Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Socialiniuose tinkluose išplitus informacijai, neva nuo rugsėjo šalies ugdymo įstaigose moksleiviai turės naują privalomą gyvenimo įgūdžių pamoką, kurioje bus mokomi lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tokią informaciją neigia.
„Dėmesio, plinta klaidinga informacija apie nuo rugsėjo mokyklose pradedamą įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad dokumentas, socialiniuose tinkluose pateikiamas kaip programos turinio reziumė, neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu“, – šeštadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje rašė ministerija.
Perspėdama visuomenę, savo įraše ji taip pat ragino atkreipti dėmesį, kad išplatinti dokumentai neatitinka valstybinės įstaigos formato.
„Dezinformaciją skleidžiančius dokumentus galima atpažinti iš neoficialaus formato. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kitų valstybinių institucijų dokumentų formos dokumentai turi oficialią formą su rekvizitais. Socialinėse medijose plintantis formatas akivaizdžiai nėra sukurtas valstybinės įstaigos“, – pažymėjo ŠMSM.
Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Minint Tarptautinę homofobijos, bifobijos ir transfobijos dieną, trečiadienį, po saulėlydžio, sostinėje ant rotušės įsižiebs LGBTQI+ bendruomenės vėliavos spalvų projekcija.
„Šią tradiciją, palaikančią LGBTQI+ pradėjome turbūt prieš 2 metus, dar buvusio mero komandoje ir tiesiog kviečiame dabartinę valdžią tęsti. Panašu, kad naujas meras tam pritaria“, – Eltai teigė iniciatyvos autorė, Laisvės partijos atstovė Vilniaus miesto savivaldybėje Ieva Dirmaitė.
Pasak jos, projekcijos įžiebimui visą dieną sostinėje pliaupiantis lietus neturėtų sutrukdyti.
„Neturėtų, nes tai yra projekcija, ne tik apšvietimas spalvomis, kur gali rūkas ar lietus trukdyti. Be to, vakare, sutemus, tikrai ta projekcija turėtų matytis“, – sako I. Dirmaitė.
„Esame atviras miestas visiems, todėl ši diena, kurią mini visas demokratiškas pasaulis – Tarptautinė kovos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją diena skatina ir mus pasiųsti žinutę, kad šiame mieste visi žmonės yra lygūs ir tikrai visi turi galimybes džiaugtis miestu“, – pridėjo ji.
Planuojama, kad projekcija ant rotušės bus matoma iki vidurnakčio.
Kaip pranešama žmogaus teisių portale manoteises.lt, tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją pradėta minėti 2004 m. Ja siekiama atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria LGBTQI+ žmonės: diskriminaciją, neapykantos nusikaltimus ir smurtą.
Pažymima, kad žmogaus lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija negali tapti pagrindu neapykantai, pažeidžiančiai žmogaus orumą ir sukeliančiai sunkias emocines ir fizines pasekmes. Vis dėlto diskriminacija dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos vis dar paplitusi daugelyje pasaulio valstybių.
Įvairių tyrimų duomenimis – 2019 m. neapykantos nusikaltimų tyrimas, visuomenės nuomonės tyrimuose, 2021 m. LGBTQIA+ porų tyrimas – Lietuvoje šie asmenys vis dar susiduria su plataus spektro diskriminacija ir empatijos stygiumi visuomenėje, nėra užtikrinamos šių asmenų teisės, skelbiama žmogaus teisių portale.
Norint pridengti kažkokį sunkiai paaiškinamą poelgį, sprendimą, ypač iš politikų girdime paaiškinimą, kad mes (t.y. jie) tai darome vadovaudamiesi vertybėmis. Tik dažniausiai taip ir lieka nepaaiškinta, o kokiomis vertybėmis vadovaujantis taip buvo daroma. Problema ta, kad Vertybės samprata pas kiekvieną ją išpažįstantį yra savita.
Lietuvių kalbos žodynas sekančiai aiškina žodį Vertybės – tai specifiškos mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, turinčios teigiamą reikšmę žmogui, kolektyvui, visuomenei. Objektai ir reiškiniai tampa vertybėmis tik dėl to, kad jie įtraukiami į žmonių visuomenės būties sferas. Todėl vertybės paprastai yra tokie nuo visuomenės priklausomi objektai ir reiškiniai, kurie, patenkindami kuriuos nors žmogaus poreikius bei interesus, turi teigiamos reikšmės.
Kaip matome, esminis šios sampratos aiškinimas remiasi į svarbiausią elementą į teigiamą reikšmę. Atrodo, lyg viskas ir aišku. Bet sutikite, kaip gyvenime nėra vien tik juodų ir baltų spalvų, taip ir mūsų suvokime apie tam tikrus reiškinius irgi daug kas priklauso nuo subjektyvaus bendro realios tikrovės suvokimo. Beje, čia turime pastebėti, kad asmeninis suvokimas ir tam tikrų dalykų priėmimas daugeliu atveju priklauso nuo mus supančios aplinkos įtakos. Todėl bet kurios, savo pirmapradėje reikšmėje, panaudojamos sąvokos nuo teigiamos jos reikšmės suvokimo galimas poliškumo pakeitimas į negatyvą, blogąją pusę. Ir kas blogiausia šiandien vyksta mūsų Vakarų civilizacijoje, ir jos dalelėje Lietuvoje, tai kada realios tikrosios mūsų protėvių krauju aplaistytos ir kančiomis iškentėtos tradicinės vertybės tampa niekinėmis ir sparčiai keičiamos erzacinėmis pseudo vertybėmis. Pastarosios dažnai jėga brukamos į visuomenės gyvenimą pateikiant tai, kaip modernų gėrį.
Supriešinant kartas bandoma pakeisti tūkstantmečiais pasiteisinusias žmonių gerbūvio ir sugyvenimo sampratas tuo pačiu pakeičiant patį mūsų gyvenimo būdą. Jau keli dešimtmečiai iš mūsų viešo gyvenimo išgujama Dievo samprata. Ir, deja, tai vyksta ne SSRS, kurios nebėra, o Vakarų civilizacijos forpostais save laikančiose valstybėse. Lietuva tik uoliai tai kopijuoja. Nes mūsuose išplito mada imti iš taip vadinamų Vakarų visas šiukšles. Panašiai kaip lietuviški TV kanalai, taupydami pinigus, mums pastoviai bruka, vos ne praeito šimtmečio filmus. Dievo sampratą netapatinu su religijomis, su žmonių kūriniais bažnyčiomis. Nors tai didingi istorijos, kultūros kūriniai.
Man artimesnė gerbiamo profesoriaus Alvydo Jakubaičio nuomonė, kad Dievybė – tai žmogaus fundamentalaus egzistencinio tikslo Tikėjimo Amžinybe paradigma, be kurios mūsų buvimas šioje Žemės planetoje netenka prasmės. Ir ne tiek svarbu, ar tu tiki į savo, kaip individo pomirtinį gyvenimą, ar savęs įsikūnijimą palikuonyse. Esmė ne tame. Svarbu, kad tu gerbi ir vertini tą Didingą Kūrinijos Paveikslą, kurio dalelę išvysti vos pažvelgęs naktį į žvaigždėtą Dangų. Negalima Dievo sampratą suprimityvinti pagal mūsų ribotą žmogiškos asmenybės suvokimą. Lygiai kaip negalima ir visą mus supančią Visatą, arba Multi Visatą (kaip jau fizikai teigia) paaiškinti tik mūsų pažintų Gamtos dėsnių samprata. Juk visada išlieka amžinas klausimas, o kas sukūrė tuos Gamtos dėsnius? Be to, kiek dar jų nežinome? Todėl primityviai auklėti jaunąją kartą ateizmo dvasia, kad bažnyčiai jau atgyveno ir krikščionybę reikia išguiti iš mūsų gyvenamosios aplinkos, manau, yra gerokai perdėta. Tik gaila, kad naujiems pseudo laisvės vertybių šaukliams tai geriau sekasi nei galėjo apie tai pasvajoti sovietiniai ateizmo ideologai.
Išvarę Dievą mes per pastaruosius dešimtmečius sparčiai baigiame sugriauti bet kurios žmonių bendruomenės fundamentą – ŠEIMĄ. Pastebėkite, koks puolimas jau seniai vyksta prieš Žmonijos Sakralinį Kūrinį Šeimą! Nors čia pat stebime paradoksą, kad gan vieninga ir savo tikslų agresyviai siekianti LGBT bendruomenė sėkmingai kovoja už vienalytę šeimą. Kur logika? O logika yra labai paprasta. LGBT to viešai neskelbia, bet jų elgesys tai atskleidžia. Jie homoseksualizmą laiko vertybe. Tačiau autorius nebūdamas priešiškas homoseksualistams, niekaip neįžvelgia, kad kokia tai lytinė orientacija gali būti vertybe. Vertybė yra jau Kūrėjo ar Gyvosios Gamtos (kas kuo tiki) suteikta – tai Žmonijos kaip mąstančių būtybių bendruomenės tęstinumas.
Paminėjau tik dvi fundamentalias Žmonijos Vertybes, su kuriomis šiandienos save laikančios modernistinėmis ideologijos gan agresyviai kovoja. Ir reikia pripažinti, kad bent Vakarų civilizacijoje joms sekasi. Nors džiaugtis nėra kuo, nes tuo pačiu jos tai civilizacijai baigia iškasti duobę. Nes be vertybių ji liks tik tuščias kevalas, kuris ilgainiui išnyks.
