Pirmąjį homoseksualų paradą Lenkijos Balstogės mieste šeštadienį aptemdė smurtas. Grupė chuliganų 800 eitynių dalyvių apmėtė akmenimis, petardomis ir buteliais, pranešė policija. Buvo užpulti ir pareigūnai, saugoję paradą.
 
Tai buvo pirmas kartas Balstogėje Lenkijos šiaurės rytuose, kai žmonės išėjo į gatves demonstracijoje už lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teises. Dalyviai mojo vaivorykštės spalvos vėliavomis ir raikė rankose plakatus su užrašais „Meilė nėra nuodėmė“.
 
Katalikiškos ir nacionalistinės grupuotės Balstogėje surengė 40 priešiškų mitingų.
 
Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo partijos“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis balandį homoseksualus pavadino „grėsme“ šaliai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.21; 06:00

Kubos policijos pajėgos išvaikė nesankcionuotas LGBT eitynes Havanoje. EPA-ELTA nuotr.
Kubos policija šeštadienį išvaikė nesankcionuotas eitynes už LGBT teises sostinėje Havanoje. Eitynės buvo surengtos kaip alternatyva vyriausybės sankcionuotam gėjų teisių paradui, kurį miesto valdžia vis dėlto atšaukė anksčiau šią savaitę.

Eitynių dalyviai, šaukdami „Taip, mes galime!“, mojuodami vaivorykštės spalvos vėliavomis ir laikydami plakatus su užrašais „Įvairi Kuba“, pražygiavo vos 400 m viena pagrindinių Havanos gatvių iki tol, kol policija išvaikė susirinkusiuosius.

Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių teisių aktyvistai, kurių buvo apie 100, protestavo dėl parado prieš homofobiją atšaukimo. Paradą pastaruosius 10 metų organizavo Nacionalinis lytinio švietimo centras, pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai.

Spalvingas paradas padėdavo pradėti švietimo veiklą, mokant žmones apie homofobiją ir transfobiją, kurios vyksta nepriklausomai nuo jokių mitingų.

Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, mažiausiai trys eitynių dalyviai, nepaklausę policijos pareigūnų reikalavimų išeiti, buvo sulaikyti.

Laydelis Alfonso, 31 m. amžiaus padavėjas, žygiavęs su sidabrine veido kauke ir nešinas vaivorykštės spalvos vėliava, buvo nuliūdęs dėl to, kad policija išvaikė eitynių dalyvius.

„Nemanau, kad tai teisinga, nes mes nedarėme nieko blogo“, – AFP sakė vyras.

Pirmą kartą Kuboje, kur valdžia griežtai kontroliuoja daugelį gyvenimo sričių, eitynės buvo suorganizuotos pasitelkus socialinius tinklus.

Nacionaliniam lytinio švietimo centrui vadovauja parlamentarė Mariela Castro, buvusio prezidento Raulio Castro duktė, kuris, net ir būdamas 87 m. amžiaus, vis dar yra pirmasis valdančiosios komunistų partijos sekretorius.

Anksčiau šią savaitę centras paskelbė, kad planuotos oficialios eitynės yra atšaukiamos dėl neatskleistų „naujų įtampų tarptautiniame ir regioniniame kontekste“. Centras paragino žmones gerbti valdininkų raginimus laikytis taisyklių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 00:30

„Vaivorykštės indekse“ Lietuva pakilo į 37 vietą, bet homofobija mokyklose klesti. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Homofobinių patyčių Lietuvos mokyklose tyrimas rodo, kad tai – didžiulė problema. „Oi oi oi, kokia didelė“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime „LGBT žmogaus teisių situacija Lietuvoje: tarp „draudimų kultūros“ ir progreso“ teigė Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Pasak kalbėtojo, gyvenimas Lietuvoje gerėja. „Žinau, kad greitai išvažiuosime su vaivorykštiniu autobusu, žygiuosim Rygoje per eitynes su savo broliukais. Bet šiandien – proga paminėti kasmetinį „Vaivorykštės indeksą“, kuriame matysime įdomių dalykų“, – sakė V. Simonko.

Lietuva šiame indekse pakilo iš 39 į 37 vietą. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovui tai atrodo žingsnis į priekį, turint omenyje draudimų kultūrą Lietuvoje. „Esame geresni už latvius, lenkus, šiek tiek atsiliekam nuo estų“, – komentavo V. Simonko.

