Lenkijos premjeras

Trumposios naujienos

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad ministro pirmininko pasisakymas, jog Lenkija nebeginkluos Ukrainos, buvo neteisingai suprastas.
 
Mateuszo Morawieckio „žodžiai buvo interpretuoti pačiu blogiausiu būdu (…) Mano nuomone, ministras pirmininkas norėjo pasakyti, kad mes neperduosime Ukrainai naujos ginkluotės, kurią šiuo metu perkame modernizuodami Lenkijos kariuomenę“, sakė A. Duda televizijai TVN24.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.09.22; 06:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius

Varšuva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.
 
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
 
Didelė dalis kitų sąjungininkų siunčiamų ginklų Ukrainą pasiekia per Lenkijos teritoriją. Lenkija taip pat yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikia įvairią paramą.
 
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.
 
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį buvo paklaustas, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą, nepaisant šio ginčo. „Mes nebesiunčiame ginklų į Ukrainą, nes šiuo metu ginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – pareiškė ministras pirmininkas.
 
Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
 
Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje. Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
 
Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.09.21; 00:30
Aktualijos

Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį darbo vizitu lankysis Lenkijos Suvalkų krašte, kur susitiks su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
 
Prezidentūra informuoja, kad G. Nausėda susitikime su Lenkijos ministru pirmininku aptars saugumo situaciją pasienyje su Baltarusija, sukarintų „Wagner“ grupuočių įsitvirtinimo Baltarusijoje keliamas grėsmes ir pasirengimą jas atremti. Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
 
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų. Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
 
Lenkija antradienį taip pat apkaltino Baltarusiją sraigtasparniais įsiveržus į Lenkijos oro erdvę ir į tai atsakė padidindama karių skaičių pasienyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.08.03; 00:30
Trumposios naujienos

Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.

Varšuva, liepos 29 d. (PAP-ELTA). Lankydamasis Lenkijos pietuose esančiame Glivicių mieste, šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis per spaudos konferenciją pareiškė, kad Lenkija jau dvejus metus susiduria su nuolatiniu spaudimu pasienyje su Baltarusija, o vien tik šiais metais imigrantai, kuriuos vilioja Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka, 16 tūkst. kartų mėgino nelegaliai kirsti sieną.
 
„Dabar situacija darosi dar pavojingesnė. Turime informacijos, kad daugiau kaip 100 „Wagner“ grupės samdinių pajudėjo link Suvalkų koridoriaus netoli Gardino“, – sakė Lenkijos premjeras.
 
Pasak Vyriausybės vadovo, „tai neabejotinai yra žingsnis tolesnės hibridinės atakos prieš Lenkijos teritoriją kryptimi“. „Jie tikriausiai bus persirengę Baltarusijos pasieniečiais ir padės nelegaliems imigrantams brautis į Lenkijos teritoriją, destabilizuoti padėtį. Galimas daiktas, kad jie taip pat bandys patekti į Lenkiją, dėdamiesi nelegaliais imigrantais, o tai sukelia papildomų rizikų“, – pabrėžė M. Morawieckis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.07.29; 11:30
Trumposios naujienos

Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.

Varšuva, gegužės 10 d. (ELTA). Po aštuonerių metų berniuko mirties nuo sunkių sužalojimų, patirtų po žiauraus smurto, Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pareikalavo mirties bausmės už ypač žiaurius nusikaltimus.
 
„Kas tai per pasaulis, kai už vaiko kankinimą į kalėjimą sodinama trumpesniam laikui nei už sukčiavimą? Todėl aš asmeniškai esu už mirties bausmės grąžinimą žiauriausiems smurtautojams“, – rašė M. Morawieckis trečiadienį feisbuke. Politikas jau metų pradžioje atsakinėdamas į feisbuko vartotojų klausimus pasisakė už mirties bausmę.
 