Senjoro ženklas. Slaptai.lt foto
Bent kiek daugiau mąstantiems akis bado akivaizdūs tokių, dar neseniai taip vertintų ir puoselėtų, bendražmogiškų vertybių, kaip Meilė, Atjauta, Pagalba, Bendruomeniškumas, Bendras Gėris ir eilės kitų tikrųjų gan agresyvūs bandymai jas pakeisti nieko nepaaiškinančiu naratyvu taip įvardijamomis Žmogaus teisėmis. Deja, kalbant apie žmogaus teisių sampratą čia pakliūname į tokias sąvokų pelkes, kad ir paskęsti nesunku. Juk į šias pseudo teises sutempiama viskas: ir narkotikų laisvas vartojimas; bei vaikų savo tėvų skundikais darymas; genderizmo ideologijos brutalus brukimas darželinukams, dar nemokantiems skaityti; neribota laisvės samprata atskiroms socialinėms grupėms be jokios moralės ir atsakomybės ir pan.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Deja, esminė Žmogaus Teisė – oriai gyventi. Dirbti ir už tai gauti teisingą atlyginimą. Nuo vaikystės nebūti pažemintu, jeigu gimei neturtingoje šeimoje. Nebūti persekiojamu už savo nuomonės viešą sakymą arba savo teisių gynimą, net neužsimenama. Šiandien eilinis Lietuvos gyventojas, turintis nedideles pajamas, yra pasmerktas jaustis antrarūšiu arba net trečiarūšiu. Jo teisių niekas negina, jis gyvena skurdžiai ir dar net negali pasakyti, kad taip neteisinga, save laikančioje demokratine ir teisine valstybėje. Susimastykite patys, kada jūsų iš daugiau nei pusės milijono Lietuvos gyventojų, balansuojančių ant skurdo ribos, ką nors matėte TV ekrane, arba apie juos buvo didžiuosiuose interneto portaluose rašoma. Užtat ten apstu nežine kieno prikurtų ,,žvaigždučių“ ir vėl gi nežinia kieno išaukštintų už neaiškius nuopelnus ,,žinomų/žymių žmonių“.
Tapo jau madinga, kad po kokio nors aštresnio, ne parinkto, kalbėtojo pasisakymo ar straipsnio iškart lyg pagal užsakymą, atsiranda jo taip vadinamų ,,žymių žmonių“ pasmerkimas. Tarp tų ale pasmerkimų pilna asmeninių įžeidimų, žmogaus orumo pažeminimo, atvirų patyčių ir net kvietimo juos sukišti į kalėjimus arba nušauti. Tai konkretūs faktai, kurių čia neminiu, nes jie visiems žinomi. Taip kuriamos ir palaipsniui brukamos pseudo vertybės. Ir kas blogiausia, taip keičiamas mūsų gyvenimo būdas. O tai veda į prisitaikėliškumą ir pamėgdžiojimą ne to, kas tauru ir gera, o tai, kas atgrasu ir žema. Tarp kitko, kaip sakoma, nieko naujo po Saule. Ne vienas, matyt, prisimena, kaip SSRS buvo smerkiami sovietinia disidentai. Visada atsirasdavo veikėjų, kurie per TV ar laikraščius juos pasmerkdavo, apie juos nelabai ką bežinodami. Taip, kad netoli mūsų dabartiniai smerkėjai nukeliavo. Deja, būdami pilkomis asmenybėmis, vidutinių gabumų ir todėl tiesiog patologiškai nekenčiantys už save protingesnių ir doresnių, yra išaukštinami ir jaunajai kartai pateikiami, kaip sektinas pavyzdys. Taip kuriama armija nemąstančių, pamėgdžioti tesugebančių ale įžymybių, kuriais labai lengva manipuliuoti.
Kyla logiškas klausimas o kam viso to reikia? Atsakymas yra aiškus kaip du kartu du. Tai būtina, kad pratęsti šios rafinuotos parazituojančios sistemos egzistenciją. Tie kurie sukūrė šią vartotojišką visuomenę pirmiausia tai įdiegė ekonomikoje. O kai pamatė, kad manipuliacija žmonėmis neša didžiausius pelnus nusprendė tai pritaikyti plačiau. Pastebėkite kas dabar daugiausia lobsta. Tai įvairūs finansiniai ir kitokie tarpininkai, patys realiai nieko nesukurdami, bei tie kurie pelnosi vogdami iš valstybės. Ar per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus nors ką už machinacijas, vagystes, bei kyšius rimtai nubaudė. Ką bekalbėti apie realias bausmes. Niekas iš rimtesnių aferistų nebuvo net viešai pasmerktas. O kadangi to nevyko ir nevyksta, tai toks elgesys tampa norma ir bent dalyje visuomenės formuojasi nuostata, kad taip ir turi būti.
Liūdesys. Slaptai.lt foto
Suprantama, kad tokioje terpėje, ją sukūrusiems ir palaikantiems nereikia aktyvių, mąstančių asmenybių. Jiems reikia paklusnių vartotojų. O ko reikia vartotojui? Kuo daugiau pseudo pramogų ir iliuzinės laisvės, leidžiančios tenkinti savo pačius žemiausius poreikius. Ir jie jums tai suteikia. Tačiau tam jiems būtina atimti iš žmonių istorinę atmintį, gyvenimo prasmę bei jo pilnatvę, paverčiant žmogų nemąstančia, bet uoliai ir klusniai vartojančia būtybe.
Štai link ko veda tradicijų ir fundamentalių bendražmogiškų vertybių atsisakymas. Tautos Šviesuolių niekinimas ir jų Kūrybos menkinimas tampa norma. Ne be reikalo visi, kurie apie tai prabyla, apipilami purvais ir paverčiami marginalais. Vienintelė Viltis, kad šis maras dar ne visą mūsų Tautą apėmęs, bet sergančių jau daug.
Daktaras Algimantas Matulevičius – buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo narys bei NSGK pirmininkas, LPK Garbės Prezidentas, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo nario Petro Gražulio neapykantos kurstymo prieš homoseksualius asmenis.
„Patvirtiname, kad dėl šio įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį“, – Eltai teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato atsakomybę už neapykantos kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Praėjusią savaitę Seime buvo pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo būtų reglamentuojami ir tos pačios lyties porų santykiai.
Pateikimą stebėjo ir būrys LGBTQ+ bendruomenei atstovaujančių jaunuolių bei jų palaikytojų. Po pateikimo P. Gražulis, vos pamatęs LGBTQ+ asmenis, juos iškoneveikė.
Incidentą stebėjo ir būrys žurnalistų. Netrukus po įvykio policija sulaukė pareiškimo dėl neapykantos kurstymo.
Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio (LRLS) suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavime į partijos narius kreipęsis Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas tikina, kad politikai, neva pasisakantys už paramą tradicinei šeimai, dažniausiai tiesiog yra prieš LGBT asmenis, o tai reiškia, prieš kitus žmones.
„Mums rūpi, kad miestai ir regionai būtų patrauklūs gyventi šeimoms. Čia kalbame, kad visoms šeimoms. Regionai turi būti patrauklūs visoms šeimoms. Nėra nei vieno žmogaus Lietuvoje, kuris nebūtų už tradicinę šeimą. Nei vieną. Tomas Vytautas Raskevičius, galima įvardinti ir kitus, jie visi yra už tradicinę šeimą“, – šeštadienį keturioliktajame Liberalų sąjūdžio suvažiavime kalbėjo D. Kaminskas.
Pasak Tauragės mero, vienintelis pagrįstas pasiteisinimas, kurį gali turėti politikai, nebalsuojantys už tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimą – tvirti religiniai įsitikinimai. Kitais atvejais, balsavimas prieš, pasak jo, signalizuoja politinio nuoseklumo stygių.
„Jeigu politikas nebalsuoja dėl to, kad jo neišrinks kitą kadenciją ar kitais metais, tai jau yra problema. Tai rodo, kad nėra integralumo“, – tikino jis.
„O homofobija yra itin tingių politikų mėgstamiausia tema. Tokių, kaip Gražulis. Tai tiesiog yra baimės kūrimas gyventojams, kurie iki galo tų baimių galbūt nesupranta“, – pridūrė D. Kaminskas.
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo taip pat reglamentuojami ir vienos lyties asmenų santykiai. Koalicijos partnerių teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.
Būtent šį projektą šeštadienį į suvažiavimą susirinkusius Liberalų sąjūdžio narius paragino palaikyti Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Yra dar vienas egzaminas, kurį turime išlaikyti su jumis. Yra Civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau palaikymo“, – šeštadienį LRLS suvažiavime kalbėjo A. Armonaitė.
Tačiau Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieningos Seimo liberalų paramos šiam įstatymui kol kas nežada. Vis tik, Seimo pirmininkė viliasi, kad tos pačios lyties asmenų santykius reglamentuojantį įstatymą parlamente priimti pavyks.
„Pagal vado komandą Liberalų sąjūdyje niekas nebalsuoja“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Praėjusiais metais Liberalų sąjūdžio atstovai Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš partnerystės įstatymą, o Viktoras Pranckietis susilaikė. Ričardas Juška balsavime nedalyvavo.
Praėjus kelioms dienoms po šio įstatymo projekto pristatymo, „agroliberalais“ viešojoje erdvėje vadinami politikai savo būsimą sprendimą arba komentuoja nenoriai, arba leido suprasti, kad, kaip ir Partnerystės įstatymo atveju, sprendimą lems „nuo vaikystės susiformavęs požiūris“.
Partnerystės įstatymui nepritaręs Jonas Varkalys Eltai pažymėjo, kad kol kas į Civilinės sąjungos projektą nėra įsigilinęs. Tačiau, akcentuoja jis, vadovaudamasis savo vertybėmis, veikiausiai įstatymo projektui nepritars. Gražus – negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Kiek švelnesnės retorikos laikosi R Juška, akcentuojantis, kad jo asmeninis Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas yra vis dar „formavimosi stadijoje“.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Juozas Baublys, teigiantis, kad su projektu kol kas nėra susipažinęs, todėl galutinį sprendimą galės priimti tik atlikus detalesnę analizę.
