tos negavo“, – sakė politologas.
Ketvirtadienį Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.12; 19:43

Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuva ne tik vėluoja derybose dėl Europos Komisijos (EK) portfelio bei kandidatų pateikimo, tačiau ir nelabai atsižvelgia į kriterijus, kuriais vadovaujasi EK tvirtindama eurokomisarus, sako politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.
 
Jį stebina ir tai, kad šalyje svarstomi trečiojo ešelono politikai, dar nesukaupę reikiamos patirties bei kompetencijų, reikalingų šiai pozicijai užimti.
 
VDU profesorius įvardino penkis kriterijus, kuriais reikėtų vadovautis, skiriant savo atstovus į EK. Pasak A. Krupavičiaus, kandidatas į eurokomisarus turi turėti profesinį, dalykinį autoritetą bei reputaciją, atitinkančią siekiamo portfelio sritį.
 
Taip pat, pažymi politologas, kandidatui yra būtina politinės ir valstybinės veiklos patirtis užimant svarbiausius postus. Eurokomisarai taip pat dažniausiai būna partijai priklausantys žmonės, nes jie, teigia A. Krupavičius, turi turėti ir didžiausių frakcijų Europos Parlamente (EP) palaikymą.
 
Ekspertas kaip privalomą elementą išskyrė ir kandidatų patirtį ES politikoje bei lyčių pusiausvyros EK reikalavimą, kurį deklaruoja naujoji EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
Europos Komisijos postas neturi būti valdančiųjų ambicija
 
A. Krupavičius pabrėžia, kad eurokomisaro kandidatūros parinkimas nepriklauso tik nuo valdančiųjų, nes jie, teigia profesorius, dažnai tiesiog neturi tiek potencialių tinkamų kandidatų savo gretose. Todėl, įsitikinęs profesorius, žmogaus, galinčio dirbti EK, reikėtų ieškoti pagal gautą atsakomybės sritį platesniame politiniame lauke.
 
„Į Europos komisaro postą nereikėtų žvelgti per partinius akinius, nes Lietuvoje partijos apskritai neretai turi mažai žmogiškųjų išteklių. Dabartinės koalicijos partijos nėra jokia išimtis, priešingai – itin patvirtina žmogiškųjų išteklių trūkumo taisyklę”, – Eltai sakė A. Krupavičius.
Tuo tarpu valdančiųjų „valstiečių” siūlomas kandidatas į eurokomisarus ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius yra nepatyręs bei neatitinka kriterijų, sako A. Krupavičius.
 
„Manau, kad tai ženklas, kad valdančiosios frakcijos šiek tiek nesusigaudo dabartinėse EK formavimo taisyklėse. Ir būtų pats laikas šalia to, kad Lietuva tikrai vėluoja, visas tas taisykles ir kriterijus gerai žinoti”, – teigė politologas, pridūręs, kad „valstiečių” siūlomas kandidatas V. Sinkevičius tenkina tik vieną kriterijų – priklauso partijai, tačiau ir tai, pabrėžė A. Krupavičius, labai trumpą laiką.
 
„Jam trūksta patirties įvairiausiose pusėse. Jo sritis – ekonomika ir inovacijos yra ta, kurios norėtų daugelis šalių. Tokiu atveju jis tampa nekonkurencingas”, – pridūrė politologas.
 
Nevedama diskusija apie eurokomisaro darbo tęstinumą
 
VDU profesoriaus teigimu, kitų šalių praktika rodo, jog eurokomisarai dirba ir kelias kadencijas iš eilės, taip užsitikrinant stabilumą bei darbų tęstinumą. Tai, pažymėjo A. Krupavičius, taip pat padeda išlaikyti svarbią atsakomybės sritį.
 
„Daug šalių stengiasi, kad tas pats komisaras būtų paskiriamas antrai kadencijai. Jeigu esamas komisaras turi autoritetą ir gerą reputaciją EK, tai nesvarbu, kokia būtų parlamentinė dauguma, bet dažnai tas pats komisaras siūlomas antrai kadencijai. Pirmiausia jis žino EK virtuvę, jis turi ryšį su Europos Parlamentu, galų gale turi portfelį – jį šiek tiek lengviau išlaikyti, nei gauti naują ir svarbų”, – Eltai kalbėjo profesorius.
 
Europoje maždaug pusė pateiktų kandidatų į eurokomisarus jau turi analogiškos patirties, sako A. Krupavičius.
 
„Šiuo metu yra daugiau mažiau žinoma septyniolika kandidatų, iš kurių 8 dirbo praėjusioje kadencijoje. Lietuvoje keista, kodėl jokia diskusija nevyksta – ar dabartinis eurokomisaras negalėtų būti svarstomas antrai kadencijai. Toks logiškas klausimas turėtų kilti”, – sakė A. Krupavičius, kaip analogišką praktiką taikančias valstybes įvardijęs Suomiją, Estiją, Nyderlandus, taip pat ir Jungtinę Karalystę.
 
Pirmiausia reikia gauti atsakomybės sritį, vėliau – rinktis kandidatus
 
Eksperto teigimu, orientuotis pirmiausia reikia į derybas dėl konkrečios srities portfelio gavimo ir tik tuomet rinktis kandidatus.
 
