Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Baltijos kelio 34-ųjų metinių dieną Lietuvoje ir regione jaučiant įtampą dėl į Baltarusiją persikėlusios „Wagner“ grupuotės, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ramina, kad šiuo metu prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos neįprastų veiksmų nėra, o šalies kariuomenė yra pasirengusi bet kokioms provokacijoms.
„(…) Šiandien, šią minutę, tiesioginio sienos perėjimo, kažkokios operacijos tikrai nesimato. (…) Yra raminimas, kad mes tikrai stebime, žiūrime, situacija dabar kontroliuojama, kas susiję su sienos kontrole ir parama sienos apsaugos tarnybai. Reakcija yra adekvati į šiandien esamą grėsmę“, – trečiadienį LRT teigė V. Rupšys.
Nepaisant to, generolas pažymėjo, kad Rusiją ir jai paklūstančią Baltarusiją reikėtų vertinti rimtai, o Jevgenijaus Prigožino vadovaujamą „Wagner“ grupuotę jis laiko nuolatine grėsme.
„Šita grėsmė („Wagner“ – ELTA) yra nuolatinė, apskritai, tiek Rusija, tiek, sakyčiau, sąjunga, karinė Baltarusijos ir Rusijos integracija į karines struktūras (…) kelia mums grėsmę. (…) Taip, kaip režimas yra nenuspėjamas, taip ir pati organizacija yra nenuspėjama dėl savo valdymo struktūros, dėl savo vadų ir, sakyčiau, Kremliaus užduočių jai“, – teigė kariuomenės vadas, pridurdamas, kad Lietuvos saugumo struktūros visada turi būti pasiruošusios bet kokiems iššūkiams.
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Lenkijos ir Lietuvos duomenimis, šiuo metu į šalį perkelta apie 4 tūkst. samdinių.
Į kaimyninę šalį atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su Baltarusijos armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų. Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Todėl, reaguojant ne tik į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, bet ir į Lietuvą gabenamų prekių kontrabandą, praėjusį penktadienį Vyriausybės sprendimu uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai (PKP) su Baltarusija. Baltijos kelias. Albumas. Mintis, Vilnius, 2000 metai. Sudarytojas – Vytautas Visockas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į šalį atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda pažymėjo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms. Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.
Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai laikosi pozicijos, kad pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas dėl fizinio barjero statymo pasienyje su Baltarusija įgyvendinimo tik patvirtina išsakytus nuogąstavimus dėl terpės tam tikriems neskaidriems veiksmams.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nesantis tikras, kad numatytų 152 mln. tikrai pakaks šiam projektui. Ekspremjeras tikina nematantis logikos valdančiųjų sprendime pavesti tvorą statyti Energetikos ministerijai. Tuo metu LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kelia klausimą kodėl tvoros statyba buvo pavesta būtent energetikos įmonių grupei „Epso-G“, kuri, politikės vertinimu, yra pavaldi ne vieną projektą, susilaukusį „įvairiapusiško“ vertinimo visuomenėje, įgyvendinusiai ministerijai.
„Jau priimant įstatymą dėl fizinio barjero statymo mes išsakėme abejones būtent dėl neskaidrumo, kad nenurodytas konkretus laikas, pati suma. Nors valdantieji sako, kad bus speciali prižiūrinti darbo grupė, kuri informuos visuomenę, bet mes matome, jog mūsų nuogąstavimai pradeda pildytis“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Parlamentarė teigė, kad opozicijos atstovai, įstatymą dėl tvoros statybos pavedimo Vyriausybei svarstant Seime, sakė pasigendantys konkrečių kriterijų ir aiškių terminų bei sumų. A. Norkienės vertinimu, priėmus šį įstatymą, valdantieji pasiliko visišką laisvę įgyvendinant sienos statybą. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnė tikina, kad išsakyti nuogąstavimai dabar pasitvirtina, kadangi projekto įgyvendinimas pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei.
„Mums keista, kad tai bus pavesta kažkokiai energetikos įmonei. Tai galbūt suponuoja, kad iš praeities iškyla tokie žmonės, kurie vis dalyvauja įgyvendinant tokius įvairiapusiškai vertinamus projektus valstybėje“, – savo įžvalgas išsakė „valstietė“.