Tuo tarpu V. Pranckietis Civilinės sąjungos įstatymo projektą komentavo nenoriai. Jis teigė apskritai apie įstatymo projektą sužinojęs tik iš televizijos laidų.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Lenkija penktadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino Lenkijos premjerą „kraštutinės dešinės antisemitu, pasisakančiu prieš LGBT asmenis“.
„Dėl Prancūzijos prezidento pareiškimų per interviu „Le Parisien“ užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau nusprendė iškviesti Prancūzijos ambasadorių“, – tviteryje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lukaszas Jasina.
Vengrai šį sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, balandžio 3 d. (AFP-ELTA). Vengrijos nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šį sekmadienį susidūrė su sunkiu iššūkiu, kurį jam metė susivienijusi opozicija per vyksiančius nenuspėjamus parlamento rinkimus. Prieš mėnesį pagrindine rinkimų kampanijos tema tapo Rusijos invazija į Vengrijos kaimynę Ukrainą.
Šešios pagrindinės opozicinės partijos iškėlė bendrą rinkimų sąrašą. Šios partijos yra pasiryžusios nutraukti „antiliberalią“ revoliuciją, kurią V. Orbano partija „Fidesz“ Vengrijoje vykdo pastaruosius 12 metų. Šalies valdantieji nuolat konfrontuoja su Europos Sąjungos institucijomis, spaudžia žiniasklaidą ir teismus bei imasi priemonių prieš LGBT bendruomenę.
Vieningo opozicinio aljanso kandidatas į ministrus pirmininkus yra konservatorius Peteris Marki-Zay.
Vyriausybės teigimu, galutinis rezultatų vaizdas greičiausiai paaiškės apie vidurnaktį. Manoma, kad rinkėjų aktyvumas bus itin didelis ir viršys 70 proc.
Naujausių apklausų rezultatai skiriasi. Vienos apklausos prognozuoja, kad „Fidesz“ ir opozicija surinks apylygiai balsų, o remiantis kitomis apklausomis, premjero partija laimės nedidele persvara.
Rusijai prieš kiek daugiau nei mėnesį pradėjus karą Ukrainoje, V. Orbanas laikosi neutralios, o kartais netgi antiukrainietiškos pozicijos. Jis atsisakė praleisti kaimynei Ukrainai skirtus ginklus per Vengrijos teritoriją.
Be to, šį sekmadienį vengrai balsavo ir referendume, susidedančiame iš keturių klausimų, kuriais siekiama užsitikrinti visuomenės paramą valdančiųjų įstatymui, iš esmės draudžiančiam nepilnamečius informuoti apie LGBT asmenis.
Mitingas „Už Partnerystę ir Lygybę visiems Lietuvoje!“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį sostinėje keli šimtai susirinkusių protestuotojų ragino palaikyti, jų teigimu, europietišką šeimos sampratą ir įtraukti į Seimo pavasario darbų sesiją Partnerystės įstatymą.
Anot renginio organizatorių, jei parlamentarai antradienį pritars Seimo narės Agnės Širinskienės iniciatyvai įstatymą išbraukti iš programos, įstatymas į Seimą sugrįžtų tik po kelerių metų.
Susirinkusieji buvo pasipuošę LGBT bendruomenės vėliavomis bei kita atributika, taip pat laikė plakatus su užrašais „Visos šeimos svarbios“, „Mes visi esame valstybė“.
„Gana mus skaldyti ir skirstyti. Visi vienodai mylime Lietuvą, Laisvę ir palaikome Ukrainą kovoje su „rašistais“. Visi esame žmonės, norintys elementarių teisių“, – teigė renginio organizatoriai.
Protestuotojai piktinosi argumentacija, esą Partnerystės įstatymo įtraukimas į Seimo darbotvarkę karo kontekste tik skaldytų visuomenę. Jų teigimu, šiomis dienomis būtina palaikyti europietišką, o ne, anot jų, „putinišką“ šeimos sampratą.
ELTA primena, kad antradienį Seimo posėdžių salėje parlamentarai vėl diskutuos dėl nevienareikšmiškai vertinamo Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijoje. Praėjusią savaitę tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos. Mat Seimo narė A. Širinskienė yra inicijavusi šio įstatymo išbraukimą iš programos, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.
Tuo tarpu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius dėl A. Širinskienės iniciatyvų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją akcentuodamas, kad tokie parlamentarės siūlymai riboja jo kaip Seimo nario mandatą.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Kokią didžiulę galią, net jėgą turi Lietuvos Respublikos prezidentai, kuria, deja, nė vienas iš jų nepasinaudojo!
Tautos tiesiogiai išrinktas, Prezidentas savo doruose ir išmintinguose darbuose mūsų valstybės labui ne tik gali, bet ir privalo remtis Tauta. To buvę Prezidentai – kaip ir šiuo metu valdantis – nedarė dėl vienos paprastos priežasties: jie save ne tapatino su Tauta, o laikė aukštesniais ir tarsi iš kažkur atsiųstais pateptaisiais. Be to, jie visi savo vidumi buvo biurokratinio valstybės valdymo apologetai – Prezidento vaidmenį valstybėje jie suprato ir tebesupranta tik kaip protokolinių funkcijų vykdymą. Tai labai ryškiai matosi, panagrinėjus jų kalbas, kuriose visa, kas valstybėje vyksta negero, nepatenka į jų atsakomybės ribas ir todėl tai privalo sutvarkyti kažkas kitas, bet ne tas, kuris kalba.
Gaila, bet ir dabartinis Prezidentas Gitanas Nausėda serga šia negalia. Be platesnio stateginio požiūrio į valstybės raidą, jos gerovės kūrimą niekas savaime neįvyks. Būtina suvokta ir įsisamoninta lyderystė, kurią reikėtų suprasti ne vien kaip atstovavimą bei kalbų sakymą, bet ir kaip kasdienį kruopštų darbą telkiant bendraminčių daugumą esminėms permainoms, kurios turi įvykti šioje valstybėje.
O pirminis šių dienų uždavinys – uždegti ir sutelkti Tautą, jos sveiką branduolį (o ne viskuo pertekusius miesčionis) per daug įsisiautėjusių nesantaikos ir patyčių kurstytojų sutramdymui.
Pastaroji Sausio 13-osios aukų pagerbimo ceremonija atskleidė net tris dešimtmečius kastą prarąją tarp dviejų Lietuvų. Mums pirmoji Lietuva – tai ta, kuri sėja grūdus, kepa duoną, augina vaikus, remdamasi senolių tradicijomis, ir ne supermarketuose, o savo sieloje švenčia didžiausias metų šventes ir dar išlaiko ne visai žlugusį lietuvišką kaimą bei mūsų miestelius.
Antroji gi Lietuva yra ta, kuri iš aukšto žvelgia į pirmąją ir ne tik nevertina pastarosios, bet ir iš jos tyčiojasi ir visaip menkina. Būtent ta, antroji, atsitvėrusi metalinėmis tvorimis, ir bandė, kaip jau daugelį metų buvo įpratusi, ne nuoširdžiai, o formaliai pažymėti šią skausmingą visiems mums datą. Pamiršę pirmąjį Sąjūdžio įpareigojimą, kad valdžia privalo atsisakyti bet kokių privilegijų, jie apsistatė gausiais apsaugos daliniais ir lyg kokie turkų sultonai susėdo sau po baldakimu. Ir aukų pagerbimo ceremonijoje neleido pasisakyti nė vienam pirmosios Lietuvos atstovui!
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Štai tada, nebežinodami, kaip elgtis ir ką daryti, nes jų negirdi, pirmosios Lietuvos atstovai nusprendė atkreipti į save dėmesį ir nušvilpti dabartinės valdžios atstovų kalbas ar net jas užgožti triukšmu. Tiesa, negalime atmesti ir tokios galimybės, kad tarp pirmosios Lietuvos atstovų, kurių į oficialų renginį valdžia neįsleido (štai jums ir demokratija!), buvo ir specialiai pasiųstų provokatorių, kurie triukšmaudami perlenkė lazdą. Kad ir kaip ten būtų nutikę, objektyviai vertinant, neteisūs nei vieni, nei kiti: per tokias ceremonijas – kad tik jos būtų nuoširdžios! – triukšmauti nedera. Tam ne vieta ir ne laikas. Tik tada kyla neišvengiamas klausimas – kas ir kokiais sumetimais vadovaudamasis leido šalia vienas kito organizuoti du renginius, ir dar tuo pačiu metu? Juk ne vienam renginiui Vilniaus miesto valdžia nebuvo davusi sutikimo, o šį – palaimino. Ar tik nebuvo piktdžiugiškai siekiama būtent to apgailėtino rezultato, kurį ir matėme?
Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tačiau labiausiai neteisi valdžia ir dalis jai tarnaujančios žiniasklaidos, iš karto užsipuolusios protestuotojus. Manau, kad pradžioje vis dėlto reikėjo pasigilinti į žmonių nepasitenkinimo motyvus, juo labiau kad jie patys skundžiasi, jog valdžia ir žiniasklaida jų neišklauso, o pateiktus siūlymus tiesiog išmeta į šiukšlyną. Ir dar išsišaipo. Deja, tai tiesa. Pateiksiu tik du faktus. Praeitų metų pavasarį taip vadinamo ,,Šeimų maršo“ atstovai pasiprašė į priėmimą pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nilsen. Ji juos „priėmė“ kur? Kieme. O po kelių dienų ta pati Viktorija Čmilytė-Nilsen priėmė LGBT atstovus – jau savo kabinete. Kaip sakoma, komentarai nereikalingi. Rudenį Seime vyko diskusija apie žmogaus teises, apie kurias labai garsiai pasisako Laisvės partijos atstovai. Ir toje diskusijoje kalbant Advokatų Tarybos pirmininkui, teisės profesoriui Ignui Vėgėlei, valdantieji demonstratyviai išėjo iš salės.
