Tankas Leopard 2. Youtube.com
Varšuva, sausio 27 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Lenkijai, papildomai pristatysiančiai Kyjivui 60 tankų, kad padėtų atremti Rusijos agresiją.
„Ačiū (…) Lenkijai už šiuos svarbius sprendimus pristatyti Ukrainai 60 lenkiškų tankų, kurių 30 yra garsieji „PT-91 Twardy“, ir 14 tankų „Leopard“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį per interviu Kanados televizijai „CTV News“ atskleidė Varšuvos indėlį.
„Šiuo metu esame pasirengę pasiųsti 60 modernizuotų savo tankų, 30 jų – tankai PT-91. Be šių tankų, iš savo atsargų pasiųsime 14 tankų „Leopard “, – sakė jis.
Pasak M. Morawieckio, nuo karo pradžios Lenkija suteikė Ukrainai „250 tankų (…) ar net daugiau“. Ukrainai jau pristatyti tankai daugiausia yra sovietinio modelio T-72. Tankai PT-91 yra modernizuota jų versija.
Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
Berlynas, sausio 27 d. (Ukrinform-ELTA). Dauguma Vokietijos piliečių palaiko savo vyriausybės sprendimą nusiųsti Ukrainai pagrindinių kovinių tankų „Leopard 2“.
Tai rodo televizijos kanalo ZDF surengtos apklausos rezultatai.
54 proc. apklaustųjų pareiškė, kad šis sprendimas yra teisingas, 38 proc. vokiečių laikosi priešingos nuomonės.
Tankų tiekimui pritaria 75 proc. Žaliųjų partijos šalininkų, 64 proc. Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) rėmėjų, 61 proc. rinkėjų, balsuojančių už Socialdemokratų partiją, 55 proc. Laisvosios demokratų partijos šalininkų.
Daugiausiai tankų tiekimo Ukrainai priešininkų yra tarp dešiniosios radikaliosios „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) šalininkų – 89 proc.
Smarkiai skiriasi nuomonės Vakarų ir Rytų Vokietijoje. Buvusios VFR žemėse sunkiųjų tankų tiekimą remia dauguma respondentų (už – 59 proc.; prieš – 33 proc.), o rytuose, buvusioje VDR, vaizdas beveik priešingas (už – 35 proc.; prieš – 57 proc.).
„Ukrinform“ primena, kad šią savaitę Vokietijos vyriausybė po ilgų dvejonių sutiko patiekti Ukrainai tankų „Leopard 2“. Pirmosios 14 mašinų turėtų pasiekti Ukrainą iki kovo pabaigos.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 26 d. (ELTA). Ukrainai dar reikia mažiausiai 350-400 tankų, kad suformuotų smogiamąsias šarvuočių ir tankų pajėgas. Tai ketvirtadienį interviu „24-ajam kanalui“ pareiškė prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
Jo manymu, galutinis lūžis tiekiant ginklus Ukrainai jau įvyko.
„Vis dar girdėti eskalacijos baimės atgarsių, bet jau visi suprato, jog jokios eskalacijos nebus, kadangi visiška eskalacija jau pasiekta, jau vyksta didelis karas ir Ukrainai visko reikia duoti čia ir dabar… Dabar ateis metas, kai Ukraina pakankamai gaus visko, ko reikia, kad pasiektų šio karo finalą“, – teigė patarėjas. Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Pasak jo, šiuo metu vienintelė ginklų tiekimo Ukrainai problema yra logistika. M. Podoliakas pažymėjo, kad dabar iškilo uždavinys organizuoti ginklų pristatymo „konvejerį“ ir Ukrainos kariškių rengimą.
„Oficialiai jau paskelbta apie maždaug 120 tankų, bet, atsižvelgiant į dabartinį momentą, mums reikia 350-400 tankų, kad suformuotume konkrečias tankų šturmo brigadas. Manau, kad šį skaičių pasieksime“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 25 d. (Ukrinform-ELTA). Vokietija gali perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą per tris keturias savaites, o ne mėnesį. Berlyno sprendimas dėl tankų perdavimo yra „ilgai lauktas“, jis turėjo būti priimtas kur kas anksčiau.
Tokią nuomonę komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas.
„Pagaliau vokiečiai ryžosi perduoti tankų. Gerai, kad tai įvyko, nors šis sprendimas seniai „pernoko“, – pabrėžė lenkų kariškis, kuris yra profesionalus tankistas.
Komentuodamas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus žodžius, kad tankai Ukrainą gali pasiekti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, ekspertas pareiškė, kad Ukrainai šių tankų reikia „nedelsiant“, o ne po kelių mėnesių.
Tankas Leopard 2. Youtube.com
„Juos reikia nedelsiant perduoti Ukrainai, net jei tektų tankus paimti iš reguliariųjų dalinių. Karas Vokietijai negresia, jie turi tai padaryti greitai“, – pabrėžė lenkų generolas.
