Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigia, kad buvusių Kybartų pataisos namų patalpose artimiausiu metu ketinama apgyvendinti daugiau kaip 700 neteisėtų migrantų, šiuo metu apgyvendintų Rūdninkuose įrengtame palapinių miestelyje.
„Planuojame artimiausiu metu apgyvendinti čia neteisėtus migrantus, kurie šiuo metu gyvena Rūdninkuose, palapinėse, siekiant užtikrinti tinkamesnes gyvenamo sąlygas“, – žurnalistams Kybartuose pirmadienį teigė V. Dmitrijevas.
„Žinoma, kartu dėliojamės tam tikrą plėtrą, modulinius namelius planuojame čia atvežti. Žiūrėsime, kokie apgyvendinimo poreikiai ir, matyt, tie sprendimai bus įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Viceministro teigimu, buvusių Kybartų pataisos namų patalpose ketinama apgyvendinti per 700 neteisėtų migrantų, t.y. visus Rūdininkuose įrengtos stovyklos gyventojus.
„Mes jau kiekvieną savaitę jaučiame, kad orai vėsta ir tas noras perkelti į geresnes sąlygas ir mūsų pačių buvo siekiant žmonėms užtikrinti didesnę gerovę. Tai iš mūsų pusės procesą spartinome bendradarbiaudami su kitomis institucijomis“, – sakė V. Dmitrijevas.
„Aš manau, kad Rūdininkai nebuvo visiškai tinkama vieta. Daug teko rūpintis tokiais buitiniais dalykais: šlapiais drabužiais, šilto maisto tiekimu, tai problemų ten nuolat kildavo“, – taip pat akcentavo jis.
V. Dmitrijevas teigė, kad VSAT perduotoms buvusių Kybartų pataisos namų patalpoms kol kas planuojamos minimalios investicijos.
„Planuojame minimalias investicijas. Siejant su šildymo sistemos didesne priežiūra, šilto vandens tiekimu, tos investicijos pastaruoju metu nebus didelės, bet ateityje žiūrėsime, matyt, kokie bus poreikiai. Aš manau, kad keliasdešimt tūkstančių per mėnesį, ne daugiau papildomai reiks investuoti“, – sakė V. Dmitrijevas.
Vienas pajėgiausių šalies ralio atstovų Vytautas Švedas ir praeityje žinomi automobilių sporto veidai Vilius Rožukas bei Ramūnas Kupstas karantino sukeltą varžybų ilgesį nutarė malšinti kitokia fizine veikla.
Sportinį bolidą kuriam laikui iškeitę į dviratį, per 8 dienas su bendraminčiais apvažiavo Lietuvą beveik pačiu perimetru, įveikdami 1140 kilometrų, iš kurių 251 km – žvyro keliukai ir įvairaus lygio bekelės.
Kelionė aplink Lietuvą, pasak pranešimo, nusidriekė maršrutu Kybartai – Pagėgiai – Palanga – Akmenė – Biržai – Visaginas – Šalčininkai – Lazdijai – Kybartai. V. Švedo teigimu, tai buvo „sportinis-turistinis žygis“. Kaunietis į improvizuotą žygį leidosi drauge su dviem bendraminčiais, jau turinčiais patirties panašiose avantiūrose. V. Rožukas šių metų pradžioje dalyvavo ralyje Budapeštas – Bamakas, o R. Kupstas pernai dviračiu išnaršė kalnus Ispanijoje.
„Stengėmės aplankyti nuošaliausius kampelius, neretai važiuodami ties pačia mūsų valstybės sienos riba, jei tik buvo įmanoma pravažiuoti. Greitai lėkdamas automobiliu, esu išvažinėjęs Lietuvą skersai ir išilgai, bet riedėdamas dviračiu viską pamačiau iš kitokios perspektyvos ir gerokai ryškesnėmis spalvomis“, – dalindamasis kelionės įspūdžiais savo feisbuko paskyroje pasakojo V. Švedas. Po kelionės jis fiksavo, kad prie dviračio vairo buvo praleista 50,5 val. Per dieną trejetas vidutiniškai važiavo po 142,6 km, palaikydami daugiau kaip 22 km/val. vidutinį greitį.
„Mūsų kraštas – išties be galo savitas, unikalus, įdomus ir skirtingas: Aukštaitijos kalvos, žemaitiškos išpuoselėtos sodybos, Baltijos jūra, Dzūkijos pušynai ir derlingos Šiaurės Lietuvos žemės, nepakartojamas Mingės kaimas ar Zarasų ežerų kraštas gali atsiduoti tau visiškai, jei tik to panorėsi“, – emocingai įspūdžiais dalijosi sportininkai.
