Premjero Sauliaus Skvernelio ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rugsėjo 17 dieną, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos ministrams pirmininkams, pasirašyti du svarbūs susitarimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lenkijos geležinkelių kompanijos PKP. Pirmuoju susitarimu patvirtintas įsipareigojimas šalių sostines sujungti patogiu keleiviniu traukiniu, antruoju – abiem bendrovėms pradėti jungtinę veiklą gabenant krovinius geležinkeliu Lietuvoje ir Lenkijoje.
 
Pasirašymo ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis. Premjeras S. Skvernelis akcentavo šių susitarimų svarbą Lietuvą ir Lenkiją sujungiant dar glaudesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais.
 
„Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Tad labai džiaugiuosi būsima patogia jungtimi žmonėms keliauti tarp Varšuvos ir Vilniaus. Patogus ir ekologiškas susisiekimas yra pagrindas žmonių atostogų kelionėms, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo bendruomenės judėjimui“, – sako S. Skvernelis.
 
S. Skvernelio teigimu, didelę reikšmę šalies ekonomikai turės ir antrasis bendrovių pasirašytas susitarimas – drauge gabenti intermodalinius krovinius geležinkeliu. Šiuo pagrindu logistikos kompanijoms ir visam regiono verslui atsiranda ekonomiškai patraukli bei ekologiška krovinių gabenimo alternatyva.
 
„Europos Sąjunga aktyviai pasisako už transporto srautų perkėlimą nuo automobilių kelių į geležinkelius ar vandens kelius. Taip kuriami tvaresni ir mažiau taršūs keliai kroviniams, atlaisvinami automobilių keliai. Tai aktualu Lietuvai siekiant ekologijos tikslų, bet taip pat turi ir praktinės naudos – juk žinome koks intensyvus yra automobilių koridorius tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – sako Ministras Pirmininkas.
 
Keleiviams – patogi jungtis
 
LTG grupės bendrovė „LTG Link“ ir PKP antrinė bendrovė „PKP Intercity“ susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įtvirtintas šalių įsipareigojimas jau 2021 metų antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti komfortišku, šiuolaikinių keliautojų poreikius atitinkančiu traukiniu. Planuojama, kad kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas.
 
LTG grupės vadovas Mantas Bartuška akcentuoja šios jungties svarbą „Rail Baltica“ projekto kontekste.
 
„Tai bus tarsi įvadas į „Rail Baltica“ linijos atidarymą. Pradžioje tikimės 35 tūkst. keleivių per metus, o keliautojų piką pasieksime pabaigus statyti europinę vėžę iki pat Vilniaus. Neabejoju, kad tuomet tai bus populiariausias žmonių pasirinkimas kelionėms tarp šių šalių. Bet svarbiausia, kad jau kitais metais galėsime pas kaimynus keliauti traukiniais, palikdami mažiausią taršos pėdsaką, lyginant su kitų rūšių transportu“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.
 
PKP S. A. valdybos pirmininkas Krzysztofas Maminskis susitikime džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos nuveiktais darbais stiprinant bendradarbiavimą geležinkelių transporto srityje.
 
„Bendradarbiavimas geležinkelių transporto srityje tarp mūsų valstybių kasdien įgauna vis didesnį pagreitį. Esu labai patenkintas tokia įvykių raida ir džiaugiuosi, kad mūsų darbas duoda apčiuopiamų rezultatų. Esu įsitikinęs, kad atlikti veiksmai tiek mūsų visuomenėms, tiek verslui sukurs naują susisiekimo tarp Lenkijos ir Lietuvos alternatyvą, kuri pateisins jų lūkesčius, – sako K. ​​Maminskis.
 
Kroviniams – ekonomiška jungtis
 
Renginio metu pasirašyta LTG ir PKP jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius. Šią sutartį pasirašė Lenkijos bendrovė „PKP Cargo“ ir „LTG Cargo“ antrinė bendrovė Lenkijoje „LTG Cargo Polska“. Planuojama,kad bendra įmonė pradės veikti kitų metų pirmą ketvirtį.
 