Anot buvusio Lenkijos sausumos pajėgų vado, tankų perdavimas parengtiems Ukrainos tankistams gali trukti „tris keturias savaites“.
Jis taip pat pranešė, kad Lenkija per mėnesį gali parengti 58 ukrainiečių įgulas tankams „Leopard 2“, t. y. tankų batalioną.
Norvegijos ginkluotosios pajėgos
Oslas, sausio 25 d. (ELTA). Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainos armijai tankų, praneša NRK.
„Dabar tankai tapo labai reikalingi. Norvegija ir vyriausybė remia tankų perdavimą Ukrainai. Norvegija turi prisidėti“, – sakė ministras.
Jis nepatikslino, kiek tankų ir kada pasieks Ukrainą, bet užsiminė, kad Norvegija turi vokiškų tankų „Leopard 2A4“.
„Tai turi būti paremta Ukrainos karių mokymu ir finansavimu. Apskritai mes turime kuo aktyviau remti Ukrainą gynybinėje kovoje“, – pridūrė B. A. Gramas.
Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai 31 kovinį tanką „M1 Abrams“.
Anksčiau trečiadienį Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir duos atitinkamą leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui šių mašinų.
Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 25 d. (AFP-ELTA). Prancūzija toliau nagrinėja galimybę nusiųsti Ukrainai savo sunkiųjų tankų „Leclerc“, trečiadienį sakė premjerė Elisabeth Borne.
Prancūzų tankai panašūs į vokiečių tankus „Leopard“, trečiadienį Berlynas sutiko teikti juos Kyjivui, bet prancūziškų tankų yra kur kas mažiau, todėl kils įvairių priežiūros ir logistikos iššūkių.
„Dėl tankų „Leclerc“ toliau analizuojame su ginkluotųjų pajėgų ministerija, – apie tai paklausta trečiadienį parlamente sakė E. Borne. – Pagalbos Ukrainai klausimas neapsiriboja vienais ar kitais ginklais.“
Prancūzija suteikė Kyjivui savo moderniausią artilerijos sistemą „Caesar“, oro gynybos sistemą „Crotale“, o pastaruoju metu pažadėjo, be kitų ginklų, ir savo itin mobilius lengvuosius tankus AMX-10 RC.
Vokietijai sutikus tiekti Ukrainai tankus „Leopard“, o JAV ketinant pasiųsti savo tankų „Abrams“, dėmesys krypsta į tai, ar Prancūzija leis dislokuoti tankus „Leclerc“.
Aukšti Prancūzijos gynybos pareigūnai abejoja, ar šie tankai būtų naudingi tuo metu, kai Ukrainos pajėgos turi mokytis valdyti tiek daug įvairių sudėtingų Vakarų ginklų. „Politinio prieštaravimo nėra, – AFP sakė anonimu likti norėjęs šaltinis Prancūzijos gynybos ministerijoje. – Mes tik svarstome, ar verta suteikti tankus „Leclerc“. Siekiame, kad jie būtų naudingi ir veiksmingi.“
Prancūzija turi apie 200 „Nexter System“ gamybos tankų „Leclerc“. Šių tankų galimybės panašios į „Leopard 2“ – jie turi 120 mm patranką, galinčią smogti į taikinius iki 4 km atstumu, bet jų nenaudoja jokia kita Europos armija.
„Ukraina prašo ne konkrečiai tankų „Leclerc“, o labiau sistemų „Caesar“ ir „Crotale“, – pridūrė šaltinis Prancūzijos gynybos ministerijoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savaitgalį išdėstė sunkiųjų tankų tiekimo Ukrainai sąlygas, jis sekmadienį pareiškė, kad bet koks sprendimas dėl ginklų teikimo Ukrainai neturėtų būti skubotas, o suteiktų Ukrainai „realią ir veiksmingą“ naudą bei nepakenktų Prancūzijos gynybiniams pajėgumams.
Paryžius gyrė trečiadienį Vokietijos paskelbtą sprendimą tiekti Ukrainai tankus „Leopard 2“. „Prancūzija palankiai vertina Vokietijos sprendimą, išplečiantį ir sustiprinantį paramą, kurią suteikėme pristatydami AMX-10 RC“, – sakė prezidento atstovė.
Paryžius vis dar diskutuoja su Italija dėl oro gynybos sistemų MAMBA tiekimo Ukrainai ir svarsto suteikti daugiau raketų „Crotale“, naujienų agentūrai AFP sakė gynybos šaltiniai.
Pirmąsias 14 šarvuotų kovos mašinų AMX-10 RC Ukrainai ketinama perduoti vasario pabaigoje, iš viso numatoma pasiųsti apie 40 šių mašinų.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 25 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos pasiųs į Ukrainą 31 kovinį tanką „M1 Abrams“, trečiadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Prieš tai tą pačią dieną Vokietija patvirtino pristatysianti Kyjivui savo tankus „Leopard 2“.