„Šalis turi labai aiškiai sudėlioti savo preferencijas dėl Komisijos portfelio, kad jis atitiktų geriausiai šalies nacionalinius interesus, ir tik tada, pagal gautą portfelį, siūlyti atitinkamus kandidatus. Lietuvoje visgi stovime ant galvos, o ne ant kojų. Į eurokomisarus siūlomi antrojo, trečiojo ešelono politikai, vardijamos pavardės, o po to svarstoma apie postus. Silpnas kandidatas į stiprų portfelį tikrai pretenduoti negalės”, – Eltai sakė A. Krupavičius.
 
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu, Lietuvai gerokai vėluojant portfelių EK dalybose, valdančiųjų siekis deleguoti tik savo kandidatus užgožia lyčių pusiausvyros reikalavimą. Moterų, atitinkančių reikalavimus Europos komisaro postui užimti, pasak A. Krupavičiaus, būtų galima rasti ir opozicijos gretose.
 
„Jei reikėtų įvardinti moteris, būtų galima svarstyti kelių politikių kandidatūras, kurios pagal savo patirtį ir kriterijus galėtų tikti, tai viena iš jų – Irena Degutienė. Pagal savo patirtį ir kompetencijas, ji galėtų būti kandidatų sąraše. (…) Tarp moterų politikių Lietuvoje stipri kandidatė yra ir Vilija Blinkevičiūtė. Ji iš esmės geriausiai atitiktų išvardintus kriterijus. Ji pripažinta EP kaip įtakinga ir reikšminga politikė”, – konstatavo A. Krupavičius.
 
ELTA primena, kad eurokomisarą skiria Vyriausybė, poziciją suderinusi su prezidentu ir Seimu.
 
Tai bus ketvirtasis šias pareigas einantis pareigūnas nuo Lietuvos – iki šiol eurokomisarais yra buvę Algirdas Šemeta, Dalia Grybauskaitė ir dabartinę kadenciją pabaigęs Vytenis Povilas Andriukaitis.
 
Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis informavo, kad „valstiečių” frakcija į eurokomisarus siūlo V. Sinkevičių. Tai buvo netikėta premjerui Sauliui Skverneliui, kuris taip pat priklauso LVŽS frakcijai Seime.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išplatino pranešimą, kad aktyviai dalyvaus parenkant eurokomisarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.29; 17:00

Premjero Sauliaus Skvernelio prezidento svajonę reikėtų padėti į šalį neribotam laikui, sako politologas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, premjeras pastaruoju metu padarė per daug nedovanotinų klaidų, todėl jo autoritetas visuomenės akyse menksta. 

Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Jis pabrėžia, kad S. Skvernelio situacijos ne tik negelbės, bet tik dar labiau pablogins bandymas visuomenėje kelti aliarmą dėl neva puolančių priešų ar veltis į žodžių grumtynes su minkščiau nei įprasta valdančiuosius kritikuoti pradėjusia šalies vadove Dalia Grybauskaite. 

VDU profesorius, komentuodamas šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbtas gruodžio 1-9 dienomis „Vilmorus“ atliktas apklausas, kuriose fiksuojamas žymus premjero palankaus vertinimo smukimas, teigia, kad tai galbūt yra nebe įspėjimą duodantis, bet tašką premjero turėtose intencijose tapti šalies vadovu dedantis ženklas. 

Apklausos laikotarpiu S. Skvernelį palankiai įvertino 36,8 proc. žmonių, o nepalankiai – 40,2 procento. Vyriausybės vadovo reitingas pirmąkart šioje, „Vilmorus“ atliekamoje, apklausoje tapo neigiamas.

„Manau, kad žydrą prezidento rinkimų svajonę galima padėti į šalį ir galbūt net neribotam laikui. Žvelgiant į reitingus ir pastaruosius įvykius, iškyla rimtas klausimas dėl jo, kaip ministro pirmininko, kompetencijos ir autoriteto. Kai ministras pirmininkas pradedamas didesnės respondentų dalies vertinti neigiamai, ir yra tendencijos, kad jo, o kartu ir visos Vyriausybės palankus vertinimas toliau mažės, valdančioji koalicija vis labiau darysis nepopuliari. Tad natūraliai gali kilti ir klausimas dėl premjero atsakomybės“, – samprotavo A. Krupavičius. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Politologas pabrėžė, kad šis premjero palankaus vertinimo smukimas pirmiausia yra susijęs su užsitęsusia sumaištimi švietimo sistemoje ir su nelabai aiškiais argumentais, atleidžiant iš karto tris ministrus. 

A. Krupavičius pabrėžia, kad pasitikėjimo premjeru smukimas net situacijai kiek aprimus gali nesustoti. Jo manymu, S. Skvernelio aliarmavimas apie grėsmes nacionaliniam saugumui, nemažai klausimų kelianti VSD pažymų dalinimo istorija bei inicijuota konfrontacija su prezidente ilgainiui gali pareikalauti dar papildomų populiarumo ir pasitikėjimo taškų. 

