Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) teigia, kad nebuvo tinkamai įtraukta į su Vyriausybės patvirtintu ilgalaikiu investicijų planu susijusius procesus.
 
Pasak konfederacijos, be viešųjų diskusijų parengtas planas nebuvo pristatytas pagrindiniams socialiniams partneriams Trišalėje taryboje, o įgyvendinimo veiksmus „iš pradžių ketinta derinti praktiškai tik su verslo organizacijomis.“
 
„Viename posėdžių iškėliau klausimą dėl Investicijų komiteto veiklos formalumo bei tikslingumo, kai nėra ir iki tol nebuvo galimybės profesinėms sąjungoms ne tik teikti savo pasiūlymų koncepcijoms, bet ir dalyvauti jų rengimo stadijoje. Nustebino finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės atsakymas, kad LPSK esą aktyviai dalyvavo rengiant DNR priemonių planą, o pasiūlymai buvo vertinami diskutuojant, kas visiškai nėra tiesa“, – sako LPSK vadovė Inga Ruginienė.
 
LPSK nurodė, kad liepos 30 dieną informavo Vyriausybę, jog suspenduoja dalyvavimą komiteto veikloje iki bus užtikrintas proceso skaidrumas bei tinkamas socialinių partnerių įtraukimas.
 
„Mūsų tolesnis dalyvavimas komiteto veikloje gali sudaryti klaidingą pritarimo komiteto veiklos metodams įspūdį ir suteikti komiteto sprendimams teisėtumo, kurio jie nėra verti“, – teigiama rašte.
 
Vyriausybės patvirtintu 6,3 mlrd. eurų investicijų planu ketinama per pusantrų metų investuoti į pažangias sritis: skaitmeninę ekonomiką, inovacijas, energetiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.03; 00:05

Profesinės sąjungos vėl piketavo prie Seimo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prie Seimo vėl surengė piketą prieš skubiai Seime mėginamas įteisinti mokesčių bei pensijų sistemos reformas. Piketuotojai teigia, kad priimant įstatymą turi būti tariamasi su tomis visuomenės, kurias pirmiausia palies šis įstatymo projektas, grupėmis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) jau ne kartą kritikavo valdančiuosius dėl nepamatuotos skubos priimant visiems šalies žmonėms svarbius sprendimus. Seime surengtos ir platesnės diskusijos, tačiau reforma tik dar labiau greitinama. Seimo komitetuose vykusios diskusijos, atrodo, didelės reikšmės neturi: Seimo salėje nepalaikomi jokie darbuotojams palankesni pasiūlymai.

Akcijos iniciatorių teigimu, vos balandžio viduryje pristatytus Vyriausybės siūlymus kritikuoja nemažai žinomų ekonomistų, o diskusijos su visuomene apskritai nebuvo. 14 piketuotojų Seimo narių dėmesį mėgino atkreipti arba plakatais „Skubos naudą velniai gaudo“, „Tauta turi žinoti savo ,,didvyrius“ ir kitais, arba pro šalį einančių Seimo narių kvietimais sustoti ir padiskutuot.

Kartu su piketuotojais plakatą laikęs socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas džiaugėsi, kad piketuotojai rodo iniciatyvą, bet, pasak jo, nebus atsižvelgta į piketuotojus bei visuomenę ir mokesčių reforma vis dėlto bus priimta.

„Kita vertus, matome, kokiu buldozeriu ji (reforma.- ELTA) važiuoja šiandien ir kaip elgiamasi komitetuose ir Seimo posėdžių salėje. Manau, kad bus spjauta į visus tuos mitingus ir piketus ir priimta tai, kas suplanuota ir tai, kas Vyriausybės pateikta. Pastarųjų dienų bei naktų įvykiai atšaukti, lyg ir pasiekti visi kompromisai dėl profesinio dividendo apmokėjimo buvo išmesti. Paliktas tas bazinis, neteisingiausias, nesąžiningiausias mokesčių pertvarkos variantas, panašu, kad jis važiuos. Duok Dieve, kad aš klysčiau“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė, komentuodama trečiadienio Finansų ir biudžeto komiteto posėdį, sako, kad komitetas buvo aršus ir buvo sunku diskutuoti.

„Vakar komitetas buvo labai aršus, buvo daug pykčių ir nesutarimų tarp pirmininko ir opozicijos atstovų. Buvo stumiama taip, kad būtų prastumtos visos tos pataisos, praktiškai registruotos prieš naktį per dešimt minučių. Mes einame neteisingu keliu ir einame neturėdami skaičių analizės. Mes net Biudžeto ir finansų komitete priimame sprendimus be analizės, be pasekmių, kas gali atsirasti, todėl kad kažkas įtikina, kad taip reikia, nes tai bus populiariau ir bus galima pataikauti rinkėjui“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Su piketuotojais bendravęs Algirdas Sysas sako, kad mokesčių reforma bus priimta, nepaisant jokių diskusijų nei komitetuose, nei su visuomene.

„Tik ką iš karšto posėdžio. Posėdyje dirbama ta pačia kryptimi, nesvarbu, kad blogai, svarbu, kad šiandien priimtų. Nes Teisės departamentas rašo, kad rado akivaizdžių klaidų, kurias reikia taisyti, bet yra begalinis noras šiandien priimti ir nesvarbu, kad iš karto priėmus reikės iš karto taisyti“, – sakė A. Sysas.

LPSK siekia, kad mokesčių ir pensijų sistemas keičiančių įstatymų projektų svarstymai Seime būtų sustabdyti ir priimti tik tada, kai dėl tokių svarbių reformų įvyks plačios diskusijos.