Savo kalboje, pasakytoje Baltuosiuose rūmuose, J. Bidenas vadino tankus „Abrams“ „pajėgiausiais pasaulyje“. Jis sakė, kad JAV, be mokymų, aprūpins Ukrainą dalimis ir įranga.
Prezidentas gyrė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ankstesnį pranešimą, kad Ukrainai bus suteikta14 tankų „Leopard“. Jo žodžiais, Vokietija žengė svarbų žingsnį, o kancleris sustiprino Ukrainos sąjungininkių vienybę.
Tankas Leopard 2. Youtube.com
Berlynas, sausio 24 d. (ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priėmė sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, praneša „Spiegel“.
Pasak leidinio, „po kelis mėnesius trukusių diskusijų kancleris O. Scholzas nusprendė pristatyti Ukrainai kovinių tankų“.
„Spiegel“ žiniomis, Ukraina turėtų gauti iš Vokietijos bent jau vieną tankų „Leopard 2A6“ kuopą.
Jau esu ne sykį užsiminęs: Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Tačiau man atrodo, jog pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus, – teisinga ar neteisinga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo išeičių ar ne, – šalutinės. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga?
Šiandien jūsų dėmesiui – trys pavyzdžiai.
Jurijaus Felštinskio argumentai
Jurij Felštinskij. Slaptai.lt foto
Štai JAV šiuo metu gyvenantis rusų istorikas Jurijus Felštinskis keliuose viešuose savo komentaruose minėjo, jog didžiosios NATO ir Europos Sąjungos valstybės buvo nutarusios paaukoti Ukrainą. Vakarai manė, jog Rusija – labai stipri, o Ukraina – silpna, todėl laikėsi taktikos, jog Kijevui neverta padėti, mat po kelių dienų ar kelių savaičių jis neabejotinai kris. Vašingtonas, Berlynas bei Paryžius buvo įsitikinę, jog jiems ir vėl teks derėtis su Kremliumi, nes Ukrainos tiesiog nebebus.
Štai kodėl JAV ir kitos NATO šalys deramai neparėmė Ukrainos rimtais ginklais karo išvakarėse. Štai kodėl Vakarai net dabar neduoda Ukrainai pačių svarbiausių ginklų – puolamosios ginkluotės, įskaitant tankus, toliašaudę artileriją ir naikintuvus. Jie tiesiog neatsikvošėję po patirto šoko, kai Ukraina užtektinai lengvai pasipriešino Rusijos agresijai puikiai parodydama, kad Velnias – ne toks juodas, kaip buvo galima manyti.
Tačiau Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, todėl kiekvienas Vladimiro Putino pagrūmojimas net mažiausiu piršteliu verčia juos iš baimės tūpčioti, aikčioti, griebtis už galvos.
Esama vilčių, jog Vakarai po truputį atgauna žadą vis giliau suprasdami, esą Rusija, jei šiandien jos nesutramdysime, netrukus kels dar bjauresnių problemų. Tačiau tai, kad Vašingtonas, Paryžius ir Berlynas 2022-ųjų vasario pradžioje buvo nusprendę paaukoti Ukrainą lygiai taip pat, kaip kadaise aukojo Čečėniją, Moldovą, Gruziją (Sakartvelą), – didelė jų nuodėmė. Vakarai nebeturi nė menkiausios teisės vadinti savęs demokratais, kuriems pirmiausia – padorumas, sąžiningumas, garbė, tiesa. Vakarai pasirodė esą maždaug tokie pat cinikai, kaip ir tos valstybės, kurias jie kaltina korupcija, amoralumu ar žiaurumu. Ar šią mirtiną vakarietišką nuodėmę kada nors bus galima pamiršti, ją dovanoti nurašant į praeitį? – nežinau. 2022-ieji metai parodė, kad iki tikro nuoširdumo bei padorumo – dar labai toli.
Vokietijos kanclerio išdavystė
Būtent tokiu žvilgsniu vertinu Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Man atrodo, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Net jei rytoj ar poryt Vokietijos kancleris atsikvošės, šios nuodėmės jau niekad nenusiplaus. Nes kiekviena uždelsta diena – tai skaitlingos ukrainiečių netektys.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Visus Berlyno pasiteisinimus (vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, derina savo žingsnius su amerikiečiais, kaltina ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius!
Puikiai prisimenu, kaip anuomet, būdamas jaunas žurnalistas, džiaugiausi, kai Lietuva sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Džiaugsmas liejosi per kraštus. Dabar puikiai matau, jog preteksto dideliems džiūgavimams nebuvo. Šios dvi organizacijos – labai gražios, puikios. Bet tik – šiltnamio sąlygomis. Užtenka Rusijai pradėt mojuoti savo kuokomis, ir europietiškos institucijos tampa bedantės, bailios, ištižusios.
