Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antradienį duris lankytojams atveria Lietuvos nacionalinis muziejus. Pirmiausia atidaromi trys padaliniai: Naujasis arsenalas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir Gedimino pilies bokštas.
Lietuvos valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Gegužės 5 dieną duris atversiantys muziejaus padaliniai dirbs įprastiniu režimu ir nekeis savo darbo laiko. Vis dėlto, norėdami užtikrinti saugumą, prašome lankytojų pagalbos – laikytis taisyklių“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
 
Trys muziejaus padaliniai dirbs įprastu režimu, tačiau laikantis saugumo reikalavimų srautas juose gali būti ribojamas. Naujajame arsenale vienu metu gali lankytis 100, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – 50, o Gedimino pilies bokšte – 20 žmonių.
 
Patekti į muziejų vienu kartu galės ne daugiau kaip du lankytojai arba didesnė grupė, kurią sudaro vienos šeimos nariai. Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo.
 
Naujasis arsenalas lankytojus pasitiks atsinaujinusiu vestibiuliu ir nematytais eksponatais, kuriais papildyta nuolatinė ekspozicija. Naujajame arsenale taip pat veikia naujausia paroda „Nesusitaikę“, skirta Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Išskirtiniai šios parodos eksponatai buvo virtualiai pristatyti karantino metu.
 
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lankytojai laukiami ir Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, kur iki gegužės 31 d. pratęsiama paroda „200 batų – 700 metų“. Dėl karantino iš Lenkijos Gdansko archeologijos muziejaus kol kas negalintys atvykti kolegos sutiko paskolintus eksponatus dar kurį laiką palikti Lietuvoje.
O pasižvalgyti į pavasarėjantį Vilnių kviečiama nuo Gedimino pilies bokšto.
Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Siekdami užtikrinti saugumą ir atkreipdami dėmesį į itin siaurus bokšto laiptus vienu metu negalėsime priimti daugiau kaip 20 asmenų“, – lankymo specifiką nulėmusį veiksnį įvardijo Gedimino pilies bokšto vedėja Asta Daunoravičienė.
 
Antruoju etapu, nuo gegužės 8 d., Lietuvos nacionalinis muziejus atidarys ir kitus savo padalinius: Vilniuje – buvusią areštinę ir Kazio Varnelio namus-muziejų, taip pat padalinius regionuose – Vinco Kudirkos muziejų, Jono Šliūpo memorialinę sodybą, Jono Basanavičiaus gimtinę.
 
Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 5-ąją atidaro duris kartu su kitais trimis nacionaliniais muziejais – Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.05; 00:30

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių iškilmėse ir dviejų tarptautinių parodų – „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai“ bei „Florencija renesanso ir baroko laikais“ – atidaryme. Vyriausybės vadovas pasveikino visus susirinkusius su Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, diena.

„Prasminga ir simboliška, kad senosios Lietuvos valstybės pradžią ir vietą Europoje žyminčią datą minime Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurių architektūros reliktai mena ir Mindaugo laikus. Pagaliau baigta atkurti istorinė Lietuvos valdovų rezidencija Vilniaus Žemutinėje pilyje. Šiandien nebeįsivaizduojame Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus be Valdovų rūmų, kaip istorinio valstybingumo simbolio, gyvybingo kultūros ir istorinės atminties centro, Lietuvos europietiškumo ženklo“,- sakė premjeras.

Pasak Ministro Pirmininko, galima tik pasidžiaugti, kad nuo 2001 m. net šešios Vyriausybės, nepaisant jų partinės priklausomybės, rūpinosi šiuo Lietuvos tūkstantmečio programos projektu, simboliškai užbaigiamu minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. S.Skvernelis 17-osios Vyriausybės ir valstybės vardu nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių rūmų atkūrimo.

Valdovų rūmuose atidarytos dvi tarptautinės parodos, neturinčios sau lygių Lietuvos muziejininkystės istorijoje.

„Tai suteikia mums išskirtinę progą pasigrožėti ne tik deimantais nusagstytomis brangenybėmis, Florencijos dailininkų darbais, bet ir išvysti gražiausius XVIII a. lietuvaičių portretus. Unikalu ir jautru, kad daugelis šių eksponatų papuošti Lietuvos herbais – Vyčiais“, – pabrėžė premjeras.  

