Lietuvos gyventojų apklausa

Aktualijos

Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos teritorijoje.

Ketvirtadienį už šį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Mindaugo Puidoko pateiktą dokumentą po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 2 ir 2 parlamentarai susilaikė. Seimas buvo linkęs toliau šį projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje, tačiau Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis paprašė apsvarstyti jį anksčiau.

Nutarimo projekte pasiūlyta Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl galimybės pakeisti Direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.

Taip pat siūloma, esant poreikiui, pavesti valstybės institucijoms pagal kompetenciją atlikti Lietuvos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo.

Seimo narys M. Puidokas iš Seimo tribūnos sakė, kad šią problemą kelia ne tik Lietuva, jo duomenimis, kreiptis į EK šiuo klausimu taip pat ketina laiko nebenorinčios sukioti Suomija ir Lenkija.

Projektą pateikęs M. Puidokas taip pat siūlo pripažinti netekusiu galios Lietuvos Seimo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

Lietuvoje, kaip visoje ES, vasaros laikas kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.

Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.08; 02:00

Aktualijos

Lapkričio mėnesį trys iš dešimties (29 proc.) apklaustų šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 6 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 25-lapkričio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį manančių, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, sumažėjo 5 procentiniais punktais (tiek pat per mėnesį padaugėjo ir neapsisprendusių respondentų), o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus (2016 m. lapkritį), manančių, kad reikalai šalyje gerėja, sumažėjo 8 procentiniais punktais.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (41proc.), didmiesčių gyventojai (36 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (35 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau kaip 900 eurų (33 proc.), besimokantis jaunimas (50 proc.) bei vadovai (39 proc.), dešiniųjų pažiūrų žmonės (35 proc.).

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (72 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (75 proc.), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis – iki 550 eurų per mėnesį (69 proc.), darbininkai ir ūkininkai (66 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (66 proc.) bei pensininkai (73 proc.), lenkų tautybės gyventojai (77 proc.), kairiųjų pažiūrų žmonės (71 proc.).

Kiek didesni optimistai šiuo metu yra dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (44 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei Liberalų sąjūdžio (49 proc. nurodė, kad reikalai gerėja). Didžiausi pesimistai yra partijos Tvarka ir teisingumas (70 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 23 proc. mano, kad krypsta į gerąją pusę) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (87 proc. mano, kad reikalai blogėja, ir tik 9 proc. – kad į gerąją pusę) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.27; 00:02

Trumposios naujienos

Lietuvos gyventojų požiūris į padėtį šalyje per mėnesį visiškai nepasikeitė, rodo liepos apklausa. Trečdalis (35 proc.) respondentų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai šalyje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o beveik du trečdaliai (64 proc.) nurodė, kad reikalai Lietuvoje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Identiški rezultatai buvo ir šių metų birželį.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2017 m. liepos 7-17 d. atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad lyginant su tyrimu prieš metus (2016 m. liepą) 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę.

Poziciją, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui per mėnesį (daugiau kaip 420 eurų), vadovai bei besimokantis jaunimas, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui (iki 275 eurų per mėnesį), darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, lenkų tautybės gyventojai ir kairiųjų politinių pažiūrų respondentai.

Nuomonę, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu daugiau krypsta į gerąją pusę, nei į blogąją, nurodė tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja ir 43 proc. – blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (54 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, ir 46 proc., – kad blogėja). Didžiausi pesimistai, kaip ir anksčiau, išlieka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjai (79 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 17 proc. temano, kad gerėja).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.14; 00:01