Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Parlamentinių partijų vadovai savaitę pradės Vyriausybės rūmuose pasirašydami susitarimą, pagal kurį išlaidos gynybai 2030 m. sieks 2,5 proc. nuo BVP. Tiesa, daugiausiai narių šalyje turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ceremonijoje nedalyvaus – politinė jėga nesutinka gynybai skirti daugiau biudžeto lėšų.
Nors premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį tikino, kad toks LSDP sprendimas turi būti gerbiamas, prieš tai jis teigė: „Pasirašo partijos, kurioms rūpi Lietuvos ateitis“. Likusioms partijoms susitarti nebuvo lengva – dokumentas politinėse batalijose skendo bene 9 mėnesius. Ambicingas kalbas apie 2,5 proc. siekiančias išlaidas jau 2022 m. ir visuotinį vaikinų šaukimą tarnauti kariuomenėje teko užmiršti.
Pagrindinis ir kol kas vienintelis susitarimo kritikas – LSDP lyderis Gintautas Paluckas kaltino valdančiuosius įsitraukiant į ginklavimosi varžybas, kai didelė dalis Lietuvos skursta. Šalininkai atkerta – negalima priešinti išlaidų gynybai ir socialinėms reikmėms, nes finansuoti privalu abu sektorius, o nemaitindami savo kariuomenės, maitinsime svetimą.
Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai nėra ginklavimosi varžybos ar kokia nors duoklė partneriams. Lietuva privalo gebėti savarankiškai pasipriešinti agresoriams, bent jau iki kol būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis (inicijuojantis kolektyvinę užpultos šalies gynybą. – ELTA)“, – praėjusią savaitę sakė Ministrų kabineto vadovas.
Didinti išlaidas gynybai susizgribta po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais. Per ketverius metus išlaidos krašto apsaugai išaugo nuo 321 mln. eurų iki 873 mln. eurų. Šiemet Lietuva pirmą kartą narystės NATO laikotarpiu pasiekė Aljansui duotą įsipareigojimą gynybai išleisti bent 2 proc. BVP. Tik 8 NATO narės iš 29 gynybai skiria pakankamai lėšų. Šis faktas atkreipė JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesį, kuris nevengia užsiminti, kad šalys, norinčios JAV palaikymo, privalo gynybai skirti pakankamai lėšų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 46 proc. visų šalies gynybos išlaidų tenka personalui, 30 proc. – ginkluotės modernizavimui, 19 proc. – operacijoms ir išlaikymui ir 4 proc. – infrastruktūrai. Lietuvos ginkluotosiose pajėgose yra 19 740 karių.
Lietuvos oro gynyba. Kpt. Ievos Gulbinienės nuotr.
Šią savaitę, rugpjūčio 20-26 dienomis, Generolo Silvestro Žukausko poligone „Budraus Grifono“ pratybose treniruojasi Lietuvos kariuomenės Oro atakos valdymo grupės. Kariai ruošiasi kitą mėnesį Čekijoje prasidėsiančioms NATO didelio masto oro operacijų pratyboms „Platus kirtis“ (angl. „Ample Strike“).
„Platus kirtis“ – tai kasmetinis renginys, kur Lietuvos kariuomenę atstovauja oro paramos vienetai ir Karinės oro pajėgos. Oro atakos valdymo grupė dalyvauja nuo 2013 metų ir jaučiamės sėkmingai įsilieję į NATO valstybių ratą vykdydami tokias užduotis ir dalyvaudami įvairaus pobūdžio pratybose. Pratybos pasižymi didele sąveika ir yra stiprus akstinas tobulėti“, – sako Generolo Romualdo Giedraičio Oro operacijų vyriausiasis karininkas kapitonas A. Bivainis.
Pratybų „Budrus Grifonas“ metu Oro atakos valdymo grupės kariai atlieka taktinį Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų lėktuvų užvedimą ant taikinių, naudodami radijo ryšį. Pasak karininko, Oro atakos valdymo grupės gali veikti tiek dienos, tiek nakties metu įvairiose operacinėse aplinkose.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos kariuomenės Oro atakos valdymo grupė taip pat dalyvavo pratybose Sakartvele.
Oro atakos valdymo grupė – tai specifinis pajėgumas, nukreiptas į oro operacijų valdymą, remiant Sausumos pajėgų vienetus. Šis vienetas pilnai funkcionalus Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ ir šiuo metu yra vystomas Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė, kaip ir Lietuvos valstybė, šiais metais mini savo atkūrimo šimtmetį. Pagrindinis šios šventės akcentas – lapkričio mėnesį planuojamas surengti iškilmingas karinis paradas Konstitucijos prospekte Vilniuje, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
Parade, be Lietuvos karių, su savo technika dalyvauti planuoja ir NATO sąjungininkai, Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, NATO Oro policijos misijos Baltijos šalyse, trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos būriai.
„Stipriai kariuomenei būtina visuomenės parama ir palaikymas, todėl karinis paradas – puiki proga parodyti, kaip modernėja ir stiprėja Lietuvos kariuomenė, pademonstruoti turimą karinę techniką bei moderniąją ginkluotę, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Tikimės, jog sprendimas paradą rengti vienoje pagrindinių miesto gatvių pritrauks daug vilniečių ir miesto svečių bei suteiks jiems įsimintinų akimirkų“.
Planuojamas paradas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, bus didžiausias iki šiol karinis renginys Lietuvoje, surengtas miesto gatvėmis. Planuojama, kad iškilmingame parade dalyvautų apie 2 tūkst. Lietuvos ir NATO sąjungininkų bei partnerių karių su karine technika ir modernia ginkluote. Į renginį būtų kviečiami atvykti aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai, užsienio svečiai.
Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Renginio metu taip pat yra planuojami NATO Oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių orlaivių sveikinimo skrydžiai virš Vilniaus.
Pastarąjį kartą toks karinis paradas su gausia karine technika surengtas 2013 metais minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 95-ąsias metines. Tąkart paradas vyko Gedimino prospekte Vilniuje, o jame dalyvavo apie 500 Lietuvos ir sąjungininkų karių su karine technika.
Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d. ir ši data yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Jos metu kasmet yra organizuojami iškilmingi renginiai ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir kariuomenės vadą gen. ltn. Joną Vytautą Žuką prašydamas įvertinti galimybę lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, arba 2019 m. vasario 16 d., minint pirmojo Lietuvos kariuomenės parado Kaune šimtmetį, surengti Lietuvos kariuomenės paradą, kuriame dalyvautų ir karinės technikos priemonės, Lietuvos kariuomenės kariai su istorine apranga ir ginkluote, taip pat Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai.
Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Toks paradas turėtų atspindėti šalies ginkluotųjų pajėgų istoriją, skatinti pasididžiavimą savo kariuomene bei patriotizmą. Tai ypač svarbu pasikeitusios geopolitinės ir saugumo situacijos kontekste. Nes būtent Lietuvos narystė NATO, gynybinių pajėgumų stiprinimas yra tapę priešiškos propagandos, kuria siekiama sukelti visuomenės nepasitikėjimą tuo, abejones ir palaužti jos valią gintis, taikiniais. Tuo metu kariuomenės paradas, jo kuriamas pasididžiavimo savo valstybe ir jos kariuomene jausmas kaip tik stiprintų žmonių valią gintis, ypač tarp jaunimo“, – teigia L. Kasčiūnas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Panašūs kariniai paradai iškilmingų švenčių metu rengiami ir kitose Europos šalyse. Rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, minint Kariuomenės dieną ir Lenkijos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, vyko didžiulis karinis paradas, per kurį buvo surengtas aviacijos šou, kariai žygiavo vilkėdami Napoleono laikų uniformas. Parade dalyvavo apie 1500 karių, 150 karinės technikos priemonių, 50 karo lėktuvų ir sraigtasparnių, taip pat Lenkijoje dislokuoti JAV kariai. Didžiausias ir seniausias karinis paradas Europoje kasmet rengiamas Prancūzijoje minint Bastilijos paėmimo dieną. Tai yra istorinė tradicija, pradėta 1880 m.
Baigėsi pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Ievos Budzeikaitės (KAM) nuotr.
Penktadienį baigėsi didžiausios Lietuvos istorijoje karinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Dvi savaites Lietuvos miestuose ir poligonuose vykusiuose mokymuose dalyvavo per 9 tūkst. karių.
Pastarąsias dvi savaites didžioji dauguma Lietuvos kariuomenės vienetų, talkinant Policijos departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Viešojo saugumo tarnybai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui ir kitoms organizacijoms bei NATO sąjungininkams, drauge treniravosi ginklu ginti Lietuvos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
„Tai buvo puiki proga po ilgos pertraukos praktiškai pasitikrinti, ką su turimais pajėgumais visi kartu galime nuveikti nacionaliniu lygiu, kaip esame pasiruošę sklandžiam į pagalbą atvykstančių sąjungininkų priėmimui ir kaip gebėtume sąveikauti su sąjungininkais vykdant kolektyvinę gynybą. Manau, visi įsitikinome, kad Lietuvos kariuomenė geba veikti ir savarankiškai, ir kartu su sąjungininkais,“ – iškilmingoje pratybų uždarymo ceremonijoje Rukloje sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Pratybų scenarijus leido kariams ir vadams pasitreniruoti vykdyti įvairias taikos ir karo meto užduotis. Be Lietuvos karių ir pareigūnų pratybose dalyvavo ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš Kroatijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat Jungtinės Karalystės kariai iš Jungtinių ekspedicinių pajėgų bei Portugalijos rotacinių pajėgų kariai.
Mokymai vyko ne tik sausumoje – Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos treniravosi užtikrinti Klaipėdos uosto akvatorijos, Lietuvos teritorinių vandenų, išskirtinės ekonominės zonos ir Karo laivų flotilės saugumą. Karinės oro pajėgos, pasitelkdamos pajėgų štabą, Aviacijos bazę, Oro gynybos batalioną, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybą bei Ginkluotės ir technikos remonto depą treniravosi saugoti ir ginti Aviacijos bazę Šiauliuose.
Penktadienį taip pat baigėsi Baltijos šalyse bei Lenkijoje vykusios JAV sausumos pajėgų Europoje organizuotos kasmetinės tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“, kuriose Baltijos regione ir Lenkijoje treniravosi 18 tūkstančių karių iš 19 šalių. Vien Lietuvoje šiose pratybose dalyvavo iki 6 tūkstančių karių iš Lietuvos ir JAV.
Nors kariuomenės pratybos ir baigėsi, tačiau dar kurį laiką vyks intensyvus karinės technikos judėjimas Lietuvos keliuose. Šį savaitgalį pratybose dalyvavusių JAV karių technikos kolonos iš Kazlų Rūdos poligono judės į Lietuvos-Lenkijos pasienį ir per Kalvarijų bei Lazdijų pasienio užkardas išvyks iš Lietuvos.
25 metus trunkantis Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo yra puikus ilgai besitęsiančios partnerystės su JAV pavyzdys, sekmadienį sostinės Lukiškių aikštėje surengtame iškilmingame JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo 25-mečio minėjime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. KAM nuotr.
25-eri metai Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo yra puikus ilgai besitęsiančios partnerystės su JAV pavyzdys, sekmadienį sostinės Lukiškių aikštėje surengtame iškilmingame JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo 25-mečio minėjime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Esame dėkingi tiek už dalinimąsi patirtimi ir ekspertize, tiek už indėlį į mūsų karinių pajėgų infrastruktūros vystymą“, – sakė ministras.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pažymėjo, kad iki šių dienų Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos partnerystė skaičiuoja daugiau nei 500 įvairių karinio bendradarbiavimo renginių.
„Mūsų draugystė yra jau ne kartą patikrinta ir užgrūdinta įvairiose karinėse pratybose Baltijos regione ir JAV, taip pat ir tarptautinėje operacijoje Afganistane“, – sakė J. V. Žukas.
Sekmadienio popietę vykusi šventė pradėta Lietuvos Respublikos ir JAV himnais, kuriuos atliko dainininkė Jovita Suzanovičienė. Iškilmingos rikiuotės metu Lietuvos ir JAV kariams buvo įteikti abiejų šalių kariuomenių ženkleliai „Parašiutininko sparnai“, kurie pažymi parašiutinio parengimo žinias ir gebėjimus atlikti oro desanto šuolį.
Pasak JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kario Juozo Naujokaičio, gimusio ir augusio JAV, kurio tėtis Gediminas emigravo į JAV prieš II pasaulinį karą, prie amerikietiškos uniformos dėvėti lietuviškus „Parašiutininko sparnus“ yra tikra garbė.
Po oficialios ceremonijos susirinkusiems miestiečiams ir sostinės svečiams grojo JAV ir Lietuvos kariuomenių orkestrai, šventinį pasirodymą surengė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, KAM ministras Raimundas Karoblis irPensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas brigados generolas Anthony Carrelli. KAM nuotr.
