Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybai nusprendus, jog kartu su neparlamentine Lietuvos Centro partija į išankstinius Seimo rinkimus Žiemgalos vienmandatėje apygardoje kels bendrą kandidatę – žurnalistę Rūtą Janutienę, „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad džiaugiasi tokiu partijos sprendimu.
 
„Mes visąlaik džiaugiamės, kai nauji žmonės prisijungia prie mūsų“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
 
Anot jos, valdybos sprendimas yra galutinis ir jos nenustebino, nes, teigė ji, R. Janutienės pažiūros sutampa su daugeliu LVŽS nuostatų.
 
„Manęs tikrai nenustebino, aš ir pati su ponia Janutiene bendravau kaip su žurnaliste (…), jeigu ji suka į politiką ir kai kurios mūsų vertybės pakankamai sutampa, sutampa programiniai dalykai, kiek valdyba gilinosi, tai tikrai nematau jokios problemos“, – teigė A. Širinskienė.
 
Žirmūnų vienmandatėje apygardoje „valstiečiai“ svarsto kelti premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą.
Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Nauji rinkimai Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, kurioje vietą atlaisvino parlamentaras Vitalijus Gailius, po Savivaldos rinkimų tapęs meru, vyks rugsėjo 8 d. kartu su rinkimais Žirmūnų, kurioje vieta atsilaisvino parlamentarei Aušrai Maldeikienei laimėjus Europos Parlamento mandatą, bei Gargždų, kurią po Savivaldos rinkimų atlaisvino Seimo narys Bronius Markauskas.
 
ELTA primena, kad iki birželio 17 d. partijos turi užsiregistruoti politinės kampanijos dalyviais, tačiau, remiantis VRK sudarytu grafiku, konkrečius kandidatus partijos galės iškelti iki liepos 5 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 07:34

Aš padedu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) žmonėms būti laisviems, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pabrėždamas, kad jei ir būtų pašalintas iš pareigų, iš „valstiečių“ partijos nesitrauktų.
 
„Jeigu atšauktų mane iš šitų pareigų, aš tikrai likčiau toje pačioje partijoje, nes manau, kad tiems žmonėms irgi reikia suteikti daugiau laisvių. O šiandien, deja, yra taip, kad (…) aš padedu žmonėms būti labiau laisviems“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.
 
Parlamento vadovo teigimu, jo buvimas LVŽS turi aiškią prasmę – apsaugoti partiją nuo vienvaldystės.
 
„Aš matau tai labai tikslingai, kad nebūtų tokios vienvaldystės ir nebūtų tokiu būdu lyderiaujama toje partijoje. Tai, manau, turi didelę prasmę“, – sakė V. Pranckietis, pabrėždamas, kad jaučia kai kurių partijos skyrių ir LVŽS frakcijai Seime priklausančių politikų palaikymą. Tačiau, akcentavo jis, pastarųjų parama nėra viešai artikuliuojama, esą bijomasi, kad apie tai sužinos LVŽS lyderiai.
 
Seimo vadovas, komentuodamas pastaruoju metu kilusią įtampą tarp jo ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, teigė santykių su juo nebepalaikąs ir apskritai reiškė apgailestavimą, kad tenka dirbti viename Seime.
 
„Santykiai nesikūrė geryn, po visų tų skandalų, kurie yra žinomi viešoje erdvėje ir jie yra tokie, kokie yra, deja, mes turime būti ir dirbti viename Seime“,- kalbėjo V. Pranckietis.
 
Skeptiškai bei sarkastiškai V. Pranckietis įvertino ir bandymą Seimo vadovo postą perleisti „socialdarbiečiams“. Seimo vadovas toliau laikosi anksčiau deklaruotos pozicijos, kad tai tėra R. Karbauskio bandymas patraukti jį iš pareigų. V. Pranckietis tokį, pasak jo, LVŽS lyderio sumanymą įvardino kaip ėjimą „žirgu šaškių žaidime“.
 
Tačiau, akcentavo jis, ko gero, LVŽS pirmininko planas nepavyks, nes, užtikrintai kalbėjo Seimo vadovas, balsų Seime jį patraukti iš pareigų neužteks.  
 
„Puikiai žinau, kad tų balsų neužteks, todėl iniciatoriams labai sunku apsispręsti tai daryti. Tai būtų įsirodymas, kad šitas veiksmas yra neteiktinas“, – sakė V. Pranckietis.  
 
Įtampa tarp Seimo vadovo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderių kilo pirmajam atsisakius trauktis iš pareigų ir savo postą perleisti, kaip numato koaliciją formuojančių politinių jėgų memorandumas, „socialdarbiečiams“.
 
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bando formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip viešai skelbiama, pasirašius naują koalicinę sutartį, numatančią kitokias ministerijų kvotas koalicijoje dalyvaujančioms partijoms, keistųsi dalis šios Vyriausybės ministrų.
 
7 frakcijos narius Seime turintys „tvarkiečiai“ prioritetu laiko Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Kultūros ir Teisingumo ministerijas. 11 frakcijos narių turintys „socialdarbiečiai“ – kalbama viešai – nusitaikę į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pastariesiems taip pat, kaip skelbiama pasirašytame memorandume, turėtų priklausyti ir Seimo pirmininko postas.
 
Pasirašytame trijų partijų memorandume taip pat pažymima, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis turėtų išlikti savo poste. 8 frakcijos narius Seime turinti LLRA-KŠS siekio užimti konkrečius postus nedeklaravo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 11:08

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba penktadienį nusprendė – „valstiečiai“ lieka valdančiojoje daugumoje ir pasitiki trauktis iš pareigų ketinančiu premjeru Sauliumi Skverneliu. 

Tai pranešė pirmasis iš Kaune surengto posėdžio išėjęs „valstietis“ ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Iš 73 balsavusiųjų, 3 balsavo prieš, 1 sugadino biuletenį ir 69 balsavo už pasitikėjimą ministru pirmininku.

Ministro teigimu, dėl pasitikėjimo R. Karbauskiu, kaip buvo planuota, Taryba nebalsavo, nes tai dabar visiškai nereikalinga. 

Pats premjeras po posėdžio teigė, kad suformuluota pozicija jo atžvilgiu buvo daugiau moralinis pasitikrinimas ir, pabrėžė jis, įtakos jo sprendimams neturės.

„Rinkimai baigėsi taip, kaip baigėsi, ir man svarbu, ar ta politinė jėga, kuri mane delegavo vesti Seimo rinkimuose jų sąrašą, formuoti Vyriausybę ir vadovauti Vyriausybei, dabar pasitiki manimi. Man svarbus moralinis vertinimas ir aš tai priimu kaip moralinį įvertinimą“, – sakė S. Skvernelis.

Paklaustas, ar po išreikštos LVŽS pozicijos jis nepakeis deklaruoto sprendimo trauktis iš premjero pozicijų, teigė, kad į šį klausimą atsakė jau ne kartą.

„Ką galėjau, viską pakomentavau. Kai bus kokių žinių, jus informuosiu“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tuo tarpu R. Karbauskis tikrintis, ar tebeturi pasitikėjimą partijoje, nemato reikalo. Visgi, pabrėžė jis, Tarybai atsisakius penktadienį balsuoti dėl pasitikėjimo juo, šis klausimas dar gali būti keliamas po rinkimų. Tačiau pats iniciatyvos tą daryti, teigė LVŽS lyderis, nerodys.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Aš nematau dėl ko… Aš vakar bandžiau sakyti, kad aš nematau, dėl ko reikėtų barstytis galvą pelenais, nes savivaldybių rinkimuose surinkome 60 procentų daugiau mandatų, prezidento rinkimų antrajame ture yra gauta daugiau balsų negu Seimo rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis. 

Politikas taip pat pabrėžė, kad nesvarbu, kaip susiklostys Europos Parlamento rinkimai, iš valdančiųjų gretų „valstiečiai“ nesitrauks. Jo teigimu, pagrindinė to priežastis, kad nėra kam perduoti valdžią.

„Deja, Lietuvoje nėra kitos politinės jėgos, kuri drįstų imtis atsakomybės. Todėl nebereikia kalbėti, kad mes nedirbsime. Šiandien Taryba balsavo dėl to, kad mes toliau dirbame, mes turime formuoti daugumą, mes liksime daugumoje, ji bus plečiama ir stiprinama“, – sakė R. Karbauskis., pabrėždamas, kad tikėjosi konservatorių sutikimo perimti iš jų valdžią. 

„Aš tikėjausi, kad Gabrielius Landsbergis, kuris dvejus su puse metų žemino mus, visais būdais žemindamas mūsų darbus, turės savyje atsakomybės ir valios pasakyti, kad jis yra pasiruošęs imtis atsakomybės“, – sakė jis.

