Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Su Seimo frakcijomis susitikimus tęsiantis Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) politikus ragina kuo greičiau spręsti gydytojų trūkumo problemą. Pasak sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės, tam, kad dar daugiau medikų neišeitų iš darbo, turi būti gerinamos gydytojų darbo sąlygos – keliami atlyginimai, rengiami kvalifikaciniai mokymai, mažinami darbo krūviai ir adminstracinė našta.
Trečiadienį medikų atstovai, susitikę su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais, pateikė pastabų ir pasiūlymų paketą gydytojų trūkumui spręsti.
„Pateikėme paketą pastabų ir pasiūlymų, kaip mes matome, ką reikėtų daryti sveikatos sistemoje. Ir kalbėjome apie lėtinį deficitą, tai yra žmogiškųjų išteklių, laiko, skiriamo klinikiniam darbui, finansavimo ir kompetencijų trūkumą“, – Eltai trečiadienio susitikimą su Seimo liberalais komentavo A. Gerliakienė.
„Visa frakcija buvo labai nustebusi, kokio lygio problemos šiuo metu yra sveikatos sistemoje. Tą vertinu labai teigiamai. Buvo pažadėta mūsų pasiūlymų paketą apsvarstyti frakcijoje ir priimti galutinius sprendimu dėl tolimesnių veiksmų. Gali būti taikoma ir parlamentinė kontrolė, ir įvairios komisijos surengtos“, – teigė LMS valdybos pirmininkė. Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
Pasak jos, pagrindinė medikų išėjimo iš darbo priežastis yra prastos darbo sąlygos – maži atlyginimai, mokymų trūkumas, administracinė našta ir dideli darbo krūviai. A. Gerliakienė akcentavo, kad jei politikai kuo skubiau nepriims gydytojų darbo sąlygas gerinančių sprendimų, dauguma medikų emigruos arba nebedirbs sveikatos priežiūros srityje.
„Sprendimai turi būti priimami kuo greičiau ir jie turi būti politiniai bei pakankamai radikalūs. Jeigu toliau taip bus abejingai žiūrima į šią problemą, tai mes tiesiog prarasime savo didžiausią turtą – žmones“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
„Jeigu ir toliau bus ignoruojamos ir nekeičiamos sąlygos, medikai arba paliks šį darbą, arba išvyks į užsienį, kur sąlygos yra žymiai geresnės“, – pridūrė LMS valdybos pirmininkė.
LMS valdyba planuoja tęsti susitikimus su parlamento frakcijomis ir toliau kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria medikai.
„Aš informavau socialdemokratus, kad norėčiau susitikti. Kol kas laukiu jų atsakymo. Tai būtų sekantis mūsų žingsnis“, – informavo A. Gerliakienė.
Triečiadienį Liberalų sąjūdžio frakcija Seime ir parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen susitiko su LMS valdyba ir aptarė sveikatos sistemos aktualijas, tarp jų – ir iš ligoninių bei poliklinikų masiškai išeinančius gydytojus.
Birželio pabaigoje medikų bendruomenės atstovai buvo susitikę su Laisvės frakcija. Susitikimo metu buvo aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas bei sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Tuo metu medikai išreiškė susirūpinimą kuriamais sveikatos centrais.
ELTA primena, kad pastaruoju metu iš įvairių Lietuvos gydymo įstaigų išėjo iki 100 medikų ir kitų specialistų. Pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai sušaukti Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį ir stabdyti sveikatos priežiūros įstaigų reformą.
Lietuvos medikų sąjūdžio kvietimas į mitingą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip skelbta anksčiau, liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų. Dėl gydytojų trūkumo Zarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.
Problemos dėl darbą paliekančių medikų kilo ir Raseiniuose – miesto ligoninę dėl naujo įstaigos vadovo konkurso planuoja palikti 7 darbuotojai. Gydytojai prašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, išgirsti nebuvo. Dėl išeinančių medikų Raseinių ligoninės vidaus ligų skyriuje pradėtas riboti planinis pacientų priėmimas.
Kelios dešimtys medikų paliko ir Vilniaus Centro polikliniką. Pranešta, kad iš darbo pasitraukė 40 darbuotojų – ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino gydymo taryba, o galiausiai Vilniaus meras atleido ir patį poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.
„Kurčiojo ir aklojo dialogas”. Taip Seimo narys Algirdas Sysas įvardijo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir medikų bendruomenės, kuriai atstovauja Lietuvos medikų sąjūdis, bendravimą. Kaip atkreipė dėmesį A. Sysas, nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos Seime pristatytų medicinos darbuotojų atlyginimų didinimo priemonių, Lietuvos medikų sąjūdis visus, neabejingus sveikatos sistemos pokyčiams, ragina dalyvauti mitinge „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“, kuris balandžio 26 dieną vyks Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.
Šalies medikų atlyginimai ateinančiais metais kils. Vyriausybei pavyko susitarti su Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovais dėl nuo kitų metų 20 procentų didinamo gydytojų atlyginimo. Atlyginimai medikams bus padidinti vėliausiai nuo kitų metų gegužės 1 dienos, antradienį Vyriausybėje po susitikimo su LMS atstovais pranešė Premjeras Saulius Skvernelis.