Gyventojai galėjo apžiūrėti Lietuvoje dislokuotų ir pratyboms atvykusių NATO sąjungininkų bei Lietuvos kariuomenės ginkluotę ir karinę techniką, pabendrauti su sąjungininkų ir Lietuvos kariais.
Iškilmingame renginyje Lukiškių aikštėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, JAV Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras Johnas Gronskis, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas brigados generolas Anthony Carrelli, Seimo nariai, JAV ambasados atstovai.
Į Lietuvą birželio 4 d. atvykę JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai Generolo Silvestro Žukausko poligone dalyvauja tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis 2018“. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų būrys iki birželio 16 d. dalyvauja JAV Pensilvanijos „Fort Indiantown Gap“ mokymo centre ir poligone, kur treniruojasi veikti mūšio mieste sąlygomis.
Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ vyksta jau 25 metus.
Lietuvos kariuomenės vado įsakymu praėjusią naktį visuose kariniuose vienetuose paskelbta aukštesnė kovinė parengtis – gavę iškvietimo signalą į savo dalinius rinkosi kariai. Parengties lygio pakėlimu prasidėjo didžiausios Lietuvos istorijoje nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“.
Anksti ryte prasidėjo ir mobilizacinis pratybų etapas – į tris šaukimo punktus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje renkasi iš anksto kviesti rezervo kariai. Kvietimus atvykti į mokymus „Perkūno griausmas 2018“ gavo 2000 rezervistų.
Ateinančias dvi savaites Lietuvos ginkluotosios pajėgos tiek savarankiškai, tiek ir su NATO sąjungininkais treniruosis vykdyti plataus spektro valstybės ginkluotos gynybos operacijas. Pirmuosiuose šių pratybų etapuose Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis ginkluotosioms pajėgoms priskiriamomis valstybės institucijomis treniruosis gynybos ir kitas operacijas vykdyti savarankiškai – be sąjungininkų paramos. Vėliau, į Lietuvą atvykus kitų NATO šalių pajėgoms, bus treniruojamasi vykdyti operacijas kartu su sąjungininkais.
Mokymuose dalyvaus Lietuvos kariuomenės padaliniai ir kitos ginkluotosioms pajėgoms priskiriamos Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios institucijos ir civilinės organizacijos.
Pratybose taip pat dalyvaus NATO sąjungininkai – Vokietijos vadovaujamos NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų kariai, taip pat Portugalijos rotacinių pajėgų padalinys.
Iš viso pratybose dalyvaus iki 9000 karių ir kitų institucijų atstovų.
Ši tema gerokai pabodusi. Kiek gi galima kalbėti apie labai aiškius, paprastus dalykus? Bet tema – gyvybiškai svarbi. Klausimas, kiek reikia lėšų skirti Lietuvos gynybinėms reikmėms, – vienas iš svarbiausių.
Jo galėtume neprisiminti tuomet, jei visi mūsų aukštus postus užimantys politikai, įtakingiausi verslininkai bei solidžiausi meno veikėjai į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas žiūrėtų kaip į priemonę, kuri yra mūsų saugumo, laimės ir pasiturinčio gyvenimo garantas.
Deja, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis drįsta teigti, kad „opozicinių partijų spaudimas artimiausiu metu didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. nuo BVP – susijęs su pastarųjų nenoru, kad šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų „valstiečių“ valdymo laikotarpiu“.
Valdančiųjų lyderis formuoja nuomonę, girdi, kuo stipresnę kariuomenę turėsime, tuo skurdžiau gyvensime? Nesąmonė, demagogija, klasta. Kariuomenė ir mūsų gyvenimo kokybė – tampriai susiję reiškiniai. Jie vienas kitą papildo. Jų negalima priešinti. Jei Lietuva nebus saugi kariniu požiūriu, joje gyvenantys lietuviai vargu ar galės džiaugtis gražiu gyvenimu. Valstybių, kurios nėra saugios, vengia stambūs verslininkai, turtingi turistai, kultūros, meno žmonės.
Ar galima pritarti konservatorės Rasos Juknevičienės pareiškimui, jog R. Karbauskio samprotavimai, esą skirdami lėšas Lietuvos gynybai skriaudžiame Lietuvos žmones, – „Kremliaus projektas“? R.Karbauskio noras kuo greičiau bent mažumėlę pagerinti mūsų buitį – tarsi suprantamas. Bet kodėl – būtent kariuomenės, o ne valdininkų, politikų, turtuolių sąskaita? Rusija seniai pučia miglą į akis, esą Lietuvai nereikalinga stipri kariuomenė. Šias nuotaikas Kremliaus bosai skleidžia nuo pat pradžių, vos tik buvo paskelbtas Kovo 11-osios Aktas.
R.Karbauskio pasiaiškinimai, kad jis nenorėtų stipriai didinti išlaidų karinėms reikmėms tik 2019-aisiais, o vėliau – prašom, – nenuoširdūs. Kariuomenę reikia stiprinti nuolat – kasdien, kasmet.
Baisiausia, kad panašiai kaip R.Karbauskis suokia ir mūsų premjeras Saulius Skvernelis. Paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, Ministras pirmininkas gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. S.Skvernelis tvirtino, kad R. Karbauskis tikriausiai norėjęs pasakyti, jog nepalaiko idėjos finansavimą gynybai didinti iki 2,5 proc. tuoj pat, 2019-aisiais, metais.
S. Skvernelio teigimu, dėl ne itin geros situacijos šalies gynybos srityje yra kaltos ankstesnės vyriausybės, neskyrusios užtektinai lėšų gynybai. Premjeras pabrėžė, kad egzistuoja apie 4 mlrd. eurų skylė, kuri susidarė kelerius metus neskiriant pakankamai lėšų gynybai.
Akivaizdu, kad mestas priekaištas konservatoriams. Taip, ši partija, kaip ir visos kitos, nuodėminga. Kai Lietuvą valdė konservatoriai, Lietuvos kariuomenė negaudavo pinigų tiek, kiek reikėjo. Tačiau konservatorių Achilo kulnas – ne priešiškumas kariniams valstybės poreikiams. Tiesiog taip susiklostydavo aplinkybės, kad jie į valdžią ateidavo tik tuomet, kai valstybės biudžetas – tuščias, išvaistytas. Kitoms į valdžią ateinančioms partijoms sekdavosi geriau. Jeigu esame sąžiningi, principingi konservatorių oponentai, šio neturėtume pamiršti.