„LTG grupės strategijoje numatyti ambicingi tikslai už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi, kad jie įgauna aiškius kontūrus ir jau greitu metu skaičiuosime pirmas vežtas tonas už Lietuvos ribų. Partnerystė su rinkos lyderiais „PKP Cargo“ yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti – esu dėkingas partneriams už pasitikėjimą ir bendrai įmonei linkiu puikių veiklos rezultatų“, – sako LTG vadovas M. Bartuška.
 
Bendra įmonė užsiims intermodaliniais vežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat – siūlys krovinių vežimo paslaugas į Vokietijos, Šiaurės Italijos krovos terminalus. Plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui.
 
Intermodaliniai pervežimai, kai suderinami keli transporto būdai, taupo ne tik verslo patiriamas logistikos sąnaudas, bet ir mažina aplinkos taršą, spūstis, triukšmą, eismo įvykius keliuose bei kitą neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai. Krovinius gabenant geležinkeliu į aplinką patenka 3 kartus mažiau CO2, nei juos vežant kelių transportu, be to, mažėja ir avarijų skaičius keliuose.
 
Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, iš jų – tik 0,6 mln. tonų geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 1,8 mln. vilkikų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.18; 08:00

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Sankcijos prieš 20-30 Baltarusijos pareigūnų yra nepakankamos. Tai trečiadienį po susitikimo su Lenkijos parlamente atstovaujamų partijų lyderiais, skirto įvykiams Baltarusijoje, pareiškė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis.
 
„Mes kalbame apie sankcijas Europos formatu ir norime, kad jos būtų rimtos, kad Aliaksandras Lukašenka rimtai į jas pažiūrėtų. Todėl 20 ar 30 asmenų, kuriems būtų uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją, mums yra aiškiai per mažai. Mes dėl jų tarsimės, aš ir šiandien per pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel iškelsiu sankcijų klausimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
 
„Kuo toliau į Vakarus, tuo mažiau dėmesio Baltarusijai“, – konstatavo M. Morawieckis.
 
Jis taip pat pranešė, kad Lenkijos valdžia įsileido į savo teritoriją be vizų ir reikiamų dokumentų kelias dešimtis Baltarusijos piliečių, nukentėjusių nuo Lukašenkos režimo.
 
„Mūsų pagalba plečiama. Aš paprašiau sveikatos apsaugos ministrą parengti mūsų ligonines, kad būtų galima priimti žmones iš už rytinės mūsų sienos“, – pridūrė M. Morawieckis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 07:31

Lenkija turėtų pareikalauti kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo sukeltus nuostolius, sekmadienio rytą Gdanske minint 80-ąsias karo pradžios metines pareiškė šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
 
„Turime kalbėti apie šiuos nuostolius… turime pareikalauti teisybės ir turime pareikalauti kompensacijos“, – M. Morawieckis teigė Lenkijos žiniasklaidai.
 
Per karą Vokietijos sukelti nuostoliai Lenkijoje buvo dešimtis kartų didesni už sumas, kurias Lenkija išleido kurdama ir vystydama savo jauną valstybę po Pirmojo pasaulinio karo, pridūrė šalies premjeras.
 
Antrasis pasaulinis karas nusinešė 6 milijonus lenkų gyvybių, tarp kurių – 3 milijonai Lenkijos žydų.
 
Anot M. Morawieckio, Antrasis pasaulinis karas buvo „milžiniško masto genocidas, lenkų tautos genocidas“. Per karą Lenkija apsaugojo tokias Europos civilizacijos pagrindines vertybes kaip laisvė ir žmonijos orumas, pabrėžė ministras pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.01; 03:00

Pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad atšaukiamas Izraelio socialinės lygybės ministerijos generalinio direktoriaus Avio Coheno – Scalio vadovaujamos delegacijos vizitas į Varšuvą. 

