LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pripažinti negaliojančiais Seimo spalio 11 d. vykusius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
 
Į naują Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje neišrinkta LLRA-KŠS taip pat prašo paskelbti pakartotinius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje.
 
Tai ketvirtadienį pavakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
 
Jo nuomone, per rinkimus buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
 
Pasak V. Tomaševskio, pažeidimų buvo padaryta labai daug ir labai rimtų, pavyzdžiui, nepažymėta politinė reklama.
 
Partijos lyderis V. Tomaševskis mano, kad yra peržengta tam tikra riba ir taip negali būti Vakarų civilizacijoje. „ES valstybėje neleistina, kad kiltų tokia tautinės nesantaikos kurstymo banga“, – spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.
 
Skunde VRK nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo „precedento neturinti Andriaus Tapino ir jo valdomos VšĮ „Laisvės TV“ kampanija, kuria buvo siekiama viešai skleidžiant neigiamą informaciją diskredituoti LLRA – KŠS ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį tam, kad LLRA – KŠS nepatektų į Seimą, t.y. neperžengtų 5 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų“.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Šių metų rugsėjo 2 d. žurnalistas Andrius Tapinas viešojoje erdvėje paskelbė apie prasidėsiančią politinę kampaniją #mažiau5procentų #sudieVoldemortai, kuria aktyviai skleidė negatyvią, kompromituojančią, tikrovės neatitinkančią informaciją per visus sklaidos kanalus, t.y. socialinius tinklus, youtube sklaidos kanalu, išleido laikraštį ir pan“. (…) Informacijos turinys akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA – KŠS ir jo kandidatus. Neigiamam turiniui formuoti buvo pasitelkti žurnalistai, naujienų portalai, kitų politinės kampanijos dalyvių kandidatai ir visuomenininkai, kurie turėjo išankstinę šališką ir itin neigiamą nusistatymą LLRA – KŠS atžvilgiu. Tokiame neigiamos reklamos projekte dalyvaujantys visuomenininkai ir politologai su žurnalistu A. Tapinu priešakyje skleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją, kuria buvo siekiama kurstyti tautinę nesantaiką, skatinant neapykantą prieš kitą nuomonę turinčius subjektus ir aktyvinti galimus neapykantos nusikaltimus, taip pat buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už LLRA – KŠS ir jos kandidatus ir kad ši partija neperžengtų 5 proc. barjero“, – sakoma LLRA-KŠS skunde VRK.
 
LLRA-KŠS nuomone, draudžiamu laikotarpiu paskleistos kompromituojančios medžiagos kiekis, jos skleidimo mastas ir intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad „tokios informacijos skleidimas sudarė itin šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, kurie negalėjo neturėti įtakos Seimo narių rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatams“. 
 
Partijos lyderio įsitikinimu, kampanijos metu skleista informacija turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.
 
Europarlamentaras, LLRA -KŠS pirmininkas V. Tomaševskis paragino sušaukti skubų VRK posėdį, kuriame būtų išnagrinėtas jo vadovaujamos partijos skundas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 07:14

Seimo rinkimų rezultatų skaičiavimas vidurnaktį pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) situaciją.
 
Anksčiau atrodė, kad ši partija užsitikrino 5 mandatus, tačiau naujausiais duomenimis, gautais iš 1423 apylinkių, ji lieka už patekimo į Seimą ribos, nes už ją atiduota 4,91 proc. balsų.
 
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Naujausi duomenys rodo, kad į Seimą  patenka  „valstiečiai“ (19 mandatų),  konservatoriai (18 mandatų), darbiečiai (11  mandatų), socialdemokratai, (10 mandatų).  Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis pretenduoja gauti po 6 mandatus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 03:00

Politikas Valdemaras Tomaševskis ir ELTA žurnalistas Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) spalį vyksiančius Seimo rinkimus pasitinka ne tik sąrašo pirmosiose gretose turėdama skandalingais pasisakymais garsėjantį Zbignevą Jedinskį.
 
LLRA-KŠS į rinkimus žygiuoja vedina lyderio, kuris vienintelis tarp parlamentinių partijų vadovų nereiškia viešo palaikymo Aliaksandro Lukašenkos tolesnį vadovavimą šaliai kategoriškai atmetantiems baltarusiams.
 
Valdemaro Tomaševskio teigimu, nėra nieko blogiau nei revoliucijos – jos, įsitikinęs europarlamentaras, visuomet baigiasi ir baigsis giljotinų kalenimu. Todėl, svarsto politikas, su dabartine Baltarusijos valdžia Vakarai turėtų toliau kalbėti, o kelis dešimtmečius A. Lukašenkos represijas kentę baltarusiai – sprendimų ieškoti „demokratiškai“, kreipiantis į režimo teismus. Tai, kad dėl tokio požiūrio LLRA-KŠS dažnai susilaukia aštrios kritikos ir net kaltinimų, V. Tomaševskio manymu, yra kalčiausios „etiketes klijuojančios“ sisteminės partijos ir ypač konservatoriai.
 
Seimo rinkimams skirtame Eltos skelbiamų interviu cikle V. Tomaševskis taip pat įvardino priežastis, kodėl valdančiųjų gretose atsidūrę tautinėms mažumoms atstovaujantys LLRA-KŠS politikai parlamente nekėlė asmenvardžių rašybos klausimo. Europarlamentaras tikina, kad asmenvardžių rašyba nebuvo pamiršta ar iškeista į „vaiko pinigus“. Už tai, kad tautinėms bendruomenėms svarbus klausimas vis dar stovi vietoje, atsakingas yra, tvirtina LLRA-KŠS pirmininkas, „su kaimyninėmis valstybėmis kovojantis“ užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Galiausiai politikas įvertino darbą koalicijoje su Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“ bei kodėl, esant galimybei po Seimo rinkimų, jis prezidentui Gitanui Nausėdai dar kartą siūlytų Jaroslavo Narkevičiaus kandidatūrą į ministrus.
 
Pone Tomaševski, su kovos „už kažką“ ar kovos „prieš kažką“ vėliava einate į jau spalį vyksiančius rinkimus?
 
Tik už. Mūsų pagrindinė nuostata ir kryptis buvo – ir aš pats iš prigimties turiu tokį charakterį – tik už. Mes nekalbame, ko kiti nepadarė, bet daugiausiai kalbame apie tai, ką mes padarėme, kokį įdirbį turime. O jį turime nemažą. Bet, žinoma, jei jau kartais reikia pakomentuoti prieš kažką… Tačiau tik kartais, mes tą darome labai nedažnai. Mūsų parlamentaras Jedinskis tik priminė, ką darė konservatoriai su protestuotojais, kad jie atėmė pensijas… į tai reikėjo atkreipti dėmesį, nes kartais susidaro įspūdis, kad yra labai daug veidmainiavimo.
 
Bet susidaro ir toks įspūdis, kad priminimai, apie kuriuos kalbate, tampa kur kas svarbesniais nei kalbos apie tai, ko jūs sieksite. Netgi dėmesio susilaukusio Jedinskio feisbuko sienoje… Žvilgtelėjus galima pamatyti, kad nemaža dalis žinučių – be skandalingų pareiškimų – yra skirta būtent konservatorių menamiems „blogiems darbams“ pabrėžti. Štai ir jūs, komentuodamas Jedinskio skandalingą pasisakymą dėl Baltarusijos, ne kartą pabrėžėte, kad „konservatoriai šaudė guminėmis kulkomis“. Taigi ar konfrontacinė komunikacija nenustelbia darbų, kuriuos gali daryt partija?
 
Kartais, kai mūsų oponentai iš kitų partijų labai veidmainiauja, tai reikia keletą tiesos žodžių pasakyti. Bet mes labai retai tą darome, nes orientuojamės į pozityvią žinutę. Bet, jei yra toks cinizmas, – tų pačių konservatorių veidmainiavimas – tuomet tiesiog reikia priminti, kad žmonės nėra be atminties ar buki, ar, kad jie pamiršo. Jei nori kitus kaltinti – tai pažiūrėk į save. Tai išplaukia iš Evangelijos: nekaltink ir nebūsi kaltinamas.
Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
 
O konservatoriai pradėjo kaltinti visus, kurie yra prieš revoliucijos versiją Baltarusijoje. Mes vienareikšmiškai pasisakome prieš, nes revoliucijos pasekmėse yra labai daug blogio, būna aukų, chaoso. Ir prancūzų revoliucija, ir bolševikų revoliucija – visos revoliucijos praryja savo vaikus. Mes šių pavyzdžių nepamiršome: koks buvo teroras po Prancūzijos revoliucijos, visi siekė laisvės, o vėliau gavo giljotiną. Tas pats su bolševikų revoliucija.
 
Dabartinė jūsų retorika labai panaši į tą, kuri buvo 2014 m. Jūs, įvykius Maidane komentuodamas, išsiskyrėte tarp parlamentinių partijų lyderių savo pozicija. Priešingai nei kiti politikai, idealizavę ir rėmę ukrainiečius Maidane, jūs sakėte, kad revoliucija yra blogai, kitokią poziciją turėjote ir dėl Krymo okupacijos. O dabar, kalbant apie Baltarusiją, jūs vėl sakote, kad evoliucija geriau nei revoliucija, tarsi duodamas suprasti, kad baltarusiai turėtų laukti, kol kažkas kažkaip ramiai pasibaigs. Ką jūs turite galvoje?
 
