Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kovo 2-3 d. su oficialiu vizitu lankosi Latvijoje.
Numatyti susitikimai su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku, Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu, apsilankymas Adažių karinėje bazėje, kurioje yra dislokuota Latvijos mechanizuotoji pėstininkų brigada bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Vizitu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą, aptarti kariuomenių modernizacijos planus, karines pratybas bei regiono saugumą.
Latvijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugumą regione. Bendradarbiavimą su Latvija gynybos srityje Lietuva intensyviai vysto tiek NATO, ES, tiek ir Baltijos šalių kontekste. Baltijos šalių kariuomenės aktyviausiai bendradarbiauja NATO oro policijos, oro erdvės stebėjimo, Karinių jūrų pajėgų bei karių kvalifikacijos kėlimo ir karinio rengimo srityse.
Jau ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai – oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistema BALTNET, Baltijos karinė jūrų eskadra BALTRON (Latvija ir Lietuva), Baltijos gynybos koledžas, bendras Baltijos šalių karinis vienetas BALTFOR. Taip pat vykdomas pajėgumų ir šalių ginkluotos gynybos planavimo sinchronizavimas, rengiamos bendros karinės pratybos, mokymai ir seminarai kariuomenių bei atskirų jų pajėgų lygmenimis.
20-oji Metų vertėjo krėslo premija atiteko vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojai, latvių literatūros tyrinėtojai dr. Laurai Laurušaitei. KM nuotr.
Vilniaus paveikslų galerijoje įteikta 20-oji Metų vertėjo krėslo premija. Ji atiteko vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojai, latvių literatūros tyrinėtojai dr. Laurai Laurušaitei. Šia premija ji įvertinta už meistriškai įveiktus įvairiapusius originalo teksto iššūkius verčiant Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas laureatę džiaugėsi, kad premija paskirta žmogui, tapusiam kertiniu lietuvių ir latvių literatūrinių ryšių bei literatūrinės baltistikos srityje. Joje, pasak ministro, yra buvę labai stiprių autoritetų, tapusių šių ryšių mazgais.
„Laura Laurušaitė tapo tuo žmogumi, kuris, drįsčiau pasakyti, geriausiai šiandien šią tradiciją perima, be kurio šitų ryšių lauko neįsivaizduotume. Laureatė ne tik kuruoja literatūrinės baltistikos projektus, bet ir buria jaunuosius mokslininkus, vertėjus. Metų vertėjo krėslo premija yra įvertinimas už be galo didelę veiklą, literatūrinio vertimo meno, tyrimų, didžiulio profesionalumo ir labai stiprių žmogiškųjų kultūrinių ryšių siejimą. Džiaugiuosi, kad šios premijos laureatės dėka cirkuliuoja literatūros gyvybė tarp Lietuvos ir Latvijos.
Linkiu daugybės puikių vertimų ir mokslinių tyrimų“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas ministras M. Kvietkauskas.
L. Laurušaitė yra dviejų monografijų – „Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ (2015) ir „Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys“ (2019) – autorė. Iš latvių kalbos išvertė daug šiuolaikinių autorių apsakymų antologijoms, žurnalams, Mario Putninio romaną „Laukiniai pyragai“ ir Gunčio Bojaro „Šilko gyvatė“, pjesių Lietuvos teatrams. 2005–2009 m. buvo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ korespondentė Latvijoje, rengė rubriką „Avižų kioskas“, kurioje supažindino su Latvijos literatūros aktualijomis.
2016 m. L. Laurušaitė apdovanota Pasaulio laisvųjų latvių bendrijos Kultūros fondo garbės raštu už latvių literatūros ir kultūros sklaidą Lietuvoje.
Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Metų vertėjo krėslo premija teikiama nuo 2001 m., primena Kultūros ministerija. Ja siekiama paskatinti geriausiai dirbančius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertėjus į lietuvių kalbą.
Latvija ketina didinti Irake dislokuojamų karių skaičių ir pratęsti savo dalyvavimą misijoje šioje šalyje, nepaisant praeitą savaitę Irano paleistų raketų į Irako karines bazes.
Latvijos vyriausybė patvirtino tęsiamą dalyvavimą JAV vedamos koalicijos prieš „Islamo valstybės“ (IS) teroristinę grupuotę misijoje iki 2022-ųjų vasario 1 d.
Vyriausybė taip pat nusprendė didinti Irake dislokuotų karių skaičių iki 30. Latvių kariai Irako Al Asado bazėje buvo dislokuoti mokomaisiais tikslais. Būtent į šią bazę praeitą savaitę Iranas paleido raketas.
Šiuo metu prie koalicijos veiklos Latvija prisideda išlaikydama šešis karinius instruktorius, kurie apmoko irakiečių saugumo pajėgas. Latvių kariai tarnauja Danijos kontingente, kuriame taip pat tarnauja ir šeši Lietuvos kariai.
Kariai buvo laikinai perkelti į Kuveitą, po to, kai JAV vedama koalicija sustabdė savo veiklą Irake, tuo siekdama apsaugoti karius nuo galimos Irano atakos.
Vyriausybės sprendimui pratęsti Latvijos dalyvavimą misijoje ir didinti karių skaičių Irake dar turės pritarti parlamentas.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks į Rygą, kur susitiks su Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
Aukščiausio lygio susitikimas, rengiamas vis kitoje Baltijos šalyje, po pertraukos atgaivintas Lietuvos vadovo iniciatyva.
Prezidentų susitikimai skirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos strateginio bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvoms, pozicijoms bei iššūkiams aptarti.
Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, šio susitikimo darbotvarkėje numatyta daug dėmesio skirti regiono bendradarbiavimo temoms, vieningai siekiant bendrų tikslų stiprinant integraciją į Europos Sąjungą, ypač per Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir „Rail Baltica” projektus.
Taip pat numatyta kalbėti apie saugumo iššūkius, bus aptartos NATO viršūnių susitikimo Londone išvados. Dėmesio bus skirta Europos ateičiai, ES daugiašalei finansinei perspektyvai, „Brexit”, Rytų partnerystei, santykiams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliams regioninio bendradarbiavimo formatams.
Vizito metu Baltijos valstybių vadovai aplankys Rygos centre veikiančią Kalėdų mugę ir ten laikinai įsikūrusią radijo studiją. Visų trijų šalių vadovai eteriui išrinks savo šalies kalėdinę dainą taip prisidėdami prie labdaros akcijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos prezidentą Egilą Levitą ir visus Latvijos žmones minint 101-ąsias Latvijos nepriklausomybės metines.