„Paskutinę minutę Izraelis pakeitė delegacijos sudėtį, kas gali reikšti, kad derybose daugiausia dėmesio ketinama skirti turto grąžinimo klausimams, todėl Lenkija priėmė sprendimą atšaukti Izraelio pareigūnų vizitą“, – sakoma URM pranešime.

Pasak portalo „Wiadomosci“, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis jau prieš savaitę sakė, kad Teisės ir teisingumo partijos vyriausybė „jokiai šaliai neleis reikšti pretenzijų“. Savo ruožtu partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigė, jog „tai mums turi būti sumokėta“, o „Lenkija neturi jokių įsipareigojimų“. Turto restitucijos klausimas taip pat tapo Lenkijos kraštutinių dešiniųjų rinkimų kampanijos tema. 

Lenkija mano, kad Antrojo pasaulinio karo metais konfiskuoto žydų turto grąžinimo klausimas yra išnagrinėtas.

Izraelio delegacija turėjo atvykti į Varšuvą pirmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 10:08

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Dėl kylančių grėsmių Europos Sąjunga turi tapti atviresnė, sako Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

„Europos projektas turi tapti atviresnis, nes gyvename neeiliniais laikais dėl vienu metu mus ištikusių skirtingų krizių“, – pridūrė jis, įvardindamas migracijos krizę, „Brexit“ ir Rusijos vykdomą hibridinį karą.

„Džiaugiuosi matydamas Europos gynybos fondą ir investicijas į gynybos sektorių“, – sakė M. Morawieckis ir kritikuodamas „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, priminė, kad tai politinis projektas, leisiantis Rusijai padidinti įtaką Lenkijos ir kaimyninių šalių ekonomikai. 

Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre gynė prieštaringai vertinamą savo vyriausybės teisėsaugos reformą.

ES dėl teisės reformos pradėjo iki šiol beprecedentę procedūrą prieš Lenkiją, kuri gali baigtis balso teisės atėmimu. Europos Komisija kaltina Varšuvą ribojant teisėsaugos nepriklausomumą ir žlugdant valdžių padalijimą.

Šią savaitę kaip dalis reformos įsigaliojo įstatymas, kuriuo Aukščiausiojo teismo teisėjų pensinis amžius mažinamas nuo 70 iki 65 metų. Tai reiškia, kad nuo trečiadienio į pensiją priversti išeiti 27 iš 73 teisėjų. Kai kurie jų atsisako tai daryti ir vadina reformą vyriausybės mėginimu į teisėjų postus susodinti sau palankius asmenis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.05; 05:00

Trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėl gynė prieštaringai vertinamas šalies teismų sistemos reformas. Tą jis darė kitą dieną po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu, kurio metu politikai aptarė Europos Sąjungos (ES) kritiką naujiesiems šalies įstatymams. EPA – ELTA nuotr.: M. Morawieckis (K) ir J. C. Junckeris Briuselyje.

Tęsiantis Lenkijos ginčui su Europos Komisija, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas įspėja dėl „Polexit“ – Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). „Tai ginčas ne dėl to, kaip turi atrodyti Europa, o dėl to – ar Lenkija toliau bus jos dalis“, – pareiškė buvęs Lenkijos premjeras interviu katalikiškam savaitraščiui „Tygodnik Powszechny“, kuris pasirodė trečiadienį.

D.Tuskas apkaltino Lenkijos vyriausybę sąmoningai priešinantis viskam, kas yra svarbu Europos Sąjungai. Nacionalkonservatoriai, anot kritikų, ginčytinomis reformomis savo kontrolėn perėmė žiniasklaidą ir teisėsaugą. Pirmą kartą ES istorijoje Briuselis pradėjo drausminę procedūrą prieš Lenkiją dėl grėsmės pagrindinėms vertybėms. Lenkija atmeta ir ES nuspręstas pabėgėlių padalijimo kvotas.

D.Tuskas kritikavo valdančiosios Teisės ir teisingumo (PiS) partijos pirmininką Jaroslawą Kaczynskį: jį esą žavi politinė filosofija, anot kurios, valdžia yra aukščiau teisės, o ne atvirkščiai, ir, anot kurios, rinkimuose gautas mandatas yra aukščiau konstitucijos.