Ministro Pirmininko teigimu, buvo įvertintos realios galimybės ir pasiektas susitarimas, galimai dar pakrypsiantis medikų naudai.
„Džiaugiuosi, kad turime nebe pirmą susitikimą, elgiamės taip, kaip elgiamasi civilizuotoje valstybėje. Mes aiškiai perteikėme, kokios yra realios galimybės. Medikams jau numatyta 170 mln. eurų daugiau, nei planuota pastaraisiais metais. Atlyginimus numatoma pakelti 20 procentų iki gegužės 1 d. Ši data dar gali keistis medikų naudai“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Premjeras anksčiau antradienį teigė, kad dialogas tarp Vyriausybės ir medikų vyksta nuolat ir yra ieškoma nepolitizuoto sveikatos sistemos problemų sprendimų būdo, tačiau rimtesnes diskusijas dėl medikų atlyginimų kėlimo vertėtų perkelti kitiems metams. Vyriausybės vadovas taip pat pažadėjo, kad kompromisas anksčiau ar vėliau bus surastas.
„Svarbiausia yra išspręsti visas bėdas, kurios kamuoja sveikatos sistemą. (…) Kompromisas ieškomas, tikrai vienokį ar kitokį rezultatą turėsime“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Prieš daugiau nei dvi savaites Vilniuje buvo sukurtas Lietuvos medikų sąjūdis (LMS), kuris rūpinasi medicinos darbuotojų ir pacientų interesais. Sąjūdį kuriantys medikai įsitikinę, kad be žymiai didesnių asignavimų sistemai pokyčių nebus. Iš valdžios reikalaujama per artimiausius metus medikų atlyginimus padidinti 50 procentų ir iš esmės reformuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo principus, atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos ir medicinos darbuotojų profesinių sąjungų atstovų derybinėje grupėje buvo suformuluoti trys pasiūlymai, kaip didinti medicinos darbuotojų atlyginimus, kurie turėjo būti pateikti Vyriausybei.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlė nuo gegužės 20 procentų didinti atlyginimus visiems sveikatos darbuotojams, tačiau prieš tai reikia rasti papildomus apie 20 mln. eurų prie jau turimo maždaug 70 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo. Lietuvos gydytojų sąjunga siūlė susitarti dėl trejų metų perspektyvos ir fiksuoti sumas, kad 2020 metais vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų 2,5 tūkst., slaugytojo – 1,2 tūkst. eurų, pasirašant susitarimą trejiems metams su konkrečiais įsipareigojimais.
Susitikime buvo vertintas ir trečiasis – Lietuvos medikų sąjūdžio – siūlymas nuo sausio 1-osios visų medikų atlyginimus didinti 30 proc., kas biudžetui papildomai kainuotų mažiausiai 204 mln. eurų, tačiau po antradienį vykusio susitikimo skaičiai ir lūkesčiai buvo pakoreguoti.
Penktadienį Vilniuje susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė jau steigia medikų judėjimą, kuris rūpintųsi ir medicinos darbuotojų, ir pacientų interesais.
Pirmojoje medikų sąjūdžio diskusijoje dalyvavęs gydytojas Gediminas Urbonas sako, kad sąjūdis susikūrė skatinamas ne tik idėjos, kad už medikų darbą turėtų būti teisingai atlyginta, o sveikatos apsaugos sistemai skiriama daugiau lėšų, bet ir dėl to, kaip veikia visa sveikatos apsaugos sistema.
„Mums svarbu, kaip visoje šioje sistemoje medikas jaučiasi apskritai. Medikai emigruoja nematydami kitos išeities, o pastarieji sprendimai taikyti sankcijas gydymo įstaigoms už tai, kad gydytojas per 7 dienas nepriims užsiregistravusio paciento, buvo paskutinė paspirtis susirinkti ir pasikalbėti“, – sako G. Urbonas.
Lapkričio 3 d. paskelbtoje peticijoje, kurią užregistravo Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, reikalaujama nedelsiant 30 proc. padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus.
Taip pat valdžios reikalaujama per artimiausius metus medikų atlyginimus padidinti 50 procentų. LMS reikalauja iš esmės reformuoti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo principus, atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
Peticiją jau pasirašė apie 25 tūkst. piliečių.
Pasak G. Urbono, Lietuvos medikų sąjūdis nėra prieš Lietuvos gydytojų sąjungą nukreiptas judėjimas, bet „sąjungą išjudinti reikėtų“.
„Lietuvos gydytojų sąjunga veikia kažkaip inertiškai, paprastai niekur nesikiša arba jos veikla mažai matoma. Dalis kalbėtojų susirinkime Vilniuje gydytojų sąjungos vadovus kaltino ir pataikavimu visiems iki šiol buvusiems Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams“, – sakė G. Urbonas.
Į LMS susivieniję medikai sekmadienį išsirinko ir laikinąjį pirmininką, Norvegijoje psichiatru dirbantį Ramūną Aranauską.
Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinė grupė kol kas svarsto, kokį juridinį statusą turės judėjimas. Pavadinimą jau pavyko užregistruoti.