Tai, kad oficialiai konservatoriams nebuvo pasiūlyta perimti valdžią, pasak R. Karbauskio, nėra svarbu. Jo teigimu viešojoje erdvėje daug kartų buvo pasakyta, kad jie neketina perimti valdžios vairą.

ELTA primena, kad prieš prasidedant Tarybos posėdžiui Ramūnas Karbauskis teigė, kad balsavimui dėl pasitikėjimo premjeru S. Skverneliu yra pasiruošta, tačiau nebūtinai ši procedūra bus įgyvendinta. 

„Biuleteniai yra paruošti, bet nežinau, ar partija norės tai daryti, nes frakcija yra išreiškusi pasitikėjimą Sauliumi Skverneliu“, – prieš prasidedant partijos tarybos posėdžiui Kaune teigė LVŽS pirmininkas, pridūręs, kad ministras pirmininkas nėra partijos narys.

Penktadienį „valstiečiai“ susirinko į Tarybos posėdį, kuriame aptarė partijai nesėkmingus praėjusius Prezidento rinkimus ir pasiruošimą artėjantiems rinkimams į Europos Parlamentą.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

R. Karbauskis yra pareiškęs, jog nesėkmės Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose atveju „valstiečiai“ trauksis iš valdančiosios daugumos. Politikas prieš rinkimus principingai deklaravo, kad jei prezidento rinkimų nelaimės S. Skvernelis, o EP rinkimų – LVŽS, tai traktuos kaip rodomą visuomenės nusivylimą jo vadovaujama valdančiąja partija. Premjerui pralaimėjus rinkimus, šią nuostatą ir iniciatyvą trauktis R. Karbauskis pakeitė.

Iki rinkimų trauktis pralaimėjimo Prezidento rinkimų atveju sutarusi LVŽS frakcija, antradienį posėdžiavusi Seime, savo nuomonę taip pat pakeitė ir nusprendė likti valdančiojoje daugumoje. 

Apie pasitraukimą iš Vyriausybės vadovo posto yra paskelbęs ir S. Skvernelis. Jo teigimu, liepos 12 dieną bus įteiktas atsistatydinimo pareiškimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 07:00

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Susidaro įspūdis, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui svarbu kariauti su Landsbergiais, o ne laimėti rinkimus, sako portalo Lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, komentuodamas pastarosiomis dienomis itin aštrius ir politiniame diskurse neįprastus „valstiečio“ pareiškimus. 

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentui Vytautui Dumbliauskui pastarieji R. Karbauskio žingsniai priminė Rusijos vadovo Vladimiro Putino vykdomą politiką. Pasak jo, kaip Kremlius rusus gąsdina NATO ir JAV, taip R. Karbauskis lietuvius baugina konservatoriais ir Landsbergiais. 

„Iš tos Karbauskio polemikos kartais atrodo, kad jam svarbu ne laimėti rinkimus, o svarbiausia yra pats karas su Landsbergiais“, – „Žinių radijui“ teigė T. Mikalajūnas.

R. Karbauskis penktadienį pareiškė, kad visi kandidatai, išskyrus premjerą Saulių Skvernelį, yra patogūs konservatoriams. Pasak jo, žmonės, į prezidentus išrinkę ne S. Skvernelį, susidurtų ne tik su iš valdančiųjų gretų pasitraukiančiais „valstiečiais“, tačiau prie valstybės vairo vėl išvystų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Balsavimas už bet kurį kitą kandidatą, o ne Saulių Skvernelį, reiškia, kad konservatoriai laimės Prezidento rinkimus. Jeigu taip įvyks, po tam tikro laiko Lietuvos žmonės supras, kad laikotarpis, kuomet valdančiąją daugumą Seime sudarė LVŽS, o Vyriausybei vadovavo Saulius Skvernelis, buvo gurkšnelis laisvės žinoti, laisvės šnekėti ir kurti Lietuvoje. Galų gale – išsilaisvinti iš neliečiamųjų gniaužtų“, – teigė R. Karbauskis.

MRU politologo manymu, R. Karbauskis, visuomenę gąsdindamas konservatoriais, nori surinkti kandidatui į prezidentus S. Skverneliui kuo didesnį elektoratą, pirmiausiai taikant į tuos, kurie nemėgsta konservatorių.

„Šią kortą (gąsdinimą – ELTA) „valstiečiai“ naudoja nuo pat 2016 metų pergalės Seimo rinkimuose. Jie panašiai kaip kad Putinas rusus gąsdina amerikiečiais ir NATO, taip Karbauskis panašios technologijos laikosi ir žmones gąsdina konservatoriais. Tai daroma turint galvoje, kad Lietuvoje yra rinkėjų, kurie ypatingai nemėgsta konservatorių arba Tėvynės sąjungos – Landsbergio pavardė jiems tiesiog kelia alergiją“ , – sakė V. Dumbliauskas.

R. Karbauskis penktadienį paskelbtame socialinio tinklo įraše pakartojo ketvirtadienį deklaruotas tezes, kad trauksis iš valdančiųjų, jei S. Skvernelis nelaimės Prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ – Europos Parlamento. Politikas tikino, kad už savo žodžius atsako ir kad taip elgdamasis jokio spaudimo rinkėjams nedaro. 

„Politologams, kurie abejoja mūsų žodžiais, noriu priminti, kad esame žodžio žmonės. Mes visada darome tai, apie ką sakome žmonėms“, – penktadienį teigė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
201905.04; 08:30

Gandrai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos politikai ne visada įžeidimus priima už gryną pinigą. „Gandragalvių judėjimu“ išvadinti „valstiečiai“ bendradarbiauti ir frakcijų sutartį pasirašyti kviečia ją įžeidinėjusią politinę jėgą, dėl kurios skaidrumo dar neseniai patys garsiai abejojo.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad į tokius įžeidinėjimus nereikia kreipti dėmesio, ir ragino politikoje visada žiūrėti į ateitį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) kritiką ir aštrias frazes žarstęs Tvarkos ir teisingumo (TT) partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis taip pat yra panašios nuomonės. Jis sako, kad politikas turi išmokti perlipti per save.

Tuo tarpu politikos ekspertai tokias politikų kalbas vadina geriausiu įrodymu, kad jų politinėje veikloje ideologija ar partinė tapatybė beveik neegzistuoja.

Beveik prieš metus R. Žemaitaitis, kalbėdamas apie „valstiečius“, tvirtino, kad LVŽS yra ne partija, o „gandragalvių“ judėjimas.

„Ir šitas „gandragalviškas“ judėjimas, aš galiu pasakyti, nėra partija – tai yra judėjimas. Ir tai parodo vykstantis chaosas: jie neturi tikslinių vertybinių interesų, visiškai neprisiima atsakomybės už tai, kas šiandien vyksta valstybėje“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Pastaruoju metu TT lyderio retorika stipriai pasikeitė, ir vienas iš aštriausiai „valstiečius“ kritikavusių politikų tvirtina, kad politikoje reikia išmokti perlipti per save.

R. Žemaitaitis aiškina, kad žmona, nepaisant daugybės jai skirtų gražių žodžių, visada atsimins, kad buvo negražiai pavadinta vieną kartą. Tačiau politikoje, tvirtina R. Žemaitaitis, galioja visai kiti principai.

Gandrai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Politikoje yra toks dalykas, kad į asmeninius dalykus reikia šiek tiek lengviau žiūrėti. Mane taip pat ne kartą yra visaip pavadinę. Yra kaip yra“, – samprotavo R. Žemaitaitis.

Panašu, kad perlipti per save reikėjo ir valdantiesiems. Tiek premjeras Saulius Skvernelis, kuris, pasak R. Žemaitaičio, pats pasiūlė TT pasirašyti frakcijų susitarimą su valdančiaisiais, tiek LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, formuodami valdančiąją daugumą, prisiekinėjo, kad tikrai nedirbs su „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partija, nes jos yra teistos arba joms yra pareikšti įtarimai dėl neleistinos veiklos.

Vis dėlto viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė šiame valdančiųjų posūkyje nematė nenuoseklumo ar prieštaravimo vertybėms. Pasak jos, niekada nebuvo pasakyta, kad „valstiečiai“ nebendraus su TT.

Politikė tvirtino, kad buvo žadėta, jog kartu nebus kuriama koalicija, o ne pasirašoma frakcijų sutartis.

„Ir iš tikrųjų koalicija nėra kuriama, ir tokio ketinimo niekas neturi. Tačiau jei yra politinių jėgų, kurios nori paremti Vyriausybės programą arba turi tuos pačius įsipareigojimus, kaip ir mūsų Vyriausybė, tai mes į tas remiančias politines jėgas žiūrime palankiai“, – sakė A. Širinskienė.