Kai giliau žvelgiu vidun, matau vien klaidas ir klystkelius.
Europietiška korupcija
Štai Belgijos teismas atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri viena iš svarbiausiųjų figūrų plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje.
Priminsiu: E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju, nes pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, kaltinami korupcija. 44 metų buvusi žinių vedėja jau daugiau kaip mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo. Tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais. E. Kaili suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.
Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas
Kad Europa demaskuoja savus kyšininkus, – puiku. Tačiau E. Kaili tema tarsi byloja, jog Europa mažai kuo skiriasi nuo tų šalių, kurias pastaruosius keletą dešimtmečių įkyriai kaltino korupcija. Pasipūtusi, išdidi Europa nurodinėjo kitoms šalims, kokius įstatymus šios privalo priimti, kokius saugiklius naudoti, kokias bausmes skirstyti. Dabar akivaizdu, jog pirmiausia derėtų apsišluoti savo kieme, ir tik po to – ieškoti svetimų nuodėmių. Lietuviai turi puikią patarlę: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“.
Tačiau net E. Kaili byloje europiečiai elgiasi ne iki galo nuosekliai. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru ir Maroku. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.
Nejaugi Belgijos teisėsaugai neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.
Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).
Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.
Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azerbaidžano spauda.
Švediška kvailystė
Kurdų karinė grupuotė
Kita europietiška nesąmonė, kurią užfiksavau, – Švedijoje. Prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas – musulmonams šventa knyga. Keista, kad išsilavinusi Švedija nemato nieko blogo, kai viešai deginamos knygos. Juolab keista, jog išsilavinusi Švedija nesutrukdė prieš islamą nusiteikusiam politikui Rasmusui Paludanui viešai deginti Korano teisindamasi neva „plačia savo šalies žodžio laisvės samprata“. Tiesa, Švedijos politikai smerkė Koraną išniekinusį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų aktyvistą. Tačiau tvirtino, jog būtent tokia „žodžio laisvės samprata“. O man atrodo, kad šiuo konkrečiu atveju teisesnis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, įsitikinęs, jog Korano deginimas yra „neapykantos nusikaltimas“, jog „niekas neturi teisės tyčiotis iš šventųjų“.
Nesuprantu švedų net tada, kai jie leido Švedijoje gyvenantiems kurdams prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabinti R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Jei Turkijos prezidento iškamšą Švedijoje būtų išniekinę švedai, – būtų viena byla. Dabar gi įsidėmėkime: Turkijos prezidentą įžeidinėja ne švedai, o į Švediją atvykę kurdai. Įžeidinėja būtent tuo metu, kai Stokholmui verkiant reikia Turkijos pritarimo stojimui į NATO.
Kaip į tokius antiturkiškus, antimusulmoniškus išpuolius reaguoja oficialioji Ankara? Akivaizdu, jog turkai įsižeidę. Suprantama, jog Turkijoje reziduojantys švedų diplomatai buvo iškviesti pasiaiškinti dėl antiturkiškų išpuolių. Nenuostabu ir tai, kad Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė: „Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Tad kaip dabar bus, jei Turkija tikrai mirtinai supyko ir niekad niekaip nepritars Švedijos narystei NATO aljanse? Beje, nepritardama Turkija teisi: jei sėdime vienoje valtyje, privalome tarpusavy derinti savus interesus. Jei Švedijai nusispjauti į turkiškas problemas, turkai turi teisę nusispjauti į švediškas problemas. Turkai turi teisę pareikšti: „dabar švedus nuo galimos Rusijos agresijos tegul gina kurdai“.
Visiems aišku, jog kurdai niekad negins Švedijos. Švedijos saugumas jiems tiek ir terūpi. Bet gal tai ir yra didžioji Kremliaus afera: kurdų pagalba Švediją sukiršinti su Turkija?
Labai paprasta, genealu, jei naivieji švedai Rusijos žvalgybinėje operacijoje temato „žodžio laisvę“…
Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, sausio 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis griežtai sukritikavo tolesnį Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų. Vokietijos pozicija šiuo klausimu yra „nepriimtina“, – pareiškė jis interviu lenkų agentūrai PAP.
Jei Vokietijos vyriausybė ir toliau priešinsis „Leopard 2“ tankų tiekimui Ukrainai, Lenkija suburs „nedidelę“ šalių koaliciją, kuri aprūpins Ukrainą „modernia įranga“ ir „moderniais tankais“ iš savo atsargų, pareiškė vyriausybės vadovas.
Lenkija jau prieš Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteine penktadienį pareiškė, kad skirs „Leopard“ tankų iš savo atsargų. Tačiau kadangi šie tankai yra vokiečių gamybos, jų perdavimui turi pritarti Berlynas.