Panašių faktų faktelių galima pririnkti labai daug. To pačio „Šeimų maršo“ pirmasis mitingas buvo viešai „ištepliotas“ purvais, o dalyviai paversti marginalais. Nors po kelių dešitmečių ir pagal savo dalyvių sudėtį, ir pagal tvarką bei turinį jis priminė Sąjudžio mitingus. Kam buvo naudinga iš taikaus ir tauraus Lietuvos žmonių sambūrio išsityčioti? Taip kad atsakymas į klausimą, kas gi pirmieji iškasė nesantaikos kirvį, kaip liaudyje sakoma, ir durniui aiškus.
Neaiškus Lietuvos politikų ir teisėsaugos pareigūnų elgesys kitu atveju. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesio 10 d. mitingas, po kurio įvyko riaušės prie Seimo, buvo bent dalinai finansuotas Viktoro Uspaskicho. Be to, tame mitinge jis ir pats dalyvavo. Tačiau jokios atsakomybės už riaušes jam niekas neinkriminavo, net moralinės. Ir jokių etikečių niekas jam neklijuoja – klijuoja tik savo tautiečiams. Kodėl jis toks privilegijuotas ir nebaudžiamas, daugeliui tebelieka klaustukas.
Gal dėl to, kad Lietuvoje egzistuoja neliečiamųjų kasta, niekas viešai nepasmerkė ir sovietinio profesoriaus Vytauto Landsbergio, kuris be jokių sukrupulų, jam būdinga stačiokiška maniera apšaukė protesuotojus fašistais ir jedinstvenininkais… Koks didžiulis šuolis per 30 metų! Kadaise jis išvadino tautiečius šunauja – jau nekalbant apie tai, kad po to ėjo kurdupeliai, šūdmalos, runkeliai, kremliniai ir kiti panašūs ir vis riebesni epitetai. Dauguma prieš šį poną drebina kinkas ir nesiryžta sutramdyti į senatvę galutinai suįžūlėjusio, bet vis Prezidento titulo siekiančio veikėjo. Veikėjo, kuris taip įsijautė į Tautos mokytojo ir skirstytojo į tuos, kurie blogi ir kurie geri, vaidmenį, kad jau net nebesugeba suvokti, ką šneka. Juk jo konkurentas Vladimras Putinas mus irgi fašistais vadina.
Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt foto
Tai kas čia vyksta? Ir kas jam suteikė teisę taip niekinti Lietuvos žmones? Kodėl jam nebuvo gėda, kai jis anūką „prakišo“ į Europos parlamentą, o po to ir į partijos pirmininkus – paskutinį kartą net be rinkimų? Kodėl jis, klijuodamas etiketes kitiems ir visus moralizuodamas, nepaaiškina Lietuvai, kaip jo anūko šeima sugebėjo per kelerius metus sukaupti nei daug, nei mažai – 16,5 milijono eurų turto? Ir dar iš tokio specifiško verslo kaip vaikų darželiai ir mokyklos, kurios dotuojamos mūsų valstybės?.. Juk praktiškai dalis biudžeto pinigų iš valstybės subyrėjo į Gabrieliaus ir Austėjos šeimos kišenę, bet apie tai ponas V.Landsbergis nekalba ir nieko šia tema nemoralizuoja. Matyt, taip pagal jį ir turi elgtis Lietuvos (jų ?) žmonės. Suprantama, jam šiuose reikaluose pritaria ir buvusi „Lietuvos Dalia“ – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri, sužinojusi, kad tuometis FNTT direktorius Vitalijus Gailius, tarnaudamas Lietuvai, nuosavo namo nepasistatė, išreiškė didžiulį nusistebėjimą. Štai kaip „jų Lietuvoje“ viskas vertinama. Gal ir nereikia stebėtis, kad jie taip nutolo nuo tos pirmos Lietuvos, jog ne tik išgirsti, bet ir suprasti jos nebesugeba. Ir jau, matyt, nebesugebės.
Daugelis net nežino, kad minėtus epitetus Lietuvos žmonėms „sukabino“ ne kas kitas, o Nacionalinės kultūros premijos laureatas Vytautas Landsbergis. Įdomus faktas, ar ne? Ir verčiantis susimąstyti? Beje, už kultūrą jį pagerbdavo ir sovietų valdžia, kuri 50-ojo jubiliejaus proga suteikė Vytautui Landsbergiui „LTRS nusipelniusio kultūros veikėjo vardą“. Tailyg ir kultūringas žmogus turėtų būti, bet iš žodžių ar elgesio taip nepasakysi. O gal tie apdovanojimai visai ne už kultūringą elgesį?
Po tokių profesoriaus akibrokštų turbūt net neverta stebėtis, kad Algis Ramanauskas tiesiog rusišku „matu“ socialiniuose tinkluose lietuvaičius koneveikia. Nuo jo neatsilieka Andrius Užkalnis ir Rimvydas Valatka, rafinuočiau tautiečius suskirsto į savus ir priešus Andrius Tapinas ir jam talkinanti Rita Miliūtė bei nemenka dalis kitų oficiozinės žiniasklaidos atstovų. Jų elgesys ir moralė toli gražu neblizga, tačiau koneveikti ir mokinti kitus jie pirmi.
Šiame patyčių ir neapykantos liūne sunku išlikti neutraliam, nors būtent taip ir bandė elgtis ekscelencija Gitanas Nausėda. Nieko, gerbiamas Prezidente, nebus, teks po šį purvyną ir Jums pasivaikščioti. Matote, Prezidento pareigos ne vien rožėmis puoštos, reikia šias Augijo arklides kažkam bent pradėti mėžti. O kas turi padaryti pradžią, jei ne Tautos išrinktas Prezidentas?
Jūs turite du pasirinkimus. Pirmas – dar du su puse metų nieko realiai neveikti (nes protokoliniai veiksmai nėra darbas) ir dingti į atsargą. Suprantama, konservatoriai labai jau nori suregzti Jums apkaltą, bet čia jų rankos per trumpos. O jei nenorite Tautos atmintyje išlikti tik kaip simpatiškas, 1,92m ūgio vyriškis, privalote bent jau pabandyti tapti Tautos lyderiu – tada jau pats laikas pradėti dirbti. Ir pirmas Jūsų veiksmas, mūsų supratimu, turėtų būti kreipimasis į Tautą. Ir ne šiaip sau Kreipimasis, o kvietimas tautiečiams išminėtos pirmosios Lietuvos surinkti 300 000 piliečių parašų Tautos Referendumui surengti. Jei tam ryšitės, patikėkite,bus surinktane 300 tūkstančių, o pusė milijono parašų.
O klausimai privalomam referendumui būtų šie:
Ar Jūs pritariate tam, kad šis Seimas būtų paleistas ir dviejų mėnesių bėgyje įvyktų nauji Seimo rinkimai?
Ar Jūs pritariate Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimui, pagal kurį referendumuisušaukti reikėtų ne 300 tūkstančių, o 100 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų?
Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) fotoDidžiuojamės, kad esame lietuviai, lietuviais norime ir likt. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Suprantama, tai būtų tik gera pradžia. Jūsų ekscelencija ir be jokio referendumo privalote pats susigrąžinti užsienio politikos vairą į savo rankas ir tvirtai jį laikyti, kol bus atstatytas Konstitucijos ir visų politikų priesaikos reikalavimas ,,…tarnauti Lietuvos žmonių gerovei“. Nes jau akivaizdu, kad yra keletas pretendentų į apkaltą, galimai sulaužiusių priesaiką ir šiurkščiai pažeidusių Konstituciją. Čia vėlgi, nors tai nėra malonu, Jūs, Prezidente, privalote inicijuoti jiems apkaltą. Suprantama, to labai nesinori, bet be Jūsų to nepadarys niekas kitas. Priešingu atveju jie po kurio laiko tai atsuks prieš Jus ir Jus apkaltins tuo pačiu. Ir žinokite, ranka jiems tikrai nesudrebės. Juk jums fašistai nešvilpė. Greitai bus Jūsų paklausta: KODĖL?
Ekscelencija, nebijokite ir nedelskite. Ir Vasario 16-ąją, užuot surengęs baliuką, sukvieskite Tautą į Permainų ir Santarvės mitingą. Taip bus įveiktas Rubikonas. O po to jau tik į priekį – su pirmąja Lietuva. Patikėkite, antrojoje gero nedaug. Tiesa, dar gali kilti problema ir gan kebli, kai iš jos labai greitai kai kas pabandys perbėgti į pirmąją. Bet, kaip sakoma, problemas geriausia spręsti joms iškilus. Svarbiausia ryžtis ir pradėti.
Daktaras Algimantas Matulevičius, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidentas
LGBT demonstracija. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Lenkijos parlamente ketvirtadienį vyks pirmasis svarstymas dėl įstatymo, draudžiančio šalyje organizuoti LGBT demonstracijas.
Teisės aktą pristatė fondo „Gyvybė ir šeima“ aktyvistė Kaja Godek, jam surinkus reikiamus 140 tūkst. parašų.
Jis numato, kad ateityje vieši susibūrimai negalėtų turėti tikslo „kvestionuoti santuoką kaip santykius tarp vyro ir moters“ ar „propaguoti santuokos sąvokos išplėtimą, kad šis apimtų tos pačios lyties asmenis“.
Negana to, demonstracijose taip pat nebūtų galima propaguoti homoseksualių šeimų įsivaikinimo ar „tam tikros seksualinės orientacijos, išskyrus heteroseksualumą“.
Įstatymu daugiausiai taikomasi į „Pride“ paradus ir kitas LGBT bendruomenės demonstracijas.