„Valstietė“, kaip ir R. Žemaitaitis, tikino, kad nereikia sureikšminti to, kas buvo praeityje, ir sakė nepykstanti, jog jos atstovaujama partija buvo menkinama.

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Aš manyčiau, kad ne tik politikoje, bet ir gyvenime nereikia gyventi praeitimi. Matyti tik tai, kas buvo blogai ar buvo kokie apsižodžiavimai – būtų negera gyvenimo strategija. Manau, kad tiek žmonės, tiek politikai turėtų žiūrėti į ateitį, stengtis, jeigu yra įmanoma, kurti naujus santykius“, – aiškino A. Širinskienė.

TT sprendimas jungtis prie iki tol kritikuotų valdančiųjų, R. Žemaitaičio teigimu, yra pragmatinis interesas. Politikas tikina, kad šis partijos žingsnis neturėtų atbaidyti rinkėjų, kurių pasitikėjimas partija ir jos lyderiu pastarąjį pusmetį buvo pakankamai teigiamas.

Jis aiškino, kad ir iki tol TT nebuvo „gryna opozicinė partija“.

„Mano strategija buvo ne gryna opozicija, o logiški sprendimai. Jeigu ėjo teisingas valdančiųjų įstatymas – mes jį palaikėme. Jei paskaičiuotume, kiek mūsų frakcija balsavo už ir kiek prieš – tai 80 proc. įvairių teisės aktų mes palaikėme. Nebuvo taip, kad mes aklai įsitraukėme kalaviją ir mojavom per galvas“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Politiko teigimu, viena iš priežasčių, kodėl bendradarbiavimas su valdančiaisiais būtinas, yra ta, kad „valstiečiai“, atmetę TT siūlomus įstatymo projektus, vėliau juos pateikdavo kaip savo.

„Praeina pusė metų ar keli mėnesiai ir valstiečiai, prieš tai atmetę mūsų projektą, jį užregistruoja kaip savo“, – „valstiečius“ kopijavimu kaltino R. Žemaitaitis ir pridūrė, kad būtina imtis priemonių, jog partijos programa būtų įgyvendinta.

„Mes neprašome jokių postų, mums svarbiausia yra programinių nuostatų įgyvendinimas. Svarbiausia, kad būtų nauda žmonėms ir mūsų 15 tikslų būtų įgyvendinti“, – kalbėjo TT pirmininkas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė labai nesistebinti tokiu TT sprendimu. Jos nuomone, nuostatas viena kitos atžvilgiu keičiančios politinės jėgos tik parodo, kad neturi politinės ir ideologinės tapatybės.

„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Žemaitaitis sakė, jog „valstiečiai“ nėra partija ir neturi jokių vertybių. Tai tu dabar eini obuoliauti ne su partija, o kažkokia grupe žmonių, kuri neturi vertybių. Tai tik parodo, kad vertybiniai, ideologiniai ir tapatybiniai aspektai nėra pirmoje vietoje. Žinoma, tai galioja ir „valstiečiams“, kurie neseniai taip pat užtikrintai kalbėjo, kad ryšių su teisiamomis partijomis neturės“, – aiškino MRU dėstytoja.

„Politikoje kailio išvertimas yra labai įprastas dalykas. Panašu, kad rinkėjas dažnai nereaguoja į tai, kad politikas sako viena šiandien, o rytoj – jau kita. Todėl labai didelių rizikų, kad dėl tokio posūkio nukentėtų partijos palaikymas, aš nematau. Manau, kad galima nauda persvers galimus nuostolius. Nebent patys „valstiečiai“ ateityje patirtų labai didelį fiasko“, – svarstė R. Urbonaitė.

Politologė akcentavo, kad, jos nuomone, sprendimas atsisukti į valdančiuosius yra susijęs su tuo, kad tiek R. Žemaitaitis, tiek pati partija, artėjant savivaldos rinkimams, nori įgauti daugiau svorio.

Pasak jos, tarp opozicinių partijų garsiausiai kalbantys konservatoriai nustelbia „tvarkiečius“. Tačiau, pabrėžė MRU dėstytoja, išeiti iš šešėlio prisijungus prie kur kas gausesnių valdančiųjų taip pat nebus lengva. Kita vertus, pabrėžė R. Urbonaitė, mažesniojo partnerio statusas kartu „Tvarkai ir teisingumui“ leis nusimesti lengviau ir politinę atsakomybę, jei tik to prireiktų.

Dviveidis. BBC.com nuotr.

MRU docentas Gediminas Kazėnas taip pat akcentavo, kad staigus pozicijos keitimasis rodo, jog Lietuvoje politiniai principai nėra vertybė bei tai, kad visuomenė yra linkusi tokią politiką toleruoti. Politologo nuomone, TT apie politines vertybes negalvoja, nes siekia tiesiog išlikti politinėje arenoje.

„Viešai žinoma tarp politikų nuostata, kad rinkėjų atmintis yra labai trumpa, todėl tuo ir yra naudojamasi. TT kaip politinė partija turi siekti valdžios, nes kiekviena partija, ilgai būdama be valdžios, smarkiai rizikuoja išnykti iš politinės arenos. Tačiau valdžios siekimas bet kokia kaina neprisideda prie politinės sistemos brandos didinimo“, – apibendrino G. Kazėnas ir pridūrė, kad staiga atsiradusi „tvarkiečių“ ir „valstiečių“ tolerancija vienas kitam rodo ne ką kita, kaip problemas partinėje tapatybėje.

„Politikas, sutikdamas su viskuo, leisdamasis žeminamas, nutolsta nuo pačios politikos. Mes prarandame politikos prasmę“, – samprotavo politologas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 17:27

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

Parlamentinį tyrimą atliekančiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas kaltina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį atviru viešu spaudimu šiam laikinosios komisijos statusą turinčiam komitetui.

Taip jis Seimo TS-LKD frakcijos narių, dirbančių NSGK, vardu reagavo į R. Karbauskio trečiadienį paskelbtą komentarą, kuriame jis pažėrė kritikos konservatoriams, kaltino juos prorusiškumu ir pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat reiškė pretenzijas Prezidentei.

„Vis dėlto mums nepriimtinas viešas spaudimas, kurį daro Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, tas žmogus, kuris padarė taip, kad nebūtų sukurta komisija dėl padėties žemės ūkyje, tas, kuris prekiavo ir tebeprekiauja trąšomis ar kažkokia žemės ūkio technika. Tuo tarpu tie pareiškimai, kurie dabar padaryti ir jo socialiniame tinkle, išviešinti interneto portaluose, mums susidaro toks įspūdis, kad taip mėginama paveikti mūsų partijos narius, metant jiems nepagrįstus kaltinimus, metant nepagrįstus kaltinimus ir partijai. Šiuo atveju, kadangi tyrimas nebaigtas, o išvados galbūt bus priimtos kitą savaitę, tai laikome atviru viešu spaudimu šios laikinosios komisijos nariams“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė A. Anušauskas.

Jo vertinimu, tokie R. Karbauskio pareiškimai tai yra niekas kitas kaip tik „atviras spaudimas, siekiant galbūt pridengti savo paties interesus ir bendravimą su Putino oligarchais“.

Paklaustas, kokių žingsnių imsis, A. Anušauskas sakė, kad apsiribos šiuo politiniu pareiškimu.

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Šiuo atveju aš padariau politinį pareiškimą. Palikime tai politinių pareiškimų žanrui“, – sakė jis.

Į A. Anušausko kalbą sureagavęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad niekas nieko nebando apjuodinti, ir esą visas vaizdas bus aiškus po NSGK tyrimo išvadų, ir tai, matyt, konservatoriams kelia nerimą.

„Niekas nebando nieko apjuodinti, paprasčiausia aiškinamos aplinkybės, o visas vaizdas bus kaip ant delno, kaip ten atrodo Tėvynės sąjunga, o tai jiems kelia, ko gero, nerimą, nes blokavo mano klausimus ir tuo pačiu Gabrieliaus Landsbergio iškvietimą į NSGK“, – sakė D. Gaižauskas.

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Anot jo, sprendimas nekviesti į kitą komiteto posėdį G. Landsbergio buvo priimtas kelių balsų persvara, buvo atsisakyta jį iškviesti, kad būtų „skaidru ir viskas būtų matoma“.

D. Gaižausko teigimu, yra klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti G. Landsbergis, pavyzdžiui, „patikslinti aplinkybes dėl galimos įtakos Tėvynės sąjungai kaip partijai arba politiniams procesams iš tam tikro koncerno“.

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis apibendrino skandalą, kuris kilo paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją.

R. Karbauskio kritikos epicentre atsidūrė konservatoriai ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Valstiečių“ lyderis reiškė pretenzijas konservatoriams Andriui Kubiliui dėl pavėluotų deklaruoti interesų, Rasai Juknevičienei – dėl to, kad jos brolis, pasak R. Karbauskio, galimai turi sąsajų su strateginėmis Rusijos įmonėmis.