Pakeliui pro Visagino bei Zarasų apylinkes žygeiviai pasakojo dviračiais pasiekę ne vieną kelio ruožą, kur jiems tekę lenktyniauti ralio trasomis. Tiesa, skirtingai nei ralio lenktynėse, šioje išvykoje dalyviai neturėjo komandos aptarnaujančio personalo, ir kiekvienas buvo atsakingas už save. Visą kelionės mantą dviratininkai vežėsi kuprinėse ant pečių. Patogi ir dažnu atveju iš anksto suplanuota nakvynė kiekvienos dienos pabaigoje buvo bemaž didžiausias komfortas per visą 8 dienų maratoną.
„Dabar – pats tinkamiausias laikas tyrinėti Lietuvą, o jei dar tą darysi pėsčiomis ar dviračiu – stiprinsi savo kūną ir gerinsi sveikatą ir savijautą. Tereikia tiek nedaug: gerbti savo šalį ir su ja susipažinti, mylėti savo kūną ir jį suprasti. Taigi kilkit nuo fotelių priešais televizorius, susikraukit kuprines ir susiplanuokit savaitgalines iškylas, kad ir kelioms valandoms“, – iškart po žygio finišo skatino V. Švedas, ralio meistras, ne kartą išmėginęs savo fizines galimybes ir pėsčiųjų žygiuose, tačiau po paskutinės kelionės dviračiais prisipažinęs jau norintis grįžti ir prie lenktyninio automobilio vairo.
Vilkaviškio rajone, prie sienos su Rusija, melioracijos griovį kasęs ekskavatorininkas aptiko karo laikų artilerijos sviedinį. Pasieniečiai ėmėsi jo apsaugos, kol atvyko išminuotojai ir pavojingą radinį sunaikino vietoje.
Pagal pranešimą, ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilkaviškio rajono Stanaičių kaime melioracijos griovį kasęs bendrovės ekskavatorininkas rado sprogmenį. Ši vieta yra už maždaug 400 metrų nuo valstybės sienos su Rusija.
Pasieniečiai iškart išvyko į įvykio vietą ir ėmėsi saugoti radinį bei aplinkinę teritoriją. Taip pat VSAT pareigūnai informavo policiją, išminuotojus, kitas institucijas. Kaip nustatyta panašiais atvejais, buvo paskelbtas planas „Skydas“.
Kiek vėliau atvykę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai nustatė, kad ekskavatorininko rastas sprogmuo – Antrojo pasaulinio karo 150 mm artilerijos sviedinys. Išminuotojai pavojingą sprogmenį sunaikino vietoje.
2019 m. pasieniečiams teko 12 kartų panašiomis aplinkybėmis imtis aptiktų sprogmenų ir aplinkinių teritorijų apsaugos. Dažniausiai – 7 kartus – pavojingi radiniai buvo aptikti prie sienos su Rusija. 4 kartus tai įvyko prie sienos su Baltarusija. Kartą karo laikų sprogmenų apsauga teko rūpintis pakrančių apsaugos pasieniečiams.
Reaguodamas į Kybartų pataisos namų nuteistųjų socialiniuose tinkluose transliuotas išgertuves, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad jau pirmadienį labai griežtai įvertins aplaidų atsakingų asmenų elgesį.
Ministras pabrėžia, kad dėl šios situacijos kalti pareigūnai gailesčio nesulauks.
E. Jankevičius pasityčiojimu pavadino tai, kad du nuteistieji socialiniuose tinkluose transliavo, kaip gėrė naminę degtinę, ir aiškino, kiek kalintiems Kybartų pataisos namuose kainuoja uždraustos medžiagos – „samagonas“ ir narkotikai.
„Vertinu tai kaip pasityčiojimą ir labai aplaidų Kybartų pataisos namų atsakingų asmenų elgesį. Nelabai suprantu, kaip gali neveikti ryšio blokavimo sistema“, – Eltai sekmadienį sakė E. Jankevičius ir pridūrė, kad jau pirmadienį vyks į Kybartų pataisos namus aiškintis situacijos.
„Keičiu savo planus, pirmadienį po pietų su Kalėjimo departamento direktoriumi ten nuvažiuosime, aiškinsimės situaciją. Nesuprantu, ką veikia imuniteto valdyba ir kriminalinė žvalgyba šiuo atveju“, – sakė ministras, pridurdamas, kad sprendžiant kilusią problemą imsis griežčiausių priemonių.
„Dabar, kai kalėjimų sistema tvarkosi, toks įvykis yra paprasčiausias pasityčiojimas iš visos sistemos“, – apibendrino E. Jankevičius ir pabrėžė, kad plačiau situaciją pakomentuos pirmadienį.
Šeštadienį du pusnuogiai Kybartų pataisos namų nuteistieji socialiniuose tinkluose tiesiogiai transliavo išgertuves. Stebėjusiųjų transliaciją kaliniai prašė atsiųsti papildymus telefono kortelėms.
Internetas, telefonai, alkoholis įkalinimo įstaigose yra nelegalūs.