Nepriklausomybės dienos proga valstybės vadovas visiems lietuvių draugams latviams palinkėjo gražios šventės, visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir saugumo, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
Šiandien Lietuva ir Latvija – artimiausios sąjungininkės ir partnerės Europos Sąjungoje ir NATO. Prezidentas palinkėjo, kad abiejų šalių abipusiu pasitikėjimu ir atvirumu paremtas bendradarbiavimas ir toliau tvirtėtų. Taip pat, kad, tik stiprindamos glaudų šalių dialogą ir veikdamos išvien, Lietuva ir Latvija užtikrintų savo ir viso regiono ekonominę plėtrą, saugumą ir visapusišką savo žmonių gerovę.
„Mūsų žmones sieja kaimynystė, baltiška tradicija ir bendra istorinė patirtis siekiant nepriklausomybės. Kitais metais Lietuva ir Latvija džiugiai minės prasmingą valstybingumo sukaktį – nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Neabejoju, kad bendromis vertybėmis grįsta lietuvių ir latvių draugystė tik stiprės ir atvers kelius naujoms iniciatyvoms kultūros, meno, mokslo ir verslo srityse“, – teigiama Lietuvos vadovo sveikinime.
Ketvirtadienį Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui.
A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.
Prof. Alvydas Butkus, Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas. Slaptai.lt nuotr.
Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija.
2017 metais abiejų šalių užsienio reikalų ministrų įsteigtu Baltų apdovanojimu kasmet pagerbiami Lietuvos arba Latvijos fiziniai arba juridiniai asmenys už indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą, mokant lietuvių kalbos Latvijoje arba latvių kalbos Lietuvoje, atliekant Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą.
Praeitais metais apdovanojimas Rygoje įteiktas kalbininkei profesorei Laimutei Baluodei.
Prorusiška Latvijos partija „Soglasje“ išsirinko naują pirmininką. Nilą Ušakovą, buvusį Rygos merą, pakeitė Janis Urbanovič, N.Ušakovo pavaduotojas.
Pasikeitimai šioje partijoje buvo neišvengiami. Pirma, per pastaruosius kelerius metus ženkliai krito jos populiarumas. Dabar ja pasitiki tik apie 15 proc. rinkėjų. Antra, jos buvęs pirmininkas N.Ušakovas išrinktas į Europos Parlamentą, tad negalįs deramai vadovauti politinei jėgai.
Naujasis partijos lyderis apgailestauja, kad Latvijos rusakalbiai puolę į apatiją, o nuo vadinamosios „rusų kortos“ visi Latvijoje pavargo.
Latvijoje nuo ketvirtadienio įsigaliojo anksčiau liepą priimtos Akcizų įstatymo pataisos, pagal kurias akcizas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 proc. Sumažintas akcizo tarifas galios iki kitų metų vasario 29 d., praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
Kaip pabrėžia latvių žiniasklaida, akcizas mažinamas tik stipriajam alkoholiui, akcizas alui, vynui ir kitiems gėrimams, kurių alkoholio koncentracija neviršija 22 proc. tūrio.
Latvijos Saeima skubos tvarka sumažino akcizą stipriajam alkoholiui dėl Estijos sprendimo mažinti akcizą alkoholiui net ketvirtadaliu.
Latvijos finansų ministerijos duomenimis, sumažintas akcizas Estijoje gali atnešti Latvijai 92 mln. eurų nuostolių, todėl esą būtina buvo mažinti akcizą stipriajam alkoholiui bent 15 proc., taip sumažinant nuostolius iki 32 mln. eurų.
Estija nusprendė mažinti akcizą alkoholiui po paskelbtų Socialinių reikalų ministerijos tyrimo išvadų, kuriose teigiama, kad 35 proc. pilnamečių estų bent kartą pirko alkoholio Latvijoje, o 14 proc. į Latviją važinėja vien tik dėl pigesnių alkoholinių gėrimų. Pasak tyrimo autorių, pernai estai Latvijoje įsigijo alkoholio už 124,5 mln. eurų.
Prezidentas Gitanas Nausėda Latvijos nacionalinei padovanojo paties išrinktą knygą. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Su darbo vizitu Latvijoje viešėjęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį apsilankė Latvijos nacionalinėje bibliotekoje ir padovanojo paties išrinktą knygą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje“.
„Ši mūsų broliams latviams dovanojama knyga perteikia reikšmingą Lietuvos praeities puslapį. Nepamirškime mūsų tautas siejančios istorijos“, – dovanojamoje knygoje rašė prezidentas.
Albume vaizduojamas svarbiausios Lietuvos valdovų reprezentacinės rezidencijos atkūrimas, itin vertingi ir įvairūs radiniai bei suformuota interjero vertybių kolekcija.
2018 metais Latvijai švenčiant valstybės šimtmetį pradėta tradicija, tai galimybė kiekvienam paaukoti bibliotekai sau brangią knygą su tituliniame puslapyje įrašyta žinute. Dovanotos knygos atsiduria visiems skaitytojams atviroje „Žmonių lentynoje“, kur surinktų knygų jau daugiau nei 15 tūkstančių.
Įvairių vizitų metu knygas bibliotekai padovanojo ir Rygoje lankęsi popiežius Pranciškus, Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis, Norvegijos princas Haakonas, Švedijos princesė Victoria, Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abė, Airijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos ir kiti pasaulio lyderiai.
Prezidentas G. Nausėda dalyvauja gėlių padėjimo ceremonijoje prie Laisvės paminklo Rygoje. Paulinos Levickytės (ELTA) nuotr.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito atvyko į kaimyninę Latviją, kur susitiko su šios šalies vadovu Egiliu Levitu, Seimo pirmininke Ināra Mūrniece ir ministru pirmininku Krišjāniu Kariņiu bei lietuvių bendruomene Rygoje.
Šiuo metu prezidentai dalyvauja dvišaliame susitikime Latvijos prezidento rezidencijoje – Rygos pilyje. Susitikimui skirtos 20 minučių.
Prieš tai G. Nausėda dalyvavo gėlių padėjimo ceremonijoje prie Laisvės paminklo Rygoje. Prie paminklo įvyko pirmasis Lietuvos ir Latvijos delegacijų susitikimas.
Dvišalio susitikimo metu aptariami dvišaliai santykiai ir pozicija, siekiant bendrų tikslų Europos Sąjungoje bei NATO.
Dėmesio bus skirta gynybos ir saugumo klausimams, kaip gynybos planų atnaujinimas, oro gynyba, oro ir jūros gynybos sąveika, bendrų pratybų vykdymo klausimai.