„Valstiečių“ lyderis, kaip ne kartą jau yra daręs, kaltino konservatorius, kad šie vadovaujasi V. Putino politikos standartais.

„Deklaruojame, kad mums nepriimtina Putino politika, tačiau tarp konservatorių atsiranda tokių, kurie priima Putino malonę įvairiomis formomis. Tai moralu? Kritikuojame Baltarusijos vykdomą energetikos projektą, Astravo atominės statybas, bet tuo pačiu konservatorių lyderiai palaiko ryšius ir interesų deklaracijose, kaip kad A. Kubilius, slepia interesus versluose, susijusiuose su Baltarusijos administracija, ir padeda jai plėtoti kitus energetikos projektus – saulės energijos ir biodujų sektoriuje“, – rašė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.24; 05:44

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaite pakomentavo jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio kilusį paviešinto susirašinėjimo skandalą. „Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė.

D. Grybauskaitė neigė bendravusi su „MG Baltic“ koncernu ir dariusi spaudimą žiniasklaidai. Pasak jos, kilęs skandalas atskleis tai, kokią didelę įtaką atskiras stambusis verslas turėjo Lietuvos politinei sistemai.

„Nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus ir atkeršyti, bet kartu ir politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai, ir įmonės. Tai „Snoro“ byla ir Darbo partijos byla, ir daug kitų bylų mes turime, tarp jų Tvarkos ir teisingumo. Taigi matome, kad gynybinė pozicija labai panaši“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė nepatvirtino išviešinto pokalbio autentiškumo, argumentuodama tuo, kad rašyti laiškai pirmiausia nėra išsaugoti ir, antra, kad pats tekstas ir komentarai gali būti panaudoti byloje. Tačiau, neslėpė Prezidentė, toks susirašinėjimas buvo.

„Toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir yra, ir bus“, – pripažino D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad jai reikia labai atsargiai kalbėti šiuo klausimu.

„Mano tiesioginė kaip Prezidentės pareiga yra bendrauti su Seimu, su politikais, būtent derinant įstatymus, reformas, atskirų pareigūnų paskyrimus“, – LRT televizijai kalbėjo D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad ji bendravo su visais seimais, su kuriais jai teko dirbti.

„Visos techninės priemonės buvo naudojamos“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

„Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė. Pasak D. Grybauskaitės, kitokių reakcijų iš politikų, kurie įtariami korupcija ir ima paskolas iš dėžučių, tikėtis ir nereikia. Prezidentė pabrėžė, kad tai įrodo, kokio rimtumo yra tiriama politinės korupcijos byla.

„Tai dar kartą įrodo, kad tai yra rimta byla ir kad jų elgesys yra desperatiškas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad gynybai susikompromitavę politikai išnaudoja visas priemones.

„Labai didžiuojuosi mūsų teisėsauga, kuri tokią sudėtingą bylą pirmą kartą istorijoje sugebėjo pateikti į teismą po pusantrų metų tyrimų. Tikiuosi, kad ši byla bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar mes sugebėsime apsivalyti nuo politinės įtakos, atskirų interesų grupių, korupcijos, ar tai bus atgrasymo priemonės ateities politikams būti atsargesniems, žiūrėti, su kuo ir kaip jie bendrauja, kaip gauna paramą savo tikslams“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė, komentuodama generalinio prokuroro skyrimą, apie kurį buvo kalbama paviešintuose laiškuose, tikino, kad tuomet turėjo pagrįstų žinių, jog į generalinio prokuroro skyrimą kišasi konkrečios interesų grupės.

”Prisimenant 2015 metus, matėme didelę priešpriešą su tuometiniu Seimu ir kai kuriomis valdančiųjų partijomis. Dvi stiprios tikrai profesionalių teisininkų kandidatūros buvo atmestos. Išties aš ieškojau paramos su visais, susitikinėjau su Seimo valdyba, susitikinėjau su teisininkais, susitikinėjome net su prokuratūros profsąjungomis. Konsultacijos vyko labai plačios, ir mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą kišasi ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis. Tai todėl galėjo būti ir tokia situacija, kad galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti. To tikrai neatmetu“, – komentavo D. Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, jai reiškiami kaltinimai, kad su „MG Baltic“ koncernu bandė derinti generalinio prokuroro skyrimą, yra nepagrįsti.

„Tokios interpretacijos arba demonstruoja labai lakią fantaziją, arba labai didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu. Mano bendravimas apskritai su verslu buvo labai ribotas. Už tai susilaukiau labai daug kritikos, nes kėliau labai didelius reikalavimus dėl skaidrumo ir socialinio atsakingumo“, – aiškino D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad „MG Baltic“ šių kriterijų neatitiko.

„Galiu iškart pasakyti, kad „MG Baltic“ koncernas niekada nebuvo šiame sąraše būtent dėl šių priežasčių, ir niekada nesusitikinėjau nei viešai, nei privačiai, nei dalykinių susitikimų neturėjau su ponu Kurlianskiu“, – aiškino Prezidentė.

D. Grybauskaitė tikino žinojusi apie E. Masiulio kontaktus ir poveikį, kurį valstybei darė koncernas.

„Žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tai žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro. Žinau. Mes tuos įtarimus tikrai turėjome labai pagrįstus, kaip elgiasi koncernas, nes matėme šią praktiką ne tik skiriant generalinį prokurorą, bet įtarimų buvo ir skiriant VMI vadovus, kai kuriuos žemesnio lygmens prokurorus, teisėjus. Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome“, – pasakojo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė kartu neigė ir jai „valstiečių“ metamus kaltinimus dėl spaudimo žiniasklaidai.

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Tokie kaltinimai atrodo labai keisti. Visada gerbiau ir palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises. Tai yra valstybės pagrindas, bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais. Tai tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, be jokios abejonės, palaikyti negaliu“, – kalbėjo Prezidentė.

Apibendrindama Prezidentė pabrėžė, kad kilęs skandalas gali išeiti į naudą ir atskleisti žalingus politikų bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ryšius.

„Demokratiškai išrinkta valdžia pasirodė vis dėlto labai pažeidžiama. Aš tikiu, kad mes sugebėsime apsivalyti ir atgrasyti ateityje tiek tokiam neskaidriam verslui mėginti veikti politiką, tiek politikus nuo bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ir verslu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad portalas Lrytas.lt paviešino, kaip skelbiama, Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir korupcija kaltinamo Eligijaus Masiulio susirašinėjimo ištraukas. Kaip teigiama, elektroniniai laiškai rašyti 2014-2016 metais.

Skelbiama, kad Prezidentė neva per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt nevengė kritikuoti politikų ir žurnalistų.

Viename iš laiškų, kuriuose kalbėta apie būsimus 2016 m. Seimo rinkimus, D. Grybauskaitė Saulių Skvernelį įvardino „pavojingu populistu“.

„Jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“, – viename iš tariamai paviešintų laiškų rašė D. Grybauskaitė.

Taip pat skelbiama, kad šalies vadovė ragino E. Masiulį įtikinti tuomet valdžioje buvusius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikus nesuteikti S. Skverneliui ministro posto, jei jis pereitų į nekoalicinę partiją.

Skelbiamose tariamo susirašinėjimo ištraukose D. Grybauskaitė, kalbėdama apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, reiškia nepasitenkinimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus kalbomis. Prezidentė E. Masiuliui rašo, kad T. Dapkus kalba nesąmones apie Evaldą Pašilį, ir ragino perduoti linkėjimus „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, kad šis patrauktų „savo skaliką“. Šio raginimo E. Masiulis sulaukė, kai jis Prezidentę pasveikino elektroniniu laišku apsisprendus teikti trečią kandidatą į Generalinės prokuratūros vadovus.

Prezidentūra nekomentuoja paskelbtų laiškų ištraukų. Pasak Prezidentūros, teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu.

Prezidentūra akcentuoja, kad metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti bylos eigą bei baigtį.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis galimai Prezidentės rašytus laiškus įvardino skandalingais ir interpretavo, kaip D. Grybauskaitės siekį daryti spaudimą žiniasklaidai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.05.03; 09:17

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Kai Seimo liberalai su kai kuriais valstiečiais sukėlė skandalą dėl Povilo Urbšio pasiūlymo, kad projektą dėl embrionų pateikinėtų „ne  moteris, kuri laukiasi vaiko“, aš rimtai susirūpinau, kad  ne  savo balsu šaukianti A.Armonaitė rinkėjams padarys didesnį įspūdį, nei ramiai ir korektiškai kalbėjęs P.Urbšys.