Todėl A. Krupavičius skeptiškai įvertino premjero užuominas, kad jis, žvelgdamas į situaciją šalyje ir regėdamas puolimą prieš save ir savo vadovaujamą Vyriausybę, galvoja apie prezidento rinkimus. 

„Prezidento galimybės tikriausiai yra laidojamos, nes premjeras praranda visuomenės paramą, o ne ją įgyja. Jeigu, pavyzdžiui, parama, didėtų, tai tuomet jis galėtų sakyti, kad aš dabar darau premjerui skirtus darbus, o po to būsiu pasirengęs dalyvauti rinkimuose ir prisiimti valstybės vadovo įsipareigojimus. Bet tikrovė yra kita – premjeras yra prarandantis autoritetą ir reputaciją“, – akcentavo politologas. Jis pabrėžė, kad S. Skvernelis nežiba ir kitose pastaruoju metu atliktose „Vilmorus“ apklausose. Pasak jo, tai, kad premjerą prezidentu regi 10,6 proc. respondentų, yra labai kuklus pasiekimas.

Prie to, kad situacija premjero atžvilgiu keistųsi teigiamai, neprisidės S. Skvernelio aštrus atsakas, politologo nuomone, pakankamai nuosaikią kritiką Vyriausybei reiškusiai prezidentei.

„Manau, kad po šio susidūrimo prezidentės šalininkų liko daugiau, nes apskritai prezidentės pasisakymas buvo itin nuosaikus. Ji, pavyzdžiui, teigė nemananti, kad susiklostė Vyriausybės krizė, nors trys ministrai atsistatydino. Prezidentė sau nebūdingai minkštai ar švelniai reagavo į tai, kas vyksta, o po to matome neadekvačią reakciją – mojavimą VSD pažymomis, kalbas apie pavojus nacionaliniam saugumui. Manau, kad visuomenė tokį aliarmavimą įvertins neigiamai, ir beveik nėra jokių abejonių, kad palaikys prezidentę“, – apibendrino A. Krupavičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 06:37

Nesustoja augusi gyventojų dalis, norinti Seimo narę Ingridą Šimonytę matyti Lietuvos prezidente. Naujausios apklausos rodo, kad buvusiai finansų ministrei pastarąjį mėnesį pavyko dar labiau sumažinti atotrūkį nuo prezidentinių reitingų favorito ekonomisto Gitano Nausėdos.

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tuo tarpu žvelgdami į premjero Sauliaus Skvernelio reitingus, politologai kalba apie ne tokias šviesias tendencijas. Politinė įtampa, kilusi Vyriausybei nesugebėjus surasti sutarimo su streikuojančiais mokytojais, teigia politologai, esamą premjero populiarumą turėtų gerokai aptirpdyti.

Pastaruoju metu valdančiųjų padarytos klaidos priimant politinius sprendimus, pašaipas sukėlusios „valstiečių“ lyderių kurtos sąmokslo istorijos, premjero nemokėjimas nusileisti ir atsitraukus pripažinti savo klaidas, samprotauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, sukuria visai tikėtiną scenarijų, kad S. Skvernelis iš Vyriausybės vadovo posto anksčiau laiko pasitrauks nebūtinai dėl to, kad nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 9-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis (apklausos metu respondentų buvo prašoma patiems nurodyti pavardes), prezidentiniuose reitinguose Seimo narė Ingrida Šimonytė toliau stiprina savo pozicijas. Ją šalies vadove matyti norėtų beveik penktadalis Lietuvos gyventojų. Nuo spalio mėnesio apklausos jos palaikymas padidėjo 6 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 18,7 proc. (prieš mėnesį palaikymas siekė 12,6 proc.). 

Tačiau reitingų lentelėje I. Šimonytė lieka antra. Nors ir pavyko sumažinti atotrūkį, ji vis dar atsilieka nuo pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusio ekonomisto Gitano Nausėdos (jį palaiko 23,2 proc. gyventojų). Rinkimuose dalyvauti nusprendusio ekonomisto populiarumo augimas lapkritį siekė 4 procentinius punktus.

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip parodė apklausa, premjerą Saulių Skvernelį šalies prezidentu norėtų matyti kas dešimtas (10,9 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas. Už S. Skvernelį balsą atiduoti ketinančių prezidento rinkimuose ratas per mėnesį beveik nesikeitė (prieš mėnesį tokių buvo 9,8 proc.). 

Vykdytos apklausos duomenys parodė, kad už kitus galimus kandidatus prezidento rinkimuose pasisako nuo 3 iki 1 procento respondentų. 

Per mėnesį dvigubai sumenko Kauno merą Visvaldą Matijošaitį prezidentu reginti rinkėjų auditorija. Šiuo metu 3,2 proc. gyventojų palaikytų ilgą laiką solidžiai reitingais pasigirti galėjusį Kauno merą.