Pernykščius protestus prieš sugriežtintus abortų įstatymus organizavęs judėjimas „Moterų streikas“ paragino prie parlamento surengti prieš naująjį įstatymą nukreiptą demonstraciją.
Daugelis politikų iš Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos PiS viešai pasisako prieš LGBT bendruomenę. Beveik 100 šalies miestų ir regionų yra pasiskelbę zonomis „be LGBT ideologijos“.
Daugelis jų įsikūrę katalikiškuose šalies rytuose ir pietuose. Neseniai keli regionai atšaukė šį statusą, kai Europos Komisija (EK) sustabdė derybas dėl jiems skirto finansavimo.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su LGBT vaiko mama Rasa Račiene. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti iššūkiai, su kuriais šiuolaikiniame pasaulyje susiduria vaikai, nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
Prezidento patarėjas taip pat patikino, kad prezidentas nuolatos bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais, todėl yra įsigilinęs į šios bendruomenės problemas.
„Tai buvo labai jautrus pokalbis tarp dviejų tėvų apie vaikus, apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikai šiuolaikiniame pasaulyje. Ir tikrai prezidentas girdi ir jaučia tą nerimą, kurį išsakė, išdėstė gerbiama mama. Prezidentas teigė, kad šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio, trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, trūksta pagarbos žmonėms, kurie galbūt kitaip gyvena“, – po R. Račienės ir prezidento susitikimo teigė P. Mačiulis.
Vis dėlto prezidento patarėjas akcentavo, kad šią problemą išspręsti nėra taip paprasta.
„Turbūt ši problema, kaip ir kitos problemos, nėra sprendžiama tiktai įstatymais, tam reikia ir didelio visuomenės požiūrio pasikeitimo, supratimo ir tolerancijos. Situacija po truputį keičiasi Lietuvoje, bet visi mes norime, kad tas pokytis būtų didesnis“, – pažymėjo jis.
P. Mačiulis pabrėžė, kad prezidentas bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais ir žino jos problemas.
„Prezidentas tikra pažįsta ne vieną porą, bendrauja ir žino šių žmonių problemas. Tai turbūt kažkokio atskiro susitikimo tam tiesiog nereikia. Tas bendravimas vyksta nuolatos“, – patikino jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, susitikimo metu nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
„Kokia forma jis galėtų būti, ar Civilinio kodekso keliu, ar atskiru įstatymu, čia yra turbūt tik detalės, kurios užgožtų pačią esmę, bet prezidentas nuoširdžiai laikosi pozicijos, jog bendro gyvenimo sureguliavimas turi būti įgyvendintas Lietuvoje“ , – sakė P. Mačiulis.
Pavasario sesijoje Seimas pateikimo stadijoje atmetė ir grąžino tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Vis dėlto, kaip vasarą sakė prezidentas G. Nausėda, jis dar pateikimo stadijoje atmesto projekto nebūtų pasirašęs, mat įstatymo projekte partnerystė buvo prilyginta santuokai.
ELTA primena, kad LGBT vaiko mama R. Račienė trečiadienį išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su siekiu pakeisti šalies vadovo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Moteris kreipimesi teigė stovėsianti S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros iki tol, kol prezidentas savo darbotvarkėje ras laiko susitikimui. Kiek vėliau moteris pranešė prezidento kvietimą susitikti gavusi.
Šeštadienį prie Prezidentūros susirinko būrys žmonių, nusprendusių pareikšti palaikymą LGBT bendruomenei ir R. Račienei.
Lietuva, būdama Europos užkampis, ilgą laiką buvo santykinės ramybės zonoje. Turiu galvoje Europoje ir JAV vykstančius nuožmius kultūrinius karus, o tiksliau – šliaužiančią neomarksistinę diktatūrą ir bandymus priešintis jai. Jos tikslas yra visiškai aiškus ir ne kartą įvardytas – ne kariniais perversmais ar smurtu, o kultūrinėmis priemonėmis sunaikinti kapitalizmą ir Vakarų civilizaciją.
Jokia paslaptis, kad už viso to stovi Davoso elitas – Klausas Schwabas & Co., interneto milžinės, globalus kapitalas, G. Sorosas ir jo aplinka, kurie jau yra nupiešę ir paskelbę naujos pasaulinės tvarkos – diktatūros kontūrus. Didžioji meinstryminė žiniasklaida, kontroliuojama šių grupių, suprantama, apie tai nerašo, o jei kur nors kas nors pasisako šia tema, tai iškart nuo grandinių paleidžiami fact-checker‘iai, kurie copy-paste principu iš tų pačių paruoštukų „demaskuoja“ sąmokslo teorijas.
Provincialiai Lietuvai praktiškai nerūpėjo kaip toli šiuo klausimu pasistūmėta Vakaruose, ką visa tai reiškia, apie tai nerašo ir mūsų žiniasklaida. Nors didžiųjų mūšių kanonados aidi kitur, bet jų aidas jau atsirito iki Lietuvos. Kaip visada, dauguma nesuprato ir iki šiol nesupranta, kad, regis, visai menki dalykai yra didelių planų sudėtinė dalis, visuomenės nuomonės tyrimas ir reakcijos zondavimas. Prasidėjo visiškai smulkūs, bet pirmąkart vieši vaivorykštinio suoliuko ir vaivorykštinės perėjos mūšiai. Reikia suprasti, kad mūsų neomarksistinė kariauna – Laisvės partija, didelė dalis TS-LKD ir visokiausio „progresyvaus“ jaunimėlio grupės tikrai neveikia pagal kažkokį iš kažkur jiems nuleistą planą, jie tiesiog jau yra ideologiškai apdoroti ir suformuoti neomarksistinio fronto kariai, ir veikia savarankiškai – kopijuoja vakarietišką patirtį, kur tai jau seniai praeitas etapas. Didelė dalis politikų, vadinamųjų politikos mokslininkų ar viešosios erdvės komentatorių yra paprasti naudos gavėjai, prisitaikėliai ir kolaborantai.
Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Ir štai dar viena bomba – Vilniaus Universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės. Ir vėl dauguma nesupranta, kas įvyko, o svarbiausia – kas bus toliau. Reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius dalykus. Pirma: viešai ir aiškiai pripažįstama, kad tai yra ideologinis apsisprendimas. Taigi, VU vadovybė viešai pripažįsta, kad tai yra politiškai orientuota ir ideologizuota progresyviojo liberalizmo ideologiją išpažįstanti institucija. Su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Antra: kaip ir daugelis kitų šliaužiančio neomarksizmo iniciatyvų, dokumentas atsirado tarsi iš niekur. Mes nežinome, kas jį inicijavo, kiek man žinoma, apie jį VU nebuvo jokios viešos diskusijos. Taigi, jis nuleistas iš viršaus. FB vyksta naivios diskusijos, kad tai tarsi neprivaloma, tai tik įsipareigojimas, esą tai nieko nekeičia. Kiti mokyti žmonės rašo, kad jei VU susiduria su sunkumais kažką vadinti ponia ar ponas, tai lietuvių kalboje yra seniai primirštas žodis Tamsta / Tamstos. Jis neutralus lyties požiūriu“.
Kokios problemos? O jos didelės ir esminės. Nereikia būti pranašu, kad suvoktum, jog tai tik pirmas žingsnis siekiant paversti VU didele smegenų plovykla, kuri tiražuotų naujojo ideologinio fronto karius ir rėmėjus. Neabejoju, kad panašios iniciatyvos netrukus atsiras ir kitose aukštosiose mokyklose. Neomarksizmui reikalingi mokyti durniai su iniciatyva – savo galva negalvojančių, niekuo neabejojančių ir besąlygiškai „mokslu“ bei visais kitais jiems pakišamais dalykais tikinčiųjų kariuomenė, kuri veiks įvairiose gyvenimo srityse. Tai yra armonaičių, šimašių ir gabrielių elektoratas. Kaip atrodys Lietuva, kai jie užvaldys viską, spręskite patys.
Kas toliau? Toliau VU žingsnis po žingsnio vyks tai, kas jau yra įvykę, pavyzdžiui, daugumoje Britanijos ar JAV universitetų. Radikalių kairiųjų užvaldytos studentų organizacijos spręs, kurie dėstytojai yra geri, o kurie blogi, kas gali kalbėti „diskusijų“ klubuose, o kas ne, kurios disciplinos tinkamos, o kurių reikia atsisakyti ir t.t Beje, tokių precedentų jau yra VU TSPMI. Kiekvieną dieną atėjęs į paskaitas studentas nuspręs, kas jis šiandien yra – vyras, moteris, LGBT+, trans.. ar velniai žino kas. Juk lytis, anot progresyviojo liberalizmo – tik socialinis konstruktas, o jie ten, regis, priskaičiuoja 72 lytis. Ir neduok Dieve, koks nors dėstytojas ne taip kreipsis… Bet tai – tikrai ne pabaiga.
Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.
Štai vienos didžiausių Britanijos šakinių profsąjungų Universitetų ir kolegijų sąjungos (UCU) Edinburgo skyrius socialinėje žiniasklaidoje dar kartą patvirtino savo poziciją dėl „transintegracijos“, pareikšdamas, kad „išsivadavimas negali būti grindžiamas atskirtimi“. Šiuo atveju „tikintys mokslu“ kalba apie… transrasiškumą. Tai reškia, kad žmonės gali save identifikuoti kaip kitą rasę. Šios naujos beprotybės formos pradžia yra 2019 m. dokumentas „UCU pozicija dėl trans įtraukties“, kuriame profsąjunga teigė, kad jos nariai gali save identifikuoti kaip „juodus, neįgalius, LGBT+ ar moteris“. Žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad „profsąjungos filialas naudojamas kaip ideologinio kryžiaus žygio platforma, o Edinburgo universiteto vadovybė tam nesipriešina“. Profesinė sąjunga teigė, kad yra (kaip ir VU dokumente) įsipareigojusi laikytis „tarpsektorinio požiūrio visame savo darbe“. Paprasta kalba tai reiškia, kad profesinė sąjunga leido savo nariams identifikuoti save kaip juodaodžius bei neįgaliuosius ir tam nereikia nei „mokslinių“ argumentų, nei kokių nors kitų įrodymų. Tai tiesiog asmens apsisprendimas.