Toks požiūris išplaukia iš gero istorijos žinojimo. Jei mes nežinosime istorijos, tai mūsų pokalbis bus kaip kūnas be kraujo. 
 
Bet kaip jūs, pone Tomaševski, įsivaizduojate. Kai kalbama apie autoritarinius režimus, kad ir apie tokius, kaip Aliaksandro Lukašenkos. Ar jūs tikrai įsivaizduojate situaciją, kad pats Lukašenka ateina ir sako – kalbėkimės. Juk tokių režimų tikslas yra išlikti ir slopinti bet kokias diskusijas dėl naujų socioekonominių, politinių organizavimo klausimų?
 
Aš matau permainas. Aš buvau vicepirmininku dar pirmoje Europos Parlamento kadencijoje. Tuomet jokio kontakto nebuvo – buvo blokada. 2015 m. pajudėjo ledai ir pirmą kartą dešimties parlamentarų delegacija nuvažiavo. Po to mes buvome dar 3 kartus. Šis mūsų ir visų kitų, kurie mano taip pat, kad reikia dialogo sprendžiant šį (A. Lukašenkos režimo – ELTA) klausimą, darbas privedė prie situacijos, kad opozicija tapo laisvesnė, buvo paleisti politiniai kaliniai… Buvo jaunimo programos, Erasmus. Viską dabar galima sugadinti: bus geležinė uždanga ir jokio kontakto nebus. Kas nuo to laimės – būtent tie, kurie nori autoritarinio valdymo.
 
Apie ką mes kalbame? Juk faktinio Baltarusijos vadovo Lukašenkos paskutinis žingsnis buvo agresija bei prievarta prieš taikius protestuotojus. Ar protestuotojai ėjo su Molotovo kokteiliais prieš valdžią? To nebuvo.
 
Su protestais būna įvairiai. Žinoma, tai (valdžios agresija prieš protestuotojus – ELTA) yra blogai, ir tai buvo pasmerkta, ir aš tą padariau: negali būti jėgos naudojimo. Bet mes turime žiūrėti visą foną. Tokio smurto būna, deja, ir kitose valstybėse. Mūsų konservatoriai tokį epizodą turėjo. O kas dabar vyksta Europoje, Amerikoje… Apskritai, tai yra siaubas.
 
Pasmerkus šią prievartą reikia žiūrėt visus fonus. Aš matau vieną mažą žinutę – vidaus reikalų ministras atsiprašė. To niekada nebuvo. Evoliucija vyksta, ir tie, kurie priešinasi permainoms, supranta, kad pasaulis keičiasi. Bet revoliucijų negali būti.
 
Jūs sakote studijuojąs istoriją, tai turėtumėte suprasti, kad lyginant bet ką su bet kuo galima ir batus pamesti. Tarkime, ta pati Prancūzijos Didžioji Revoliucija: šalia įdėjų liberté, égalité, fraternité, kurias, kaip sakote, lydėjo giljotina, juk buvo sukurta ir inercija dideliems, milžiniškiems pokyčiams, be kurių Europos ir jos laisvės dvasios nebūtų. Tad man būtų įdomu sužinoti, ką jūs siūlote dabartiniams Baltarusijos opozicionieriams ir Europai? Ką turi daryti sukilusi Baltarusijos opozicija, ką turi daryti Europa, kad lūkestis, kuris tarp baltarusių stiprėjo ypač per kelias pastarąsias savaites, būtų patenkintas?
 
Baltarusijoje – protestai. EPA-ELTA nuotr.

Pasakykite, kokia Europa? Europos Sąjunga? Pusė Europos nepriklauso Europos Sąjungai. Atsakymas priklauso nuo to, apie ką mes kalbėsime. Jeigu kalbėtume apie visą Europą – tai ten yra įvairių nuomonių. Kitaip galvoja serbai, rusai, graikai. Jei kalbėtume apie ES – tai ten nėra vieningos nuomonės, ji formuojasi. O nuo ko priklauso ši kryptis, – aš manau, kad ji priklauso ne nuo to, apie ką mes kalbame: demokratija, viešumas. Visa tai yra labai gerai, aš sovietmečiu, kaip ir Jedinskis, kovojau dėl viešumo, tuo metu dabartiniai mūsų oponentai sėdėjo partinėse mokyklose. Klausimas yra – kokie ir kieno yra interesai. Mes puikiai suprantame, kad Europos Sąjungoje daugiausiai svorio turi Vokietija ir kartais Prancūzija. Juk dėl to ir Jungtinė Karalystė išėjo iš Europos, nes negalėjo savo krypties pramušti.
 
Tad, jei bus sprendžiami Vokietijos interesai, tada reikia klausti vokiečių politikų, ką jie planuoja, kaip įsivaizduoja situaciją (…).
 
Pone Tomaševski, pakalbėkime konkrečiai, iš jūsų visos retorikos – su visu istorinių analogijų šleifu – galima susidaryti įspūdį, kad jūs atsargiai žiūrite į Baltarusijos opozicijos bandymą išstumti Lukašenką.
 
Mes ne tiek kalbame atsargiai, mes kabame realiai.
 
Bet koks būtų jūsų atsakymas. Pavyzdžiui, ar jūs palaikote tokią rezoliuciją, kokia buvo priimta Seime?
 
Mes palaikėme, kadangi mes žinome, kad turi būti vieninga politika.
 
Bet ar su viskuo, kas ten parašyta, nesutinkate?
 
Daug kas nesutinka. Net du parlamentarai susilaikė.
 
Jie norėjo griežtesnės pozicijos, o kokios jūs norėjote?
 
Mes manome, kad, kai pasakai A, turi žinoti, kas bus po to. Reikia bandyti prognozuoti. Bet visame šiame procese turi būti diskusija, nuomonių ringas, kad būtų priimtas optimalus sprendimas. Dabar buvo Linkevičiaus planas – tai viskas… Opozicija laimi, jiems reikalinga parama, dvasinė – taip pat. Bet išeina taip, kad mes dabar kalbamės ketvirtadienį, o ar yra kas nors aišku dėl Lukašenkos? Jis nekelia ragelio Merkel ir panašu, kad taikiai neperduos valdžios.
 
Tai jei jūs turėtumėte sprendimo vadeles – ką būtumėte daręs kitaip?
 
Dialogas.
 
Su kuo? Su Lukašenka?
 
Yra daug galimybių kontaktuoti. Yra ambasados. Reikia pradėti kontaktuoti. Mes nedeginame tiltų. Tik tuomet galima ir tiems patiems protestuotojams padėti. O dabar jei bus geležinė uždanga… Mes penkerius metus dirbome sunkiai, kad ji būtų atidaryta.
 
Ar aš klystu sakydamas, kad, jūsų nuomone, būtų buvę geriau, jei po tokių rinkimų, kokie įvyko, protestai Baltarusijoje nebūtų kilę?
 
Ne, aš apie protestus apskritai nekalbėjau.
 
Bet viskas iš čia ir kyla: baltarusių visuomenė sukilo prieš valdžią.
 
Geriausiai būtų, kad rinkimai būtų laisvi, kad žmonės galėtų reikšti savo nuomonę. Tai būtų geriausiai.
 
Bet taip nebuvo.
 
Galima perskaičiuoti balsus. Galų gale reikia panaudoti nors mažą demokratinį būdą – gal Baltarusijoje ir nėra demokratijos kaip Švedijoje – reikia panaudoti teisinį kelią. Apskųsti teismui.
 
Pone Tomaševski, kokiam teismui? Baltarusijos teismams, kurie yra suaugę su režimu?
 
Nesvarbu.
 
Tai, pone Tomaševski, yra labai svarbu.
 
Apskųsti teismui ir bandyti įrodyti, surinkti faktus.
 
Opozicija jau pateikė faktus, sako, kad tūkstančiai pažeidimų.
 
Būtent, tada būtų konstruktyvus darbas. To nepadarius keliama įtampa. Kažkas nori, kad mes būtume labai primityvūs, kaip Maidane.
 
Kažkas nori, kad mes būtume labai primityvūs, kad pažintume tik dvi spalvas. Tas, kas sako, kad čia nelabai balta, tas iš karto priešas, jis už Lukašenką. Visi mąstantys žmonės gali pastebėti tam tikrą konflikto eskalavimą. (…) Viską galima pasiekti ir be kraujo. Jei kažkas kalba, kad be kraujo nieko nepasieksime, yra tiesiog cinikas. Mano pagrindinė žinia, kad aš prieš tokią kryptį, apie kurią kalba Vytautas Landsbergis. Tai yra nusikaltimas. Šiandien 21 a. kraujo neturi būti, galima išspręsti taikiai visas problemas.
 