Dabar premjeras omenyje turėjo nusikaltimą, sukrėtusį visą Lenkiją. Pirmadienį Katovicų vaikų ligoninėje nuo sunkių sužalojimų mirė aštuonerių Kamilis. Jis balandžio pradžioje savo biologinio tėvo iniciatyva buvo paguldytas į kliniką. Smurtavimu prieš vaiką įtariamas jo patėvis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.05.11; 06:30
Žvalgyba

Kas tai – klastotė ar faktas? Slaptai.lt nuotr.

Varšuva, vasario 8 d. (PAP-ELTA). Rusijos propaganda savo manipuliacijoms pasitelkė neseniai vykusį Lenkijos gynybos ministro vizitą Kyjive, kad atrodytų, jog jis pagerbė nacionalistinę organizaciją, atsakingą už žudynes per Antrąjį pasaulinį karą, sakė aukštas Lenkijos saugumo pareigūnas.
 
Pasak Lenkijos vyriausybės informacijos saugumo komisaro Stanislawo Zaryno, rusai pakeitė per vizitą darytą nuotrauką, kad atrodytų, tarsi ministras Mariuszas Blaszczakas padėjo gėlių prie OUN-UPA memorialo.
 
Ukrainos nacionalisto Stepano Banderos vadovaujama OUN-UPA kaltinama maždaug 100 tūkst. lenkų žudynėmis 1943–1944 m. Volynės ir Rytų Galicijos regionuose. Prieš karą tai buvo rytinė Lenkijos teritorija, dabar – Vakarų Ukraina.
 
Pasak S. Zaryno, iš tikrųjų ceremonija vyko prie paminklo Kyjivo karo aukoms atminti.
 
„Rusijos propaganda pasinaudojo pastaruoju gynybos ministro vizitu Kyjive, kad paskleistų melą, taip siekdama destabilizuoti Lenkiją bei Lenkijos ir Ukrainos santykius“, – tviteryje parašė S. Zarynas.
 
Ukraina laiko S. Banderą kovotoju už Ukrainos laisvę, dėl to Lenkijos ir Ukrainos santykiuose kyla nesutarimų.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.02.09; 07:04
Gordijo mazgas

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA foto

Varšuva, vasario 6 d. (PAP-ELTA). Karas gali ateiti ir į Berlyną ar Paryžių, jei Vakarai nepalaikys Ukrainos, Ispanijos dienraščiui „El Mundo“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
 
Pirmadienį paskelbtame interviu M. Morawieckis sakė, kad Lenkija nuo pat karo Ukrainoje pradžios ragino Vakarų partneres paremti Kyjivą ir teikti tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą.
 
„Istorija mus išmokė, kad Rusija negalima pasitikėti. Istorija turi išmokyti Vakarus, kad jei Kyjivas bus paliktas likimo valiai, vieną ar kitą dieną karas ateis į Berlyną ar Paryžių, visai kaip 1939 m., kai Europa paliko Varšuvą be paramos“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.
 
M. Morawieckis tvirtino, kad Kyjivą turi remti ir labiau nuo Ukrainos nutolusios šalys, tokios kaip Ispanija ir Portugalija, nes bendras pastangų tikslas yra išsaugoti laisvę Europoje.
 
„Rusija yra popierinis tigras, bet vis tiek tigras“, – sakė jis. „Vien tankais jo neatgrasysi, bet jei Putinas pamatys, kad mūsų ryžtas stiprus, jis galiausiai padarys išvadą, kad negali laimėti šio karo“, – teigė M. Morawieckis.
 
Lenkijos vyriausybės vadovas taip pat sakė, kad jei kitos Europos šalys padėtų Ukrainai tiek, kiek padeda Lenkija, „karas jau seniai būtų pasibaigęs“.
 
M. Morawieckis pasisakė už visišką Europos ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos, kol ji taps „visiškai nauja Rusija“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.02.07; 06:00
Trumposios naujienos

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, sausio 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis griežtai sukritikavo tolesnį Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų. Vokietijos pozicija šiuo klausimu yra „nepriimtina“, – pareiškė jis interviu lenkų agentūrai PAP.
 
