Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos vyskupų konferencija išplatino Lietuvos vyskupų laišką Lietuvos tikintiesiems gavėnios metui. Kiekvieną dieną 20:00 val. Lietuvos vyskupai kviečia visus melstis Šv. Juozapo malda, kuria nuo amžių tikintieji kreipdavosi į šv. Juozapą – Bažnyčios globėją ir užtarėją visuose išbandymuose. Tai bus maldos tiltas, jungiantis su Viešpačiu ir vieni su kitais, kuris primins meilingą šv. Juozapo užtarimu siunčiamą pagalbą. Tuo laiku Lietuvoje skambės bažnyčių varpai.
 
Brangūs broliai ir seserys,
 
Esame Gavėnios laike. Šiais metais jis labai skirtingas nuo to, ką esame patyrę anksčiau. Koronaviruso plitimas pasaulyje stabdo visų mūsų nuolatinį skubėjimą ir primygtinai skatina mus pažvelgti į save ir pasaulį naujomis akimis. Tad ypač šiuo laiku, kai esame ypatingos situacijos pasaulyje akivaizdoje, turime galimybę šią Gavėnią naujai išgirsti Bažnyčios kvietimą atsiversti ir tikėti Evangelija. O tai reiškia daugiau laiko skirti maldai, atsigręžti į Viešpatį, skvarbesniu žvilgsniu pažvelgti į savo gyvenimo prasmę, į mūsų artimuosius, mūsų bendruomenes, mūsų vargšus. Kas galėjo pagalvoti, kad šiais metais Gavėnios laikas mus kvies šių tikslų siekti aplinkoje, kuri mus vienija šiomis dienomis?!
 
Stabdomas judėjimas, įvairūs renginiai, pagaliau, stabdomas triukšmas.
 
Krikščionis yra tas žmogus, kuris nepaisant kokios jį supa sąlygos yra kviečiamas įžvelgti naujas galimybes. Juk Dievas toliau veikia pasaulyje, jis nenustojo kalbinti žmogaus, jam labai svarbus mūsų gyvenimas. Ką gi Viešpats nori mums pasakyti šiuo ypatingu laiku? Jis kviečia mus į dideles Gavėnios rekolekcijas. Jų tikslas – nesiblaškyti, nurimti ir pirmiausia skirti laiko Dievui. Šis laikas – labai gera proga daugiau pabūti su savimi, savo šeima, pabūti Viešpaties artumoje. Tai labai gera proga atsiversti Šventąjį Raštą ir iš ten semtis paguodos bei padrąsinimo. Tai laikas paskaityti dvasinio turinio knygą, pažvelgti į savo vidų, ateiti į bažnyčią tyliai pasimelsti ir žvelgti į Viešpatį, esantį tabernakulyje.
 
Jau yra išleistos Lietuvos vyskupų nuorodos, kaip elgtis šiuo ypatingu metu bažnyčioje. Jos gali keistis kintant situacijai mūsų krašte. Tačiau reikia pabrėžti, kad bažnyčias bus stengiamasi laikyti atviras, kartu atsižvelgiant į civilinės valdžios reikalavimus dėl susibūrimų viešosiose vietose. Mes tikime, kad Švenčiausiasis Sakramentas, kuriame yra gyvasis Jėzus, mūsų prisikėlęs Viešpats, yra didžiausios paguodos ir stiprybės šaltinis. Ypač šiuo metu turime vieni kitus guosti šv. apaštalo Pauliaus žodžiais: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės. Ar vargas? Ar priespauda?..“ (Rom 8, 35). Jėzus Švenčiausiajame Sakramente yra gyvybę ir sveikatą teikianti Dievo dovana. Ji mums duota kaip galingiausias vaistas. Jėzų galime kviesti į savo širdį net fiziškai negalėdami ateiti į šv. Mišias bažnyčioje. Dalyvaukime šv. Mišiose savo namuose žiūrėdami ar klausydami Marijos radijo, Lietuvos televizijos bei interneto transliacijų.
Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.
 
Brangieji, labai norime paraginti Jus neišsigąsti šio laiko, bet atvirkščiai, matyti jį kaip galimybę Gavėnios susikaupimui. Šiuo metu Lietuvoje dedamos didelės pastangos užkirsti kelią virusui plisti. Tai prevencija. Todėl negalime vieni į kitus žiūrėti, tarsi visi aplinkui būtų užsikrėtę. Patiriamą baimę turėtume įveikti malda, kuri yra priešnuodis nerimui ir pasimetimui. Dėl perdėto ir nepagrįsto streso galime susirgti ir be užsikrėtimo virusu. Juk nerimas ir įtampa išeikvoja taip reikalingas mūsų jėgas. O kas jas grąžina? Dangaus Tėvo mums padovanota viltis, kurią regime Jėzaus Kristaus dovanoje pasauliui. Kas gali mus paguosti šiuo metu, jei ne mūsų Viešpats, kurio rankoje yra mūsų gyvenimas ir mūsų pasaulis!
 