Tačiau homofobinės patyčios Lietuvos mokyklose rodo, kad dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės problemų kyla kone kiekvienam jaunuoliui, ir tai negali nekelti nerimo.

Pasak Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos koordinatorės Eglės Kuktoraitės, 2017 metų vasarą atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 14-18 metų moksleiviai, parodė, kad beveik pusė LGBT jaunuolių jaučiasi nesaugiai mokyklose dėl savo seksualinės orientacijos, tik 5 proc. jų teigė nesusidūrę su homofobinėmis apraiškomis.

Traumuojamas patirtis moksleiviai priversti išgyventi vieni, nes pedagogai nežino, kaip reaguoti į homofobines patyčias, maža to, patys neretai prie jų prisideda. 90 proc. LGBT moksleivių planuoja emigruoti į užsienį, nors įstatymiškai diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra draudžiama.

Vienas aktualiausių klausimų LGBT bendruomenei – partnerystė, kuri blokuojama. Taip trečiadienį pristatydama Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją skirtą spaudos konferenciją teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Aušrinė Armonaitė.

Parlamentarei akivaizdu, kad daugėja Seimo narių, kurie šią mintį palaiko, bet jų nepakanka laukiamam pokyčiui.

Kita A. Armonaitės minėta problema – lyties keitimo reguliavimas, kuris šiuo metu įgyvendinamas per teismų sprendimus, suteikiančius galimybę legaliai pasikeisti lytį žmonėms, išgyvenantiems vidines dramas.

„Tačiau lyderystės šioje temoje Sveikatos apsaugos ministerija nerodo. Priešingai. Ir kai susidaro lyderystės vakuumas, Seime sklando iniciatyva uždrausti lyties keitimą. Šioje kadencijoje draudimai populiarūs“, – sakė A. Armonaitė.

Kaip pridūrė Seimo narė, visą šią savaitę Lietuvoje vyksta Vaivorykštės dienos. „Jos tampa ne vien politiniais debatais, bet ir švente. Mano nuomone, tai labai gerai“, – sakė Seimo narė, primindama, kad trečiadienio vakarą Vilniaus centre atidaroma pirmoji vaivorykštinė pėsčiųjų perėja.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas V. Simonko dėkojo A. Armonaitei už moralinę paramą, kurios LGTB kartais trūksta. „Tokia spaudos konferencija Seime – trys žingsniai į priekį“, – sakė V. Simonko.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 12:00

Facebook karas

Socialiniai tinklai Facebook, ir šiaip jau puolami kritikų už jų vaidmenį skleidžiant melagingą informaciją per 2016 metų rinkimus JAV, pranešė, kad tuo laikotarpiu Rusijos propagandistai, matyt, masiškai pirko ir mokamą reklamą jų erdvėje.

Nejaugi ir vėl pasidarbavo „trolių ferma“ iš Sankt Peterburgo? Kaip tas atradimas paveiks federalinį „Rusijos pėdsakų“ tyrimą? – rašo žiniasklaida.

„Trečiadienį Facebook atstovai tyrimą atliekantiems kongresmenams pareiškė aptikę, kad per rinkimų kampaniją JAV socialiniai tinklai pardavinėjo reklamą kažkokiai abejotinai rusų kompanijai, kuri rinkosi rinkėjus kaip tikslinę auditoriją“, – rašo The Washington Post.

Informuoti šaltiniai leidiniui papasakojo, kad Facebook bendradarbiai pasekė reklamos pardavimą iš viso už 100 tūkstančių dolerių iki pat rusų „trolių fermos“, kuri anksčiau prastumdavo būtent Kremliaus propagandą.

Anot įrašo, padaryto Facebook saugumo direktoriaus Alekso Steimoso tinklaraštyje, „didelė dalis reklaminių medžiagų, matyt, buvo skirta sustiprinti atgarsį į plataus ideologinio spektro socialinius ir politinius raginimus – nuo LGBT iki tarptautinių problemų, imigracijos ir teisės nešiotis šaunamąjį ginklą“. 

