Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas įvertinti grėsmes, kurios gali kilti dėl Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti sutartis su tolimojo keleivinio susisiekimo autobusų bendrovėmis.
Liepą Konkurencijos taryba užbaigė tyrimą ir pripažino, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), 2018 metais pratęsusi sutartis su 42 vežėjais vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, ribojo konkurenciją ir neleido į rinką įeiti naujiems dalyviams.
LTSA įpareigota sumokėti daugiau nei 43 tūkst. eurų siekiančią baudą, per 8 mėnesius nutraukti esamas sutartis su vežėjais ir juos atrinkti paskelbus konkurencingos atrankos procedūras.
Šį sprendimą LTSA, atskiri vežėjai, Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ bei Lietuvos keleivių vežimo asociacija yra apskundusios Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Konservatorius A. Anušauskas mano, kad Konkurencijos tarybos įpareigojimas nutraukti sutartis su vežėjais kelia grėsmių visam tarpmiestinio susisiekimo sektoriui. Antradienį jis kreipėsi į VSD, prašydamas jas įvertinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad toks įpareigojimas atsilieps visam tarpmiestinio susisiekimo sektoriui, turės reikšmingų pokyčių pagrindiniams vartotojams – keleiviams, sukels įtaką ne tik vežėjų finansinei būklei, bet papildomai gali kilti grėsmės nacionaliniam saugumui, prašau VSD įvertinti galimas grėsmes ir kartu su kitomis institucijomis įvertinti padėtį tarpmiestinio susisiekimo transporto sektoriuje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A. Anušauskas.
Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) šią savaitę raštu kreipėsi į Seimo Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. LKVA prašo organizuoti diskusiją ir suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje bei įtvirtinti jas Kelių transporto kodekse.
Asociacijos vertinimu, konkurencija tolimojo susisiekimo sektoriuje egzistuoja, šalies rinkoje konkuruoja daugiau nei 40 vežėjų, kurie savo lėšomis išlaiko maršrutus ir autobusų stotis. Teigiama, kad naujų konkursų skelbimas visam maršrutų tinklui gali turėti neigiamų pasekmių ir rizikosvartotojams negauti tinkamų paslaugų.
„Konkursus galėtų laimėti viena ar kelios užsienio didžiojo kapitalo įmonės, kurios galėtų sukoncentruoti visą ar didžiosios dalies paslaugų teikimą vienose rankose ir tokiu būdu eliminuoti bet kokią natūraliai rinkoje egzistuojančią konkurenciją“, – teigiama LKVA prezidento Gintaro Nakučio pasirašytame rašte.
LKVA atkreipia dėmesį, kad nutraukus sutartis su vežėjais ir skelbiant naujus konkursus „galimai pablogėtų valstybės mobilizaciniai (karo atveju) ar evakuaciniai (Astravo AE avarijos ar Covid-19 atvejais) resursai“.
Kaip teigiama LKVA rašte, pati Konkurencijos taryba pažymėjo, kad taisyklės, pagal kurias sudarytos sutartys su 42 vežėjais, neprieštarauja Konkurencijos įstatymui ir Europos Sąjungos teisės aktams. Todėl, asociacijos vertinimu, sutartys su vežėjais yra teisėtos ir negali būti nutrauktos.
Tolimojo susisiekimo autobusais kasmet Lietuvoje pervežama apie 8,5 mln. keleivių.
Trečiadienį vyks Lietuvos vežėjų protesto akcija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į valdžios sprendimus.
Akcijos, kuri prasidės 11 val., metu krovininių automobilių vilkstinė, lydima policijos ekipažų, nedideliu greičiu suks ratus po Vilniaus centrą.
Numatoma, kad automobilių vilkstinė judės Gedimino prospektu pro Seimą, ministerijas ir Vyriausybę, taip pat važiuos A. Goštauto gatve. Sunkiasvorės transporto priemonės bus paruoštos inscenizuojant Lietuvos transporto sektoriaus laidotuves.
„Iš anksto atsiprašome vilniečių vairuotojų ir viešojo transporto keleivių, jeigu organizuojama akcija sukels laikinų nepatogumų dėl eismo. Tačiau mums, smulkaus verslo atstovams, tai paskutinė proga atkreipti valdžios dėmesį atsikvošėti ir atšaukti sprendimus, kurie paprasčiausiai palaidos smulkiuosius vežėjus“, – sako „Linavos“ asociacijos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Vežėjai tokios akcijos nusprendė imtis po to, kai Vyriausybė priėmė sprendimą vairuotojų algų koeficientą padidinti nuo 1,3 iki 1,65. Anot „Linavos“, toks sprendimas Lietuvoje buvo padarytas tuo pačiu metu, kai ES atlieka procedūras, po kurių bus priimtas Mobilumo paketas.
Siekdami iki galo išnaudoti konstruktyvaus dialogo galimybes su valstybės institucijomis, „Linavos“ vežėjai jau buvo atšaukę lapkričio 20 d. planuotą protesto akciją prie Seimo rūmų. Vietoje šios protesto akcijos valdžios institucijoms buvo įteikta deklaracija, kurią pasirašė 279 Lietuvos vežėjų įmonės.
Kaip ELTA jau rašė, antradienį šimtai ūkininkų su traktoriais protestuodami išvažiavo į šalies kelius.
Pirmoji ūkininkų protesto akcijos dalis „Žaliasis kryžius“ vyksta nuo lapkričio pradžios. Ūkininkai savo laukuose stato žalius kryžius, kurie, anot akcijos rengėjų, simbolizuoja ne tik derlingą dirvožemį, sveiką aplinką, sveiką ir skanų maistą, bet ir atspindi Lietuvos žemdirbių diskriminaciją ES, žemdirbių supriešinimą su visuomene.
Kryžių statymu taip pat protestuojama prieš žemdirbio vardo menkinimą ir jo amato žlugdymą.
Nesulaukę valdžios reakcijos į protestą, gruodžio pradžioje visos Lietuvos ūkininkai ketina traktoriais keliauti į Vilnių.
Kaip ir buvo tikėtasi, Europos Parlamente šį antradienį prasidėjo Lietuvos vežėjus diskriminuojančių tikrinimų Rusijos pasienyje svarstymai.
Nesiliaujant nuo rugsėjo 11 d. Rusijos muitininkų vykdomai Lietuvos krovininių vilkikų diskriminacinio pobūdžio kontrolei, šio klausimo svarstymą Europos Parlamente inicijavo Lietuvos atstovė Laima Andrikienė ir Vokietijos atstovas D. Caspary, abu – EP Tarptautinės prekybos komiteto nariai.
Antradienį vykusiame didžiausios Europos Parlamente Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos Užsienio reikalų darbo grupės posėdyje minėtų europarlamentarų parengtas žodinis klausimas Europos Komisijai buvo pristatytas ir, parėmus kitiems EP nariams, darbo grupės vardu pasiūlytas įtraukti į EP plenarinės sesijos darbotvarkę.