Pirmą kartą toks apsisprendimas sulaukė tarptautinio dėmesio po to, kai biologiškai baltaodė (abu tėvai baltieji) Amerikos skyriaus žmogaus teisių organizacijos NAACP prezidentė Rachel Dolezal apsiskelbė juodaode. Ji tuomet vartojo progresyviojo liberalizmo štampą, kad „rasė yra socialinis konstruktas“. Vėliau ji pasikeitė vardą ir tapo Nkechi Amare Diallo, kildinamą iš Vakarų Afrikos, reiškiantį „Dievo dovana“. Visai neseniai britų interneto asmenybė Oli London paskelbė, kad po daugybės plastinių operacijų baigė perėjimo baltaodžio į azijietį procesą ir tapo … korėjiete ar korėjiečiu, atleiskit, nesusigaudau, nes tas žmogus yra ne tik transeksualas, bet ir „transracial“, o kreiptis į jį (ją) reikia tik „they/them/Korean/Jimin”.
Akistata su policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kauno Laisvės alėjoje įvykus pirmosioms miesto istorijoje seksualinių mažumų eitynėms „Kaunas pride“, policija iš viso jau sulaikė 18 asmenų ir pradėjo 5 ikiteisminius tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimų.
Pareigūnų manymu, tikėtina, kad renginyje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pabrėžė, kad policija ir toliau dirbs iki tol, kol reikės.
„Oficialus renginys yra prie pabaigos, tačiau tai nereiškia, kad policija užbaigė darbą. Noriu padėkoti šio renginio saugumo organizatoriams – policijai. Manau, atliko visas funkcijas tinkamai“, – po renginio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Požėla. Policijos užtvara. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Generalinis komisaras mano, kad policijos darbas pavyko, o sužalotų asmenų ar pareigūnų nebuvo. Jis taip pat dėkojo dalyviams už sąmoningumą, tačiau tuo pačiu pridūrė, kad Laisvės alėja nėra tinkamiausia vieta tokiems renginiams, dėl ganėtinai siauro ploto.
„Esame nuoseklūs. Kauno miesto Laisvės alėja tokio pobūdžio, specifiškumo renginiams nėra pati geriausia vieta“, – aiškino R. Požėla.
Tuo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baršys patikslino, kad šeštadienio pavakarę iš viso jau yra 18 sulaikytų asmenų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, pradėti penkti ikiteisminiai tyrimai. Tačiau policijos operacija vyksta, o kai kurie asmenys, pasak M. Baršio, sulaikyti jau pasibaigus eitynėms. Pasak jo, šiuo metu žinoma apie du nukentėjusius asmenis.
ELTA primena, kad praėjus maždaug 20 minučių nuo seksualinių mažumų eisenos pradžios, prasidėjo pirmieji neramumai.
Renginio dalyvių laukė agresyviai nusiteikusių asmenų grupė, įvyko susistumdymas su pareigūnais, į eisenos dalyvius atskriejo keletas kiaušinių. Į tai minia atsakė šūkiais „demonstruokimės”.
Kaune, laisvės alėjoje, kai žygiavo „Kaunas pride”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po keleto minučių specialiąsias priemones turintys pareigūnai praskynė kelią ir eisenai leido judėti toliau.
Tačiau vėliau kiaušiniai atskriejo ir iš Laisvės alėjoje esančių namų balkonų.
Kauno Laisvės alėjoje šeštadienį vyko pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride”. Organizatoriai ir dalyviai vidudienį rinkosi prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio soboro ir žygiavo alėja bei grįžo ja atgal.
Stop propagandai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaune, Laisvės alėjoje, praėjus maždaug 20 minučių nuo seksualinių mažumų eisenos pradžios, prasidėjo pirmieji neramumai.
Renginio dalyvių laukė agresyviai nusiteikusių asmenų grupė, įvyko susistumdymas su pareigūnais, į eisenos dalyvius atskriejo keletas kiaušinių. Į tai minia atsakė šūkiais „demonstruokimės”.
Po keleto minučių specialiąsias priemones turintys pareigūnai praskynė kelią ir eisenai leido vykti toliau.
Tačiau vėliau kiaušiniai atskriejo ir iš Laisvės alėjoje esančių namų balkonų.
Galiausiai Laisvės alėja iki Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos Kauno miesto savivaldybės atėjusi minia pradėjo skanduoti jam adresuotus šūkius.
„Tu ne mūsų meras”, – skandavo „Kaunas pride” dalyviai.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad į policijos įstaigas pristatyti 8 asmenys, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.
Po pusantros valandos trukusių eitynių, jų dalyviai grįžo prie soboro. Antroje renginio dalyje didesnių neramumų išvengta.
Kaip jau skelbta, Kauno Laisvės alėjoje šeštadienį vyko pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride”. Organizatoriai vidudienį rinkosi prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio soboro ir žygiavo alėja bei grįžo ja atgal.
Renginio dalyviai Laisvės alėja žygiavo nešini LGBT vėliavomis, pirmosiose eilėse grupė žmonių laikė transparantą su užrašu „Mes esame visur” ir vaivorykštė spalvomis stilizuotą Kauno herbą, turėjo plakatus, skelbiančius „Visi yra verti tikros meilės”, „Meilė nėra nusikaltimas”, „Kada trans žmonės turės elementarias teises?”. Eisenoje buvo matomas ir ne vienas angliškas užrašas: „Love is love”, „Born this way”, „We are all human” ir t.t.
Renginio saugumui užtikrinti buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos bei savanoriai. Pareigūnai dar prieš renginį įrengė metalinį atitvarą, ribojantį patekimą į renginio vietą.
Kelios dešimtys žmonių šalia Laisvės alėjos organizavo maldas už LGBT žmonių „atsivertimą.
Seksualinių mažumų eisena „Kaunas pride”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmosiose Kauno miesto istorijoje seksualinių mažumų eitynėse su minia žmonių ėjusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi įvykusiu renginiu.
„Manau, kad tai yra nuostabi šventė, eisena. Labai gera ir graži diena Kaunui“ ,- žurnalistams iš karto po eisenos kalbėjo A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė laikosi pozicijos, kad pareigūnai padarė nuostabų darbą užtikrinant dalyvių saugumą. Nuotaikos politikei nesugadino ir iš oponentų į ją renginio metu paleistas kiaušinis.
„Gavau kiaušinį į nugarą, bet tai nieko tokio“, – tikino Laisvės partijos pirmininkė.
Politikė įsitikinusi, kad įvykusi „Kaunas pride“ eisena rodo, jog Partnerystės įstatymas šalyje yra reikalingas.
„Tai rodo, kad žmonėms reikia politinių pokyčių, partnerystės įstatymo“,- mano A. Armonaitė.
Kauno Laisvės alėjoje šeštadienį vyko pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride”. Organizatoriai vidudienį rinkosi prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio soboro ir žygiavo alėja bei grįžo ja atgal.
Renginio dalyviai Laisvės alėja žygiavo nešini LGBT vėliavomis, pirmosiose eilėse grupė žmonių laikė transparantą su užrašu „Mes esame visur” ir vaivorykštė spalvomis stilizuotą Kauno herbą, turėjo plakatus, skelbiančius „Visi yra verti tikros meilės”, „Meilė nėra nusikaltimas”, „Kada trans žmonės turės elementarias teises?”. Eisenoje buvo matomas ir ne vienas angliškas užrašas: „Love is love”, „Born this way”, „We are all human” ir t.t.
Renginio saugumui užtikrinti buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos bei savanoriai. Pareigūnai dar prieš renginį įrengė metalinį atitvarą, ribojantį patekimą į renginio vietą.
Seksualinių mažumų eisena „Kaunas pride”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaune, Laisvės alėjoje, praėjus maždaug 20 minučių nuo seksualinių mažumų eisenos pradžios, prasidėjo pirmieji neramumai.
Renginio dalyvių laukė agresyviai nusiteikusių asmenų grupė, įvyko susistumdymas su pareigūnais, į eisenos dalyvius atskriejo keletas kiaušinių. Į tai minia atsakė šūkiais „demonstruokimės”.
Po keleto minučių specialiąsias priemones turintys pareigūnai praskynė kelią ir eisenai leido vykti toliau.
Tačiau vėliau kiaušiniai atskriejo ir iš Laisvės alėjoje esančių namų balkonų.
Galiausiai Laisvės alėja iki Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos Kauno miesto savivaldybės atėjusi minia pradėjo skanduoti jam adresuotus šūkius.
„Tu ne mūsų meras”, – skandavo „Kaunas pride” dalyviai.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad į policijos įstaigas pristatyti 8 asmenys, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.
Po pusantros valandos trukusių eitynių, jų dalyviai grįžo prie soboro. Antroje renginio dalyje didesnių neramumų išvengta.
Kaip jau skelbta, Kauno Laisvės alėjoje šeštadienį vyko pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride”. Organizatoriai vidudienį rinkosi prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio soboro ir žygiavo alėja bei grįžo ja atgal.
