Rekordinės liūtys Kinijoje jau pareikalavo 78 gyvybių. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, rugpjūčio 11 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Kiniją užklupusių rekordinių liūčių aukų skaičius penktadienį padidėjo iki mažiausiai 78. Apie tai pranešta skambant pareigūnų perspėjimams dėl tolesnių potvynių ir prie šalies artinantis dar vienai audrai.
Potvynių su Pekinu besiribojančioje Hebėjaus provincijoje aukų padaugėjo iki 29, penktadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida. 16 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios. Skaičiuojama, kad vien čia potvyniai paveikė beveik 4 mln. gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 40 tūkst. namų ir paveikta šimtai tūkstančių hektarų pasėlių.
Kiniją prieš dvi savaites pasiekusi audra „Doksuri“ į šalį atnešė smarkiausias liūtis nuo duomenų rinkimo pradžios prieš 140 metų. Potvyniai kilo po kelias savaites svilinusių istorinių karščių. Mokslininkai perspėja, kad panašius ekstremalius orų reiškinius intensyvina klimato kaita. Apvirtęs automobilis. EPA – ELTA foto
Pekine žuvo bent 33 žmonės, įskaitant du gelbėtojus, anksčiau šią savaitę teigė pareigūnai. Tuo metu šiaurės rytinėje Dzilino provincijoje praėjusią savaitę dėl liūčių žuvo dar daugiau kaip tuzinas žmonių. Kaimyninėje Liaoningo provincijoje liepos pabaigoje po pirmų intensyvaus lietaus dienų buvo pranešta apie dviejų asmenų žūtis.
Nepaisant visko, šalyje savaitgalį vėl numatomas smarkus lietus. Pranešama, kad prie šalies artinasi tropinė depresija „Khanun“. Manoma, kad kritulių, be kita ko, bus pietvakarinėse Sičuano ir Junano bei šiaurės vakarinėse Gansu ir Činghai provincijose.
Apie ekstremalius orus praneša ir Skandinavijos šalys. EPA-ELTA nuotr.
Oslas/Stokholmas, rugpjūčio 7 d. (dpa-ELTA). Ekstremalūs orai neaplenkė ir Skandinavijos šalių – čia pranešama apie potvynius, gaisrus ir vandens padarytą žalą.
Į Švediją bei kaimyninę Norvegiją audra Hansas atnešė smarkius kritulius. Abiejose šalyse būta vėlavimų ir atšauktų reisų traukinių, keltų ir oro eisme. Buvo užtvindyti ir dėl to uždaryti kai kurie keliai.
Švedijoje sekmadienį registruota daugiau kaip 25 000 žaibų. Malmėje Pietų Švedijoje, radijo stoties SVT duomenimis, daugiau kaip 5 000 elektros energijos vartotojų laikinai neturėjo elektros energijos. Be kita ko, Vesternorlando regione už šimtų kilometrų toliau į šiaurę pranešta apie užlietus pastatus ir rūsius. Apie ekstremalius orus praneša ir Skandinavijos šalys. EPA-ELTA nuotrauka
Norvegijos meteorologai prognozuoja, kad padėtis jų šalyje toliau aštrės ir kad audra daugelyje vietų gali būti viena smarkiausių per praėjusius 25 metus. Meteorologijos institutas paskelbė perspėjimą dėl audros didelei daliai Pietų Norvegijos – jis galios iki antradienio vakaro. Kai kuriuose rajonuose perspėjama ir dėl žemių nuošliaužų. Institucijos patarė gyventojams dirbti iš namų. Prognozuojant stiprų vėją, Kongeparkeno laisvalaikio parkas Olgorde prie Stavangerio pranešė, kad antradienį nedirbs.
Ir Danijoje pirmadienį buvo lietinga ir vėjuota. Kai kur pranešta apie išverstus medžius.
