Robertas Duchnevičius. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
Naujai išrinktas Vilniaus rajono meras, socialdemokratas Robert Duchnevič sako, kad kol kas derybos dėl darbo organizavimo savivaldybėje su lenkų rinkimų akcija vykti negali, mat, kaip jam paaiškino dabartinė rajono merė, partijos viduje šiuo klausimu dar nėra sutarimo.
„Merė šiandien sakė, kad partija nespėja suorganizuoti kažkokio valdymo organo pasitarimo, o ji nėra iki galo įgaliota viena (dėl darbo savivaldybėje – ELTA) tartis, nes, turbūt, reikia iš aukščiau, iš pačios partijos dėl savivaldybės derybų kažkokį įgaliojimą gauti“, – Eltai trečiadienį sakė R. Duchnevič.
R. Duchnevič sako kol kas iš dabartinės merės negavęs tikslios datos, kada LLRA-KŠS planuoja vidinį susitikimą šiam klausimui aptarti. Visgi jo, kaip mero, priesaikos data yra balandžio 21-oji, tad jis sako besitikintis atsakymą iš daugumą rajono savivaldybėje turinčios LLRA-KŠS gauti bent jau iki šio mėnesio pabaigos.
„Matau, kad truputį yra delsiama su tais oficialiais atsakymais. Jeigu žmogus neįgaliotas, tai aš suprantu, kad reikia sulaukti to, kas bus įgaliotas, bet kada partija sušauks vieną ar kitą organą (pasitarimui – ELTA), tai, suprantate, ne nuo manęs priklauso. Kontaktas kaip ir yra, bet rezultato, kol kas, nėra. (…) Jeigu partija to valdymo organo nesukviečia per tiek laiko, tai, turbūt, problematiška kažkas yra“, – dalijosi R. Duchnevič.
Pasak išrinktojo rajono mero, jam norėtųsi, kad darbo organizavimo savivaldybėje procesas vyktų greičiau.
„Pagal įstatymus mes viską spėjame, tikrai daug yra dar laiko dėl paskyrimo tam tikrų žmonių, tik man norėtųsi gal, kad procesas judėtų greičiau ir kad administracija ateitų greičiau dirbti“, – sakė R. Duchnevič.
ELTA primena, kad išrinktasis Vilniaus rajono meras socialdemokratas R. Duchnevičius planuoja daugumą savivaldybės taryboje turinčiai LLRA-KŠS siūlyti susitarti dėl 3 vicemerų pozicijų, taip pat ir dėl LLRA-KŠS dominuojamos savivaldybės tarybos bei naujojo mero atsakomybių valdant rajoną pasiskirstymo klausimus.
Primenama, kad antro turo mero rinkimus Vilniaus rajone laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas R. Duchnevičius. Tačiau daugumą Vilniaus rajono taryboje turės LLRA-KŠS. Pastaroji taryboje turi 18 vietų iš 31. Socialdemokratai – 7, o centro dešinės koalicija – 6.
Prie Vilniaus rajono rinkimų komisijos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Policija tyrimo dėl prieš kelias savaites Vilniaus rajono savivaldybėje kilusio incidento dėl rinkimų dokumentų paėmimo nepradės.
Tai Eltai patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.
„Buvome turėję pranešimą iš privataus fizinio asmens, kad vyksta konfliktas. Priimtas nutarimas nepradėti tyrimo“, – tvirtino J. Samorokovskaja.
Policijos atstovė teigė, kad dėl incidento Vilniaus rajono savivaldybėje skundų ar pretenzijų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nepateikė. Prie Vilniaus rajono rinkimų komisijos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotrauka
ELTA primena, kad po antrojo savivaldos ir merų rinkimų turo, kovo 23 d., kilo incidentas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) valdomoje Vilniaus rajono savivaldybėje, kai iš jos ketinta pasiimti rinkimų dokumentus. Paaiškėjo, kad savivaldybė nesuteikė transporto biuletenių išgabenimui į VRK, sklandžiam dokumentų pristatymui trukdė savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Kilus šurmuliui, į vietą atvyko VRK narė Olga Kilkinova, buvo iškviesta policija ir galiausiai biuletenius pavyko perduoti VRK.
LLRA-KŠS pasipiktino Vilniaus rajono mero rinkimų, kuriuose partijos atstovas Waldemaras Urbanas pralaimėjo socdemui Robertui Duchnevičiui, procesu. Partijos atstovai teigė, kad rinkimuose būta pažeidimų, jie piktinosi Šaulių sąjungos narių budėjimu rinkimų metu. Po VRK sprendimo patvirtinti R. Duchnevičiaus pergalę Vilniaus rajono mero rinkimuose LLRA-KŠS kreipėsi į teismą, prašydami balsų perskaičiavimo, tačiau teismas jų skundą atmetė.
Vilniaus rajono opozicijos spaudos konferencija „Vilniaus rajono valdžia ir toliau didina atskirtį nuo bendros Lietuvos vykdomos politikos“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dėl buvusio Seimo nario Zbignevo Jedinskio skandalingų pasisakymų iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pasitraukęs Robertas Komarovskis trečiadienį savo noru pasitraukė ir iš Vilniaus rajono vicemero pareigų.
Savivaldybės tarybai priklausantys konservatoriai apgailestauja dėl R. Komarovskio pasitraukimo iš pareigų ir mano, kad įtaką politiko apsisprendimui galėjo padaryti LLRA-KŠS spaudimas. Opozicijai priklausantys tarybos nariai taip pat atkreipia dėmesį, kad tai ne vieninteliai pokyčiai savivaldybėje. Pasak jų, prieš keletą savaičių savivaldybėje merės Marijos Rekst patarėju buvo įdarbintas Z. Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis.
„Šiandieną svarstėme vicemero R. Komarovskio atleidimą jo paties prašymu. Braunasi tam tikros abejonės, kad galbūt jam buvo gelbstima apsispręsti, kadangi jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie ganėtinai neigiamai atsiliepė apie buvusio LLRA-KŠS nario Zbignevo Jedinskio pasisakymą, pasiūlymą kolegoms lenkams išstoti iš Europos Sąjungos ir NATO“, – naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė Vilniaus rajono tarybos narys konservatorius Vaidas Augūnas.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės TS-LKD frakcijos nario, nors tikrosios R. Komarovskio pasitraukimo aplinkybės liko neaiškios, tačiau opozicijai priklausantis politikas mano, kad tikroji priežastis buvo LLRA-KŠS partijos spaudimas.
„Ne jis vienas, bet ir dar keletas žmonių traukėsi iš partijos: ir Seimo narė B. (Beata Petkevič – ELTA), ir ilgametė Vilniaus miesto tarybos narė Renata Cytacka, ir kiti žmonės. Tai iš principo, matyt, matome, kad įvyko tam tikras valymas“, – sakė V. Augūnas.
„Šiandieną per posėdį sakiau pats ir man antrino nemažai kolegų, kad Robertas buvo vienas iš tų kelių žmonių, kurie buvo konstruktyvūs, su kuriais turėjome gerus darbinius santykius. Iš tikrųjų gaila, kad išeina žmogus, kuris geba dirbti. Kas bus skiriamas vietoje jo, galime svarstyti, bet pakankamai liūdna situacija bet kokiu atveju“, – pridūrė jis.
Merės patarėju įdarbintas Z. Jedinskio sūnus
Politikas pažymi, kad tai ne vieninteliai pokyčiai Vilniaus rajono savivaldybėje. Pasak jo, savivaldybėje atsirado ir naujas mero patarėjas – skandalingais pareiškimais pasipiktinimą visuomenėje sukėlusio Z. Jedinskio sūnus E. Jedinskis.
„Prieš keletą savaičių buvo įdarbintas Z. Jedinskio sūnus, pagarsėjęs tuo, kad gyveno savo tėvo viešbutyje keletą metų, kol dar tėvas buvo Seimo narys. Nežinia, kokiais klausimais jis patarinėja, nežinia, kur jis yra ekspertas be neteisėto valstybinio turto naudojimo, bet žiūrėsime. Tai yra merės politinis sprendimas, jos politinė atsakomybė suteikti prieglobstį visiems, kurie patys nesugeba susirasti darbų“, – sakė opozicijai priklausantis Vilniaus savivaldybės tarybos narys.
„Tai, kas liūdina dabartinėje situacijoje, tai kad rajone netenkame žmonių, kad ir kiek nedaug jų buvo, kurie yra darbingi, ir gauname vis daugiau ir daugiau politinių išlaikytinių, kurie vargiai prisidės prie rajono gerbūvio“, – taip pat pažymėjo jis.
Politikas teigia, kad savivaldybės tarybos narių niekas neinformavo apie Z. Jedinskio sūnaus įdarbinimą. V. Augūno teigimu, kadangi tarybos nariams dar neteko su naujuoju merės patarėju susitikti, neaiškios ir E. Jedinskio geopolitinės pažiūros.
„Nežinomos pono Jedinskio jaunesniojo geopolitinės kryptys. Sunku būtų tikėtis, kad jis yra proatlantiškas ir proeuropietiškas, tačiau niekaip jis to nėra deklaravęs, iš tikrųjų būtų įdomu tai sužinoti“, – sakė jis.
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas Gediminas Kazėnas atkreipė dėmesį, kad anksčiau E. Jedinskis buvo Švenčionių rajono mero patarėjas.
„Matomai, po tėvo kalbų neapsikentė dabartinis Švenčionių rajono meras ir (E. Jedinskis – ELTA) turbūt buvo atleistas. Tai kad žmogus neliktų be darbo, o matomai Z. Jedinskis yra partijai ir V. Tomaševskiui artimas žmogus, tai tokių nepalieka“, – spėja politikas.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.
„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.
Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
LLRA-KŠS frakcijos narys Zbignevas Jedinskis ir Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Politologai įvertino dar vieną skandalą, kilusį dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narių pasisakymų. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, komentuodama šiai partijai priklausančio Zbignevo Jedinskio pareiškimą, kad Lenkija turėtų palikti Europos Sąjungą ir NATO bei megzti ryšius su Rusija, sako, kad tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad LLRA-KŠS kelia klausimų saugumo požiūriu.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Marijušas Antonovičius pažymi, kad ir partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio komunikacija pamažu partiją tempia žemyn. O tai, akcentuoja politologas, gali atsispindėti jau artimiausiuose rinkimuose.
R. Urbonaitė pripažįsta: LLRA-KŠS kelia daug klausimų saugumo prasme
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad dar vieną skandalą LLRA-KŠS stovykloje galima vertinti kaip įrodymą, kad šios politinės jėgos atstovai turi vis mažiau bendro su Lietuva ir Lenkija.
„Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjunga, tiksliau, dalis šios partijos žmonių, turi labai mažai ką bendra tiek su Lietuva, tiek su Lenkija. Toks jausmas, kad dalis partijos žmonių žiūri tik solovjovus, kiseliovus ir dirba būtent tų pačių laidų žiūrovų/rinkėjų adresu. Tai ir yra paradoksas, kad jie naudojasi demokratinės valstybės laisvėmis, gėrybėmis tam, kad aukštintų autoritarinius režimus, tuo pačiu menkindami savo valstybę“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
Kaip teigė MRU politologė, partijos prasilenkimą su Lietuvai ir Lenkijai svarbiomis vertybėmis rodo ir daugiau pavyzdžių. Pavyzdžiui, skandalas, kuris kilo kai LLRA–KŠS sąrašo lyderiu buvęs Z. Jedinskis savo socialiniame tinkle pareiškė, kad protestuotojus brutaliai talžiusi Baltarusijos policija tiesiog gina šalies Konstituciją. Politologės teigimu, partijos atstovai net ir didžiausių skandalų metu nesugebėdavo parodyti vienareikšmiškos pozicijos. Ne išimtis, anot jos, ir LLRA-KŠS atstovės Ritos Tamašunienės reakcija į paskutinius Z. Jedinskio pareikšimus.
„Tamašunienės veiksmai visiškai skiriasi nuo jos žodžių. Šiandien ji lygiai taip pat išsigynė bet kokio pasmerkimo, atsiribojimo nuo to, ką daro Jedinskis. Kitaip, tariant, sakau, kad aš nepritariu, bet nematau problemos, kai tas pats Jedinskis veda rinkimuose partijos sąrašą ir dirba kolegos komandoje“, – sakė ji.
Todėl, apibendrindama tęsė R. Urbonaitė, galima konstatuoti, kad LLRA-KŠS pozicija ir jos santykis su Lietuva, tikrai kelia daug klausimų net ir Lietuvos saugumo prasme.