Politikė sako nežinanti, ar tai, kad projektą įgyvendinti pavesta 2011 m. po viešo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo iš ūkio ministro pareigų atsistatydinusio, dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio ministerijai, tėra sutapimas. „Valstietė“ akcentavo, kad prie didžiausio masto projektų įgyvendinimo neretai prisideda ir S. Skvernelio Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs dabartinis AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Energetikos projektuose, projektas po projekto keliauja kad ir pats Rokas Masiulis ar jo draugai. Ta pati LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalo statyba. Mes tas sąsajas lyg ir matome. Mums keistai atrodo, kad statybas vykdys energetikai, nors pats projektas su tuo nieko bendro neturi“, – mano A. Norkienė, kartu pridūrusi, kad lauks viešųjų pirkimų rezultatų.
Opozicijos lyderis: nematau logikos tvoros statybą pavesti Energetikos ministerijos įmonei
Ekspremjeras S. Skvernelis tikina, kad pirmadienį priimtas Vyriausybės nutarimas dėl projekto įgyvendinimo neatsako į kritiką, kuri buvo išsakyta Seime priiminėjant įstatymą dėl fizinio barjero.
„Tai yra įstatymo įgyvendinimas. Kas buvo išsakyta priiminėjant įstatymą, tai tas pats ir liko. Aišku, dabar sukonkretino. Apie terminus kalba, apie kainą, kokia galima, bet iš esmės tos visos abejonės, kurios buvo, jos yra išlikę. Bet matysime, gal jas ir paneigs statybos procese“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis sako nematantis logikos sprendime pavesti nieko bendro su energetika neturintį projektą Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai. Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
„Aš manau, kad nelabai tos logikos daug yra, bet, matyt, ta įmonė, kuri statys, jos atstovai jau ne viename panašiame projekte dalyvavo. Tai „patikimi“, išbandyti statytojai ir toliau statys šitą projektą“, – sakė LVŽS frakcijos parlamentaras.
Jo nuomone, šį projektą ir pigiau, ir greičiau galėjo įgyvendinti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi privati verslo įmonė, turinti pajėgumus pastatyti fizinį barjerą. Atsakydamas į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės mintį, kad iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks, kadangi valstybė padengs tik statybos kaštus, opozicijos lyderis sutiko, kad pasipelnyti gali pavykti nebūtinai valstybinėms įmonėms.
„Valstybės įmonėms užsidirbti gal ir nepavyks. Gal kažkam kitam užsidirbti pavyks“, – svarstė jis.
Pats valdančiųjų sprendimas tvoros statybai priimti atskirą įstatymą, ekspremjero nuomone, tebuvo bandymas pridengti tam tikras problemas. Kadangi įstatyme nėra numatyti nei konkretūs aukščio kriterijai, darbų pabaigos terminai bei visa projektui skiriama suma, LVŽS frakcijos narys neatmeta, kad tvoros kaina dar gali išaugti.
„Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla. Tai čia nieko nuostabaus. Dėl kainos irgi nebūčiau tikras, kad į tą 152 mln. sutilps. Bus gerokai didesnė kaina“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
ELTA primena, kad pirmadienį Ministrų Kabineto posėdyje priimtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimto įstatymo, reglamentuojančio fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, įgyvendinimo. Tvoros statybą nuspręsta pavesti valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) planuojama įgalioti atstovauti valstybei kaip užsakovą, įgyvendinant projektą.
„Vienas svarbiausių sprendimų šio projekto įgyvendinimui – projekto vykdytojo pasirinkimas. Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams. Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tuo metu ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad „Epso-G“ tenka didelis iššūkis, ir tuo pažymėjo, jog iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks.
„Primenu, kad pagal įstatymą, kuris iš esmės yra įpareigojimas, o ne kokia nors komercinė veikla, kuri galėtų leisti papildomai užsidirbti. Priešingai, įmonė užsidirbti iš šito projekto negali, tiesiog pasidengs projekto administravimo valdymo kaštus, bet nieko daugiau“, – aiškino I. Šimonytė.
508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų. Pagal nutarimo projektą, fizinio barjero statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.
Tvora turės atitikti nutarimo projekte numatytus reikalavimus: bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai, nors pirminiame nutarimo projekto variante siūlytas 4 metrų aukštis. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Dalis tvoros turi būti įgilinta į gruntą. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Taip pat bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) atstovai.
Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir ministrą, kurio valdymo sričiai priskirtas būsimas projekto vykdytojas, planuojama įgalioti teikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą Seimui ir NSGK, kaip numatyta parlamento priimtame fizinio barjero įstatyme.
Rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtą įstatymo projektą dėl fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 2 parlamentarai, dar 2 susilaikė.