Žiūrint bent jau į pastaruosius 8 metus, jūsų partijos narius lydėdavo skandalai: ponas Jedinkis dabar, jūs vaikščiojote su Georgijaus juostelėmis, ponia Cytacka nukabinėjo lietuviškai užrašytas gatvės lenteles, išvadino prezidentę melage, nekėlė valstybinės vėliavos per šventes. Kaip aiškinate tai, kad jūsų partija nuolatos atsiduria viešosios kritikos sūkuryje?
 
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

Aš turiu vieną atsakymą. Jei vienu argumentu pasakyčiau, kodėl mes išsiskyrėme, tai mes nesame posovietinė ir pokomunistinė partija. Iš to išplaukia visos kitos situacijos ir momentai. Mes vieninteliai reikalaujame liustracijos – tą padarė čekai, estai. O mūsų oponentai iš sisteminių partijų, ne iš „valstiečių“, tai konservatoriai, liberalai… jie turi komunistinio režimo šaknis. Jie užslaptino KGB archyvus…
 
Bet būtent jūs prisisegėte Georgijaus juostelę, turinčią aiškų Rusijos imperializmo toną. Ponas Jedinskis kalbėjo apie Kijevo bombardavimą…
 
Mūsų oponentai bijo, kad mes atskleisime jų tapatybę ir šaknis, nori, kad apskritai mūsų nebūtų. Jie klijuoja etiketes.
 
Bet, pone Tomaševski, jūs tiesiogine to žodžio prasme prisisegėte Georgijaus juostelę. Jūs žinojote, kokią prasmę jai suteikė Kremlius.
 
Juostelei tik dabar suteikta ši prasmė, ir tą daugiau padarė mūsų oponentai. Nes tie, kurie sukuria (tokius simbolius – ELTA), mano, kad žmonės yra tokie primityvūs, kad jie nieko nežino. Koks čia sovietų simbolis? Tai yra Švento Jurgio simbolis, kovos su blogiu simbolis. Reikia tai žinoti. Jei kažkas to nežino, aš neturiu apie ką kalbėti. Mes turime žinoti istoriją. Tai gėrio simbolis, o tai, kad kažkur jį naudoja separatistai, tai gali naudoti. Hitleris taip pat kryžių naudojo, ar dėl to mes kryžiaus atsisakysime? Tai propaganda, tačiau ne Kremliaus, o tų mūsų posovietinių partijų… Aš su tokia propaganda nesutinku.
Georgijaus juostelė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
O jei kalbame apie simbolius. Viešojoje erdvėje nuvilnijo nuostaba, kai pareiškėte, kad ponas Jedinskis ves rinkimų sąrašą. Jūs sakėte, kad tai yra „idėjinis, iškalbus ir drąsus politikas“. Turėtumėte sutikti, kad jis yra nevienareikšmiškai vertinamas politikas. Ar nebūtų patrauklesnis variantas pasiūlyti labiau konvencinį variantą – ministrę Ritą Tamašunienę ar bent kažką panašaus?
 
Mes turėjome pasiūlymų daug, turime daug lyderių. Bet vienas iš vicepirmininkų tapo sąrašo pirmuoju numeriu. Tai buvo priimta, ir tai yra labai gerai.
 
Bet ar jūsų netrikdo tai, kad Z. Jedinskio pasakymai ir pamąstymai sukelia ažiotažą ir skandalus.
 
Mes esame tokia stipri partija, kad (tai nesvarbu – ELTA). Žmonės žiūrės, visų pirma, į programą.
 
Jūsų partija į šią valdančiąją daugumą įsijungė antrojoje šios kadencijos pusėje, ir galėjo susidaryti toks įspūdis, kad sugebėjote užduoti muzikos toną gausiausiai Seimo jėgai – „valstiečiams“. Ginant jūsų deleguotą ministrą Narkevičių Seimo lyderiai nepabūgo net Prezidentūrai skersai kelio stoti. Pritarsite, kad turėjote „auksinę akciją“ šioje koalicijoje? Ar sutinkate, kad turėjote daugiau įtakos, negu tai leistų turėtas mandatų skaičius?
 
Aš manau, kad yra kitaip. Mes dabar sąvokas vartojame kaip kokioje akcinėje bendruomenėje. Mes su bizniu nesame susiję apskritai. Mes turime ne tiek įtakos, mes turime daug solidumo, įdirbio ir gerą reputaciją. Galima turėti 30 parlamentarų, o po to suskilti. Mūsų žmonės nevaikščioja po partijas, jie yra principingi. Žmonės tą mato ir supranta ir nori su mumis dirbti, nori mums daug daugiau pasiūlyti. Nes jie įsivaizduoja, kad čia optimalus politikos variantas – sąžiningumas, nesivaikymas valdžios bet kokia kaina.
 
Bet kodėl jūs to svorio nepanaudojote sprendžiant tuos klausimus, kurie tiesiogiai kyla iš jūsų partijos profilio – tautinių mažumų atstovavimo. Jūs kėlėte vaiko pinigų klausimą, kalbėjote apie bankų apmokestinimą, bet asmenvardžių rašybos klausimas praktiškai net nebuvo paminėtas. Su valdančiąja dauguma, kuri kelis kartus aiškiai parodė, kad išlaikyti koaliciją yra tikslas numeris vienas, principingas šio klausimo kėlimas galbūt būtų leidęs uždaryti šį tris dešimtmečius buksuojantį procesą.
 
Žinote, procesas vyksta. Žinoma, norėtųsi, kad greičiau būtų išspręstas.
 
Bet kodėl jūs nekėlėte šio klausimo?
 
Mes ne tik keliame, mes sprendžiame. Kalbinis standartas sovietmečiu tautinių mažumų atžvilgiu buvo geresnis nei dabar. Mes galėjome visų dalykų mokytis savo gimtąja kalba, dabar 3 dalykai įvesti mums ne gimtąja kalba. Žmonės piktinasi.
 
Bet ar jūs, kalbėdamasis su Ramūnu Karbauskiu, nepabandėte pasakyti, kad štai mūsų sąlygos, mes jas pateikiame kaip prioritetą numeris vienas, jei ne – tai mūsų paslaugų nebus…
Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.
 
Mes suprantame, kad šiuos klausimus turime išspręsti. Mes ratifikavome Tautinių mažumų apsaugos gynimo konvenciją.
 
Ten viskas surašyta, kaip turi būti. Dar 2000 metais tai padarėme.
 
Bet esmė juk yra politinis klausimo kėlimas.
 
Aš atsakysiu. Ši konvencija yra sudėtinė dalis mūsų teisinės bazės. Tad klausimas lyg ir buvo išspręstas 2000 m.
 
Bet, deja, vieną ir kitą kartą konservatoriai ir liberalai turėjo valdžią.
 
Bet sutikite, šioje valdančiojoje daugumoje jūs asmenvardžių klausimą iškeitėte į vaiko pinigus.
Mes nieko neiškeitėme.
 
Buvo aiškiai jūsų pasakyta. Mes einame į valdančiąją koaliciją tokiomis ir tokiomis sąlygomis. Ir tarp tų sąlygų asmenvardžių klausimo nebuvo.
 
Piketas dėl nepagrįstų lenkiškų pretenzijų Vilniuje, prie Seimo rūmų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dėl asmenvardžių yra vienas sakinys. Mes įrašėme, kad būtų vykdoma Tautinių mažumų apsaugos gynimo konvencija ir, jei ji bus vykdoma, – visi klausimai bus išspręsti. Jei yra sutikimas, kad (konvencija – ELTA) turi būti vykdoma – tai jau yra pirmas žingsnis. O po to turi dirbti tie žmonės, kuriems tai priklauso, – visų pirma, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Bet jis to nedaro. Mes negalime įtikinti Linkevičiaus, kad ši konvencija turi būti vykdoma. Jei mes daug kalbėsime, o jis nevykdys – tai nebus išeitis. Mes norime, kad į ministeriją ateitų žmogus, kuris ne tik kovos su kaimyninėmis šalimis, bet ir viduje realizuos ES kryptį. Kol kas pas mus tai neveikia.
 
Neveikia dėl to, kad Seime šio klausimo niekas nebekelia.
 
Ne Seimas. Yra pasirašyta konvencija, turi ministerija vykdyti.
 
Ne vienas pasakytų, kad, norint išspręsti tokį klausimą, reikia tai įrašyti į koalicijos ar tarpfrakcinę sutartį, kaip esminį tikslą, kurį iki Seimo kadencijos pabaigos reikia išspręsti. Sutikite, tokio susitarimo nebuvo.
 
Patys žmonės sprendžia. Jeigu ministerija nenori tokios problemos pamatyti, patys žmonės per teismus sprendžia. Šis klausimas bus sprendžiamas, bet iki begalybės mes šiuo klausimu nediskutuosime. Reikia vykdyti, bet nediskutuoti. Praėjo 30 metų, kai esame nepriklausomi. Buvo geras tautinių mažumų įstatymas, bet jį konservatoriai 2010 m. panaikino. Tai yra veidmainystė…
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
 
Pone Tomaševski, į kokį elektoratą jūs taikote?
 