Jei Vokietijos vyriausybė ir toliau priešinsis „Leopard 2“ tankų tiekimui Ukrainai, Lenkija suburs „nedidelę“ šalių koaliciją, kuri aprūpins Ukrainą „modernia įranga“ ir „moderniais tankais“ iš savo atsargų, pareiškė vyriausybės vadovas.
 
Lenkija jau prieš Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteine penktadienį  pareiškė, kad skirs „Leopard“ tankų iš savo atsargų. Tačiau kadangi šie tankai yra vokiečių gamybos, jų perdavimui turi pritarti Berlynas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.23; 06:00
Trumposios naujienos

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, spalio 4 d. (ELTA). „Rusų pasaulio“ ideologija plačiai remiama Rusijoje, todėl atsakomybė už įsiveržimą į Ukrainą tenka ne tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir visai šaliai.
 
Tai antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša PAP.
 
„Tai nėra vien Putino karas, kaip mano kai kas Vakaruose, tai visos Rusijos karas. Rusija turi iš pagrindų pasikeisti, kad ateityje nebekeltų grėsmės savo kaimynams“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
 
„Rusija atgaivino baisiausius XX amžiaus demonus – kolonializmą, imperializmą, nacionalizmą. Visus demonus, kurie, kaip manėme, jau priklauso tamsiai praeičiai. Bet jie vėl iškilo į paviršių, Kremlius juos naudoja kaip propagandos priemonę Rusijos visuomenėje. Deja, „rusų pasaulio“ ideologija Rusijoje labai gaji“, – konstatavo M. Morawieckis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.05; 08:24
Trumposios naujienos

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, rugsėjo 25 d. (ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas silpsta, todėl jis aštrina konfliktą. Tai interviu Lenkijos radijui pareiškė šios šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
 
„Rusijos meška sužeista ir todėl, deja, artimiausiu metu galima laukti jos smurto ir agresijos eskalavimo. Bet tai nekeičia to fakto, kad Putino režimas kasdien silpsta“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
 
Anot premjero, Putino pareiškimas, kuriame buvo pranešta apie mobilizaciją, turėjo sukelti baimę, bet jis rodo ne Rusijos galią, o didelę krizę, kuri ją ištiko.
 
„Nuo pat įsiveržimo pradžios visas pasaulis matė Rusijos armijos gėdą, praėjusios epochos techniką, lauko viduryje paliktus tankus, kareivius, kurie, patekę į ukrainiečių nelaisvę, aiškino, jog jiems buvo pasakyta, kad jie važiuoja į pratybas, o ne į karą“, – pareiškė M. Morawieckis.
 
Lenkijos ministras pirmininkas priminė, jog „Putinas ilgai stengėsi nesiųsti į frontą etninių rusų, todėl į karą pirmiausia vyko tautinės mažumos iš atokių Rusijos regionų“.
 
Pasak M. Morawieckio, tai ne tik atskleidžia rasistinės Kremliaus politikos esmę, bet ir rodo, „kokį milžinišką spaudimą patiria Rusijos viršūnės“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.09.26; 07:00
Aktualijos

Lietuvos ir Lenkijos premjerų Ingridos Šimonytės ir Mateuszo Morawieckio spaudos konferencija. LRVK/Laimos Penek nuotr.

Vilniuje sekmadienį susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Ingrida Šimonytė ir Mateuszas Morawieckis aptarė saugumo padėtį regione ir situaciją ES pasienyje su Baltarusija dėl Aliaksandro Lukašenkos vykdomos hibridinės atakos, nukreiptos prieš visą Europos Sąjungą, kalbėjo apie tolesnius bendrus veiksmus didinant tarptautinės bendruomenės spaudimą Minskui.
 
