Žurnalistų mikrofonai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, pripažino, kad Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją, įrašytą garso įraše, pažeidė pareiškėjų – žurnalisčių – teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.
 
Ketvirtadienį paskelbtoje Teismo nutartyje konstatuojama, kad Vyriausybės kanceliarija, vykdydama viešąsias funkcijas, padarė 2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarimo garso įrašą ir jame esančia informacija apie Vyriausybės veiklą disponavo pareiškėjų prašymų pateikimo metu – 2018 m. spalio 4 d. Vadinasi, atsakovė turėjo galimybę per vieną darbo dieną, kaip nustato Visuomenės informavimo įstatymas, sudaryti galimybę su juo susipažinti.
 
LVAT nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą (kuris yra viena iš Vyriausybės veiklos organizacinių formų) dėl to, kad toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ir demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
 
Remdamasi nacionaliniais teisės aktais, Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad visų viešojo sektoriaus disponuojamų ir apskritai prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, ir tai yra pagrindinis demokratijos principas.
 
Dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ar laikmenos.
 
LVAT nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistėms pateiktas pasitarimo protokolas, kuris atitiko teisės akte nurodytus protokolui surašyti taikomus reikalavimus, užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją. Teismo nuomone, pareiškėjoms pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus prašomos pateikti informacijos aspektu ir pareiškėjų siekimas gauti informaciją, dėl kokių išsakytų pastabų buvo priimtas pasitarime sprendimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.
 
Atsižvelgiant į tai, kad garso įrašas yra sunaikintas ir nėra realios galimybės atkurti jame buvusią informaciją apie Vyriausybės pasitarimo posėdį, bei į tai, kad Teismas negali patenkinti tokio reikalavimo, nes tokiu atveju pažeidimas nebūtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, o tai sukurtų nepagrįstas prielaidas tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi, nuspręsta netenkinti pareiškėjų reikalavimo atkurti ir pateikti garso įrašą.
 
Dėl kitos dalies pareiškėjų byla nutraukta, nustačius, kad jie neturi materialinio suinteresuotumo reikšti skunde nurodytus reikalavimus. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 00:55

Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nušalinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegijos pirmininką Romaną Klišauską byloje dėl specialiojo plano, sudariusio sąlygas užstatyti vieną svarbiausių Vilniaus senamiesčio kultūros paminklų Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblį (Misionierių ansamblis), Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į LVAT pirmininką Gintarą Kryževičių prašydamas paaiškinti, kodėl R. Klišauskas buvo paskirtas nagrinėti šią bylą, nors buvo pranešėju kitoje byloje dėl to paties teisės akto teisėtumo ir gali būti neobjektyvus.

Birželio 7 d. vykusiame LVAT posėdyje administracinėje byloje Seimo narys N. Puteikis ir jo atstovas Liudvikas Ragauskis paprašė nušalinti teisėjų kolegijos pirmininką R. Klišauską, nes jis gali turėti išankstinę nuomonę, kurią susidarė būdamas pranešėju ir kitoje administracinėje byloje, kadangi ir pirmojoje byloje, kurioje pareiškėjas yra Seimo narys, ir antrojoje, kurioje pareiškėjas buvo Generalinės prokuratūros prokuroras, ginčijamas tas pats teisės aktas – tuomečio kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytas 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas specialusis planas suskaidė anksčiau vientisą Misionierių ansamblio teritoriją ir panaikino griežtus apribojimus toje dalyje, kur šiuo metu statomi 4 daugiabučiai keturių aukštų (cokolinis aukštas plius du aukštai plius mansarda) gyvenamieji namai.

LVAT teisėjų kolegija patenkino N. Puteikio prašymą, t. y. nušalino teisėją R. Klišauską ir kreipėsi į teismo pirmininką dėl naujos kolegijos sudarymo.

Tokia situacija paskatino Seimo narį kreiptis į LVAT pirmininką G. Kryževičių, kuris paprašytas paaiškinti, kokios automatiškai bylas teisėjams skirstančios kompiuterinės programos ydos nulėmė R. Klišausko paskyrimą kolegijos pirmininku, nepaisant to, kad jis buvo pranešėju anksčiau nagrinėtoje byloje dėl to paties teisės akto. Jei kompiuterinėje programoje nėra numatyti saugikliai, leidžiantys išvengti tokių atvejų, N. Puteikis paragino LVAT pirmininką imtis veiksmų, kad tokia praktika būtų pakeista.

Naktinis Vilnius. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei pastaruoju metu teigiama, anksčiau nagrinėtoje administracinėje byloje Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą LVAT nepasisakė dėl paveldosauginių argumentų – 2018 m. sausio 2 d. priimtu sprendimu LVAT nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais. Todėl paveldosauginiai argumentai, kuriais remiantis ginčijamas specialiojo plano teisėtumas, iki šiol yra neįvertinti.

Misionierių ansamblyje vykstančios statybos sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir protesto akcijas, internete paskelbtą peticiją pasirašė iškilūs Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjai, mokslininkai. Poetas Tomas Venclova, komentuodamas savo sprendimą pasirašyti, pažymėjo, kad „Misionierių ansamblio sudarkymas būtų neabejojama katastrofa, pražudanti Vilniaus senamiesčio istorinį ir estetinį statusą“, o istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidia Korczak) įvertino daugiabučių statybas Misionierių ansamblyje kaip drastišką intervenciją į senamiestį ir Vilniaus panoramos naikinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 07:50