Mes mylime Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Kinija vienašališkai siekia pakeisti Lietuvos ambasados Pekine pavadinimą. Ministro teigimu, tokie Kinijos veiksmai prieštarauja Vienos konvencijai, todėl diplomatai į Lietuvą yra grąžinti konsultacijų.
„Labai griežtai noriu pasakyti, kad tai nėra ambasados uždarymas. Diplomatai, diplomatė grįžta konsultacijų, dėl to, kad yra išsiskyrusios nuomonės tarp mūsų ir Kinijos, kokios yra galimybės pakeisti pavadinimą ambasados. Kinija siekia, kad Lietuva pakeistų pavadinimą į tokį, koks net nėra numatytas mūsų įstatymuose“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Landsbergis.
Ministras teigia, kad Kinija yra atsiuntusi savo pasiūlymą, kaip galėtų keistis Lietuvos ambasados Pekine pavadinimas. Vis tik, pasak jo, šie pavadinimo keitimo pasiūlymai turi būti suderinti su Lietuvos teise.
„Galime svarstyti įvairius pasiūlymus, tik jie turi būti suderinti su mūsų teise. Bet koks vienašališkas sprendimas keisti pavadinimą kitai valstybei atsisakant pačiai arba neturint galimybės to padaryti prieštarauja Vienos konvencijai. Ir dėl to mes paprašėme žmonių grįžti, tol, kol vyks konsultacijos ir bus priimti kažkokie abiem pusėms tinkantys sprendimai“, – sakė G. Landsbergis. Vardan tos Lietuvos. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, yra daug interpretacijų, kaip Lietuvos ambasados Pekine pavadinimo keitimas galėtų paveikti Lietuvos diplomatų tolesnį darbą Kinijoje.
„Išsiskiria vertinimas, kas jų laukia po to, kai Kinija vienašališkai keičia pavadinimą. Tai interpretacijos galimos įvairios. Sakykime, dėl jų kiniškų tapatybės kortelių tolimesnio galiojimo, kuris iš esmės užtikrina jų teisę laisvai keliauti, judėti jų gyvenamame mieste ir valstybėje“, – atkreipė dėmesį ministras. Lietuva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl, G. Landsbergio teigimu, trečiadienį Kinijoje nebeliko nė vieno Lietuvos diplomato. Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad Lietuvos ambasados Kinijoje laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė grįžta į Vilnių konsultacijų.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos ambasados Kinijoje ir Kinijos ambasados Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.
Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.
Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos ir toliau ribotai bus teikiamos nuotoliniu būdu.
Į Atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti kovo 9-ąją – Lietuvos vardo dieną.
Eugenijus Jovaiša. Slaptai.lt nuotr.
Tokį pasiūlymą Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
„Remiantis šiuo metu ištyrinėtais ir žinomais istoriniais šaltiniais yra nustatyta pirmojo Lietuvos paminėjimo data. Todėl siūlau šią datą paskelbti Lietuvos vardo diena“, – sako parlamentaras.
Šių metų lapkritį parlamentarų grupė įregistravo Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame pasiūlė į atmintinas dienas įrašyti kovo 9-ąją – „Lietuvos pirmojo paminėjimo dieną“.
Tikimasi, kad tokia diena paskatins visuomenę atkreipti didesnį dėmesį į rašytinės Lietuvos istorijos pradžią, skatins puoselėti istorinę atmintį, domėtis Lietuvos praeitimi, ugdys visuomenės tautinę savimonę.
Taip pat manoma, kad tokios dienos atsiradimas paskatins verslą šiai progai gaminti suvenyrus, knygų leidybą, meninę kūrybą, skatins turizmo verslą, garsins Lietuvą pasaulyje.
Užrašas Lietuva. Slaptai.lt nuotr.
Projektą inicijavo grupė iškilių Lietuvos mokslininkų, akademikų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų.
Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta diena, skirta pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo dienai atminti.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Didžiąją idėjų ir pokyčių konferenciją“ ketvirtadienio vakarą užbaigė iškilminga autorių apdovanojimų ceremonija, kurioje pagerbti labiausiai iniciatyvai nusipelnę žurnalistai ir kiti prie jos prisidėję asmenys.
Už svarbiausių idėjų Lietuvai įgyvendinimą apdovanojimas įteiktas „Žmogui-idėjai Lietuvai“ – prof. Vytautui Landsbergiui. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, faktiniam Lietuvos vadovui lemtingu šaliai metu iniciatyvos vardu padėkota už drąsą turėti idėjų ir siekti jų įgyvendinimo.
Apdovanojimas taip pat įteiktas iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ autorei portalo DELFI žurnalistei Justinai Ilkevičiūtei, kuri parašė net 18 straipsnių, vedė 4 iniciatyvai dedikuotas konferencijas. Visa tai perskaityta ir peržiūrėta daugiau nei pusę milijono kartų – 684 163.
