Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį kreipėsi į policiją, prašydama pradėti tyrimą dėl Vilniuje pavogto partijos pirmininko, dalyvaujančio Seimo rinkimuose Žirmūnų vienmandatėje apygardoje, Gintauto Palucko reklaminio tento.
 
Tai naujienų agentūrai ELTA patvirtino LSDP komunikacijos vadovas Justinas Argustas. Reklaminis tentas, kviečiantis balsuoti už G. Palucką, pasak LSDP atstovo, stovėjo Šiaurės miestelyje. Jis taip pat įvertino ir patirtus nuostolius.
 
„Niekam daugiau nei mėnesį tas tentas neužkliuvo, o vakar pastebėjome, kad jis pavogtas. Panašu, kad G. Paluckas turi prisiekusių gerbėjų, nors neįsivaizduoju, ką su tuo tentu galima būtų daryti. Gal konkurentai bandys panaudoti rinkimų dieną? Šiandien dėl to incidento kolegos kreipėsi į policiją, nuostolis – apie 260 eurų“, – sakė J. Argustas.
 
Nauji rinkimai į Seimą rengiami rugsėjo 8 d. Parlamentaro mandato iš viso siekia 27 kandidatai: Žirmūnų apygardoje varžysis 11, Gargždų apygardoje – 10, o Žiemgalos apygardoje – 6 politikai.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019.09.06; 10:58

Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime įžanginį žodį tarė eurokomisaras, kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris savo kalboje negailėjo kritikos prezidentinių reitingų lyderiams bei ,,valstiečių“ pirmininkui Ramūnui Karbauskiui. 

„Jūs visi šiandien galite didžiuotis, visuomenei reikia paskelbti, kad socialdemokratija – nepriklausomybės, teisingumo, laisvės ir teisių gynėja Lietuvoje. Jokie dešinieji čia nieko negali padaryti. Judėjimas, kuris gimė Europoje, kuris neatskiriamas nuo Europos, mes esame kartu su Europos socialistų partija. Socialinė Europa turi būti realybė. Baziniai atlyginimai, pensijos Prancūzijoje ir Lietuvoje negali dešimt kartų skirtis. Mums reikia socialinės Europos“, – teigė V. Andriukaitis. 

V. Andriukaitis sakė susirinkusiesiems, kad nei Ingrida Šimonytė, nei Gitanas Nausėda neturi nieko bendro su socialiniu teisingumu. 

„Paklausykite kandidatų – vieni iš jų gelbėja makroekonomiką, tiek Gitanas Nausėda, tiek Ingrida Šimonytė deda pastangas, kad liberali finansų kapitalizmo doktrina dar kartą užgriūtų visu savo svoriu (…) Jiems svarbiausia – gelbėti makroekonomiką, nekreipiant dėmesio į mikroekonomiką. Atimti iš žmonių kišenių pinigus, pensijas – nusikaltimas (…) Pagrindas – ne BVP, o žmonių mikroekonomikos reikalai“, – sakė V. Andriukaitis. 

Savo kalboje kandidatas į prezidentus negailėjo kritikos ir „valstiečių“ lyderiui R. Karbauskiui. Pasak jo, socialdemokratai nieko prieš, jei dauguma Seime „darbus pabaigtų kiek anksčiau“. Taip pat kandidatas į prezidentus teigė, kad valdančiosios daugumos organizuojami referendumai – žmonių apgaudinėjimas. 

Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Žaliųjų“ vadas Ramūnas Karbauskis. Netinka R. Karbauskiui žodis ,,žalieji“, niekaip netinka. Nes su ES „žaliaisiais“ jis turi tiek bendro, kiek ugnis su vandeniu (…) Padėkim Ramūnui Karbauskiui pasileisti ir organizuokime Seimo rinkimus kovo 11 dieną. Tai bus didžiule dovana Lietuvai, tai bus geriau nei tie du referendumai, kurie yra žmonių apgaudinėjimas, nes nėra pateikti nei pliusai, nei minusai dėl dvigubos pilietybės. (…) O referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo (…) Čia yra visiškas žmonių kvailinimas ir agitavimas, kad ateitų daugiau žmonių Saulių Skvernelį išrinkti prezidentu populistinėmis idėjomis. Agituoju dar kartą visus, ateikite į Prezidento rinkimus, bet nebalsuokite už tuos du referendumus, nes tai – žmonių apgaulė“, – sakė V. Andriukaitis.

Pasak jo, Prezidento rinkimuose jis bandys sugrąžinti socialiai teisingą Lietuvą. 

„Aš džiaugiuosi, kad mane į socialdemokratiją įnešė labai anksti, ačiū savo tėvams. (…) Mums reikia parodyti, kad mes su stalinistine praeitimi neturime nieko bendro. Nuoširdžiai dėkoju už pasitikėjimą. Aš dar kartą stoju į kautynes už socialiai teisingesnę Lietuvą (…). Prezidentas yra lyderis, kuris supranta, kad žmonių gyvenimo kokybė, darbo valandos, sveikata, pensijos, atlyginimai, darželiai – tikrasis Lietuvos saugumas ir progreso matas“, – sakė jis.

Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai susirinko į suvažiavimą, kuriame, praėjusį šeštadienį partijos pirmininku beveik vienbalsiai perrinkus Gintautą Palucką, tvirtina partijos statuto pakeitimus, rinka LSDP pirmininko pavaduotojus, tarybą ir prezidiumą.

Vilniuje vyksiančiame suvažiavime taip pat ketinama priimti rezoliucijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir pilietybės išsaugojimo referendumų.

LSDP yra didžiausia partija Lietuvoje, jai priklauso 17,6 tūkst. narių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.05; 05:00

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Parlamentinių partijų vadovai savaitę pradės Vyriausybės rūmuose pasirašydami susitarimą, pagal kurį išlaidos gynybai 2030 m. sieks 2,5 proc. nuo BVP. Tiesa, daugiausiai narių šalyje turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ceremonijoje nedalyvaus – politinė jėga nesutinka gynybai skirti daugiau biudžeto lėšų.

Nors premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį tikino, kad toks LSDP sprendimas turi būti gerbiamas, prieš tai jis teigė: „Pasirašo partijos, kurioms rūpi Lietuvos ateitis“. Likusioms partijoms susitarti nebuvo lengva – dokumentas politinėse batalijose skendo bene 9 mėnesius. Ambicingas kalbas apie 2,5 proc. siekiančias išlaidas jau 2022 m. ir visuotinį vaikinų šaukimą tarnauti kariuomenėje teko užmiršti.