„Ši partija vis dar tokia yra, nes nesulaukdavo atsako už savo veiksmus. Aš priminsiu 2020 metus. Ką tuomet padarė koalicijos partneriai. Jie tiesiog pašnekėjo su Tomaševskiu, tačiau LLRA-KŠS kaip buvo, taip ir liko valdžioje. Niekada nebuvo kitų partijų radikalaus atsiribojimo. Ši partija tiesiog plaukdavo, nes jai būdavo viskas atleidžiama. Ši partija ir jos žmonės jaučia nebaudžiamumą ir tai, kad gali sėdėti ant dviejų kėdžių“, – apibendrino politologė.
V. Tomaševskio laikysena turės padarinių rinkimuose: LLRA-KŠS gali tapti nebereikalinga
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas M. Antonovičius pažymi, kad, nesikeičiant partijos retorikai, politiko komunikacija gali turėti itin neigiamos įtakos rinkimų rezultatams. Mat, M. Antonovičiaus teigimu, vis daugiau rinkėjų pastebi, kad partija su savo komunikacija ir priimamais sprendimais jiems tampa nereikalinga.
„Daugybė ankstesnių situacijų rodo, kad ponas Tomaševskis yra tam tikra prasme kietakaktis žmogus, nelabai gebantis pakeisti savo požiūrį ir prisitaikyti prie naujos situacijos. Iš esmės jis vadovaujasi ta pačia logika, kuria vadovaujasi jau daugiau nei dešimt metų – kad lenkai už juos ir taip balsuos. Kitaip tariant, dėl lenkų ir dėl rusų balsų kovoti nereikia“, – ketvirtadienį Eltai teigė M. Antonovičius.
Kita vertus, politologas pažymi, kad pastaruoju metu karo kontekste girdima LLRA-KŠS pirmininko retorika yra kiek švelnesnė, nei buvo anksčiau. Vis gi, akcentuoja jis, užimama pozicija išlieka ta pati.
„Retorika šiek tiek švelnesnė, sąmoningai nukreipta į rusiškų kanalų apsaugą, bet tai yra bandymas sau užsitikrinti palaikymą, nes, reikėtų turėti omenyje, kas susiję su Lietuvos rusais, tai jie neturi atstovo. Pas juos įvykusi tam tikra politinė dezorganizacija“, – teigė VU TSPMI politologas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Lietuvos rusų sąjunga yra išformuojama, Klaipėdoje buvęs rusų aljansas irgi praktiškai subyrėjęs, taip pat kaip ir penkių procentų Lietuvos rusų elektoratas, o dalis jų tikrai yra nepatenkinti dėl tų kanalų uždarymų. Bet jie kaip ir neturi jokių politinių atstovų, todėl čia Tomaševskis mato savo nišą ir bando ją tam tikra prasme susigrąžinti“, – svarstė politologas.
Jis pažymi, kad LLRA-KŠS rinkėjų balsų skaičius tendencingai mažėja jau nuo 2019 metų.
„Ateityje kol kas nesimato pokyčių tose tendencijose, kurios prasidėjo nuo 2019 metų. Jau tuo metu savivaldos rinkimuose, ypač kas liečia Vilniaus miestą, sumažėjo balsuojančių už juos. 2020 metais jie nesugebėjo perkopti penkių procentų barjero. Aišku, apklausų tautiniu pagrindu nėra, bet bent jau žvelgiant pagal VRK duomenis, matosi labai aiškiai, kad ir lenkai už juos mažiau balsuoja“, – teigė politologas.
Be to, M. Antonovičius atkreipia dėmesį, kad valdantieji ima spręsti lenkams svarbius klausimus, todėl, jo teigimu, LLRA-KŠS partija ir patiems rinkėjams tampa nereikalinga.
Valdemaras Tomaševskis. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
„O jei dar pridėtumėme faktą, kad dabartinė valdančioji koalicija bent jau labai didelį žingsnį padarė sprendžiant pavardžių klausimą, dabartinė valdančioji koalicija sugrąžina lenkų kalbos valstybinį egzaminą, tai ta tendencija gali tęstis, nes dalis žmonių, buvusių rinkėjų mato, kad ta partija nėra visiškai reikalinga. Tai tas toks išsiskyrimas tarp realybės ir tai, kaip mąsto Tomaševskis, turėtų atsispindėti rinkimų rezultatuose“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad, panašu, jog V. Tomaševskio pozicija pastaruoju metu nebėra identiška laikysenai, kurią užėmė jo partijai Seime atstovaujantys parlamentarai. Vis tik, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, V. Tomaševskis kritikavo tai, kad, jo teigimu, visai nepagrįstai buvo nuspręsta uždaryti dalį rusiškų kanalų. Politiko neįtikina argumentai, kad rusiškų kanalų sustabdymas gali būti pateisinamas tuo, jog kone visos su Rusija susijusios medijos tampa agresyvios propagandos įrankiu. Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat V. Tomaševskis piktinosi ir dėl Seimo sprendimo svarstyti Kremliaus šovinistinės politikos simboliu paverstos Georgijaus juostelės draudimą. Jo teigimu, šio simbolio uždraudimas „būtų grįžimas į bolševikų laikus“, mat, jo supratimu, pati juostelė iš tikrųjų reiškia didvyrišką kovą prieš tikrąjį blogį – fašizmą.
Dar 2018 m. opozicijoje buvusiems konservatoriams pasiūlius uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juosteles, V. Tomaševskis prakalbo apie politinių oponentų analfabetizmą.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtina dalyvausiantis savaitgalį vyksiančiame Nacionalistinių partijų susitikime, skambiai pavadintame „Apginti Europą“.
Kaip Eltai teigė europarlamentaras, Madride vyksiančiame renginyje jis atstovaus ne tik savo politinei jėgai, tačiau tam tikra prasme ir visai Lietuvai.
„Tai patriotinių partijų, kurie pasisako už Europą kaip tautų Europą, o ne federaciją, susitikimas“, – Eltai teigė politikas.
„Tai bus jau antrasis partijų lyderių susitikimas. Aš atstovausiu savo partijai. Tam tikra prasme ir Lietuvai atstovausiu“, – pažymėjo V. Tomaševskis.
Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
Kraštutinei dešinei priskiriamos partijos su panašia iniciatyva jau buvo susirinkusios praėjusių metų gruodį Varšuvoje.
Įvairių šalių nacionalistų ir ultradešiniųjų lyderių susitikimas prasidėjo penktadienį Madride. Renginį organizuoja trečia pagal dydį partija Ispanijos parlamente – ultradešinioji „Vox“.
Pasak partijos lyderio Santiago Abascalio, susitikimo tikslas – „apginti Europą nuo išorinių ir vidinių grėsmių, propaguojant alternatyvą globalistinėms tendencijoms, kurios, kėsindamosi į valstybių suverenitetą, kelia grėsmę visai Europos Sąjungai“.
Pranešama, kad susitikime, be kita ko, dalyvaus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, jo kolega iš Lenkijos Mateuszas Morawieckis, kandidatė į Prancūzijos prezidentus ultradešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen bei atstovai iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Nyderlandų ir Lietuvos.
Valdemaras Tomaševskis. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Į Seimą nebepatekusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) pasuko visiškai kitu keliu nei nesėkmę rudenį vykusiuose parlamento rinkimuose patyrę socialdemokratai. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) senbuviai prispaudė Gintautą Palucką prisiimti atsakomybę dėl prastų rezultatų Seimo rinkimuose ir atsistatydinti, tuo metu LLRA-KŠS gretose bent jau šiuo atžvilgiu – viskas priešingai.
Kaip Eltai teigė ilgametis LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, po pralaimėtų Seimo rinkimų jo lyderystės partijoje ne tik niekas nekvestionavo, bet, atvirkščiai, partiečiai „aštriai priešinosi“, kad klausimas dėl tolesnio jo pirmininkavimo būtų keliamas.
„Partijos nariai tam (balsavimui dėl tolesnio pirmininkavimo – ELTA) priešinosi, sakė, kad net klausimas toks nekyla, aršiai tam priešinosi (…) Bet dėl viso pikto aš paprašiau balavimo – tai vienbalsiai ir palaikė mane“, – Eltai sakė europarlamentaras.
Jis neslėpė, kad ir pats LLRA-KŠS parodytų rezultatų rudenį vykusiuose rinkimuose nelaiko akstinu svarstyti, ar jis vis dar yra tinkamas vadovauti tautinių mažumų pagrindu organizuotai politinei jėgai.
Pasak jo, tai, kad partija nebeperžengė 5 proc. barjero ir kad į Seimą pateko tik vienmandatėse išrinkti trys LLRA-KŠS atstovai, nebūtinai reiškia pralaimėjimą politinei jėgai.
„Žinote, vieni sako, kad tik trys, o yra tokių, kurie sako net trys. Tai retorinis klausimas, prieš 10 metų mes tik du parlamentarus turėjome“, – sakė V. Tomaševskis.
Jo įsitikinimu, tai apskritai vienas geriausių partijos pasirodymų, jei žiūrėtume ilgesnėje laiko perspektyvoje.
„Dėl to mūsų partijai tokių klausimų ir nekilo“, – sakė jis.
Tad, tęsė V. Tomaševskis, partijos taryba ir nutarė, kad LLRA-KŠS pasirodė gerai, nepaisant to, kad liko už 5 proc. brūkšnio ribų.
„Buvo prieita prie tokios formuluotės, kad rinkimuose pasirodėme neblogai, tiesiog neperžengėme barjero“, – teigė politikas.
Kita vertus, nors V. Tomaševkis savo partijos pasiekimus Seimo rinkimuose ir vertino pozityviai, likusių nuoskaudų dėl visuomenininko Andriaus Tapino surengtos ir prieš jį nukreiptos akcijos rinkimų išvakarėse neslėpė. Pasak politiko, tai ne tik buvo viena iš priežasčių, kodėl jo partija į Seimą nepateko. V. Tomaševkio teigimu, nepatenkintas prašymas dėl šios vykdytos akcijos parlemento rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais suformavo tam tikrą neapibrėžtumą LLRA-KŠS ateičiai.
„Mes galime daug dirbti ir laikytis įstatymų, išleisti tam tikrus finansus rinkimuose, viską deklaruoti, ką reikia deklaruoti, bet ateis kažkoks veikėjas, kuris išleis 300 tūkst. egzempliorių laikraščių, paleis videoklipus, neturėdamas teisės, o mes net teisme apie tai negalėsime kalbėti“, – sakė V. Tomaševskis.
Politikas galvoje turėjo tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po gauto skundo nusprendė, jog visuomenininko ir televizijos laidų vedėjo A. Tapino inicijuota plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“ buvo neigiama reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė. Vėliau Konstitucinis Teismas, gavęs valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir LLRA-KŠS kreipimąsi dėl klausimo, ar per 2020 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, nagrinėti atsisakė. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas praleido įstatymu nustatytą minėtą maksimalų 72 valandų (3 dienų) terminą tokiam paklausimui pateikti.
2018-03-06 „Vilnijos” draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų sąjūdis”, Leonas Kerosierius ir Eglė Mirončikienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami panaikinti 2018-02-07 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1348 „Dėl Lecho Kačynskio vardo suteikimo gatvei ir jos ribų”. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertinimo.
Pareiškėjų vertinimu, gatvės pavadinimas L. Kačinskio vardu kursto tautinę nesantaiką, nes jo vardas siejamas su LLRA-KŠS, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos statuso menkinimas, Lietuvos asmenvardžių, vietovardžių, viešųjų užrašų nevalstybine kalba, dvikalbystės Vilniaus apskrityje įteisinimas, lietuvių istorinės atminties niekinimas. Partijos lyderiai šmeižia Lietuvą, jos vadovus, atvirai demonstruoja lojalumą kitai valstybei bei priešina Lietuvos piliečius tautiniu ir kalbiniu pagrindu.
Pareiškėjai nurodė, kad L. Kačinskis Lietuvoje yra žinomas kaip Lietuvai nenaudingos Lenkų kortos iniciatorius. Tai yra vienašališkas ir nediskretiškas Lenkijos veiksmas. Lietuvos interesų požiūriu, tokie veiksmai laikytini tam tikro nelojalumo valstybei išraiška. Lenko korta vertintina kaip įsipareigojimas užsienio valstybei ir galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
L. Kačinskis buvo nuoseklus J. Pilsudskio idėjų tęsėjas, rėmė Lietuvoje veikiančias organizacijas, kurios rūpinasi šio lietuvių tautos priešo atminimo įamžinimu, stato paminklus lietuvius žudžiusios Armijos Krajovos kariams, švenčia Vilniaus užgrobimo metines.