Populiariausia iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ televizijos laida – LRT „Labas rytas, Lietuva“. Ši laida įpratino šalies gyventojus pabusti kartu ne tik su kava, bet ir su idėjomis Lietuvai. „Labas rytas, Lietuva“ komanda kiekvieną antradienį rytus pradėdavo besisveikindama su vis kitų sričių profesionalais, pristatančiais aktualiausius šalies pokyčių siūlymus.
Net du apdovanojimai įteikti kategorijoje iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ balsas. Jie iškeliavo į LRT radijui ir „Žinių radijui“. Šių radijo stočių dėka kasdienių laidų dalimi tapusios idėjos Lietuvai pasiekdavo tautiečių ausis, kad ir kur šie būtų – automobilyje, darbe ar namuose.
Už nuopelnus iniciatyvai „Idėja Lietuvai“ apdovanotas žurnalistas Edmundas Jakilaitis, vadintas iniciatyvos žmogumi orkestru: jis buvo vaizdas, balsas ir idėja viename. E. Jakilaitis ne tik kiekvieną penktadienį DELFI TV studijoje grynino idėjas su iškiliausiais savo sričių ekspertais, bet ir pats aktyviai teikė savas.
Už žodžio laisvės idėjos gynimą apdovanojimas skirtas DELFI specialiajam korespondentui Dainiui Sinkevičiui. D. Sinkevičius kasdieniniame savo darbe nuosekliai ir užtikrintai gina žodžio ir saviraiškos laisvę, kad šalyje būtų daugiau laisvės, tiesos ir teisingumo.
Už proveržio idėjų skleidimą apdovanotas portalo „15min.lt“ žurnalistas Ugnius Antanavičius. U. Antanavičius gilinosi į itin skirtingas ir universalias idėjas – nuo Lietuvos vardo keitimo iki to, ką lietuviams savo būdo bruožuose siūlo keisti Tanzanijos ar Bengalijos gyventojai. „Idėja Lietuvai“ žurnalistą paskatino į viską pažiūrėti platesniu kampu.
Apdovanojimas už iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ vaizdą skirtas fotomenininkui Mariui Jovaišai. Iniciatyvai padovanotos M. Jovaišos projekto „Neregėta Lietuva“ nuotraukos atskleidžia mūsų šalies grožį. M. Jovaiša yra gyvas pavyzdys, kaip drąsiausias idėjas paversti realiais kūriniais.
Apdovanotiesiems įteikti autoriniai meno kūriniai – iniciatyvos simbolio – ąžuolo lapo vardinės statulėlės.
Neperku ir neskaitau popierinės spaudos (išskyrus kai kuriuos žurnalus). Prieš šventes sūnus parnešė savaitgalio „Lietuvos rytą“.
Bevartant užkliuvo antraštė: „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Taip pavadintas šio laikraščio korespondento Artūro Jančio interviu su lietuvių etnologu, mitologu, regiotyrininku, humanitarinių mokslų daktaru, Jono Basanavičiaus premijos laureatu (2016) Dainiumi Razausku. Negali būti! Žiniasklaida, ypač bulvarinė, mėgsta sensacingas antraštes, dažnai neatspindinčias taip pavadinto teksto.
Panašiai atsitiko ir šį kartą.
Lietuvos ryto numeris, kuriame iškraipytos Dainiaus Razausko mintys.
1) Be mano žinios visas pokalbis pavadintas „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Aš taip ne tik nebuvau sakęs, bet net panašios minties mano atsakymuose nėra! Gal net visai priešinga…
2) Iškart po pavadinimo įdėta paryškinto šrifto pastraipa: „Į Lietuvą su valstiečiais grįžta ir pagonių mados. Kaip pagoniškai derėtų atšvęsti didžiąsias žiemos šventes? Baltų kultūros tyrinėtojas Dainius Razauskas teigia, kad tokios šventės smarkiai nuviltų blaivybės garbintojus“. Aš taip neteigiau, ir šios pastraipos mano atsakymuose išvis nėra!
3) Po jos, prieš pateikiant žurnalisto man užduotus klausimus ir mano atsakymus į juos, įterpra dar viena pastraipa: „Kaip atrodė autentiškos baltų žiemos šventės, kai dar nebuvo silkės, o to meto kunigaikščiai nedidino alaus kainų? „Bent jau alus ant stalų liejosi laisvai“, – sakė žymusbaltų kultūros tyrinėtojas, rašytojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesorius 56 metų D. Razauskas“.“ Aš nesakiau nei taip, nei išvis kaip nors panašiai! Ir šios pastraipos mano atsakymuose vėlgi nėra, taip pat kaip ankstesnės. Vadinasi, ir pavadinimas, ir pirmosios dvi pastraipos, nors mano vardu, – ne mano! Negana to, jos tiesiog priešingos tam, ką aš mėginau pasakyti vienintelėje vietoje užklaustas apie alų!
Laimei, internetinėje svetainėje alkas.lt perskaičiau šį D.Razausko paneigimą ir visą tikrą jo interviu, be iškraipymų ir prirašymų.