Tankai mūšio lauke. Youtube.com
Kyjivas, sausio 21 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnikas išreiškė savo nusivylimą dėl Vokietijos neryžtingumo perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“. Tokias mintis jis išsakė duodamas interviu CNN, praneša „Ukrinform“.
„Mes nusivylę. Tačiau sprendimas dar nepriimtas ir mes tikimės, kad vyriausybė Berlyne rimtai atsižvelgs į visą susirūpinimą, kuris buvo išsakytas Ramšteine“, – A. Melnikas sakė šeštadienį, kitą dieną po gynybos ministrų susitikimo Vokietijoje.
„Praėjus 331-ai žiauraus karo dienai, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, jie (vokiečiai – ELTA) vis dar atlieka Bundesvero (ginkluotųjų pajėgų – ELTA) atsargų ir pramonės inventorizaciją, ir tikrina, ar turi ką nusiųsti į Ukrainą. Tai tiesiog juokinga“, – sakė viceministras.
Penktadienį naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Ramšteino formato susitikime nebuvo susitarta dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, bet pridėjo, kad sprendimas gali būti priimtas greitai.
Jis pridėjo davęs nurodymą išsiaiškinti, kokias tankų atsargas turi Vokietijos kariuomenė ir pramonė.
Tuo pačiu metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas atskleidė, kad ukrainiečių kariai bus apmokomi valdyti tankus „Leopard 2“.
Tankai mūšio lauke. Youtube.com
Berlynas sausio 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas paragino Vokietijos vyriausybę pritarti vokiečių gamybos kovinių tankų „Leopard-2“ tiekimui Ukrainai.
„Mums reikia Vokietijos tankų – ir mums jų reikia dabar, – šeštadienį dpa agentūrai sakė O. Makejevas. – Neturime laiko analizuoti, svarstyti ar abejoti. Mums reikia sprendimų, apmokymų ir koordinuoto pristatymo. Ir nedelsiant.“
Nepaisant stiprėjančio tarptautinio spaudimo, Vokietijos vadovai penktadienį Ukrainos sąjungininkams skirtoje konferencijoje Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje pareiškė vis dar nepriėmę sprendimo, ar pritarti itin pažangių tankų eksportui į Ukrainą.
„Atvirai kalbant, iš Vokietijos partnerių tikėjomės daug daugiau“, – apie Ramšteino konferenciją kalbėjo O. Makejevas. Tankai vokiški Leopard 2. Youtube.com
Tačiau ambasadorius pasidžiaugė žinia, kad per konferenciją Ukrainai buvo pažadėta kita karinė įranga už kelis milijardų dolerių.
Lenkija ir kelios kitos NATO šalys yra pareiškusios, jog norėtų siųsti „Leopard 2“ tankus į Ukrainą, bet pirmiausia jos turi gauti Vokietijos vyriausybės sutikimą prieš perduodant kitur bet kokius iš šios šalies įsigytus ginklus.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į šalį, Ukrainoje vyksta kruvinas karas.
Rizika
Briuselis, sausio 19 d. (dpa-ELTA). NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas mano, kad galima eskalacijos rizika dėl vakarietiškų kovinių tankų tiekimo Ukrainai yra suvaldoma.
„Ar galime suvaldyti riziką? Taip, visiškai“, – ketvirtadienį po NATO Karinio komiteto posėdžio Briuselyje spaudos konferencijoje sakė JAV generolas Christopheris Cavolis.
Taip jis leido suprasti, jog nemato didelio pavojaus, kad Rusija į vakarietiškų kovinių tankų tiekimą Ukrainai reaguotų kariniais smūgiais NATO valstybėms.
Paklaustas, kiek svarbus yra vakarietiškų tankų, pavyzdžiui, „Leopard 2“, perdavimas Ukrainai, komiteto pirmininkas Robas Baueris pabrėžė, jog tankai yra svarbi ginklų sistema, kad būtų galima įveikti rusus ir išvyti juos iš okupuotų teritorijų. „Rusai kovoja su tankais, todėl ir ukrainiečiams reikia tankų“, – teigė jis. Viena vertus, tankai esą reikalingi, kad Ukrainos pajėgos neatsiliktų nuo priešo. Antra vertus, jų reikia Rusijos užimtoms teritorijoms atsikovoti.
Dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai penktadienį JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine tarsis dešimčių šalių gynybos ministrai. Labiausiai rūpimas klausimas – ar bus paskelbta apie tankų „Leopard 2“ perdavimą.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio klausimais Asta Skaisgirytė viliasi, jei Lenkija sutiks Ukrainai perduoti tankų „Leopard 2“ kuopą, tai galėtų paskatinti ir Vokietiją imtis atitinkamų sprendimų.