Be to, miesto tarybos sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Iš viešai pateiktos informacijos žinoma, kad 2008 m. pats L. Kačinskis įteikė lenko kortas per 70 asmenų, tarp jų ir LLRA-KŠS vadovui V. Tomaševskiui bei kitiems šios partijos nariams, kurie aktyviai proteguoja L. Kačinskio vardo įamžinimą. Lenko korta suteikia jo turėtojui daug politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių, todėl Vilniaus miesto tarybos nariai, priklausantys LLRA-KŠS frakcijai, taip pat turintys Lenko kortą, nuo balsavimo šiuo klausimu privalėjo nusišalinti.
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sprendimas dėl L. Kačinskio gatvės priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus. Jis buvo priimtas skubos tvarka, nepasitarus su visuomene, vietos bendruomenėmis, neatsižvelgus į Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos viešą raginimą neskubėti įamžinti L. Kačinskio atminimo.
2018-10-19 Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą atmetė ir nusprendė, kad pareiškėjai neturi teisės skųsti Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimo, nes neturi materialinio suinteresuotumo, o ginti viešojo intereso neturi teisės.
Tačiau „Vilnijos” draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų sąjūdis”, Leonas Kerosierius ir Eglė Mirončikienė apskundė tokį sprendimą ir 2020-05-20 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Teismas nurodė, kad tautiniai, patriotiniai jausmai ir draudimas kurstyti nesantaiką yra Konstitucijos saugomos vertybės, todėl teismas privalėjo ištirti, ar gatvės pavadinimas L. Kačinskio vardu pažeidė šias vertybes ir įstatymų saugomą interesą.
2020-11-19, po beveik 3 metų bylinėjimosi Vilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo išnagrinėjo „Vilnijos“ draugijos, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos“, Lietuvos pensininkų sąjūdžio, Leonao Kerosieriaus ir Eglės Mirončikienė skundą ir jį patenkino visiškai.
Teismas Lietuvos Respublikos vardu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-02-07 sprendimą „Nr.1-1348 dėl „Dėl Lecho Kačynskio vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priimtu sprendimu atsisakė priimti nagrinėti paklausimą, ar per 2020 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas praleido įstatymų nustatytą minėtą maksimalų 72 valandų (3 dienų) terminą tokiam paklausimui pateikti”, – teigiama išplatintame teismo pranešime.
ELTA primena, kad Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas prašė KT išaiškinti, ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“, nukreipta prieš LLRA-KŠS, ir pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
Kreipimąsi į KT inicijavo Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.
Dvyliktasis Seimas skaičiuoja paskutines savo darbo dienas. Pasak Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, tikėtina, kad paskutinis šio Seimo posėdis gali įvykti lapkričio 11 d. Tai ji sakė ketvirtadienį iš Seimo tribūnos pristatydama kitos savaitės darbotvarkę.
Vienas iš neužbaigtų darbų yra parlamentarų grupės iniciatyva dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), – sakė R. Baškienė. Parlamentarai norėtų KT paklausti, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš partiją „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS), bei pažeidimai vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams ir ar nereikėtų pakartoti Seimo rinkimų daugiamandatėje ir nurodytoje vienmandatėje apygardose. Pasak R. Baškienės, šis klausimas bus pradėtas svarstyti lapkričio 10 d., bet gali būti pratęstas ir lapkričio 11 d.
Prieš tai LLRA-KŠS rinkimų rezultatus apskundė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), bet ši esminių pažeidimų agitacinėje rinkimų kampanijoje neįžvelgė. Neįžvelgė jų ir Prezidento teisininkai.
Bet ar Kreipimosi į KT projekto svarstymas Seimo posėdyje lapkričio 10 d. turi prasmę?
Kaip žinia, Seimas ne vėliau, kaip per 24 valandas po to, kai Vyriausioji Rinkimų Komisija paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus, turėjo būti supažindintas su LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektu, ir po to, ne vėliau, kaip per 48 valandas, kreiptis arba nesikreipti į KT. Terminai suprantami. Valstybė negali ilgai gyventi nežinioje.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Akivaizdu, kad lapkričio 10 d. priimtas teigiamas Seimo sprendimas bus, švelniai tariant, gerokai pavėluotas, o todėl teisiškai nemotyvuotas apriori. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį KT turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Tačiau valdančioji dauguma nutarė, kad Kreipimosi į KT klausimas svarstytinas, nes Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, o todėl ir 48 valandų terminas gali būti ištęstas tiek, kiek reikia valdančiajai daugumai.
Dėl to, kad Seimas nebuvo laiku, per 24 valandas, informuotas apie LLRA-KŠS Kreipimosi į KT projektą, Seimo narys p. Česlav Olševski lapkričio 6 d. apkaltino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris, neva, neįvykdė savo pareigų, laiku nepateikęs Seimui svarstyti Kreipimosi į KT projektą (15min.lt: „Česlav Olševski: Ar Seimo pirmininkui suteikta galia pažeisti įstatymus?“). Pasak jo, LLRA-KŠS spalio 31 d. 20 val. 19 minučių kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir į Lietuvos Respublikos Seimą dėl pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu. Taigi, pasak Seimo nario, Kreipimosi projektas išsiųstas spalio 31 d. 20:19 minučių, praėjus kiek daugiau nei 4 valandoms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus. Tačiau Seimo Pirmininkas, anot jo, neatliko savo pareigų, o viešai pateikia klaidinančią ir melagingą informaciją. Pasak jo, Seimo Pirmininkas lapkričio 3 d. vietoj to, kad informuotų Seimo narius apie gautą dokumentą, organizuotų Seimo posėdį, nusprendė, kad Seimas – tai aš ir paskelbė nesikreipsiantis į KT. Maža to, pamelavo, kad neva LLRA-KŠS pavėlavo pateikti Kreipimosi į KT projektą.
Seimo narys p. Česlav Olševski, deja, nesugebėjo nurodyti, kokius Konstitucijos ar įstatymų straipsnius pažeidė Seimo Pirmininkas. Nes tokių nėra.
Kai dėl LLRA-KŠS pavėlavimo pateikti Kreipimosi projektą Seimo Pirmininkui, tai pastarasis teisus.
Gal aš ir klystu, bet Seimo narys p. Valdemar Tomaševski šeštadienio, spalio 31 d., vakare, 20:19 val. nenusiuntė Kreipimosi projekto Seimo pirmininkui jo adresu Viktoras.Pranckietis@lrs.lt, o nusiuntė į Seimo priimamąjį priim@lrs.lt. Tai matyti iš sunkiai įskaitomos laiško siuntimo-gavimo faksimilės, pateiktos Č. Olševski straipsnyje.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nežinau, ar privalėjo dirbti Seimo priimamasis vėlų šeštadienio vakarą, ir dar prieš Vėlines. Nežinau, taip pat, ar Seimo priimamasis privalo informuoti visus Seimo narius apie gautą laišką, ar tik Seimo Pirmininką, jei laiškas adresuotas visam Seimui, t.y., visiems Seimo nariams. Bet tai, kad laiškas pasiekė Seimo Pirmininką praėjus 25 val. po galutinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo VRK (Seimo Pirmininkas tvirtina, kad jo elektroniniame pašte nurodytas būtent toks laiško gavimo laikas, ir tai nesunku patikrinti), yra, matyt, paties V. Tomaševskio nesusivokimo situacijoje pasekmė. Nesusiprato p. V. Tomaševski pranešti telefonu Seimo Pirmininkui, kad yra skubus reikalas, kad Seimo priimamojo pašto dėžutėje jo laukia skubus laiškas. Tik tokiu atveju nereikia kaltinti Seimo Pirmininką ir klaidinti Lietuvos žmones.
Tačiau, tarkime, Konstitucinis Teismas atsižvelgs į praleistą 24 valandų terminą dėl pateisinamos priežasties, dėl šventinių ir kitokių nesusipratimų Seimo darbe. Bet juk jau pirmą darbo dieną po Vėlinių, antradienį, lapkričio 3, Kreipimosi projektas pasiekė Seimo narius. Jei 48 valandų terminą Kreipimosi projekto apsvarstymui ir Kreipimosi pateikimui KT pradėti skaičiuoti nuo trečiadienio 00:00 valandų, tai Seimo plenariniame posėdyje numatytas svarstyti klausimas, kurio pradžia – lapkričio 10 d. 10:35 val., įvyktų po 154 su puse valandų. Nemanau, kad KT pateisins tokį vėlavimą. Konstitucinis Teismas per daug užimtas, kad aiškintųsi, ar 48 valandų termino reikalavimas neįvykdytas dėl to, kad pirmas bandymas tvarkingai surinkti parašus Kreipimosi projekto svarstymo įtraukimui į Seimo posėdžio dienotvarkę nepavyko ir teko gaišti laiką naujam parašų rinkimui, ar dėl kitų priežasčių.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Ar ne geriau būtų paprasčiausiai išimti beprasmį Kreipimosi į KT klausimą iš Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkės? Tai būtų protingiausia, ką gali padaryti nueinanti valdančioji dauguma, ruošiantis sekantiems Seimo rinkimams. Priešingu atveju rinkėjų atmintyje išliks jos teisinis nihilizmas Seimo darbe. Tai liudija ir Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad nustatytas terminas Seimui kreiptis į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė 2020 m. lapkričio 3 d., ir konstitucinės teisės profesorius, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. “Jei Seimas net ir priimtų tą sprendimą kreiptis, mano galva Konstitucinis Teismas atsisakytų jį nagrinėti, nes yra praleistas kreipimosi terminas“, – portale 15min sakė V.Sinkevičius.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį vertino Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) skundą dėl žurnalisto Andriaus Tapino iniciatyvos – prieš rinkimus leisto laikraščio „Viso gero, Valdemarai?“. VRK nusprendė pripažinti leidinį neigiama politine reklama, tačiau neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo, o surinktą medžiagą nusprendė perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai.
„Jame (skunde – ELTA) nurodoma, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacija, (…) kurios turinys akivaizdžiai nukreiptas prieš kampanijos dalyvį ir jos kandidatus“, – VRK posėdyje šeštadienį LLRA-KŠS skundą pristatė komisijos administracijos atstovė Lina Petronienė.
L. Petronienė pažymėjo, kad LLRA-KŠS atstovai ne vieną kartą kreipėsi į VRK dėl A. Tapino veiklos įvertinimo rinkiminės kampanijos metu. Pasak jos, VRK iš savo pusės pateikė užklausas tiek A. Tapino vadovaujamai „Laisvės TV“ dėl spalio mėnesio pradžioje leisto leidinio „Viso gero, Valdemarai?“, tiek pačiai skundo autorei LLRA-KŠS.
L. Petronienė taip pat nurodė gavusi atsakymą, kad „Laisvės TV“, kurdama minėtą leidinį, kreipėsi į partiją, prašydama pateikti atsakomąją nuomonę, tačiau jos negavo. Vis dėlto pati partija neigia gavusi televizijos kreipimąsi.
Savo ruožtu prokuratūra, taip pat kalbėjo VRK atstovė, dėl LLRA-KŠS gauto skundo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, neužfiksavusi nesantaikos kurstymo fakto ir pažymėjusi, kad politikų statusas įpareigoja būti itin tolerantiškais kritikai.
L. Petronienė posėdžio metu taip pat išvardijo politinės reklamos finansavimo taisykles, kalbėjo apie teismų praktikas. Jos teigimu, A. Tapino laidų ir leidinio turinys buvo labiau nukreiptas į rinkėjų raginimą aktyviai balsuoti rinkimuose.
„Manytina, kad, vadovaujantis įstatymu, (…) yra pagrindas perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai surinktą medžiagą, kad jie vertintų, ar nebuvo pažeistas Etikos kodeksas“, – apie visą Laisvės TV ir A. Tapino rengtą kampaniją kalbėjo L. Petronienė, pažymėjusi, kad nėra duomenų apie aktyvius partijos veiksmus, siekiant pateikti atsakomąją nuomonę.
Kartu ji pastebėjo, kad iš policijos gauta informacija paneigė LLRA-KŠS įtarimus, kad „Laisvės TV“ kampanija buvo finansuota ar kurta kitų politikų interesais.
„Nors leidinys yra įvardintas kaip diskusinis leidinys, atsižvelgiant į jo turinį ir pavadinimą, (…) tai laikytina neigiama rinkimų reklama. (…) Pagrindo pripažinti leidinį paslėpta politine reklama mes nematome“, – pažymėjo L. Petronienė, akcentavusi, kad minėtose „Laisvės TV“ kampanijose nėra nustatyta konkretaus naudos gavėjo.