Norime, brangieji, Jums pasiūlyti dvasinės pagalbos galimybę, būdą stiprinti mūsų tikėjimą. Apie tikėjimo įtaką kalba visi Jėzaus padaryti pagydymo stebuklai. „Eik, tavo tikėjimas išgydė tave“, – šiuos žodžius mūsų Viešpats dažnai taria patyrusiems išgydymo stebuklus. Šventasis Raštas aiškiai sako: tikėjimas žmogų stiprina visais atžvilgiais. Išnaudokime šį laiką tikėjimui auginti! Kviečiame Jus visus šiuo metu:
 
1. Kasdien atsiversti Šventąjį Raštą – tai šiuo metu mums gali tapti nuostabia paguoda ir padrąsinimu;
2. Atnaujinti kasdienę Rožinio ir Gailestingumo vainikėlio maldą meldžiantis už fizinę ir dvasinę sveikatą;
3. Dalyvauti šv. Mišiose – kol negalime bažnyčioje, naudokimės jų transliacija;
4. Susitaikyti su Dievu ir vienas su kitu. Jei turime galimybę, atlikime išpažintį, taip sustiprėsime ir dvasia, ir kūnu;
5. Daugiau pabūti su savo vaikais, brangiais šeimos nariais, jei reikia, atsiprašyti ir susitaikyti su jais, juk tai geriausias imuniteto stiprinimas – meilės širdžiai grąžinimas.
6. Atrasti būdus, kaip savo bendruomenėse, maldos ir Šventojo Rašto studijų grupėse galėtume kartu melstis pasinaudodami internetu.
7. Kasdien 20:00 val. drauge su savo šeimomis melstis Šv. Juozapo malda, kuria nuo amžių tikintieji kreipdavosi į šv. Juozapą – Bažnyčios globėją ir užtarėją visuose išbandymuose. Tai bus mūsų maldos tiltas, jungiantis mus su Viešpačiu ir vieni su kitais. Jis primins mums meilingą šv. Juozapo užtarimu siunčiamą pagalbą! Šiuo metu Lietuvoje skambės bažnyčių varpai.
 
Vilniaus šv. Paraskevos ortodoksų bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.

„Į Tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami. Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos, su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum. Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja, ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų, maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju, ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu. Rūpestingasis šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones. Mylimasis Tėve, padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų. Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir, kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio jo gyvybei pavojaus, taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių, o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad, stiprinami Tavo pavyzdžio ir pagalbos, galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę. Amen.“
 
Lietuvos vyskupai
 
Šv. Juozapo iškilmė, 2020 m. kovo 19 d.
 
2020.03.19; 10:23

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Prasidedančios Seimo sesijos proga TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipiasi į valstybės vadovus ir visuomenę, kviesdamas „atsisakyti autoritarinių iniciatyvų, nepamatuotų ir žalingų Lietuvai pseudoreformų bei sugrįžti prie konstruktyvaus Lietuvos žmonių problemų sprendimo kelio“.

„Esame pasirengę geranoriškai ir konstruktyviai dirbti bei prisidėti rengiant ir paremti reikalingas Lietuvai reformas, kaip kad šioje Seimo kadencijoje prisidėjome prie urėdijų reformos bei nacionalinio susitarimo dėl gynybos“, – bendram darbui telkia Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Jis pabrėžia atsakingą požiūrį į ateinančių metų biudžeto svarstymą ir priėmimą; problemų, susijusių su etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos įvedimu, sprendimą; rajonų ligoninių tinklo pertvarkos, numatančios dalies iš jų panaikinimą, atšaukimą.

Tai akcentuojama TS-LKD partijos pirmininko, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio paskelbtame Atvirame laiške valstybės vadovams ir visuomenei „Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities“. Šis laiškas adresuotas prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui.