„Vokietijos retorika nuo pat pradžių buvo ta, ką pasakė ir kancleris Olafas Scholzas, kad Vokietija, skirdama sunkiąją techniką, o ypatingai tankus, nenorėtų būti viena. Kitaip sakant, vokiečiai apeliavo į transatlantinę koaliciją. Tai vėlgi, jei Lenkija sutiktų skirti, taip pat Suomija turi Leopardų, tai jei ir ji sutiktų, tada ir Vokietijai tuos sprendimus būtų priimti daug lengviau“, – ketvirtadienį Info TV teigė A. Skaisgirytė.
Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį Lvive Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, jog jo šalis priėmė sprendimą perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, lapkričio 5 d. (ELTA). Naujasis Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas tikisi, kad Berlynas perduos Ukrainai modernių tankų ir taip padės kovoti prieš Rusijos pajėgas, praneša „Deutsche Welle“.
Ukraina šiuo metu derasi su Vokietijos vyriausybe dėl modernių Vakaruose pagamintų tankų, tokių kaip „Leopard-2“, tiekimo.
„Viliamės, kad bus nuspręsta perduoti Ukrainai „Leopard-2“ tiesiogiai iš Vokietijos. Mums reikia šių tankų“, – O. Makejevas šeštadienį sakė interviu metu „Funke“ žiniasklaidos grupei.
Ambasadorius pabrėžė, kad jau praėjo laikas kalboms apie nenorą provokuoti Rusiją.
„Kas dar turi įvykti? Kiek dar reikia Bučų, Mariupolių ar Iziumų – prievartavimų ir masinių kapų vietų?“ – retoriškai klausė jis.
Pasak diplomato, Vokietija pademonstravo lyderystę perduodama oro gynybos sistemas IRIS-T, o Kyjivas vėl tikisi lyderystės – šį kartą tiekiant tankus ir šarvuočius.
Ukraina daug kartų Vakarų prašė atsiųsti modernių tankų nes jų reikia siekiant atkovoti laikinai Rusijos okupuotas teritorijas pietuose ir rytuose.
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios, Vokietija perdavė Kyjivui 30 nebenaudojamų priešlėktuvinės gynybos sistemų „Gepard“, 10 savaeigių artilerijos pabūklų PzH 2000 ir 3 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas „Mars“. Tačiau Berlynas vis dar nesutinka duoti vakarietiškų tankų.
O. Makejevas ambasadoriumi Vokietijoje oficialiai tapo praeitą savaitę. Šiose pareigose jis pakeitė Andrijų Melnyką, kuris aršiai kritikuodavo Vokietijos vyriausybę dėl nepakankamos paramos.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Varšuva, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Lenkija kreipėsi į Vokietiją, prašydama jos pateikti „geresnį“ pasiūlymą dėl tankų tiekimo.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas atitinkamą prašymą išsakė laiške, kurį išsiuntė savo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht. Laiško turinį penktadienio vakarą paviešino portalas „wPolityce“. Portalo duomenimis, laiške teigiama, kad Varšuva laukia „rimto pasiūlymo“, kuris „padėtų sustiprinti Lenkijos ir viso regiono gynybos pajėgumus“.
Prieš kelis mėnesius Lenkija sutiko perduoti Rusijos užpultai Ukrainai savo senesnę įrangą, tačiau mainais į modernesnę vokišką techniką.
Pasak M. Blaszczako, jo šalis iki šiol pristatė ginklų Ukrainai už beveik 1,7 mlrd. eurų. „Dėl to mūsų gynybos pajėgumuose atsirado spragų“, – tvirtino gynybos ministras.
Lenkija nebuvo patenkinta pradiniu Vokietijos pasiūlymu pristatyti jai 20 tankų „Leopard 2“. Kai Varšuvos nepasitenkinimas tapo viešu, Ch. Lambrecht M. Blaszczakui išsiųstame laiške aiškino, kad jos šalis turi tik nedideles šių tankų atsargas. Ji pasiūlė Lenkijai kartu užsisakyti naujų „Leopard 2“.
„Noriu pabrėžti, kad nesitikime įgyti jokio nepelnyto pranašumo“, – savo Vokietijos kolegei atsakė M. Blaszczakas. Pasak jo, Varšuva nori jau panaudotos technikos, kuri būtų gerai pažįstama šalies kariuomenei.
Šeštadienį vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės renginių – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – vyks Panevėžyje.