„LLRA-KŠS (rinkimuose – ELTA) gautų balsų sumažėjimas atitinka tendencijas“, – atkreipė dėmesį L. Petronienė.
A.Tapinas teigia, kad jis ir „Laisvės TV“ nėra politinės kampanijos dalyviai: LLRA-KŠS meluoja
Savo ruožtu pats nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavęs A. Tapinas paprašė nušalinti VRK narį Valdemarą Urbaną. Pats narys atsisakė nusišalinti sprendimo priėmime, tačiau VRK nariai pritarė V. Urbano nušalinimui.
VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
A.Tapinas taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo dvi kampanijos – „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai?“.
„Tomaševskio partija, sakydama, kad mes į juos nesikreipėme, meluoja“, – pažymėjo A. Tapinas.
Žurnalistas pabrėžė nesutinkąs su VRK nuomone leidinį pripažinti neigiama rinkimų reklama, nes, akcentavo A. Tapinas, jis nėra politikas ir rinkimuose nedalyvauja, o abi vykdytas kampanijas finansavo ne politinių organizacijų atstovai.
„Tai neatitinka politinės reklamos apibrėžimo“, – kalbėjo A. Tapinas.
LLRA-KŠS: „Laisvės TV“ ir A. Tapino kampanija lėmė prastus partijos rinkimų rezultatus
Tuo tarpu LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis apgailestavo, kad skundas esą nagrinėjamas per vėlai. Jis siūlomose VRK išvadose pasigedo pagrįstumo.
„Akivaizdu, kad visa akcija turėjo lemiamos įtakos (rinkimų rezultatams – ELTA)“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
Jam antrino ir LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.
„Tokia rinkimų kampanija, toks nežymėtas rinkimų agitacijos mastas ir galimai neskaidrus kampanijos finansavimas, (…) tai čia yra itin šiurkštus rinkimų kampanijos pažeidimas. (…) Nepriėmus griežto ir teisingo sprendimo, mes paliekame landą kitų rinkimų metu elgtis ne pagal galiojančius teisės aktus“, – teigė R. Tamašunienė. Jos teigimu, „Laisvės TV“ sąmoningai neužsiregistravo politinės kampanijos dalyviu, pavadinusi tai „manipuliacija“.
Savo ruožtu „Laisvės TV“ vadovė Gabija Milašiūtė taip pat antrino A. Tapinui, pažymėjusi, kad televizijos kuriamas turinys yra satyrinis, o „Laisvės TV“ nėra visuomenės informavimo priemonė.
„Laisvės TV“ nėra Laisvės partija, jeigu kam iki šiol neaišku“, – pabrėžė A. Tapinas.
Posėdyje LLRA-KŠS palaikyti atvyko ir partijos narys Jaroslavas Narkevičius, partijos deleguota buvusi kandidatė Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Renata Cytacka, Lietuvos liaudies partija.
Pasibaigus beveik tris valandas trukusioms posėdžių dalyvių replikoms ir VRK narių diskusijoms, galiausiai VRK nusprendė pripažinti leidinį „Viso gero, Valdemarai?“ neigiama LLRA-KŠS politine reklama, neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo, o visą surinktą informaciją nusprendė perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai tolimesniam įvertinimui. VRK taip pat kreipsis į Seimą, prašydama patikslinti visus trečiųjų asmenų turinio kūrimo politinės kampanijos metu niuansus.
Paliko daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus galioti
VRK netenkino LLRA-KŠS prašymo panaikinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Posėdyje dalyvavo 10 komisijos narių, visi jie pritarė tokiam sprendimui.
A. Tapinas svarstys, ar sprendimą skųsti, o V. Tomaševskis laukia KT išvadų
Kaip Eltai sakė A. Tapinas, jis ir jo komanda sveikina VRK nepripažinus „Laisvės TV“ iniciatyvų šiurkščiu įstatymų pažeidimu, taip pat nepripažinus, kad buvo padarytas politinių kampanijų finansavimo pažeidimas.
„O dėl pirmo punkto – kadangi buvo nustatyta, kad tai yra politinė reklama, pasitarsime su mūsų teisininkų komanda ir per numatytą terminą priimsime sprendimą, ar skųsime, ar ne“, – sakė A. Tapinas.
Savo ruožtu LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis teigė, kad partija skųs esminį VRK sprendimą dėl daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų palikimo galioti.
„Čia turi galutinį žodį tarti Konstitucinis Teismas, atitinkamus kreipimusis mes jau išsiuntėme į Seimą ir prezidentui“, – teigė V. Tomaševskis. Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad LLRA-KŠS kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą bei Seimą, reikalaudama pripažinti negaliojančiais Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje, kurioje LLRA-KŠS atstovė R. Cytacka pirmajame rinkimų ture liko trečia ir nepateko į antrąjį Seimo rinkimų turą, taip prarasdama galimybę laimėti Seimo narės mandatą.
Per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje LLRA-KŠS neįveikė 5 proc. kartelės ir į 2020-2024 kadencijos Seimą nepateko.
LLRA-KŠS taip pat prašo prezidento ir Seimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Ši partija norėtų KT išvados dėl to, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje A. Tapinui ir VšĮ „Laisvės TV“ vykdant „plataus masto informacinę kampaniją 300 tūkst. egzempliorių tiražu platinant leidinį „Viso gero, Valdemarai?“ nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios reikalavimus politinės reklamos ir agitacijos žymėjimui, nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskiriant nuo kitos skleidžiamos informacijos politinės kompanijos laikotarpiu“.
Savo ruožtu prezidentas sakė, kad dėl minėto LLRA-KŠS kreipimosi sprendimas bus priimtas po to, kai situaciją įvertins Prezidentūros teisininkai.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pripažinti negaliojančiais Seimo spalio 11 d. vykusius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Į naują Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje neišrinkta LLRA-KŠS taip pat prašo paskelbti pakartotinius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje.
Tai ketvirtadienį pavakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Jo nuomone, per rinkimus buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Pasak V. Tomaševskio, pažeidimų buvo padaryta labai daug ir labai rimtų, pavyzdžiui, nepažymėta politinė reklama.
Partijos lyderis V. Tomaševskis mano, kad yra peržengta tam tikra riba ir taip negali būti Vakarų civilizacijoje. „ES valstybėje neleistina, kad kiltų tokia tautinės nesantaikos kurstymo banga“, – spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.
Skunde VRK nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo „precedento neturinti Andriaus Tapino ir jo valdomos VšĮ „Laisvės TV“ kampanija, kuria buvo siekiama viešai skleidžiant neigiamą informaciją diskredituoti LLRA – KŠS ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį tam, kad LLRA – KŠS nepatektų į Seimą, t.y. neperžengtų 5 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų“.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Šių metų rugsėjo 2 d. žurnalistas Andrius Tapinas viešojoje erdvėje paskelbė apie prasidėsiančią politinę kampaniją #mažiau5procentų #sudieVoldemortai, kuria aktyviai skleidė negatyvią, kompromituojančią, tikrovės neatitinkančią informaciją per visus sklaidos kanalus, t.y. socialinius tinklus, youtube sklaidos kanalu, išleido laikraštį ir pan“. (…) Informacijos turinys akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA – KŠS ir jo kandidatus. Neigiamam turiniui formuoti buvo pasitelkti žurnalistai, naujienų portalai, kitų politinės kampanijos dalyvių kandidatai ir visuomenininkai, kurie turėjo išankstinę šališką ir itin neigiamą nusistatymą LLRA – KŠS atžvilgiu. Tokiame neigiamos reklamos projekte dalyvaujantys visuomenininkai ir politologai su žurnalistu A. Tapinu priešakyje skleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją, kuria buvo siekiama kurstyti tautinę nesantaiką, skatinant neapykantą prieš kitą nuomonę turinčius subjektus ir aktyvinti galimus neapykantos nusikaltimus, taip pat buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už LLRA – KŠS ir jos kandidatus ir kad ši partija neperžengtų 5 proc. barjero“, – sakoma LLRA-KŠS skunde VRK.
LLRA-KŠS nuomone, draudžiamu laikotarpiu paskleistos kompromituojančios medžiagos kiekis, jos skleidimo mastas ir intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad „tokios informacijos skleidimas sudarė itin šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, kurie negalėjo neturėti įtakos Seimo narių rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatams“.
Partijos lyderio įsitikinimu, kampanijos metu skleista informacija turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.
Europarlamentaras, LLRA -KŠS pirmininkas V. Tomaševskis paragino sušaukti skubų VRK posėdį, kuriame būtų išnagrinėtas jo vadovaujamos partijos skundas.
Seimo rinkimų rezultatų skaičiavimas vidurnaktį pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) situaciją.
Anksčiau atrodė, kad ši partija užsitikrino 5 mandatus, tačiau naujausiais duomenimis, gautais iš 1423 apylinkių, ji lieka už patekimo į Seimą ribos, nes už ją atiduota 4,91 proc. balsų.
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Naujausi duomenys rodo, kad į Seimą patenka „valstiečiai” (19 mandatų), konservatoriai (18 mandatų), darbiečiai (11 mandatų), socialdemokratai, (10 mandatų). Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis pretenduoja gauti po 6 mandatus.
Politikas Valdemaras Tomaševskis ir ELTA žurnalistas Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) spalį vyksiančius Seimo rinkimus pasitinka ne tik sąrašo pirmosiose gretose turėdama skandalingais pasisakymais garsėjantį Zbignevą Jedinskį.
LLRA-KŠS į rinkimus žygiuoja vedina lyderio, kuris vienintelis tarp parlamentinių partijų vadovų nereiškia viešo palaikymo Aliaksandro Lukašenkos tolesnį vadovavimą šaliai kategoriškai atmetantiems baltarusiams.
Valdemaro Tomaševskio teigimu, nėra nieko blogiau nei revoliucijos – jos, įsitikinęs europarlamentaras, visuomet baigiasi ir baigsis giljotinų kalenimu. Todėl, svarsto politikas, su dabartine Baltarusijos valdžia Vakarai turėtų toliau kalbėti, o kelis dešimtmečius A. Lukašenkos represijas kentę baltarusiai – sprendimų ieškoti „demokratiškai“, kreipiantis į režimo teismus. Tai, kad dėl tokio požiūrio LLRA-KŠS dažnai susilaukia aštrios kritikos ir net kaltinimų, V. Tomaševskio manymu, yra kalčiausios „etiketes klijuojančios“ sisteminės partijos ir ypač konservatoriai.
Seimo rinkimams skirtame Eltos skelbiamų interviu cikle V. Tomaševskis taip pat įvardino priežastis, kodėl valdančiųjų gretose atsidūrę tautinėms mažumoms atstovaujantys LLRA-KŠS politikai parlamente nekėlė asmenvardžių rašybos klausimo. Europarlamentaras tikina, kad asmenvardžių rašyba nebuvo pamiršta ar iškeista į „vaiko pinigus“. Už tai, kad tautinėms bendruomenėms svarbus klausimas vis dar stovi vietoje, atsakingas yra, tvirtina LLRA-KŠS pirmininkas, „su kaimyninėmis valstybėmis kovojantis“ užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Galiausiai politikas įvertino darbą koalicijoje su Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“ bei kodėl, esant galimybei po Seimo rinkimų, jis prezidentui Gitanui Nausėdai dar kartą siūlytų Jaroslavo Narkevičiaus kandidatūrą į ministrus.
Pone Tomaševski, su kovos „už kažką“ ar kovos „prieš kažką“ vėliava einate į jau spalį vyksiančius rinkimus?
Tik už. Mūsų pagrindinė nuostata ir kryptis buvo – ir aš pats iš prigimties turiu tokį charakterį – tik už. Mes nekalbame, ko kiti nepadarė, bet daugiausiai kalbame apie tai, ką mes padarėme, kokį įdirbį turime. O jį turime nemažą. Bet, žinoma, jei jau kartais reikia pakomentuoti prieš kažką… Tačiau tik kartais, mes tą darome labai nedažnai. Mūsų parlamentaras Jedinskis tik priminė, ką darė konservatoriai su protestuotojais, kad jie atėmė pensijas… į tai reikėjo atkreipti dėmesį, nes kartais susidaro įspūdis, kad yra labai daug veidmainiavimo.
Bet susidaro ir toks įspūdis, kad priminimai, apie kuriuos kalbate, tampa kur kas svarbesniais nei kalbos apie tai, ko jūs sieksite. Netgi dėmesio susilaukusio Jedinskio feisbuko sienoje… Žvilgtelėjus galima pamatyti, kad nemaža dalis žinučių – be skandalingų pareiškimų – yra skirta būtent konservatorių menamiems „blogiems darbams“ pabrėžti. Štai ir jūs, komentuodamas Jedinskio skandalingą pasisakymą dėl Baltarusijos, ne kartą pabrėžėte, kad „konservatoriai šaudė guminėmis kulkomis“. Taigi ar konfrontacinė komunikacija nenustelbia darbų, kuriuos gali daryt partija?