Ypač stebina premjero pareiškimas dėl vadinamųjų šimtaprocentinių įrodymų būtinumo. Balandžio 5-ąją duodamas interviu „Žinių radijui“ jis pareiškė: „Manau, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek pasitelkti tarptautiniai ekspertai turėtų labai aiškiai iki galo atsakyti ir padėti tašką, nes dabar yra labai didelė tikimybė, kad tai yra padaryta iš Rusijos pusės, bet didelė tikimybė nėra visiškas, šimtaprocentinis, fakto patvirtinimas“.
Tik pamanykite, mūsų premjeras nežino, kas chemine medžiaga bandė nunuodyti į Didžiąją Britaniją pabėgusį buvusį Rusijos agentą Sergejų Skripalį, išdavusį didžiausias Rusijos paslaptis! Gal britai, amerikiečiai, lietuviai? O gal mūsų premjerui neaišku, kas radioaktyviuoju poloniu nužudė į Vakarus pabėgusį, Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimu Maskvoje ir Volgodonske kaltinusį Aleksandrą Litvinenką? Drįstu manyti: jei S.Skvernelis nesuvokia tokių elementarių dalykų, tai tada jis niekad nieko nesupranta apie Rusiją ir todėl jis – silpnas premjeras. O jei blefuoja, tai, vadinasi, ruošiasi Lietuvos prezidento rinkimams. Bet išrinktas prezidentu jis būtų niekam tikęs vadovas, nes nori remtis būtent tais Lietuvos piliečiais, kuriems neva taip pat neaišku, kas ir kodėl žudo V.Putino kritikus.
Nesu didelis konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio gerbėjas, bet jis taikliai įvardino mūsų premjero gudravimus: „1. Reikia atnaujinti tarpvyriausybinius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos. 2. Nėra faktų, kad Karbauskis daro verslą Rusijoje. 3. Nėra iki galo įrodyta, ar Skripalį nunuodijo rusai. Taip kalba Lietuvos Premjeras. Deleguotas iš rusiškų trąšų praturtėjusio verslininko. To paties, kuris nenori didinti finansavimo gynybai. Visame šitame kontekste nenorom prisimenu VSD ataskaitoje minimą faktą, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. O gal jau turi? O gal ir programa jau pristatyta?“
Taigi būkime budrūs. Kremlius būtų kvailas, jei nekurptų intrigų. Panašių į tas, kurios iškilo į dienos paviršių dėl įtakingo verslininko Gedimino Žiemelio. Mūsų VSD šį aviacijos verslu sėkmingai Rusijoje užsiimantį biznierių laiko įtartinu. Jis siejamas su įtakingais rusų oligarchais ir valdžios viršūnėle Kremliuje. O kaip kitaip sėkmingai įsikurti Rusijoje?
Lietuviškoje spaudoje apie G.Žiemelio sąsajas su Kremliumi prirašyta ne viena dešimtis išsamių publikacijų. Jose gausu įtikinamų paaiškinimų, kodėl VSD nerekomendavo leist jam investuoti Vilniaus oro uoste bei kituose mūsų strateginiuose objektuose, pavyzdžiui, Zokniuose, kur leidžiasi NATO lėktuvai. Juk logika labai paprasta: jei tinki Kremliui, tai kodėl tavimi turi pasitikėti oficialusis Vilnius?
Bet įdomiausia, kad rusiškoje spaudoje pasirodė garsaus sovietinių laikų lakūno – bandytojo Magomedo Talbojevo straipsnis, lietuvį verslininką įvardinantis kaip NATO šnipą, įsikūrusį greta strateginių Rusijos objektų. Buvęs sovietų lakūnas kreipėsi į Rusijos slaptąsias tarnybas klausdamas, „kas ir kodėl NATO šalies atstovui suteikė teisę įsigyti strateginį objektą šalia Michailo Gromovo skrydžių bandymo instituto, kuriame iki šiol saugomos Rusijos valstybės paslaptys“. Rusijos didvyrio vardą užsitarnavęs generolas majoras skambina pavojaus varpais: „Taip, ten natovcai vaikšto po „Buran“ aikštelę“.
Būtų puiku, jei M.Talbojevo įtarimai pasitvirtintų. Lietuvai turėti agentą pačiame Maskvos centre – puikus pasiekimas! Bet juk viskas aukštyn kojomis. Šių eilučių autoriaus požiūriu, norima sujaukti lietuvių protus, kad neprieteliai atrodytų labai lietuviški.
Panašiai Rusija elgsis ir šiais, ir 2019-aisiais, kai rinksime naująjį Lietuvos prezidentą. Neapsirikime…
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Politikai dėl gynybos klausimų toliau pešasi socialiniuose tinkluose. Premjeras Saulius Skvernelis savo feisbuko paskyroje penktadienio vakarą, reaguodamas į jam ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui reiškiamą kritiką, negailėdamas kirto konservatoriams ir buvusiai krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei.
S. Skvernelis abejojo konservatorių patriotiškumu, kaltino juos žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.
„Viena ministrė, savo laiku solidariai su visa partija stūmusi mūsų gynybos sistemą į visišką duobę, kuomet dalinių užpildymas siekė tik trečdalį, o ginkluotės sandėliuose švilpė vėjas, šiandien bando visa tai nubraukti lipdydama etiketes. Nepavyks mulkinti žmonių“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.
S. Skvernelis, atkirsdamas jį kritikavusiems konservatoriams, abejojo šios partijos politikų patriotiškumu. Premjeras pabrėžė, kad po Gruzijos ir Rusijos karo valdantieji konservatoriai lankstėsi V. Putinui.
„Pseudopatriotinės kaukės neįtikins. Visi prisimena jos veiksmus krizės akivaizdoje. Tik atkreipiu dėmesį, kad visa tai vyko jau po Gruzijos įvykių. Bet tai „netrukdė“ tuometei Vyriausybei nei žlugdyti gynybos sistemos, nei pasirašinėti susitarimų dėl tiltų Kaliningradan, nei dėkojant už pieno produktų rinkos atidarymą lankstytis Putinui“, – netuščiažodžiavo S. Skvernelis.
Premjeras tikino, kad dabartinė Vyriausybė niekada nežemins kariuomenės.