Pirminius konservatorių partijos rinkimus pralaimėjusio ir jau paskelbusio, kad prezidento posto nebesieks, krito ir diplomato Vygaudo Ušacko palaikymas. Prieš mėnesį siekęs 7,9 proc., palaikymas, lapkričio mėnesio duomenimis, nusmuko iki 2,5 proc.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi europarlamentaras Rolandas Paksas – jį remtų 2,4 proc. (prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Seimo narys Naglis Puteikis – 2,2 proc., (prieš mėnesį buvo 2,7 proc.), filosofas Arvydas Juozaitis – 1,8 proc. (prieš mėnesį – tiek pat), Seimo narė Aušra Maldeikienė – 1,9 proc. (prieš mėnesį – 3,1 proc.), socialdemokratų iškeltas kandidatas prezidento rinkimuose Vytenis Andriukaitis – 1,1 proc. (tiek pat buvo ir spalį), liberalų kandidatas Petras Auštrevičius – 1,3 proc. (prieš mėnesį – 0,7 proc.).

Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų negalėjo atsakyti, už ką atiduotų savo balsą prezidento rinkimuose. 

Politologai, vertindami pastaruosius prezidentinius reitingus, pernelyg nesistebėjo stabiliai augančiu I. Šimonytės populiarumu. Pasak jų, postūmį politikės populiarumo augimui davė lojalus ją delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų ratas, kuris, rinkimuose dalyvauti atsisakius diplomatui Vygaudui Ušackui, mobilizavosi ir atsigręžė į I. Šimonytę. 

„Dėl šios priežasties jos reitingų augimas yra natūralus. Tačiau kyla kitas klausimas, ar ji sugebės įgyti svyruojančių centristinės pažiūros rinkėjų balsus. Šis klausimas, manau, yra atviras. Apskritai, galima sakyti, kad Šimonytės, kaip kandidatės į prezidentus, žaidimas yra tik prasidėjęs, todėl su drąsiomis prognozėmis dar reikia būti atsargiems“, – aiškino VDU profesorius A. Krupavičius.

Panašiai I. Šimonytės reitingų augimą vertino ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė. Pasak jos, žvelgiant į tai, kad vis didesnė visuomenės dalis I. Šimonytę regi sėdinčią prezidentės poste, suponuoja vieną intrigą keliantį klausimą – ar artimiausiu metu ji sugebės pasivyti ir pralenkti reitingų lyderį G. Nausėdą.

„Mano manymu, intrigą kelia klausimas, kiek dar Ingridos Šimonytės reitingas kils ir ar ji sugebės greitu laiku aplenkti Gitaną Nausėdą. Akivaizdu, kad tai, jog ji pradėjo daug aktyviau reikštis visuomeninėje erdvėje, duoda impulsą žmonėms ją vis labiau įsivaizduoti kaip kandidatę į prezidentus“, – kalbėjo MRU dėstytoja.

Tuo tarpu dar visų kortų dėl prezidento rinkimų neatskleidusio premjero Sauliaus Skvernelio perspektyvos šiame reitinge politologams kelia dar daugiau klausimų. Pasak VDU profesoriaus, krizė, į kurią įsivėlė Vyriausybė, verčia net koreguoti vieną iš viešai aptarinėjamų S. Skvernelio pasitraukimo iš Vyriausybės scenarijų. Jo manymu, ne 2019 m. vyksiantys prezidento rinkimai, bet toliau kaistanti politinė atmosfera ir Vyriausybės nesugebėjimas spręsti kylančių problemų gali tapti pagrindine S. Skvernelio pasitraukimo iš Vyriausybės priežastimi.

Pasak A. Krupavičiaus, nemenką žalą S. Skvernelio įvaizdžiui kėsinasi padaryti Vyriausybės nesugebėjimas suvaldyti krizės, kilusios pedagogams paskelbus streiką ir galiausiai užėmus Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasak jo, tai, kad į problemos suvaldymą įsikišo prezidentė, o reaguojant į reiškiamus priekaištus valdžiai, masinę protesto akciją nusprendė organizuoti žurnalistas Andrius Tapinas, nei Vyriausybei, nei S. Skverneliui autoriteto nepridės. 

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kita vertus, ne ką mažesnius iššūkius kelia ir tai, kad nuo kitų metų gerokai išaugusios kainos dujoms ir elektrai atsilieps daugelio paslaugų ir produktų kainoms. Be to, tvirtina A. Krupavičius, visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe nestiprins ir vidinės turbulencijos, kada iš postų atleisti ministrai prakalbo apie sunkiai ištveriamus S. Skvernelio darbo metodus.

„Panašu, kad premjeras, žvelgiant į jo retoriką, nemoka atsitraukti. Nemoka pasakyti atsiprašau, nepavyko, dabar darysime šiek tiek kitaip. Trijų ministrų atstatydinimo argumentavimas buvo, kad viskas buvo gerai arba labai gerai, tik truputį nepasisekė su viešaisiais ryšiais. Bet visuomenė, matyt, vertina priešingai, kad nepasisekė ne tik su komunikacija, bet, pirmiausia, su darbais. Todėl, galima sakyti, dėl politinio neraštingumo ir užsispyrimo visai tikėtinas scenarijus, kad S. Skvernelis 2019 m. iš premjero posto gali pasitraukti (ar būti priverstas pasitraukti) nebūtinai dėl to, kad nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose“, – teigė profesorius A. Krupavičius.