Pagrindinis ir kol kas vienintelis susitarimo kritikas – LSDP lyderis Gintautas Paluckas kaltino valdančiuosius įsitraukiant į ginklavimosi varžybas, kai didelė dalis Lietuvos skursta. Šalininkai atkerta – negalima priešinti išlaidų gynybai ir socialinėms reikmėms, nes finansuoti privalu abu sektorius, o nemaitindami savo kariuomenės, maitinsime svetimą.

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Tai nėra ginklavimosi varžybos ar kokia nors duoklė partneriams. Lietuva privalo gebėti savarankiškai pasipriešinti agresoriams, bent jau iki kol būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis (inicijuojantis kolektyvinę užpultos šalies gynybą. – ELTA)“, – praėjusią savaitę sakė Ministrų kabineto vadovas.

Didinti išlaidas gynybai susizgribta po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais. Per ketverius metus išlaidos krašto apsaugai išaugo nuo 321 mln. eurų iki 873 mln. eurų. Šiemet Lietuva pirmą kartą narystės NATO laikotarpiu pasiekė Aljansui duotą įsipareigojimą gynybai išleisti bent 2 proc. BVP. Tik 8 NATO narės iš 29 gynybai skiria pakankamai lėšų. Šis faktas atkreipė JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesį, kuris nevengia užsiminti, kad šalys, norinčios JAV palaikymo, privalo gynybai skirti pakankamai lėšų.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 46 proc. visų šalies gynybos išlaidų tenka personalui, 30 proc. – ginkluotės modernizavimui, 19 proc. – operacijoms ir išlaikymui ir 4 proc. – infrastruktūrai. Lietuvos ginkluotosiose pajėgose yra 19 740 karių.

2018.09.10; 07:07

Algimantas Zolubas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Ministro pirmininko patarėja, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotoja Auksė Kontrimienė 2016 m. birželio 8 d., prieš po dienos vyksiantį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma rezoliucija dėl LKP pasmerkimo, išplatino rašinį, pavadintą Lietuvos neokomunistai, vienykimės!, kuriame davė aiškų signalą LSDP frakcijai bei buvusiems LKP nariams Seime nebalsuoti už tokią rezoliuciją.

Komunistinės kilmės LSDP, pasižyminti senąja partine drausme, signalui besąlygiškai pakluso, juolab kad jis sukėlė nostalgiją šūkiui „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Pakluso ir kitose frakcijose išsibarstę buvę komunistai bei „bevardžiai“ komunistai. LKP smerkiančią rezoliuciją 2016 m. birželio 9 d. Seimo posėdis balsų dauguma atmetė, taigi LKP šiame Seime nebuvo pripažinta nusikalstama ir šalies gyventojų genocido vykdytoja.

Už Seimo nario Audroniaus Ažubalio pateiktą projektą buvo 37 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 33. Už balsavo opozicinės TS-LKD ir LS frakcijos, taip pat keli Seimo narių Mišrios grupės nariai, visi kiti buvo prieš arba susilaikė.

LSDP pirmininko pavaduotoja ir Ministro pirmininko patarėja agitaciniame savo rašinėlyje bei posėdyje pasisakę LSDP frakcijos nariai priekaištavę, kad neva konservatoriai pasiūlė rezoliuciją siekdami sau palankesnės padėties prieš Seimo rinkimus, sako gryną netiesą.

Rezoliucija Seimui buvo pateikta iškart po konferencijos „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, vykusios 2015 m. gegužės 22 d. LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Šioje Konferencijoje dalyvavo ir už rezoliuciją balsavo Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nariai, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, asociacijos (26 organizacijos) ir Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos bei ne privilegijuotųjų kėdėse, o sovietiniuose gulaguose kentėjusiųjų atstovai (315 asm.).

Tai daugiau nei dukart viršijantis Seimo narių skaičių atstovai, vienijantys represijas patyrusiųjų balsus, todėl jinai gyvuos ir be Seimo malonės, o Seimo sprendimas tepasilieka pelnytai užmarščiai.

Grūto parko eksponatas. Keturi komunarai, už antilietuvišką veiklą sušaudyti Prezidento Antano Smetonos valdymo metu. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Gera tai, kad iš tikrųjų įvyko akivaizdus liudijimas, koks gyvastingas išliko komunistinis raugas, koks tas garsinamas LKP atsiskyrimas nuo SSKP tebuvo tik be išpažinties, be atgailos ir be Tautos duoto išrišimo kosmetinis gestas, palikęs buvusiesiems kruvinos kilmės dėmę.

Po akibrokštui prilygusio LKP smerkiančią rezoliuciją atmetimo, komunistines represijas patyrusių organizacijų atstovai iš naujo skatino Seimą rezoliuciją svarstyti.

Seimo nariai A.Ažubalis, L.Kasčiūnas, E.Jovaiša, P.Urbšys, A.Kubilius ir Ž.Pavilionis 2017-06- 27 pateikė LRS rezoliuciją „Dėl LKP nusikalstamos veiklos įvertinimo projektas (Nr.XIIIP-873) ir visų laisvės kovotojų džiaugsmui buvo priimta. Balsavime dalyvavo 78 Seimo nariai- už 53, prieš 1 ir 24 susilaikė. Už rezoliuciją balsavo 27 TS LKD nariai, tarp jų – ir partijos pirmininkas G.Landsbergis.

Seimas savo rezoliucijoje kvietė Vyriausybę kuo skubiau parengti tuo klausimu LR Įstatymą. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS), matydama, kad LR Vyriausybė vilkina šį darbą, 2017-08-11 d. paruošė raginimą, kad Įstatymo projekto ruošimas būtų paspartintas. 2017-08-23 d. LLKS gavo Teisingumo ministerijos raštą Nr.(1.18)7R-6747, kuriuo pranešama, kad kreipsis į Lietuvos Teisės institutą, o tuo pačiu mus informavo, ar juridinis asmuo, konkrečiai LKP LR, Įstatymu galėtų būti pripažintas nusikalstama organizacija ir kokios tai būtų galimos tokio pripažinimo pasekmės. Vadinasi, Teisingumo ministerija pripažįsta LKP subjektiškumą, kuriai gali būti taikomas nusikaltėlės statusas.