Laimei, apsirikau. Ir, prisipažinsiu, retai kada taip džiaugiuosi apsirikusi, kaip šį kartą: yra, dar yra Lietuvoje žmonių, kurie mąsto savo galva ir neskuba – ne taip, kaip Seimo pirmininkas V.Pranckietis, – patikliai čiaumoti tą politinį ir moralinį jovalą, kuriuo juos vis  papeni liberalai.

Paaiškėjo, jog dauguma skaitytojų, kurie savo nuomone dalijasi internete bei socialiniuose tinkluose, besąlygiškai pritaria P.Urbšiui ir tyčiojasi iš visų tų, kurie, šmeiždami vieną iš labiausiai gerbiamų Seimo narių, mėgina išbalinti seniai jau nebenusakomos spalvos savąją reputaciją. Jų yra kelis daugiau, nei tų, kurie reikalauja Urbšio galvos.

Be to, pastarieji tik plūstasi ir tyčiojasi, o pirmieji – mąsto, analizuoja ir pateikia labai įdomias išvadas. Todėl, nors ir gaila kvailai puolamo Seimo nario, negalima nematyti ir teigiamos šio dirbtinai pučiamo burbulo pusės: burbule, kaip veidrodyje, pasimatė, kas yra kas.

Kai kas, kaip liberalai, kapstosi mėšlyne, o jei mėšlo pritrūksta, patys jo dar ir prikrauna. Kiti, nors ir nebūdami liberalai, bet neturėdami nei aiškios politinės platformos, nei politinės nuovokos, kartais – net objektyvios, bukai kartoja svetimas mintis, o taip dažnai elgiasi Seimo pirmininkas bei kai kurie jo bendrapartiečiai.

Treti, kaip I.Degutienė su kompanija, tiesiog naudojasi  sudrumstu vandeniu, kad jame galėtų sugauti savąją žuvelę, nesusimąstydami, kad tokia žuvelė gali būti nuodinga ir jiems patiems, ir jų rinkėjams. O juk jau kas, kas, bet Seimo nariai, savo ausimis girdėdami, ką ir kokiu tonu kalbėjo P.Urbšys, savo akimis matydami, skaitydami (tikiuosi, ne visi ateina į posėdžius, “užsipylę“ akis…) įstatymo projekto tekstą, neturėjo pasimauti ant liberalų sukeltos isterijos. 

Tai mums, eiliniams piliečiams, kurie dažnai informaciją gauna jau iš antrų lūpų, iš žurnalistų, sunkiau būna suvesti galus su galais ir atkapstyti, iš kur kojos dygsta. Bet ne veltui sakoma, kad tiesos nemato tik tas, kas nenori jos matyti.

Kodėl P.Urbšiui buvo nepriimtina, kad projektą, kurį dabar aptakiai vadina „dėl embrionų“ arba „dėl embrionų saugojimo termino“, teiktų vaiko besilaukianti Seimo narė? Todėl, kad nutylima, jog, be termino, kuris leistų dalį embrionų nužudyti, buvo siūloma embrionus paversti laboratorine žaliava, taip skatinant moteris išnaudoti savo kūnus kiaušialąsčių gavybai už mokesčių mokėtojų pinigus.

Katalikų Bažnyčios nuomone, – o V. Urbšys yra tikintis katalikas – apvaisintų ląstelių, embrionų naikinimas prilygsta žmogžudystei. Todėl ir jam, ir tūkstančiams jam pritariančių katalikų pasirodė nepriimtina, ciniška, kad  projektą, leidžiantį embrionus paversti preke, kurią, kai ji jau nebe naudinga, galima ir sunaikinti, teikia  embrioną po širdimi nešiojanti moteris. O jos bendrapartiečiai, visokie ne nėštūs žmonės (primenu, isterikuojanti liberalė Armonaitė taip bijo bet kokios užuominos į moteriškumą, kad net vietoj “nėščia moteris“ vartoja išsireiškimą “nėščias  žmogus“), kaip kokie dušmanai, bailiai pasislėpė už  „nėščiojo žmogaus“.

Pasak vieno interneto komentatoriaus, „liberalai nesuvokia ką daro, nes būsimi pinigai apakino juos, padarė žiauriais, padarė gėdą nesuprantančiai nėščiajai, dėl žmonių pasmerkimo sukėlė pavojų kūdikiui … Dėl ko?“ 

Kas ir ką kalbėjo per tą atmintiną posėdį Seime, liudija video ir audio įrašai. Iš jų aiškėja, kad P.Urbšys nieko neaprėkė, nieko neįžeidė. Priešingai, rėkiama buvo ant jo. Bet įdomiausia tai, kad jis nesulaukė palaikymo iš LVŽS partijos lyderių, nors būtent P.Urbšiui ši partija patiki atstovauti savo pažiūras, programą, veiklą ar projektus įvairiose diskusijose bei forumuose.

Užtat Urte pasirašiusi Delfi svetainės komentatorė įžvelgia kur kas giliau ir mato kur kas daugiau, nei kai kurie entuziastingi Urbšio kritikai. Jos nuomone, “Urbšys savo principingais pasisakymais dažnai erzino demagogus  „valstiečius“. Buvo tik laiko klausimas, kada jis sulauks dūrio į nugarą. Sulaukė.“

LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, matyt, tebeatrajojantis nuoskaudą, kad būtent P.Urbšys viešai pasmerkė jo neetiškus žaidimus su gražuole Greta, BNS agentūrai neatsargiai prasitarė, kad Urbšys jau ne pirmą kartą daro „nepateisinamus“ pareiškimus. Jo nuomone, Urbšys „nelabai susigaudo, nelabai suvaldo emocijų ir atitinkamai daro nepateisinamus pareiškimus. Čia ne pirmas atvejis, jis puikiai žino, kad ir mūsų frakcijos atžvilgiu jis daro pareiškimus, kurie mums kartais nesuvokiami. Jis nėra partijos narys, jis yra frakcijos narys, mums tikrai nemalonu, kad žmogus, kuris sėdi šalia frakcijoje, daro tokius pareiškimus, dėl kurių daugeliui iš mūsų gėda. (…) Bandė kažką apie vertybes pasakyti, o gavosi įžeidimas, pateisinimo nėra“.

Ką gi, savikritika niekada nebuvo stiprioji šio sužvaigždėjusio politiko savybė, o jeigu jam dar ir „gėda“, kad bent vienam žmogui Seime parūpo būsimo naujojo Lietuvos piliečio psichinė ir fizinė sveikata, bijau, kad greitai gėda dėl jo paties veiksmų ir žodžių atstums nuo jo daugelį jo gerbėjų.

Nuo politinio vado neatsiliko ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Ta skuba, su kuria jis, nežinodamas posėdžio detalių, griežtai pasmerkė P. Urbšio pasisakymą (šito jis, būdamas Taline Baltijos Asamblėjos sesijoje, nė negirdėjo), pažadėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji įvertintų P. Urbšio elgesį, dar kartą patvirtina spėjimą, jog partijos vadovybė tik ir laukia progos sudoroti neparankiu jiems tampantį Seimo narį.

O V. Pranckiečio tirados feisbuke pabaiga, kur Seimo pirmininkas pompastiškai samprotauja, jog P.Urbšio pasisakymas esąs „absoliučiai nepriimtina(s) žmogiškuoju požiūriu“, leidžia įtarti, kad būtent Seimo pirmininkas menkai tesusigaudo ne tik politikoje, bet ir etikoje, nes išeitų, jog žmogiška jis laiko situacija, kai nėščia moteris siūlo pritarti embrionų žudymui. 

Ropinėjantiems žeme nepakeliui su padangių skrajūnais.

Šią tiesą mėgino ignoruoti P. Urbšys, ir apsiriko. Jam, sugebančiam į Seimą patekti ir nepriklausomai nuo partijų įgeidžių, sąjunga su LVŽS  bus besanti ta didžioji klaida,  kurios pasekmės dar ilgai atsirūgs ir jam asmeniškai, ir visai mūsų politinei kultūrai.

2017.11.15; 12:39

Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Neseniai vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovų, Seimo narys Tomas Tomilinas portale Delfi publikavo straipsnį „Dar kartą apie žemės pardavimą, arba kodėl pjauti reikia tik devynis kartus pamatavus“.

Jame nuskambėjo atsakymas, koks esminis skirtumas skyrė prieš trejus metus vykusio Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatorius nuo vangokai prie parašų rinkimo prisidėjusios, bet iš to milžinišką politinę naudą gavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Esminis skirtumas – tai intencija, kuri skatino rengti visuotinį Referendumą.

