Šią savaitę vyksiančiame Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abės ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime, tikėtina, dominuos dešimtmečių senumo Tokijo ir Maskvos teritorinis ginčas.

Japonijos premjeras Sh. Abe su žmona Akie Tokijo Hanedos oro uoste. EPA – ELTA nuotr.

Šį pirmadienį Japonijos premjeras išvyko iš Tokijo, o susitikimas numatytas antradienį.

Japonija ir Rusija nesutaria dėl keturių strategiškai svarbių salų, kurias paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis užėmė Sovietų Sąjungos armija. Po karo šios šalys taip ir nepasirašė taikos sutarties ir pernai Sh. Abė ir V. Putinas sutarė dėti daugiau pastangų, siekiant galiausiai užbaigti nuo Antrojo pasaulinio karo užsitęsusį ginčą.

Japonija reiškia pretenzijas į Rusijos kontroliuojamas Kurilų salas ir vadina jas Šiaurinėmis teritorijomis. Tuo tarpu Maskva teigia, kad Kurilų salos atiteko Sovietų Sąjungai pagal Antrojo pasaulinio karo išdavas, ir Rusijos suverenitetas jose nekelia abejonių.

Praėjusią savaitę Maskvoje buvo susitikę Japonijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai – Taras Konas ir Sergejus Lavrovas. Politikai susitiko padėti pamatus Sh. Abės ir V. Putino susitikimui, tačiau po susitikimo S. Lavrovas sakė, kad bus sudėtinga padaryti pažangą derybose dėl taikos sutarties, jei nebus pripažinti Antrojo pasaulinio karo rezultatai, įskaitant suverenias Maskvos teises į Kurilų salas.

Kremlius pirmadienį įspėjo, kad taikos derybose nei Rusija, nei Japonija neatsisakys savo nacionalinių interesų, todėl visi turi būti realistiški ir nesitikėti, kad taikos susitarimas bus pasiektas greitai. 

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos, skirtos išspręsti ginčą, yra ankstyvuose etapuose ir dar laukia daug darbo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.22; 07:08

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Japonijai iki metų pabaigos „be išankstinių sąlygų“ sudaryti taikos sutartį. 

Kurilų salas Tokijas laiko Japonijos teritorija

„Sudarykime iki metų pabaigos taikos sutartį be jokių išankstinių sąlygų“, – sakė V. Putinas trečiadienį ekonomikos forume Vladivostoke, kuriame dalyvavo ir Japonijos premjeras Shinzas Abė.

Tarp Rusijos ir Japonijos nuo Antrojo pasaulinio karo rusena konfliktas dėl Kurilų salų grupės, kurias baigiantis karui užėmė Sovietų Sąjunga. Japonija ir toliau reiškia pretenzijas į keturias piečiausiai esančias salas. Rusija tai atmeta, ji pastaruoju metu išplėtė savo karinį buvimą Kuriluose. Uolėtose salose gyvena apie 19 000 rusų.

Kurilai yra Ramiajame vandenyne tarp Rusijos Kamčiatkos pusiasalio ir Japonijos Hokaido salos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.13; 02:00

Japonijos vyriausybė pareiškė Rusijai protestą dėl naikintuvų Su-35S dislokavimo Iturupo saloje. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yoshihidė Suga.

„Per ambasadą Maskvoje buvo pareikštas protestas RF užsienio reikalų ministerijai“, – sakė jis, žurnalistų prašymu komentuodamas informaciją, kad Rusija praėjusią savaitę permetė naikintuvų Su-35S į Jasno oro uostą Iturupo saloje. Y. Suga taip pat pabrėžė, kad Maskvos veiksmai „prieštarauja Japonijos pozicijai ir verčia labai apgailestauti“.

Kartu Y. Suga pabrėžė, jog Japonijos vyriausybė „ves aktyvų dialogą su Rusija, kad būtų išspręstas keturių šiaurinių salų (taip Japonijoje vadinamos pietinės Kurilų salos) priklausomybės klausimas ir sudaryta taikos sutartis“.

Rusija ir Japonija nuo praėjusio amžiaus vidurio su pertraukomis rengia konsultacijas, kad parengtų taikos sutartį. Pagrindinė kliūtis, trukdanti ją sudaryti, – salų problema. Japonija pretenduoja į keturias Kurilų salas – Iturupą, Kunaširą, Šikotaną ir Habomajų, remdamasi 1855 metų prekybos ir sienų sutartimi. Maskva teigia, kad Pietų Kurilai atiteko Sovietų Sąjungai pagal Antrojo pasaulinio karo išdavas, ir Rusijos suverenitetas juose nekelia abejonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 03:00

Kurilų salose artimiausiu metu prasidės Rusijos karinio jūrų laivyno bazės statybos darbai. „Sprendimas priimtas“, – pareiškė Federacijos Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Francas Klincevičius, praneša BBC.

Naujoji bazė galės priimti bet kokius laivus, taip pat ir lėktuvnešius bei atominius povandeninius laivus, sakė Rusijos politikas. Jis nepatikslino, kurioje konkrečiai saloje bus įrengta bazė.

Statant karinio jūrų laivyno bazę Kuriluose planuojama atkurti ir aerodromų tinklą, pridūrė F. Klincevičius.

Kurilų salos turi svarbią karinę-strateginę ir ekonominę reikšmę. Japonija jau ne vieną dešimtmetį reikalauja grąžinti pietines Kurilų salas – Iturupą, Kunaširą, Šikotaną ir Habomajų, kurių plotas – 5175 kvadratiniai kilometrai. Japonija jas vadina savo Šiaurinėmis teritorijomis.

Maskva ne kartą pareiškė, kad dabartinis pietinių Kurilų salų statusas nebus keičiamas.

Šių metų vasario mėnesį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad planuojama dislokuoti Kuriluose visą diviziją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.27; 00:01

Buvusi Japonijos gynybos ministrė Yuriko Koike Maskvos veiksmus Kryme įvertino kaip „banditinius“ ir daro prielaidą, kad Rusija grįžta beprotiškų imperinių ambicijų link, skelbia newsru.com.

Ji sako, kad Tokijas dabar turėtų Vladimiro Putino pažadus derybose dėl Kurilų salų laikyti melagingais.

Daugelis japonų galvoja, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra nulemti ekspansinių genų, kurie glūdi Rusijos politikos DNR, o ne asmeninėje V. Putino pozicijoje, pareiškė Y. Koike. Japonijai ši situacija kelia nerimą kaip vienintelei G7 šaliai, turinčiai teritorinių ginčų su Rusija.

Continue reading „Buvusios Japonijos gynybos ministrės pozicija“