Nenorą komunizmą įvertinti tarptautiniu mastu rodo Estijos iniciatyva organizuotas Teisingumo ministrų susitikimas Taline 2015-08-23, kuriame dalyvavo 18 valstybių atstovai. Tikslas – įsteigti tarptautinę instituciją-tribunolą, kuri tirtų komunizmo nusikaltimus. Pusantrų metų laukusi atsakymo iš Lietuvos, Estijos Teisingumo ministerija dar kartą kreipėsi prašydama konkretaus atsakymo. Deja, Lietuvos Vyriausybė, kurios vadovas – buvęs sovietinės milicijos pareigūnas, šiuo klausimu aiškios nuomonės neparodo, tačiau viešoje erdvėje skleidžia nuomonę, kad svarstomą reikalą reikia palikti istorijai, organizuoti konferencijas, kurti filmus ir pan., kad estų kvietimas kurti tribunolą yra simbolinis aktas.

Akivaizdu jog komunizmo nusikaltimai stumiami į užmarštį, tarsi vyksta jau praėjusios ligos pasikartojimas sveikstant, ligos atkritimas, komunistinio raugo recidyvas, nuo kurio daug sunkiau sveikstama.

Nesulaukus iš LR Vyriausybės įstatymo projekto, dviejų Seimo narių A.Ažubalio ir L.Kasčiūno kantrybė trūko. Jie patys ėmėsi iniciatyvos ir 2018-08-01 d. pristatė LRS įstatymo projektą, kuriuo siekiama galiausiai įtvirtinti istorinę tiesą ir LKP aukščiausiu teisiniu lygiu pripažinti atsakinga už totalitarinio sovietų režimo nusikaltimų organizavimą.

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Čia prieštaravimais į viešumą išėjo komunistinio raugo šalininkai, buvusios sovietinės nomenklatūros komunistai ir komjaunuoliai N.Oželytė-Vaitiekūnienė, B.Bradauskas, L.Linkevičius ir net jaunasis socialdemokratų lyderis G.Paluckas.

Seimo narys, Tėvynės sąjungos narys Audronius Ažubalis.

Tai tik paliudijo komunistinio raugo gyvastingumą.

Tačiau ką liudija prie šios kompanijos prisidėjęs TS LKD pirmininkas G.Landsbergis, pavadinęs savo bendrapartiečius LKP smerkiančio įstatymo pateikimo iniciatorius populistais ir jam pritariantis profesorius V.Landsbergis, teigiantis, kad LKP nebuvo ir todėl jos smerkti nereikia? Ar belieka balsavimu LKP pripažinti Respublikos teisinės sistemos legaliu dėmeniu ir nebe Basanavičiui, o „šeimininkui“ Sniečkui Vilniuje statyti paminklą?

Po minimų akibrokštams prilygstančių pareiškimų buvo organizuota LRS spaudos konferencija, kurioje tvirtai pritarta A.Ažubalio ir L.Kasčiūno įstatymo pateiktam projektui.

Ar gelbės Lietuvą nuo tūnančios šešėlyje (pogrindyje?) LKP globos Seimas, netrukus pamatysime. Jei ne, – Valstybę turės gelbėti pilietinė tauta.

2018.08.22; 13:00

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad artimiausiu laiku tikimasi išspręsti visus techninius dalykus, kurie atsirado partijai palikus aštuoniems parlamentarams ir iš jos gretų pašalinus Antaną Vinkų. 

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Šiandien labai daug emocijų. Matyt, reikia palaukti kelias dienas tol, kol emocijos nuslūgs. Greičiausiai bus kviečiamas partijos prezidiumas, kuris aptars situaciją ir pasisakys, kaip turėtų elgtis tie frakcijos nariai, kurie likę partijoje. Manau, reikėtų palaukti ir visus tuos techninius dalykus išspręsime“, – žurnalistams sakė G. Paluckas po partijos tarybos posėdžio. Socialdemokratų partijoje susiklosčiusios padėties jis nedramatizavo.

„Aš tai vadinu tam tikra prasme epochos pabaiga ir naujo pradžia (…) Politikoje, kaip ir gamtoje, tuščia vieta nebūna. Nauji žmonės iš regiono, nauji partiečiai, nauji žmonės iš visuomenės tikrai turės galimybes mūsų partijoje naujai atsiskleisti“, – sakė G. Paluckas.

Aštuoni Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, nepaisę tarybos sprendimo nutraukti koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), šeštadienį įteikė pareiškimą, kuriuo pasitraukė iš partijos gretų.

Pareiškimą pasirašė Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Rimantas Sinkevičius. Pareiškimo nepasirašė tik parlamentaras A. Vinkus, jis buvo iš partijos pašalintas slaptu tarybos balsavimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.15; 00:01

Naujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Jau šį šeštadienį planuoja rinktis Socialdemokratų partijos (LSDP) taryba, kuri spręs, kokias sankcijas taikyti prieš partijos valią einantiems ir už frakcijų koalicijos sudarymą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasisakantiems partijos kolegoms. Situacija yra nevienareikšmiška, tačiau logiška jos baigtis būtų „maištininkų“ pašalinimas iš šios politinės jėgos gretų.

Kodėl situacija yra dviprasmiška? Nes frakcijų koaliciją sulipdę Socialdemokratų frakcijos nariai Juozas Bernatonis, Andrius Palionis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius ir Valentinas Bukauskas yra parlamentarai. Tiesa, pastarajam jokios sankcijos neaktualios, nes jis – Darbo partijos narys ir jam Socialdemokratų partijos Statutas negalioja. O kaip žinome, ir tą nuolat kartoja LSDP „maištininkai“, Seimo nario mandatas yra laisvas. Vadinasi, niekas negali versti parlamentaro elgtis prieš savo valią. Ir tai yra teisinga. Tačiau su viena išlyga, ir labai svarbia.

Apie absoliučią Seimo nario mandato laisvę būtų galima kalbėti tik tada, jei asmuo pats save išsikėlė ir taip pateko į parlamentą. Tačiau absoliuti dauguma parlamentarų buvo išrinkti per partijas. Ypač daugiamandatininkai, patekę per sąrašą. Tačiau ir vienmandatininkai, kurie ne patys save išsikėlė, turi suprasti, kad turi būti dėkingi juos iškėlusioms partijoms. Ir neiti prieš daugumos partijos narių valią, kaip kad yra LSDP atveju. Argi būtų normalu, jei, tarkime, apie žemės ūkį rašančio laikraščio žurnalistas be redaktorių sprendimo pradėtų laikraščiui rašyti apie sportą arba iš viso imtų „kepti“ straipsnius konkurentams? Panašūs dalykai darosi ir LSDP.

Be to, tai yra rinkėjų apgaudinėjimas. Žmonės balsavo už minėtus parlamentarus kaip už socialdemokratus. Labai abejoju, ar dauguma jų būtų išrinkti, jei būtų išsikėlę patys. O dabar jie šliejasi prie „valstiečių“, nors partijos dauguma nusprendė kitaip. Todėl logiška pabaiga būtų bent jau jų pašalinimas iš partijos.