Pekine – stipri liūtis. EPA – ELTA foto
Pekinas, liepos 31 d. (AFP-ELTA). Stiprioms liūtims užklupus Kinijos sostinę, pirmadienį iš patvinusių Pekino vandens kelių buvo ištraukti du kūnai, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Šį rytą patruliuojant vandens keliuose buvo aptikti du žmonės“, – pranešė valstybinis laikraštis „People’s Daily“ ir pridūrė, kad aptikti žmonės buvo be gyvybės ženklų.
Prieš tai pirmadienį stiprioms liūtims plakant Pekiną buvo paskelbtas didžiausias pavojus dėl potvynių ir nuošliaužų. Valdžios institucijos paskelbė apie „didelę griūčių, žemės ir purvo nuošliaužų riziką“ Pekino priemiesčiuose, taip pat retą – raudoną – įspėjimo lygį dėl potvynių.
Per liūčių sukeltus potvynius P. Korėjoje žuvo 7 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Seulas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Pietų Korėjoje per liūčių sukeltus potvynius 7 žmonės žuvo, o 3 dingo be žinios, šeštadienį pranešė AFP. Potvyniai šalyje kilo po tris dienas gausiai iškritusių kritulių, o vietos žiniasklaida paskelbė, kad aukų skaičius šeštadienį gali dar išaugti.
Anot Vidaus reikalų ministerijos, daugiau nei 6 400 gyventojų Kvesano apskrityje, centrinėje šalies dalyje, ankstų šeštadienio rytą buvo nurodyta evakuotis nes dėl liūčių vanduo ėmė veržtis per Kvesano užtvankos kraštus ir apsėmė žemiau esančius kaimus.
Septyni žmonės penktadienį žuvo per lietaus sukeltas žemės nuošliaužas ir griuvus namams, pridėjo ministerija.
Du iš trijų be žinios dingusius žmones nunešė iš krantų išsiliejusios upės srovė Šiaurės Kiongsango provincijoje.
Pasak Pietų Korėjos geležinkelių bendrovės (KRC), šalyje buvo sustabdytas traukinių eismas, išskyrus greituosius KTX traukinius, tačiau su galimais jų tvarkaraščių pokyčiais.
Pietų Korėjos premjeras Hanas Duck-soo savivaldos atstovus ragino imtis prevencinių priemonių dar prieš upėms patvinstant ar įvykstant žemės nuošliaužoms ir prašė Gynybos ministerijos pagalbos gelbėjimo operacijoms.
Smarkios liūtys ir potvyniai Lisabonoje pareikalavo aukų. EPA-ELTA nuotr.
Lisabona, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Per potvynius Lisabonos regione naktį į ketvirtadienį žuvo žmogus. Portugalijos civilinės apsaugos duomenimis, apie 55 metų auka buvo rūsyje, kuris buvo užtvindytas. Civilinės apsaugos vadas André Fernandesas paragino gyventojus esant smarkioms liūtims likti namuose.
Liūtys kai kuriuose Portugalijos sostinės kvartaluose sukėlė potvynius ir apgadino daug automobilių. Lisabonoje buvo uždaryta daug geležinkelio ruožų, tunelių ir gatvių.
Ši situacija aiškiai parodo „kokius iššūkius ir pavojų kelia klimato kaita“, – sakė Lisabonos meras Carlosas Moedas. Požeminių kanalų, kuriais per potvynius galės nutekėti vanduo, statyba bus pradėta kitais metais.
Valymo darbai ketvirtadienį tęsėsi.
Vakare regione prognozuojamas smarkus vėjas ir krituliai.
Smarkios liūtys Kuboje pražudė tris žmones. EPA-ELTA nuotr.
Havana, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Per smarkias liūtis, kurias sukėlė uraganas Agatha, Kuboje žuvo mažiausiai trys žmonės. Valstybinis žinių portalas „Cubadebate“ pranešė, kad vakarinėje Pinar del Rio valstijoje žuvo į upę įkritęs vyras. Vienas žmogus laikomas dingusiu. Dar du žmonės žuvo sostinėje Havanoje.