Vyriausybės vadovas padėkojo Dresdeno ir Florencijos meno bendruomenėms už šią puikią dovaną Lietuvai ir jos gyventojams bei sostinės svečiams. Jis taip pat išsakė padėkos žodžius jauno ir aktyvaus Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojams, kurie savo veikla ir projektais kelia Lietuvos muziejininkystę į naują lygmenį.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2018.07.08; 07:35

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valdovų rūmuose pirmadienio vakarą pagerbti asmenys ir organizacijos, skatinančios emigrantus grįžti į Lietuvą ir padedančios jiems integruotis savo šalyje. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas projektas „Kryptis Lietuva“ išrinko geriausias iniciatyvas.

Premjeras S. Skvernelis pabrėžė, kad pagalba norintiems grįžti į tėvynę – labai svarbi.

„Nesvarbu, prieš kiek mėnesių ar metų yra išvykę mūsų tautiečiai ieškoti laimės svetur, bet noras grįžti namo vis tiek yra išlikęs. Ar sugebėsime sužadinti tą jausmą ir kokiais būdais, priklauso nuo mūsų visų. To teigiamo jausmo, teigiamos emocijos labai reikia. Svarbiausia, kad tas impulsas būtų pasiųstas kiekvienam lietuviui, kuri jis begyventų“, – sakė Ministras Pirmininkas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke dėkojo visiems, prisidedantiems prie emigravusių lietuvių pritraukimo atgal į tėvynę.

„Pasaulio lietuvių bendruomenės vardu dėkoju Ministrui Pirmininkui už iniciatyvą, skirtą sugrįžtančios Lietuvos išsipildymui. Taip pat sveikinu geriausių idėjų ir iniciatyvų autorius bei tuos, kurie pasirenka sugrįžimą į Lietuvą. Jie parsivežė svetur sukrautą patirtį, praplėtė savo pasaulėžiūrą ir net atsivežė savo kapitalą. Svarbiausia, kad lietuviai ne tik sugrįžtų, bet kad kiekvienas čia Lietuvoje turėtų sąlygas dirbti ir sumokėjęs mokesčius galėtų orai išgyventi bei laimingai auginti čia, Lietuvoje, vaikus“, – kalbėjo D. Henke.

„Už paskatinimą sugrįžti ir įsidarbinti Lietuvoje“ apdovanota privati Lino Stankaus iniciatyva „Backto.lt“. Jos organizatoriai rengia konferencijas lietuviams užsienio šalyse, skleidžia sėkmingo verslo Lietuvoje idėjas, padeda rasti partnerių ar potencialių darbdavių tėvynėje.

Nominacijoje „Už indėlį konsultuojant sugrįžtančius“ geriausiai įvertintas Migracijos informacijos centro portalas sugrįžtantiems www.renkuosiLietuva.lt. Šio centro specialistai asmeniškai konsultuoja norinčius grįžti į Lietuvą ir teikia visą juos dominančią informaciją apie įsidarbinimą, mokslus ir studijas, integraciją ir kitus klausimus.

„Už pagalbą sugrįžusiems integruotis Lietuvoje“ pagerbti Vilniaus lietuvių namai. Jau 27-erius metus juose laukiami lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonys, užsieniečiai ar Lietuvos piliečiai, atvykę ar grįžę nuolat gyventi Lietuvoje. Čia stengiamasi suvienyti skirtingų tautybių ir religijų žmones, išmokyti juos lietuvių kalbos, kultūros ir tradicijų.

Geriausios iniciatyvos apdovanotos pirmadienį Valdovų rūmuose apdovanojimuose „Kryptis Lietuva“. Šie apdovanojimai, pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, – tai dalis Globalios Lietuvos forumo „Valstybės ir diasporos partnerystė“. Renginys sukvietė apie 150 dalyvių iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos. Visi jie dvi dienas diskutavo apie užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės ir ryšio su Lietuvą išlaikymą, valstybės ir diasporos bendradarbiavimą, paramą ketinantiems grįžti ir jau sugrįžusiems užsienio lietuviams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.31; 01:00