Toks žingsnis būtų logiškas ir dar dėl vienos priežasties. Juk jei „maištininkams“ būtų atleista, būtų sukurtas precedentas, kad už partijos daugumos nuomonės nepaisymą niekas negresia. Tada tokie maištai taptų vis dažnesni, kol partijos visai neliktų.

O kaip su socialdemokratų deleguotais ministrais? Jei LSDP traukiasi iš koalicijos, būtų natūralu, jei jų ministrų Vyriausybėje neliktų. Tačiau tai jau priklauso nuo „valstiečių“, kurie Vyriausybę formavo. Jei jiems tinka Linas Linkevičius ar Milda Vainiutė, nematau jokios priežasties minėtiems politikams atsisakyti postų, nes LVŽS laisvi ministrų portfelius duoti bet kam, galėtų net ir konkurentams.

Todėl tenka tik apgailestauti, kad pasitraukė tikrai gerai dirbęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, juo labiau kad Premjeras Saulius Skvernelis prašė jo pasilikti, motyvuodamas, jog ir verslininkai ministrą labai gyrė. Tik, aišku, M. Sinkevičiui būtų buvę garbinga atsisakyti LSDP nario bilieto, jei būtų nusprendęs likti poste, nes tai būtų reiškę, kad ir jis eina prieš partijos valią. Tačiau politikas pasirinko ne postą, o partiją. Priešingai nei L. Linkevičius.

Komentaro autorėNaujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė.

2017.10.14; 00:30 

LSDP Etikos ir procedûrų komisija siûlo partijos Tarybai Seimo socialdemokratus pašalinti iš partijos. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Šeštadienį posėdžiavusi Socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija siūlo šalinti iš partijos Seimo socialdemokratus, kurie pasisakė už frakcijų koalicijos sudarymą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Galutinį sprendimą dėl sankcijos priims Taryba. Ją sušauks spalio 10 d. vyksiantis prezidiumas.

Valdančiąją daugumą remiančios Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Palionis iš anksto tikėjosi tokio sprendimo. „Jaučiu, kad jų sprendimas bus šalinti“, – žurnalistams yra sakęs A. Palionis. Politikas mano, kad jo vadovaujama frakcija išliks, tačiau, koks jos gali būti pavadinimas, jis nesiėmė spėlioti.

Rugsėjo 27 d. LSDP Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad sprendimas sudaryti frakcijų koaliciją Seime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija buvo priimtas „nepaisant LSDP Tarybos nutarimu priimto sprendimo ir prieštarauja jo esmei, neatitinka partijos išreikštos valios ir LSDP Statuto reikalavimų“.

LSDP frakcijos Seime atstovai, sudarę frakcijų koaliciją, nesutiko su tokiu partijos Etikos ir procedūrų komisijos konstatavimu ir pateikė savo skundus.

Penki frakcijos nariai taip pat kreipėsi į partijos suvažiavimą „dėl šiurkščių LSDP statuto pažeidimų priimant LSDP Tarybos 2017 m. rugsėjo 23 d. nutarimą“ nutraukti koaliciją su LVŽS.

Įvertinusi dalies LSDP frakcijos Seime skundą, surinkusi bei patikrinusi informaciją, Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad teiginiai dėl Tarybos sprendimo neteisėtumo ar nedemokratiškumo, yra nepagrįsti. Komisijos nuomone, Tarybos sprendimas dėl koalicijos nutraukimo su LVŽS yra teisėtas, galiojantis ir turi būti vykdomas.

Etikos ir procedūrų komisija taip pat nenustatė Tarybos sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų.

Už koaliciją su „valstiečiais“ pasisakė 10 frakcijos narių: Juozas Bernatonis, Andrius Palionis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius ir Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas, kuriam LSDP statutas negalioja. Prieš buvo 4: Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, Raminta Popovienė. Susilaikė vienas – Julius Sabatauskas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.09; 02:15

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybai šeštadienį balsavus už pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, socialdemokratas ministras Linas Linkevičius traukiasi iš partijos, tai reiškia, kad pokyčiai Vyriausybėje gali būti minimalūs.

Paklaustas apie planus partijoje ir Vyriausybėje, ministras L. Linkevičius teigė, kad artimiausiu metu nutrauks savo narystę LSDP.

„Planai partijoje baigsis pirmadienį, o toliau žiūrėsime. Motyvas yra tas, kad nesutinku su sprendimais, kurie dabar buvo priimti. Man atrodo, kad jie nelogiški, nesavalaikiai, neatsakingi, nevalstybiški”, – naujienų agentūrai ELTA šeštadienį sakė L. Linkevičius.

Lietuvos diplomatijos vadovas pridūrė, kad LSDP pasitraukimui iš koalicijos, sudarytos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nėra pakankamų argumentų.

Anot jo, dabartinis partijos elgesys nėra atsakingas, o valstybei reikalingas stabilumas.

„Nėra rimtų argumentų pasitraukti. Programa Vyriausybės priimtina. Jeigu nesugebama dirbti, čia kitas klausimas. Bet man atrodo, yra gana lengvabūdiška ir neatsakinga. Valstybė reikalauja stabilumo ir todėl tol, kol įmanoma, reikia dirbti darbą”, – kalbėjo L. Linkevičius.

Dabartinėje Vyriausybėje dirba trys LSDP deleguoti ministrai – L. Linkevičius, Mindaugas Sinkevičius, Milda Vainiutė.

Kaip šeštadienį patvirtino LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, ūkio ministras M. Sinkevičius solidarizuojasi su partija ir trauksis iš užimamų pareigų. Teisingumo ministrė M. Vainiutė nesanti partijos narė, todėl LSDP „sprendimai jai nėra taikomi, tai priklauso nuo Premjero apsisprendimo”.

Su L. Linkevičiumi G. Paluckas ketino kalbėtis artimiausiu metu (nes ministras buvo išvykęs į Vašingtoną ir LSDP tarybos posėdyje nedalyvavo). Tačiau sprendžiant iš L. Linkevičiaus pozicijos, Vyriausybėje gali likti du iš trijų LSDP deleguotų ministrų – būtent L. Linkevičius ir M. Vainiutė.

Pirmadienį LSDP turėtų rinktis į partijos valdybos posėdį, jame, be kita ko, ketinama aptarti ir Seimo komitetų pirmininkų, priklausančių socialdemokratų partijai, likimą. Pats G. Paluckas teigė, kad tiek Vyriausybėje, tiek Seime auštus postus užimantiems socialdemokratams duodama maždaug savaitė laiko apsispręsti dėl tolesnių planų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.25; 03:30

Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratų buvusiems lyderiams penktadienį viešai paraginus partiečius nesitraukti iš valdančiosios koalicijos, politologas Lauras Bielinis teigia, kad kalbėti apie gresiantį ar jau vykstantį partijos skilimą negalima.