Susitikimo metu bus apžvelgti strateginiai transporto infrastruktūros projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, bendri energetikos projektai. Taip pat bus atsižvelgta į vieną opiausių klausimų – Astravo atominės elektrinės pavojus.
Prieš šį, jau antrąjį, G. Nausėdos vizitą į užsienį prezidentas pabrėžė Latvijos ir Lietuvos istoriją, baltų tautų vienybę, panašias vertybes bei interesus, kaip vienijančius šias dvi kaimynines šalis, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Lietuva ir Latvija, pasak prezidento, mato panašių tarptautinių iššūkių ir grėsmių, o tai, G. Nausėdos teigimu, lemia sėkmingą šalių bendradarbiavimą, siekiant išspręsti regiono iššūkius bei ginti abiejų valstybių piliečių interesus tarptautinėje erdvėje.
Rygoje, skelbia Prezidentūra, G. Nausėda apsilankys Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, kurioje apžiūrės retų ir vertingų knygų kolekciją bei padovanos lietuvišką knygą apie Vilniaus Žemutinės pilies istoriją, taip pat padės gėlių prie Laisvės paminklo.
Prezidento žmona Diana Nausėdienė šį kartą į Latviją nevyks. Pirmoji ponia dalyvaus vaikų piešinių parodos atidaryme Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Tai buvo pirmasis G. Nausėdos užsienio vizitas.
Latvijos premjeras K. Karinis. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito antradienį vyks į Latviją, kur susitiks su šalies prezidentu Egiliu Levitu, premjeru Krišjaniu Kariņiu, Seimo pirmininke Inara Mūrniece ir vietos lietuvių bendruomene.
Susitikimo tikslas yra dvišalių santykių, pozicijų dėl strateginių projektų – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ suderinimas, taip pat bendrų energetikos projektų, NATO bei Europos Sąjungos politikos pozicijų aptarimas.
Prieš šį, jau antrąjį G. Nausėdos vizitą į užsienį, prezidentas pabrėžė Latvijos ir Lietuvos istoriją, baltų tautų vienybę, panašias vertybes bei interesus kaip vienijančius šias dvi kaimynines šalis, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Lietuva ir Latvija, pasak prezidento, mato panašių tarptautinių iššūkių ir grėsmių, o tai, G. Nausėdos teigimu, lemia sėkmingą šalių bendradarbiavimą, siekiant išspręsti regiono iššūkius bei ginti abiejų valstybių piliečių interesus tarptautinėje erdvėje.
Rygoje, skelbia Prezidentūra, G. Nausėda apsilankys Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, kurioje apžiūrės retų ir vertingų knygų kolekciją bei padovanos lietuvišką knygą apie Vilniaus Žemutinės pilies istoriją, taip pat padės gėlių prie Laisvės paminklo.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Tai buvo pirmasis G. Nausėdos užsienio vizitas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad pastarosiomis dienomis aistras valdančiųjų stovykloje sukėlęs siekis šiuo metu „valstiečiams“ priklausantį Seimo pirmininko postą atiduoti kur kas mažesnei „socialdarbiečių“ frakcijai yra natūralus politinis procesas.
Komentuodamas dabartinio Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio atsisakymą trauktis už einamų pareigų, „socialdarbiečių“ frakcijai priklausantis L. Linkevičius pabrėžia – politikoje esama situacijų, kai mažesni partneriai įgyja neproporcingai didelį svorį.
„Čia yra derybinis procesas, natūralu… Liepos 12 dieną Vyriausybė grąžins įgaliojimus, kaip ir priklauso pagal Konstituciją, ir automatinis tęsimas (valdančiosios daugumos sutarties. – ELTA) nėra būtinas, gali būti dar kartą peržiūrimi santykiai – tas dabar ir vyksta”, – Eltai sakė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras, komentuodamas iniciatyvą, valdantiesiems persiderant dėl koalicijos sutarties, Seimo pirmininko postą, šiuo metu priklausantį „valstiečių“ partijai, perliesti „socialdarbiečių“ frakcijai, pabrėžė, kad politikoje pasitaiko atvejų, kai mažesni koalicijos partneriai įgauna neproporcingai didelį svorį.
„Kai kalba vyksta apie postus, visada yra patenkintų ir nepatenkintų – tai tie dalykai yra suprantami, o partijos kalbasi, bando pasiskirstyti atsakomybę ir atsakomybės sritis, kurios priklauso. Neturėtų labai stebinti ir frakcijų dydis. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, Latvijoje mano kolega Edgaras Rinkevičius su septyniais parlamentarais frakcijoje šimto vieno parlamente turi premjero, užsienio reikalų ministro ir finansų ministro postus. Tiesiog taip atsitinka, kai maža frakcija tampa reikšminga, kai formuojama koalicija”, – sakė L. Linkevičius.
Kartu, pabrėžė ministras, pasigirdus kalboms, kad daugelis ministrų Vyriausybėje, prisiekus išrinktajam prezidentui, keisis, nesibaimina dėl savo ateities. Pasak jo, ar jis toliau tęs darbus, daug priklausys nuo prezidento rinkimus laimėjusio Gitano Nausėdos pozicijos.
„Aš neturiu laiko apie tai galvoti, tie, kurie derasi, tie ir susiderės. Kaip bus, taip ir priimsime”, – pabrėžė L. Linkevičius.
„Man tai šešta Vyriausybė, aš visko esu matęs. Bet dabar tai tik pradžia paties kalbėjimo, anksti daryti išvadas”, – apibendrino „socialdarbiečių“ frakcijai priklausantis užsienio reikalų ministras.
Ketvirtadienį „tvarkiečiams“, „socialdarbiečiams“ ir „valstiečiams“ pasirašius memorandumą dėl koalicijos plėtimo, Seimo pirmininko postas jame buvo numatytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį Eltai teigė, kad Seimo pirmininkas turi atsistatydinti jau kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, kad neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas.
Savo ruožtu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia neketinantis paklusti LVŽS pirmininko reikalavimui.
„Aš nežinau, ką jis kalba dabar, tegul jis kalba, ką nori. Yra atšaukimo procedūra, jie turi tą procedūrą įgyvendinti. (…) Aš neturiu noro atsistatydinti, o atšaukimo procedūra yra numatyta“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.
Reaguodamas į tokį pareiškimą, R. Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininkas pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti jau kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas. LVŽS pirmininkas taip pat sakė, kad jį stebina Seimo vadovo noras nesitraukti. Pasak R. Karbauskio, V. Pranckietis kursto mažą politinę krizę, kuri jam gali kainuoti ir pašalinimą iš partijos.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
Didžiosios Britanijos muzikos teatras „Grange Park Opera“ stato operą „Aleksandro Litvinenkos gyvenimas ir mirtis“ (The Life & Death of Alexander Litvinenko). Pasaulinė premjera numatyta 2020 metų birželį.
Buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, kuris 2006 m. lapkritį mirė Londone šiurpia mirtimi, išgėręs polonio izotopu užnuodytos arbatos, tapo Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos metodų simboliu. Europa buvo šokiruota: imperijos agentų čiuptuvai yra apraizgę visą Vakarų demokratinį pasaulį. Šnipinėjimo skandalai neblėsta. Naujienų išgirstame kiekvieną mėnesį.
Lietuva: tarp įtariamųjų – ir žinomas politikas
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, įtariamų šnipinėjimu. Pusė jų yra jau nuteisti.
Šių metų balandžio pradžioje Klaipėdoje septyneriems metams laisvės atėmimo nuteistas 44 metų klaipėdietis Romanas Šešelis. Rusijoje gimęs rusų tautybės Lietuvos pilietis buvo sulaikytas 2017 metų gruodį. Teismas įrodė, kad jis buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos, 2015-2017 m. rinko ir pardavinėjo informaciją apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančius Lietuvos strateginius objektus, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką.
Tačiau tai, kad 2018 m. rudenį buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas žinomos politikų bei visuomenės veikėjų dinastijos atstovas Algirdas Paleckis, – Nepriklausomoje Lietuvoje analogų neturintis skandalas.
Prokuratūros pateikiamais šykščiais duomenimis, jis yra vienas iš įtariamųjų. Ikiteisminio tyrimo duomenys konfidencialūs, apie įtariamojo sulaikymą visuomenė buvo informuota tik gruodžio 19 d., baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui. Kol bus baigtas tyrimas, gali praeiti dar maždaug vieneri metai.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Visuomenė informuota, kad sulaikymo įstaigoje laikomas A. Paleckis, įtariama, Rusijos Federacijai rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas balandžio 23 d. portalo „Delfi“ laidoje „Dienos tema“ komentavo, kad šnipinėjimo objektas nebūtinai turi būti slapta informacija; kitas valstybes gali dominti ir vieša informacija apie valstybės ekonominį saugumą, tam tikrus ekonominius bei kitus klausimus.
Latvija: nuo eilinio pensininko iki pulkininko leitenanto
Kaimyninė Latvija susiduria su ne mažesniais iššūkiais. Pripažįstama, kad čia aktyviai tęsia darbą visos Rusijos slaptosios tarnybos: Federalinė saugumo tarnyba, Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdyba (anksčiau Vyriausiojo žvalgybos valdyba), Užsienio žvalgybos valdyba.
Kita vertus, šalis, kurioje daugiau nei 37 proc. gyventojų yra rusakalbiai, Maskvos yra kaltinama rusofobija, „rusų šnipų“ medžiokle.
Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka buvęs geležinkelio meistras pensininkas Olegas Krasnoperovas. Tyrimo duomenimis, jis 2015-2016 m. neteisėtu būdu Jelgavos stoties teritorijoje reguliariai rinko slaptą karinio ir komercinio pobūdžio informaciją. Perfilmuodavo geležinkelio sistemų vaizdo stebėjimo įrašus, taip gaudavo duomenų apie NATO karinės technikos judėjimą. Informaciją perduodavo kontaktiniam asmeniui Rusijoje.
Rusijos naudai šnipinėjęs Jelgavos gyventojas yra maža žuvelė palyginti su rudenį sulaikytu asmeniu Olegu Buraku. Tai buvęs teisėsaugos sistemos darbuotojas, aukštas pareigas ėjęs pulkininkas. Iki 2006-ųjų spalio, kai išėjo į pensiją, jis buvo Vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro Šaunamųjų ginklų skyriaus viršininkas.
Rusų tautybės karininkas turėjo dvi nuobaudas dėl nepakankamo valstybinės kalbos mokėjimo. Dėl O. Burako prorusiška žiniasklaida pakėlė isteriją: tai ligotas pagyvenęs žmogus, buvęs Afganistano karo dalyvis, neįgalaus sūnaus tėvas; prieš jį naudojami žiaurūs informacijos išgavimo metodai, o sulaikytas jis esą dėl to, kad atskleidė korupcijos faktą, kuriame dalyvavo jo tiesioginis viršininkas. Latvijos valdžia kaltinama rusofobija. Latvijos antinacistinis komitetas, palaikomas Latvijos rusų sąjungos, surengė solidarumo mitingą, pateikia Buraką kaip politinį kalinį.
Latvijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas. EPA – ELTA nuotr.
Rygos centriniame kalėjime laikomam Latvijos piliečiui iškelta baudžiamoji byla pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: šnipinėjimo, pornografijos platinimo bei neteisėto įrangos, skirtos operatyviniam darbui, naudojimo.
Per dvi kratas rasta pakankamai įkalčių: 13 tūkst. failų duomenų, du savadarbiai šaunamieji ginklai, šoviniai, sprogmuo, operatyvinio darbo įranga. Pasak tyrėjų, Burakas ilgą laiką sistemingai rinko informaciją, valstybės paslaptis, už atlygį vykdė Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis. Jam gresia iki dvidešimties metų laisvės atėmimas.
Estija: demaskuotas ne vienas šnipas su antpečiais
Estijoje pastaraisiais metais taip pat buvo demaskuotas ne vienas karininkas, dirbęs Rusijos naudai.
Šių metų kovo pabaigoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas buvęs Estijos specialiųjų tarnybų darbuotojas, valstybinį apdovanojimą už šalies gynybos stiprinimą turintis Vladimiras Kulikovas.
Ryšius su Rusijos žvalgyba jis užmezgė 2012 m., kai pasitraukė iš tarnybos Estijos saugumo policijoje (KaPo). Materialiniu nepritekliumi negalėjo skųstis: gavo policininko pensiją bei išmoką už sužeidimą. Be to, dirbo vaikų dziudo treneriu. Manoma, kad buvo užverbuotas tuo metu, kai lankėsi Rusijos Federacijoje.
Pasak žiniasklaidoje pateiktos versijos, atleidimą iš KaPo lėmė tai, kad Kulikovas per nepriklausomybės metus neišmoko valstybinės estų kalbos. Žinoma, Kremliaus režimui tarnaujanti žiniasklaida tai interpretuoja kaip rusofobiją, rusakalbių persekiojimą.
Šis atvejis propagandos meistrams – tikras saldainis. Kulikovas tarnyboje yra pasižymėjęs: buvo sužeistas, 1995 m. išrinktas geriausiu KaPo darbuotoju.