„Visuomenėje kylant iniciatyvoms dėl didesnio sutarimo ir konsensuso paieškų jaučiame pareigą pareikšti, kad Tėvynės Sąjunga kaip Sąjūdžio misijos tęsėja visada pasisakė už tai, kad būtų surastas sutarimas dėl svarbiausiųjų darbų Lietuvai. Nuo 1992-ųjų susitarimo dėl Konstitucijos, kuri padėjo pamatus tvariai Lietuvos raidai bei sparčiai transatlantinei integracijai, iki susitarimų dėl gynybos finansavimo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visada buvo valstybės pusėje. Svarbiausi sprendimai valstybėje yra tvaresni, jei priimami ieškant susitarimo. Mokesčių reforma, pensijų pertvarka – gyventojai nori žinoti, kad ne krizės metu svarbiausi sprendimai valstybėje nebus lengvai keičiami. Tačiau tam reikalinga valdžia, kuri supranta tenkančią atsakomybę, mato savo partinį gyvavimo laikotarpį ilgiau negu vieną rinkimų sezoną. Deja, tokia valdžia Lietuvą valdo retai“, – sakoma laiške.

Pasak G. Landsbergio, netrukus prasidėsianti Seimo rudens sesija suteikia progą sugrįžti prie svarbiausių Lietuvos žmonėms problemų sprendimo. Tačiau valdančiosios daugumos bei Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės elgesys pastarojoje Seimo sesijoje, jo nuomone, nesuteikia daug optimizmo dėl geranoriško ir konstruktyvaus dabartinės valdžios ir Vyriausybės pasiryžimo spręsti visuomenei aktualias problemas. „Priešingai, iki šiol matėme sistemines pastangas varžyti opozicijos demokratines teises bei spręsti ne žmonių, bet valdančiosios daugumos lyderių asmenines problemas, naudojantis valstybės ir valdžios resursais. Tokių veiksmų mes netoleruosime ir su jais nesitaikstysime“, – pabrėžia G. Landsbergis.

Laiškas

Atvirame laiške konservatorių lyderis reikalauja „sistemiškai ir konstruktyviai spręsti visuomenės ir opozicijos nepasitikėjimo dėl šališkumo ir neobjektyvumo sulaukusios Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės klausimą dėl tolesnio darbo, artėjant net trejiems svarbiems rinkimams“.

Konservatoriai taip pat kviečia geranoriškai spręsti dėl „Agrokoncerno” advokato ir neturtinių teisių valdytojo žmonos, VRK narės, Jonės Valčiukienės, kuri VTEK pripažinta pažeidusi viešuosius ir privačiuosius interesus, tolesnio darbo VRK.

Atvirame laiške siūloma atsisakyti ir sustabdyti į autoritarizmą vedančias įstatymų leidybos iniciatyvas bei abejones keliančias valstybės įmonių iniciatyvas.

„Šiuo metu Seime valdančiųjų yra užregistruotos ir pateiktos antikonstitucinės iniciatyvos, kurios ne tik uždraustų būsimuose Seimo rinkimuose kandidatuoti vienos iš opozicinių partijų lyderiui G. Paluckui, tačiau taip pat, pažeidžiant lygiateisiškumo principus, perskirstytų esamą politinių partijų finansavimą, kuris remiasi gautu visuomenės pasitikėjimu rinkimuose, vietoj to apdovanojant valdančiosios daugumos partijas bei jų rėmėjus opozicijos finansavimo sąskaita. Dideles abejones dėl galimo valdžios spaudimo bei persekiojimo kelia ir prieš kitą opozicinės partijos pirmininką – E. Gentvilą – valstybės įmonės pateiktas daugiamilijoninis teisminis ieškinys“,- teigiama laiške.

Jame pažymima, kad visuomenei bei ekspertams kyla pagrįstų abejonių dėl Premjero S. Skvernelio „jau dabar naudojamo administracinio resurso savo paslėptai ir nepaskelbtai asmeninei Prezidento rinkimų kampanijai vykdyti“.

„Demokratiniams procesams ir visuomenės pasitikėjimui rinkimų kampanijos skaidrumu nebūtų gerai, jeigu kandidatas į prezidentus tuo pat metu būtų ir premjeras. Todėl premjeras turėtų ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, pavyzdžiui, išeidamas ilgalaikių atostogų ir kandidatuodamas kaip eilinis Seimo narys“, – mano konservatoriai.

Jie ragina premjerą S. Skvernelį iki spalio mėnesio apie savo sprendimą dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose paskelbti viešai.

Įvertinant didėjančius pavojus, kuriuos nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kelia vis plačiau ir efektyviau naudojamos hibridinių karų priemonės, konservatoriai ragina skubiai iki 2019 sausio 1 d. parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.

Laiške taip pat raginama atsisakyti neapgalvotų populistinių bei antikonstitucinių iniciatyvų, kurios kelia grėsmę šalies demokratiniams ir konstituciniams pamatams. „Tokiomis iniciatyvomis ir grėsmėmis matome siūlomus sprendimus dėl referendumo kartelės sumažinimo bei siūlomo referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo“, – pažymi G. Landsbergis.