Mums elektoratas nėra tikslas savyje, mes nemanome, kad reikia taikyti į elektoratą, kad gautume balsų. Mes taip nemąstome. Mes vietas Seime suprantame kaip įrankį, kad padėtume žmonėms. Be aptartos problemos (asmenvardžių rašybos – ELTA), svarbu socialinė nelygybė, socialinis teisingumas, vaiko pinigai, nemokami vaistai senjorams, diferencijuoti mokesčiai, kurie praėjo mūsų balsų dėka. Turi būti aiški kryptis – socialinis teisingumas. Todėl mes siūlome, kad būtų tryliktoji pensija žmonėms, kad žmonės prieš Kalėdas nebūtų kaip ubagai, kad normaliai pasitiktų šventes. Kitas dalykas – tai šeimos vertybės, tradicinės šeimos, krikščioniškos vertybės.
 
O kaip, jūsų nuomone, buvo įgyvendinamos Sauliaus Skvernelio Vyriausybės reformos?
 
Žinote, 20 metų buvo kalbama apie progresinius mokesčius… Tris kartus turėję valdžią socialdemokratai nieko nepadarė. Todėl mes tuomet ir išėjome iš koalicijos – nieko nebuvo daroma. Buvo neįmanoma dirbti. O dabar viskas dėl mūsų balsų padaryta.
 
O kokie prioritetai, jūsų nuomone, turėtų būti keliami naujam Seimui?
 
Visų pirma, reikia diferencijuoti mokesčius. Pirmas žingsnis padarytas, o antras žingsnis turi būti toks – kas uždirba minimalų atlyginimą, moka tik simbolinį 1 euro mokestį. Tada į rankas gautų 608 eurus. Mes siūlome išeitį iš skurdo. Taip pat reikėtų stiprinti šeimos politiką, daugiau lengvatų, daugiau pinigų vaikams. Tai labai svarbūs klausimai. Šaltinis būtų apmokestinant prekybos tinklus, bankus.
 
Kur įsivaizduojate savo partiją po Seimo rinkimų: valdančiojoje daugumoje ar opozicijoje?
 
Mes nebijome būti opozicijoje, kadangi mums svarbiausia – principingumas.
 
Bet jei susiklostytų taip, kad formuotųsi panaši centro kairės koalicija ir jus bendram darbui kviestų tas pats Ramūnas Karbauskis, kad ir su mažesniu politiniu svoriu. Sutiktumėte? Galite pasakyti, kad esate patenkinti bendradarbiavimu su dabartiniais „valstiečiais“?
 
Gyvenime mes nesame patenkinti viskuo. Visada yra niuansų. Mes pasiūlėme neįvesti taršos mokesčio. Mes manome, kad jis yra perteklinis, tačiau mes nesusitarėme. Bet apskritai žiūrint… Aš politikoje ne pirmą dieną: mes valdančiojoje koalicijoje esame buvę jau 4 kartus.
 
Palyginus, tai dabar darbas yra kur kas konstruktyvesnis. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje mes nieko negalėjome nuspręsti, o ką nuspręsdavome, nebūdavo vykdoma. Dabar yra kitaip. Tai naujos kokybės politika, o ne tik biznio interesų atstovavimas.
 
Prezidentas ne kartą ir nedviprasmiškai yra davęs suprasti, kad Jaroslavas Narkevičius negali būti ministru, kad nepasitiki juo, galiausiai pabrėžė, jog dabartinis susisiekimo ministras naujoje Vyriausybėje ministru dirbti negalės. Jei visgi susiklostytų taip, kad formuotumėte valdžią ir turėtumėte galimybę siūlyti ministrus. Panašu, kad J. Narkevičiaus jau nebeteiktumėte. Bet ar nebijote, kad po karčios praktikos dėl J. Narkevičiaus prezidentas ir su kitais jūsų pasiūlytais kandidatais bus itin atsargus?
 
Mūsų tikslas nėra turėti postus. Dabar susisiekimo ministras J. Narkevičius paspartino ministerijos darbą. Darbo įvertinimas yra. Gerai tvarkosi ir R. Tamašunienė. Mes parodėme, kad esame ne tik idėjiniai ir galvojame apie paprastą žmogų, bet mes parodėme, kad galime, kad turime daug žmonių, kurie gali tokias aukštas pareigas eiti. Žinoma, kad mes juos siūlysime į tokias pat aukštas pareigas.
 
Ar ir J. Narkevičių siūlytumėte dar kartą?
 
Aš manau, kad siūlysime žmones, kurie turi patirtį, kad neateitų į ministeriją mokytis, kad būtų tęsiami darbai. O su prezidentu… Aš manau, susitarsime. Žinote, politikoje yra taip: niekada nesakyk niekada. Aš manau, kad mums pavyks susitarti.
 
Netgi dėl J. Narkevičiaus?
 
Aš manau, kad bendri mūsų valstybės interesai yra svarbiausia.
 
Poną Valdemarą Tomaševskį kalbino ELTA žurnalistas Benas Brunalas
 
2020.08.22; 15:00

Vilniaus r. savivaldybės tarybos opozicija piktinasi LLRA-KŠS narių taryboje vangumu: diskriminuojami lietuviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Diskusijos netyla po pastarąją savaitę įvykusios konferencijos, kuomet Vilniaus opozicijai priklausantys rajono savivaldybės tarybos nariai pareiškė nepasitinkinimą, esą rajone dominuojantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) politikai nesprendžia esamų problemų švietimo srityje.
 
Rajono opozicija prieš savaitę surengtoje konferencijoje tvirtino, kad Vilniaus rajone yra nesudaromos mokymosi valstybine kalba sąlygos ir, nepaisant esamų poreikių, LLRA-KŠS dominuojama savivaldybė tiesiog ignoruoja paraiškas organizuoti darželius ir mokyklas valstybine kalba.
 
Savo ruožtu Vilniaus rajono savivaldybė ir jos merė Marija Rekst tuomet suskubo opozicijos priekaištus paneigti, deklaruojant, kad visos sąlygos vaikus ugdyti nacionaline kalba yra sudarytos. Antradienį į savivaldybės deklaruotą pareiškimą, neigiantį opozicijos keliamas problemas, opozicija sureagavo vėl.
 
„Deja, tenka konstatuoti, kad, kaip ir ankstesniais kartais, toliau ciniškai ir atkakliai kartojami teiginiai, kuriais bandoma apmulkinti viešąją informacinę erdvę. Savivaldybės administracija yra puikiai įvaldžiusi demagogiją ir manipuliacinius mechanizmus, kuomet su realia padėtimi nesusipažinę asmenys ir gali pagalvoti, kad čia vyksta puolimas prieš lenkų tautinę mažumą“, – rašoma Vilniaus rajono opozicijos išplatintame pranešime.
 
Pasak rajono opozicijos nuomonę pareiškusio Centro dešinės frakcijos seniūno Gedimino Kazėno, Vilniaus rajono savivaldybės teiginiai apie atidarytas naujas grupes ar pastatytas naujas švietimo įstaigas dar nereiškia, kad rajono opozicijos keliamos problemos realiai sprendžiamos.
„Faktas yra tas, kad tai nelabai atliepia ugdymo valstybine kalba poreikius (…), dažnai nutylima, kad ten ugdymas vyksta lenkų kalba. Tuo metu ten, kur jau seniai yra milžiniškas poreikis (Riešė, Avižieniai, Sudervė, Mickūnai ir kt.), užsispyrusiai ir ciniškai ignoruojami tėvelių prašymai“, – pabrėžia G. Kazėnas.
 
Jo teigimu, rajone augant gyventojų skaičiui, poreikis ugdymo įstaigų, kuriose būtų mokoma lietuvių kalba, tik didėja.
 
„Sudervės seniūnijoje iki šiol nėra savivaldybės ugdymo įstaigos valstybine kalba (veikia tik ŠMSM įsteigtas Buivydiškių mokyklos skyrius, kuriame yra ir darželis, ir pagrindinė mokykla su apie 180 vaikų). Tuo metu Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų skyriuje (kuriame beliko vos keletas darželinukų), niekaip nepavyksta prisiprašyti, kad būtų papildomai įsteigtos grupės valstybine ugdomąja kalba. Vietoje to, artimiausiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus patvirtinta, kad ten atidaromos spec. poreikių grupės lietuvių ir lenkų kalbomis“, – teigiama pranešime.
 
Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į opozicijos mestus priekaištus, teigė, kad iš viso 2019-2020 metais Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose sukomplektuotos 118 ikimokyklinio (iš jų 42 proc. – lietuvių ugdomąja kalba, 56 proc. – lenkų k. ir 2 proc. – rusų k.) ir 61 priešmokyklinio ugdymo grupės (iš jų 41 proc. – lietuvių ugdomąja kalba, 56 proc. – lenkų k., 3 proc.– rusų k.), kuriose ugdomi 2 858 vaikai.
Tuo metu, pasak opozicijos, remiantis ŠMSM duomenimis, jau nuo 2008 m. įvyko savotiškas lūžis, kuomet poreikis mokykloms, kuriose būtų ugdoma lietuvių kalba, ėmė labai sparčiai augti.
 