Tai ne vienintelė pastaruoju metu Estijos viešojoje erdvėje šmėžavusi pavardė, siejama su šnipinėjimu.
Pernai rugsėjį buvo sulaikyti, šių metų vasarį dėl šnipinėjimo Rusijos naudai nuteisti tėvas ir sūnus: Estijos gynybos pajėgų štabo karininkas majoras Denisas Metsavas ir Piotras Volinas, sovietiniais metais buvęs KGB Pasienio pajėgų karininkas.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Į šios bylos tyrimą buvo įtraukta aukščiausia Estijos policijos ir kariuomenės vadovybė.
Asmenys apkaltinti Estijos valstybinių paslapčių, įslaptintos tarnybinės bei vidaus reikalų informacijos rinkimu ir perdavimu Rusijos Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdybai. Metsavas antivalstybine veikla užsiimė daugiau nei dešimtmetį, o jo tėvas – apie penkerius metus. Už teikiamą informaciją gaudavo atlygį. Majorui teismas skyrė 15 metų ir šešių mėnesių, o jo tėvui – pusmečio laisvės atėmimo bausmę.
Švedija: diplomatinė priedanga ir pramoninis šnipinėjimas
Diplomatinėje priedangoje įvairiose šalyse dirba šimtai Rusijos žvalgybos agentų. Precedento neturinčiu žvalgybinės informacijos kiekiu praėjusį pavasarį pasidalijo Didžioji Britanija. Tam ryžtasi dėl jos Britanijoje įvykdytos cheminės atakos, kai buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Rusijoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Vakarų valstybės Maskvai pateikė koordinuotą atsaką: dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų devyniolika ES narių, iš savo šalių išsiuntė daugiau nei pusantro šimto rusų diplomatų – šnipų, dirbusių diplomatinėje priedangoje. Tai buvo rimtas smūgis Rusijos šnipų tinklui.
Tąkart Švedija paprašė šalį palikti vieną Rusijos diplomatą. O šį pavasarį dėl šnipinėjimo skandalo į Švedijos užsienio reikalų ministeriją ir vėl buvo iškviestas Rusijos pasiuntinys Stokholme Viktoras Tatarincevas. Švedai pareikalavo iš šalies išsiųsti pasiuntinybės darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu. Diplomato pavardė neįvardijama.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos specialiąsias tarnybas domina įvairi informacija. Verbuojami asmenys ir pramoniniam šnipinėjimui.
Apie demaskuotą šnipą šių metų vasarį pranešė Švedijos saugumo tarnyba (SEPO). Buvo sulaikytas 45-erių švedas, dirbęs informacinių technologijų įmonėje. Įtariama, kad jis buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų ir jai teikė slaptą informaciją. Pasak SEPO, užsienio žvalgyba aktyviai domisi švedų IT pramonės naujovėmis. Nepaisant suaktyvėjusio kibernetinio šnipinėjimo, informacija renkama ir „tradiciniais metodais“.
Belgija: į šnipinėjimo voratinklį įtrauktas kontržvalgybininkas
Tuo pačiu laiku, kaip ir Švedijoje, įsiplieskė kur kas didesnio masto skandalas.
Pasaulį apskriejo skandalinga žinia iš Briuselio: šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamas kontržvalgybininkas Klementas Vandenborė (Clement Vandenborre), kuris daugiau nei 40 metų dirbo įvairiose Belgijos kariuomenės struktūrose, Belgijos bendrosios informacijos ir žvalgybos tarnyboje vadovavo Žvalgybos skyriui!
Briuselyje jau ilgokai nerimaujama dėl saugumo grėsmių. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) prieš pat šį įvykį įspėjo Belgijos pareigūnus stebėti „šimtus šnipų“ iš įvairių užsienio šalių, tarp jų Rusijos bei Kinijos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos pranešime, Briuselyje veikia „maždaug 250 Kinijos ir 200 Rusijos šnipų“.
Belgijos slaptoji policija
Įtariama, kad generolas Vandenborė 2016 m. per specialią operaciją Serbijoje perdavė slaptą informaciją moteriai, kuri buvo dviguba agentė ir dirbo Maskvai. Gali būti, kad perduota informacija apėmė paslaptis, susijusias su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, kurios steigėja yra Belgija. Aukštas pareigūnas taip pat kaltinamas slaptų dokumentų slėpimu. Žinoma, visus kaltinimus generolas kategoriškai atmeta.
Belgijos gynybos ministerija patvirtino, kad vyksta šnipinėjimo veiklos tyrimas, tačiau detalių nekomentuoja. Daugiau jokių žinių apie Vandenborę nuo vasario mėnesio nėra. Ateityje turėtume išgirsti įdomių naujienų!
Austrija: Vakarų žvalgyba abejoja, ar saugu dalytis informacija
Austrija viena iš nedaugelio Europos šalių su Rusija palaiko draugiškus ryšius. Vienos neutralumas, įtvirtintas 1955 m. Valstybės sutartyje, ir anksčiau Maskvai buvo labai parankus. Tačiau dabartinė Austrijos valdančioji koalicija Kremliui sudaro sąlygas į Vieną žvelgti kaip į savo žaidimų aikštelę.
Skirtingai nei kitos demokratinės valstybės, Austrija „liko neutrali“ Krymo aneksijos klausimu. Nestebina, kad pernai pavasarį ji atsisakė prisijungti prie Londono ir kitų Vakarų valstybių sostinių sprendimo dėl „Skripalių bylos“ išsiųsti diplomatinės tarnybos priedangoje dirbančius šnipus.
