Automobiliai sniege. Slaptai.lt nuotr.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina, kad dauguma lengvųjų automobilių ateityje bus elektriniai. Pasak jo, vidutinis pakrauto elektromobilio nuvažiuojamas atstumas jau yra pakankamai nemažas, ir taip yra išspręstas elektromobilių baterijų krovimo klausimas.
„Europos gamintojai yra labai aiškiai pasakę, kad lengvųjų automobilių ateitis yra elektriniai automobiliai. Kai kas investuoja ir į vandenilinius lengvuosius automobilius, bet net amerikiečiai pristato savo naujus elektrinius automobilius. Vidutinis nuvažiuojamas atstumas – 700 kilometrų, tai jau praktiškai baterijų klausimas tam tikra prasme ir išspręstas”, – ketvirtadienį forume „GreenTech Vilnius“ sakė M. Skuodis.
Ministras prognozuoja, kad iki 2030-ųjų metų žymiai išaugs elektromobilių skaičius Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, jog dabar šalyje yra vos 8000 elektromobilių.
„Lietuvoje yra apie 8000 elektromobilių, skaičius atrodo mažas, bet per paskutinius metus jis išaugo dvigubai. Šioje vietoje Europoje augimo tendencija yra labai didelė, prognozuojama, kad elektromobilių skaičius išaugs apie 9-10 kartų. Lietuvoje bendra strategija yra, kad 2030 metais turėtume turėti 20 procentų automobilių parko elektrinio, tai reiškia, kad tas augimas turėtų būti didesnis negu 20 kartų”, – aiškino Vyriausybės narys. Apsnigti automobiliai Pilaitėje. Slaptai.lt nuotr.
M. Skuodis mato poreikį didinti elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių Lietuvoje, o investicijos į stotelių infrastruktūrą turėtų prasidėti šių metų antrojoje pusėje.
„Šiuo metu Lietuvoje yra tik 350 įkrovimo stotelių su iššūkiais, jos veikia ar ne. Tikslas yra padidinti praktiškai 15–20 kartų per kuo trumpesnį periodą. Metų antrojoje pusėje prasidės investicijos. Europoje šiuo metu didžiausia diskusija tarp ministrų yra, koks turėtų būti visų krovimo stotelių standartas, kokiu atstumu, kokiuose keliuose ir panašiai”, – teigė susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad ketvirtadienį vyksta žaliajai ekonomikai, energetikai ir transportui Lietuvoje skirtas forumas „GreenTech Vilnius“.
Forume bus 17 sesijų. Jose bus kalbama apie globalias tendencijas, žaliosios ekonomikos finansavimą, Lietuvos ir Taivano galimybes bendradarbiauti kuriant žaliąją ateitį bei kitas Lietuvos politikos aktualijas ir planus.
Šių metų forumu „GreenTech Vilnius“ siekiama padėti Lietuvai sparčiau žengti žalios ir saugios ateities mūsų demokratijai kūrimo keliu, paskatinti miestų modernizaciją ir padėti Lietuvos verslo lyderiams laiku priimti būtinus sprendimus, kurie neštų pelną ir didintų Lietuvos verslo bei ekonomikos potencialą.
Baltarusija ketvirtadienio popietę lengviesiems automobiliams uždarė savo valstybės sieną su Lietuva, argumentuodama koronaviruso grėsme.
Eltos šaltinių teigimu, Baltarusijos Valstybinis pasienio komitetas dėl dabartinės epidemiologinės situacijos kaimyninėse valstybėse laikinai riboja patekimą per pasienio punktus į savo teritoriją iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos.
Apribojimai netaikomi: diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus; tarptautinių pervežimų transporto vairuotojams; tarptautinio geležinkelio susisiekimo traukinių ir lokomotyvų įgulų nariams.
Pasienio punktas nacionaliniame Minsko oro uoste veikia be apribojimų.
„Šiuo metu Baltarusija neįleidžia lengvųjų automobilių, kaip priežastį nurodydama COVID-19 situaciją. Oficialių sprendimų dar neturime, situacija nuolat kinta, todėl aiškinamės padėtį“, – Eltai pranešė vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis patvirtino informaciją – jo teigimu, lengvųjų automobilių srautas per šalies sieną su Baltarusija sutriko ketvirtadienį, 16 val.
„Krovininiai automobiliai, panašu, kol kas važiuoja be trukdžių. Baltarusiai neįsileidžia lengvųjų automobilių, jų srautas yra labai nedidelis dabar dėl viruso, bet nuo 16 val. per visus keturis kontrolės tarptautinius punktus lengvieji automobiliai į Baltarusiją neįvažiuoja“, – teigė G. Mišutis.
„Neįleidžiami ne tik lietuviški automobiliai, bet visi pasitaikę – buvo vienas kitas pačių baltarusiškų automobilių. Tai tokia situacija“, – kalbėjo VSAT atstovas.
Pasak G. Mišučio, oficialios informacijos iš Baltarusijos apie planuojamą stabdyti lengvųjų automobilių srautą nebuvo gauta.
Vis dėlto kiek vėliau jis Eltą informavo, kad VSAT Varėnos rinktinės kolegos iš Raigardo ir Šalčininkų kontrolės punktų susisiekė su pasieniečiais Baltarusijoje, kurie pakartojo, kad stabdo lengvųjų automobilių įvažiavimą į savo šalį dėl COVID-19 situacijos.
„Tai nėra raštiškas patvirtinimas, bet telefonu baltarusiai pasakė, kad dėl situacijos, susijusios su koronavirusu jie stabdo lengvųjų automobilių įvažiavimą į Baltarusiją. Netrukdomai gali važiuoti krovininiai automobiliai, diplomatinis transportas. Kuriam laikui – nėra informacijos“, – sakė G. Mišutis.
G. Mišutis taip pat sakė, kad panaši problema yra ir prie Lenkijos-Baltarusijos sienos – lengvųjų automobilių srautas iš Baltarusijos ten taip pat yra blokuojamas.
Rusijos gynybos ministerija planuoja įtraukti į įskaitą visus šalies piliečiams priklausančius lengvuosius automobilius, praneša „Izvestija“.
Žinyba parengė 2014 metų kovo 14 d. gynybos ministro įsakymo Nr.151 pakeitimus. Naujajame dokumente sakoma, kad į įskaitą turi būti įrašyti Muitų sąjungos techninio reglamento M1 kategorijos automobiliai – visos lengvosios mašinos, naudojamos keleiviams vežti ir turinčios ne daugiau kaip aštuonias vietas.
Rusijos gynybos ministerija galės naudotis civiliniu transportu tik karinės padėties įvedimo atveju.
Numatoma, kad mobilizuoti automobiliai nebus siunčiami į karo veiksmų rajoną: jais kariškiai naudosis tol, kol bus pristatytas transportas iš rezervo. Iškart po to automobiliai turi būti grąžinti savininkams, jiems taip pat turi būti išmokėta kompensacija.
Dokumente pažymima, kad pirmenybė bus teikiama Rusijoje pagamintiems visureigiams.
Taikos metu bus vedama griežta automobilių įskaita, rašo „Izvestija“. Kariniuose komisariatuose kiekvienas automobilis turės techninės būklės kortelė, į kurią bus įrašyti pastarosios techninės apžiūros duomenys ir informacija apie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą.
Informaciją apie juridinių asmenų transportą ir specialiąją techniką kariniams komisariatams perduos ne tik Valstybinė automobilių inspekcija, Valstybinė techninė inspekcija bei Federalinė valstybinės statistikos valdyba, bet ir Federalinė mokesčių tarnyba, informuoja leidinys.
