Prasidėjus kovai dėl aukščiausių Europos Sąjungo postų, vis daugiau palaikymo sulaukia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurią kai kurie ES politikai mato viena realiausių pretendenčių eiti Europos Komisijos (EK) ar Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės pareigas.
 
Liuksemburgo premjerui Xavierui Betteliui A. Merkel – „svajonių kandidatė“ užimti EK ar EVT pirmininko postą.
 
„Man labai patinka ši idėja, jau keliskart klausiau Angelos Merkel apie tai. Ji būtų ideali kandidatė (Europos Vadovų) Tarybai, (Europos) Komisijai“, – televizijai CNBC sakė X. Bettelis, negailėdamas pagyrų Vokietijos kanclerei.
„Ji yra visapusiškų pažiūrų, ji yra puiki ir stipri lyderė. Man labai, labai patinka Angela Merkel. Aš tikrai manau, kad ji būtų puiki Europos lyderė. Turime įvairių gabių kandidatų, tačiau man Angela būtų svajonių kandidatė“, ˜– liaupses tęsė X. Bettelis.
 
Antradienį A. Merkel paramą išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jei ji to norėtų, aš ją paremčiau“, – sakė E. Macronas.
 
Vis dėlto pati A. Merkel ne kartą tikino nenorinti eiti aukštų pareigų ES. Ji tikisi pasitraukti iš didžiosios politikos jau 2021 m., kai baigsis ketvirtoji kanclerės kadencija.
 
Naujojo EK pirmininko kandidatūrai, be kita ko, turės pritarti dauguma iš 28 valstybių narių ir Europos Parlamentas (EP).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:10

Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir dar šešios šalys pirmadienį davė starto šūvį Europos intervencinėms pajėgoms, praneša agentūra „Reuters“.

„Mes esame įsitikinę, kad europiečiai turi būti stiprūs, veiksnūs ir gebėti apginti save pačius ir savo suverenumą“, – po ketinimų protokolo dėl vadinamosios Europos intervencijos iniciatyvos pasirašymo Liuksemburge pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly. Tai yra Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva, kurią jis pateikė rugsėjį. Vyriausybė Paryžiuje nori suburti aplink save grupę šalių, kuri krizės, kaip 2012-aisiais Malyje, atveju ir be JAV būtų greitai pasiruošusi greitam kariniam įsikišimui.

Iniciatyvą parėmė ir Belgija, Danija, Estija, Nyderlandai, Ispanija ir Portugalija.

Tikslas, pasak F. Parly, kol kas yra bendros pratybos ir pasikeitimas informacija tarp generalinių štabų, „kad mūsų pajėgos išmoktų kartu veikti“. Ji kaip galimybę įvardijo ir civilines krizių operacijas, kokioje, pavyzdžiui, po uragano Irma siautėjimo pernai Karibuose dalyvavo Didžioji Britanija ir Nyderlandai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-26