Masačusetso valstijos Bostono miesto valdžia nusprendė demontuoti paminklą 16-ajam JAV prezidentui Abrahamui Lincolnui, kuriam valdant šalyje buvo panaikinta vergija. Tai sakoma tviteryje paskelbtame Bostono kultūros departamento pranešime.
„Aš visiškai pritariu Bostono meno komisijos sprendimui demontuoti Emancipacijos memorialą (The Emancipation Memorial) ir dėkoju jos nariams už atliktą darbą“, – pareiškė miesto meras Marty`is Walshas.
Paminklas vaizduoja JAV prezidentą, prie kurio kojų klūpo išlaisvintas iš vergijos tamsiaodis vyras. Kaip sakoma pranešime, skulptūra buvo kritikuojama nuo pat jos pastatymo 1879 metais dėl pavergto žmogaus vaizdavimo.
Kol kas nežinoma, kada konkrečiai bus pašalintas paminklas. Bostono meno komisija svarsto galimybę perkelti monumentą iš miesto centro į kitą vietą, kur jis bus prieinamas publikai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
Protestuotojai JAV Vašingtono mieste nuvertė vienintelę Konfederacijos generolo statulą ir ją padegė, praneša šalies žiniasklaida. Šį įvykį šalies prezidentas Donaldas Trumpas pavadino „gėdingu“.
Televizijos stoties ABC7 penktadienį parodytose nuotraukose matyti, kaip generolo Alberto Pike’o statula nuverčiama virve. Dešimtys protestuotojų pradėjo skanduoti „juodųjų gyvybės rūpi“ (angl. „black lives matter“) ir statulą padegė.
Netrukus po incidento D. Trumpas tviteryje parašė: „Vašingtono policija neatlieka savo darbo, stebėdama, kaip nuverčiama ir padegama statula. Šie žmonės turi būti tučtuojau suimti. Gėda mūsų šaliai!“
Demokratų partijai priklausanti Vašingtono merė Muriel Bowser ir D. Trumpas yra susirėmę dėl jėgos naudojimo Vašingtone – prezidentas anksčiau buvo pasiūlęs iškviesti Nacionalinę gvardiją padėti numalšinti neramumus.
Penktadienį šalyje buvo minima vadinamoji „Juneteenth“ šventė, žyminti vergijos pabaigą – tądien įvairiose šalies vietose vyko protestai ir eitynės.
Protestuotojai Vašingtone būriavosi prie Linkolno memorialo ir Baltųjų rūmų.
Pastarosiomis savaitėmis JAV vyksta audringi protestai dėl afroamerikiečių mirčių nuo policijos pareigūnų rankų.
Demonstrantai, protestuojantys dėl sisteminio rasizmo, policijos brutalumo ir neteisybės šalyje yra nuvertę jau keletą Konfederacijos figūrų vaizduojančių statulų.
Pjeras Boregaras, brigados generolas (1818 – 1893) – Konfederatų (pietiečių) armijos karininkas pilietinio karo metais Amerikoje, organizavęs išplėtotą šnipų tinklą.
Gimęs Luizianoje, Pjeras Boregaras 1838 metais baigė JAV Karo akademiją. Dalyvavo kare su Meksika. 1861 metais buvo Karo akademijos Vest-Pointe Niujorko valstijoje viršininkas (tiesa, tik penketą dienų; buvo pašalintas po to, kai pareiškė, kad jeigu prasidėtų karas, jis prisidės prie pietiečių).
1861 metų balandžio 12-ąją P.Boregarui pavaldus artilerijos padalinys paleido pirmąsias pilietinio karo salves, apšaudydamas Samtero tvirtovę Čarlstono prieplaukoje Pietų Karolinos valstijoje. P.Boregaras kariavo ir kaip kovų vadas, ir kaip žvalgybos vadovas, sugebėjęs pasižymėti abiejuose postuose.
Jis pavedė vienam iš savo karininkų, kapitonui Tomasui Džordanui, suformuoti šnipų tinklą Vašingtone. Pagrindinis agentas buvo Roza Grinhau, turtinga matrona, neretai rengusi savo namuose kviestinius pietus, per kuriuos prisirinkdavo politinės ir karinės žvalgybos duomenų.