Pasak profesoriaus, tokio scenarijaus tikimybę gali sustiprinti būsimos visuomenės nuomonės apklausos, kurios bus atliekamos jau po to, kai streikuojantys mokytojai įsikūrė Švietimo ir mokslo ministerijoje.

„Pastaroji apklausa nepataiko į patį krizės piką, kada mokytojai pradėjo streikuoti Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tai dabar tas populiarumo ir pasitikėjimo įšalas, kurį rodo apklausos, gali būti labai laikinas, ir labai tikėtina, kad mokytojų streikas Švietimo ir mokslo ministerijoje turės labai neigiamą poveikį Skvernelio reitingui“, – aiškino VDU profesorius. 

Savo ruožtu, R. Urbonaitė neskubėjo taip greitai nurašyti premjero. Ji sutiko, kad žvelgiant iš šios dienų aktualijų, empatijos nesugebančio rodyti S. Skvernelio perspektyvos įgyti platų piliečių pasitikėjimą, nusprendus kandidatuoti prezidento rinkimuose, yra ganėtinai abejotinos. Tačiau, pabrėžė R. Urbonaitė, nepaisant visų trūkumų ir daromų klaidų, S. Skvernelis vis dar yra vienas populiariausių šalies politikų. Be to, pabrėžė ji, nepaisant dažnos kritikos S. Skvernelio atžvilgiu, premjeru vis dar pasitiki ganėtinai didelė visuomenės dalis. 

„Baltijos tyrimų“ atliktos lapkričio mėnesio apklausos rodo, kad S. Skvernelį šiuo metu palankiai vertina 49 proc. gyventojų ir nepalankiai – 43 proc. Pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais pagerėjus premjero vertinimui, jis grįžo į palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką. Spalio mėnesio apklausų duomenimis, S. Skvernelį nepalankiai vertino daugiau gyventojų nei palankiai (45 proc. palankiai ir 46 proc. nepalankiai).

„Nepaisant visko, pamatę kelis eurus savo sąskaitoje žmonės apsidžiaugia. Tai yra veiksniai, kurie turi įtakos viešajai nuomonei apie Vyriausybės vadovą. Kita vertus, nė vienas iš valdančiųjų lyderių nebuvo įsivėlęs į korupcinį skandalą. Šiame kontekste galbūt tik Ramūnas Karbauskis neišvengia problemų su verslu ar viešųjų privačiųjų interesų painiojimu“, – aiškino R. Urbonaitė.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad S. Skvernelio Vyriausybė, ypač pastaruoju metu, papildomų problemų prisidaro, nesugebėdama įsiklausyti į visuomenės reiškiamus poreikius. Pasak jos, arogancija bei nenoras tartis ilgainiui turėtų tik dar labiau kelti visuomenės nepasitenkinimą. „Premjero ir Vyriausybės žiūrėjimas iš aukšto ir empatijos nebuvimas dar gali jiems atsiliepti. O to, matyt, nekompensuosi ir didinamais vaiko pinigais, nes žmonėms labai svarbu, kad premjeras būtų empatiškas, suprantantis tavo problemas ir užjaučiantis. Premjeras turi būti ramus ir patikimas, rodantis, kad aš žinau, kaip išspręsi šias problemas“, – apibendrino R. Urbonaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 07:40

Naujausi partijų reitingai rodo, kad populiariausių partijų viršūnėje ir toliau išlieka konservatoriai, o jiems iš paskos seka Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“. Pastarosios apklausos ganėtinai palankios ir liberalams. Viešojoje erdvėje liberalams pražūtingu pristatytas į rinkimų komitetus perbėgančių liberalų vajus reitingams pasirodė ne toks jau skausmingas. Liberalų sąjūdis vis dar perlipa penkių procentų palaikymo kartelę, būtiną partijai patekti į Seimą. 

Tačiau, ekspertų nuomone, jau 2019 m. pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai ne juokais gali supurtyti ne tik liberalus. Grėsmė dėl įsisteigusių rinkimų komitetų netekti elektorato kils ne tik toms partijoms, iš kurių pasitraukę politikai jungiasi į tokio pobūdžio darinius, tačiau ir reitingų viršūnėje įsitaisiusiems konservatoriams ar rinkimų komitetų ir partijų koalicijų idėją palaikantiems „valstiečiams“. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rodo, kad didelių pokyčių reitingų lentelėje pastarąjį mėnesį neįvyko. Konservatorių palaikymui šiek tiek paklaidos ribose smuktelėjus žemyn, visos kitos partijos išlaikė prieš mėnesį turėtas pozicijas. 

Spalio 10-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (16 proc.). Šią partiją palaikančių žmonių skaičius per mėnesį nežymiai sumenko (rugsėjį tokių buvo 17,7 proc.). Antroje vietoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (12 proc.). Teigiamai šią partiją vertinančių piliečių dalis per mėnesį nepakito. 