Kadangi buvau vienas iš Referendumo dėl žemės nepardavimo iniciatyvinės grupės koordinatorių, galiu drąsiai tvirtinti, kad didžiosios dalies visuomenininkų, kuriuos po viena vėliava suvienijo šviesios atminties ūkininkas Pranciškus Šliužas, pagrindinis tikslas buvo, kad Lietuvos žemė, aplaistyta mūsų protėvių prakaitu ir krauju, liktų lietuvių tautos nuosavybe. Kad jos nuosavybėn negalėtų įsigyti kitataučiai, kitų valstybių piliečiai. Kitaip tariant mus jungė šūkis „Lietuvos žemė tik lietuviams ir Lietuvos piliečiams!“

O LVŽS atstovas Tomas Tomilinas gana aiškiai savo straipsnyje išreiškė savo atstovaujamos politinės jėgos tikslus: „… vienas pamatinių mūsų, LVŽS, siekių – išvengti spekuliacijos žemės ūkio paskirties žeme bei sudaryti sąlygas žemės ūkiu užsiimti visiems to norintiems…“

Jaučiate intencijos skirtumą? Taip, ji yra esminė, vieniems svarbu žemė kaip tautos vertybė, krauju aplaistyta nuosavybė, kitiems tik spekuliacijos stabdymas ir galimybė visiems norintiems, gal net pabėgėliams iš Afrikos, ją įsigyti už prieinamą kainą. Tik dabar, prabėgus beveik ketveriems metams po Referendumo parašų rinkimo, paaiškėjo, kodėl LVŽS prie šios iniciatyvos prisidėjo tik simboliškai ir beveik nepanaudojo savo kaip politinės partijos administracinių resursų – nesutapo galutinis tikslas, intencija. Tačiau tai nesutrukdė šiai partijai sėkmingai pasinaudoti Referendumu kaip tramplynu į politinį Olimpą, pradžioje aktyviai savo rinkiminėje reklamoje naudojant žemės nepardavimo užsieniečiams temą rinkimuose į Europos parlamentą, taip padedant stiprų pamatą 2016 metų Seimo rinkimų sėkmei.

Kaimo keliukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Bet apie viską iš eilės. Prieš ketverius metus šiuo laikotarpiu keli tūkstančiai Lietuvos patriotų darbavosi iš peties – buvo pats parašų Referendumo dėl žemės nepardavimo užsienio šalių piliečiams rinkimo įkarštis. Tuo metu valdžios žmonės tik patyliukais šaipėsi iš tokių paprastų žmonių iniciatyvų. Nes niekas nesitikėjo, kad marga tiek politinėmis pažiūromis, tiek socialine padėtimi iniciatyvinė grupė, vadovaujama skardžiabalsio ūkininko – žurnalisto Pranciškaus Šliužo, surinks mūsų Konstitucijoje numatytą parašų kiekį, reikalingą norint surengti referendumą „iš apačios“.

Iniciatyvinė grupė neturėjo nei lėšų, nei administracinių resursų, nei elementarios struktūros. Tačiau įvyko skruzdėlyno efektas, bendram tikslui susivieniję skirtingi žmonės atnešė po šapelį ir per tris mėnesius buvo surinkta daugiau kaip 320 000 Lietuvos piliečių parašų.

Vėliau sekė ilga kova dėl parašų pripažinimo teisėtais, parašų tikslinimas, panašus į pasaką apie piktą pamotę, išvariusią našlaitėlę viduryje žiemos rinkti žibučių. Tik pamotės vaidmenį šiuo atveju atliko nepakeičiamasis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, o našlaitėlės rolė atiteko Referendumo iniciatyvinei grupei ir šimtams jos pagalbininkų. Tačiau su Dievo pagalba stebuklas įvyko, parašus „piktoji pamotė“ Zenonas buvo priverstas pripažinti, tada Seimas po ilgų trypčiojimų paskelbė Referendumo datą – birželio pabaigoje.

Nepatogesnės datos referendumui tikriausiai nebuvo įmanoma sugalvoti – kaime šienapjūtės įkarštis, mieste atostogų laikotarpis, žmonėms ne politika galvoje. Ir kasdien per radiją, per TV ir internetinėje žiniasklaidoje visas politinis „elitas“ gąsdina tautą. Neikite į Referendumą, išmes mus iš Europos Sąjungos, ateis pikti rusai, supirks pusvelčiui žemę vietiniai žemgrobiai, tokius ir panašius baubus piešė ir politinė pozicija, ir opozicija, o nūnai neslepiantis ambicijų dalyvauti Prezidento rinkimuose laisvų pažiūrų ir elgesio jaunimėlio numylėtinis Andrius Tapinas net siūlė jaunimui savo pilietinį aktyvumą užkasti giliai į žemę su kvietimo į referendumą lapeliu.

Lietuvos laukai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visuotinis gąsdinimas ir baubų piešimas pasiekė tokią stadiją, kad Referendumo priešininkai kaime žmonėms melavo, kad laimėjus referendumui nebus galima šulinių savo kiemuose kasti ir žvyro bei smėlio karjerai bus uždrausti, o iš karto po šio Referendumo Vilnijos lenkai paskelbs savo referendumą dėl atsiskyrimo nuo Lietuvos, kuriame kažkodėl didžioji dalis Lietuvos piliečių palaikys šią idėją. Dabar tai sukelia tik juoką, bet tada žmonės buvo sukiršinti, išgąsdinti ir nebežinojo, kuo čia jiems labiau tikėti.

Taigi tuometinei Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei pasiūlius referendumą surengti vidurvasaryje, jis iš karto buvo pasmerktas, o kartu buvo iššvaistyta apie 13 milijonų litų, kuriuos buvo galima sutaupyti rengiant Referendumą su Europos parlamento rinkimais ir Prezidento rinkimų antruoju turu. Bet valdžia išsigando, į šiuos rinkimus susirenka daugiau žmonių, o jei jie sugalvos pareikšti savo valią ir Referendumo klausimais, gali įvykti tai, ko „elitas“ nelaukė.

Tačiau kad ir kaip džiūgavo tuometiniai Referendumo oponentai, kad jis neįvyko, bet Pranciškus Šliužas su bendraminčiais bent vieną savo tikslą pasiekė – apgynė lietuvių teisę į Lietuvos žemę. Seimas bijodamas, kad žmonės palaikys Referendumą, dar gegužės mėnesį priėmė griežtus įstatymus, kurie de facto apribojo užsienio šalių piliečių teisę įsigyti dirbamos žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šie įstatymai buvo praminti saugikliais ir plačiai paviešinti viešose diskusijose su Referendumo iniciatoriais, teigiant, kad kai yra tokie saugikliai, Referendumas nebeturi prasmės. Referendumo iniciatoriai buvo pravardžiuojami paranojikais, kai bandė argumentuoti, kad Seimui priėmus saugiklius, Seimas juos bet kada gali ir atšaukti, o Referendumo priimti saugikliai būtų įrašyti Konstitucijoje, kurios taip lengvai nepakeisi, šią nuostatą būtų galima pakeisti tik surengus kitą Referendumą. Kokie jie buvo tada teisūs, galime įvertinti tik dabar.

Gandrai varlinėja. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiemet, rugsėjo 25-ą dieną, mįslingomis aplinkybėmis tragiškai žuvus pagrindiniam Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatoriui ir koordinatoriui Pranciškui Šliužui, jau kitą dieną, rugsėjo 26-ą, rytinio posėdžio metu Seimas balsų dauguma pritarė saugiklius, priimtus 2014 metų gegužę, naikinančiam įstatymui po pateikimo.

Tai reiškia, kad dar du balsavimai ir viskas, mūsų valstybės žemė bus pardavinėjama beveik liberaliausiomis sąlygomis visoje Europos sąjungoje.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties: fiziniam asmeniui – trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui – 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises. Būtent šiuos saugiklius ir panaikina naujasis ir Seimo narių aktyviai palaikomas įstatymas. Likimo ironija, bet Referendumo iniciatyvos dėka Seimo priimti saugikliai bus panaikinti daugiausiai politinių veidmainių partijos, kuri ta iniciatyva tik ciniškai pasinaudojo, balsais.

Julius Panka, šio komentaro autorius

Ir pabaigai norėtųsi paneigti nežinau ar sąmoningai ar dėl užsienio kalbų žinių spragų Tomo Tomilino skelbiamą netiesą apie tai, kad Latvija, gavusi perspėjimą iš Europos komisijos „besąlygiškai kapituliavo ir atšaukė visus saugiklius“. Latvija kaip tik pasielgė gudriau nei Lenkija ar Vengrija, kurios būdamos didelės ir turinčios savigarbą valstybės, nusprendė ignoruoti Europos komisijos grasinimus ir gudriau, nei nori pasielgti mūsų, kinkas prieš EK drebinantys, parlamentarai. Latvijos parlamentas, panaikindamas Europos komisijai neįtikusias žemės ūkio pardavimo saugiklių įstatymo nuostatas, įvedė daug efektyvesnį saugiklį, kuris dar rimčiau įtvirtina Latvijos žemės priklausymą latvių tautai. Latvijos Seimas šių metų vasarą priėmė reikalavimą, kad Latvijoje žemės ūkio paskirties žemę įsigyti gali tik asmenys, išlaikę valstybinės kalbos egzaminą ne mažesniu kaip B2 lygiu. Dar daugiau, ta pati nuostata galioja ir juridinių asmenų, kurie nori įsigyti žemės Latvijos teritorijoje, kontrolinį akcijų paketą valdantiems akcininkams.