„Išaiškėjo, kad 3,3 tūkst. medžiagų „skaitmeniniai pėdsakai“ vedė į Rusijos kompanijas. Paskui Facebook‘o darbo grupės aptiko 470 įtartinų ir, tikriausiai, apgaulingų paskyrų bei puslapių Facebook‘e, kurie, jų nuomone, buvo palaikomi iš Rusijos, buvo susiję su šia kompanija ir dalyvavo reklaminių medžiagų sklaidoje“, – rašo laikraštis.

Leidinys cituoja neįvardijamą Facebook‘o bendradarbį: „Yra įrodymų, kad kai kurios tos paskyros susijusios su „trolių fabriku“ Sankt Peterburge, kuris vadinamas „Interneto tyrimų agentūra“, nors mes neturime būdo, kaip tai patvirtinti iš nepriklausomų šaltinių“.

„Interneto tyrimų agentūros“ veikla ir anksčiau traukė dėmesį, – sakoma straipsnyje. – Buvę bendradarbiai, įrašuose internete ir interviu žiniasklaidoje pasakoję apie savo patirtį kompanijoje, pareiškė, kad jų darbas buvo kurti suklastotas paskyras Twitter‘yje ir Facebook‘e ir naudoti jas Kremliui palankiai propagandai skleisti“.

„Sausio mėnesio neįslaptintame pranešime JAV žvalgybos bendrija pateikė išvadą, kad „Interneto tyrimų agentūros“ tikėtinas finansininkas – tai „vienas iš artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų, susijęs su Rusijos žvalgyba“, – cituoja autoriai.

Facebook kompanijoje manoma, kad Rusija išleido 100 tūkst. dolerių reklaminiam plotui įsigyti socialiniuose tinkluose, kad darytų įtaką JAV vidaus politikai, rašo vokiečių Der Spiegel.

Socialiniai tinklai Facebook

Daugumoje skelbimų tiesiogiai neminimi rinkimai ar kandidatai, tačiau „jų turinys buvo nutaikytas stiprinti susiskaldymą tokiais klausimais, kaip skirtingų etninių grupių santykiai, migracija, teisė turėti ginklą“. Apie ketvirtadalis visų skelbimų buvo platinami tik tam tikruose regionuose.

Balandžio mėnesį Facebook pareiškė, kad socialiniai tinklai buvo panaudoti politiniams tikslams, o dabar įtarimas, kad tai darė išeiviai iš Rusijos, dar labiau sustiprėjo.

Rinkimų kampanijos laikotarpiu Facebook‘as buvo kaltinamas, kad jis nepakankamai priešinasi, kai per suklastotas naujienas bei propagandą manipuliuojama visuomenės nuomone, primena Der Spiegel.

„Trečiadienį Facebook pripažino, kad aptiko įrodymų, peršančių mintį, jog 2016 metų rinkimų (JAV) laikotarpiu Rusijos propagandistai pirko mokamos reklamos jos plotmėje“, – rašo Vice News. Bet mes dar nesusidarėme viso įvykių vaizdo, rašo žurnalistai Nojus Kalvinas ir Aleksas Tompsonas.

Anot pranešimo spaudai, kurį išplatino Facebook saugumo direktorius Aleksas Steimosas, kompanija išsiaiškino, jog nuo 2015 metų birželio iki 2017 gegužės 470 „suklastotų rusiškų paskyrų bei puslapių“ išleido 100 tūkst. dolerių, kad patalpintų Facebook‘e apie 3 tūkst. reklaminių medžiagų. Maždaug ketvirtadalis medžiagų turėjo „geografinį taikinį“, o apie 2,2 tūkst., kurių vertė apie 50 tūkst. dolerių, „potencialiai buvo susijusios su politika“. 

Tačiau Facebook nepateikia konkrečių reklaminių medžiagų, kurias už pinigus patalpino numanomi rusai, nurodo leidinys. Tai reiškia, kad neįmanoma išanalizuoti, kaip tie atradimai paveiks JAV federalinės valdžios vykdomus tyrimus, ar tos reklamos patalpinimas prieštaravo Amerikos įstatymams ir ar reikia laukti naujų paviešinimų.

