Maduras

Trumposios naujienos

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pareiškė „nebijantis karinių veiksmų“ ir apkaltino JAV lyderį Donaldą Trumpą kartu su sąjungininkais Pietų Amerikos regione kurpiant įsiveržimo į Venesuelą planą.
 
„Mes nenorime karo, mes nenorime smurto, mes nenorime terorizmo, bet nebijome karinių veiksmų. Garantuosime taiką“, – per televiziją transliuotoje kalboje sakė N. Maduro, apsuptas aukštų kariuomenės vadų.
 
„Donaldas Trumpas buvo įsitikinęs, kad jam bus lengva įsiveržti į Venesuelą“, – sakė Venesuelos prezidentas, kaltindamas Jungtines Valstijas parengus „samdinių pajėgas“, kurios neva turėtų užpulti šalį.
 
JAV ir viena iš daugiau nei 50 valstybių, kurios Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažįsta opozicijos lyderį Juaną Guaido, iškilusį po N. Maduro pergalingų 2018 m. prezidento rinkimų, kuriuos tarptautinė bendruomenė pripažino nesąžiningais.
 
Tiesa, N. Maduro vis dar remia Turkija, Rusija, Kinija ir Kuba.
 
N. Maduro teigimu, kaimyninėje Kolumbijoje yra „kariuomenės dezertyrų grupuotės“, kurios neva yra pasirengusios įsiveržti į Venesuelą.
 
N. Maduro taip pat pareiškė, kad savaitgalį Venesueloje vyko karinės pratybos, skirtos reaguoti į „puolimo planus“, kuriuos neva rengia JAV, Kolumbija ir Brazilija.
 
Oficialiais duomenimis, pratybose dalyvavo 2,4 mln. kariškių ir sukarintų grupių narių.
 
Gynybos ministro Vladimiro Padrino teigimu, pratybos vyko „atsižvelgiant į realias, o ne įsivaizduojamas grėsmes“.
 
D. Trumpas savo metinėje kalboje anksčiau vasarį, kurią stebėjo ir J. Guaido, žadėjo „sutriuškinti“ N. Maduro režimą.
 
JAV prezidentas N. Maduro vadino tironu, o J. Guaido – „teisėtu Venesuelos prezidentu“.
 
Sugrįžęs į Venesuelą po tris savaites trukusių vizitų užsienyje, J. Guaido tvirtino, kad valdžios pasikeitimas Venesueloje yra neišvengiama ir paragino kariuomenę šį pokytį padaryti „mažiau traumuojančių“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 09:45
Trumposios naujienos

JAV slaptosios tarnybos ir policijos pareigūnai pirmadienį pareikalavo, kad Venesuelos prezidentą Nicolą Madurą remiantys aktyvistai, prieš kelias savaites užėmę šios šalies ambasadą Vašingtone, paliktų pastatą, bet šie atsisakė tai padaryti.

Kaip sakė žurnalistams viena iš Amerikos moterų antikarinio judėjimo „CodePink“ įkūrėjų Medea Benjamin, šiuo metu pastate yra keturi aktyvistai. Jie stengiasi neleisti, kad diplomatinę misiją užimtų Venesuelos opozicijos atstovai, vadovaujami Carloso Vecchio. 

„Keista, bet pareigūnai neturėjo arešto orderio. Todėl jiems nepavyko priversti tų žmonių palikti pastatą“, – pareiškė ji.

Kaip pranešė televizijos kanalas NBC, Venesuelos opozicijos atstovai kreipėsi į JAV valstybės departamentą, prašydami padėti jiems patekti į ambasadą ir pašalinti iš jos „ten neteisėtai esančius asmenis“. Patys aktyvistai teigia teisėtai patekę į pastatą – esą raktus jiems perdavė Venesuelos diplomatai, kurie turėjo palikti JAV Vašingtono reikalavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 03:00
Trumposios naujienos

Per pastaruosius protestus prieš prezidentą Nicolą Madurą Venesueloje, opozicijos duomenimis, žuvo mažiausiai keturi žmonės, informuoja agentūra AP.

