Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Beveik visa Lietuvos žiniasklaida pranešė pribloškiančią naujieną. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad Lietuvoje dvidešimt pirmojo amžiaus pabaigoje gyvens pusantro milijono žmonių – maždaug 45 proc. mažiau nei dabar. Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje modeliuojama, kad po dešimt metų Lietuvoje bus mažiau nei 2,5 mln. žmonių, o po 40 metų, 2060-aisiais, neliks nė dviejų milijonų.
 
Užvakar viename komentare FB rašiau:
 
“Tai, kad lietuviams atsivėrus keliui į visą pasaulį jie plūstelėjo jo pamatyti, yra natūralu. Šimtai tūkstančių, ypač jaunų, jį pamatė tokį, koks jis yra. Vieni nutarė padirbėti ES ir NATO šalyse, kiti ieškojo šlovės garsinant Lietuvos vardą. Būta įvairių motyvų palikti Lietuvą. Palikę ją praturtėjo įvairiais patyrimais. Išmoko užsienio kalbas.Tapo Lietuvos atstovais užsienyje, ją pristatant kitoms tautoms buitiniame lygyje, o tai svarbiau, negu diplomatų pareiškimai. Dauguma jų sugriš, jau sugrįžta.
 
Taip, turime pačią sudėtingiausią ir svarbiausią problemą, nenorime daugintis, ar tai Lietuvoj, ar tai užsienyje. O mokytis yra iš ko. Iš broliškos žydų tautos pirmiausiai. Ji noriai dauginosi, “išsivaikščiojo” po visą pasaulį ir dabar yra viena iš įtakingiausių daugelyje turtingų šalių, savo istorinės Tėvynės saugumo garantas. Prisiminkime kad ir mūsų santykinai neskaitlingos diasporos JAV, daugiausiai iš ekonominės laimės ieškotojų joje tarpukaryje, vaidmenį Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo reikale.
Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.
 
Štai kur link turėtų būti sukoncentruotos mūsų Seimo ir Prezidento mintys galvojant apie Lietuvos ateitį. Kito būdo, kaip ženkliai remti daug vaikų turinčias šeimas tinginių sąskaita, deja, nežinau.
 
Beje, jei mano atmintis neklysta, Sovietų Sąjungoje, kuri labai rūpinosi savo kariuomenės dydžiu, buvo toks viengungio mokestis.”
 
2019.06.22; 10:50

Lietuvos gyventojų požiūris į padėtį šalyje per mėnesį visiškai nepasikeitė, rodo liepos apklausa. Trečdalis (35 proc.) respondentų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai šalyje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o beveik du trečdaliai (64 proc.) nurodė, kad reikalai Lietuvoje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Identiški rezultatai buvo ir šių metų birželį.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2017 m. liepos 7-17 d. atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad lyginant su tyrimu prieš metus (2016 m. liepą) 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę.

Poziciją, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui per mėnesį (daugiau kaip 420 eurų), vadovai bei besimokantis jaunimas, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui (iki 275 eurų per mėnesį), darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, lenkų tautybės gyventojai ir kairiųjų politinių pažiūrų respondentai.

Nuomonę, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu daugiau krypsta į gerąją pusę, nei į blogąją, nurodė tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja ir 43 proc. – blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (54 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, ir 46 proc., – kad blogėja). Didžiausi pesimistai, kaip ir anksčiau, išlieka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjai (79 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 17 proc. temano, kad gerėja).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.14; 00:01