„Steimosas ir Facebook pareiškė: nors jie neturi aiškių įrodymų, kad reklaminės medžiagos buvo įsigytos rusų, jie mano, jog reklamą pirko „Interneto tyrimų agentūra“ – „trolių ferma“, įsteigta Rusijos vyriausybės melagingoms žinioms ir propagandai platinti socialiniuose tinkluose“, – sakoma straipsnyje.

Bet ar buvo pažeistas įstatymas, draudžiantis užsieniečiams investuoti pinigus į poveikį rinkimams JAV? Kol Facebook nepaviešins reklamos, teks pasikliauti Alekso Steimoso žodžiais.

Teisės specialistas Rikas Heizenas tinklapyje pažymėjo: „Jei reklama Facebook‘e paprasčiausiai kaitino aistras ginklo tema, bet neminėjo, pavyzdžiui, Trumpo, nors  turėjo skatinti Trumpo išrinkimą, ar gali tokia reklama būti neteisėta? Tai sudėtingesnis klausimas“.

Facebook nesutiko atsakyti, ar rusų agentai pirko reklamą tiesiogiai, ar per tarpininką. 

Internetiniai troliai

„Taip pat lieka klausimas, ar Trumpo rinkimų štabui artimi asmenys davė nurodymus rusų agentams, į kokius geografinius taškus nukreipti reklamą“, –  pažymi autoriai. Pasak jų, tą versiją savo tyrimuose svarsto Amerikos kongresmenai ir gal specialusis prokuroras Miuleris.

„Pateikęs naujus rusų kišimosi į 2016 metų rinkimus įrodymus, Facebook trečiadienį pranešė, kad jis aptiko prieštaringos reklamos už bendrą 100 tūkst. dolerių sumą, susijusios su aštriais klausimais, kurią apmokėjo abejotina Rusijos kompanija, susijusi su Kremliumi“, – rašo The New York Times.

Pasak Facebook saugumo skyriaus vadovo Alekso Steimoso pranešimo kompanijos tinklaraštyje, „didžioji dalis iš 3 tūkst. reklaminių pranešimų nesusiję su konkrečiais kandidatais, o buvo orientuota į prieštaringus socialinius klausimus, tokius, kaip rasiniai, gėjų teisės, ginklo kontrolė ir imigracija“. Facebook bendradarbiai pareiškė, kad suklastotos paskyros buvo sukurtos kompanijos „Interneto tyrimų agentūra“, kuri žinoma, kad  naudoja „trolių“ paskyras publikacijoms socialiniuose tinkluose ir komentarams naujienų portaluose.

„Tas demaskavimas papildo liudijimus apie plačią Rusijos kampanijos įtaką, kurios tikslas, kaip apibendrino Amerikos žvalgybos tarnyba, buvo pakenkti Hilari Klinton ir paremti Donaldą Trumpą rinkimų metu“, – rašo laikraštis.

Informacijos šaltinis – InoPressa

2017.09.09; 06:52

Portalas Slaptai.lt siūlo savo skaitytojams susipažinti su aštriu, bet įdomiu, dėmesio vertu politikos apžvalgininko Vytauto Sinicos straipsniu “Tapinokratija“. Mūsų manymu, apžvalgininkas Vytautas Sinica taikliai įvardina mūsų šiandienos problemas. Jo pažerta kritika – ir prasminga, ir teisinga.

TAPINOKRATIJA

Kaip veikia tapinokratija mūsų šalyje? Kaip gyvulių ūkis. 

Lietuvoje, kai mokytoja netikrina pamokai pasitelktos brošiūros šaltinių – ji, pasirodo, nebegali dirbti. O kai ministrė švaistosi atleidimo nuosprendžiais be jokio tyrimo – viskas gerai, galima dirbti toliau. Bet kurio įtakingo politiko ar pareigūno veiklos įvertinimas paskęsta tyrimuose, bet štai mokytojus galima „nuteisti“ ir atleisti tiesiog paskaičius laikraščius ar pažiūrėjus žinias. Skirtingoms kastoms ūkyje skirtingos taisyklės. 

Vytautas Sinica, publikacijos autorius.