„Valstybine kalba ugdomų mokinių skaičius yra apie 30 proc. didesnis nei tautinės mažumos kalba. Ši tendencija nuolat auga. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kitokios tendencijos yra su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu“, – opozicijos nuomonę deklaravo G. Kazėnas.
 
ELTA primena, kad pastarąją savaitę surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus rajono opozicija pareiškė, kad Vilniaus rajone itin opios švietimo problemos – trūksta darželių, mokyklų, nesudaromos mokymosi valstybine kalba sąlygos. Savo ruožtu Vilniaus rajono savivaldybė neigia šiuos mestus kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.29; 07:47

Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Premjerui Sauliui Skverneliui pirmadienį užsiminus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu, pastarąjį delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRS-KŠS) teigia, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS piktinasi, kad, pasak jų, buvo rinkta informacija apie žmones tautybės pagrindu.
 
Kartu, pabrėžia partija, jei informaciją buvo rinkta be teismo sprendimo – tai prieštarauja įstatymams.
 
„Praeitą savaitę viešojoje erdvėje buvo plačiai aptariama ir komentuojama prezidento Gitano Nausėdos patarėjų gauta pažyma apie neva 20 ministro J. Narkevičiaus įdarbintų lenkų tautybės žmonių. Prezidentūros skleista informacija nepasitvirtino. Tuo tarpu 12 lenkų tautybės asmenys nepriklausantys jokiai partijai buvo įdarbinti ne ministro, o ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų“, – rašoma pirmadienio vakarą išplatintame LLRS-KŠS spaudos biuro pranešime.
 
Išplatintoje nuomonėje pabrėžiama, kad Lietuva per amžius garsėjo pagarba valstybę sudarančioms tautinėms bendrijoms, tuo tarpu prezidento patarėjų komanda, pasak jų, neteisėtais veiksmai eskaluoja nesantaikos kurstymą.
 
„Tenka tik apgailestauti, kad prezidento patarėjų minėti neteisėti veiksmai eskaluoja tautinės nesantaikos kurstymą, diskredituoja Lietuvos valdžios institucijas ir menkina tolerantiškos ir teisinės mūsų Valstybės įvaizdį“, – rašoma LLRA-KŠS išplatintame pranešime.
 
Kartu priduriama, kad Prezidentūros rinkta informacija apie galimai J. Narkevičiaus susisiekimo sektoriuje įdarbintus žmones gali tiesiog būti bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu.
 
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu“, – teigiama partijos pareiškime.
 
Kartu LLRA-KŠS priduria, kad, pasak jų, šalies Konstitucijoje draudžiama rinkti informaciją apie asmenį negavus teismo sprendimo.
„Pagal Lietuvos Konstitucijos 22 straipsnį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“, – rašome pranešime.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
 
Kartu LLRA-KŠS išplatintoje pozicijoje cituojamas Lietuvos Konstitucijos straipsnis, draudžiantis žmogaus teisių varžymą  ir lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taip pat minimas Europos Sąjungoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, nustatantis vienodus asmens duomenų apsaugos standartus.
 
LLRA- KŠS atkreipia dėmesį, kad pastarajame reglamente suformuluota bendra taisyklė, kad duomenys apie etninę kilmę yra neskelbtini, nes, atsižvelgiant į jų kontekstą, gali kilti didelis pavojus žmogaus teisėms ir laisvėms.
 
Premjeras pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.21; 02:00

Sunkiai pravažiuojamas kelias. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybė 2019 metų rudenį pinigų skyrė kelio tiesimui iki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausančio Zbignevo Jedinskio sklypo ir naujai pastatyto namo, sekmadienį pranešė LRT radijo naujienų tarnyba.
 
Kaip skelbia LRT radijas, 2019 metų spalio 30 dieną susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teikimu, Vyriausybė patvirtino nutarimą, pagal kurį 125 tūkst. eurų buvo skirti vienintelei gatvei Pabradėje asfaltuoti – Arnionių gatvei. Būtent joje, akcentuoja LRT radijas, ir gyvena LLRA-KŠS priklausantis Seimo narys Z. Jedinskis.
 
Kartu radijas primena, kad būtent per šį Vyriausybės posėdį pinigai skirti ir gatvei šalia premjero Sauliaus Skvernelio namų Vilniaus rajone asfaltuoti.
 
„Dabar tikrai nekomentuosiu, paklauskite savivaldybėje, aš čia nieko nežinau”, – komentuodamas tvarkomą kelią LRT radijui sakė Z. Jedinskis ir žurnalistės paprašytas paaiškinti, ar politikas žinojo, kad bus tiesiamas kelias, tikino, kad apskritai apie tai girdintis pirmą kartą.
„Pirmą kartą girdžiu, nesąmones šnekate”, – teigė politikas.
 
LRT radijas taip pat atkreipė dėmesį, kad Švenčionių merui investicijų ir regioninės plėtros klausimais patarinėja Seimo nario Z. Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis, kuris jau buvo patekęs į žurnalistų akiratį dėl galimo naudojimosi Seimo viešbučio paslaugomis.
 
Z. Jedinskio sūnus LRT žurnalistę tikino, kad neprisimena, ar dalyvavo svarstant jo tėvo gatvės tvarkymo klausimą.
 
„Neatsimenu, kaip ten iš tikrųjų buvo tada. Manau, kad visi projektai sveikintini. Tikriausiai gal į gerą pusę žiūrėjome, nes visam rajonui čia geriau“, – komentavo E. Jedinskis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Savo ruožtu Širvintų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Šarėjus LRT teigė, kad sprendimams politiko sūnus įtakos neturėjo, o prioritetiniais šie darbai tapo dėl netoli suprojektuoto paplūdimio.
 
„Kažkieno prioritetų šitoje vietoje tikrai nėra, ar tai, kad dirba artimas giminaitis, ar nedirba. Prioritetas yra patys rajono ir jo gyventojų interesai, siekiami rezultatai. Ne dėl vieno žmogaus dirbama savivaldybėje. (…) Toje vietoje gyvena, sakykime taip, šeima, bet kartu šalia tos vietos eina kelias prie jau suprojektuoto miesto paplūdimio“, – kalbėjo A. Šarėjus.
 
ELTA primena, kad daug kritikos dėl asfaltuojamos gatvės susilaukė ir premjeras S.Skvernelis.
 
Portalas15min.lt atlikęs tyrimą dar 2019 m. lapkričio mėnesį skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui. Pats Vyriausybės vadovas teigė, kad į šalia jo namų tvarkomos gatvės procesus nesikišantis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 17:25

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos-Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) atstovu Jaroslavu Narkevičiumi, politologai tvirtina, jog premjeras Saulius Skvernelis dabar yra įvarytas į kampą. Valdantiesiems stojant mūru už J. Narkevičiaus likimą ministro poste, S. Skverneliui teks ieškoti išeičių.
 
Eltos kalbinti politologai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė tvirtina, kad situacijos, supriešinusios šalies vadovą G. Nausėdą ir valdančiuosius galima buvo išvengti.
 
Ekspertai tikina, kad įsisiūbavus susisiekimo ministro J. Narkevičiaus skandalams dėl jo veiksmų, pastarąjį galima buvo pakeisti jo kolega, dar Vyriausybės formavimo etape įvardintu galimu kandidatu į ministro postą, dabartiniu susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi. Tai, anot politologų, ir dabar būtų racionaliausias valdančiųjų sprendimas.
 
Racionaliausias sprendimas – V. Kondratovičius?
 
J. Narkevičių pakeisti V. Kondratovičiumi, pasak A. Krupavičiaus, reikėtų jau dabar, siekiant išvengti dar didesnio konflikto valdžioje.
„Reakcijos į prezidento nuomonę yra skirtingos, bet, jei ieškoti racionaliausio sprendimo, tai tiek Lenkų rinkimų akcijai, kuri delegavo Narkevičių į ministro postą, tiek Vyriausybei ir ministrui pirmininkui, tiek valdančiajai daugumai Seime geriausias scenarijus yra greitas susisiekimo ministro pakeitimas.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Rokiruotės kontūrai, ko gero, yra aiškūs: į susisiekimo ministrus LLRA buvo viešai, kaip kandidatą, įvardijusi dabartinį susisiekimo viceministrą Vladislavą Kondratovičių, kuris ministerijoje dirba nuo 2013 m., užėmė įvairias svarbias pareigas ir žino sritį, ministerijos veiklos turinį ir tikrai galėtų greitai pakeisti ministro postą J. Narkevičių“, – Eltai geriausią galimą valdančiųjų sprendimą įvardijo A. Krupavičius, pridūręs, jog tai būtų protingiausias ir mažiausiai darantis nuostolių kelias.
Jam antrino ir R. Urbonaitė.
 