Pagal Europos komisijos nustatytas taisykles B2 lygiu kalbą mokantis žmogus:

Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu, todėl bendravimas su gimtakalbiais, nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant, yra visiškai įmanomas. Geba kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais, išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus.”

Nežinau, kaip Tomas Tomilinas ir jo partiečiai, bet aš, taip gerai mokančiam lietuvių kalbą užsieniečiui siūlyčiau ne tik leisti nusipirkti žemės Lietuvoje, bet ir suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes taip gerai įvaldęs kalbą žmogus parodo, kad jam svarbus šis kraštas ir jo kultūra, kad tai nėra vienadienė spekuliacija, o labai rimti ketinimai ir ilgalaikė investicija.

2017.10.20; 05:00

Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratų buvusiems lyderiams penktadienį viešai paraginus partiečius nesitraukti iš valdančiosios koalicijos, politologas Lauras Bielinis teigia, kad kalbėti apie gresiantį ar jau vykstantį partijos skilimą negalima.

Vis dėlto matyti, kad Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) bus sunkiau susitelkti ties valstybės interesais, nes reikės spręsti vidaus problemas.

„Nesakyčiau, kad skilimas, bet akivaizdu, kad partijos viduje egzistuoja dvi skirtingomis kryptimis einančios grupės žmonių. Vadinasi, kad partijoje išliks įtampa ir mes dar turėsime galimybę stebėti, kaip užuot persitvarkiusi ir veikusi atitinkamai valstybėje susiklosčiusiai situacijai, partija bandys susitvarkyti viduje, o tai reiškia – bus pasyvi išorėje“, – naujienų agentūrai ELTA teigė L. Bielinis.

Komentuodamas naujojo LSDP lyderio Gintauto Palucko abejones dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), politologas daro prielaidą, kad socialdemokratų pirmininkas stengiasi būti ištikimas anksčiau deklaruotoms idėjoms.

„G. Paluckas siekia pademonstruoti – greičiausiai, tai ir yra jo tikslas, – kitokią politiką, kitokį požiūrį į politiką iš „kairiosios“ pusės. Ir tam jis vienaip ar kitaip bando laikytis principų, kuriuos yra deklaravęs, o tie principai neatitinka buvimo koalicijoje“, – teigia L. Bielinis.

Ekspertas dabartinę socialdemokratų komunikaciją įvardijo kaip „išorėn išeinančią diskusiją tarp buvusių ir esamo LSDP lyderių“. Savo ruožtu koalicijos partneriai LVŽS turbūt nesiims jokių veiksmų ir lauks rugsėjo, kai LSDP – po savo skyrių sprendimo – turėtų paskelbti apie likimą arba pasitraukimą iš koalicijos.

L. Bielinis pabrėžia, kad nevertėtų dramatizuoti pastarojo meto diskusijų socialdemokratų gretose. Tiek LSDP, tiek ir LVŽS bei opozicinėse partijose vykstantys procesai yra natūralūs ir net naudingi valstybei, tai toli gražu nereiškia politinės krizės. „Gryninamos tiesos, pozicijos, aiškinamasi dėl taktinių žingsnių ir panašiai. Tai yra normalus procesas, kurį mes turime tiktai sveikinti. Taip, tie procesai kažkam dramatiški, taip, jie gali sukelti vienokius ar kitokius pokyčius Vyriausybėje, valdančioje daugumoje, bet valstybei tai tiktai į naudą“, – kalbėjo politologas.

Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.

Kaip skelbta, penktadienį trys buvę socialdemokratų partijos vadovai – Algirdas Butkevičius, Česlovas Juršėnas ir Gediminas Kirkilas – atvirame laiške partijos kolegoms pabrėžė, kad nėra pagrindo išeiti iš koalicijos, tuo labiau, jog koalicijos sutartis yra vykdoma ir nė vienas jos punktas nesąs nė vienos šalies pažeistas.

Buvę lyderiai, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad neturint politinės galios neįmanoma realizuoti pažadų rinkėjams. Jie taip pat rašė, kad partijos pirmininkas G. Paluckas „tik prieš trejetą mėnesių įgijo įgaliojimus ir gana vėlai įsijungė į koalicijos darbą. Norint įsigilinti į koalicinio darbo subtilybes, reikia kur kas daugiau laiko“. Kaip žinoma, G. Paluckas nėra Seimo narys, ir, atitinkamai, nepriklauso LSDP frakcijai parlamente.

LSDP skyriai turėtų iki rugsėjo 20 d. pateikti nuomonę dėl valdančiosios koalicijos su LVŽS. LSDP frakcija Seime numačiusi laukti partijos tarybos sprendimo. Kaip trečiadienį Seime žurnalistams sakė frakcijos pirmininkas Andrius Palionis, „dėl koalicijos sutarties sprendžia partijos taryba“.

Įtampa tarp valdančiųjų LSDP ir LVŽS ypač išaugo pastarajai partijai pažadėjus opoziciniams konservatoriams sprendimus dėl lengvatos už šildymą grąžinimo, mainais į dešiniųjų paramą Seime Vyriausybės suplanuotai vadinamajai urėdijų reformai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 02:00

Saulius Kizelavičius

Mažumėlę nustebino politiko Alvydo Medalinsko publikacija „G.Kildišienės kailiniai ir D.Trumpo inauguracija“, pasirodžiusi „Lietuvos žiniose“.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Negalima nepritarti autoriui, kad Lietuvoje, naudojant jo paties terminus, yra ir „užvažiuojamosios teisėsaugos“, ir „užvažiuojamosios žiniasklaidos“. Tektų sutikti ir su nuomone, kad grupelė žiniasklaidos išrinktųjų iš vadinamosios LRT, Delfi.lt ar lrytas.lt grietinėlės dažnokai rimtas temas stumia į šoną nepalikdami vietos rimtosioms. Pateptieji iš žurnalistinio cecho dedasi viską išmanantys, todėl į savo redakcijas bei studijas neįsileidžia bent kiek kitokią nuomonę turinčiųjų, o jei ir įsileidžia, trukdo jiems bent kiek išsamiau išguldyti savo poziciją.

Mūsų žiniasklaida – nuodėminga, o teisėsauga nėra ideali. Tačiau nenorėčiau sutikti, kad Gretos Kildišienės tema nėra svarbi. Be abejo, aiškintis, kam priklauso automobilis, kuriuo ši moteris važinėja, – nėra gyvybiškai svarbus.

Man, Lietuvos piliečiui, kur kas įdomiau, kaip ji būtų atlikusi Seimo narės pareigas. Todėl ir svarstau: ar žmogus, neturintis aukštojo universitetinio išsilavinimo, tinkamas darbui Lietuvos Seime? Nejaugi ponas A.Medalinskas mano, kad valstybei naudinga, kai į aukščiausias valstybės institucijas patenka aukštojo mokslo neragavę žmonės?

Savo publikacijoje A.Medalinskas teiraujasi, ką, išskyrus G.Kildišienės pasitraukimą, laimėjo Lietuva ir ar tai – laimėjimas?

Laimėjimas akivaizdus. Už LVŽS balsavusiems buvo akivaizdžiai parodyta, kokių silpnų žaidėjų yra Ramūno Karbauskio gretose.

A.Medalinskas apgailestauja, kad apie žalingus reiškinius („užvažiuojamąją žiniasklaidą“ ir „užvažiuojamąją teisėsaugą“) vis sunkiau parašyti (paskelbti spaudoje), ir galima tik džiaugtis, kai straipsnis ta tema vis dėlto pasiekia skaitytojus Lietuvoje.

A.Medalinskas teisus: Lietuvoje nėra tiek spaudos laisvės, kiek jos privalėtų būti demokratine šalimi besivadinančioje Lietuvoje. Čia išties daugoka temų, į kurias verčiau nesigilinti, priešingu atveju leidėjai bei autoriai rizikuoja patekti į valdiškųjų (ir ne tik) namų nemalonę. Ir vis dėlto matau tik vieną išeitį: jei nepatinka tendencingieji leidiniai, sukurkite savo žiniasklaidos priemonę, kurioje nebus nei užsakomųjų, nei užvažiuojamųjų rašinių. Sukurkite ne vos kvėpuojanį, ne nykštukinį, o gausų skaitytojų ratą turintį leidinį, kuris pajėgtų rimtai konkuruoti su „užvažiuojamąja žiniakslaida“. Bet jei nesugebate, pats metas prisipažinti, kad žurnalistika – sudėtingas užsimėmimas, kurį perprasti ne kiekvienam lemta.