„Reiškiame solidarumą su Lenkija, kuri šiuo metu patiria didžiausią krūvį atlaikant A. Lukašenkos hibridinę ataką prieš ES“, – sakė I. Šimonytė.
 
„Nors ir matome tam tikrų teigiamų ženklų grąžinant migrantus į kilmės šalis, tačiau Minsko režimo organizuojama ataka, deja, vis dar tęsiasi. Todėl ypač svarbu toliau didinti spaudimą ir sankcijas Minskui iki situacija pasikeis iš esmės“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.
 
Lietuvos Vyriausybės vadovė akcentavo, kad kilusi humanitarinė krizė turi būti sprendžiama Baltarusijoje, o Minskas – šios krizės sukėlėjas – privalo suteikti visas galimybes šalyje veikti tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms.
 
Kaip pažymima Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, Lietuvos premjerė pabrėžė, kad būtina išlaikyti ES vienybę, nenuolaidžiaujant režimui, dėl kurio kaltės prie ES rytinių sienų atsidūrė tūkstančiai apgautų žmonių.
 
Anot I. Šimonytės, Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės svarba dar labiau išryškėja šalims susiduriant su regioniniais ir globaliais saugumo iššūkiais.
 
„Todėl turime dar labiau stiprinti mūsų šalių strateginį ir praktinį bendradarbiavimą bei koordinuoti savo veiksmus. Glaudus mūsų šalių bendradarbiavimas daro mus stipresniais”, – pažymėjo Lietuvos premjerė.
 
Lenkijos premjeras M. Morawieckis sekmadienį taip pat susitiko su Estijos premjere Kaja Kallas, o po susitikimo su Lietuvos Vyriausybės vadove dar su vizitu lankysis Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.22; 05:17
Gordijo mazgas

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį įspėjo tiesiogiai nesikalbėti su Baltarusija apie precedento neturinčią migrantų krizę Lenkijos pasienyje, nes tai legitimizuoja šalies režimą.
 
M. Morawieckis pateikė savo komentarus, kai prieš tai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu pasikalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir tai buvo pirmasis jo pokalbis su kurios nors Vakarų šalies lyderiu nuo praėjusių metų, kai jis susidorojo su masiniais antivyriausybiniais protestais. A. Merkel taip pat pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
 
„Turime suprasti, kad bet kokie tiesioginiai pokalbiai su (Baltarusijos prezidentu Aliaksandru) Lukašenka jam yra naudingi, nes jie legitimizuoja jo režimą“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. Lenkijos premjeras pridūrė, kad taip pat telefonu kalbėjosi su A. Merkel ir pokalbio metu aptarė Europos Sąjungos (ES) atsaką į migrantų krizę Lenkijos pasienyje.
 
„Visų pirma aš pabrėžiau kanclerei, kad bet kokie Lenkijai ir visai šiai situacijai aktualūs susitarimai neturėtų būtų priimti be mūsų žinios, – teigė M. Morawieckis. – Nieko apie mus be mūsų. Tai yra aišku ir kanclerė priėmė tokią poziciją.“
 
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vakarų šalys kaltina A. Lukašenką dirbtinai sukėlus migrantų krizę, taip siekiant kerštauti už jo režimui paskelbtas sankcijas. Ginčijamas Baltarusijos prezidentas ir jo pagrindinis sąjungininkas V. Putinas atmeta šiuos kaltinimus ir savo ruožtu žeria kritiką ES, nes ši nepriima migrantų.
 
Lenkijos valdančiosios partijos PiS nariai yra kritiški Vokietijos veiksmų siekiant rasti sprendimą migrantų krizei atžvilgiu. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį teigė pareiškęs savo kolegai iš Vokietijos Frankui-Walteriui Steinmeieriui, kad Lenkija turi būti įtraukta priimant sprendimus dėl krizės.
 