Kartais, kai mūsų oponentai iš kitų partijų labai veidmainiauja, tai reikia keletą tiesos žodžių pasakyti. Bet mes labai retai tą darome, nes orientuojamės į pozityvią žinutę. Bet, jei yra toks cinizmas, – tų pačių konservatorių veidmainiavimas – tuomet tiesiog reikia priminti, kad žmonės nėra be atminties ar buki, ar, kad jie pamiršo. Jei nori kitus kaltinti – tai pažiūrėk į save. Tai išplaukia iš Evangelijos: nekaltink ir nebūsi kaltinamas. Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
O konservatoriai pradėjo kaltinti visus, kurie yra prieš revoliucijos versiją Baltarusijoje. Mes vienareikšmiškai pasisakome prieš, nes revoliucijos pasekmėse yra labai daug blogio, būna aukų, chaoso. Ir prancūzų revoliucija, ir bolševikų revoliucija – visos revoliucijos praryja savo vaikus. Mes šių pavyzdžių nepamiršome: koks buvo teroras po Prancūzijos revoliucijos, visi siekė laisvės, o vėliau gavo giljotiną. Tas pats su bolševikų revoliucija.
Dabartinė jūsų retorika labai panaši į tą, kuri buvo 2014 m. Jūs, įvykius Maidane komentuodamas, išsiskyrėte tarp parlamentinių partijų lyderių savo pozicija. Priešingai nei kiti politikai, idealizavę ir rėmę ukrainiečius Maidane, jūs sakėte, kad revoliucija yra blogai, kitokią poziciją turėjote ir dėl Krymo okupacijos. O dabar, kalbant apie Baltarusiją, jūs vėl sakote, kad evoliucija geriau nei revoliucija, tarsi duodamas suprasti, kad baltarusiai turėtų laukti, kol kažkas kažkaip ramiai pasibaigs. Ką jūs turite galvoje?
Toks požiūris išplaukia iš gero istorijos žinojimo. Jei mes nežinosime istorijos, tai mūsų pokalbis bus kaip kūnas be kraujo.
Bet kaip jūs, pone Tomaševski, įsivaizduojate. Kai kalbama apie autoritarinius režimus, kad ir apie tokius, kaip Aliaksandro Lukašenkos. Ar jūs tikrai įsivaizduojate situaciją, kad pats Lukašenka ateina ir sako – kalbėkimės. Juk tokių režimų tikslas yra išlikti ir slopinti bet kokias diskusijas dėl naujų socioekonominių, politinių organizavimo klausimų?
Aš matau permainas. Aš buvau vicepirmininku dar pirmoje Europos Parlamento kadencijoje. Tuomet jokio kontakto nebuvo – buvo blokada. 2015 m. pajudėjo ledai ir pirmą kartą dešimties parlamentarų delegacija nuvažiavo. Po to mes buvome dar 3 kartus. Šis mūsų ir visų kitų, kurie mano taip pat, kad reikia dialogo sprendžiant šį (A. Lukašenkos režimo – ELTA) klausimą, darbas privedė prie situacijos, kad opozicija tapo laisvesnė, buvo paleisti politiniai kaliniai… Buvo jaunimo programos, Erasmus. Viską dabar galima sugadinti: bus geležinė uždanga ir jokio kontakto nebus. Kas nuo to laimės – būtent tie, kurie nori autoritarinio valdymo.
Apie ką mes kalbame? Juk faktinio Baltarusijos vadovo Lukašenkos paskutinis žingsnis buvo agresija bei prievarta prieš taikius protestuotojus. Ar protestuotojai ėjo su Molotovo kokteiliais prieš valdžią? To nebuvo.
Su protestais būna įvairiai. Žinoma, tai (valdžios agresija prieš protestuotojus – ELTA) yra blogai, ir tai buvo pasmerkta, ir aš tą padariau: negali būti jėgos naudojimo. Bet mes turime žiūrėti visą foną. Tokio smurto būna, deja, ir kitose valstybėse. Mūsų konservatoriai tokį epizodą turėjo. O kas dabar vyksta Europoje, Amerikoje… Apskritai, tai yra siaubas.
Pasmerkus šią prievartą reikia žiūrėt visus fonus. Aš matau vieną mažą žinutę – vidaus reikalų ministras atsiprašė. To niekada nebuvo. Evoliucija vyksta, ir tie, kurie priešinasi permainoms, supranta, kad pasaulis keičiasi. Bet revoliucijų negali būti.
Jūs sakote studijuojąs istoriją, tai turėtumėte suprasti, kad lyginant bet ką su bet kuo galima ir batus pamesti. Tarkime, ta pati Prancūzijos Didžioji Revoliucija: šalia įdėjų liberté, égalité, fraternité, kurias, kaip sakote, lydėjo giljotina, juk buvo sukurta ir inercija dideliems, milžiniškiems pokyčiams, be kurių Europos ir jos laisvės dvasios nebūtų. Tad man būtų įdomu sužinoti, ką jūs siūlote dabartiniams Baltarusijos opozicionieriams ir Europai? Ką turi daryti sukilusi Baltarusijos opozicija, ką turi daryti Europa, kad lūkestis, kuris tarp baltarusių stiprėjo ypač per kelias pastarąsias savaites, būtų patenkintas?
Baltarusijoje – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Pasakykite, kokia Europa? Europos Sąjunga? Pusė Europos nepriklauso Europos Sąjungai. Atsakymas priklauso nuo to, apie ką mes kalbėsime. Jeigu kalbėtume apie visą Europą – tai ten yra įvairių nuomonių. Kitaip galvoja serbai, rusai, graikai. Jei kalbėtume apie ES – tai ten nėra vieningos nuomonės, ji formuojasi. O nuo ko priklauso ši kryptis, – aš manau, kad ji priklauso ne nuo to, apie ką mes kalbame: demokratija, viešumas. Visa tai yra labai gerai, aš sovietmečiu, kaip ir Jedinskis, kovojau dėl viešumo, tuo metu dabartiniai mūsų oponentai sėdėjo partinėse mokyklose. Klausimas yra – kokie ir kieno yra interesai. Mes puikiai suprantame, kad Europos Sąjungoje daugiausiai svorio turi Vokietija ir kartais Prancūzija. Juk dėl to ir Jungtinė Karalystė išėjo iš Europos, nes negalėjo savo krypties pramušti.
Tad, jei bus sprendžiami Vokietijos interesai, tada reikia klausti vokiečių politikų, ką jie planuoja, kaip įsivaizduoja situaciją (…).
Pone Tomaševski, pakalbėkime konkrečiai, iš jūsų visos retorikos – su visu istorinių analogijų šleifu – galima susidaryti įspūdį, kad jūs atsargiai žiūrite į Baltarusijos opozicijos bandymą išstumti Lukašenką.
Mes ne tiek kalbame atsargiai, mes kabame realiai.
Bet koks būtų jūsų atsakymas. Pavyzdžiui, ar jūs palaikote tokią rezoliuciją, kokia buvo priimta Seime?
Mes palaikėme, kadangi mes žinome, kad turi būti vieninga politika.
Bet ar su viskuo, kas ten parašyta, nesutinkate?
Daug kas nesutinka. Net du parlamentarai susilaikė.
Jie norėjo griežtesnės pozicijos, o kokios jūs norėjote?
Mes manome, kad, kai pasakai A, turi žinoti, kas bus po to. Reikia bandyti prognozuoti. Bet visame šiame procese turi būti diskusija, nuomonių ringas, kad būtų priimtas optimalus sprendimas. Dabar buvo Linkevičiaus planas – tai viskas… Opozicija laimi, jiems reikalinga parama, dvasinė – taip pat. Bet išeina taip, kad mes dabar kalbamės ketvirtadienį, o ar yra kas nors aišku dėl Lukašenkos? Jis nekelia ragelio Merkel ir panašu, kad taikiai neperduos valdžios.
Tai jei jūs turėtumėte sprendimo vadeles – ką būtumėte daręs kitaip?
Dialogas.
Su kuo? Su Lukašenka?
Yra daug galimybių kontaktuoti. Yra ambasados. Reikia pradėti kontaktuoti. Mes nedeginame tiltų. Tik tuomet galima ir tiems patiems protestuotojams padėti. O dabar jei bus geležinė uždanga… Mes penkerius metus dirbome sunkiai, kad ji būtų atidaryta.
Ar aš klystu sakydamas, kad, jūsų nuomone, būtų buvę geriau, jei po tokių rinkimų, kokie įvyko, protestai Baltarusijoje nebūtų kilę?
Ne, aš apie protestus apskritai nekalbėjau.
Bet viskas iš čia ir kyla: baltarusių visuomenė sukilo prieš valdžią.
Geriausiai būtų, kad rinkimai būtų laisvi, kad žmonės galėtų reikšti savo nuomonę. Tai būtų geriausiai.
Bet taip nebuvo.
Galima perskaičiuoti balsus. Galų gale reikia panaudoti nors mažą demokratinį būdą – gal Baltarusijoje ir nėra demokratijos kaip Švedijoje – reikia panaudoti teisinį kelią. Apskųsti teismui.
Pone Tomaševski, kokiam teismui? Baltarusijos teismams, kurie yra suaugę su režimu?
Nesvarbu.
Tai, pone Tomaševski, yra labai svarbu.
Apskųsti teismui ir bandyti įrodyti, surinkti faktus.
Opozicija jau pateikė faktus, sako, kad tūkstančiai pažeidimų.
Būtent, tada būtų konstruktyvus darbas. To nepadarius keliama įtampa. Kažkas nori, kad mes būtume labai primityvūs, kaip Maidane.
Kažkas nori, kad mes būtume labai primityvūs, kad pažintume tik dvi spalvas. Tas, kas sako, kad čia nelabai balta, tas iš karto priešas, jis už Lukašenką. Visi mąstantys žmonės gali pastebėti tam tikrą konflikto eskalavimą. (…) Viską galima pasiekti ir be kraujo. Jei kažkas kalba, kad be kraujo nieko nepasieksime, yra tiesiog cinikas. Mano pagrindinė žinia, kad aš prieš tokią kryptį, apie kurią kalba Vytautas Landsbergis. Tai yra nusikaltimas. Šiandien 21 a. kraujo neturi būti, galima išspręsti taikiai visas problemas.
Žiūrint bent jau į pastaruosius 8 metus, jūsų partijos narius lydėdavo skandalai: ponas Jedinkis dabar, jūs vaikščiojote su Georgijaus juostelėmis, ponia Cytacka nukabinėjo lietuviškai užrašytas gatvės lenteles, išvadino prezidentę melage, nekėlė valstybinės vėliavos per šventes. Kaip aiškinate tai, kad jūsų partija nuolatos atsiduria viešosios kritikos sūkuryje?
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
Aš turiu vieną atsakymą. Jei vienu argumentu pasakyčiau, kodėl mes išsiskyrėme, tai mes nesame posovietinė ir pokomunistinė partija. Iš to išplaukia visos kitos situacijos ir momentai. Mes vieninteliai reikalaujame liustracijos – tą padarė čekai, estai. O mūsų oponentai iš sisteminių partijų, ne iš „valstiečių“, tai konservatoriai, liberalai… jie turi komunistinio režimo šaknis. Jie užslaptino KGB archyvus…
Bet būtent jūs prisisegėte Georgijaus juostelę, turinčią aiškų Rusijos imperializmo toną. Ponas Jedinskis kalbėjo apie Kijevo bombardavimą…
Mūsų oponentai bijo, kad mes atskleisime jų tapatybę ir šaknis, nori, kad apskritai mūsų nebūtų. Jie klijuoja etiketes.
Bet, pone Tomaševski, jūs tiesiogine to žodžio prasme prisisegėte Georgijaus juostelę. Jūs žinojote, kokią prasmę jai suteikė Kremlius.