Kubos sostinėje apgadinta mažiausiai 60 namų, 50 000 namų ūkių liko be elektros energijos. Televizijos reportažuose buvo matyti, kaip Havanos centre gelbėtojai kanojomis gelbsti žmones. Vyriausybė įspėjo dėl nuošliaužų.
Smarkios liūtys yra uragano Agatha, kuris pirmadienį smogė Pietų Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantei, padarinys. Slinkdamas Atlanto kryptimi, jis susilpnėjo, tačiau, anot JAV uraganų centro Floridoje, ateinančiomis dienomis vėl gali sustiprėti iki uragano kategorijos. Agatha Floridą turėtų pasiekti šeštadienį.
Praūžusi audra pridarė nuostolių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus.
Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį, sakoma draudimo bendrovės BTA pranešime.
„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400. Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui. Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
Lenkijoje – didelė liūtis sukėlė potvynius. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijoje sekmadienį žmonės daugiau nei 1 600 kartų kvietė gaisrininkus, prašydami likviduoti naktį kilusių audrų ir smarkių liūčių padarinius, praneša „polskieradio.pl“. Lenkiją nusiaubė potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Gamtos stichija labiausiai siautė Silezijos ir Aukštutinės Silezijos regionuose bei Mazovijos vaivadijoje.
Žmonės gaisrininkų prašė patraukti nuvirtusius medžius ir išpumpuoti vandenį iš užtvindytų pastatų.
Smarkios liūtys sukėlė potvynį, kuris užtvindė ligoninę Ščižico mieste, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Dėl to pacientus teko perkelti į kitus aukštus.
Ištvinusios Lenkijos upės. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienio popietę 2 000 pastatų buvo likę be elektros energijos. Lenkijoje siautėja gamtos stichija. EPA – ELTA nuotr.
Europoje siaučianti stipri audra sutrikdė keliones. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės vakarų Europoje siautėjanti stipri audra „Ciara“, atnešusi uraganinio stiprumo vėjus, sutrikdė keliones. Dėl audros pirmadienį buvo atšaukta šimtai skrydžių, traukinių ir keltų reisų.
Audra atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur tūkstančius namų paliko be elektros energijos. Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka pavojus, įspėjama dėl stiprių vėjų, smarkių liūčių, sniego ir potvynių. Didžiausias šalyje vėjo greitis – 150 km/h buvo užfiksuotas Aberdarono kaime Velse.
Tuo metu atskirose šiaurės Prancūzijos dalyse paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. 130 000 namų liko be elektros energijos. Audra vertė medžius ir elektros stulpus 31-ame Prancūzijos departamente.
Belgijoje taip pat galioja oranžinis pavojaus lygis, atšaukta apie 60 skrydžių į ir iš Briuselio. Sostinėje audra vertė medžius ir pastolius, bet apie sužeistus žmones nepranešama.
Apie atšauktus skrydžius pranešama ir Vokietijoje bei Nyderlanduose.
Smarkias liūtis atnešęs taifūnas smogė regionui netoli Japonijos sostinės Tokijo. Meteorologijos tarnybos duomenimis, Faxai vėjo stiprumas siekė daugiau kaip 200 km/h, stichija smarkiai sutrikdė transporto judėjimą.
Beveik 290 000 namų ūkių regione liko be elektros energijos. Meteorologai perspėjo dėl smarkių vėjo gūsių, potvynių ir žemių nuošliaužų.
Čibos ir Kanagavos prefektūrose 5 000 gyventojų buvo priversti palikti savo namus, pranešė stotis NHK. Dar 390 000 žmonių regione rekomenduota tai padaryti. Į pietvakarius nuo Tokijo esančioje Šidzuokos prefektūroje apgadinta 10 pastatų.