Vis dėlto matyti, kad Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) bus sunkiau susitelkti ties valstybės interesais, nes reikės spręsti vidaus problemas.

„Nesakyčiau, kad skilimas, bet akivaizdu, kad partijos viduje egzistuoja dvi skirtingomis kryptimis einančios grupės žmonių. Vadinasi, kad partijoje išliks įtampa ir mes dar turėsime galimybę stebėti, kaip užuot persitvarkiusi ir veikusi atitinkamai valstybėje susiklosčiusiai situacijai, partija bandys susitvarkyti viduje, o tai reiškia – bus pasyvi išorėje“, – naujienų agentūrai ELTA teigė L. Bielinis.

Komentuodamas naujojo LSDP lyderio Gintauto Palucko abejones dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), politologas daro prielaidą, kad socialdemokratų pirmininkas stengiasi būti ištikimas anksčiau deklaruotoms idėjoms.

„G. Paluckas siekia pademonstruoti – greičiausiai, tai ir yra jo tikslas, – kitokią politiką, kitokį požiūrį į politiką iš „kairiosios“ pusės. Ir tam jis vienaip ar kitaip bando laikytis principų, kuriuos yra deklaravęs, o tie principai neatitinka buvimo koalicijoje“, – teigia L. Bielinis.

Ekspertas dabartinę socialdemokratų komunikaciją įvardijo kaip „išorėn išeinančią diskusiją tarp buvusių ir esamo LSDP lyderių“. Savo ruožtu koalicijos partneriai LVŽS turbūt nesiims jokių veiksmų ir lauks rugsėjo, kai LSDP – po savo skyrių sprendimo – turėtų paskelbti apie likimą arba pasitraukimą iš koalicijos.

L. Bielinis pabrėžia, kad nevertėtų dramatizuoti pastarojo meto diskusijų socialdemokratų gretose. Tiek LSDP, tiek ir LVŽS bei opozicinėse partijose vykstantys procesai yra natūralūs ir net naudingi valstybei, tai toli gražu nereiškia politinės krizės. „Gryninamos tiesos, pozicijos, aiškinamasi dėl taktinių žingsnių ir panašiai. Tai yra normalus procesas, kurį mes turime tiktai sveikinti. Taip, tie procesai kažkam dramatiški, taip, jie gali sukelti vienokius ar kitokius pokyčius Vyriausybėje, valdančioje daugumoje, bet valstybei tai tiktai į naudą“, – kalbėjo politologas.

Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.

Kaip skelbta, penktadienį trys buvę socialdemokratų partijos vadovai – Algirdas Butkevičius, Česlovas Juršėnas ir Gediminas Kirkilas – atvirame laiške partijos kolegoms pabrėžė, kad nėra pagrindo išeiti iš koalicijos, tuo labiau, jog koalicijos sutartis yra vykdoma ir nė vienas jos punktas nesąs nė vienos šalies pažeistas.

Buvę lyderiai, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad neturint politinės galios neįmanoma realizuoti pažadų rinkėjams. Jie taip pat rašė, kad partijos pirmininkas G. Paluckas „tik prieš trejetą mėnesių įgijo įgaliojimus ir gana vėlai įsijungė į koalicijos darbą. Norint įsigilinti į koalicinio darbo subtilybes, reikia kur kas daugiau laiko“. Kaip žinoma, G. Paluckas nėra Seimo narys, ir, atitinkamai, nepriklauso LSDP frakcijai parlamente.

LSDP skyriai turėtų iki rugsėjo 20 d. pateikti nuomonę dėl valdančiosios koalicijos su LVŽS. LSDP frakcija Seime numačiusi laukti partijos tarybos sprendimo. Kaip trečiadienį Seime žurnalistams sakė frakcijos pirmininkas Andrius Palionis, „dėl koalicijos sutarties sprendžia partijos taryba“.

Įtampa tarp valdančiųjų LSDP ir LVŽS ypač išaugo pastarajai partijai pažadėjus opoziciniams konservatoriams sprendimus dėl lengvatos už šildymą grąžinimo, mainais į dešiniųjų paramą Seime Vyriausybės suplanuotai vadinamajai urėdijų reformai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 02:00

Opoziciniams konservatoriams reitingų lentelėje pasivijus valdančiąsias partijas, politologas Andžejus Pukšto įžvelgia tipinį visuomenės nusivylimą Vyriausybės darbo rezultatais bei vasarą šalyje įvykusiais pokyčiais. Kita vertus, nors valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) negali pasigirti ypatingais laimėjimais, ji neatrodo padariusi ir ypač didelių klaidų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, didžiausio gyventojų palaikymo galėtų tikėtis trys partijos: LVŽS – 14 proc., koalicijos partnerė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 13 proc. ir opozicinė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija – 13 proc. Labiausiai augo visuomenės palaikymas konservatoriams – 3 procentiniais punktais.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas A. Pukšto pažymi, kad rinkėjams įprasta prisiminti turėtus lūkesčius, tuomet ir atsiranda rizika kristi valdančiųjų populiarumui.

„Normalus dalykas, kai Vyriausybė dirba jau kurį laiką, ir visada ateina tam tikras nusivylimas, kad nepadarė tiek, kiek žadėjo. Ko gero, dažniausiai tai ir gresia po Vyriausybės suformavimo, kai praeina metai ar pusantrų, išlaikyti reitingą yra be galo sudėtinga“, – sakė politologas.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad po 2016 m. spalio rinkimų į valdžią atėjusi LVŽS neturi ryškių laimėjimų, todėl ir žmonių simpatijos ima krypti opozicijos naudai. Vis dėlto partijų atotrūkis reitinguose nėra didelis, o „valstiečiai ir žalieji“ dar nėra ypač rimtai suklydę.

A.Pukšto manymu, daugiausia problemų Ramūno Karbauskio vadovaujamai partijai sukėlė birželio ir liepos pokyčiai – nepratęsta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas.

„Ko gero, šitie dalykai pirmiausia meta šešėlį rinkėjų nuotaikoms, nes pripažinkime: į urėdijų reformą tikrai nestipriai kas yra įsigilinęs ir dėl ko ten yra kovojama, aš manau, paprastas rinkėjas toli gražu negalėtų pakomentuoti“, – kalbėjo ekspertas.