Dabartinė Austrijos valdančioji koalicija, ultradešinioji Laisvės partija (FPO) flirtuoja su Kremliumi. Neatsitiktinai Vladimiras Putinas rugpjūčio mėnesį atsidūrė užsienio reikalų ministrės Karinos Kneissl vestuvėse, su ja šoko prieš kameras.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau orams atvėsus smagumas dingo. Dešinieji pateko į nemalonią situaciją. Ponia Kneissl gruodį turėjo vykti į Maskvą, tačiau kelionę teko atšaukti…
Lapkričio mėnesį per vieną savaitę buvo sulaikyti du rusų agentai. Vienas iš jų – buvęs Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas 70-metis Martin M. Įtariama, kad jis 20 metų dirbo Rusijos karinei žvalgybai. 1988 m. Teherane užverbuotas austras užkoduotą informaciją kas dvi savaites perduodavo kontaktiniam asmeniui „Jurijui“ specialiu imtuvu: apie Austrijos karines oro pajėgas, artilerijos sistemas, migracijos situaciją, taip pat apie daugelį austrų aukštų karininkų. Atsargos pulkininkas už rusams perduotą slaptą informaciją galėjo uždirbti 300 tūkst. eurų. Pastebima, kad jis veikė „labai profesionaliai“, užėmė nereikšmingą postą Austrijos kariuomenės štabe. Pagal Austrijos įstatymus, už valstybės paslapties išdavimą šnipui gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasak Austrijos gynybos ministerijos pranešimo, šnipas buvo sulaikytas perspėjus „draugiškoms tarnyboms“. Rusijos reakcija buvo irzli. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Austrijai derėjo su savo įtarimais kreiptis tiesiogiai į Rusijos Federaciją, o ne griebtis „mikrofoninės diplomatijos“. Kremliui dirbanti žiniasklaida ironizavo: Austrija išpūtė „šnipų skandalą“ su Rusija, kad susirinktų taškų ES.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Austrų opozicinės politinės partijos atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė, kad Vakarų žvalgybos agentūros, ypač britų agentūra MI5 ir olandų žvalgybos agentūra, pradėjo itin atsargiai dalytis informacija su BVT. Valdančiųjų dešiniųjų artumas Maskvai jau seniai kelia jų susirūpinimą. FPO atstovai yra gynybos bei vidaus reikalų ministrai, o Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu prižiūri pagrindinę Austrijos žvalgybos agentūrą BVT.
Įtarimų dėl galimo duomenų nutekinimo kilo dar 2017 m. Todėl nutarta Austrijos kontržvalgybą laikinai nušalinti nuo darbo Berno klube – neoficialaus žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovų susivienijimo, kuriame keičiamasi informacija tarp 30 Europos valstybių.
Rusija: ar įvyks mainai?
Rusija akylai saugo savo valstybės paslaptis. Už šnipinėjimą gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Maskvos miesto teismas šį balandį už šnipinėjimą nuteisė 63-ejų norvegą Frude Bergą, kuris buvo sulaikytas Maskvoje 2017 m. gruodį. Teismo nuosprendis – 14 metų griežtojo režimo kolonijoje.
KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai ten dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.
Norvegas pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo prieš Rusiją. Tyrimo duomenimis, buvęs Norvegijos pasienio inspektorius buvo pasiųstas į Rusiją rinkti duomenų apie rusų povandeninius atominius laivus. Slaptų dokumentų apie Rusijos karinį jūrų laivyną jam pavyko gauti iš užverbuoto gynybinės įmonės darbuotojo Aleksejaus Žitniuko, kuris esą veikė kontroliuojamas saugumo tarnybos.
Žitniukas buvo nuteistas jau anksčiau, 2018 m. gruodį. Tėvynės išdavimu apkaltintas vyras turės 13 metų kalėti kolonijoje.
Bergas pateikė malonės prašymą. Pernai rugsėjį norvegai Osle buvo sulaikę ir be teismo paleido šnipinėjimu įtartą Rusijos pilietį Michailą Bočkariovą. Tuo tarpu pasak Rusijos žiniasklaidoje pateikiamos versijos, Bočkariovas buvo sulaikytas nepagrįstai, todėl ir paleistas…
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo metu Latvija neturi klausimų, kuriuos būtų būtina aptarti su Rusijos prezidentui Vladimiru Putinu, komentuodamas Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimą su V. Putinu, teigia Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
„Jei tokiam vizitui yra turinys ir yra dalykai, kuriuos galima aptarti, aš būtinai patarčiau valstybės vadovui tai apsvarstyti. Bet, žinote, mes kiek skiriamės nuo Estijos ir Lietuvos. Pas mus pačiu kritiškiausiu dvišalių santykių laikotarpiu vyko tarpvyriausybinės komisijos posėdžiai. Daugelis praktinių klausimų jau išspręsta ministrų lygmeniu“, – kalbėjo E. Rinkevičius.
Latvijos užsienio reikalų ministras savo komentarus nacionaliniam transliuotojui LTV išsakė paklaustas, ar rekomenduotų Latvijos prezidentui susitikti su V. Putinu, kaip tai padarė Estijos vadovė, praneša ERR.
„Manau, kad šiai dienai nėra tokių klausimų, kuriuos būtina spręsti prezidentiniu lygiu. Visgi, jei mes matysime, kad yra klausimai, kuriuos reikia aptarti, esu įsitikinęs, kad apie reikės kalbėti. Manau, kad į šį klausimą reikia žiūrėti Nacionalinės saugumo tarybos formate, kad sprendimai būtų priimti vienbalsiai visų valdžios lygių, kad tai nevirstų kažkokia solo partija“, – sakė E. Rinkevičius.
Estijos prezidentė K. Kaljulaid su V. Putinu Maskvoje susitiko balandžio 18 d. Tądien K. Kaljulaid taip pat atidarė renovuotą Estijos ambasadą Maskvoje.
Rygoje ketvirtadienį vykstant iškilmingiems renginiams paminėti Latvijos 15 metų narystę NATO, šalies gynybos ministras Artis Pabrikas pareiškė – be narystės Aljanse dabar būtų ištikęs Ukrainos likimas.
Latvijos radijui interviu davęs A. Pabrikas įvardijo pagrindinius Latvijos 15 metų jubiliejaus Šiaurės Atlanto aljanse rezultatus.
„Svarbiausia tai, kad mes jaučiamės kur kas saugiau, jaučiamės esą nepriklausomi. Matome, kad NATO narių solidarumas – ne tik deklaruojamas, bet ir reali jėga“, – narystės NATO privalumus vardijo gynybos ministras.
Pasak jo, be narystės NATO Latvijos lemtis būtų liūdna.
„Jei mes nebūtume Aljanse, padėtis pas mus būtų kaip Ukrainoje“, – sakė Gynybos ministerijos vadovas ir pridūrė, kad Latvijos laukia labai šviesi ateitis.
Latvija, kaip ir Lietuva bei dar penkios valstybės, į NATO įstojo 2004-ųjų gegužę. Dabar Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją sudaro 29 šalys narės.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. LR Vyriausybës kanceliarijos nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino Sauliaus Skvernelio žingsnius užsienio politikoje. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą.
„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė.
Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.
„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.
Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.
Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai – Arturas Krišjanis Karinis (k) ir Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pernai gruodžio 20 d. Latvijos nacionalinis archyvas savo interneto portale atrišo sovietinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) „čekistų maišus“. Iki gruodžio 31 d. buvo paskelbta KGB darbuotojų telefonų knyga su saugumiečių pavardėmis ir jų telefonų numeriais, bet be šių pareigūnų biografijų, nes Latvijoje neliko saugumiečių tarnybinių ir personalinių bylų.