„Iš LLRA šito posto niekas neatima, pradėkime nuo to. Jie galėjo priimti tą sprendimą – paimti ir pakeisti ministrą bei nebetempti gumos – matomos didžiulės įtampos, galbūt tai būtų naudinga dėl to paties biudžeto, taip pat dėl to, kad nebūtų nukreipiamas dėmesys.
Galima įvairiai svarstyti, ar J. Narkevičiaus tos nuodėmės tokios didelės, bet vis dėlto mes kalbame apie tam tikrą politikos standartą ir ta etinė, moralinė pusė negali būti visada paraštėse. Jeigu jie būtų patys tai padarę ir pagalvoję, tai galbūt dabar nereikėtų kurti visokių istorijų apie sąmokslo teorijas, kad kažkas nori sugriauti valdančiąją koaliciją. Jie gali viską labai ramiai išspręsti pakeisdami ministrą ir tiesiog niekas nebeturės prie ko prikibti“, – kalbėjo politologė.
 
A. Krupavičiaus teigimu, ilgai besitęsianti istorija būtų nenaudinga tiek valdantiesiems, tiek Vyriausybei, tiek pačiai LLRA-KŠS.
„Vyriausybės darbotvarkė ir taip yra perpildyta. Pagrindinis klausimas, kur ietys laužomos ir jos bus laužomos artimiausioje ateityje – valstybės biudžetas. Valdančiajai koalicijai, Vyriausybei ir premjerui papildomo galvos skausmo dėl susisiekimo ministro tikrai nereikia“, – teigė A. Krupavičius.
 
Valdantieji turėjo būti pasirengę
 
Tuo tarpu MRU politologė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad valdantieji, premjerui S. Skverneliui turint nedarbingumą, turėjo nuolat su juo komunikuoti ir būti pasirengę tokiems scenarijams.
 
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Turėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris leidžia ministrui pirmininkui užsiimti pirmiausia savo gydymu, o visi kiti tuomet padaro visus darbus. Dabar toks jausmas, kad to tikro dialogo bei veiksmų koordinavimo nelabai yra. Tarsi Vyriausybė sau, premjero frakcija sau, o premjeras, aišku, dabar turi kitą prioritetą, kas yra visiškai logiška. Net neatsistatydinęs premjeras galėjo būti geresnėje situacijoje, jeigu kiti politikos veikėjai būtų tai įvertinę ir surėmę pečius tam, kad amortizuotų tą sudėtingą situaciją“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
 
Vis dėlto, MRU politologės teigimu, valdantieji, vietoje krizės sprendimo, prioritetus dėliojasi kitaip.
 
„Kad nėra noro koncentruotis būtent į esmines problemas, į stabilumą, suremiant pečius dėl to paties biudžeto, rodo tokie faktai, kaip, pavyzdžiui, įtraukimas į darbotvarkę klausimo dėl 3 proc. rinkimų kartelės. Tai rodo, kad politikai visiškai apie kitus dalykus galvoja“, – pridūrė R. Urbonaitė.
 
Ketvirtadienį susisiekimo ministrui J. Narkevičiui prezidentas G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą ir paragino jį trauktis iš pareigų, primena ELTA. Šalies vadovo abejones tolesniu J. Narkevičiaus darbu Vyriausybėje lėmė skandalai, į kuriuos per pastarąsias kelias savaites ministras įsivėlė.
 
Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, R. Karbauskis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.01; 11:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minima Seimo narė Irina Rozova niekaip nesusijusi su Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniška šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai, kad ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais nuslėpusią LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausančią ir Rusų aljansui atstovaujančią I. Rozovą bandoma susieti su valdančiojoje koalicijoje esančia LLRA-KŠS yra tik opozicijos inspiruotas politinis veiksmas.
 
Politikas tikina, LLRA-KŠS dėl I. Rozovos spaudimo „valstiečiams“, grasinant pasitraukti iš koalicijos, nedaro, nes, pasak jo, visi supranta, kad kiekvienas žmogus prisiima asmeninę atsakomybę.
 
„Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos. Šioje situacijoje klausimai, kurie kyla – būtent dėl opozicijos elgesio“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad galutinis sprendimas dėl apkaltos I. Rozovai bus padarytas atlikus tyrimą.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Jei tyrimas duos rezultatą tokį, kad mes turime sudaryti specialią komisiją ir turime nagrinėti apkaltos klausimą, – taip ir bus padaryta. Užtikrintai galiu pasakyti, kad nei Lenkų rinkimų akcija, nei kas nors kitas neatsistos skersai kelio ir nesakys, kad mes išeinam, jeigu jūs tą darote. Visi suprantame, kad atsakomybė kiekvieno žmogaus yra asmeninė, o Lenkų rinkimų akcija su tais dalykais nieko bendro neturi“, – kalbėjo politikas.
„Manau, ar tai būtų Valstiečių žaliųjų sąjungos narė, ar Lenkų rinkimų akcijos – kiekviena partija supranta, kad turi labai atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus“, – apibendrino „valstiečiųׅ“ lyderis.
 
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.04; 00:10

Valdemaras Tomaševskis. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis samprotauja, kad tikroji Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyvos pradėti parlamentinį tyrimą LLRA-KŠS frakcijos narei Irinai Rozovai priežastis gali būti ne jos nuslėpti kontaktai su galimai nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis išorės jėgomis, o tiesiog siekis „numarinti“ korupcinę „MG Baltic“ bylą.
 
Europarlamentaras sako, kad po NSGK posėdžio pateikta informacija pasitikėjimo I. Rozova nesumažino, nes, tvirtina jis, žmogiška yra klysti.
 
„Parlamentarai bendrauja, dažnai bendrauja, čia nieko nuostabaus nėra. Tiesiog reikia žinoti, kur bendrauti – geriausia bendrauti Seime oficialiai. Gal ne visi žino apie tai. O jeigu kažko neįrašė, kažkokios informacijos, gal pamiršo. Tai yra žmogiška. Tad nereikia eskaluoti klausimo, kurio mes dar nežinome“, – Eltai sakė V. Tomaševskis, pridurdamas, kad jo nuomone, I. Rozovos klausimas yra per daug eskaluojamas.
 
„Apskritai aš manau, kad yra eskaluojama tam tikra problema su Irina Rozova. Buvo pradėta dėl išvykos į Gruziją. Dabar tokio klausimo nėra, nors tris savaites buvo eskaluojama“, – sakė europarlamentaras. Atsakydamas į paties iškeltą klausimą politikas samprotavo, kad už visko gali slypėti konservatorių interesai.
 
„Kyla klausimai, kodėl eskaluojama. Reikia pažiūrėti, kas eskalavo. O eskalavo konservatoriai, Laurynas Kasčiūnas ir kiti. (…) O kodėl buvo eskalavimas? Tai būdas nukreipti dėmesį į kitą naujovę. Kad ir šiandien. Siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo savęs. Visuomenė dar nepamiršo „MG Baltic“ korupcinio skandalo, kuriame figūravo tas pats Kasčiūnas“, – kalbėjo V. Tomaševskis, pridurdamas, kad, jo nuomone, realių veiksmų prieš I. Rozovą taip ir nebus imtasi.
 
„Galima spėlioti, kad veiksmų nebus, nes tai yra būdas nukreipti dėmesį į kitą problemą. Tai yra būdas numarinti korupcinę bylą“, – apibendrino jis.
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Trečiadienį Seimo NSGK, išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, kodėl LLRA-KŠS priklausančiai Seimo narei I. Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.
 
Pasak NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.
 
„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos.
 
ELTA primena, kad NSGK pastarąją savaitę jau svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba sukėlė masinius protestus šalyje.
 
Į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika tuomet teigė, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
 
Su tuo sutinka ir ekspertai, tvirtinantys, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas didinti savo galią.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 15:00

Vilniaus rajono opozicija vienijasi prieš V. Tomaševskį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus rajono opozicinės partijos rodo solidarumą prieš kovo mėnesį vyksiančius savivaldos rinkimus. Pasipiktinimas Valdemaro Tomaševskio vadovaujama ir Vilniaus rajoną valdančia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vykdoma politika suvienijo ir nacionaliniu lygmeniu konfrontuojančius opozicijos bei valdančiųjų politikus. 

Vilniaus rajono politikai neslepia, kad įtampoje gyvenančių partijų solidarumo demonstravimas savivaldoje kyla „ne iš gero gyvenimo“, problemos, kurių LLRA-KŠS nėra linkusi spręsti savivaldoje, pasak opozicijos politikų, yra kur kas svarbiau nei nesutarimai tarp partijų lyderių. 

„Rajone politikos mes bandome nedaryti. Dabar svariausia yra mūsų rajono žmonės ir jų interesai. Šiandien svarbiausi interesai – vaikų darželiai, mokyklos, infrastruktūra, apšvietimas, pėsčiųjų takeliai, stadionai. Kai esame savo partijose, mes savo ideologiją vystome, tačiau rajono lygmeniu mes nematome politinio skirtumo“, – naujienų agentūroje ELTA Vilniaus rajono opozicinių partijų surengtoje konferencijoje teigė Vilniaus rajono Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) skyriaus pirmininkas Algis Šatas.

Vienas iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovų konservatorius Jonas Vasiliauskas tvirtino, kad iš savo atstovaujamų partijų vadovybių pagyrų dėl rodomos vienybės su ideologiniais oponentais nesulaukia. Tačiau kito kelio, tvirtino jis, tiesiog nematąs. Jo nuomone, opozicijos tarpusavio konkurencija rinkimuose iššūkio LLRA-KŠS mesti tikrai neleis.