Ketvirtadienį nuo sužalojimų mirė 14-metis, pranešė Socialinių konfliktų stebėsenos biuras (OVCS). Į jį trečiadienį sostinėje Karakase pataikė kulka. Taip pat mirė antradienį Viktorijos mieste Aragvos valstijoje per protestą pašautas 16-metis. Jau prieš tai Aragvoje žuvo 24 metų vyras, o Karakase – 27 metų moteris.

Laikinuoju Venesuelos prezidentu pasiskelbęs opozicijos lyderis Juanas Guaido antradienį paragino gyventojus paremti jo operaciją „Laisvė“ ir išvyti iš valdžios N. Madurą. Daugelyje miestų tada į gatves išėjo tūkstančiai žmonių.

Trečiadienį į masines demonstracijas rinkosi ir opozicijos, ir vyriausybės rėmėjai. Abi dienas kilo smurtinių susirėmimų. OVCS pranešė apie daugiau kaip 130 sužeistųjų per abi protesto dienas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.03; 00:05
Trumposios naujienos

Venesueloje per protesto akcijas žuvo mažiausiai 35 žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Venesueloje per antivyriausybines manifestacijas jau žuvo mažiausiai 35 žmonės. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Publico“, remdamasis kelių nevyriausybinių organizacijų duomenimis.

Gautomis žiniomis, per protesto akcijas sulaikyta apie 850 žmonių.

„Mes patvirtinome 35 žmonių žūtį, nurodydami vardus, pavardes, vietas, kur tai įvyko, ir spėjamus kaltininkus“, – sakė žurnalistams organizacijos „Provea“ vadovas Rafaelis Uzcategui.

Savo ruožtu nevyriausybinės organizacijos „Foro Penal“ vadovas Alfredas Romeras pranešė, kad šalyje iš viso sulaikyta 850 žmonių, iš kurių 80 – nepilnamečiai.

Praėjusią savaitę Venesueloje vyko didelės protesto akcijos, kurias lydėjo riaušės ir susirėmimai su policija. Sausio 23 d. opozicijos lyderis Juanas Guaidas pasiskelbė Venesuelos prezidentu. Dabartinis valstybės vadovas Nicolas Maduras pavadino pastaruosius įvykius šalyje mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.

J. Guaidą laikinuoju Venesuelos prezidentu jau pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Albanija, Gruzija, JAV ir Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių parėmė Venesuelos parlamentą ir pareiškė viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą remia Rusija, Bolivija, Iranas, Kuba, Nikaragva, Salvadoras ir Turkija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 07:00

Trumposios naujienos

Prasidėjus prieštaringai vertinamai antrajai Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro kadencijai, grupė nacionalinės gvardijos karių atsisakė paklusti valstybės vadovui.

„Eikite į gatves ir protestuokite, reikalaukite savo teisių. Mes esame čia, kad kovotume už jus, už Venesuelą“, – sakė vienas gvardietis pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše.

Specialiosios pajėgos tada apsuko kareivines Kortizos kvartale sostinėje Karakase, paskelbė žinių portalas „El Nacional“. Pranešama, kad netrukus po to maištautojai pasidavė kariniam prokurorui. Pasak Gynybos ministerijos, kariams teks atsakyti pagal įstatymą.

Nepaisant didelių protestų, N. Maduras neseniai buvo prisaikdintas antrajai kadencijai. Daug valstybių, tarptautinių organizacijų, taip pat Venesuelos opozicija jo perrinkimą praėjusiais metais vadina nedemokratišku. Todėl jos nepripažįsta N. Maduro teisėtu prezidentu. Iki šiol kariuomenė jį rėmė.

Opozicijos kontroliuojamas parlamentas neseniai priėmė amnestijos įstatymą kariams, dalyvausiantiems atkuriant demokratinę tvarką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.22; 02:00