LPSK taip pat kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši vetuotų su visuomene neaptartą reformą įteisinančius įstatymus, jeigu šie bus priimti.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad mokesčių ir pensijų sistemas reikia reformuoti, profesinės sąjungos to visiškai nekvestionuoja. Tačiau dėl tokių absoliučiai visiems šalies žmonėms įtakos turinčių sričių neturi būti apsisprendžiama vos per kelis mėnesius.

„Susidaro toks įspūdis, kad pirma padarysime, o vėliau žiūrėsime, kaip bus. Svarbu šiandien, o apie rytojų pagalvosim rytoj“, – komentuoja LPSK pirmininkė I.Ruginienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.28; 10:24

Lietuvos profesinių sąjungų protesto eitynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kaltina Vyriausybę nesirūpinant daugeliu anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ne tik rinkėjams, bet ir partneriams.

Profsąjungos sako, kad dialogas ir derybos naujiesiems profesionalams tampa keiksmažodžiu, ir tą rodo Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) projekto rengimas – nors Vidaus reikalų ministerija (VRM), rengdama naują VTĮ, privalėjo informuoti, konsultuotis bei įtraukti profesines sąjungas, projektas rengtas paslapčiomis ir tyliai.

LPSK teigimu, į Teisės aktų derinimo sistemą projektas įkeltas vasarą, kai daug žmonių atostogauja. Pasiūlymams parengti duotos vos kelios dienos.

„Kažin, ar tokią skubą ir slaptumą galima vadinti dialogu? – retoriškai klausia LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.

„Ši Vyriausybė nepasimoko ne tik iš ankstesniosios, bet ir savų klaidų. Jei bandoma slapta kirsti kampus ir nesilaikyti reikalavimų, yla išlenda iš maišo ir profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos vis vien užkerta kelią buldozeriui. Tik jau su nauju nepasitikėjimu. Nebegalime pasikliauti nė viena ministerija, net ir pačiu Premjeru. Po žaidimų su Darbo kodeksu ir su valstybinių miškų pertvarka valdžia vėl puola į tas pačias dilgėles?“ – stebisi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas A. Černiauskas.

Tuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė primena, kad Vidaus reikalų ministerija ir pareigūnus bei tarnautojus vienijančios profesinės sąjungos net yra pasirašiusios Bendradarbiavimo susitarimą.

„Jame įsipareigota užtikrinti operatyvią informacijos sklaidą, įtraukti profesines sąjungas į sprendimų priėmimą, užtikrinti socialinį dialogą, derinti bendras pozicijas. Deja, buvimas valdžioje blogai veikia atmintį. Šį susitarimą vos prieš dvejus metus, būdamas vidaus reikalų ministru, pasirašė pats Saulius Skvernelis, bet jo darbų perėmėjas į tai nekreipia jokio dėmesio. Įdomu, kokių dar susitarimų ir sutarčių nesilaiko mūsų vidaus reikalų ministras? Beje, jis yra dirbęs STT, tad toks jo požiūris į taisykles ir susitarimus atrodo dar keisčiau“, – pažymi L. Soščekienė.

Profsąjungų teigimu, VTĮ numatomi dideli pokyčiai paveiks keliasdešimt tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje. Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką ir skelbiama, kad iš bemaž 60 tūkst. valstybės tarnautojų liks tik apie 20 tūkst. Dalis iš jų bus atleista, o didžioji dalis taps „sutartininkais“, t. y. pasirašys įprastas darbo sutartis. Nors šie žmonės taip pat atitinka gerokai aukštesnius reikalavimus kvalifikacijai ir reputacijai, didesnių socialinių garantijų už tai negaus. Taip pat neliks ir įpareigojimo juos atleidžiant pasiūlyti kitas jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė atkreipia dėmesį, kad tai reiškia prastesnes socialines garantijas (mažės išeitinės kompensacijos, trumpės įspėjimo dėl atleidimo terminai ir kita). Netekusiems valstybės tarnautojo statuso taip pat nusibrauks ištarnautas stažas ir už tai žmogus nebegaus jokios realios naudos.

„Nors pokyčiai šiame sektoriuje reikalingi, gaila, kad valdžia sau leidžia taip žaisti likimais. Juk šis įstatymas paveiks ne tik tarnautojus ir jų šeimas, bet ir valstybės funkcionavimą. Ar normalu, kad, kalbant apie tokius svarbius klausimus, sprendimus norima priimti vienašališkai? Paslapčia nuo visuomenės? – sako I Petraitienė. – Kodėl socialiniai partneriai turi pakelti triukšmą, kad gautų tai, kas jiems ir taip turi būti pateikta? Žmonės nesijaučia saugūs, neapsunkinkime ir taip sudėtingos situacijos.“

LPSK tikisi, kad Vyriausybė laikysis įsipareigojimų socialiniams partneriams ir šis įstatymas bus parengtas skaidriai, įtraukiant visas puses.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:00

Armaitis_Rimas_m

Nežinau, ar čia juoktis, ar verkti, net nežinojau, kaip ir rašyti, ar su humoro doze  ar rimtai?

Bet kalbant apie profsąjungas, o tiksliau – apie vieną galingiausių, didingiausių ir skaitlingiausių Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, o būtent apie vieną iš jos šakų, supratau, kad nors pas mus ir demokratija, bet atskiri profsąjungos vadovai apie tai turi savo specifinį demokratinį supratimą, nes tiesiog nepripažįsta kitamanių, net nežino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes kitaip žinotų, kaip skamba LR Konstitucijos 25 straipsnis, o jis skamba taip: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“.

Continue reading „Profesinės sąjungos – prieš kitaminčius ir kitamanius“