Turbūt visos žinių laidos parodė, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja pamokoje apie lytiškumą rodytose skaidrėse įrašė, jog dauguma serijinių žudikų, kurie suvalgė savo aukas, buvo gėjai. Dar vaizdingai aprašė, ką gėjai daro miegamajam ar kur ten jiems patinka. Skaidrės šokiravo moksleivę, buvo paviešintos internete. Dar labiau šokiruojanti buvo reakcija. Viešais susidorojimais pagarsėjęs žurnalistas Andrius Tapinas pasakė, kad „Telšiuose turi lėkti galvos ilgai ir ne viena“. Ir tą pačią dieną valdžia vykdo komandą: ir mirusios Darbo partijos iškeltas Telšių meras patvirtina, kad mokytoja dirbti nebegali, ir švietimo ministrė antrina, dalinasi atleidimais. Sakytume, gal ne Tapino klauso, o vadovaujasi įstatymu, gal per pusdienį buvo atliktas tyrimas.

Bet ne. Čia tokia nauja mada R. Šimašiaus pavyzdžiu: išgirsti iš žiniasklaidos informaciją ir atleisti iš darbo. Kai tuo tarpu mokytojai yra atleidžiami pagal Darbo kodeksą, Švietimo įstatymą ir žemesnius teisės aktus. Gal galėtų būti išimties tvarka nusikaltusiai mokytojai, nes pažangūs balsai užuosdami kraują jau rėkia, kad pažeistas Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis. Bet kaip žinia, dėl jokio nusikaltimo mokytoja kalta nepripažinta, nebent ministrė su meru neigia nekaltumo prezumpciją.

Reakcija neadekvati, nors ir ne visai tuščioje vietoje. Paviešintų mokytojos skaidrių turinys sunkiai paaiškinamas, dėl įvairių priežasčių apskritai diskredituoja tradicinių pažiūrų stovyklą LGBT klausimais ir pačiai mokytojai nedaro garbės, o mokiniams – naudos. Problemos su tomis skaidrėmis bent trys.

Pirma, skaidrėse pateikti teiginiai galimai neatitinka tikrovės. Jų autoriaus P. Camerono reputacija dviprasmiška ir net skandalinga, bet neišvengiamai tenka į tai žiūrėti kritiškai, nes pseudomokslininkais yra apšaukiami visi, kurie paskelbia tyrimus, neigiančius LGBT reikalavimų „mokslinį pagrįstumą“ (M. Regnerus, R. Spitzer – plačiau knygoje „Kaip gėjai tampa norma?“). Visgi pagrįstumo skaidrėse esama. Kilus triukšmui netruko surasti jau ir kitų autorių šaltinių apie gėjų kriminologines koreliacijas (pvz., kad jie sudarė daugumą JAV sulaikytų serijinių žudikų), o labai nepatogios statistikos šita tema yra tikrai daug ir ji dažnai absurdiškai nutylima.

Tobulas pavyzdys – kunigų pedofilijos atvejai. Daugiau nei pusė jų – homoseksualūs, nors LGBT asmenų visuomenėje tėra 2-3 proc. Ar šį tikrą, ne alternatyvų faktą nurodžiusi mokytoja irgi būtų neapykantos kurstytoja? Vienu metu išeitų ir prieš gėjus, ir prieš Bažnyčią. Tokio informacinio konteksto žinojimas verčia bent suabejoti, ar statistika buvo tokia išgalvota, kaip teigia, tarkime, Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Jeigu visgi taip ir yra, mokytoja dėstė klaidinančią medžiagą, kuri turėtų būti vertinama lygiai taip pat, kaip klaidinanti medžiaga, moksleiviams pateiktas nepasitvirtinęs ar ydingas tyrimas bet kuriame kitame dalyke, bet kuria kita tema, neliečiant gėjų. Apie atrastas planetas, kurmius, ligas ir lygiašonius trikampius. Žinoma, taip būtų, jeigu mokytojos skaidrėmis iš tiesų piktinamasi dėl jų neprofesionalumo, o ne tiesiog politiškai/ideologiškai todėl, kad buvo paliesti gėjai – vis labiau neliečiama visuomenės grupė.

Taigi klausimas yra vienas: ar už blogai parinktą mokymo medžiagą standartinė bausmė anksčiau neprasižengusiems mokytojams yra atleidimas iš darbo? Būtų įdomi mokytojų, mokyklų direktorių nuomonė. Nemokslinė švietimo darbuotojų apklausa veda prie išvados, kad taip tikrai nėra. 