„Garantuoju – aš ir mūsų Vyriausybė niekada nenaikins ir nežemins mūsų kariuomenės. Jokios krizės negali būti priežastis nuvaryti Lietuvos gynybos sistemą į daugiau nei 4 milijardų „skolą“ NATO įsipareigojimams. Deja, toks politinis cinizmas yra buvęs mūsų valstybės istorijoje“, – feisbuke rašė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad valdantieji savo tvirtybę renkasi rodyti investicijomis į šalies gynybą ir saugumą, o ne tuščiais lozungais ir oponentais lipdomomis etiketėmis.
„Todėl nevadinsiu dabar buvusių ministrų nei Kremliaus kandidatais, nei Kremliaus agentais. Neraginsiu ir partiečių organizuoti konkurentų juodinimo ir etikečių klijavimo akcijų. Tegul Lietuvos žmonės pamato, kur yra vidinių nuostatų įprasminimas darbais, o kur – politikavimas ir tušti lozungai. Kol dirbsiu aš ir ši Vyriausybė, gynybos finansavimas bus ir toliau didinamas, kariuomenės pirkimų sistemos procesas ir toliau skaidrinamas, o kariuomenės modernizacija juda ir judės priekin“, – pažadus dalino Premjeras.
„Jūs žaiskit savo žaidimus, o mes dirbsim toliau vardan Lietuvos saugumo ir apginamumo“, – kreipdamasis į opozicijoje esančius konservatorius apibendrino S. Skvernelis.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pastarąją savaitę socialiniuose tinkluose netrūksta kaltinimų, kuriuos vienas kito atžvilgiu dėl gynybos klausimų reiškia politikai.
Reaguodama į balandžio 3 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio pasisakymą, kad, artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai, žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau, konservatorė Rasa Juknevičienė, pavadino R. Karbauskį „Kremliaus projektu“.
Balandžio 4 d. Premjeras S. Skvernelis, žurnalistų paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. Jis teigė tokių R. Karbauskio žodžių negirdėjęs ir aiškino, kad tikriausiai R. Karbauskis norėjo pasakyti, kad nepalaiko idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais.
Balandžio 6-ąją į jam pareikštus priekaištus ir kaltinimus atsakė R. Karbauskis.
Savo feisbuko paskyroje akcentuodamas, kad palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2,5 procento nuo BVP iki 2030 metų, žėrė epitetus konservatorių partijai ir atskiriems jos lyderiams.
„Valstiečių“ lyderis kaltino konservatorius, kad šie Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje patys neskyrė pakankamai išlaidų gynybai.
Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jei grįžtume keletą metų atgal ir įvertintume krašto apsaugos finansavimo intensyvumą procentais nuo BVP, pastebėsime, jog laikotarpiuose, kada valdė konservatoriai, jis nedidėjo. O juk ponia Juknevičienė, kaip krašto apsaugos ministrė, nenuginčijamai turėjo visas galimybes savo ministravimo laikotarpiu pasiekti įspūdingus krašto apsaugos sistemos finansavimo mastus. Kodėl to nepadarė? Aplaidumas? Nenoras dirbti Lietuvai? Kitos priežastys?“, – feisbuke penktadienį rašė R. Karbauskis.
Galiausiai melagystėmis ir isterija kaltindamas R. Juknevičienę R. Karbauskis teigė, kad pasisako už išlaidų gynybai didinimą.
„Šiandien ponios R. Juknevičienės isteriški pareiškimai dėl to, jog Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai, yra sąmoningas melas, nes pasisakiau dėl 2019 metų, o ne dėl keleto metų periodo, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą“, – penktadienį rašė „valstiečių“ lyderis.
Vokietijoje, JAV mokymų vadavietei Europoje priklausančioje Hohenfels karinėje bazėje, tarp dviejų tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“ dalyvavusių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių savanorių praėjusio sekmadienio rytą kilo konfliktas. Po jo vienas karių pateko į Regensburgo universitetinę ligoninę.
Nukentėjusio grandinio T. B. būklė yra stabili, artimieji apie įvykį informuoti.
Įvykio JAV karinėje bazėje Hohenfelse tyrimą nedelsiant pradėjo JAV Karo policija. Pirmadienį ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Lietuvos kariuomenės Karo policija. Todėl bus inicijuotos teisinės procedūros dėl jurisdikcijos tirti šį įvykį ir jau surinktos medžiagos perdavimo Lietuvos įgaliotoms institucijoms.
Siekiant išsamiai ištirti ne tik kario sužalojimo aplinkybes, bet ir nustatyti, ar tinkamai buvo organizuota karių tarnyba tarptautinėse pratybose, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadui pavesta vykti į įvykio vietą ir atlikti tarnybinį patikrinimą.
Kol vyks tyrimai, tiek įvykio dalyvius, tiek padalinio vadą planuojama atšaukti iš pratybų ir sugrąžinti į Lietuvą. Taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl jų nušalinimo nuo pareigų. Nukentėjusysis, kai leis jo sveikatos būklė, Lietuvos kariuomenės pajėgumais bus transportuotas tolesniam gydymui į Lietuvą.
Dalyvauti Vokietijoje vykstančiose tarptautinėse pratybose per 30 KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių būrys išvyko sausio 14 dieną. Šiose JAV mokymų vadavietės Europoje organizuotose pratybose sausio 15-vasario 5 dienomis drauge treniruojasi apie 4100 karių iš dešimties šalių: Albanijos, Čekijos, Danijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos.
2018 metais tarptautinėse greitojo reagavimo pajėgose – NATO Greitojo reagavimo pajėgose (NRF ), NATO Ypač greito reagavimo pajėgose (VJTF) ir kuriamose Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF) – budės 420 Lietuvos karių su priskirta ginkluote ir karine technika.
Visi Lietuvos kariai, priskirti sąjungininkų greitojo reagavimo junginiams, budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse. Jei būtų priimtas sprendimas siųsti tarptautines pajėgas į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per nustatytą laiką.
Įvairiuose NATO Ypač greito reagavimo pajėgų komponentuose budės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos, Karo policijos kariai. 2018 m. antrąjį pusmetį NATO ypač greito reagavimo pajėgoms bus priskirtas ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas.
2018 m. NATO greitojo reagavimo pajėgose budės Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Sausumos pajėgų, J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai, karo medikai, Logistikos valdybos taktinė kuro užpylimo komanda ir vandens valymo vienetas.
Antrajam 2018 m. pusmečiui NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirtas Lietuvos ir Latvijos karo laivų eskadros Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“.
Lietuvos kariai taip pat priskirti budėti ir 2015 m. įsteigtose ir jau šiais metais planuojama visą operacinį pajėgumą pasieksiančiose Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pėstininkų kuopa šiose pajėgose budės Danijos kovinės grupės sudėtyje.
