Po atliktų tyrimų tiek Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado brigados generolo Raimundo Vaikšnoro, tiek abiejų jį lydėjusių karininkų testų dėl COVID19 viruso atsakymai yra neigiami.
 
Anot Krašto apsaugos ministerijos, visi trys karininkai išleisti į namus, laikydamiesi atsargumo priemonių jie toliau elgsis pagal medikų rekomendacijas ir tęs tarnybinių užduočių vykdymą nuotoliniu būdu.
 
Priemonių ištirti karininkus imtasi po kovo 10 dieną tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie kovo 5-6 dienomis Vysbadene, Vokietijoje, vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir trys Lietuvos atstovai, dalyvavusių užsienio šalių karininkų patvirtintus du apsikrėtimu COVID19 virusų atvejus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 05:11

Iš tarnybinės komandiruotės naktį į trečiadienį grįžęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras medicinos transportu iš oro uosto nuvežtas į Vilniaus Santaros klinikas – čia generolui ir jį lydėjusiems dviem karininkams bus atliekami tyrimai. Iki paaiškės tyrimo rezultatai, karininkai liks ligoninėje karantino sąlygomis, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Šių priemonių imamasi po kovo 10 dieną tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie kovo 5-6 dienomis Vysbadene (Vokietijoje) vykusioje konferencijoje dalyvavusių užsienio šalių karininkų patvirtintus du apsikrėtimu COVID19 virusų atvejus.
 
Sausumos pajėgų vadas ir vienas jį lydėjusių karininkų iš Vokietijos šios savaitės pradžioje dar buvo išvykę ir į konferenciją Lenkijoje, iš kur sugrįžo tik naktį į trečiadienį.
 
Trečiasis renginyje Vokietijoje dalyvavęs karininkas jau buvo grįžęs į Lietuvą, todėl į klinikas trečiadienio rytą atvyko pats, jam taip pat atliekami tyrimai ir taikomos prevencijos priemonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 03:00

Prezidentė suteikia leitenanto laipsnį kariūnams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto laipsnį.

Šiemet S. Daukanto aikštėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Tėvynei prisiekė 41 ką tik studijas akademijoje pabaigęs kariūnas.

Pasak Prezidentės, pasižadėjimas Tėvynei – nepaprasta akimirka. Ir ypatinga, karininko dvasią stiprinanti atsakomybė. Tačiau ne akimirkai, o visam gyvenimui.

Šalies vadovė pabrėžė, kad kario profesija kelia išskirtinius reikalavimus: lyderystės, ryžto, išprusimo, gebėjimo vadovauti, valdyti modernią ginkluotę. Šalia viso to – būti moraliniu pavyzdžiu ir įkvepiančiu autoritetu visiems bendražygiams. Būtent tokių profesionalų reikia Lietuvos kariuomenei. Ji stipri tiek, kiek stiprūs ir gerai parengti jos kariai, kiek užgrūdinta jų valia ir vienybė, kiek tvirtas įsitikinimas, kad bet kuriuo metu jie yra pasirengę apginti valstybę, taikų žmonių gyvenimą.

Svarbu, kad jaunieji karininkai taps ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir viso Aljanso kolektyvinės gynybos dalimi. Kiekvienas savo tarnyba didins Aljanso stiprybę.

Valstybės vadovė Karo akademijos absolventams palinkėjo tapti tikrais vadais. Patikimais, stipriais ir drąsiais – tais, kurie apsisprendė būti priekyje ir pirmi atremti visus iššūkius.

Visų prisiekusiųjų jau laukia kariniai daliniai. Pusė karininkų tarnaus sausumos, likę – mokymo ir karo policijos pajėgose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.07; 07:00

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą, penktadienį minės įkūrimo 25-metį.

Karo akademijos šventė

Šventiniame renginyje dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybė, universitetų rektoriai, kiti svečiai. 