Politikai pabrėžia, kad pagrindinės problemos Vilniaus rajone – lietuvių ugdomąja kalba veikiančių darželių stygius, nesprendžiamos susisiekimo ar gyventojų vietos deklaravimo problemos. 

„Vilniaus rajoną nuo pat Lietuvos nepriklausomybės valdo viena ir ta pati politinė jėga, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Vilniaus rajonas vis labiau atsilieka nuo kaimynystėje esančių regionų. Dabartinė rajono valdžia, siekdama siaurų savo politinių interesų, visiškai nesistengia vienodai dirbti visų gyventojų labui“, – spaudos konferencijoje sakė TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas ir kandidatas į Vilniaus rajono merus Gediminas Kazėnas.

Opozicijos skaičiavimais Vilniaus rajone trūksta apie 600 vietų lietuvių kalba ugdančiuose darželiuose. Jų teigimu, LLRA-KŠS šios problemos nesprendžia tikslingai, nes bijosi gyvenamąją vietą Vilniaus rajone deklaruojančių naujakurių. Pastarieji, tvirtina rajono valdžia nepasitenkinę politikai, LLRA-KŠS rinkimuose tikrai nepalaikytų. 

„Gyventojų rajone daugėja, tačiau (deklaruotų gyvenamųjų vietų Vilniaus rajone. – ELTA) rezultatai nesikeičia. Daugeliui atsikrausčiusių žmonių yra reikalingi darželiai ir mokyklos, kadangi jų nėra – jie yra priversti deklaruoti gyvenamąją vietą mieste“, – sakė J. Vasiliauskas. Dėl to, antrino G. Kazėnas, politinė situacija rajone primena užburtą ratą.

„Esame užburtame rate. Žmonės gyvenamųjų vietų nedeklaruoja, nes nėra darželių, kadangi nėra darželių, gyvenamąją vietą deklaruoja mieste. Todėl ir turime situaciją, kad gyvenamąją vietą deklaravę mieste negali balsuoti Vilniaus rajone“, – sakė opozicinės TS-LKD partijos skyriaus pirmininkas.

Liberalų sąjūdžio Vilniaus rajone skyriaus pirmininko Artūro Želnio teigimu, dėl to Vilniaus rajonas praranda politiškai aktyviausius visuomenės narius, kurie rinkimų metu tikriausiai balsuotų kitaip nei dauguma savivaldybės gyventojų. 

Socialdarbiečių, liberalų ir konservatorių lyderiai Vilniaus rajone sakė besibaiminą ir dėl kovo mėnesį vyksiančių savivaldos rinkimų skaidrumo. Pasak jų, LLRA-KŠS daro spaudimą rinkimų komisijų nariams ir, pabrėžė politikai, įtarimų kelia tai, kad rinkimų metu neįprastai didelė dalis gyventojų Vilniaus rajone balsuoja paštu ar namuose. 

„Vilniaus rajone mes turime tokią situaciją, kai balsavimas paštu ir namuose yra neproporcingai didelis, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis“, – teigė G. Kazėnas. Jo manymu, tai galėtų būti vienas iš LLRA-KŠS daromo spaudimo gyventojams įrankių bei priežasčių, kodėl rinkimuose opozicinėms partijoms yra sunku laimėti. 

Konservatoriui antrino ir socialdarbietis A. Šatas. Pasak jo, esama atvejų, kai valdžia, išnaudodama administracinius išteklius, per rinkimus daro spaudimą vietos gyventojams.

Opozicijos teigimu, apie fiksuojamus pažeidimus jie ne kartą informavo ir Vyriausiąją rinkimų komisiją, tačiau ši, tvirtino politikai, pabrėžusi, kad nusižengimai neturėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, jokių priemonių taip ir nesiėmė. 

Apibendrindami esamą situaciją Vilniaus rajone, opozicinių partijų atstovai pabrėžė, kad politinių jėgų vienijimasis savivaldoje, neatsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu esamą priešpriešą, nėra iš gero gyvenimo.

„Centriniai politikai tikrai per mažai žino, kas vyksta Vilniaus rajone, kokia yra padėtis, kaip čia dirbama, kokios yra sąlygos. Todėl koalicijų klausimas nėra iš gero gyvenimo, mes neturime kitos išeities, jei norime kažkokį rezultatą pasiekti“, – apibendrino spaudos konferenciją G. Kazėnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.12; 07:00

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Policijos departamentą dėl galimai neteisėto asmens duomenų klastojimo bei neteisėto paramos organizavimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimos sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos lenkų sąjungos naudai.

Šių metų rugsėjo mėnesį žiniasklaida informavo, kad kai kurie Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimų sužinojo apie VMI neva jų pateiktus prašymus skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą politinei partijai Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Prašymai buvo teikiami popierine forma. Žiniasklaidoje teigiama, kad asmenys, kurie gavo šiuos pranešimus, jokių prašymų skirti dalį GPM minėtai politinei organizacijai neteikė ir nepasirašė.

Seimo narys Audronius Ažubalis (centre). Slaptai.lt nuotr.

„Atsižvelgiant į tai, kad pildant popierinę prašymo skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą politinei partijai formą, asmuo turi ją pasirašyti, darytina išvada, kad šių asmenų sumokėto GPM dalis buvo pervesta LLRA-KŠS be jų sutikimo, galimai neteisėtai panaudojant jų asmens duomenis. Šie veiksmai gali atitikti nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) požymius, todėl prašome juos ištirti“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot A. Ažubalio, masinis tokių „prašymų“ pobūdis liudija, kad tai neatsitiktinė, o gerai organizuota, galimai apgaulinga lėšų rinkimo akcija.

„Atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtadalis VMI gautų pranešimų apie minimus pažeidimus yra tiesiogiai susiję su LLRA-KŠS ir su šia partija susijusia Lietuvos lenkų sąjunga. Atsižvelgdami į tokį pranešimų skaičių, prašome policijos ištirti ir galimai neteisėtą tokios paramos organizavimo faktą“, – komentavo A. Ažubalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.29; 06:33

Seime prasidėjus diskusijoms dėl visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardžių paskelbimo, Seimo „valstiečiai“ turi kompromisį pasiūlymą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ir Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius siūlo viešinti duomenis apie bendradarbiavimą su KGB tik tuo atveju, jei asmuo tampa Prezidentu, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nariu, meru arba savivaldybės tarybos nariu.

Pagal jų Seimo posėdžių įregistruotą pasiūlymą, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai asmuo pradeda eiti prezidento, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nario, mero arba savivaldybės tarybos nario pareigas“.

A. Širinskienė ir A. Nekrošius mano, kad visuomenė turi teisę žinoti apie valstybės politikus. „Manytina, kad tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti valstybės politiko – prezidento, Vyriausybės, Seimo, Europos Parlamento nario arba mero ar savivaldybės tarybos nario – pareigas, informacija ir duomenys gali būti išslaptinami, taip užtikrinant visuomenės teisę žinoti, kokias sąsajas praeityje su kitų valstybių saugumo tarnybomis yra turėję valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys“, – savo pasiūlymą argumentuoja Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai.

Ketvirtadienį opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai paprašius, Seimas iki kito posėdžio atidėjo siūlymą paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis siūlo įstatyme numatyti, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 07:40

Šalies politinės partijos pastaruoju metu kunkuliuoja. Lietuvos socialdemokratų partija ir dalis jau buvusių partijos narių pasitraukė iš valdančiosios daugumos ir pradėjo kalbėti apie naują politinę organizaciją. Liberalai, krečiami korupcijos skandalo, taip pat kalba apie partijos „restartą“.

Savotiškame intrigų sūkuryje atsidūrė Vilniaus miesto meras ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius. Jo neva darytas spaudimas ir rašytos žinutės Vilniaus administracijos direktorei gali atsidurti etikos sargų akiratyje. Dar prieš tai Vilniaus miesto Taryboje įvyko transformacijos, kai liberalai iš valdžios pašalino konservatorius ir iš vicemero posto atleido Valdą Benkunską. Jį pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Edita Tamošiūnaitė. Galiausiai šią savaitę prie naujai pasirašytos Vilniaus miesto savivaldybės koalicijos prisijungė ir pati LLRA.

Taigi šiame intensyvių politinių permainų etape nedidelė ir ganėtinai uždara Lietuvos lenkų rinkimų akcija, neeikvodama daug energijos vidiniams vaidams, panašu, naudojasi esama padėtimi. Įdomu tai, kad dar prieš metus LLRA-KŠS buvo apskritai atitverta nuo galimybės prieiti prie valdžios centro, o ką jau kalbėti apie galimybę pretenduoti į postus.

Tuomet Premjeras Saulius Skvernelis sudarydamas Vyriausybę labai aiškiai pabrėžė, kad LLRA-KŠS lyderio Valdemaro Tomaševskio „neaiškių“ pozicijų po Krymo okupacijos demonstravimas kelia daug klausimų. Tai, anot Premjero, yra tikras kliuvinys galimam bendradarbiavimui formuojant Vyriausybę. Todėl, tvirtino S. Skvernelis, kol nebus atsakyti visi klausimai, kalbėti apie LLRA-KŠS dalyvavimą valdžioje apskritai nėra prasmės.