Juostelei tik dabar suteikta ši prasmė, ir tą daugiau padarė mūsų oponentai. Nes tie, kurie sukuria (tokius simbolius – ELTA), mano, kad žmonės yra tokie primityvūs, kad jie nieko nežino. Koks čia sovietų simbolis? Tai yra Švento Jurgio simbolis, kovos su blogiu simbolis. Reikia tai žinoti. Jei kažkas to nežino, aš neturiu apie ką kalbėti. Mes turime žinoti istoriją. Tai gėrio simbolis, o tai, kad kažkur jį naudoja separatistai, tai gali naudoti. Hitleris taip pat kryžių naudojo, ar dėl to mes kryžiaus atsisakysime? Tai propaganda, tačiau ne Kremliaus, o tų mūsų posovietinių partijų… Aš su tokia propaganda nesutinku. Georgijaus juostelė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
O jei kalbame apie simbolius. Viešojoje erdvėje nuvilnijo nuostaba, kai pareiškėte, kad ponas Jedinskis ves rinkimų sąrašą. Jūs sakėte, kad tai yra „idėjinis, iškalbus ir drąsus politikas“. Turėtumėte sutikti, kad jis yra nevienareikšmiškai vertinamas politikas. Ar nebūtų patrauklesnis variantas pasiūlyti labiau konvencinį variantą – ministrę Ritą Tamašunienę ar bent kažką panašaus?
Mes turėjome pasiūlymų daug, turime daug lyderių. Bet vienas iš vicepirmininkų tapo sąrašo pirmuoju numeriu. Tai buvo priimta, ir tai yra labai gerai.
Bet ar jūsų netrikdo tai, kad Z. Jedinskio pasakymai ir pamąstymai sukelia ažiotažą ir skandalus.
Mes esame tokia stipri partija, kad (tai nesvarbu – ELTA). Žmonės žiūrės, visų pirma, į programą.
Jūsų partija į šią valdančiąją daugumą įsijungė antrojoje šios kadencijos pusėje, ir galėjo susidaryti toks įspūdis, kad sugebėjote užduoti muzikos toną gausiausiai Seimo jėgai – „valstiečiams“. Ginant jūsų deleguotą ministrą Narkevičių Seimo lyderiai nepabūgo net Prezidentūrai skersai kelio stoti. Pritarsite, kad turėjote „auksinę akciją“ šioje koalicijoje? Ar sutinkate, kad turėjote daugiau įtakos, negu tai leistų turėtas mandatų skaičius?
Aš manau, kad yra kitaip. Mes dabar sąvokas vartojame kaip kokioje akcinėje bendruomenėje. Mes su bizniu nesame susiję apskritai. Mes turime ne tiek įtakos, mes turime daug solidumo, įdirbio ir gerą reputaciją. Galima turėti 30 parlamentarų, o po to suskilti. Mūsų žmonės nevaikščioja po partijas, jie yra principingi. Žmonės tą mato ir supranta ir nori su mumis dirbti, nori mums daug daugiau pasiūlyti. Nes jie įsivaizduoja, kad čia optimalus politikos variantas – sąžiningumas, nesivaikymas valdžios bet kokia kaina.
Bet kodėl jūs to svorio nepanaudojote sprendžiant tuos klausimus, kurie tiesiogiai kyla iš jūsų partijos profilio – tautinių mažumų atstovavimo. Jūs kėlėte vaiko pinigų klausimą, kalbėjote apie bankų apmokestinimą, bet asmenvardžių rašybos klausimas praktiškai net nebuvo paminėtas. Su valdančiąja dauguma, kuri kelis kartus aiškiai parodė, kad išlaikyti koaliciją yra tikslas numeris vienas, principingas šio klausimo kėlimas galbūt būtų leidęs uždaryti šį tris dešimtmečius buksuojantį procesą.
Žinote, procesas vyksta. Žinoma, norėtųsi, kad greičiau būtų išspręstas.
Bet kodėl jūs nekėlėte šio klausimo?
Mes ne tik keliame, mes sprendžiame. Kalbinis standartas sovietmečiu tautinių mažumų atžvilgiu buvo geresnis nei dabar. Mes galėjome visų dalykų mokytis savo gimtąja kalba, dabar 3 dalykai įvesti mums ne gimtąja kalba. Žmonės piktinasi.
Bet ar jūs, kalbėdamasis su Ramūnu Karbauskiu, nepabandėte pasakyti, kad štai mūsų sąlygos, mes jas pateikiame kaip prioritetą numeris vienas, jei ne – tai mūsų paslaugų nebus… Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.
Mes suprantame, kad šiuos klausimus turime išspręsti. Mes ratifikavome Tautinių mažumų apsaugos gynimo konvenciją.
Ten viskas surašyta, kaip turi būti. Dar 2000 metais tai padarėme.
Bet esmė juk yra politinis klausimo kėlimas.
Aš atsakysiu. Ši konvencija yra sudėtinė dalis mūsų teisinės bazės. Tad klausimas lyg ir buvo išspręstas 2000 m.
Bet, deja, vieną ir kitą kartą konservatoriai ir liberalai turėjo valdžią.
Bet sutikite, šioje valdančiojoje daugumoje jūs asmenvardžių klausimą iškeitėte į vaiko pinigus.
Mes nieko neiškeitėme.
Buvo aiškiai jūsų pasakyta. Mes einame į valdančiąją koaliciją tokiomis ir tokiomis sąlygomis. Ir tarp tų sąlygų asmenvardžių klausimo nebuvo.
Piketas dėl nepagrįstų lenkiškų pretenzijų Vilniuje, prie Seimo rūmų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl asmenvardžių yra vienas sakinys. Mes įrašėme, kad būtų vykdoma Tautinių mažumų apsaugos gynimo konvencija ir, jei ji bus vykdoma, – visi klausimai bus išspręsti. Jei yra sutikimas, kad (konvencija – ELTA) turi būti vykdoma – tai jau yra pirmas žingsnis. O po to turi dirbti tie žmonės, kuriems tai priklauso, – visų pirma, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Bet jis to nedaro. Mes negalime įtikinti Linkevičiaus, kad ši konvencija turi būti vykdoma. Jei mes daug kalbėsime, o jis nevykdys – tai nebus išeitis. Mes norime, kad į ministeriją ateitų žmogus, kuris ne tik kovos su kaimyninėmis šalimis, bet ir viduje realizuos ES kryptį. Kol kas pas mus tai neveikia.
Neveikia dėl to, kad Seime šio klausimo niekas nebekelia.
Ne Seimas. Yra pasirašyta konvencija, turi ministerija vykdyti.
Ne vienas pasakytų, kad, norint išspręsti tokį klausimą, reikia tai įrašyti į koalicijos ar tarpfrakcinę sutartį, kaip esminį tikslą, kurį iki Seimo kadencijos pabaigos reikia išspręsti. Sutikite, tokio susitarimo nebuvo.
Patys žmonės sprendžia. Jeigu ministerija nenori tokios problemos pamatyti, patys žmonės per teismus sprendžia. Šis klausimas bus sprendžiamas, bet iki begalybės mes šiuo klausimu nediskutuosime. Reikia vykdyti, bet nediskutuoti. Praėjo 30 metų, kai esame nepriklausomi. Buvo geras tautinių mažumų įstatymas, bet jį konservatoriai 2010 m. panaikino. Tai yra veidmainystė… Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
Pone Tomaševski, į kokį elektoratą jūs taikote?
Mums elektoratas nėra tikslas savyje, mes nemanome, kad reikia taikyti į elektoratą, kad gautume balsų. Mes taip nemąstome. Mes vietas Seime suprantame kaip įrankį, kad padėtume žmonėms. Be aptartos problemos (asmenvardžių rašybos – ELTA), svarbu socialinė nelygybė, socialinis teisingumas, vaiko pinigai, nemokami vaistai senjorams, diferencijuoti mokesčiai, kurie praėjo mūsų balsų dėka. Turi būti aiški kryptis – socialinis teisingumas. Todėl mes siūlome, kad būtų tryliktoji pensija žmonėms, kad žmonės prieš Kalėdas nebūtų kaip ubagai, kad normaliai pasitiktų šventes. Kitas dalykas – tai šeimos vertybės, tradicinės šeimos, krikščioniškos vertybės.
O kaip, jūsų nuomone, buvo įgyvendinamos Sauliaus Skvernelio Vyriausybės reformos?
Žinote, 20 metų buvo kalbama apie progresinius mokesčius… Tris kartus turėję valdžią socialdemokratai nieko nepadarė. Todėl mes tuomet ir išėjome iš koalicijos – nieko nebuvo daroma. Buvo neįmanoma dirbti. O dabar viskas dėl mūsų balsų padaryta.
O kokie prioritetai, jūsų nuomone, turėtų būti keliami naujam Seimui?
Visų pirma, reikia diferencijuoti mokesčius. Pirmas žingsnis padarytas, o antras žingsnis turi būti toks – kas uždirba minimalų atlyginimą, moka tik simbolinį 1 euro mokestį. Tada į rankas gautų 608 eurus. Mes siūlome išeitį iš skurdo. Taip pat reikėtų stiprinti šeimos politiką, daugiau lengvatų, daugiau pinigų vaikams. Tai labai svarbūs klausimai. Šaltinis būtų apmokestinant prekybos tinklus, bankus.
Kur įsivaizduojate savo partiją po Seimo rinkimų: valdančiojoje daugumoje ar opozicijoje?
Mes nebijome būti opozicijoje, kadangi mums svarbiausia – principingumas.
Bet jei susiklostytų taip, kad formuotųsi panaši centro kairės koalicija ir jus bendram darbui kviestų tas pats Ramūnas Karbauskis, kad ir su mažesniu politiniu svoriu. Sutiktumėte? Galite pasakyti, kad esate patenkinti bendradarbiavimu su dabartiniais „valstiečiais“?
Gyvenime mes nesame patenkinti viskuo. Visada yra niuansų. Mes pasiūlėme neįvesti taršos mokesčio. Mes manome, kad jis yra perteklinis, tačiau mes nesusitarėme. Bet apskritai žiūrint… Aš politikoje ne pirmą dieną: mes valdančiojoje koalicijoje esame buvę jau 4 kartus.
Palyginus, tai dabar darbas yra kur kas konstruktyvesnis. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje mes nieko negalėjome nuspręsti, o ką nuspręsdavome, nebūdavo vykdoma. Dabar yra kitaip. Tai naujos kokybės politika, o ne tik biznio interesų atstovavimas.
Prezidentas ne kartą ir nedviprasmiškai yra davęs suprasti, kad Jaroslavas Narkevičius negali būti ministru, kad nepasitiki juo, galiausiai pabrėžė, jog dabartinis susisiekimo ministras naujoje Vyriausybėje ministru dirbti negalės. Jei visgi susiklostytų taip, kad formuotumėte valdžią ir turėtumėte galimybę siūlyti ministrus. Panašu, kad J. Narkevičiaus jau nebeteiktumėte. Bet ar nebijote, kad po karčios praktikos dėl J. Narkevičiaus prezidentas ir su kitais jūsų pasiūlytais kandidatais bus itin atsargus?
Mūsų tikslas nėra turėti postus. Dabar susisiekimo ministras J. Narkevičius paspartino ministerijos darbą. Darbo įvertinimas yra. Gerai tvarkosi ir R. Tamašunienė. Mes parodėme, kad esame ne tik idėjiniai ir galvojame apie paprastą žmogų, bet mes parodėme, kad galime, kad turime daug žmonių, kurie gali tokias aukštas pareigas eiti. Žinoma, kad mes juos siūlysime į tokias pat aukštas pareigas.
Ar ir J. Narkevičių siūlytumėte dar kartą?
Aš manau, kad siūlysime žmones, kurie turi patirtį, kad neateitų į ministeriją mokytis, kad būtų tęsiami darbai. O su prezidentu… Aš manau, susitarsime. Žinote, politikoje yra taip: niekada nesakyk niekada. Aš manau, kad mums pavyks susitarti.
Netgi dėl J. Narkevičiaus?
Aš manau, kad bendri mūsų valstybės interesai yra svarbiausia.
Vilniaus r. savivaldybės tarybos opozicija piktinasi LLRA-KŠS narių taryboje vangumu: diskriminuojami lietuviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Diskusijos netyla po pastarąją savaitę įvykusios konferencijos, kuomet Vilniaus opozicijai priklausantys rajono savivaldybės tarybos nariai pareiškė nepasitinkinimą, esą rajone dominuojantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) politikai nesprendžia esamų problemų švietimo srityje.
Rajono opozicija prieš savaitę surengtoje konferencijoje tvirtino, kad Vilniaus rajone yra nesudaromos mokymosi valstybine kalba sąlygos ir, nepaisant esamų poreikių, LLRA-KŠS dominuojama savivaldybė tiesiog ignoruoja paraiškas organizuoti darželius ir mokyklas valstybine kalba.