Vilniuje esama ir tokių gatvių. Beje, pačiame sostinės centre, netoli Krašto apsaugos ministerijos. Slaptai.lt nuotr.

Antra, net jei informacija skaidrėse buvo pagrįsta tyrimais, nelabai aišku, kuo ji reikšminga doriniam ugdymui. Studijos apie JAV serijinių žudikų seksualinę orientaciją apima viso labo šimtus asmenų šimtamilijoninėje valstybėje. Homoseksualumas krikščioniškoje perspektyvoje yra problema, o homoseksualių santykių praktikavimas – moralinis blogis. Normalu, kad tikybos mokytoja norėtų tą paaiškinti. Galimai religijos laisvės pažeidimas yra uždrausti aiškinti katalikišką poziciją tam ir skirtose tikybos pamokose.

Bet homoseksualumo problema Bažnyčios akyse tikrai ne ta, kad koks šimtas gėjų buvo žudikai ir dešimt kanibalai. Ne dėl to krikščionybė smerkia politinį LGBT judėjimą. Smerkia už tai, jog šis ydą verčia elgesio norma. Mokytojos pateikta medžiaga atrodo tiesiog nereikšminga ir perteklinė, siekianti šokiruoti, o ne argumentuoti. Šiuo požiūriu nesunku suprasti kilusį pasipiktinimą.

Trečia, informacija skaidrėse tiesiog vulgari. Tačiau tikėtina, kad sukilusiems pries mokytoją piliečiams tai užkliuvo mažiausiai. Nežinia, ar tai užkliuvo pačiai skaidres paviešinusiai moksleivei. Turėjo užkliūti. Mokiniams rašyti, kas ką kur kiša, masažuoja ir ryja, nėra pedagogiška, kad ir kokios būtų tokio dėstymo intencijos. Nuosekliai žiūrint, smerkiant aptariamas skaidres turėtų būti pasmerktos ir visos liberalios lytinio švietimo programos, seksualizuojančios vaikystę ir dėstančios apie absoliutų kontracepcijos saugumą, lytinio gyvenimo malonumą, įvairovę, pozas ir t.t. „Įvairovės namai“ ir panašios NVO, kai kalba apie „mokslu, o ne dogmomis grįstą lytinį švietimą“, visada nepamiršta paminėti, kad jis turėtų būti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos standartus.

M. A. Pavilionienė kaip tik tokį švietimą siūlė įvesti būdama Seimo nare. Tikriausiai mažai kas skaitė tuos „mokslu grįstus PSO standartus“, tačiau visiems labai reikėtų tai padaryti (ypač nuo 40 puslapio), nes nėra abejonės, kad jie ir toliau bus aktyviai peršami Lietuvos švietimo sistemai. Vulgaresnės vaikystės seksualizacijos jūs niekur nematėte ir nepamatysite. Masturbacija iki 4 metų, seksualinio malonumo pažinimas iki 6-erių ir taip toliau. Neskaitę netiki, kaip A. Bumblauskas, todėl reikia perskaityti ir pagalvoti, ar tikrai tokio „mokslu grįsto“ lytinio švietimo nori dauguma tėvų. Tikriausiai ne.

Bet vien tai, kad Telšių istoriją iškart sekė P. Gritėno straipsnis apie tai, kodėl VDU Teologijos fakultetas rengia lytiškumo ugdymo specialistus, bent kiek įskaitančiam politinio veiksmo logiką aiškiai rodo, kad Telšių istorija bus naudojama būtent „išlaisvinančiam“ lytiniam švietimui pagal PSO standartus įvedinėti. Vienas šio pažangaus lytinio švietimo aspektas jau dabar akivaizdus – seksualinių mažumų lobistinių organizacijų atstovų kelionės į mokyklas tiesiogiai bendrauti su vaikais, kad „LGBT pažinimas būtų ne teorinis, o praktinis“. Lietuvos gėjų lygos atstovas Tomas Raskevičius iškart po Telšių istorijos tą pasiūlė ne vienai žiniasklaidos priemonei. 