Dar už penkias partijas ketina balsuoti po 5 procentus ar daugiau rinkėjų. Trečioje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija (8,7 proc., per mėnesį rinkėjų dalis išliko stabili). Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 7,5 proc. palaikymu – ketvirtoje vietoje. Prieš mėnesį „tvarkiečius“ palaikė 8,3 proc. gyventojų. Penktoje vietoje – Darbo partija (5 proc., toks pat palaikymas buvo ir rugsėjo mėnesį), Lietuvos liberalų sąjūdis – paskutinis iš partijų peržengiantis barjerą, reikalingą patekti į Seimą – liberalus, kaip ir prieš mėnesį, palaiko 5 proc. Lietuvos gyventojų. 

Toliau rikiuojasi 5 proc. neperžengusios Lietuvos socialdemokratų darbo partija (4,6 proc.), Lietuvos centro partija (3,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,7 proc.) bei Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (1,2 proc.). 

Trečdalis (32 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per pastarąjį mėnesį neapsisprendusių respondentų padaugėjo 3 procentiniais punktais.

Viešojoje erdvėje stiprėjant kalboms apie liberalų partijos išnykimą, šie rodo vis dar sugebą perlipti svarbų 5 procentų palaikymo barjerą. 

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė tokiais partijos reitingais labai nesistebėjo ir buvo ganėtinai atsargi vertindama kalbas, kad iš partijos pasitraukusiam Remigijui Šimašiui nusprendus įkurti dar vieną liberalų partiją, Eugenijaus Gentvilo vadovaujamas Liberalų sąjūdis gali likti už borto. 

„Buvo ne vienas ir ne du liberalų skilimai, ir Artūro Zuoko liberalai atskilo, ir lyderis žinomas, bet jo partija neužėmė tos nišos, kuri atsilaisvintų E. Gentvilo liberalams apibyrant. Jie iki šiol laikosi apie 1-2 procentus“, – aiškino sociologė.

Ji neatmetė galimybės, kad daliai buvusių Liberalų sąjūdžio narių įkūrus naują partiją, galėtų susiklostyti panaši situacija, kokia susidarė daugiau nei prieš metus skilus socialdemokratams. R. Ališauskienė pažymėjo, kad nuo pagrindinės partijos atskilę „socialdarbiečiai“, net turėdami gerai atpažįstamus politikų veidus, didesnio populiarumo visuomenėje įgyti taip ir nesugebėjo. 

„Naujų partijų atsiradimas nebūtinai pritraukia elektoratus“, – pabrėžė R. Ališauskienė. 

Tačiau tiek R. Ališauskienė, tiek Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius mano, kad rinkimų komitetai, kurie šiuo metu ardo Liberalų sąjūdžio gretas, netrukus gali atsisukti ir prieš kitas partijas.

Rinkimų komitetai greičiau nei po metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose pateiks staigmenų, sako A. Krupavičius. 

Profesorius teigia manąs, kad pastaruoju metu intensyviai steigtis pradėję rinkimų komitetai didžiausią žalą atneš ne tik ištikimo rinkėjo stokojančioms protesto partijoms, tačiau ir tradicinėms Lietuvos politikos jėgoms. Tuo labiau kad, pabrėžia politologas, būsimuose vietos valdžios rinkimuose tikriausiai dalyvaus daugiau komitetų nei jų dalyvavo 2015 m. 

„Yra tikimybė, kad elektoratus praras partijos, kurios orientuojasi į protesto rinkėją. Tarp tokių pirmiausiai Darbo partija, partija Tvarka ir teisingumas. Žinoma, nukentėti gali ir Tėvynės sąjunga bei socialdemokratai. Ypač daug problemų gali susilaukti išvystytos partinės organizacijos vis dar neturintys „socialdarbiečiai“, – aiškino profesorius.

Panašią nuomonę deklaravo ir R. Ališauskienė. Ji pabrėžė, kad būtent savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai yra pavojingiausi partijoms.

„Ypač vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo rinkimų komitetų. Žmonės nori nepriklausomų nepartinių politikų. Tad rinkimų komitetai gali apvalgyti tradicinių partijų, tarp jų ir tų pačių „valstiečių“, elektoratus“, – samprotavo sociologė.

Todėl, kalbėjo A. Krupavičius, vaizdas, kaip atrodys politinė realybė po savivaldos rinkimų, gali labai skirtis nuo tendencijų, kurias matome viešosios nuomonės tyrimų kompanijų pateikiamuose reitinguose.

„Prognozės būtų patikimesnės, jei jos būtų daromos atskirai Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir taip toliau. Tada mes matytume aiškesnį paveikslą. Vietos rinkimų ypatybė yra tai, kad vienu metu vyksta 60 skirtingų rinkimų, nes kiekviena savivaldybė turi savo ypatumų“, – apibendrino politologas. 

Galiausiai A. Krupavičius skeptiškai ir kaip populistinį žingsnį vertino valdančiųjų „valstiečių“ užsidegimą įteisinti politinių partijų ir rinkimų komitetų koalicijas. Pasak jo, tokios koalicijos „valstiečiams“ naudingos galėtų būti tik trumpalaikėje perspektyvoje. 