Savo ruožtu Vilniaus rajono savivaldybė ir jos merė Marija Rekst tuomet suskubo opozicijos priekaištus paneigti, deklaruojant, kad visos sąlygos vaikus ugdyti nacionaline kalba yra sudarytos. Antradienį į savivaldybės deklaruotą pareiškimą, neigiantį opozicijos keliamas problemas, opozicija sureagavo vėl.
„Deja, tenka konstatuoti, kad, kaip ir ankstesniais kartais, toliau ciniškai ir atkakliai kartojami teiginiai, kuriais bandoma apmulkinti viešąją informacinę erdvę. Savivaldybės administracija yra puikiai įvaldžiusi demagogiją ir manipuliacinius mechanizmus, kuomet su realia padėtimi nesusipažinę asmenys ir gali pagalvoti, kad čia vyksta puolimas prieš lenkų tautinę mažumą“, – rašoma Vilniaus rajono opozicijos išplatintame pranešime.
Pasak rajono opozicijos nuomonę pareiškusio Centro dešinės frakcijos seniūno Gedimino Kazėno, Vilniaus rajono savivaldybės teiginiai apie atidarytas naujas grupes ar pastatytas naujas švietimo įstaigas dar nereiškia, kad rajono opozicijos keliamos problemos realiai sprendžiamos.
„Faktas yra tas, kad tai nelabai atliepia ugdymo valstybine kalba poreikius (…), dažnai nutylima, kad ten ugdymas vyksta lenkų kalba. Tuo metu ten, kur jau seniai yra milžiniškas poreikis (Riešė, Avižieniai, Sudervė, Mickūnai ir kt.), užsispyrusiai ir ciniškai ignoruojami tėvelių prašymai“, – pabrėžia G. Kazėnas.
Jo teigimu, rajone augant gyventojų skaičiui, poreikis ugdymo įstaigų, kuriose būtų mokoma lietuvių kalba, tik didėja.
„Sudervės seniūnijoje iki šiol nėra savivaldybės ugdymo įstaigos valstybine kalba (veikia tik ŠMSM įsteigtas Buivydiškių mokyklos skyrius, kuriame yra ir darželis, ir pagrindinė mokykla su apie 180 vaikų). Tuo metu Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų skyriuje (kuriame beliko vos keletas darželinukų), niekaip nepavyksta prisiprašyti, kad būtų papildomai įsteigtos grupės valstybine ugdomąja kalba. Vietoje to, artimiausiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus patvirtinta, kad ten atidaromos spec. poreikių grupės lietuvių ir lenkų kalbomis“, – teigiama pranešime.
Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į opozicijos mestus priekaištus, teigė, kad iš viso 2019-2020 metais Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose sukomplektuotos 118 ikimokyklinio (iš jų 42 proc. – lietuvių ugdomąja kalba, 56 proc. – lenkų k. ir 2 proc. – rusų k.) ir 61 priešmokyklinio ugdymo grupės (iš jų 41 proc. – lietuvių ugdomąja kalba, 56 proc. – lenkų k., 3 proc.– rusų k.), kuriose ugdomi 2 858 vaikai.
Tuo metu, pasak opozicijos, remiantis ŠMSM duomenimis, jau nuo 2008 m. įvyko savotiškas lūžis, kuomet poreikis mokykloms, kuriose būtų ugdoma lietuvių kalba, ėmė labai sparčiai augti.
„Valstybine kalba ugdomų mokinių skaičius yra apie 30 proc. didesnis nei tautinės mažumos kalba. Ši tendencija nuolat auga. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kitokios tendencijos yra su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu“, – opozicijos nuomonę deklaravo G. Kazėnas.
ELTA primena, kad pastarąją savaitę surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus rajono opozicija pareiškė, kad Vilniaus rajone itin opios švietimo problemos – trūksta darželių, mokyklų, nesudaromos mokymosi valstybine kalba sąlygos. Savo ruožtu Vilniaus rajono savivaldybė neigia šiuos mestus kaltinimus.
Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Premjerui Sauliui Skverneliui pirmadienį užsiminus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu, pastarąjį delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRS-KŠS) teigia, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS piktinasi, kad, pasak jų, buvo rinkta informacija apie žmones tautybės pagrindu.
Kartu, pabrėžia partija, jei informaciją buvo rinkta be teismo sprendimo – tai prieštarauja įstatymams.
„Praeitą savaitę viešojoje erdvėje buvo plačiai aptariama ir komentuojama prezidento Gitano Nausėdos patarėjų gauta pažyma apie neva 20 ministro J. Narkevičiaus įdarbintų lenkų tautybės žmonių. Prezidentūros skleista informacija nepasitvirtino. Tuo tarpu 12 lenkų tautybės asmenys nepriklausantys jokiai partijai buvo įdarbinti ne ministro, o ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų”, – rašoma pirmadienio vakarą išplatintame LLRS-KŠS spaudos biuro pranešime.
Išplatintoje nuomonėje pabrėžiama, kad Lietuva per amžius garsėjo pagarba valstybę sudarančioms tautinėms bendrijoms, tuo tarpu prezidento patarėjų komanda, pasak jų, neteisėtais veiksmai eskaluoja nesantaikos kurstymą.
„Tenka tik apgailestauti, kad prezidento patarėjų minėti neteisėti veiksmai eskaluoja tautinės nesantaikos kurstymą, diskredituoja Lietuvos valdžios institucijas ir menkina tolerantiškos ir teisinės mūsų Valstybės įvaizdį”, – rašoma LLRA-KŠS išplatintame pranešime.
Kartu priduriama, kad Prezidentūros rinkta informacija apie galimai J. Narkevičiaus susisiekimo sektoriuje įdarbintus žmones gali tiesiog būti bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu.
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu”, – teigiama partijos pareiškime.
Kartu LLRA-KŠS priduria, kad, pasak jų, šalies Konstitucijoje draudžiama rinkti informaciją apie asmenį negavus teismo sprendimo.
„Pagal Lietuvos Konstitucijos 22 straipsnį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą”, – rašome pranešime. LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Kartu LLRA-KŠS išplatintoje pozicijoje cituojamas Lietuvos Konstitucijos straipsnis, draudžiantis žmogaus teisių varžymą ir lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taip pat minimas Europos Sąjungoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, nustatantis vienodus asmens duomenų apsaugos standartus.
LLRA- KŠS atkreipia dėmesį, kad pastarajame reglamente suformuluota bendra taisyklė, kad duomenys apie etninę kilmę yra neskelbtini, nes, atsižvelgiant į jų kontekstą, gali kilti didelis pavojus žmogaus teisėms ir laisvėms.
Premjeras pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
Sunkiai pravažiuojamas kelias. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė 2019 metų rudenį pinigų skyrė kelio tiesimui iki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausančio Zbignevo Jedinskio sklypo ir naujai pastatyto namo, sekmadienį pranešė LRT radijo naujienų tarnyba.
Kaip skelbia LRT radijas, 2019 metų spalio 30 dieną susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teikimu, Vyriausybė patvirtino nutarimą, pagal kurį 125 tūkst. eurų buvo skirti vienintelei gatvei Pabradėje asfaltuoti – Arnionių gatvei. Būtent joje, akcentuoja LRT radijas, ir gyvena LLRA-KŠS priklausantis Seimo narys Z. Jedinskis.
Kartu radijas primena, kad būtent per šį Vyriausybės posėdį pinigai skirti ir gatvei šalia premjero Sauliaus Skvernelio namų Vilniaus rajone asfaltuoti.
„Dabar tikrai nekomentuosiu, paklauskite savivaldybėje, aš čia nieko nežinau”, – komentuodamas tvarkomą kelią LRT radijui sakė Z. Jedinskis ir žurnalistės paprašytas paaiškinti, ar politikas žinojo, kad bus tiesiamas kelias, tikino, kad apskritai apie tai girdintis pirmą kartą.
„Pirmą kartą girdžiu, nesąmones šnekate”, – teigė politikas.
LRT radijas taip pat atkreipė dėmesį, kad Švenčionių merui investicijų ir regioninės plėtros klausimais patarinėja Seimo nario Z. Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis, kuris jau buvo patekęs į žurnalistų akiratį dėl galimo naudojimosi Seimo viešbučio paslaugomis.
Z. Jedinskio sūnus LRT žurnalistę tikino, kad neprisimena, ar dalyvavo svarstant jo tėvo gatvės tvarkymo klausimą.
„Neatsimenu, kaip ten iš tikrųjų buvo tada. Manau, kad visi projektai sveikintini. Tikriausiai gal į gerą pusę žiūrėjome, nes visam rajonui čia geriau“, – komentavo E. Jedinskis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Širvintų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Šarėjus LRT teigė, kad sprendimams politiko sūnus įtakos neturėjo, o prioritetiniais šie darbai tapo dėl netoli suprojektuoto paplūdimio.
„Kažkieno prioritetų šitoje vietoje tikrai nėra, ar tai, kad dirba artimas giminaitis, ar nedirba. Prioritetas yra patys rajono ir jo gyventojų interesai, siekiami rezultatai. Ne dėl vieno žmogaus dirbama savivaldybėje. (…) Toje vietoje gyvena, sakykime taip, šeima, bet kartu šalia tos vietos eina kelias prie jau suprojektuoto miesto paplūdimio“, – kalbėjo A. Šarėjus.
ELTA primena, kad daug kritikos dėl asfaltuojamos gatvės susilaukė ir premjeras S.Skvernelis.
Portalas15min.lt atlikęs tyrimą dar 2019 m. lapkričio mėnesį skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui. Pats Vyriausybės vadovas teigė, kad į šalia jo namų tvarkomos gatvės procesus nesikišantis.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos-Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) atstovu Jaroslavu Narkevičiumi, politologai tvirtina, jog premjeras Saulius Skvernelis dabar yra įvarytas į kampą. Valdantiesiems stojant mūru už J. Narkevičiaus likimą ministro poste, S. Skverneliui teks ieškoti išeičių.
Eltos kalbinti politologai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė tvirtina, kad situacijos, supriešinusios šalies vadovą G. Nausėdą ir valdančiuosius galima buvo išvengti.
Ekspertai tikina, kad įsisiūbavus susisiekimo ministro J. Narkevičiaus skandalams dėl jo veiksmų, pastarąjį galima buvo pakeisti jo kolega, dar Vyriausybės formavimo etape įvardintu galimu kandidatu į ministro postą, dabartiniu susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi. Tai, anot politologų, ir dabar būtų racionaliausias valdančiųjų sprendimas.
Racionaliausias sprendimas – V. Kondratovičius?
J. Narkevičių pakeisti V. Kondratovičiumi, pasak A. Krupavičiaus, reikėtų jau dabar, siekiant išvengti dar didesnio konflikto valdžioje.
„Reakcijos į prezidento nuomonę yra skirtingos, bet, jei ieškoti racionaliausio sprendimo, tai tiek Lenkų rinkimų akcijai, kuri delegavo Narkevičių į ministro postą, tiek Vyriausybei ir ministrui pirmininkui, tiek valdančiajai daugumai Seime geriausias scenarijus yra greitas susisiekimo ministro pakeitimas. Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Rokiruotės kontūrai, ko gero, yra aiškūs: į susisiekimo ministrus LLRA buvo viešai, kaip kandidatą, įvardijusi dabartinį susisiekimo viceministrą Vladislavą Kondratovičių, kuris ministerijoje dirba nuo 2013 m., užėmė įvairias svarbias pareigas ir žino sritį, ministerijos veiklos turinį ir tikrai galėtų greitai pakeisti ministro postą J. Narkevičių“, – Eltai geriausią galimą valdančiųjų sprendimą įvardijo A. Krupavičius, pridūręs, jog tai būtų protingiausias ir mažiausiai darantis nuostolių kelias.
Jam antrino ir R. Urbonaitė.
„Iš LLRA šito posto niekas neatima, pradėkime nuo to. Jie galėjo priimti tą sprendimą – paimti ir pakeisti ministrą bei nebetempti gumos – matomos didžiulės įtampos, galbūt tai būtų naudinga dėl to paties biudžeto, taip pat dėl to, kad nebūtų nukreipiamas dėmesys.
Galima įvairiai svarstyti, ar J. Narkevičiaus tos nuodėmės tokios didelės, bet vis dėlto mes kalbame apie tam tikrą politikos standartą ir ta etinė, moralinė pusė negali būti visada paraštėse. Jeigu jie būtų patys tai padarę ir pagalvoję, tai galbūt dabar nereikėtų kurti visokių istorijų apie sąmokslo teorijas, kad kažkas nori sugriauti valdančiąją koaliciją. Jie gali viską labai ramiai išspręsti pakeisdami ministrą ir tiesiog niekas nebeturės prie ko prikibti“, – kalbėjo politologė.