Tenka atkreipti dėmesį į plačiai paplitusį išimtinai emocinį argumentą esą homoseksualūs vaikai klasėje turėjo baisiai jaustis klausydami tokios pamokos. Neabejotina, taip ir buvo. Tačiau pats argumentas vertas panašiai kiek ir priešingos stovyklos argumentas „kaip aš paaiškinsiu vaikams?“

Verta šį argumentą apmąstyti iš principo. Užduodant tokį klausimą apie vaikų jauseną pamokoje kitas loginis žingsnis yra tik safe spaces („saugias erdves“) įvedimas mokyklose ir universituose, kaip tai Obamos valdymo laikotarpiu buvo padaryta JAV. Vaikučius reikia apsaugoti nuo nemalonios informacijos, net jeigu ji teisinga. Tai totalinės nemalonių ir neparankių faktų cenzūros darbotvarkės dalis. Nes jeigu skaidrių turinys nebuvo melagingas, faktai tėra faktai ir švietimo sistema negali vadovautis tuo, kaip kažkas jausis. Faktai eina pirmiau emocijų.

Mokyklose taip pat sėdi daug girtaujančių tėvų vaikų, daug sugyventinių vaikų ir t.t. Daug komunistų, kolonistų vaikų, stribų anūkų. Pagal tą pačią logiką turėtų būti uždrausta minėti realius faktus, kad geriantys tėvai smurtauja dažniau nei negeriantys, kad susimetę smurtauja dažniau nei susituokę, kad vienišų tėvų vaikai pagal n rodiklių gyvenime „pasirodo“ blogiau už abu tėvus turinčius vaikus ir t.t. Nutylėti, ką darė SSRS režimo šalininkai ir kaip dabar juos turėtume įvertinti. Juk vaikams skaudu. Biologijos pamokose būtina nutylėti, jog ŽIV yra statistiškai daugiausiai tarp homoseksualių vyrų paplitusi liga (JAV sveikatos organizacijos 2013 m. duomenys). Juk kas svarbiau: kaip pasijaus homoseksualūs vaikai klasėje, ar galimybė, jog išgirdę šią informaciją jie gales išvengti rizikingos seksualinės elgsenos?

Įprasta sakyti, kad homoseksualumo nesirenkama, todėl tai taip jautru ir svarbu. Tėvų taip pat nesirenkama. Ar gerai jaučiasi vaikas girdėdamas tokius faktus apie šeimas, tokias kaip jo paties? Tikriausiai ne. Ar dėl to turėtų būti uždrausta tuos faktus pasakyti, kai/jeigu jie atitinka pamokos temą temą ir kažką prasmingo įrodo (kaip šiuo atveju, deja, nebuvo)? Pagal dalį besipiktinančių, yra būtent taip. Bet tai niekaip nesiderina nei su demokratija, nei su žodžio laisve, nei su ugdymo sistemos tikslais ir principais. Kiekvienas besijuokiantis iš JAV universitetuose esančių saugių erdvių studentams išsiverkti, turėtų su tuo sutikti.

Ir visgi centrinis rūpesčio objektas šioje istorijoje kol kas turėtų būti susidorojimo taikiniu tapusi mokytoja. Kad ir kokios prastos buvo jos skaidrės, vulgari ir galimai klaidinga pateikta informacija. Jeigu mokytoja, pagal R. Šimašiaus Laisvės gimnazijoje sukurtą precedentą, bus atleista be jokio tyrimo, tai bus elementarus susidorojimas dėl pažiūrų, dar daugiau, dėl religinių įsitikinimų. Visi suprantame, kad jeigu vietoje Bažnyčios mokymui užkliūnančių gėjų skaidrėse būtų beveik bet kas kitas, bet kuri visuomenės grupė ar gamtamokslio faktas, o ypač tie nelemti pedofilai kunigai (kurių tėra gal panašiai nedaug kaip ir serijinių žudikų gėjų), panašaus triukšmo ir kalbų apie atleidimą niekada nebūtų buvę. Politinis susidorojimas yra blogas savaime, bet dar blogiau, kai tampa tendencija, kuri skatina pati save.