Be to, D. Tuskas apkaltino valdančiuosius, kad juos domina tik ES pinigai. Jei Lenkija vieną dieną taptų neto mokėtoja, jis esą neatmeta, kad valdantieji klaustų lenkų dėl tolesnės narystės ES. EVT pirmininkas įspėjo: „Tada jie darytų daug, kad tai atliktų iki galo, kad atsisakytų narystės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.11; 00:02

Naujasis dešiniosios pakraipos Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, siekiantis pataisyti įtemptus santykius su Europos Sąjungos (ES) partneriais, antradienį vykdydamas didžiulę ministrų kabineto pertvarką atleido gynybos ir užsienio reikalų ministrus.

Postų neteko ne tik prieštaringai vertinamas gynybos ministras Antonis Macierewiczius ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis, bet ir aplinkos ministras Janas Szyszko ir keli kiti ministrai. Apie tai buvo pranešta per oficialią ceremoniją Varšuvoje įsikūrusioje prezidentūroje.

Gynybos ministro pareigos atiteko vidaus reikalų ministro pareigas ėjusiam Mariuszui Blaszczakui. Tuo tarpu užsienio reikalų ministro pavaduotojui Jacekui Czaputowicziui skiriamos užsienio reikalų ministro pareigos, o Henrykui Kowalczykui atiteko aplinkos ministro postas. Vykdant pertvarką, taip pat buvo pakeisti sveikatos apsaugos ir skaitmeninimo ministrai.

Vėliau antradienį Lenkijos ministras pirmininkas skris į Briuselį pokalbių su Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu. Pokalbiuose didžiausias dėmesys bus skiriamas precedento neturinčiai ES drausminei procedūrai prieš Varšuvą dėl prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.10; 06:23

top_secret_plius

Juzefas Oleksa (Juzef Oleksa) – Lenkijos ministras pirmininkas, priverstas atsistatydinti 1996 metų sausio 24 dieną.

Atsistatydino po to, kai karinė prokuratūra pradėjo tikrinti pareiškimus, kad jis savo laiku užsiiminėjęs šnipinėjimu Sovietų Sąjungos naudai. Tyrimo metu taip pat išaiškėjo, kad su šnipinėjimu susiję du buvę sovietų diplomatai, dirbę Lenkijoje.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: kaltinimai Juzefui Oleksui“

katastrofa_smolenskas

Varšuva reikalauja tyrimo po to, kai tinklaraštyje buvo išspausdintos buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio ir kitų katastrofos ties Smolensku aukų lavonų fotografijos.

Taip rašoma leidinyje „Le Figaro“.

Paslaptingas rusų tinklaraštis sukurstė polemiką, išspausdinęs šokiruojančias aukų fotografijas iš katastrofos vietos ir morgo, praneša straipsnio autorius Arielis Tedrelis. Lenkijos vyriausybė pranešė, esanti pasipiktinusi, ir pareikalavo pradėti tyrimą, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Tinklaraštininkas kursto Rusijos ir Lenkijos priešiškumą“

maceikianecas

Šiandieniniai Lietuvos – Lenkijos santykiai kaip niekad prasti. Ir nematyti jokių prošvaisčių, kad bent artimiausiu metu imtų gerėti.

Kodėl toks ryškus pablogėjimas? Kokioms jėgoms naudinga, kai tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra vienybės?

Kodėl Lenkijos politikai demonstratyviai žemina Lietuvos valdžios atstovus? Kodėl kurstomi Vilniaus krašto lenkai? Kodėl Seinuose ir Punske buvo išniekinti lietuviški vietovių užrašai? Ar tikrai lietuviai kuo nors nusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai?

Į  klausimus atsako Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas, Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas Ryšardas Maceikianecas. Su ponu Ryšardu Maceikianecu kalbasi Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ryšardas Maceikianecas: “Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai”“