Mano pasipiktinimą, nusivylimą tokia žiniasklaida galima nusakyti šiais mokslininko žodžiais:
Be to, dienraštis „Lietuvos rytas” – kadangi tyčia tiesą pateikia pramaišiui su netiesa (tarsi geriamasis vanduo iš čiaupo bėgtų atmieštas srutomis) – savo pavadinimu teršia ir niekina Lietuvos vardą. Iš tikrųjų jis tik savanaudiškai „prisitrynė“ prie Lietuvos vardo, užsiropštė ant jo kaip erkė čiulpti ir nuodyti kraują. Todėl visiems, kam Lietuvos vardas brangus, siūlau šio dienraščio nebeskaityti. Jei tik išvis koks mulkis jį dar skaito…
Kietai pasakyta. Kartais net tokius tekstus, atmieštus srutomis, reikia skaityti, kad suprastum, kaip žemai gali kristi mūsų žiniasklaida, prisidengusi Lietuvos vardu, užsiropščiusi „ant jo kaip erkė“. Man regis, laikraščio korespondento Artūro Jančio atsiprašymo šiuo atveju nepakanka. Atsiprašyti turėtų pats ponas Gedvydas Vainauskas. Atsiprašyti ir tikrąjį D.Razausko interviu paskelbti kaip vedamąjį. „Lietuvos ryto“ žurnalistai turėtų kaukti iš gėdos. Ir ne tik per Kūčias. Juk nedaug trūko, kad apie lietuvių ikikrikščioniškąją kultūrą ir mitologą D.Razauską mažiau išprusęs skaitytojas būtų susidaręs klaidingą nuomonę. Daugeliui ta nuomonė tokia ir liko. Atrodo, to ir siekta.
Trečiadienis, gruodžio 28 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Globalios Lietuvos apdovanojimus. Penktą kartą vykstančioje šalies vadovės globojamoje apdovanojimų ceremonijoje pagerbti Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žmonės, kurie savo darbais ir pasiekimais prisideda prie mūsų šalies gerovės bei garsina jos vardą pasaulyje.
Apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus šalies vadovė įteikė Prezidentui Valdui Adamkui, pabrėždama, jog Prezidento nuopelnai buvo ir yra visur, o ypač šiandien čia, Lietuvoje.
Už į Lietuvą pritrauktas investicijas apdovanotas Gint Baukus, padėjęs pasaulinei pinigų perlaidų milžinei „Western Union“ atrasti Lietuvą. Aurelijus Liubinas, ištobulinęs žvejybai skirtas pažangias technologijas, apdovanotas už Lietuvoje gimusių idėjų sklaidą pasaulyje. Už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas apdovanotas profesorius Feliksas Bukauskas. Apdovanojimą už tarptautinę patirtį Lietuvos regionams gavo Jonas Sluckus, padėjęs pritraukti Švedijos investicijas į Ventą, miestelį Akmenės rajone. Už ekspertinę pagalbą Lietuvos įmonėms vykdant tarptautinę plėtrą apdovanotas Darius Vaškelis. Už užsienio lietuvių telkimą apdovanotas Tadas Kananavičius. Ypatingą įvertinimą gavo jau dešimtmetį veikiantis Lietuvių London Sičio klubas, kuris vienija Anglijoje dirbančius finansų profesionalus iš Lietuvos. Globalios Lietuvos draugo apdovanojimas įteiktas Kenjiro Tamaki už Lietuvos ir Japonijos mokslo bei verslo ryšių stiprinimą. Už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas profesorius Virginijus Šikšnys.
Sveikindama laureatus šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva yra visur, kur yra mūsų širdies dalis ir meilė savo tėvynei. Todėl kad ir kur begyventų, Lietuvai svarbus kiekvienas jos žmogus. Šiandienos apdovanojimai – tai padėka tiems, kuriems Lietuva yra brangi ir kurių dėka Lietuvos vardas garbingai skamba pasaulyje.
Išskirtiniais talentais ir pažangiomis idėjomis pasaulyje garsėjantys profesionalai, Prezidentės teigimu, yra geriausi mūsų valstybės ambasadoriai. Jų sukaupta tarptautinė patirtis, prasmingi darbai ir tvirtai puoselėjami ryšiai su Lietuva leidžia globalizaciją priimti ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip didelę galimybę mūsų šaliai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2012 07 04 pareiškimu pakartotinai kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką, Istorijos instituto direktorių, Seimo narius, žiniasklaidą dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo.
Taryba priekaištauja, kad ignoruojama istorija, kad neįvardijama ir nešvenčiama Lietuvos vardo paminėjimo konkreti data.
O pareiškimo pabaiga jau kategoriška: Mes klausiame ir visą laiką klausinėsime – kas daroma, kad Lietuvos gimimo data būtų įvardinta ir švenčiama?! Kadangi pareiškimą rašė vilniečiams žinoma visuomeninė organizacija, po pareiškimu išvardinamos tarybos narių pavardės, kai kurios žiniasklaidos priemonės, nepasigilinę į pareiškimo turinį, jį paviešino, o pradžioje minimos institucijos, prisidėję prie tūkstantmečio burbulo pūtimo, tikriausiai, ir norėdamos, neturės ką atsakyti.