Pirmąją 2018-ųjų dieną Katedros aikštėje surengtas Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškėlė 2018 metų vėliavą.
Šia tradicine vėliavos ceremonija primenama, kad 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.
Prieš pakeldami naująją trispalvę, Garbės sargybos kuopos kariai nuleis visus 2017 metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Kaip ir kasmet, pagal susiklosčiusią tradiciją, senoji vėliava bus perduota saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart 2017 metų vėliava bus padovanota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.
Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje, vyksiančioje ceremonijoje dalyvavo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, kovų už Lietuvos laisvę dalyviai, visuomeninių organizacijų atstovai, Vilniaus miesto bendruomenės nariai ir miesto svečiai.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 m. sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, paliko tik raudoną.
Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė želigovskininkai, ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 m. spalio 29 d. Lietuvai atgavus Vilnių. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.
Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai. Ši trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d.
Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.
Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę kiekvienais metais sausio 1 d. rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2018 metų sausio 1 dieną įsigalioja naujas Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 m. pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Lietuva ir toliau dalyvaus tarptautinėse operacijose, kurios remia tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje, užkirsti kelią tarpvalstybiniams ir etniniams konfliktams, kovoti su tarptautiniu terorizmu.
Per 2017 metus sustiprintą karinį indėlį tarptautinėse operacijose Lietuva planuoja išlaikyti ir 2018 m. ir tuo pačiu ieškoti galimybių jį didinti. Šiuo metu Lietuva su daugiau kaip 120 karių dalyvauja devyniose skirtingų tarptautinių organizacijų vadovaujamose operacijose Europoje, Azijoje ir Afrikoje.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva ir toliau dalyvaus NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute Support), kuria prisidedama rengiant Afganistano nacionalines saugumo pajėgas. Šioje operacijoje Lietuva planuoja išlaikyti 29 karius, be to, vertinamos galimybės indėlį padidinti, atsižvelgiant į saugumo situaciją ir sąjungininkų išreikštą poreikį. Šiuo metu Afganistane tarnauja 29 Lietuvos kariai. Naujas Lietuvos karių kontingentas į Afganistaną išvyks jau kitų metų sausio pradžioje, pakeisiantis Herate ir Kabule įvairias užduotis atliekančius Lietuvos karius.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove (NATO KFOR) ir toliau bus išlaikomas vienas karys. Lietuvos kariai NATO taikos palaikymo pajėgų misijoje Kosove dalyvauja nuo 2012 metų pabaigos. Šioje tarptautinėje misijoje Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės specialistai rotuojasi po vieną kas ketvirtį. Operacija pradėta 1999 m. birželio 12 d., šiuo metu jos pajėgas sudaro kariai iš 30 šalių.
Europos Sąjungos (ES) kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ (EUNAVFOR operation ATALANTA) numatytu rotacijos periodu dalyvaus 15 karių. 2017 lapkričio mėn. prasidėjusi ketvirtoji Lietuvos karių autonominės laivo apsaugos grupės rotacija truks iki 2018 metų kovo mėnesio.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šio vieneto pagrindą sudaro Karinių jūrų pajėgų kariai. Lietuvos kariai saugo Pasaulio maisto programos laivą, gabenantį humanitarinę paramą, daugiausia maistą Somalio žmonėms. Taip pat šiai misijai Lietuva nuolat skiria po vieną karininką, kuris tarnauja misijos operaciniame štabe Jungtinėje Karalystėje. Šią misiją ES pradėjo 2008 metais, reaguodama į itin išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Lietuva tęs dalyvavimą ir Europos Sąjungos karinėje operacijoje EUNAVFOR MED operacija „Sophia“ (EUNAVFOR MED operation SOPHIA) Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą atlieka Italijos kariuomenės laive ITS „San Giusto“.
Vienas Lietuvos karininkas tarnauja operacijos „Sophia“ vadavietėje Romoje, Italijoje. Planuojama, kad 2018 metų antroje pusėje bus suformuota ir išsiųsta 15 karių laivo apžiūros grupė (Vessel Boarding Team). 2017 metais operacijoje dalyvavo dvi tokios apžiūros grupės, suformuotos iš Karinių jūrų, sausumos ir specialių operacijų pajėgų.
Abi grupės po tris mėnesius operacijas vykdė iš Vokietijos karinio laivyno fregatos „Rhein“. Pagrindinės šių grupių užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo, identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų, jų plaukiojimo priemonių sulaikymas.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje (EUTM MALI) planuojama rotacijos pagrindu ir toliau išlaikyti du karius. Šiuo metu du Lietuvos kariuomenės instruktoriai tarnauja Kuolikoro mieste, kuriame padeda vystyti Malio kariuomenės operacinius gebėjimus ir veiklą, kad ji būtų pajėgi užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuočių išpuolius šalies viduje. Šia misija taip pat siekiama padėti Maliui stiprinti kariuomenės valdymo ir kontrolės sistemą.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos Sąjungos mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM CAR) numatomas dviejų Lietuvos karių dalyvavimas. Šiuo metu misijoje dalyvauja vienas Lietuvos karys.
Lietuva tęs dalyvavimą ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA ir skirs operacijai 39 karius. Stiprindama dalyvavimą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA Malyje, Lietuva nuo 2017 m. spalio mėnesio į operaciją išsiuntė 34 karių dydžio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetą. Lietuvos kariai operacijoje vykdo tarptautinių pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje.
Stiprindama tarptautinį karinį bendradarbiavimą ir įsipareigojimus tarptautiniam saugumui užtikrinti, Lietuva 2017 metais prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (Inherent Resolve) ir išsiuntė į ją savo karinius instruktorius. 2018 metais operacijoje „Įgimtas ryžtas“ ir toliau dalyvaus šeši kariai, taip pat planuojama papildomai dislokuoti karių padalinį.
Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.
Į Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir įrengimų depą Kaune penktadienį atgabentos dvi mokomosios pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Vilkas“.
„Šis projektas žymį kokybinį šuolį modernizuojant kariuomenę, aprūpinant ją šiuolaikine technika, ir ginkluote, kuri priartina prie NATO standartų ir tiesiogiai prisideda prie visų mūsų saugumo stiprinimo“, – pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, apžiūrėjęs pirmąsias dvi mokomąsias pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“.
Mokomosiose PKM nėra ginkluotės ir dalies kitų sistemų, kuriomis bus aprūpintos kovinės PKM. Jose sumontuota papildoma įranga, palengvinanti instruktorių darbą ruošiant vairuotojus.