Birželį atlikta apklausa taip pat parodė, kad visuomenė nepalankiai žiūri į didžiausių partijų lyderius – R. Karbauskį (LŽVS), Gabrielių Landsbergį (TS-LKD), taip pat menkas yra Gintauto Palucko (LSDP) palaikymas.

A.Pukšto teigimu, tokį požiūrį lemia visuomenėje vyraujantis nepasitikėjimas politinėmis partijomis. Lyderių nepopuliarumą politologas iš dalies aiškino ir ypač žemu Seimo reitingu (R. Karbauskis ir G. Landsbergis – Seimo nariai).

Kita vertus, A. Pukšto linkęs su išlygomis vertinti naujojo LSDP lyderio G. Palucko kuklią vietą reitingų lentelėje.

„Ypatingas atvejis dėl G. Palucko, kadangi jis neseniai išrinktas (LSDP pirmininku. – ELTA) ir jis dar turi įrodyti, kad tikrai reformuoja partiją į gerąją pusę ir tai daro ryžtingai ir greitai. Šiaip G. Paluckas turėtų šansų šiame reitinge šokti į viršų, juolab kad jis nėra parlamentaras. Bet laikas parodys“, – kalbėjo A. Pukšto.

Socialdemokratų lyderį G. Palucką nepalankiai vertina 36 proc. respondentų, palankiai – 32 proc., o 32 proc. gyventojų arba neturi apie jį nuomonės, arba nėra apie jį girdėję.

Palankiausiai visuomenėje tebevertinami kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Labiausiai iš visų visuomenės veikėjų augo G. Nausėdos reitingas.

Politologas A. Pukšto teigia, kad šių trijų asmenų tvirtą pirmavimą reitinguose lemia tai, jog jie nepriklauso jokiai politinei partijai, nedalyvauja kasdieniuose politiniuose ginčuose, stengiasi į realijas žiūrėti neutraliai, tačiau, prireikus, nevengia kritiškai, bet objektyviai pasisakyti visuomenei aktualiais klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.21; 06:26

Pamatęs, kaip kūrėsi Tėvynės sąjungos partija, parašiau politinę pasakėčią „Gegutė ir devynbalsė“. Ją 2013 m. rugsėjo 9 d. paskelbė Lietuvos žurnalistų interneto portalas.

Ten rašiau:

Lietuvos nedraugų nuostata – išeinant pasilikti – realizuojama ne vien per priedangos organizacijas, bet ir per įsiterpimą į demokratinį valstybės valdymą – per partinę sistemą. Kai kurių sąjungų, akcijų, partijų kilmė – ne lietuviška, jos lojalumu Lietuvos valstybei nepasižymi, nes išsirito iš nedraugių kiaušinių, padėtų į Sąjūdžio lizdą. 

Konservatoriai nusipelnė impičmento?

 

 

Gediminas Kirkilas – Andrius Kubilius. Modesto Tamulionio koliažas

Lietuvos persitvarkymo sąjūdis buvo galinga, plačios visuomenės palaikoma, vedusi ne tik į Baltijos kelią, bet ir į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, organizacija. Tačiau 1993 m. buvo įkurta Tėvynės Sąjungos (TS) partija kaip Lietuvos Nepriklausomybę iškovojusio Sąjūdžio darbų tęsėja, į kurią Sąjūdžio vadovų skatinama sugužėjo politinį kapitalą jau įgijusi didžioji Sąjūdžio dalyvių dalis. Sąjūdis nukraujavo, buvo paliktas saviveiklai. 

TS-LKD įsikūrė 2008 m. gegužės 7 d. susijungus Tėvynės sąjungai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) ir Lietuvos krikščionims demokratams.

Jungtinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija taip pat vienijo politinius kalinius ir tremtinius, kurie tęsia istorinę Lietuvos laisvės kovos ir rezistencijos išsaugojimo misiją. Taip pat TS-LKD viduje veikia tarpukarine tautininkų linija besiremianti Tautininkų frakcija kaip atspindys 2007 m. įvykusios Tautininkų sąjungos prisijungimo prie Tėvynės sąjungos.

Algimantas Zolubas, šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau, faktiškai, artėjant TS-LKD ir LSDP pozicijoms, Tautininkų frakcija iš partijos buvo pašalinta, politiniai kaliniai ir tremtiniai dėl amžiaus natūraliai pasitraukė, dabar jau projektuojama paliekant tik TS, LKD atsisakyti (atsikratyti ideologijos, narių?).

O svarstant pavardžių rašybą dokumentuose  neva opozicionieriai, buvęs TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius ir buvęs LSDP pirmininkas Gediminas Kirkilas įkyriai pučia birbynes vienu tonu. TS-LKD frakcija birbynių paveikta, regis, skyla, panašu, jog, anot žurnalisto, TS-LKD liks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos priekaba. Tai netrukus, įvykus balsavimui Seime dėl pavardžių rašymo dokumentuose, turėtų paaiškėti.

 

XXX

Gegutė ir devynbalsė 

 

Kukuot kimiu balsu gegutei pabodo,

Devynbalsę išgirdus gilumoje sodo,

Savo vaikus sumanė išmokyt giesmės,

Nors reiktų netekti savos prigimties.

 

 Devynbalsės lizdely kai rados kiaušiniai,

Gegutė nutaikius savą dėjo tyliai.

Patikli giesmininkė klastos nepažino;

Tausojo, perėjo, maitino mažylius. 

 

Vienas iš jauniklių labai greit įmito,

Išmėtė mažylius, kaip koks parazitas.

Vargšė giesmininkė vienturtį augino,

Kol gegutė skristi draugėn pavadino. 

 

Tačiau gegužiukas balso nepakeitęs,

Ne prie giesmininkės, prie motinos taikės;

Vienodai plunksnavos, vienodai kukavo,

Ir elgės vienodai pagal prigimtį savo. 

***

Kartais į draugiją klastūnas atklydęs,

Prisiplaka veikiai kaip tikras dalyvis.

Tačiau toks veikėjas per klastą užgimęs,

Nesunkiai suardo ir pačią draugiją.

2017.06.10; 07:00

Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos komisija trečiadienį ketina apklausti parlamentarą M. Bastį. Penktadienį planuota jo apklausa neįvyko, nes tam pritrūko laiko.

„Tiesiog mes norėjome suteikti galimybę tiek M. Basčiui, tiek jo advokatams dalyvauti apklausoje ir užduoti visus jiems rūpimus klausimus, ir dėl to prasitęsė Seimo nario Vytauto Bako apklausa“, – penktadienį žurnalistams po komisijos posėdžio sakė apkaltos komisijos pirmininkė Seimo narė Agnė Širinskienė. 