„Esame suvereni valstybė, kuri turi teisę priimti savo pačios sprendimus, ir mes neatsisakysime šios teisės, – reporteriams sakė Lenkijos prezidentas. – Lenkija nepripažins jokių be mūsų priimtų susitarimų.“
 
Buvusi Lenkijos premjerė ir PiS narė Beata Szydlo taip pat negailėjo kritikos A. Merkel dėl „atskirų pokalbių su Minsku ir Maskva“. „Šis elgesys primena tamsiausias istorijos akimirkas, kai Vidurio Europos šalys buvo laikomos tik politinių mainų objektais. Lenkija negali palaikyti tokio Vokietijos elgesio“, – tviteryje parašė B. Szydlo.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.11.19; 05:16
Trumposios naujienos

A. Merkel Varšuvoje susitiko su Lenkijos premjeru. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį Varšuvoje susitiko pokalbių su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu. Šis viešnią priėmė Lazienki parko rūmuose. Prieš tai kanclerė padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo.
 
A. Merkel ir M. Morawieckio susitikime pirmiausiai bus kalbama dvišaliais, Europos ir tarptautiniais klausimais, taip pat apie Vokietijos ir Lenkijos santykius. Politiniai šalių santykiai šiuo metu įtempti. Vokietijos vyriausybė pritaria Europos Komisijos susirūpinimui dėl Lenkijos vyriausybės teismų reformos. Lenkija atmeta Vokietijos ir Rusijos dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.
 
Dar viena tema gali būti konfliktas pasienyje tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Praėjusiais mėnesiais per Baltarusiją tūkstančiai migrantų atvyko į ES. Lenkija dėl situacijos pasienio teritorijoje paskelbė beprecedentę nepaprastąją padėtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.12; 00:05
Verslas

Premjero Sauliaus Skvernelio ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rugsėjo 17 dieną, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos ministrams pirmininkams, pasirašyti du svarbūs susitarimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lenkijos geležinkelių kompanijos PKP. Pirmuoju susitarimu patvirtintas įsipareigojimas šalių sostines sujungti patogiu keleiviniu traukiniu, antruoju – abiem bendrovėms pradėti jungtinę veiklą gabenant krovinius geležinkeliu Lietuvoje ir Lenkijoje.
 
Pasirašymo ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis. Premjeras S. Skvernelis akcentavo šių susitarimų svarbą Lietuvą ir Lenkiją sujungiant dar glaudesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais.
 
„Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Tad labai džiaugiuosi būsima patogia jungtimi žmonėms keliauti tarp Varšuvos ir Vilniaus. Patogus ir ekologiškas susisiekimas yra pagrindas žmonių atostogų kelionėms, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo bendruomenės judėjimui“, – sako S. Skvernelis.
 
S. Skvernelio teigimu, didelę reikšmę šalies ekonomikai turės ir antrasis bendrovių pasirašytas susitarimas – drauge gabenti intermodalinius krovinius geležinkeliu. Šiuo pagrindu logistikos kompanijoms ir visam regiono verslui atsiranda ekonomiškai patraukli bei ekologiška krovinių gabenimo alternatyva.
 
„Europos Sąjunga aktyviai pasisako už transporto srautų perkėlimą nuo automobilių kelių į geležinkelius ar vandens kelius. Taip kuriami tvaresni ir mažiau taršūs keliai kroviniams, atlaisvinami automobilių keliai. Tai aktualu Lietuvai siekiant ekologijos tikslų, bet taip pat turi ir praktinės naudos – juk žinome koks intensyvus yra automobilių koridorius tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – sako Ministras Pirmininkas.
 
Keleiviams – patogi jungtis
 
LTG grupės bendrovė „LTG Link“ ir PKP antrinė bendrovė „PKP Intercity“ susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įtvirtintas šalių įsipareigojimas jau 2021 metų antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti komfortišku, šiuolaikinių keliautojų poreikius atitinkančiu traukiniu. Planuojama, kad kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas.
 
LTG grupės vadovas Mantas Bartuška akcentuoja šios jungties svarbą „Rail Baltica“ projekto kontekste.
 