Visuomenė supažindinta su neetatinių operatyvininkų įskaitos sąrašu, abėcėline ir statistine LTSR KGB agentūros kartoteka, Latvijos komunistų partijos Centro komiteto įskaitos sąrašais. Publikuojami originalai. Didžiuma jų rusų kalba, rašyti ranka.
1970-1991 m. Latvijos KGB agentūroje buvo apie 25 tūkst. agentų. Daugelis jų išvyko iš Latvijos arba mirė. Paaiškėjo, kad „netikėtai palikta” tik penktadalis įskaitos kortelių – apie 4800 ir apie 380 pokario agentų kortelių su atžyma „saugoti amžinai”. Dar yra elektroninė duomenų bazė DELTA su beveik 8000 agentų pranešimais bei 2000 informacinių signalų.
Tačiau nerasta nė vieno agento ranka rašyto teksto, parašo dėl bendradarbiavimo, pinigų gavimo ar pranešimo. Nėra nė vienos agento asmeninės bylos. Žinoma, kad devinto dešimtmečio pabaigoje ir dešimto dešimtmečio pradžioje 20 000 kortelių ir visos asmeninės bylos buvo išvežtos į Jaroslavlį, o dalis Latvijoje sunaikinta (politinio virsmo išvakarėse viename Rygos betono gamybos ceche per naktį sudeginta du autofurgonai KGB dokumentų). Manoma, kad maža dalis dokumentų palikta sąmoningai.
Tad į klausimą apie KGB agentus dabar bandoma atsakyti taip: mes žinome, kas tu esi, tad būtina išsiaiškinti, ką tu darei.
Latviai tremiami į Sibirą. Slaptai.lt nuotr.
Paviešinus dalį Latvijos TSR saugumo komiteto (KGB) dokumentų, žurnalistas Maris Zanderas interneto portale delfi.lv. pradėjo ciklą pokalbių su specialistais. Iki gegužės dar reikės palaukti viešos „Delta“ duomenų bazės su aštunto-devinto dešimtmečių pranešimais. Čia bus informacija apie KGB operatyvinę veiklą, išorinį stebėjimą, telefonų klausymąsi, laiškų kontrolę. Visa tai anksčiau buvo saugoma maždaug trisdešimtyje bylų ryšulių, tačiau išliko tik du. Kiti buvo sunaikinti, o šiuos du pasisekė atnaujinti.
Pasak istoriko Janio Keruso, šioje duomenų bazėje gausu informacijos gandų lygmenyje: ką girdėjo agentas, tą ir papasakojo, o po to KGB darbuotojas pateikė savo interpretaciją. Informacija dažnai paremta KGB patikimų žmonių pranešimais, bet nėra tų patikimų žmonių kartotekos.
„Delta“ medžiagą planuojama paskelbti šių metų gegužės mėnesį.
„Yra tam tikrų abejonių, kaip publikacijos informaciją panaudos interesantai, – sako J. Kerusas. – Antra vertus, duomenų bazė yra labai įdomus istorijos šaltinis, ir ją būtina skelbti kuo greičiau.“ Ši medžiaga bus analizuojama statistiškai, o ne ką pranešė konkretus asmuo. Pavyzdžiui, tenai yra 52 pranešimai apie „buržuazinės Latvijos simbolikos“ naudojimą aštuntame ir devintame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose.
Yra pranešimas apie 1971 m. latvių inteligentų grupę, kuri jaunimui skleidžia „nacionalistinę dvasią“. Jų pavardės uždažytos. Tyrėjai nustatė, kad šie žmonės buvo poetai Maris Čaklajis, Vytautas Liūdenas, Imantas Auzinis, Vizma Belševica.
0,84 proc. pranešimų skirta anekdotams. Tarkime, kaip galima išversti žodį „KLUB“ („Kak lučše ubitj Brežnevu“; „Kaip geriau nužudyti Brežnevą“). Atsakymą reikia skaityti atvirkščiai „BULK“ („Brežneva lučše ubitj kirpičom“; „Brežnevą geriau užmušti plyta“).
Išliko ir toks pranešimas, kaip užsienio diplomatas, skrisdamas iš Maskvos į Rygą, prieš nusileidžiant lėktuvui labai dėmesingai stebėjęs Dauguvos deltą, kaip jis po ekskursijos buvo palinkęs prie Rygos žemėlapio…
Vienas pirmųjų M. Zandero pokalbių buvo su KGB dokumentus tiriančios komisijos tyrėju Ojaru Stepenu. Pasak šio mokslininko, susidurta su dideliais sunkumais, nes 1991 m. buvo pažeista normali praktika, kai visi vienos organizacijos dokumentai turėjo būti saugomi viename archyve. Latvijos KGB atveju dokumentai buvo paskirstyti į įvairias vietas: kai kas atiduota Valstybiniam archyvui, kai kas liko Konstitucijos gynimo biure, kai kas tuometinėje Policijos akademijoje. Dar dalis dokumentų nukeliavo į Vidaus reikalų ministeriją, ir jie iki šiolei neprieinami.
Paviešintų dokumentų turinys leidžia detaliau įvertinti totalitarinę sovietinę visuomenę. Šiuo atveju ypatinga vieta skirta inteligentijai. Jos lyginamasis svoris agentų sąraše buvo gana didelis. Mokslininkai, menininkai, atvykę iš tarptautinių renginių, privalėjo rašyti ataskaitas, tačiau šie asmenys automatiškai netapo agentais. Kai bus paviešinta „Delta“ duomenų bazė, tuomet bus galima sužinoti, kas buvo tie „mielieji“ palydovai, lydėję latvius užsienio kelionėse.
Latvijo šimtmetis. Slaptai.lt nuotr.
Išlikusioje KGB medžiagoje yra kulto tarnų agentūrinės kortelės su įrašu – dvasininkas. Pokario metais kai kurie kunigai kovojo su ginklu rankose. Kai ginkluotas pasipriešinimas buvo užgniaužtas, atsirado kova už taiką. Su KGB susiję asmenys galėjo dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, dažnai išvykti į užsienį.
KGB dokumentų tyrėjas Linardas Mucinis pastebi, kad tokie KGB agentai buvo ne tik informatoriai, bet ir vykdė KGB užduotis. Pavyzdžiui, per „Prahos pavasarį“ duodama užduotis sukompromituoti kurį nors Čekoslovakijos dvasininką, protestavusį prieš SSRS armijos įsiveržimą į Čekoslovakiją.
Buvo atvejų, kai užverbuotas asmuo stengėsi pasinaudoti palankia situacija. Taip kardinolas Janis Pujatas sugebėjo pasišalinti nuo jį lydinčių „draugų“ ir privačiai susitikęs su Vatikano atstovais pateikė neoficialią informaciją.