„Aš manau, kad kentauro nereikėtų daryti. Politinės partijos, kaip subjektas, kuris dalyvauja visų rūšių rinkimuose, pradedant prezidento ir baigiant vietos savivaldos, turėtų išlikti autonomiškas ir savarankiškas darinys. Tad skatinti partijų ir komitetų koalicijas kai kurioms partijoms galėtų būti naudingas tik trumpalaikėje perspektyvoje“, – apibendrino VDU profesorius.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-21

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lenktynėse dėl vietos Daukanto aikštės Baltuosiuose rūmuose vyrauja keturi lyderiai. Sėkmingiausią lenkimo manevrą atliko Seimo narė Ingrida Šimonytė, užnugaryje palikusi Vyriausybės vadovą. Politologų vertinimu, buvusios finansų ministrės sėkmė – išaugusių eterio minučių rezultatas. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ekonomistą Gitaną Nausėdą prezidento poste po 2019 m. gegužę vyksiančių rinkimų norėtų matyti 19 proc. respondentų, 2 proc. daugiau nei liepą. 

Į antrą reitingo lentelę išsiveržė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiuose rinkimuose į prezidento postą dalyvaujanti I. Šimonytė. Buvusią finansų ministrę rinktųsi 14 proc. gyventojų, nors liepą taip teigiančių buvo tik 6 proc. 

Trečias – „valstiečių“ premjeras S. Skvernelis, kurį ketveriems metams į Daukanto aikštę išsiųsti linkę 12 proc. apklaustųjų. Liepą tokių buvo 9 proc. Įkandin premjero seka kitas TS-LKD pirminių rinkimų kandidatas Vygaudas Ušackas. Diplomatą palaiko 8 proc. respondentų – 2 proc. daugiau nei prieš du mėnesius. 

Penktas – nebyliai iš kovos dėl prezidento posto paraštėn pasitraukęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Verslininko populiarumas sumenko penkiais nuošimčiais ir siekia 4 procentus. Kiti visuomenės veikėjai surinko mažiau nei 3 proc. balsų. Visų potencialių prezidentų vardus apklausos dalyviams reikėjo įrašyti patiems, užuot pasirinkus iš pateikto sąrašo. 

Eltos kalbinti politologai sutarė: I. Šimonytės populiarumą išaugino dėl sprendimo dalyvauti rinkimuose padidėjęs žiniasklaidos dėmesys, tačiau ne tik. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis tikino manąs, kad gyvename visuomenėje, kurios atmintis trumpa, todėl žiniasklaidos dėmesys būtinas siekiant sėkmės. 

„Kai žmogus yra televizijos ekrane, radijo laidoje ar internete – jis matomas ir jį įsimena. Kai žmogaus ten nėra, jis paprasčiausiai užmirštamas. Turime tokią visuomenę, kur žinia galvoje išsilaiko labai trumpai – ją uždengia kitos žinios“, – Eltai sakė politologas. 

Tuo tarpu kitas VDU profesorius Algis Krupavičius antrino kolegai ir pažymėjo, kad prieš tai fiksuotas I. Šimonytės reitingas susijęs su tuo, kad politikė viešai nebuvo vertinama kaip kandidatė siekti valstybės vadovo posto. 

„Apklausos metu kaip tik buvo sprendžiamas klausimas, ar I. Šimonytė dalyvaus pirminiuose TS-LKD rinkimuose. Neabejotinai jos matomumas augo ir pirmiausia TS-LKD ir kiti rinkėjai pradėjo matyti ją kaip kandidatę rinkimuose, ir tai išaugino jos reitingą“, – aiškino profesorius. 

Pasak A.Krupavičiaus, skirtingi jo vertinti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad nuo rugsėjo gyventojų noras matyti S. Skvernelį priimant prezidento regalijas stabiliai mąžta. Politologo manymu, premjeras pats save įstūmė į tokią padėtį. 

„Matyt, visuomenė supranta, kad kai kurie garsūs Vyriausybės pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl kainų mažinimo – pažymėti populizmo ženklu ir nėra rimtos politikos žingsniai. Premjeras kuo toliau, tuo labiau tampa susireikšminusiu demagogu. Manau, kad paskutinis tokio jo elgesio pavyzdys – atsakymai Seime į klausimus dėl susinaikinančių įrašų. Arogancijos daugėja, susireikšminimo taip pat“, – kritikos negailėjo VDU profesorius. 

Lauras Bielinis ministro pirmininko atžvilgiu buvo kiek nuosaikesnis ir pažymėjo, kad nors premjeras gali užsidirbti populiarumo taškų, jei, kaip žadėta, po mokesčių reformos keliomis dešimtimis eurų paaugs atlyginimai. Tiesa, tai nebūtų auksinė kulka.

Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Premjero pozicija visada siejama su ekonominiais pokyčiais. Tačiau prezidento pozicija siejama su šiek tiek su kitais dalykais, todėl laimėjimai užimant premjero postą tiesiogiai nepersikelia į prezidentines galimybes. Tam, kad tai virstų tiesa – reikia dirbti“, – Eltai sakė profesorius. 