„Lietuvai kariuomenės ir visuomenės vienybė svarbi ir reikalinga. Kaip rodo istorija, vienybė – galingiausias mūsų ginklas, tad nenustokime jo puoselėti“, – sako Panevėžyje rengiamoje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje dalyvausiantis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Renginyje taip pat dalyvaus Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, kariuomenės pajėgų vadai, kiti svečiai. Šventėje sveikinimą perduos ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Šeštadienį Panevėžyje, prie „Cido“ arenos, Lietuvos kariuomenė visuomenei pristatys Sausumos, Krašto apsaugos savanorių, Karines oro, Karines jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgas. Taip pat prisistatys ir Lietuvoje dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai, dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgtų kariai. NATO oro policiją Baltijos regine vykdantis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas ketina pasveikinti susirinkusiuosius naikintuvų „Fighting Falcon“ F-16 skrydžiu.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje karių ginklai „prabils“ imitaciniais šūviais – numatomos net dvi parodomosios programos – istorijos klubas „Grenadierius“ pademonstruos Nepriklausomybės kovų operaciją, o Lietuvos kariuomenės kariai – šių laikų karinę operaciją, pasitelkiant ir karines oro pajėgas.
Kariai visuomenei pristatys visą pėstininko ginkluotę nuo pistoleto iki prieštankinio raketinio komplekso „Javelin“, kovos mašinas HMMWV (Hummer) ir šarvuočius M113, švarinimo nuo cheminio ginklo, išminavimo įrangą ir kt.
Atvykusieji galės pabendrauti su sąjungininkų kariais ir apžiūrėti Vokietijos kariuomenės kovinį tanką „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašinas „Marder“, Nyderlandų karių kovos mašiną CV 90, šarvuotąjį žvalgybos automobilį „Fenek“, kitą ginkluotę ir ekipuotę.
Šventėje bus galima išbandyti savo jėgas įveikiant ne vieną žaidybinę kliūtį ar karinę užduotį, kartu su kariais varžytis sporto rungtyse, estafetėse, pajusti kuprinės svorį, taip pat patikrinti akies taiklumą šaudant iš airsoft ginklų ir dar daug kitų įdomybių.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės renginiai vyks beveik visoje Lietuvoje, kur dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai.
Į Lietuvą atvykus NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pagrindinio kontingento kariams ir karinei technikai surengtos pirmosios pratybos.
Kovo pirmąją savaitę Lietuvos kariuomenės poligone Kazlų Rūdoje kovinio šaudymo treniruotėje dalyvavo vokiečių kariai.
Šiuo metu Lietuvoje jau yra per 400 Vokietijos karių, 100 Belgijos karių, grupė karių iš Nyderlandų. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks ir pagrindinis Nyderlandų karių kontingentas su technika, gegužę prie kovinės grupės Lietuvoje prisijungs kariai iš Norvegijos.
Į Lietuvą atgabenta įvairios karinės technikos, tarp jų ir sunkioji – tankai „ Leopard 2“, šarvuočiai – CV90, M113, BOXER, FENEK, kt.
NATO priešakinių NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovaus Vokietija. 2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių.
Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį (pvz. grėsme, pratybos ir pan.) galės būti pastiprinama. Pastiprinimas planuojamas ir 2017 m. vasarą, kai Lietuvoje vyks intensyvus pratybų ciklas. Planuojama, kad tuomet į Lietuvą atvyks papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.
NATO bataliono kariai yra dislokuoti Rukloje, jie dalyvaus bendrose kovinio rengimo pratybose įvairiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose. Prireikus, bataliono kariai dalyvautų ir koviniuose veiksmuose.
NATO bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra pavaldi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ . Batalionui bus vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus rotuojama kas pusę metų.
Lietuva ypač vertina šias Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.
NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.
NATO viršūnių sprendimu reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos karinius veiksmus tokios kovinės grupės taip pat dislokuojamos Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijoje. Joms vadovaus Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Visos keturios kovinės grupės bus pilnai dislokuotos iki 2017 metų birželio.
Vokietijos kontingento nuotraukos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Vasario 24 d. į Šeštokų geležinkelio stotį atvyko pagrindinė vokiečių karinė technika, skirta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje.
Tarp jų – 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, inžinerinis tankas „Dachs“, šarvuotoji remonto ir evakavimo mašina „Bergepanzer“. Taip pat į Lietuvą atgabenti ir penki tankai „Leopard2“ bei šarvuotoji tiltatiesė „Biber“.
Šie vokiečių kariai netrukus treniruosis ginti Lietuvą
Į Ruklą, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, atvykusią sunkiąją karinę techniką artimiausiu metu pergabens Belgijos karių logistikos kuopa su savo technika.
Atgabenus pagrindinę techniką tarptautinis NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje bus pajėgus pradėti treniruotes. Pirmosios pratybos su Lietuvos kariais numatomos jau kitą mėnesį.
Lietuvos kariuomenės Ruklos įguloje dislokuojamo NATO priešakinių pajėgų bataliono pagrindą sudaro ir jam vadovauja Vokietija. Didžioji Vokietijos karių dalis atvyksta iš 12-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 122-ojo Vokietijos mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi dauguma iš maždaug 450 Vokietijos karių, visi Belgijos kariai, dalis Nyderlandų karių. Pagrindinės Nyderlandų pajėgos atvyks kovą, o Norvegijos – gegužę.
NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su mūsų kariais Lietuvos kariuomenės poligonuose, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys arba keturios kovinės kuopos, taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Esant poreikiui, pavyzdžiui, pratyboms ar kilus realiai grėsmei, sąjungininkų bataliono kovinė grupė galės būti pastiprinama. Dėl numatomo intensyvaus pratybų ciklo pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą. Planuojama, kad į Lietuvą papildomi atvyks artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.
Lietuva atvykusiems sąjungininkų kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą aprūpinimą.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje.
Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.
Nuotraukos – Giedrė Maksimovicz. Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
„Į Lietuvą nuo sausio pabaigos atvykstančio NATO priešakinių pajėgų bataliono misija yra gynybinio pobūdžio ir skirta Rusijos atgrasymui. Vokietijos vadovaujamo daugianacionalinio bataliono kariai Lietuvoje dalyvaus pratybose su mūsų kariais, o agresijos prieš Lietuvą atveju kartu su Lietuvos kariuomenės ir papildomai atvykstančiais sąjungininkų padaliniais gins Lietuvą“ – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.
Spaudos konferencijos metu.
Sausio 18 d. Rukloje (Jonavos r.) pristatytas Lietuvos kariuomenės pasirengimas šalyje nuo vasario priimti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir karinę techniką.
Į Lietuvą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupę pradės atvykti jau nuo 2017 m. sausio pabaigos, tai bus nedidelė vokiečių karių grupė, kuri koordinuos kitų tarptautinio bataliono vienetų atvykimą.
Pasak generolo, pagrindinis sąjungininkų pajėgų karių ir karinės technikos judėjimas prasidės vasario mėnesį. Planuojama, kad visi NATO priešakinių pajėgų bataliono padaliniai į Lietuvą atvyks ir pasieks operacinį pajėgumą iki š. m. birželio vidurio.
Lietuvoje dislokuojamam NATO batalionui vadovaus ir jo pagrindą sudarys Vokietijos kariai iš 122-ojo mechanizuoto bataliono, atvyksiančio iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Bavarijoje.
Tarptautinis batalionas įsikurs Rukloje ir treniruosis su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kariais. „NATO priešakinių pajėgų batalionas bus parengtas veikti tiek brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje, tiek ir atskirai“, – sakė Jungtinio Štabo Planavimo valdybos viršininkas pulkininkas Gintaras Ažubalis.
2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai.
Lietuvoje bus dislokuota iš viso apie 1200 NATO priešakinių pajėgų bataliono karių, o esant poreikiui arba tam tikram laikotarpiui (pvz. pratyboms) bus siunčiamas pastiprinimas.
Čia bus priimami NATO kariai.
Pasak plk. G. Ažubalio, Lietuvoje dislokuojama NATO bataliono kovinė grupė bus sudaryta iš tankais ir pėstininkų kovos mašinomis aprūpintų manevrinių vienetų, taip pat sunkiosios artilerijos, žvalgybos, inžinerijos ir kitų paramos vienetų.
Skirtingais laikotarpiais, Lietuvoje bus dislokuota dešimtys tankų ir šarvuotos technikos bei keli šimtai ratinės karinės technikos – tankų „Leopard 2“, šarvuočių CV90, „Boxer“, „Fennek“ ir kitų.
Lietuva atvykstančiam NATO priešakinių pajėgų batalionui suteiks priimančiosios šalies paramą. „Mums tai unikalus ir sudėtingas, gerąja prasme, projektas. Pirmą kartą priimame tokio dydžio kovinę grupę. Daug personalo, daug ginkluotės. Ir priimame ne trumpam laikotarpiui, bet nuolatiniam dislokavimui“, – sakė Jungtinio Štabo viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas.
Žvilgsnis iš paukščio skrydžio.
Šiuo metu Mokomajame pulke remontuojamos kareivinės, kuriose bus apgyvendinti sąjungininkų bataliono kovinės grupės kariai, ruošiama teritorija, kur bus dislokuojami šio vieneto gyvenamieji bei darbui skirti konteineriai, ryšio antenos, sporto ir laisvalaikio zonos, medicinos punktas, kur planuojama skirti darbo vietas sąjungininkų karo medikams ir vietą jų medicininiams konteineriams. Taip pat remontuojamas bendrabutis, kuriame planuojama apgyvendinti dalį atvykstančių sąjungininkų, įrenginėjamos aikšteles, kuriose planuojama išdėstyti sąjungininkų bataliono kovinės grupės logistinius konteinerius ir laikyti karinę techniką.
Dalį infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbų Ruklos įguloje ir Linkaičiuose ketinama užbaigti iki 2017 m. vasario.
Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.
Nuotraukų autoriai – Ieva Budzeikaitė (LK) ir vyr. srž. sp. Lukas Kalvaitis (KAM).
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
