Lietuvos piliečiai nesugeba organizuotai kovoti už savo ekonomines ir socialines teises. Tačiau akademinė bendruomenė išsiskiria net visuomenės pasyvumo fone. Tuo metu kai kitų profesijų atstovai (gydytojai, mokytojai) jau pradeda rengti gausesnes ir visos šalies mastu koordinuojamas, todėl veiksmingesnes, protesto akcijas (mitingus, streikus ir pan.), akademinė bendruomenė tenkinasi tik kai kuriose aukštosiose mokyklose vykstančiais grynai simboliniais mėginimais atkreipti valdžios dėmesį į savo sunkią padėtį.
Viena tokio pasyvumo priežasčių veikiausiai ta, kad Lietuvos akademinės bendruomenės gebėjimą telktis ir kovoti už savo teises žlugdo ypač ryški ir veiksminga aukštojo mokslo ideologinė kontrolė. Sovietmečiu švietimui ir mokslui ideologiškai vadovavo bei jį kontroliavo specialūs partijos ir komjaunimo komitetų skyriai. Ši praktika tęsiama ir dabar, tik kiek kitomis – ,,privačiomis” ir tariamai nepolitinėmis formomis. Lietuvoje vykdomas neoliberalizmo ideologija ir ją įkūnijančia ,,naująja viešąja vadyba” grindžiamas aukštojo mokslo pertvarkas planuoja, prižiūri, kontroliuoja ir nukreipia ,,teisingu keliu” ištisas formaliai nepriklausomų ir neutralių „ekspertinių institucijų” tinklas. Jam išlaikyti skiriamos milžiniškos lėšos, kurios galėtų būti naudingai panaudotos tenkinti realioms aukštojo mokslo reikmėms.
Apie tai išsamiai rašoma PDF formatu paskelbtoje aukštojo mokslo politiką apžvelgiančioje knygoje „Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė“. Manydami, kad ši knyga atskleidžia daugeliui akademinės bendruomenės narių nežinomus vykdomų reformų aspektus ir užkulisius, siūlome su ja susipažinti. Ypač patariame bent jau perskaityti jos skyrių nuo 90 iki 110 psl. Jame supažindinama su institucijomis ir ekspertais, kurie, grįsdami ir teisindami nevykusias reformas, ideologiškai ir propagandiškai apgaudinėja ir klaidina savo kolegas.
Šitokia ideologine ,,smegenų plovimo veikla” jie sėkmingai kuria savo gerovę visos akademinės bendruomenės sąskaita. Privačių, bet valstybės vardu veikiančių institucijų, iš kurių ypač išsiskiria MOSTA, veiklos būdai ir braižas kelia asociacijas su LRT išryškėjusiomis viešumo ir skaidrumo problemomis. Knyga skatina susimąstyti, ar tai nėra Lietuvoje išsikerojusio sisteminio reiškinio – tenkinti privačius interesus visų mokesčių mokėtojų sąskaita – viena iš daugelio apraiškų.
Knyga „Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė“:
http://www.vilniausforumas.lt/2017/12/knyga-nepriklausomos-lietuvos-aukstojo.html
Vilniaus forumo vardu – Koordinatorius Arnas Simutis
2018.01.20; 03:00