„Tai bus tarsi įvadas į „Rail Baltica“ linijos atidarymą. Pradžioje tikimės 35 tūkst. keleivių per metus, o keliautojų piką pasieksime pabaigus statyti europinę vėžę iki pat Vilniaus. Neabejoju, kad tuomet tai bus populiariausias žmonių pasirinkimas kelionėms tarp šių šalių. Bet svarbiausia, kad jau kitais metais galėsime pas kaimynus keliauti traukiniais, palikdami mažiausią taršos pėdsaką, lyginant su kitų rūšių transportu“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.
 
PKP S. A. valdybos pirmininkas Krzysztofas Maminskis susitikime džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos nuveiktais darbais stiprinant bendradarbiavimą geležinkelių transporto srityje.
 
„Bendradarbiavimas geležinkelių transporto srityje tarp mūsų valstybių kasdien įgauna vis didesnį pagreitį. Esu labai patenkintas tokia įvykių raida ir džiaugiuosi, kad mūsų darbas duoda apčiuopiamų rezultatų. Esu įsitikinęs, kad atlikti veiksmai tiek mūsų visuomenėms, tiek verslui sukurs naują susisiekimo tarp Lenkijos ir Lietuvos alternatyvą, kuri pateisins jų lūkesčius, – sako K. ​​Maminskis.
 
Kroviniams – ekonomiška jungtis
 
Renginio metu pasirašyta LTG ir PKP jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius. Šią sutartį pasirašė Lenkijos bendrovė „PKP Cargo“ ir „LTG Cargo“ antrinė bendrovė Lenkijoje „LTG Cargo Polska“. Planuojama,kad bendra įmonė pradės veikti kitų metų pirmą ketvirtį.
 
„LTG grupės strategijoje numatyti ambicingi tikslai už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi, kad jie įgauna aiškius kontūrus ir jau greitu metu skaičiuosime pirmas vežtas tonas už Lietuvos ribų. Partnerystė su rinkos lyderiais „PKP Cargo“ yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti – esu dėkingas partneriams už pasitikėjimą ir bendrai įmonei linkiu puikių veiklos rezultatų“, – sako LTG vadovas M. Bartuška.
 
Bendra įmonė užsiims intermodaliniais vežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat – siūlys krovinių vežimo paslaugas į Vokietijos, Šiaurės Italijos krovos terminalus. Plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui.
 
Intermodaliniai pervežimai, kai suderinami keli transporto būdai, taupo ne tik verslo patiriamas logistikos sąnaudas, bet ir mažina aplinkos taršą, spūstis, triukšmą, eismo įvykius keliuose bei kitą neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai. Krovinius gabenant geležinkeliu į aplinką patenka 3 kartus mažiau CO2, nei juos vežant kelių transportu, be to, mažėja ir avarijų skaičius keliuose.
 
Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, iš jų – tik 0,6 mln. tonų geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 1,8 mln. vilkikų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.18; 08:00
Trumposios naujienos

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Sankcijos prieš 20-30 Baltarusijos pareigūnų yra nepakankamos. Tai trečiadienį po susitikimo su Lenkijos parlamente atstovaujamų partijų lyderiais, skirto įvykiams Baltarusijoje, pareiškė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis.
 
„Mes kalbame apie sankcijas Europos formatu ir norime, kad jos būtų rimtos, kad Aliaksandras Lukašenka rimtai į jas pažiūrėtų. Todėl 20 ar 30 asmenų, kuriems būtų uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją, mums yra aiškiai per mažai. Mes dėl jų tarsimės, aš ir šiandien per pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel iškelsiu sankcijų klausimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
 
„Kuo toliau į Vakarus, tuo mažiau dėmesio Baltarusijai“, – konstatavo M. Morawieckis.
 