Politikas taip pat kalba apie, jo nuomone, neparengtas ir Lietuvos žmonėms kenksmingas reformas, kurias siūlo kartu koreguoti.

Svarbiausiu rudens politinio sezono įvykiu bus 2019 m. šalies biudžeto svarstymas ir priėmimas. „Šis biudžetas bus svarbus dar ir tuo, kad tai bus pirmasis biudžetas po vasarą patvirtintos mokestinės reformos. Tai reikš, kad 2019 m. dėl abejotino būtinumo reformos šalies biudžetas praras net 300 mln. eurų lėšų, kurios galėtų būti panaudojamos viešųjų paslaugų kokybės gerinimui, tarp jų ir mokytojų, medikų, policininkų, tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui. Reikšdami nepritarimą minėtai reformai, siūlome tartis tiek ir dėl mokestinių reformų stabdymo arba jų įgyvendinimo nukėlimo galimybės, tiek ir dėl to, kaip šį biudžetą paversti socialiai orientuotu ir leidžiančiu sparčiai gerinti viešųjų paslaugų kokybę, ypač regionuose“, – sako G. Landsbergis.

Jis kviečia atvirai pripažinti, kad perėjimui prie mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos nebuvo tinkamai pasirengta, todėl daugelis mokytojų ir mokyklų vadovų iki šiol yra palikti nežinioje.

„Atsispyrus nuo drąsaus klaidos pripažinimo galima imtis korekcijų, kurios leistų tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą. Pirmasis tikslas tokioje pertvarkoje turėtų būti aiškus užsibrėžimas, kad nė vienam mokytojui algos negali mažėti. Jeigu tai reikalauja papildomų biudžeto asignavimų, kviečiame sėsti ir kartu ieškoti reikiamų lėšų net ir dabartiniame šalies biudžete. Ilgalaikėje perspektyvoje turi būti nubrėžtas aiškus planas, kaip, kiek ir kada didės mokytojų algos. Mūsų siūlymas yra politikams aiškiai sutarti, kad kaip Vakarų valstybėse, taip ir Lietuvoje mokytojų algos turi būti 30 proc. didesnės nei šalies vidutinis darbo užmokestis. Tik toks reikšmingas mokytojų algų pakėlimas gali išspręsti mokytojo profesijos prestižo klausimą ir pritraukti naujų pedagogų į švietimo sistemą“, – mano opozicinė partija.

Sutikdami su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimams, konservatoriai mato „nerimą keliantį valdančiosios daugumos ir ministro Aurelijaus Verygos entuziazmą visgi imtis masinio rajoninių ligoninių naikinimo ir reorganizavimo“.

„Siūlome atsisakyti iki šiol padarytų sprendimų, kuriais siekiama rajoninių ligoninių uždarymo arba reorganizavimo. Patį sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos procesą siūlome pergalvoti ir pradėti iš naujo. Jis turėtų vykti objektyviai įvertinant kiekvienos gydymo įstaigos pajėgumus teikti reikiamas paslaugas gyventojams, priežastis, kodėl ligoninei sekasi prasčiau, pacientų poreikius, derantis su gydymo įstaigų atstovais dėl geriausių kelių, kaip jas pertvarkyti“, – siūloma laiške.

Jame konservatoriai kviečia valstybės vadovus ir visuomenę „nedelsiant stabdyti demokratiją griaunančias iniciatyvas bei spręsti Lietuvos žmonėms neigiamas pasekmes sukėlusių reformų problemas“.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.09.05; 07:39

Donaldas Trump. EPA-ELTA nuotr.

JAV senatorius Randas Paulas, lankydamasis Maskvoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui perdavė JAV vadovo Donaldo Trumpo laišką. Laiške siūlomas bendradarbiavimas kovoje su teroristais, abiejų šalių parlamentų dialogas bei kultūrinių mainų atnaujinimas. „Man teko garbė prezidento V. Putino vadovybei perduoti prezidento D. Trumpo laišką“, – rašė R. Paulas trečiadienį tviteryje.

Kremlius patvirtino, kad „diplomatiniai kanalais“ gautas laiškas. Tačiau jis kol kas neanalizuotas, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

D. Trumpas ir V. Putinas liepos viduryje buvo susitikę Helsinkyje akis į akį. JAV prezidentas po to sulaukė didelės kritikos, nes parėmė V. Putino teiginius, kad Maskva nesikišo į 2016 metų rinkimus JAV.

JAV ir Rusijos santykiai yra tokie pašliję, kokie nebuvo dešimtmečius. Rusijos laikraštis „Kommersant“ paskelbė tariamą naujų JAV Senato ekonominių sankcijų Rusijai projektą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.09; 06:00