Šiuo metu vyksta mokomųjų PKM perėmimo iš gamintojo procedūros, kurias baigus, jos oficialiai taps Lietuvos kariuomenės nuosavybe. Šios mašinos jau kitąmet bus naudojamos Lietuvos karių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vairavimo įgūdžiams formuoti.
Pagal sutartį Lietuvos kariuomenė įsigys 88 kovines PKM, o pagal atskirai įsigyjamą logistinį paketą – 3 mokomąsias PKM. Į logistinį paketą taip pat įeina remonto dalis, techninė gamintojo logistinė parama, techninė ir metodinė dokumentacija, taip pat simuliacinės ir mokymo priemonės, speciali įranga ir priemonės tinkamai PKM „Vilkas“ priežiūrai, taip pat šaudmenys ir kitos priemonės.
2016 m. rugpjūčio 22 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl PKM „Boxer“ pirkimo Lietuvos kariuomenei. Už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 PKM, pagamintos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus.
Pirmosios kovinės PKM į Lietuvą bus atgabentos 2019 metų pradžioje.
Bendru gamintojo ARTEC konsorciumo ir Lietuvos sutarimu, pagal Lietuvos reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir Lietuvos kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o pėstininkų kovos mašina „Vilkas“.
Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.
Į Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir įrengimų depą Kaune penktadienį atgabentos dvi mokomosios pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Vilkas“.
Mokomosiose PKM nėra ginkluotės ir dalies kitų sistemų, kuriomis bus aprūpintos kovinės PKM. Jose sumontuota papildoma įranga, palengvinanti instruktorių darbą ruošiant vairuotojus.
Šiuo metu vyksta mokomųjų PKM perėmimo iš gamintojo procedūros, kurias baigus, jos oficialiai taps Lietuvos kariuomenės nuosavybe. Šios mašinos jau kitąmet bus naudojamos Lietuvos karių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vairavimo įgūdžiams formuoti.
Pagal sutartį Lietuvos kariuomenė įsigys 88 kovines PKM, o pagal atskirai įsigyjamą logistinį paketą – 3 mokomąsias PKM. Į logistinį paketą taip pat įeina remonto dalis, techninė gamintojo logistinė parama, techninė ir metodinė dokumentacija, taip pat simuliacinės ir mokymo priemonės, speciali įranga ir priemonės tinkamai PKM „Vilkas“ priežiūrai, taip pat šaudmenys ir kitos priemonės.
2016 m. rugpjūčio 22 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl PKM „Boxer“ pirkimo Lietuvos kariuomenei. Už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 PKM, pagamintos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus.
Pirmosios kovinės PKM į Lietuvą bus atgabentos 2019 metų pradžioje.
Bendru gamintojo ARTEC konsorciumo ir Lietuvos sutarimu, pagal Lietuvos reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir Lietuvos kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o pėstininkų kovos mašina „Vilkas“.
Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko vadovaujama delegacija su oficialiu dviejų dienų vizitu lankysis Ukrainoje.
Pirmąją vizito dieną, ketvirtadienį, gen. ltn. J. V. Žukas lankysis Javoviro poligone esančiame Tarptautiniame taikos palaikymo ir saugumo centre, kur susipažins su JAV vadovaujamos daugianacionalinės karių rengimo (angl. Joint Multinational Training Group – Ukraine) programos įgyvendinimu ir susitiks su karinėje mokymo operacijoje dalyvaujančiais instruktoriais iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono.
Delegacija taip pat vyks į Berdyčive esančią 142-ąją Ukrainos specialiųjų pajėgų bazę, kur susitiks su šių pajėgų vadu generolu majoru Igoriu Luniovu ir čia karinėje mokymo operacijoje dalyvaujančiais Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų instruktoriais.
Penktadienį, gruodžio 8 d., Lietuvos kariuomenės vadas Kijeve susitiks su Ukrainos kariuomenės vadu generolu Viktoru Muženka ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininku Aleksandru Turčinovu. Susitikimuose ketinama aptarti dvišalį ir daugiašalį Lietuvos-Ukrainos karinį bendradarbiavimą, saugumo situaciją ir aktualius Ukrainos kariuomenės reformavimo klausimus.
Lietuvos kariuomenės pateiktais duomenimis, šiuo metu karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje dalyvauja apie 30 Lietuvos karių.
Ketvirtadienį bus minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną prieš 99 metus tuometis Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos.
1918 m. lapkričio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena.
Ketvirtadienį Vilniuje ir kituose šalies miestuose vyks renginiai, skirti Lietuvos kariuomenės dienai ir kariuomenės atkūrimo 99-osioms metinėms.
Pagrindinis renginys tradiciškai vyks vidudienį Katedros aikštėje Vilniuje, kur vyks iškilminga Lietuvos ir sąjungininkų karių rikiuotė bei karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės.
Rikiuotėje dalyvaus Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių, Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai. Skrydžiu virš Vilniaus Lietuvos kariuomenę planuoja pasveikinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys JAV karinių oro pajėgų naikintuvai.
Su švente karius sveikins šalies, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, į renginį pakviesti užsienio šalių ambasadoriai, gynybos atašė, kviečiami vilniečiai ir miesto svečiai.
Prieš renginį Katedros aikštėje – Šv. Mišios ir malda už Lietuvos kariuomenę Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje.
Lietuvos kariuomenės dienos proga ir kituose šalies miestuose vyks iškilmingos karių rikiuotės, ginkluotės ir technikos parodos, apdovanojimų ceremonijos, šventiniai koncertai.
Rusijos Federacijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė lapkričio 8-9 dienomis Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją. Ji bus atliekama pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumento nuostatas.
Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą, taip pat priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius. Kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.
Rusijos inspektoriai turės teisę pasirinktoje Lietuvos teritorijoje, kurios plotas iki 20 tūkst. kv. km, aplankyti Lietuvos kariuomenės padalinius ir poligonus, taip pat išklausyti inspektuojamo padalinio – Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ – vado pranešimą.
Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.
Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai pagal inspekcijos metu gautą informaciją parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas su išvadomis, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.
Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių ginkluotės kontrolės inspekcija Lietuvoje pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Birželio mėnesį pasirinkto rajono inspekciją Lietuvoje atliko Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė, o liepos mėnesį – Ukrainos ginkluotės kontrolės inspektoriai.
Taip pat rugpjūtį Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė, vadovaudamasi Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliu susitarimu, atliko Lietuvos karinio dalinio vertinamąjį vizitą.
