Stasys Lozoraitis su žmona Daniela

Buvau Jo patikėtiniu Prezidento rinkimuose. Mačiau ir girdėjau, kokius šlykščius gandus, šmeižtą, melą apie Jį išsijuosę platino brazauskiniai kagėbistai tada dar plačiame biudžetiniame sektoriuje. Ir kaip buvo liaupsinamas A. Brazausko „ūkiškumas”, „žmoniškumas”.

Atvirai kalbant, jei Jis būtų laimėjęs rinkimus ir susidūręs su komunistine-mafijine realybe, Jam tai būtų buvusi ne mažesnė tragedija, negu paslaptinga mirtis neužilgo.

Bendrą tų metų atmosferą iliustruoja ši ištrauka iš prof. Onos Voverienės straipsnio „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Ambasadorius Stasys Lozoraitis” http://www.llks.lt/…/Voveriene-%20apie%20ambasadoriu%20Lozo…:

„1993 metais Stasys Lozoraitis kandidatavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Lietuvos Respublikos Seime jau tada šeimininkavo Algirdas Brazauskas ir jo vadovautas visas Komunistų partijos CK (po įžūlios ir melagingos Lietuvos komunistų partijos aršios rinkiminės kampanijos 1992 m. spalio mėn į Seimą buvo išrinkti net 23 okupacinio režimo laikų CK nariai). Naivu buvo tikėtis laimėti Prezidento rinkimuose. Ir, žinoma, Stasys Lozoraitis pralaimėjo Algirdui Brazauskui.

Tačiau ir pralaimėjęs Stasys Lozoraitis savo dorumu, teisingumu ir Tėvynės meilės stiprumu, komunistams Lietuvoje, toleruojantiems tik melo ir neapykantos komunistinę religiją, buvo pavojingas, kaip moralinis pavyzdys Tautai. Tik pradėjus prezidentauti A Brazauskui, pirmoji, jau įsitvirtinusių komunistų Lietuvos valdžioje, keršto akcija Stasiui Lozoraičiui buvo jo atleidimas iš Lietuvos ambasadoriaus JAV pareigų. Į jo vietą buvo paskirtas aukštas KGB pareigūnas su slapyvardžiu „Maknys”.

Tačiau ir šios keršto akcijos dar neužteko. 1994 m. birželio 13 d. Stasys Lozoraitis, rinkiminės kampanijos metu Lietuvoje buvęs sveikas, žvalus, energingas, visad linksmas, įveikęs sunkias rinkimines keliones su siaubingomis komunistų organizuotomis šmeižto akcijomis ir kitokiomis juodosiomis technologijomis, staigiai mirė nuo paslaptingos ligos.

Paminklinė lenta, skirta Lozoraičių atminimui

Iš ligoninės dingo ir visa jo ligos istorija. Pradėjęs sirguliuoti jau Lietuvoje, žurnalistų paklaustas, kas atsitiko, kad sutriko jo sveikata, jis atsakęs, kad „Draugystės”, kur jis buvo apgyvendintas, ir kur viešbučio savininkė jau buvo tuometinio jo konkurento rinkimuose A. Brazausko meilužė K.Butrimienė, „kiaušiniai su majonezu jį išmušė iš koto!”

Stasys Lozoraitis mirė Vašingtone 1994 m. birželio 13 d. 1999 m. birželio 15 d. jo palaikai buvo perlaidoti Lietuvos panteone Petrašiūnuose.

Informacijos šaltinis – slaptai.lt

2019.06.15; 08:40

Artėja referendumas dėl dvigubos pilietybės. Girdisi balsų, kad didelės pavardės ragina balsuoti už dvigubą pilietybę, bet tarp mūsų dar patriotinių nuostatų išlaikę pilieečiai sėja baimę, kas bus. Jie kelia keturis klausimus. Štai tie klausimai: kokiai valstybei dvigubą pilietybę turintys piliečiai mokės mokesčius, kurioje valstybėje atliks privalomą karinę tarnybą, kurioje valstybėje kariaus, jei kiltų karinis konfliktas? Be to, gyvendami svetur išrinks mums valdžią, bet čia negyvens…

Bijomės, labai bijomės, kad mums „svetimi“  išrinks valdžią. Bet ar ta baimė kyla ne dėl skursnos konplekso?

Tie keturi klausimai: 1. Kokiai valstybei mokesčius mokės? 2. Kurioje atliks privalomą karinę tarnybą? 3. Kurioje valstybėje kariaus, jei kiltų karinis konfliktas? 4. Gyvendamas svetur išrinks mums valdžią, bet čia negyvens…

Šie klausimai yra bauginantys. Bet atmeskime referendumu dvigubą pilietybę ir pateikime tuos pačius klausimus. Kuo tada bus geriau? Bėda kita.

Atmetę Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos projektą praradome galimybę ugdyti savo piliečių pilietiškumą. Atmetę Stasio Lozoraičio kandidatūrą į prezidentus atmetėme Lietuvos šansus išsinerti iš sovietmečiu nusistovėjusios korupcijos. Ir tai padarėme vadovaudamiesi tais pačiais argumentais.

Lozoraitis nepažinojo Lietuvos realijų. O Adamkus? Šiuo metu Lietuvai vėl švyturiuoja šansai prezidento rinkimuose – ryškėja Juozaičio asmenybė. Ar išnaudosime ją?

Klausimas kitas: kaip Lietuva turi atrasti save, kaip išsivaduoti iš sustabarėjusio mąstymo. Antai Stiurlitz kariavo Vokietijos armijoje. Geriau jai būtų buvę, jeigu ten būtų jis nekariavęs. Gal nesąmoninga mūsų tauta ir nesąmoningi politikai neleis, kad referendumas laimėtų, bet nuo to Lietuvai geriau tikrai nebebus.

Valdžia turėtų ieškoti kitų saugiklių, kaip ir tuo atveju apdrausti savo valstybės interesus, taip kaip daro lenkai ar kitos didesnes valstybingumo tradicijas turinčios tautos.

2019.03.27; 06:13