Seimo narys Mindaugas Bastys

Penktadienį komisija apklausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką V. Baką.

„Šiandien mes išklausėme kaip liudininką Seimo narį V. Baką, kuris vadovavo Seimo NSGK, kuris kaip laikinoji komisija tyrė M. Basčio klausimus. Mes gavome paaiškinimus, manau, jūs matysite išvadoje, ką mes sužinojome. Dabar aš tos informacijos teikti negaliu“, – sakė A. Širinskienė.

Jos teigimu, posėdyje dalyvavęs Seimo narys M. Bastys ir toliau teikia įvairius nušalinimus. „Šiandien buvo bandoma nušalinti mane tuo pagrindu, kad priklausau Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, bet aš netgi partijai nepriklausau ir nelabai mačiau pagrindo nusišalinti“, – teigė A. Širinskienė.

Ji užtikrino, kad komisija gerbia M. Basčio teises.

„Mes tikrai gerbiame jo procesines teises ir Seimo nario M. Basčio kaip žmogaus teises. Kaip matėte, Seimo nario V. Bako apklausa truko dvigubai ilgiau, negu mes tikėjomės, tai, manau, tikrai rodo, kad advokatai turi visas galimybes gintis“, – sakė A. Širinskienė.

Seimo nario M. Basčio teigimu, abejonių dėl komisijos pirmininkės A. Širinskienės tinkamumo vykdyti apkaltos komisijos pirmininkės pareigas sukėlė eilė jos vadovaujamos komisijos veiksmų (procedūrinių pažeidimų), pateikti menami klausimai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas.

„Lietuvos teismų praktika suformuota taip, jog apkaltos komisijos nariui nušalinti pakanka to, kad kaltinamasis nepasitiki šiuo Seimo nariu ir tokiam nepasitikėjimui kilti pakanka pagrindo. Nereikia įrodinėti, kad Seimo narys tikrai prie tam tikrų aplinkybių pasielgs netinkamai. Nušalinimui pakanka įtarimo. Europos Žmogaus teisių teismas priėmęs pamatinį išaiškinimą tuo pagrindu, kad žmogus turi tikėti teisėjais, o šiuo atveju apkaltos komisijos nariais. Vadovaujantis BPK nuostatomis, reiškiu nušalinimą nuo darbo apkaltos komisijos pirmininkei Agnei Širinskienei“, – pareiškė M. Bastys.

Socialdemokratų partijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentaro teigimu, išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas jam kelia realų pagrindą abejoti pirmininkės nešališkumu ir kompetencija, galimybe priimti teisingą sprendimą ir tinkamai vadovauti apkaltos komisijos darbui.

„Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja man, kad mano byla būtų nagrinėjama nepriklausomos ir nešališkos komisijos ir jos narių“, – rašoma M. Basčio kreipimesi Seimo specialiajai tyrimo komisijai.

M. Basčio manymu, A. Širinskienės elgesys prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyminėms normoms, nes, tik gavusi pareiškimą apie nušalinimą, ji privalėjo perduoti pirmininkavimą Komisijos posėdžiui kitam asmeniui, o balsuoti dėl nušalinimo turėjo tiktai asmenys, kuriems nepateiktas nušalinimas bei nedalyvaujant nušalintiems asmenims, ir tik po to paskelbti savo sprendimą. M. Basčio nuomone, taip pat buvo grubiai pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos, nesilaikyta Seimo narių etikos reikalavimų ir dėl to buvo netinkamai išspręstas nušalinimo klausimas.

Iki gegužės 15 d. turėjusi baigti darbą M. Basčio apkaltos komisija ketina prašyti Seimo dar dviem savaitėms, iki birželio 1 d., pratęsti jos darbą.

Seimo komisija turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

Kaip jau skelbta, V. Bako vadovaujamas parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Seimas jau yra pritaręs tokiai NSGK išvadai.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.08; 18:37

Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Socialdemokratų partija per kiekvieną gegužės 1-ąją marširuoja su raudonomis vėliavomis ir šūkiais: „Svarbiausia – žmogus“, „Už Lietuvą be skurdo“, „Už socialinį teisingumą“ ir t.t. 

LSDP nenuveikti darbai.
LSDP nenuveikti darbai. K.Masiulio parengtas plakatas.

Jau 4 metus valdo šių šūkių autoriai, ar galima stebėti, kad mažėja skurdas, mažėja turtinė ir pajamų nelygybė, o pažeidžiamiausi gyventojai jaučiasi saugesni?

Apie ką kalbėjo Prezidentė

Savo metinėje kalboje Prezidentė smarkiai peikė Vyriausybę, nes darbų padaryta menkai, o lūkesčiai buvo dideli. Kiek žadėta atšaukti neva blogųjų „naktinės reformos“ sprendimų, kiek žadėta įvesti progresinių mokesčių, kiek žadėta padidinti mokesčius turtui ir sumažinti žmonėms? Nieko nepadaryta, o socialinės problemos ne tik nemažėja, bet tik dar aštrėja. Dėl vis didėjančios emigracijos mažėja dirbančiųjų skaičius, regionai toliau merdi, o Vilniuje dėl kartais augančių nekilnojamojo turto pirkimo ir nuomos kainų, vidutinė šeima priversta vis daugiau mokėti už būstą.

Gyventojai dar nejaučia, bet milžiniška demografinė krizė, kurios niekaip nesugebėjo ir nenorėjo spręsti premjeras Algirdas Butkevičius, jau atūžia su pragaištingomis pasekmėmis. Mažės dirbančiųjų, mažės mokinių mokyklose, studentų universitetuose, daugės pensininkų, daugės pacientų ir didės kaštai infrastruktūrai išlaikyti.

Ateityje ne tik nebus įmanoma užtikrinti padorių pensijų, bet neišvengiamai reikės didinti mokesčius, didinti išlaidas socialinėms reikmėms ir smarkiai riboti viešąsias paslaugas. Visos kalbos apie naujas valstybės pareigas, tokias kaip didinti finansavimą kariuomenei, pagalba šeimai, užtikrinti orias policininkų darbo sąlygas, aktyvinti užsienio politiką, reikės pamiršti, nes valstybė tiesiog nebeturės jokių laisvų pinigų.

Skurdžiai dar labiau nuskurdo

Populistiniai pažadai ir didžiųjų problemų ignoravimas liejasi iš Premjero ir jo bičiulių lūpų. Siekiant įsiteikti rinkėjams buvo didinama minimali alga, kai kurios pašalpos ir kompensacijos, tai gal bent patys pažeidžiamiausi gyventojai jautėsi saugesni? Priešingai!