Lietuvos atstovai šiemet atliko inspekcijas Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos kariniuose daliniuose.
Lapkričio 7 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Helsinkyje (Suomija) susitikęs su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi James Mattis informavo jį apie Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos (GRT) sprendimą kreiptis į JAV vyriausybę dėl galimybės įsigyti kompanijos „Oshkosh defence“ gaminamus šarvuotus visureigius L-ATV (angl. Light Combat Tactical All-terrain Vehicle).
JAV vyriausybei pritarus, Lietuvos užsakymas būtų gaminamas kartu su JAV ir kitų šalių ginkluotosioms pajėgoms skirtais visureigiais. Bendradarbiaudama su JAV vyriausybe, Lietuva užsitikrins efektyviausias šių visureigių įsigijimo ir išlaikymo sąlygas.
„Praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame Gynybos resursų tarybos posėdyje nusprendėme L-ATV pripažinti kaip geriausią funkcionalumo ir kainos santykį atitinkantį šarvuotą visureigį ir pradėti derybas būtent dėl šių visureigių įsigijimo Lietuvos kariuomenei,“ – apie GRT priimtą sprendimą kalbėjo krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Kovinės paramos ir bendrosios paskirties šarvuoti visureigiai papildys ir atnaujins šio tipo Lietuvos kariuomenės visureigių parką ir bus skirti įvairiems Lietuvos kariuomenės vienetams. Iš viso planuojama įsigyti ne mažiau kaip 200 šarvuotų visureigių. Projekto kaina ir pristatymo terminai priklausys nuo būsimos sutarties sąlygų, bet planuojama, kad jų pristatymas į Lietuvą galėtų prasidėti nuo 2021 metų.
Šarvuotų visureigių projektą nuspręsta pradėti sąlyginai anksti, nes pirkimo procedūros gali užtrukti iki 2 metų, o šie visureigiai yra svarbi Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programos, kuri apima ir pėstininkų kovos mašinų „Vilkas/Boxer“ pirkimą, dalis.
„Vertindama potencialias grėsmes ir tokio tipo technikos panaudojimą tiek krašto gynybos užduočių vykdymui, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose, Lietuvos kariuomenė identifikavo šarvuotų visureigių trūkumą. Šis trūkumas atsirado dėl natūralaus esamo visureigių parko susidėvėjimo ir didėjant jų poreikiui dėl kariuomenės plėtros,“ – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Pradėjus vystyti šarvuotų visureigių projektą, pirmiausia buvo surinkta informacija apie rinkoje esančius šio tipo visureigius. Vėliau, atsižvelgiant į efektyvumo, suderinamumo, išlaikymo ir kitus kriterijus, buvo atrinkti 9 šarvuoti visureigių modeliai. Su jais buvo atlikti praktiniai galimybių ir funkcionalumo bandymai, surinkta papildoma techninė informacija. Įvertinus visus gautus duomenis, nuspręsta, jog JAV gamybos L-ATV visureigis geriausiai atitiko suformuluotus kriterijus.
Siekdama pademonstruoti savo gaminamo šarvuoto visureigio galimybes, 2016 metų spalio mėn. kompanija „Oshkosh Defence“ Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone surengė L-ATV pristatymą Lietuvos ir kitų šalių ginkluotųjų pajėgų specialistams.
Lietuvoje buvo surengti ir kitų įmonių pristatymai. 2017 m. Lietuvoje užsienio gamintojai pademonstravo „Eagle V“ („General Dynamics European Land Systems“) ir LAPV („Daimler AG“) šarvuotų visureigių galimybes.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojami HMMWV ir Toyota „Land Cruiser 200“ šarvuoti visureigiai.
XXX
Apie L-ATV šarvuotą visureigį:
Ilgametę patirtį turinčios kompanijos „Oshkosh defence“ gaminamas L-ATV visureigis laimėjo JAV kariuomenės paskelbtą konkursą dėl iki 55 000 šarvuotų visureigių gamybos kariuomenės reikmėms. L-ATV turėtų pakeisti dalį JAV kariuomenėje nuo 1984 metų naudojamų HMMWV visureigių.
Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat yra nusprendusi įsigyti L-ATV savo ginkluotųjų pajėgų reikmėms.
Seimo laikinoji Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupė kreipėsi į aštuonių parlamentinių šalies partijų pirmininkus, kviesdama pasirašyti naują partijų susitarimą dėl nuoseklaus krašto apsaugos finansavimo.
2012 m. gegužės 8 d. tuomet dešimties Seime atstovautų politinių partijų vadovai pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 m.
Seimo laikinoji grupė kreipėsi į parlamentinių partijų pirmininkus su raginimu kuo skubiau pradėti atnaujinto susitarimo rengimą. „Manome, kad iš esmės pasiekus 2012 m. tarppartinio susitarimo keltą gynybos finansavimo tikslą būtina atnaujinti susitarimą dėl gynybos politikos su įsipareigojimu užtikrinti nuoseklų ir poreikius patenkinantį krašto apsaugos sistemos finansavimą“, – teigia laikinosios grupės pirmininkas Audronius Ažubalis.
Kitais metais Lietuva pirmą kartą pasieks NATO keliamą įsipareigojimą gynybos finansavimui skirti 2 proc. nuo valstybės BVP.
„Tačiau pasiekus šį rodiklį viešojoje erdvėje pasigirdo įvairūs svarstymai, kad tolesnis krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimas nėra reikalingas arba kad pasiekus 2 proc. ribą patenkinome Aljanso partnerių lūkesčius ir to neva pakanka. Tokie pareiškimai, išsakyti ir dalies politikų, stebina, kadangi, visų pirma, saugumo situacija regione nė kiek nepasikeitė, ir išorės grėsmės išlieka tokios pat arba net stiprėja dėl Rusijos vykdomos Vakarų karinės apygardos modernizacijos. Taip pat poreikį toliau didinti gynybos finansavimą išreiškė ir Valstybės gynybos taryba bei Lietuvos kariuomenės vadovybė, argumentuojant poreikiu tokiu pačiu tempu plėtoti visavertę valstybės gynybos sistemą“, – teigiama Seimo narių rašte.
Seimo laikinoji Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupė vienija dvidešimt devynis parlamentarus iš keturių didžiausių Seimo frakcijų. Dokumentą pasirašė grupės pirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis ir pirmininko pavaduotojas „valstiečių-žaliųjų“ atstovas Gediminas Vasiliauskas.