Renginio dalyviai Laisvės alėja žygiavo nešini LGBT vėliavomis, pirmosiose eilėse grupė žmonių laikė transparantą su užrašu „Mes esame visur” ir vaivorykštė spalvomis stilizuotą Kauno herbą, turėjo plakatus, skelbiančius „Visi yra verti tikros meilės”, „Meilė nėra nusikaltimas”, „Kada trans žmonės turės elementarias teises?”. Eisenoje buvo matomas ir ne vienas angliškas užrašas: „Love is love”, „Born this way”, „We are all human” ir t.t.
Renginio saugumui užtikrinti buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos bei savanoriai. Pareigūnai dar prieš renginį įrengė metalinį atitvarą, ribojantį patekimą į renginio vietą.
Kelios dešimtys žmonių šalia Laisvės alėjos organizavo maldas už LGBT žmonių „atsivertimą.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune’as penktadienį sukritikavo Vengrijos planus surengti referendumą dėl kontroversiško įstatymo, kurį Briuselis laiko ataka prieš LGBTQ bendruomenės teises.
„Nerimauju dėl birželio viduryje Vengrijoje priimto įstatymo, dėl kurio įvyks referendumas, kuris iš esmės nesusijęs su šiuo teisės aktu“, – teigė C. Beaune’as, atvykdamas į Slovėnijoje vykstantį Europos reikalų ministrų susitikimą.
Vengrijos dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį paskelbė šaukiąs referendumą, skirtą įvertinti piliečių paramą prieštaringam LGBTQ įstatymui, kai Europos Komisija (EK) dėl jo inicijavo teisinį procesą prieš Budapeštą.
Šis įstatymas, kuris apima draudimą tarp jaunesnių nei 18 metų žmonių „vaizduoti ar propaguoti“ homoseksualumą ar lyties keitimo operacijas, Europoje sukėlė pykčio bangą. Nors Budapeštas jį įvardija priemone apsaugoti vaikus, priešininkai savo ruožtu argumentuoja, kad jis sulygina pedofiliją su homoseksualumu ir stigmatizuoja LGBTQ bendruomenę.
V. Orbanas nurodė, kad referendume žmonių bus paklausta penkių klausimų, įskaitant tai, ar jie sutinka, kad mokyklose būtų leista „su jų vaikais be jų sutikimo kalbėti apie lytiškumą“. Dalyviams taip pat ketinama užduoti klausimą, ar jie palaiko „lyties keitimo operacijų propagavimą vaikams“ ar „neribotą prieigą vaikams prie žalingo, su lytiškumu susijusio turinio“.
C. Beauno teigimu, šie klausimai yra neteisingai pateikiami, siekiant užtikrinti, kad V. Orbanas surinktų kuo daugiau neigiamų atsakymų.
„Turime nepasiduoti šiems klausimams“, – teigė C. Beaune’as.
Buvau suplanavęs šį trumpų straipsnelių nurodyta tema mikrociklą užviršuoti papostringavimais apie žemę ar Žemę kaip labiausiai tinkamu temos loginiam išplėtojimui baigiamuoju akordu. Kaip atrodo, toks galutinis loginis akcentas prašosi savaime, nes žemė, gimtoji žemė, šventoji mūsų žemelė yra visus lietuvius tampriausiai apjungiantis, į visumą telkiantis vienybės pradas, o, iš kitos pusės, nedidelė paslaptis yra ir tai, kad žemė kaip ūkinės eksploatacijos objektas ir turtų šaltinis neretai tapdavo susipriešinimo ir nesantaikos židiniu, kai net brolis stodavo prieš brolį.
Kita vertus, gyvename laikais, kai žmonių nuvarymas arba pasitraukimas nuo žemės vyksta taikiai, niekam pernelyg nesipriešinant, latifundijoms arba didžiulėms bendrovėms be didesnių ekscesų susemiant žemes į savo rankas, taigi ir žemės klausimas čia iškyla truputėlį kitu rakursu. Tarkime, kad stambus ūkis iš tiesų yra neabejotinai našesnė ūkininkavimo forma už kuitimąsi nedideliame sklype, kita vertus, tai neatleidžia mus nuo klausimo – kur dėtis žmogui, praradusiam žemę labiausiai fundamentalia to žodžio reikšme?
Apie žemę galime kalbėti fizine ir metafizine prasme, o laikmečio savitumą žymi tai, kad šios dvi plotmės mūsų laikais taip stipriai persidengia ir persipina tarpusavyje, kad tampa neatskiriamos viena nuo kitos.
Vilniaus viešojoje žydų bibliotekoje pristatoma Arkadijaus Vinokuro (centre) knyga „Mes nežudėme”. Slaptai.lt nuotr.
Štai toks Arkadijus Vinokuras, Lietuvoje liūdnai pagarsėjęs klajoklių tautos atstovas, su dideliu aplombu tvirtina, kad Lietuva be Europos Sąjungos teisyno jam būtų tik žemės gabalas… Kas be ko, žodis „ gabalas“ čia yra ištariamas su kraštutinai niekinančia išvietės žargono intonacija, bandant įpiršti nuomonę, kad prasmingas „turinys“ tokioje neva atliekų duobėje yra tik ES teisynas. Tačiau ES teisynas, kaip nesunku įsivaizduoti, gali egzistuoti ir virtualioje erdvėje, ramiai kabėti taip pat ir visiškoje tuštumoje, o žmogui, išsaugojusiam lietuviško mentaliteto kryptingumą, gimtosios žemės gabalėlis yra savaiminė tikrovė ir galutinis atsparos taškas, ta vienintelė vieta, kur galiausiai pradygsta dangus.
Taigi ir užsimezgusį pokalbį apie žemę šįkart pasukime taip, kad turėtume galimybę naujai permąstyti mūsų dienų komjaunuolių, besivadinančių progresyvistais, atsakymą į klausimą – o koks yra jūsų godotinos pažangos kriterijus? Kaip matėme praeitą kartą tekste „Edvardas Čiuldė. Kas vienija ir skiria mus, lietuvius? (III)”, vadinamieji pažangiečiai visi kaip vienas sako tą patį, kad tokios pažangos kriterijus ir tiksliausias rodiklis yra galutinė pergalė kovoje už gėjų teises ir bet kokios pakraipos antisemitizmo užkardinimas (taip galiausiai yra pavadinamas judocentrizmo subkultūros įtvirtinimo užmačių tikras ar suvaidintas entuziazmas). Žinia, specifiškai Lietuvoje antisemitizmu dar yra vadinamas nesugebėjimas reikiamu lygiu išviešinti atgailos konvulsijų dėl kažkada žydus ištikusių nelaimių, taip pat tikrų ir netikrų skriaudų, o vyresnieji čia neretai perspėja jaunėlius, kad pavargę atgailauti nepadarys karjeros.
Nėra jokios reikalo dar kartą kalbėti apie seksualinių mažumų teisių klausimo skandalizacijos tikrąsias priežastis, toliau pokalbį bus galima pratęsti prisiminus bent tą anksčiau išplaukusią lakonišką išvadą, kad ten, kur seksualinių mažumų individų tarpusavio santykiai nėra kriminalizuojami, jokio kito pagrindo forsuoti vadinamąjį gėjų teisių klausimą nėra. Kita vertus, šiandien jau kyla neįtikėtina užduotis pamatyti susiklosčiusią keblią situaciją visa apimtimi, kai jau privalome, nori to, ar nenori, kelti valstybės ir tarpvalstybinių institucijų, taip pat atskirų ES valstybių vadovų kriminalinės atsakomybės klausimą dėl to, kad asmeniškai ar instituciškai tarpininkavo uždegant žalią šviesą homoseksualų propagandos įteisinimui bendrojo lavinimo mokyklose ar net vaikų darželiuose. Kad ir kaip iš pradžių keistai pasirodys, daug sakantis šiuo atveju yra antikos pavyzdys.
Sokratas
Senovės Atėnuose berniukai nuo 7 metų pradėdavo lankyti gramatines klases, kur buvo mokoma skaitymo, rašymo, aritmetikos, muzikos, o nuo 12 – 13 metų jau mindavo takelius ir į vadinamąją palestrą, skirtą fiziniam lavinimui. Visoje senovės Graikijoje buvo išplitusios vadinamosios gimnasijos, kurias dažniausiai lankydavo 13 – 15 metų berniukai. Žinia, senovės Graikijoje skirtingais laikotarpiais atskiruose miestuose-valstybėse buvo ir kitokie pirminio augančios kartos mokymo ir lavinimo mokyklų tipai, tačiau išdrįskime pasakyti bent kartą garsiai tai, kad to meto Graikijos ankstyvojo lavinimo mokykla apskritai buvo apspista, kitaip nepasakysi, dėdžių-pederastų, skandinama žiauriai išbujojusios tarp to meto graikų pederastijos praktikos. Kai kurie tėvai, siekdami apginti savo vaikus nuo įkyraus priekabiavimo pakeliui į mokyklą, pristatydavo juos palydėti augalotus vergus, vadinamus pedagogais, t. y. vaikų vedžiotojais. Tačiau, nežiūrint statomų užtvarų, vaikai buvo viliojami meilikavimais, brangiomis dovanomis, papildant tokį verbavimą visuomeniniu įsipareigojimu vėliau pasirūpinti pirmųjų politine karjera.
Protestas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip jau ne kartą buvo sakyta, tokį politinių mainų tipą negailestingai išpeikė Sokratas, o krikščionybė kodifikavo kaip sunkią nuodėmę. Savo ruožtu, kaip atrodo, mūsų laikų pažangiečiai ir sofistai ES įtakinguose postuose pažangą suprantą kaip grįžimą į nuodėmingos įtampos kupiną praeitį, apeinant Sokratą ir nelygstamas krikščionybės ištaras.
Žinoma, homoseksualumas ir pederastija nėra visiškais tas pats. Tačiau galime daryti ir tokią prielaidą, kad masyviam homoseksualumo išplitimui senovės Graikijoje pasitarnavo kraštutinę ribą pasiekęs, masinį pobūdį įgijęs seksualinis vaikų išnaudojimas to meto mokyklose ir – atvirkščiai.