Vienas baisiausių totalitarinės valstybės metodų – netinkamus režimui žmones paskelbti psichiniais ligoniais. 1968 m. prasidėjus disidentų judėjimui, J. Andropovui gimė idėja – tokius žmones vadinti psichiniais ligoniais. Taip Sovietų Sąjungoje išnyko politiniai kaliniai. Režimo psichiatras A. Sneževskis netgi sukūrė diagnozę „lėtinė šizofrenija“. Latvių tyrėjai kol kas dar nerado dokumentuotų įrodymų, kad būtent KGB darbuotojai kurį nors asmenį būtų paskelbę psichiniu ligoniu ir išsiuntę jį į gydymo įstaigą. Penktame-šeštame dešimtmečiuose buvo „gydoma“ už Latvijos ribų. Daugelis tokių žmonių nesuprato rusų kalbos, tad stresinės situacijos galėjo paveikti jų elgseną ir suteikti papildomų argumentų juos vadinti „psichais“.
Pirmieji turistai Rygoje buvo apgyvendinami viešbutyje „Ryga“, kurį aptarnavo „Inturisto“ gidai. Organizuotas turistų grupes lydėdavo „pritvirtintas“ skyriaus gidas.
Aštuntame-devintame dešimtmetyje latvių emigrantai nesudarė net dešimtadalio užsienio turistų skaičiaus. Šiuos turistus itin akilai stebėjo ”Inturisto“ viešbučio „lydintieji“.
Gyva nuomonė, kad tuometiniai viešbučio darbuotojai buvo KGB agentai. KGB kartoteka rodo, kad tai neatitinka tikrovės: tik keli aptarnavimo sferos darbuotojai buvo KBG pranešėjai. Faktiškai vienas agentas buvo tarp 103 darbuotojų, o tarp 60 apdovanotųjų Garbės raštais – du.
Šis KGB medžiagos paviešinimas apsunkino teismų darbą. 2015-2018 m. buvo iškeltos septynios bylos dėl bendrdarbiavimo su KGB fakto nustatymo. Penkiose išnagrinėtose bylose nebuvo konstatuotas bendradarbiavimas. Dabar teismai turi apie 300 panašaus pobūdžio bylų.
2017 m. gruodį Baltijos Asamblėjos premijos laureatas poetas Janis Ruokpelnis paviešino savo ryšius su KGB. Tačiau atrištuose maišuose jo kortelės nerasta. Manoma, kad su juo bendravęs KGB darbuotojas J. Milevskis išėjo iš tarnybos, todėl buvo sunaikintos kortelės tų žmonių, su kuriais susitikdavo šis saugumietis.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ne vienas ekspertas buvo siūlęs taip neviešinti pavardžių, kol nėra įrodytas KGB medžiagos patikimumas, saugoti nekaltumo prezumpciją.
„Čekistų maišai“ suteikė kūrybinės iniciatyvos režisieriui Alviui Hermaniui. Naujajame Rygos teatre jis kuria spektaklį šia tema.
„Paskelbtuose sąrašuose suradau per dešimt žmonių, kuriuos pažinojau asmeniškai. Ir gana daug žinau apie daugelio asmeninį gyvenimą, kad galėčiau įsivaizduoti, kokiu pagrindu jie pateko tenai, kaip buvo šantažuojami“, – sako režisierius. Pasak jo, spektaklyje stengiuosi pabrėžti tai, kaip galima manipuliuoti žmonėmis ir istorija tiek sovietmety, tiek mūsų dienomis.
Kol kas atsiskleidžia tik pradinės „čekistų maišų“ paslaptys, apgaubtos niauria prisiminimų skraiste.
Pirmadienį Rygos dailės muziejuje vyks Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas.
Numatoma aptarti aktualius ES darbotvarkės klausimus, ES biudžetą po 2020 metų, „Brexit“, regioninius transporto ir energetikos projektus. Taip pat bus kalbama apie informacinės erdvės ir rinkimų saugumą, santykius su Rusija, Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis.
Baltijos Ministrų Tarybos vyriausybių vadovų susitikime dalyvaus Latvijos ministras pirmininkas Arturas Krišjanis Karinįs, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas ir Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Baltijos Ministrų Taryba – trišalio tarpvyriausybinio bendradarbiavimo institucija, įkurta 1994 metų birželio 13 d. Svarbiausi sprendimai priimami vyriausybių vadovų susitikime, kuris rengiamas kartą per metus.
2019 metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkauja Latvija.
Penktadienį paskelbti duomenys rodo, kad tarp latvių, Šaltojo karo metu bendradarbiavusių su KGB (Sovietų Sąjungos specialiąja tarnyba), yra buvęs šalies ministras pirmininkas, dabartinis Aukščiausiojo Teismo vyriausiasis teisėjas ir velionis katalikų kardinolas.
Po ketvirtį amžiaus trukusių ilgų teisinių ginčų Latvijos nacionalinis archyvas paskelbė su KGB bendradarbiavusių latvių sąrašus, iš kurių dauguma vis dar yra aktyvūs politikoje ir versle.
Nuo 1953 iki 1992 metų KGB užverbavo beveik 24 tūkst. latvių, kurie tapo KGB kolaborantais.
Priešingai nei kitoms tuo metu sovietų valdžios valdytoms šalims, Latvijai pavyko apsaugoti savo KGB archyvą nuo sunaikinimo, kai 1991 metais šalis atgavo nepriklausomybę.
Archyve laikomas visų kolaborantų sąrašas, kodiniai jų vardai, tikrieji vardai, gimimo vietos ir kiti duomenys.
Tarp žymių minimų žmonių yra du kartus Latvijos ministro pirmininko pareigas ėjęs ir Europos Parlamente dirbęs Ivaras Guodmanis, kuris šiuo metu yra didžiausios Latvijos farmacijos bendrovės valdybos narys.
Sąraše taip pat minimas dabartinis Aukščiausiojo Teismo vyriausiasis teisėjas Ivaras Bičkovičas, velionis katalikų kardinolas Julijanas Vaivuodas, buvęs užsienio reikalų ministras Georgas Andrejevas ir ortodoksų Bažnyčios Latvijoje arkivyskupas Aleksandras Kudriašovas.
Latvijoje daug metų vyko diskusijos, ar paskelbti su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašus. Tam nuolatos priešinosi asmenys, įtariami tuo, kad buvo KGB agentai. Tik 2015 metais šalyje buvo įkurta komisija, kurios užduotis buvo paruošti duomenis paviešinimui.