Kiekviena dėl A. Tapino komentaro „nulėkusi galva“ Lietuvoje užveda entuziazmą skųsti dėl pažiūrų, dėl klaidų, dėl gramatikos klaidų ir t.t. Būtent taip kuriama liberali diktatūra – santvarka, kurioje vienintelė saugi pasaulėžiūra yra „pažangi“, o šio „pažangumo“ turinys keičiasi pagal įtakingiausių liberalių veikėjų užduodamą toną (štai JAV, kur šį toną užduoda spauda, o palaiko Holivudo žvaigždutės, 2013 metais dar buvo „pažangu“ pritarti vienalytėms santuokoms, o 2016 metais „pažangumas“ jau reikalavo pritarti translyčiams vyrams moterų dušuose).

Neseniai visai pagrįstai pradėta kalbėti apie žiniasklaidos laisvę Lietuvoje. Premjeras sake, kad ji kone tobula, akademikai kritikavo vidinę medijų cenzūrą. Bet apie kokią laisvę galim kalbėti, kai laisvės šaukliu apsiskelbęs įtakingas žurnalistas leidžia sau atvirai aiškinti, kas turi būti atleisti iš darbo ir – įspūdinga – politikai tai vykdo. Jau praėjusioje Seimo kadencijoje buvo akivaizdu, kad kelių žurnalistų politikai bijo kaip velnio ir bet ką padarys, pasakys, apsigalvos ir balsuos, kad tik jiems įtiktų.

Šiandien Seime ir Vyriausybėje turint tiek politikos naujokų tas reiškinys tik stiprėja. Ant rankų pirštų tilptų ratelis žurnalistų, kurių pažiūros tarpusavyje kone nesiskiria, visiškai neatspindi visuomenės pažiūrų, bet kurių įtaka politikų elgesiui didesnė už bet kokių visuomenės apklausų ar ekspertinių rekomendacijų. Groteskiška Telšių Žemaitės gimnazijos mokytojos „galvos lėkimo“ istorija yra tiesiog išraiškingas šios tendencijos pavyzdys.

Stebint pastarųjų metų tendencijas, nesunku įžvelgti intenciją kurti tokį informacinį foną, kuriame kiekvienas suprastų, kokios pažiūros negalimos ir kuo baigiasi bandymai būti nepažangiu. Sėkmingai jį sukūrus visų lygių karjeros tarnautojai, bibliotekininkai, muziejininkai, mokytojai, politikų padėjėjai, žurnalistai ir kiti specialistai – visi – pagal nutylėjimą žinos, kad kur jau ten nesąmonės apie kanibalus, kai kuriomis temomis geriau išvis nekalbėti nieko, nes niekada nežinai, kokios gali būti pasekmės. Skundimai ir parodomieji atleidimai, kurių kitomis, mažiau jautriomis temomis, niekada nebūtų, tikėtina, skirti būtent tam. Bent Seime ši baimė yra labai sėkmingai paskleista ir išplitusi.

Tokiame kontekste mūsų visų rūpestis ir interesas yra, kad mokytojos skaidrės ir kurso medžiaga būtų nešališkai ištirta įprasta tvarka ir, jeigu buvo klaidinga, vienaip, o jeigu tik perteklinė, kitaip įvertinta ir drausminama lygiai taip pat, kaip mokytojai Lietuvoje yra ir būtų baudžiami už bet kokias klaidas, parenkant netinkamą pamokose dėstomą medžiagą. Jau dabar minėtos mokytojos kolegos, mokiniai ir tėvai renka parašus už jos darbo vietos išsaugojimą, o mokiniai ir organizuoja piketą mokytojai ginti.

Tikriausiai nebuvę laisvės piknike ir nesupratę, kas yra „tikra laisvė”, moksleiviai renkasi dorą žmogų ir sąmoningai ar ne nesutinka būti naudingais idiotais parodomajame nepažangiųjų valyme. Tą matant aišku, kad jeigu bus susidorota dėl netinkamos medžiagos atleidžiant šiaip jau niekada neužkliuvusią ir bendruomenės mylimą mokytoją, Lietuvoje bus suteiktas pats geriausias šansas patikrinti jau senokai šalyje neapmokamų, ujamų ir žeminamų pedagogų profesinį solidarumą ir mūsų visų pilietinę savimonę. Juk kiekvienas gali būti sekantis tapinokratijos girnose.

„Naujo žmogaus“ kūrimas, kaip ir ankstesnėje santvarkoje, reikalauja aukų. 

Informacijos šaltinis – propatria.lt portalas.

2017.04.29; 19:30