Pasak L. Bielinio, šiuo metu būtų sunku vertinti, kokią įtaką S. Skvernelio populiarumui turės viešųjų ryšių krizė dėl neatlygintino Registrų centro duomenų teikimo žiniasklaidai bei atsisakymo paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą. 

„Skandalas dėl žiniasklaidos laisvės ribojimo gali paveikti ministro pirmininko reitingą. Tačiau vėlgi – žinia atmintyje išsilaiko trumpai, todėl neigiama informacija šiandien gali tapti žinojimu, kad premjeras atsimenamas, pamirštant, dėl kokios priežasties“, – dėstė VDU profesorius. 

Tuo tarpu V. Ušacko galimybes padidinti savo populiarumą profesoriai vertino skeptiškai. L. Bielinio manymu, pirminiuose rinkimuose konservatoriai bando apsibrėžti savo požiūrį į būsimą prezidentą, o šią kovą laimi I. Šimonytė. A. Krupavičius įsitikinęs, kad koją diplomatui kiša konfliktas su partijos lyderiais, o rinkimų kampanija – šabloniška. 

Nors, remiantis apklausa, konservatorių kandidatus prezidento poste matyti norėtų maždaug 22 proc. apklaustųjų, nereikėtų tikėtis, kad pirminių TS-LKD rinkimų nugalėtojas susirinktų visus priešininko šalinininkus. Netgi priešingai, pasak L. Bielinio, savo kandidato netekę dešinieji gali nedalyvauti rinkimuose. 

„Nemanau, kad tie, kurie šiandien karštai palaiko V. Ušacką, bus linkę palaikyti I. Šimonytę. Dalis – taip, bet ne visi. Tas pat ir su I. Šimonytės šalininkais. Dalis jų, manau, kategoriškai nenorės balsuoti už V. Ušacką. Ir greičiausiai neis į rinkimus, jei jis laimės“, – sakė L. Bielinis. 

A.Krupavičius laikėsi kiek kitos nuomonės ir aiškino manąs, kad konservatorių diplomato šalininkai pereitų į buvusios finansų ministrės stovyklą, tačiau ne atvirkščiai. „Jeigu laimėtų V. Ušackas, galėtų būti susiskaldymas. Todėl, kad dalies I. Šimonytės balsų galėtų tikėtis G. Nausėda, bet ne V. Ušackas. Iš parlamentarės balsai eitų G. Nausėdai, bet nebūtinai V. Ušackui“, – sakė politologas. 

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad palaikymas G. Nausėdai tolygiai pasklidęs įvairiose socialinėse grupėse. Kandidatą palaiko penktadalis žmonių, gyvenančių kaime, mažesniuose miestuose, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užsiimančių ūkininkavimu, dirbančių valstybės sektoriuje bei patenkančių į 30-49 metų amžiaus kategoriją. 

Tuo tarpu I. Šimonytės šalininkų gretose kone triskart daugiau moterų nei vyrų, atitinkamai 19 proc. ir 7 proc. Panaši proporcija ir vertinant šalininkus mieste (16 proc.) ir kaime (9 proc.). Buvusią finansų ministrę panašiai palaiko dvi amžiaus grupės – jaunimas iki 30 metų (16 proc.) bei vyresni nei 50 metų gyventojai (15 proc.). 

Vyriausybės vadovą dažniau palaiko vyresni nei 50 metų žmonės (16 proc.), vadovai (19 proc.) bei pensininkai (16 proc.). V. Ušacką, apklausos duomenimis, kiek stipriau palaiko studentai. 

Iš viso 2018 metų rugsėjo mėnesį respondentai paminėjo 35 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš 2 mėnesius nurodė 38 pavardes). Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė arba neatsakė į šį klausimą.

 Apklausa vyko 2018 m. rugsėjo 24 – spalio 7 dienomis. Tyrimo metu apklaustas 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 122 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

 

2018 07
(%) 

2018 09
(%) 

1. G.Nausėda 

16,5 

18,5 

2. I. Šimonytė 

6,0 

13,7 

3. S. Skvernelis 

8,6 

11,8 

4. V. Ušackas 

6,1 

7,8 

5. V. Matijošaitis 

9,4 

3,8 

6. N. Puteikis 

1,7 

2,8 

7. A. Maldeikienė  

2,2 

2,3 

8. R. Paksas  

1,7 

2,2 

9. Gabrielius Landsbergis 

1,6 

1,9 

10. V. Blinkevičiūtė 

1,5 

1,4 

11. P. Auštrevičius 

1,1 

1,3 

12. A. Juozaitis 

0,9 

1,2 

13-14. V. P. Andriukaitis 

– 

1,1 

13-14. V. Tomaševski 

1,4 

1,1 

15. R. Šimašius 

0,2 

1,0 

16-17. R. Karbauskis 

0,8 

0,8 

16-17. V. Uspaskich 

1,8 

0,8 

18-19. G. Kirkilas 

0,5 

0,6 

18-19. G.Paluckas 

0,4 

0,6 

20-21. V. Mazuronis 

0,2 

0,5 

20-21. A. Zuokas 

1,4 

0,5 

Nėra tokių / joks 

1,6 

1,0 

Nežino, neatsakė 

28 

20 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19