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Europos Komisija įvertino padėtį Lietuvoje ir savo ataskaitoje konstatavo, kad lyginant su 2013 m., 2014 m. bedarbių skurdo rizikos lygis padidėjo nuo 61 % iki 62,6 %, pagyvenusių žmonių – nuo 19,4 % iki 20,1 %, vienišų tėvų – nuo 42,8 % iki 46 %, o neįgaliųjų – nuo 21,7 % iki 24,8 %.

Taigi nepaisant kai kurių išmokų padidinimo, prekės ir paslaugos brango daug labiau. Vyriausybė nenori pripažinti, bet euro įvedimas smarkiai padidino socialinę atskirtį. Kavinės, kirpyklos, remonto dirbtuvės, gėlių salonai ir kiti paslaugų teikėjai didino kainas kelis kartus, todėl jokie statistikų ir ekonomistų aiškinimai negali paneigti fakto, kad „paprastas žmogus“ dabar gali nusipirkti mažiau, nei galėjo prie Kubiliaus.

Turčiai dar labiau turtėjo

Paradoksas, bet augant ekonomikai, socialinė nelygybė tik didėjo. Kol dalis žmonių džiaugiasi minimalios algos didėjimu, turčiai toliau didina turtus.

Stambųjį kapitalą ginantys socialdemokratai niekaip nenorėjo pertvarkyti mokesčių sistemos ir toliau Lietuvoje išlieka regresinė mokesčių sistema: kuo esi turtingesnis, tuo valstybei moki mažiau. Kiek buvo darbo grupių, kiek skambių pareiškimų, o viskas baigėsi tuo, kad ekspertų siūlymai buvo išmesti į šiukšlių dėžę. Suprantama, negi milijonierių partija sau didins mokesčius?

Didindami kainas parduotuvėse ir paslaugų įmonėse džiaugėsi šešėlyje tarpstantys „verslininkai“. Vyriausybė giriasi, kad pavyko išskaidrinti kelis procentinius punktus šešėlinės rinkos, bet nemato, kad milijardų šešėlyje smarkiai padaugėjo. Tai piktina vidutines pajamas gaunančius žmones, kurių algos arba nekyla, kaip valstybės tarnautojų, arba kyla lėtai, o visokie apsukrūs šešėlyje veikiantys nekilnojamojo turto spekuliantai, automobilių perpardavinėtojai ar patalpų nuomotojai džiaugiasi didėjančiais nelegaliais turtais.

Net „paprasti“ socialdemokratų partijos nariai neapsikentę išdrįso piketuoti prieš savo partijos bosus Barboros Radvilaitės gatvėje Vilniuje po Algirdo Brazausko bereljefu. Pažadai „Lietuva be skurdo“, „Už socialinį teisingumą“ buvo sulaužyti, bet ar pirmą kartą?

2016.07.11; 12:53

Po Prezidento ir Europarlamento (EP) rinkimų analitikai, kaip paprastai, pradėjo nagrinėti šių rinkimų rezultatus. Pagrindiniai klausimai – pateisino ar nepateisino šie rezultatai tų ar kitų partijų lūkesčius ir kodėl įvyko taip, o ne kitaip.

Nors EP rinkimai ir LR Seimo rinkimai ne tas pats, visgi abiem atvejais lemiamą reikšmę daugumai rinkėjų turi paprasčiausias „myliu-nemyliu“ Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atžvilgiu. Tad iš šių EP rinkimų rezultatų galima, tegul ir su didele paklaida,  manyti, kad panašūs bus ir 2016 metų Seimo rinkimai, jei neįvyks kas nors labai drąstiško partijų gyvenime. Prie labai drąstiškų įvykių, matyt, galima būtų priskirti nebent partijos lyderių pasikeitimą arba stambų partijos skilimą.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kokie bus 2016 metų Seimo rinkimai?“

copy of gedvilas_seimo_pirmininkas

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las po in­ter­viu ra­di­jo sto­čiai „Svo­bo­da“ su­si­lau­kė kri­ti­kos iš įvai­rių po­li­ti­kų bei po­li­to­lo­gų, pa­reiš­kęs, kad rei­kia ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja ir „pa­si­rū­pin­ti sa­vo žmo­nė­mis“ bei teig­da­mas, kad Lie­tu­va iš Ru­si­jos per­ka la­bai daug du­jų, tuo me­tu Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos yra la­bai to­li ir nuo jų du­jų Lie­tu­va ne­pri­si­jungs.

Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ir di­plo­ma­ti­jos fa­kul­te­to do­cen­to Arū­no Mo­lio, Sei­mo pir­mi­nin­kas drau­giš­kus san­ty­kius su ša­li­mis grin­džia „pa­tai­ka­vi­mu, nuo­lai­džia­vi­mu, ne­da­ry­mu ar ne­pa­ste­bė­ji­mu to, ką tu­ri pa­ste­bė­ti de­mo­kra­tine sa­ve va­di­nan­ti ša­lis“. Pa­sak jo, kryž­ke­lė­je tarp Ry­tų ir Va­ka­rų esan­ti Lie­tu­va tu­ri „įvai­rios pa­tir­ties, ge­bė­ji­mų, in­te­re­sų ir po­vei­kio prie­mo­nių, ta­čiau taip pat – mo­ra­li­nių ir tei­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų“. Ki­ti po­li­to­lo­gai tei­gia, kad nuo­lat rei­kia klaus­ti: ko­kia kai­na bus ben­dra­dar­biau­ja­ma?

Continue reading „Seimo pirmininkas sulaukė kritikos“

Lygiai pusę dešimtos trenkė orkestras – ir labai spalvinga kolona pajudėjo nuo Seimo rūmų Vyriausybės rūmų link. Gedimino prospektas dar tuščias. Vilniečiai miega arba jau išvažinėję į gamtą. Arba abejingi tam, kas dedasi gatvėje. Ar maža jie matė visokių demonstracijų! Tačiau prospekte daug socialdemokratų iš visos Lietuvos, iš daugelio rajonų. Žygiuoja jauni ir pagyvenę, kai kurie stumia tuščius vaikiškus vežimėlius, neša lagaminus su užrašu “grįžtu namo”.

Prie Vinco Kudirkos paminklo LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius paaiškino, ką tai simbolizuoja. Raginimą grįžti iš plataus pasaulio, gimdyti ir auginti vaikus Lietuvoje, Lietuvai. Dabartinė vyriausybė šių ir kitų opių problemų neišspręs. Oratoriui demonstrantai pritarė.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.05.01