Kad kaip ten būtų, šiandien mums ne mažiau svarbu, kad bent pradinio ugdymo mokykla steigtųsi netoli namų, tėvų apžvelgiamoje teritorijoje, būtų laisva ir nepriklausoma nuo nešvankaus politikų kišimosi. Tačiau mūsų dienų Lietuvoje, sparčiai tuštėjant kaimams, nyksta vietos mokyklos arba, dar tiksliau būtų sakyti, naikinant, uždarant pradines vietos, t. y. gimtosios žemės mokyklas, tuštėja kaimai nuo gyventojų, pradedančių savo ilgą, nebūtinai rajono centre užsibaigiančią išvykimo kelionę. O vis tik šį nykimo ir susinaikinimo procesą būtų galima staigiai stabdyti, toliau pakeičiant kryptį iš esmės, jeigu didieji žemių savininkai pradėtų suprasti paprasčiausią dalyką, kad dabar jau ne kas kitas, o būtent jie visų pirma privalo kurti ir palaikyti gyvenimo kaime infrastruktūrą, pradedant nuo pradinės mokyklos atgaivinimo ar naujos steigimo net ir tokiu atveju, kai mokinukų kaimelyje lieka tik keli, tarkime, du ar trys pradinio lavinimo amžiaus vaikai. Tokia yra tradicinė lendlordo pareiga. Įprasta kaštų ir naudos analizė čia netinka, kai kalbame apie užmanymus įveikti gyvenimo eroziją, tačiau didieji žemės savininkai neabejotinai ženkliai išloštų tomis aplinkybėmis, kai dabar net labiau nei investicijų ar gerų orų kaime trūksta darbuotojų. Tokiu atveju tikriausiai ir visuomenė, matanti infrastruktūros pažangą derlingos Lietuvos žemės arealuose, labiau tolerantiškai žiūrėtų į žemės savininkų užmačias plėsti savo valdas…
Izraelio ambasadorius Lietuvoje ponas Yossef Levy
O prie ko čia žydai, – klausiate. Aš taip pat nesuprantu, kodėl Lietuva yra pasirinkta taikiniu masyviam, peržengiančiam visas padorumo ribas puolimui dėl neva nepakankamai totalizuotos atgailos. Verčia galvą kraipyti ir tai, kad Lietuvoje tarpstantys pažangiečiai, kaip jau buvo minėta, svarbiausiu tūkstantmečio pažangos kriterijumi laiko antisemitizmo bet kokių apraiškų išgyvendinimą, o, kaip atrodo bent man, antisemitizmu vadinamą reiškinį jie neretai ir pakursto, kad turėtų prieš ką kovoti ir naujajam tūkstantmečiui suteiktų pažangos kryptį. Kita vertus, kyla klausimas – kas per tauta yra tie žydai, jeigu jie tampa svarbiausiu pažangos scenos veikėju ir yra didžiausias pažangiečių rūpestis. O ar patiems žydams rūpi tai, kokios yra antisemitizmą (?) palaikančios priežastys, gal būtent jie ir yra labiausiai suinteresuoti, kad toks mitinis reiškinys kaip vadinamasis antisemitizmas visiškai neišsikvėptų? Kažkas čia ne taip su tokiu spalvų sutirštinimu, ar ne? Štai aš pažįstu tikrai ne vieną žydą, o gyvo antisemito nesu sutikęs.
Taigi niekur nepasidėsiu, atėjo laikas prisipažinti ir man, kad lietuvių – žydų tarpusavio santykių aptarimo plotmėje esu savotiškai dvigubas agentas jau vien dėl to, kad likimas man lėmė sutikti kelis didelės sielos žydų tautybės asmenis, kuriuos nuoširdžiai gerbiu ir myliu, todėl ir mūsų tautų santykius bei tarpusavio pretenzijas visų pirma bandau apmąstyti iš taško – o jeigu aš pats būčiau žydas?
Jeigu aš pats būčiau žydas, versčiausi per galvą, kad žydų bendruomenė bent Lietuvoje būtų labiau sugyvenama, draugiškesnė bendrapiliečiams lietuviams, lojalesnė Lietuvai, dėčiau daug pastangų, kad bendruomenės įtakingieji asmenys ir vadovai nekurstytų nereikalingų aistrų, atsisakytų provokacijų, užbaigtų išpuolius prieš lietuvių tautą ir šalį.
Kodėl taip nėra, kai atrodo mūsų tarpusavio nesusipratimams įveikti tetrūksta tik trupučiuko geros valios? Ar mano sutikti gerieji žydai yra tik išimtis iš taisyklės, o didžioji jų dauguma – piktų, kerštingų, klastingų žmonių padermė? Kodėl žydų organizacijos neretai taip nuožmiai kovoja prie Lietuvą? Iš tiesų, paprastai atsakyti į šį klausimą nesigauna. Kartą apie tai jau esu išsakęs savo hipotezę, dabar tik priminsiu – kokios neįtikėtinos ir fantasmagorinės versijos gali iškilti prieš akis, kai ilgai užsibuvęs pasaulyje ieškai atsakymų?
Daug ką paaiškintų hipotezė, kad Lietuva yra naujojo Izraelio inkubatorius. Pabandykime įsivaizduoti, kad maždaug po 50 metų dėl visuotinio klimato atšilimo dabartinės Izraelio teritorijos netiks išgyvenimui, o čia gyvenanti klajoklių tauta dėl to bus priversta pasiieškoti persikraustymui naujosios Palestinos. Tarkime, Lietuva yra toks nusižiūrėtas patogios padėties Europos vidurio, nuosaikaus klimato, su neišsenkamais švariausio pasaulyje geriamo vandens ištekliais kraštas.
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip žinome, Izraelyje gyvena tris kartus skaitlingesnė tauta nei lietuviai, tačiau ir pati Lietuva pagal plotą yra tris kartus su trupučiuku didesnė už Izraelį. Bandau įsivaizduoti, kad kažkas iš jų jau kartas nuo karto pamąsto: izraelitai, ruoškitės katapultavimuisi! Tereikia tik to, kad dabartinės Lietuvos čiabuviams iš galvos kuo greičiau išdulkėtų bet kokie tautiniai prietarai…
Dirbtinai forsuojami gėjų teisių ir judocentrizmo įtvirtinimo lozungai dabartiniame pasaulyje yra žiauriosios konjunktūros užkeikimai, neturintys nieko bendro su pažangos tikrąja to žodžio reikšme siekiais.
Žiauria tokia konjunktūra yra vadintina jau vien dėl to, kad ji naikina sąmonę, nužodo refleksiją. Tokia konjunktūra, tautologiškai tariant, baigia pribaigti Lietuvą. Kas čia dar liko ant lauko pliko? Bet kokiu atveju mums lieka Lietuvos atmintis! Kitas klausimas, ar bus galima prikelti Lietuvą iš atminties likučių?
Kartais pažangos apaštalais besidedantys propagandistai sako, kad pažanga ateita su kelionėmis po pasaulį, nes esą žmonės keliaudami plečia savo akiratį, liberalėja ir t.t. Kelionės po pasaulį yra puikus laiko praleidimas ir didelė pramoga, nieko nepasakysi, tačiau turistavimas ugdo tik lėkštąją sąmonę, išblaško dėmesį. Tik keliaujant į Lietuvą, ieškant kelio į Lietuvą Tėvynę mums gali pavykti atrasti ir savo užkeiktą esmę.
Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pripažįsta, kad net jei LGBT eitynės vis dėlto įvyktų Kaune, jis jose greičiausiai nedalyvautų.
Meras teigia, kad Kaunas yra daugialypis miestas, kuriame telpa visi gyventojai, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, amžiaus ar rasės. Pasak jo, nereikia, kad kažkuri gyventojų grupė būtinai išsiskirtų.
„Miestas yra daugialypis, čia įvairios spalvos ir įvairių seksualinių mažumų, ir vyrų, ir moterų, ir senelių gyvena, visi turi rasti vietą, kur gyventi ir visi yra mūsų miestiečiai“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Matijošaitis.
Paklaustas, ar savivaldybė planuoja keisti poziciją dėl leidimo LGBT eitynėms išdavimo, Kauno meras paragino eitynių organizatorius pasirinkti renginio „vietą, o ne statybvietes“.
V. Matjošaitis taip pat leido suprasti, kad, jei leidimas LGBT eitynėms būtų išduotas, jis jose greičiausiai nedalyvautų.
„Mane daug kas kur kviečia, nebūtinai aš visur turiu dalyvauti. (…) Man labiau patinka žiūrėti į jūsų kolegę, į moterį“, – juokdamasis sakė meras.
„Aš tikrai esu matęs visur žmonių visokių ir aš, kadangi miesto vadovas, man jie visi turi būti lygūs. Ir nereikia, kad būtinai kažkas turi išsiskirti“, – taip pat pridūrė V. Matijošaitis.
ELTA primena, kad Kauno savivaldybė atsisakė suteikti leidimą rugsėjo 4 d. mieste surengti „Kaunas pride“ eitynes. Dėl šio sprendimo miesto savivaldybė turės aiškintis teisme.
Europos Komisija (EK) ketvirtadienį inicijavo teisinį procesą prieš ES narių Vengrijos ir Lenkijos konservatyvias vyriausybes dėl jų priimtų priemonių, kurios laikomos diskriminuojančiomis LGBT bendruomenei priklausančius žmones.
„Europa niekuomet neleis stigmatizuoti kurių nors mūsų visuomenės dalių: nesvarbu, ar tai būtų daroma dėl to, ką jie myli, dėl jų amžiaus, tautybės, politinių pažiūrų ar religinių įsitikinimų“, – sakoma EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškime.