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

Per 25 veiklos metus Karo akademijoje parengta ir Lietuvos karininkų korpusą papildė 23 dieninių (nuolatinių) studijų karininkų laidos: 1547 įvairių specializacijų karininkai, o kartu su tęstinėmis (neakivaizdinėmis) studijomis ir dieninių bei tęstinių studijų magistrais parengta 2470 karininkų.

Nuo akademijos įkūrimo įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus baigė daugiau kaip 10 000 Lietuvos ir užsienio karininkų ir tarnautojų. Tarptautiniuose kursuose mokosi Baltijos šalių karininkai, žinias tobulina ir karininkai iš Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos, Moldovos.

Šventinio renginio metu bus apžvelgiami svarbiausi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos įvykiai per praėjusius 25-erius metus. Koncertuos akademijos choras „Kariūnas“, muzikos festivalio „Sugrįžimai“ atlikėjai, gros Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.

Oficiali Lietuvos karo akademijos įkūrimo diena

1992 m. birželio 16 d. Vyriausybės nutarimu buvo leista įsteigti Krašto apsaugos mokyklą. Ši data ir laikoma oficialia Lietuvos karo akademijos įkūrimo diena.

1992 m. rugpjūčio 30 d. Krašto apsaugos mokyklai įteikta kovinė vėliava. Joje aukso raidėmis išsiuvinėtas šūkis „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“.

1994 m. Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją.

1995 m. Lietuvos karo akademijoje atgaivinta prieškario tradicija – suteikiant pirmąjį karininko laipsnį, kardu paliečiamas absolvento petys ir ištariami žodžiai: ,,Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“.

1998 m. akademijai suteiktas Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriaus ir organizatoriaus generolo Jono Žemaičio vardas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.15; 01:01

„Europa turi daugiau prisidėti prie gynybos pajėgumų stiprinimo. Taip pat svarbu papildyti NATO, bet jos nedubliuoti“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po balandžio 26-27 d. vykusio neformalaus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo Maltoje.

Lietuvos krašto apsaugos ministras susitikime išreiškė poziciją, kad Lietuva remia ES gynybos iniciatyvas, stiprinančias gynybos pajėgumus Europoje ir prisidedančias prie transatlantinės naštos pasidalinimo, didesnį dėmesį skiriant pakankamam gynybos finansavimo Europoje užtikrinimui.

Ministrai aptarė naujas ES iniciatyvas, nukreiptas į ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos stiprinimą, tokias kaip nuolatinis struktūruotas bendradarbiavimas (PESCO), metinės gynybos peržiūros mechanizmas (CARD), ES greitojo reagavimo krizių valdymui tobulinimas bei Europos Komisijos parengtas Europos gynybos fondo kūrimo planas. Šis fondas būtų skirtas gynybos tyrimų ir pajėgumų vystymo projektų finansavimui Europoje, dalį lėšų fondo finansuojamiems projektams skirtų Europos Komisija.

Darbinėje sesijoje, kurioje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos palaikymo operacijoms Jean-Pierre Lacroix, ministrai aptarė sudėtingą saugumo situaciją Viduržemio jūroje ir ES vykdomos kovos su nelegalia migracija operacijos „Sophia“ ateitį.

Ypatingą dėmesį ministrai skyrė situacijai Libijoje, ragindami stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą Viduržemio jūroje bei vienyti pastangas kovojant su nelegalios migracijos ir nelegalaus ginklų gabenimo židiniais jūroje ir sausumoje.

Pirmąją susitikimo dieną ministrai lankėsi ES operacijos „Sophia“ vadovavimo laive ITS „San Giusto“, kur operacijos vadas adm. Enrico Credendino pristatė operacijos aktualijas ir pagrindinius iššūkius.

Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija). Nuo šių metų kovo mėnesio operacijoje dalyvauja ir pirmoji 12 Lietuvos karių Laivo apžiūros grupė, kuri operacijas vykdo iš Vokietijos karinio laivyno laivo „FGS Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių. 

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotraukos.

2017.04.30; 02:56