Jis taip pat pranešė, kad Lenkijos valdžia įsileido į savo teritoriją be vizų ir reikiamų dokumentų kelias dešimtis Baltarusijos piliečių, nukentėjusių nuo Lukašenkos režimo.
 
„Mūsų pagalba plečiama. Aš paprašiau sveikatos apsaugos ministrą parengti mūsų ligonines, kad būtų galima priimti žmones iš už rytinės mūsų sienos“, – pridūrė M. Morawieckis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 07:31
Trumposios naujienos

Lenkija turėtų pareikalauti kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo sukeltus nuostolius, sekmadienio rytą Gdanske minint 80-ąsias karo pradžios metines pareiškė šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
 
„Turime kalbėti apie šiuos nuostolius… turime pareikalauti teisybės ir turime pareikalauti kompensacijos“, – M. Morawieckis teigė Lenkijos žiniasklaidai.
 
Per karą Vokietijos sukelti nuostoliai Lenkijoje buvo dešimtis kartų didesni už sumas, kurias Lenkija išleido kurdama ir vystydama savo jauną valstybę po Pirmojo pasaulinio karo, pridūrė šalies premjeras.
 
Antrasis pasaulinis karas nusinešė 6 milijonus lenkų gyvybių, tarp kurių – 3 milijonai Lenkijos žydų.
 
Anot M. Morawieckio, Antrasis pasaulinis karas buvo „milžiniško masto genocidas, lenkų tautos genocidas“. Per karą Lenkija apsaugojo tokias Europos civilizacijos pagrindines vertybes kaip laisvė ir žmonijos orumas, pabrėžė ministras pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.01; 03:00
Gordijo mazgas

Pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad atšaukiamas Izraelio socialinės lygybės ministerijos generalinio direktoriaus Avio Coheno – Scalio vadovaujamos delegacijos vizitas į Varšuvą. 

„Paskutinę minutę Izraelis pakeitė delegacijos sudėtį, kas gali reikšti, kad derybose daugiausia dėmesio ketinama skirti turto grąžinimo klausimams, todėl Lenkija priėmė sprendimą atšaukti Izraelio pareigūnų vizitą“, – sakoma URM pranešime.

Pasak portalo „Wiadomosci“, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis jau prieš savaitę sakė, kad Teisės ir teisingumo partijos vyriausybė „jokiai šaliai neleis reikšti pretenzijų“. Savo ruožtu partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigė, jog „tai mums turi būti sumokėta“, o „Lenkija neturi jokių įsipareigojimų“. Turto restitucijos klausimas taip pat tapo Lenkijos kraštutinių dešiniųjų rinkimų kampanijos tema. 

Lenkija mano, kad Antrojo pasaulinio karo metais konfiskuoto žydų turto grąžinimo klausimas yra išnagrinėtas.

Izraelio delegacija turėjo atvykti į Varšuvą pirmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 10:08
Trumposios naujienos

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Dėl kylančių grėsmių Europos Sąjunga turi tapti atviresnė, sako Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

„Europos projektas turi tapti atviresnis, nes gyvename neeiliniais laikais dėl vienu metu mus ištikusių skirtingų krizių“, – pridūrė jis, įvardindamas migracijos krizę, „Brexit“ ir Rusijos vykdomą hibridinį karą.

„Džiaugiuosi matydamas Europos gynybos fondą ir investicijas į gynybos sektorių“, – sakė M. Morawieckis ir kritikuodamas „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, priminė, kad tai politinis projektas, leisiantis Rusijai padidinti įtaką Lenkijos ir kaimyninių šalių ekonomikai. 

Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre gynė prieštaringai vertinamą savo vyriausybės teisėsaugos reformą.

ES dėl teisės reformos pradėjo iki šiol beprecedentę procedūrą prieš Lenkiją, kuri gali baigtis balso teisės atėmimu. Europos Komisija kaltina Varšuvą ribojant teisėsaugos nepriklausomumą ir žlugdant valdžių padalijimą.