Man žymiai įdomesnis buvo žurnalisto Gintaro Visocko straipsnis „Kas geresnio, Lietuva?“, pasirodęs Amerikoje leidžiamame lietuvių laikraštyje www.draugas.org. Ypač įsidėmėjau pastraipą, kurioje kritikuojamas R.Karbauskio sutikimas paleisti viešumon įstatymo, mažinančio Seimo narių skaičių, projektą. Žurnalistas rašo: „Sumažinti Seimo narių skaičių raginantys neturėtų ignoruoti ir aplinkybės, kad kuo gausesnis parlamentas – tuo didesnė apsauga nuo galimų korupcinių, mafijinių, kartelinių susitarimų bei grubių išdavysčių. Nesunku suvokti: gausesnį parlamentą sudėtingiau papirkti, apgauti, supančioti. Neatmeskime net pačio bjauriausio scenarijaus – rusiškųjų įtakų pavojų“.

Minčių sukėlė ir Seimo nario Broniaus Matelio žingsnis trauktis iš LVŽS frakcijos. Šis politikas įtaria, jog partijos lyderis R.Karbauskis nelemtoje damos ir automobilio istorijoje rimtai susipainiojo. Žurnalisto amatą į politiko darbą iškeitęs Br.Matelis mano, kad toji moteris partijos lyderiui visą kadenciją gali turėti neleistinos įtakos, jį šantažuoti. Yra dvi išeitys: R.Karbauskis viešai atverčia visas kortas ir atsiprašo rinkėjų arba paskui G.Kildišienę pasitraukia iš Seimo. Deja, LVŽS lyderis renkasi trečią, valstybei pavojingą kelią. Todėl buvusiam žurnalistui su juo nepakeliui.

R.Karbauskio reakcija į Br.Matelio priekaištus: „Br. Matelis ir Gr.Kildišienė yra iš Panevėžio, tad gali būti asmeninių priežasčių, kodėl iš frakcijos pasitraukęs parlamentaras „gali nemėgti Gr.Kildišienės“.

Gali. Gal ilgainiui paaiškės.

2017.01.28; 10:52

 

Ką šiandien norėtųsi akcentuoti? Pirmiausia prisiminkime kalbas tų parlamentarų bei politologų, kurie barė TS-LKD vadovą Garbrielių Landsbergį, kodėl šis neskuba bičiuliautis su daugiausiai mandatų laimėjusia Ramūno Karbauskio partija. 

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Suprask, jaunasis Gabrielius bet kokia kaina privalėjo veržtis valdančiojon koalicijon. Net, esant reikalui, nusižeminęs privalėjo prašyti „jaunesniojo brolio“ pozicijos…

Kategoriškiausias buvo Žygimantas Pavilionis, kadaise atstovavęs Lietuvą mums svarbioje šalyje – JAV. Buvęs ambasadorius Ž.Pavilionis labiausiai nervinosi, kodėl konservatoriai – krikdemai pasirinko kuklų opozicijos kelią. Matyt, buvusiam diplomatui labai knietėjo tapti ministru…

Nūnai matome, kad buvęs ambasadorius Amerikoje pritrūko įžvalgumo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ėmė klupinėti net nepradėjusi rimtai dirbti. Atsakomybė už šiandienines R.Karbauskio partijos klaidas, jei G.Landsbergis būtų paklausęs Ž.Pavilionio „frakcijos“ patarimų, norom nenorom purvo dėmėmis kristų ir ant nesuteptų konservatorių – krikdemų švarkų. Dabar gi nepatogiai jaustis dėl R.Karbauskio elgesio priversti socialdemokratai.

Ir, mano supratimu, socialdemokratas Algirdas Sysas nenuoširdus, kai sako nematąs priežasčių, kodėl LVŽS vadovas privalėtų trauktis iš Seimo kartu su Seimo nare (jau buvusia) Greta Kildišiene. Niekas netiki, kad šią porelę sieja tik partiniai reikalai.

Neprincipingai pasielgė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, žurnalistams pareiškęs, jog nenori komentuoti partijos lyderio elgesio. Jei V.Pranckietis būtų privatus asmuo, jo nenorų galėtume paisyti, bet jis – antras pagal svarbą žmogus valstybėje. Suprantama, nesinori skandinti milijonieriaus, veterinarijos profesoriui netikėtai užleidusio tokį aukštą krėslą, tačiau, atrodo, anksčiau ar vėliau – teks. Ir žurnalistas Rimvydas Valatka, ir kai kurie politikai mano, kad su G.Kildišiene iš Seimo turėjo išeiti ir R.Karbauskis, susikibę rankutėmis. Pirmiausia būtent jis kaltas, kad vos vidurinę mokyklą baigusią moterį pavertė pajuokos objektu. O Seimo pirmininko netikėta ir neprincipinga „bičiulystė“ su Rusijos ambasadoriumi dar labiau perša mintį, kad „profesionalai“ vargu ar valstybę valdys profesionaliai.

Žodžiu, G.Landsbergio partijai klostosi palanki situacija. Jie jau turi teorinių galimybių veržtis iš opozicijos apkasų į valdžios viršūnes, kur būtų vyresnieji broliai. Beje, nesusitepę, neapsijuokę vyresnieji broliai.

Prisimenant ankstesniųjų Lietuvos politinių darinių griūtis lengva numanyti: LVŽS klaidos – neišvengiamos. R.Karbauskio politinis darinys pasmerktas ir ateityje murkdytis maurais apaugusioje pelkėje, nes jo nariai mano, kad kiekvienas iš mūsų geba valdyti valstybę. Deja, valstybę valdyti – ne Naisius prižiūrėti, ne paltą pasiųti.

LVŽS gretose tikrųjų deimančiukų, prisimenant lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo – Vaižganto kūrinį, – vos keletas. Tie keli deimančiukai, sakykim, prof. Eugenijus Jovaiša ar daktaras Aurelijus Veryga, ne tik nepajėgs suvaldyti Seimo daugumos, bet ir patys susikompromituos. Be kita ko, svarbias blaivybės idėjas puoselėjančiam daktarui jau teko raudonuoti dėl pasirinkto patarėjo per didelio polinkio žaisti kazino salėse.

Be jokios abejonės, protinga, kad banalioje situacijoje susipainiojusi ponia G.Kildišienė ilgai nesvarstydama nusprendė trauktis iš Seimo. Keista, kad jai neužteko vidinės intuicijos nė nebandyt veržtis į parlamentą. Kad parlamentarės darbas jai per daug sudėtingas, leidžia įtarti ir televizijų parodyta istorija dėl neva greitai ir pigiai pasiuvamų paltų, kurie dar galėtų, pasirodo, būti ir patrauklūs, ir madingi. Negražus gražios moters sprendimas į svarbius susitikimus vedžiotis mažametę dukrą, ja tarsi skydu prisidengiant nuo įkyrių žurnalistų klausimų.

Bet automobilio panaudojimo taisyklės ar palto demonstracija – ne pati baisiausia nuodėmė. Liūdina, kad R.Karbauskis linkęs pritarti populistų reikalavimams mažinti Seimo narių skaičių. Iš Seimo tribūnos R.Karbauskiui teisingai atrėžė liberalas Eugenijus Gentvilas: mažinti Seimo narių skaičių dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Lietuvoje negalima, nes svetur dirbti išvykę lietuviai vis dar tebeturi Lietuvos pilietybę. Bent jau dauguma iš jų. Kiekvienas  sudėties atimties veiksmus mokantis lietuvis negali nesuprasti, kad Lietuvos pilietybę turinčių lietuvių beveik nesumažėjo, nepaisant aplinkybės, kad jų sumažėjo Lietuvos teritorijoje. Toks skaičiavimas pinigus skaičiuoti mokančiam R.Karbauskui – per daug sudėtingas?

Sumažinti Seimo narių skaičių raginantys neturėtų ignoruoti ir aplinkybės, kad kuo gausesnis parlamentas – tuo didesnė apsauga nuo galimų korupcinių, mafijinių, kartelinių susitarimų bei grubių išdavysčių. Gausesnį parlamentą sunkiau papirkti, apgauti, supančioti. Neatmeskime net pačio bjauriausiojo tikimybės – rusiškųjų įtakos agentų pavojų.  

Informacijos šaltinis – www.draugas.com (Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis).

2017.01.26; 05:17