Faxai gali sukelti chaosą ir rytinio piko metu. Buvo uždaryti keli geležinkelio ruožai į Tokiją. Kai kuriomis linijomis traukiniai važiavo sumažintu greičiu. Atšaukta per šimtas skrydžių.
Ketvirtadienio rytą galinga atogrąžų audra smogė Japonijai – dėl itin smarkių vėjų ir liūčių buvo sužeista mažiausiai 14 žmonių. Šalyje taip pat paskelbti nuošliaužų ir potvynių pavojai, kai kur gyventojai jau traukiasi iš audros labiausiai paveiktų vietų.
Smarki atogrąžų audra Krosa – vienu balu silpnesnė už taifūną – lėtai keliavo per Japonijos pietvakarius, kartu atnešdama vėją, kurio gūsiai siekė 40 m/s greitį.
Televizijoje rodomi dramatiški reportažai apie smarkaus vėjo raunamus medžius, lūžtančius žibintus ir besisukančias apžvalgos rato kabinas.
Tuo tarpu netoli jūros didžiulės bangos pasiekė pakrantę ir užliejo 10 m aukščio švyturį, o tvinstančios upės užsėmė šalia esančius kelius.
Japonijos valdžia išleido rekomendaciją 580 tūkst. gyventojų audros kelyje evakuotis, tačiau toli gražu ne visi japonai nusprendė klausyti rekomendacijos.
Japonijos visuomeninis transliuotojas ir vietos tarnybos pranešė, kad mažiausiai 14 žmonių buvo lengvai sužeisti, o į šeštą dešimtį įkopęs vyriškis susilaužė koją.
„Vis dar turime liūčių su pertraukomis. Būsime budrūs, nes vakare prognozuojama dar lietaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė katastrofų suvaldymo pareigūnas pietvakarinėje Tokušimos provincijoje Takayoshi Sugimoto.
Nacionalinė katastrofų suvaldymo tarnyba taip pat paskelbė, kad trečiadienį dėl pakilusio vandens lygio vienoje upėje šalia esančiame slėnyje įstrigo 18 žmonių grupė, tarp jų buvo ir vaikų. Jie visi buvo išgelbėti ketvirtadienio rytą.
Audra taip pat sukėlė chaosą keliautojams – Vakarų Japonijoje buvo atšaukta per 720 skrydžių, o greitųjų traukinių reisai buvo sustabdyti.
Krosa gerokai susilpnėjo, palyginti su praeita savaite, tačiau audros akis vis dar yra labai didelė, o tai reiškia, kad liūtys greitai nesibaigs.
Rengdami miestų projektus, architektai privalo remtis: STR, meteorologijos tarnybos nurodomomis sąlygomis, įstatymų numatytais reglamentais ir rekomendacijomis. Matome, kuo toliau, tuo sudėtingiau prognozuoti orus – pasak sinoptikų, tai normalu, nes dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių daugėja ir orai tampa mažiau nuspėjami.
Bet ar viskas priklauso nuo gamtos? Gal užteks, gerbiami architektai ir projektuotojai, kaltinti oro sąlygas – tiesiog pradėkite laikytis įstatymų ir rekomendacijų.
Oro sąlygų kontekste išryškėja viena problema iš dviejų dalių: visų pirma dėl mažo gatvių ir pėsčiųjų takų vandens įgeriamumo skęsta gatvės ir šaligatviai. Antra, kadangi visas vanduo suteką į lietaus nuotekų šulinius, praėjus lietui džiūsta miestų žaluma (ypač nukenčia medžiai). Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymas techniniuose projektuose verčia abejoti kompetencija ir netgi sveiku protu daugumos projektų rengėjų. Architektai apskritai „pamiršo“ vandeniui laidų grindinį, kuris privalomas pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą.