Panašu, kad Premjeras gavo atsakymus į rūpimus klausimus, nes dabar S. Skvernelis kalba apie sąlyčio taškus, siejančius valdančiąją daugumą ir LLRA-KŠS. Premjero toną palaiko ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, neslepiantis, kad esant reikalui į koaliciją bus kviečiama Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Ką rodo tokia aukščiausius valstybės postus užimančių asmenų nuomonių kaita? Ar tai tik retorika, ar reikia tikėtis, kad LLRA-KŠS oficialiai taps valdančiosios daugumos dalimi? Ar gali būti, kad laisva ūkio ministro kėdė, dėl kurios kol kas galvų nesuka mažumoje likusios valdžios vedliai, yra laikoma Lietuvos lenkų rinkimų akcijai? Bet galbūt tiek „valstiečiams“, tiek LLRA-KŠS formalizuoti koalicijos santykius nėra paranku, daug patogiau išlaikyti status quo? Galbūt koalicinė sutartis tik sukeltų daugiau neramumų nei įneštų tvarkos? Tačiau tokiu atveju kokią naudą iš to gauna postų neturintys ir de jure opozicijoje esantys Lenkų rinkimų akcijos politikai?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius mano, kad didelių permainų LLRA-KŠS ir valstiečių santykiuose neturėtų būti. Kaip svarbiausias to priežastis MRU docentas išskyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir „valstiečių“ ideologinį panašumą, kompetentingų LLRA kadrų, galinčių užimti ministerijų postus, stoką bei lenkų partijos siekį oponuoti Tėvynės sąjungai.

V. Valentinavičius nesistebėjo Premjero ir Seimo Pirmininko kalbomis apie LLRA-KŠS ir „valstiečių“ ateities bendrystę. Tai, anot MRU docento, yra susiję su tuo, kad abi politinės partijos ideologiškai yra artimos.

„Šiose partijose derinami ultrakairuoliški lozungai ir ultrakonservatyvios vertybės. Taigi ideologiškai nuo pat pradžių „valstiečiai“ ir lenkai buvo artimi. Lenkų rinkimų akcija pritarė absoliučiai daugumai Vyriausybės sprendimų ir neformaliai jie priklauso valdantiems kaip ir partijos Tvarka ir teisingumas likučiai Seime. Jie visada palaikė dabartinę daugumą, ypač konservatyviais socialiniais ir kultūriniais klausimais, kaip šeimos politika“, – sakė MRU docentas.

V. Valentinavičių stebina tik tai, kad ideologiškai konservatyvi jėga palaiko labai liberalią S. Skvernelio Vyriausybės programą, priimtą Darbo kodeksą, Nacionalinį susitarimą, nuoseklų stambiojo verslo protegavimą. Pritariant šiems sprendimams, anot MRU docento, ne tik LLRA-KŠS, bet ir „valstiečiai“, kaip Tomas Tomilinas, turėtų turėti problemų. Tačiau nei vieni, nei kiti jų neturi. „Galbūt jie nesupranta, kokią politiką vykdo S. Skvernelis?“, – retoriškai klausė V. Valentinavičius.

Kita, politologo nuomone, ne mažiau svarbi, priežastis, kodėl Lenkų rinkimų akcijos ir valstiečių santykiai Seime nesiformalizuos, yra ribota partijos politinė patirtis ir kompetencijos.

„LLRA-KŠS turi blogą tiesioginio dalyvavimo koalicijoje patirtį. Kai ankstesnėje Vyriausybėje jie turėjo Energetikos ministeriją, iš viso šito nelabai kas išėjo. Ribota politinė patirtis neleido jiems visavertiškai dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Lenkų rinkimų akcija tiesiog neturi pakankamai kompetentingų ir profesionalių žmonių, kad galėtų užimti bent kiek rimtesnius postus“, – aiškino V. Valentinavičius.

Anot politikos eksperto, dėl to ši partija nėra ambicinga politinė jėga. Tad tikėtis, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija sąmoningai pretenduotų į aukštus politinius postus, nėra labai tikėtina.

„Nėra paprasčiausiai žmonių, kurie šioje partijoje tai galėtų padaryti. Lenkų rinkimų akcija tiesiog bijo svarbesnių postų“, – samprotavo V. Valentinavičius.

Ribota lenkų partijos politinė kompetencija iš esmės lemia tai, kad LLRA-KŠS pasitenkina nedidelėmis paslaugomis, kurias gali suteikti valdantieji. Tad neformalaus „pritarėjo“ vaidmuo labai tinkamas šiai partijai. Tokia situacija, pabrėžė V. Valentinavičius, buvo tiek ankstesnėje, tiek yra šioje Vyriausybėje.

Galiausiai politikos ekspertas pabrėžė, kad LLRA-KŠS pasižymi tuo, jog ypač nemėgsta Tėvynės sąjungos, kurioje figūruoja V. Landsbergio pavardė.

„Praktiškai vien to užtenka, kad jie palaikytų socialdemokratus, kaip ankstesnėje Vyriausybėje, ar šiuo metu „valstiečius“, – apibendrino V. Valentinavičius.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto taip pat samprotavo, kad formalios koalicijos neturėtų būti, o mažumos Vyriausybė turėtų ir toliau išlikti. Vis dėlto, politikos eksperto nuomone, nepaisant kai kurių trinčių, „valstiečiai“ gali tikėtis iš Lenkų rinkimų akcijos paramos.

„Valstiečiai“ ir žalieji turi labai stiprų tautinį flangą, kuriam atstovauja profesorius Eugenijus Jovaiša. Dėl to, ko gero, susitarimo dėl pavardžių ir vardų rašymo niekada neturėtų būti. Susitarimai įmanomi daugiausiai dėl socialinių, šeimos reikalų ar, pavyzdžiui, susitarimai dėl alkoholio ribojimo“, – kalbėjo A. Pukšto.

Nors nemažai „valstiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos keliamų klausimų gali sutapti, VDU docento nuomone, į koaliciją einama tik tada, kai 100 proc. matai, kad galimybė dirbti bent jau trejus metus yra. Be to, aiškino A. Pukšto, Lenkų rinkimų akcijai labiau apsimoka būti už Vyriausybės ribų ir atskirai tartis dėl konkrečių dalykų.

„Taigi, – apibendrino A. Pukšto, – Lenkų rinkimų akcija neis į koaliciją, neprašys postų, bet labai artimai bendradarbiaus daugeliu klausimų su „valstiečiais“.

MRU docentas Vytautas Dumbliauskas ideologinį veiksnį taip pat laiko svarbiu aiškinant, kodėl Premjeras ir Seimo Pirmininkas pradėjo kalbėti apie politinių tikslų bendrumą su LLRA-KŠS. Tačiau politologas pabrėžė, kad lenkų partijos ideologinis neapibrėžtumas, o ne konkrečių vertybių bendrumas yra svarbus, kodėl su ja „valstiečiams“ nesunku surasti bendrą kalbą.

„Lenkų rinkimų akcija ideologiškai yra „jokia“. Jie nei kairieji, nei dešinieji. Jie yra tautiniu pagrindu sukurta partija. Todėl su jais kalbėtis arba juos pakviesti į platesnes koalicijas nėra nieko keisto. Dėl to nei liberalai, nei konservatoriai, nei socialdemokratai dėl tokio sprendimo nebus smerkiami ir, atvirai kalbant, nieko nenustebins. Tai visai normalu ir, beje, Lietuvoje įvykę ne vieną kartą.“

Komentuodamas ankstesnius Premjero ir Seimo Pirmininko pareiškimus, kad dėl LLRA-KŠS lyderio V. Tomaševskio užimamų pozicijų Lenkų rinkimų akcijai neatsiras vietos valdžioje, MRU docentas priminė Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) žodžius, jog politikoje nebūna nei amžinų draugų, nei amžinų priešų – tik amžini interesai.

„Todėl nieko keisto, kad dėl tokios „tamsios asmenybės“ kaip Valdemaras Tomaševskis tradicinių partijų nuostatos gali būti keičiamos. Priklausomai nuo susiklosčiusių politinių aplinkybių. Taigi tiek V. Pranckiečio, tiek S. Skvernelio kalbos manęs visai nestebina. Kol nereikėjo jiems Lenkų rinkimų akcijos balsų, tol jie buvo „nelabai geri“, o kai dabar reikia – situacija keičiasi. Tai yra tiesiog tipinis politinės konjunktūros pavyzdys“, – kalbėjo MRU dėstytojas.

V. Dumbliausko teigimu, nors V. Tomaševskio pėdsakai, ko gero, veda iki Kremliaus, tai nereiškia, kad didžioji dalis partijos narių su tuo yra susiję.

„Partija šiandien tiesiog turi „auksinės partijos“ statusą. Politikos realybėje labai dažnai susikuria situacijos, kai mažų partijų dalyvavimo labai reikia. Šis poreikis neproporcingai padidina tokių politinių jėgų reikšmę“, – Eltai sakė politologas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.06; 00:05