A. Krupavičiaus teigimu, ilgai besitęsianti istorija būtų nenaudinga tiek valdantiesiems, tiek Vyriausybei, tiek pačiai LLRA-KŠS.
„Vyriausybės darbotvarkė ir taip yra perpildyta. Pagrindinis klausimas, kur ietys laužomos ir jos bus laužomos artimiausioje ateityje – valstybės biudžetas. Valdančiajai koalicijai, Vyriausybei ir premjerui papildomo galvos skausmo dėl susisiekimo ministro tikrai nereikia“, – teigė A. Krupavičius.
Valdantieji turėjo būti pasirengę
Tuo tarpu MRU politologė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad valdantieji, premjerui S. Skverneliui turint nedarbingumą, turėjo nuolat su juo komunikuoti ir būti pasirengę tokiems scenarijams.
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Turėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris leidžia ministrui pirmininkui užsiimti pirmiausia savo gydymu, o visi kiti tuomet padaro visus darbus. Dabar toks jausmas, kad to tikro dialogo bei veiksmų koordinavimo nelabai yra. Tarsi Vyriausybė sau, premjero frakcija sau, o premjeras, aišku, dabar turi kitą prioritetą, kas yra visiškai logiška. Net neatsistatydinęs premjeras galėjo būti geresnėje situacijoje, jeigu kiti politikos veikėjai būtų tai įvertinę ir surėmę pečius tam, kad amortizuotų tą sudėtingą situaciją“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Vis dėlto, MRU politologės teigimu, valdantieji, vietoje krizės sprendimo, prioritetus dėliojasi kitaip.
„Kad nėra noro koncentruotis būtent į esmines problemas, į stabilumą, suremiant pečius dėl to paties biudžeto, rodo tokie faktai, kaip, pavyzdžiui, įtraukimas į darbotvarkę klausimo dėl 3 proc. rinkimų kartelės. Tai rodo, kad politikai visiškai apie kitus dalykus galvoja“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Ketvirtadienį susisiekimo ministrui J. Narkevičiui prezidentas G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą ir paragino jį trauktis iš pareigų, primena ELTA. Šalies vadovo abejones tolesniu J. Narkevičiaus darbu Vyriausybėje lėmė skandalai, į kuriuos per pastarąsias kelias savaites ministras įsivėlė.
Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, R. Karbauskis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minima Seimo narė Irina Rozova niekaip nesusijusi su Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniška šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai, kad ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais nuslėpusią LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausančią ir Rusų aljansui atstovaujančią I. Rozovą bandoma susieti su valdančiojoje koalicijoje esančia LLRA-KŠS yra tik opozicijos inspiruotas politinis veiksmas.
Politikas tikina, LLRA-KŠS dėl I. Rozovos spaudimo „valstiečiams“, grasinant pasitraukti iš koalicijos, nedaro, nes, pasak jo, visi supranta, kad kiekvienas žmogus prisiima asmeninę atsakomybę.
„Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos. Šioje situacijoje klausimai, kurie kyla – būtent dėl opozicijos elgesio“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad galutinis sprendimas dėl apkaltos I. Rozovai bus padarytas atlikus tyrimą.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jei tyrimas duos rezultatą tokį, kad mes turime sudaryti specialią komisiją ir turime nagrinėti apkaltos klausimą, – taip ir bus padaryta. Užtikrintai galiu pasakyti, kad nei Lenkų rinkimų akcija, nei kas nors kitas neatsistos skersai kelio ir nesakys, kad mes išeinam, jeigu jūs tą darote. Visi suprantame, kad atsakomybė kiekvieno žmogaus yra asmeninė, o Lenkų rinkimų akcija su tais dalykais nieko bendro neturi“, – kalbėjo politikas.
„Manau, ar tai būtų Valstiečių žaliųjų sąjungos narė, ar Lenkų rinkimų akcijos – kiekviena partija supranta, kad turi labai atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus“, – apibendrino „valstiečiųׅ“ lyderis.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.
Valdemaras Tomaševskis. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis samprotauja, kad tikroji Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyvos pradėti parlamentinį tyrimą LLRA-KŠS frakcijos narei Irinai Rozovai priežastis gali būti ne jos nuslėpti kontaktai su galimai nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis išorės jėgomis, o tiesiog siekis „numarinti“ korupcinę „MG Baltic“ bylą.
Europarlamentaras sako, kad po NSGK posėdžio pateikta informacija pasitikėjimo I. Rozova nesumažino, nes, tvirtina jis, žmogiška yra klysti.
„Parlamentarai bendrauja, dažnai bendrauja, čia nieko nuostabaus nėra. Tiesiog reikia žinoti, kur bendrauti – geriausia bendrauti Seime oficialiai. Gal ne visi žino apie tai. O jeigu kažko neįrašė, kažkokios informacijos, gal pamiršo. Tai yra žmogiška. Tad nereikia eskaluoti klausimo, kurio mes dar nežinome“, – Eltai sakė V. Tomaševskis, pridurdamas, kad jo nuomone, I. Rozovos klausimas yra per daug eskaluojamas.
„Apskritai aš manau, kad yra eskaluojama tam tikra problema su Irina Rozova. Buvo pradėta dėl išvykos į Gruziją. Dabar tokio klausimo nėra, nors tris savaites buvo eskaluojama“, – sakė europarlamentaras. Atsakydamas į paties iškeltą klausimą politikas samprotavo, kad už visko gali slypėti konservatorių interesai.
„Kyla klausimai, kodėl eskaluojama. Reikia pažiūrėti, kas eskalavo. O eskalavo konservatoriai, Laurynas Kasčiūnas ir kiti. (…) O kodėl buvo eskalavimas? Tai būdas nukreipti dėmesį į kitą naujovę. Kad ir šiandien. Siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo savęs. Visuomenė dar nepamiršo „MG Baltic“ korupcinio skandalo, kuriame figūravo tas pats Kasčiūnas“, – kalbėjo V. Tomaševskis, pridurdamas, kad, jo nuomone, realių veiksmų prieš I. Rozovą taip ir nebus imtasi.
„Galima spėlioti, kad veiksmų nebus, nes tai yra būdas nukreipti dėmesį į kitą problemą. Tai yra būdas numarinti korupcinę bylą“, – apibendrino jis.
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo NSGK, išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, kodėl LLRA-KŠS priklausančiai Seimo narei I. Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.
Pasak NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.
„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.
NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos.
ELTA primena, kad NSGK pastarąją savaitę jau svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba sukėlė masinius protestus šalyje.
Į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika tuomet teigė, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
Su tuo sutinka ir ekspertai, tvirtinantys, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas didinti savo galią.
Vilniaus rajono opozicija vienijasi prieš V. Tomaševskį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus rajono opozicinės partijos rodo solidarumą prieš kovo mėnesį vyksiančius savivaldos rinkimus. Pasipiktinimas Valdemaro Tomaševskio vadovaujama ir Vilniaus rajoną valdančia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vykdoma politika suvienijo ir nacionaliniu lygmeniu konfrontuojančius opozicijos bei valdančiųjų politikus.
Vilniaus rajono politikai neslepia, kad įtampoje gyvenančių partijų solidarumo demonstravimas savivaldoje kyla „ne iš gero gyvenimo“, problemos, kurių LLRA-KŠS nėra linkusi spręsti savivaldoje, pasak opozicijos politikų, yra kur kas svarbiau nei nesutarimai tarp partijų lyderių.
„Rajone politikos mes bandome nedaryti. Dabar svariausia yra mūsų rajono žmonės ir jų interesai. Šiandien svarbiausi interesai – vaikų darželiai, mokyklos, infrastruktūra, apšvietimas, pėsčiųjų takeliai, stadionai. Kai esame savo partijose, mes savo ideologiją vystome, tačiau rajono lygmeniu mes nematome politinio skirtumo“, – naujienų agentūroje ELTA Vilniaus rajono opozicinių partijų surengtoje konferencijoje teigė Vilniaus rajono Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) skyriaus pirmininkas Algis Šatas.
Vienas iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovų konservatorius Jonas Vasiliauskas tvirtino, kad iš savo atstovaujamų partijų vadovybių pagyrų dėl rodomos vienybės su ideologiniais oponentais nesulaukia. Tačiau kito kelio, tvirtino jis, tiesiog nematąs. Jo nuomone, opozicijos tarpusavio konkurencija rinkimuose iššūkio LLRA-KŠS mesti tikrai neleis.
Politikai pabrėžia, kad pagrindinės problemos Vilniaus rajone – lietuvių ugdomąja kalba veikiančių darželių stygius, nesprendžiamos susisiekimo ar gyventojų vietos deklaravimo problemos.
„Vilniaus rajoną nuo pat Lietuvos nepriklausomybės valdo viena ir ta pati politinė jėga, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Vilniaus rajonas vis labiau atsilieka nuo kaimynystėje esančių regionų. Dabartinė rajono valdžia, siekdama siaurų savo politinių interesų, visiškai nesistengia vienodai dirbti visų gyventojų labui“, – spaudos konferencijoje sakė TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas ir kandidatas į Vilniaus rajono merus Gediminas Kazėnas.
Opozicijos skaičiavimais Vilniaus rajone trūksta apie 600 vietų lietuvių kalba ugdančiuose darželiuose. Jų teigimu, LLRA-KŠS šios problemos nesprendžia tikslingai, nes bijosi gyvenamąją vietą Vilniaus rajone deklaruojančių naujakurių. Pastarieji, tvirtina rajono valdžia nepasitenkinę politikai, LLRA-KŠS rinkimuose tikrai nepalaikytų.
„Gyventojų rajone daugėja, tačiau (deklaruotų gyvenamųjų vietų Vilniaus rajone. – ELTA) rezultatai nesikeičia. Daugeliui atsikrausčiusių žmonių yra reikalingi darželiai ir mokyklos, kadangi jų nėra – jie yra priversti deklaruoti gyvenamąją vietą mieste“, – sakė J. Vasiliauskas. Dėl to, antrino G. Kazėnas, politinė situacija rajone primena užburtą ratą.
„Esame užburtame rate. Žmonės gyvenamųjų vietų nedeklaruoja, nes nėra darželių, kadangi nėra darželių, gyvenamąją vietą deklaruoja mieste. Todėl ir turime situaciją, kad gyvenamąją vietą deklaravę mieste negali balsuoti Vilniaus rajone“, – sakė opozicinės TS-LKD partijos skyriaus pirmininkas.
Liberalų sąjūdžio Vilniaus rajone skyriaus pirmininko Artūro Želnio teigimu, dėl to Vilniaus rajonas praranda politiškai aktyviausius visuomenės narius, kurie rinkimų metu tikriausiai balsuotų kitaip nei dauguma savivaldybės gyventojų.
Socialdarbiečių, liberalų ir konservatorių lyderiai Vilniaus rajone sakė besibaiminą ir dėl kovo mėnesį vyksiančių savivaldos rinkimų skaidrumo. Pasak jų, LLRA-KŠS daro spaudimą rinkimų komisijų nariams ir, pabrėžė politikai, įtarimų kelia tai, kad rinkimų metu neįprastai didelė dalis gyventojų Vilniaus rajone balsuoja paštu ar namuose.
„Vilniaus rajone mes turime tokią situaciją, kai balsavimas paštu ir namuose yra neproporcingai didelis, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis“, – teigė G. Kazėnas. Jo manymu, tai galėtų būti vienas iš LLRA-KŠS daromo spaudimo gyventojams įrankių bei priežasčių, kodėl rinkimuose opozicinėms partijoms yra sunku laimėti.
Konservatoriui antrino ir socialdarbietis A. Šatas. Pasak jo, esama atvejų, kai valdžia, išnaudodama administracinius išteklius, per rinkimus daro spaudimą vietos gyventojams.
Opozicijos teigimu, apie fiksuojamus pažeidimus jie ne kartą informavo ir Vyriausiąją rinkimų komisiją, tačiau ši, tvirtino politikai, pabrėžusi, kad nusižengimai neturėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, jokių priemonių taip ir nesiėmė.
Apibendrindami esamą situaciją Vilniaus rajone, opozicinių partijų atstovai pabrėžė, kad politinių jėgų vienijimasis savivaldoje, neatsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu esamą priešpriešą, nėra iš gero gyvenimo.
„Centriniai politikai tikrai per mažai žino, kas vyksta Vilniaus rajone, kokia yra padėtis, kaip čia dirbama, kokios yra sąlygos. Todėl koalicijų klausimas nėra iš gero gyvenimo, mes neturime kitos išeities, jei norime kažkokį rezultatą pasiekti“, – apibendrino spaudos konferenciją G. Kazėnas.