Apklausti techninių projektų vadovai dažniausiai nėra girdėję apie tokio reglamento taikymą. Ar taip nėra ir dėl to, kad nėra jokios reglamento vykdymo kontrolės? Miestų kūrimas vyksta remiantis darnios miesto plėtros reikalavimais, bet trūksta bendros vizijos.
To pasekmės – džiūstantys miestų alėjose pasodinti medžiai, kurie auga nedideliuose jiems paliktuose grindinio tarpeliuose, kai šaknys negauna pakankamai vandens, maisto medžiagų, oro, prasta parkų ir skverų žaliųjų zonų apsauga, tvarkymas, senkančios upės. Ar pas kaimynus kreiptis dėl išdžiūvusių upių nėra naivu ir gėda, kai savo kieme susitvarkyti nesugebama. Oro sąlygų bei paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nesilaikymo vyksta upių krantų erozija.
Dėl staigaus vandens lygio kilimo lietaus metu į vandens nuotekų vamzdynus paduodamas didelis vandens kiekis, kuris staigiai kelią vandens lygį – taip didėja potvynių miestuose tikimybė. Staiga padidėjęs vandens kiekis kelia grėsmę ir miesto vamzdynams. Ką jau kalbėti apie upių užterštumą – kartu su dulkėmis per lietaus nuotekų vamzdžius į upes patenka net padangų, kurios turi būti surinktos miestuose, dalelės.
Išmoksime projektuoti ar dar reikės „paaukoti daug medžių“? Nuo 1991 metų kietųjų dangų kiekis mieste padidėjo apie 2 kartus. Sprendimas yra šalia – naudoti, kur įmanoma, vandeniui laidžias dangas. Vandeniui laidaus grindinio naudojimas privalo būti įtraukiamasį projektavimo reikalavimus, tada, tikėtina, mažo intensyvumo gatvėms net nereikės lietaus nuotekų tinklų, mažiau būtų apkraunami miestų lietaus vandens surinkimo tinklai, mažiau iššūkių lauktų kiemų tvarkymo programų, parkuose nereikėtų ardyti gamtinės struktūros bei keisti susiformavusio gamtinio kraštovaizdžio.
Perteklinė infrastruktūra – miesto konkurencingumo mažėjimas: miestuose norima tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus, bet ar dėl to perkasime visą miestą, nekalbant apie tai, kad ateityje tuomet laukia dideli jų tvarkymo, išlaikymo kaštai.
Rengiant techninius projektus privalu laikytis Reglamento reikalavimų bei ieškoti sprendimų, kurie nekenkia miestų tvariosarchitektūros ir darnios statybos vizijai, darniai miestų plėtrai.
Nepale smarkių liūčių sukeltų potvynių ir nuošliaužų aukų skaičius išaugo iki 43 žmonių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra ANI.
Anksčiau buvo pranešta apie 32 žuvusiuosius. Dar 24 žmonės laikomi dingusiais be žinios, apie 20 gyventojų buvo sužeisti.
Liūtys Nepale prapliupo ketvirtadienį. Stichija smogė 21 šalies rajonui, šimtai žmonių buvo evakuoti. Apie 28 tūkstančius saugumo pajėgų pareigūnų mobilizuoti, kad teiktų gyventojams reikiamą pagalbą. Nepalo valdžia primygtinai rekomenduoja žmonėms likti saugiose vietose.
Ketvirtadienį Graikijos sostinės Atėnų šiaurėje stiprios liūtys sukėlė staigius potvynius. Vos prieš kelias dienas regione aplink Atėnus siautėję miškų gaisrai pražudė dešimtis žmonių.
Pirmadienį naktį įsisiautėjus miškų gaisrams, žuvo daugiau kaip 80 žmonių.
Ugniagesių teigimu, dėl potvynio apie 160 gyventojų trumpam buvo įstrigę savo namuose. Šiek tiek kritulių iškrito ir labiausiai nuo gaisrų nukentėjusiame Matyje, esančiame už 25 km į rytus nuo sostinės.