Šią savaitę kaip dalis reformos įsigaliojo įstatymas, kuriuo Aukščiausiojo teismo teisėjų pensinis amžius mažinamas nuo 70 iki 65 metų. Tai reiškia, kad nuo trečiadienio į pensiją priversti išeiti 27 iš 73 teisėjų. Kai kurie jų atsisako tai daryti ir vadina reformą vyriausybės mėginimu į teisėjų postus susodinti sau palankius asmenis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.05; 05:00

Atsargiai

Trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėl gynė prieštaringai vertinamas šalies teismų sistemos reformas. Tą jis darė kitą dieną po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu, kurio metu politikai aptarė Europos Sąjungos (ES) kritiką naujiesiems šalies įstatymams. EPA – ELTA nuotr.: M. Morawieckis (K) ir J. C. Junckeris Briuselyje.

Tęsiantis Lenkijos ginčui su Europos Komisija, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas įspėja dėl „Polexit“ – Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). „Tai ginčas ne dėl to, kaip turi atrodyti Europa, o dėl to – ar Lenkija toliau bus jos dalis“, – pareiškė buvęs Lenkijos premjeras interviu katalikiškam savaitraščiui „Tygodnik Powszechny“, kuris pasirodė trečiadienį.

D.Tuskas apkaltino Lenkijos vyriausybę sąmoningai priešinantis viskam, kas yra svarbu Europos Sąjungai. Nacionalkonservatoriai, anot kritikų, ginčytinomis reformomis savo kontrolėn perėmė žiniasklaidą ir teisėsaugą. Pirmą kartą ES istorijoje Briuselis pradėjo drausminę procedūrą prieš Lenkiją dėl grėsmės pagrindinėms vertybėms. Lenkija atmeta ir ES nuspręstas pabėgėlių padalijimo kvotas.

D.Tuskas kritikavo valdančiosios Teisės ir teisingumo (PiS) partijos pirmininką Jaroslawą Kaczynskį: jį esą žavi politinė filosofija, anot kurios, valdžia yra aukščiau teisės, o ne atvirkščiai, ir, anot kurios, rinkimuose gautas mandatas yra aukščiau konstitucijos.

Be to, D. Tuskas apkaltino valdančiuosius, kad juos domina tik ES pinigai. Jei Lenkija vieną dieną taptų neto mokėtoja, jis esą neatmeta, kad valdantieji klaustų lenkų dėl tolesnės narystės ES. EVT pirmininkas įspėjo: „Tada jie darytų daug, kad tai atliktų iki galo, kad atsisakytų narystės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.11; 00:02

Trumposios naujienos

Naujasis dešiniosios pakraipos Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, siekiantis pataisyti įtemptus santykius su Europos Sąjungos (ES) partneriais, antradienį vykdydamas didžiulę ministrų kabineto pertvarką atleido gynybos ir užsienio reikalų ministrus.

Postų neteko ne tik prieštaringai vertinamas gynybos ministras Antonis Macierewiczius ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis, bet ir aplinkos ministras Janas Szyszko ir keli kiti ministrai. Apie tai buvo pranešta per oficialią ceremoniją Varšuvoje įsikūrusioje prezidentūroje.

Gynybos ministro pareigos atiteko vidaus reikalų ministro pareigas ėjusiam Mariuszui Blaszczakui. Tuo tarpu užsienio reikalų ministro pavaduotojui Jacekui Czaputowicziui skiriamos užsienio reikalų ministro pareigos, o Henrykui Kowalczykui atiteko aplinkos ministro postas. Vykdant pertvarką, taip pat buvo pakeisti sveikatos apsaugos ir skaitmeninimo ministrai.

Vėliau antradienį Lenkijos ministras pirmininkas skris į Briuselį pokalbių su Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu. Pokalbiuose didžiausias dėmesys bus skiriamas precedento neturinčiai ES drausminei procedūrai prieš Varšuvą dėl prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.10; 06:23